25.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/92

—

dauguma komiteto narių ir komiteto pirmininkas turėtų būti nepriklausomi,

—

kai kurių Komiteto narių patirtis turi būti tinkama atsižvelgiant į susijusios įmonės veiklos sektoriaus, ypač bankų sektoriaus, ypatumus,

—

audito ar priežiūros komitetas turėtų ne tik stebėti, bet ir prisiimti atsakomybę už audito proceso vientisumą.

—

auditoriaus užduočių ir su jomis susijusios atsakomybės patikslinimas,

—

auditoriaus ataskaitų aiškumo ir suprantamumo, visų pirma susijusio su esama rizika, pagerinimas,

—

audito tobulinimas, kad jis taptų įmonės patikrinimu (verslo modelio įgyvendinamumas, finansinis patikimumas, įmonei kylančios rizikos nustatymas ir valdymas),

—

auditorių ir įmonės kontrolės organų komunikacijos stiprinimas dar atliekant auditą.

—

aukštesnės kokybės pasakojamojo pobūdžio atskaitomybė, visų pirma verslo strategijos ir rizikos valdymo klausimais,

—

platesnis audito komitetų svarbos pripažinimas, taigi, didesnis dėmesys jų indėliui į finansinės atskaitomybės vientisumą,

—

didesnis audito komitetų atliekamų pareigų, susijusių su metinės ataskaitos vientisumu, įskaitant išorės auditorių priežiūrą, skaidrumas,

—

išsamesnės informacijos apie audito procesą teikimas tiek audito komitetams, tiek investuotojams, ir auditoriaus pareigų išplėtimas,

—

didesnis metinių ataskaitų prieinamumas naudojant technologijas.

1.

Direktoriams reikės išsamiau apibūdinti veiksmus, kurių jie imasi tam, kad užtikrintų informacijos, kuria pagrįstas įmonės vadovybės ir direktorių vykdomas įmonės valdymas, patikimumą, ir tam, kad būtų užtikrintas didesnis verslo veiklos bei visos susijusios rizikos skaidrumas.

2.

Teisės aktų nustatytiems auditoriams reikės pateikti ataskaitą, į kurią būtų įtrauktas skirsnis apie audito komiteto ataskaitos išsamumą ir pagrįstumą ir būtų nustatyti visi metinėje ataskaitoje nurodyti klausimai, kurie, teisės aktų nustatytų auditorių nuomone, yra neteisingi ar neatitinka informacijos, pateiktos finansinėse ataskaitose ar gautos jiems atliekant auditą.

3.

Didėjanti audito ar priežiūros komitetų galia iš vadovybės ir teisės aktų nustatytų auditorių reikalaujant atsiskaityti turėtų būti sustiprinta užtikrinant didesnį skaidrumą šiems komitetams teikiant išsamesnes ataskaitas, kuriose visų pirma būtų paaiškinta, kaip jie atliko savo pareigas, susijusias su metinės ataskaitos vientisumu, ir kiti jų kompetencijos aspektai, kaip antai jų atliekama išorės audito proceso ir teisės aktų nustatytų auditorių skyrimo priežiūra.

1.

finansinės atskaitomybės procesą;

2.

įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą ir, kai taikoma, vidaus audito bei rizikos valdymo sistemas;

3.

metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės teisės aktų nustatytą auditą.

1)

Atsakymą rasite šios nuomonės 1 punkte.

2)

Finansinių ataskaitų teisingumas yra būtinas visuomenei, kuri iš esmės priklauso nuo ribotos atsakomybės akcinių bendrovių veiklos rinkos ekonomikoje rezultatų. Visuomenei svarbu, kad šios bendrovės išliktų ir klestėtų. Nuo to priklauso daugybė įvairiausių interesų: akcininkai, obligacijų turėtojai, bankai ir kiti kreditoriai priklauso nuo finansinių ataskaitų, kad galėtų spręsti apie savo investicijų ir paslaugų saugumą; darbuotojai pagal finansines ataskaitas sprendžia apie savo darbo vietų ir atlyginimų saugumą; kiti suinteresuotieji subjektai pagal šias finansines ataskaitas sprendžia apie įmonės, kaip darbdavio, saugumą; vietos bendruomenės ir vietos bei nacionalinės valdžios institucijos, remdamosi šiomis ataskaitomis, vertina įmonės indėlį į bendrą turtą ir jos pajėgumą mokėti mokesčius.

Be šių samprotavimų, bankai ir kitos kredito institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant rinkos ekonomikos veikimą. Finansų krizės metu bankai neatliko savo pareigos užtikrinti kapitalo apyvartą ekonomikoje. Todėl pagrįstai buvo suabejota prieš krizę pateiktų finansinių ataskaitų teisingumu. Tikros ir teisingos finansinės ataskaitos yra Europos Sąjungos politinės, socialinės ir ekonominės struktūros pagrindas. Teisės aktų nustatytą auditą atliekančios įmonės yra atsakingos už visuomenės interesų apsaugą.

3)

Taip. Audito ataskaitos nėra vertingos. Jose neatsispindi teisės aktų nustatytų auditorių atliktas darbas. Įvedus TFAS, atskaitomybės auditas gali būti mažiau reikšmingas, ypač bankų atveju.

4)

Esant dabartinei padėčiai, auditas tokiam tikslui netinka. Sėkminga įmonės finansinė būklė yra jos verslo modelio atsparumo funkcija. Šio modelio išbandymas iš esmės yra įstaigų ir analitikų, o ne teisės aktų nustatytų auditorių vaidmuo. Net ir tokiu atveju būtini pakeitimai. Savo ataskaitose direktoriai turi skaidriau nurodyti bendrovės faktinę būklę. Šios atskleidžiamos informacijos išorės užtikrinimas galėtų būti viena iš teisės aktų nustatytų auditorių funkcijų. Šiam tikslui jiems prireiks konkrečių žinių apie sektoriams būdingą riziką, kurių, pasirodo, trūko, kadangi bankų turto klausimas darėsi vis sudėtingesnis. Esant tokioms aplinkybėms, reikėtų pateikti ir atlikto įvertinimo paaiškinimą, patvirtinantį veiklos tęstinumą.

5)

Taip. Teisės aktų nustatyti auditoriai ataskaitoje ir apskaitoje rengia trumpus pranešimus, tačiau jie orientuoti į procesą ir visiškai neatspindi jų pačių išvadų, rūpimų klausimų ar vertinimų. Reikia paaiškinti ne tik metodiką. Direktoriai turi paaiškinti savo vertinimus ir sprendimus, o teisės aktų nustatyti auditoriai savo ruožtu turėtų paaiškinti procesą, kuriuo remdamiesi jie daro išvadą, kad apskaita atspindi tikrą ir teisingą padėtį. Šiuo atveju svarbu užtikrinti, kad teisės aktų nustatyti auditoriai vėl nevartotų išgrynintos kalbos.

6)

Profesinį skepticizmą galima sustiprinti mokymu, su auditu nesusijusia patirtimi, audito išvadų tarpusavio vertinimu ir audito partnerių vadovavimu. Be to, dėl didesnio skaidrumo, kurio reikalaujama iš auditorių pagal 2 skirsnyje pateiktus pasiūlymus, iš teisės aktų nustatytų auditorių bus reikalaujama profesiniu skepticizmu naudotis griežčiau negu iki šiol. Kiekvienoje valstybėje narėje įkūrus profesinę drausminę organizaciją, būtų sustiprintas skepticizmas.

Profesinį skepticizmą dar labiau sustiprintų ekonominė nepriklausomybė. Audito klientams teikiamas įvairias ne audito paslaugas turėtų tikrinti ir kritiškai įvertinti audito ar priežiūros komitetas, kad apribotų bet kokį interesų konfliktą tarp reikalingo naudojimosi profesiniu skepticizmu ir svarbių pajamų šaltinių išsaugojimu. Be to, skepticizmas gali būti sustiprintas ir tuo atveju, jei privalomi konkursai (18 klausimas) sumažins galimybę audito bendrovei išsaugoti įgaliojimus ilgą laikotarpį..

7)

Akcininkai ir suinteresuotieji subjektai turėtų susirūpinti, jeigu auditoriams dėl direktorių ataskaitos reikia padaryti sąlyginę išvadą. Tačiau didesnis direktorių ir (arba) audito ar priežiūros komiteto atskaitomybės skaidrumas gali suteikti akcininkams daugiau aiškumo dėl priežasčių, paskatinusių teisės aktų nustatytą auditorių priimti sąlyginę audito išvadą.

Bankų atveju sąlyginė išvada gali sukelti pasitikėjimo krizę su galimais sisteminiais padariniais. Todėl apie bet kokį teisės aktų nustatytų auditorių išreikštą susirūpinimą turi būti kuo greičiau pranešta reguliavimo ir priežiūros institucijoms, kad galimos problemos nedelsiant būtų išspręstos.

8)

Teisės aktų nustatyti auditoriai yra atsakingi akcininkams, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Suinteresuotiesiems subjektams jie atskirai neatsiskaito. Bendrovė atsako už suinteresuotiesiems subjektams teikiamą informaciją. Kaip siūloma 2 skirsnyje, įmonės kontrolės organams, akcininkams, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams informaciją turėtų teikti direktoriai ir teisės aktų nustatyti auditoriai ir turėtų būti užtikrintas didesnis skaidrumas.

Be to, EESRK ragina auditorius, bent jau neviešose ataskaitose pateikti tikslesnių nuorodų dėl nustatytos rizikos. Auditoriai turėtų pateikti informaciją, geriau atskleidžiančią esminę, pavojų įmonės būklei keliančią riziką. Tai turėtų apimti galimus rizikos scenarijus, galimą nuostolių dydį ir jų patyrimo tikimybę. Apskaitos principų atžvilgiu, reikėtų skaidriau apibūdinti jų poveikį įmonės turtui finansinei būklei ir pelnui.

9)

Iš bankų krizės atrodytų, kad ne visais atvejais buvo palaikomas reguliarus ir pakankamas dialogas, bet daugeliu atvejų jis buvo. Didesnis audito komiteto vaidmuo pagerintų komunikaciją.

10)

Galbūt, tačiau ne anksčiau nei bus priimtas ES lygmens susitarimas dėl atskaitomybės standartų.

11)

Su suinteresuotaisiais subjektais susiję klausimai aptarti atsakyme į 8 klausimą. Laiko tarpas nėra svarbus.

12)

Komisija turėtų dar kartą išnagrinėti TFAS taikymo, ypač bankams, poveikį. Kai kas baiminasi, kad su TFAS susijusias svarbias idėjas, pavyzdžiui, atsargumą ir buhalterinį konservatizmą, pakeitė procedūros ir standartų laikymasis. Akivaizdu, kad apribojant auditorių galimybes priimti pasvertą sprendimą, TFAS teikia mažiau garantijų. TFAS turi ir konkrečių trūkumų, pavyzdžiui, juos taikant negali būti atsižvelgiama į tikėtinus nuostolius.

Žodiniai parodymai vykdant JK Lordų rūmų tyrimą dėl audito rinkos koncentracijos parodė, kad itin rimti TFAS trūkumai susiję su bankų auditu (3).

13)

Palanki. Tačiau būtina užtikrinti griežtą neutralumą teisinių sistemų atžvilgiu.

14)

Taip, galbūt reglamentu.

15)

Nebūtinai.

16)

Galimas konfliktas, tačiau jis suvaldomas. Pasiūlymai dėl didesnio skaidrumo skiriant ir pakartotinai skiriant teisės aktų nustatytus auditorius pateikiami 2 skirsnyje. Jeigu auditorių skiria įmonė (audito ar priežiūros komitetas ir akcininkai), galima paskirti tokį teisės aktų nustatytą auditorių, kuris konkrečius tos įmonės reikalavimus, pavyzdžiui, dėl verslo sektoriaus išmanymo ir tarptautinio veiklos masto, galės patenkinti geriausiai.

17)

Įprastomis aplinkybėmis – ne. Tačiau toks klausimas galėtų būti keliamas sistemai svarbių institucijų, pavyzdžiui, didelių bankų, atveju. Jei priežiūros pareigūnai palaiko nuolatinius ryšius su teisės aktų nustatytais auditoriais ir sistemai svarbiomis institucijomis ir yra nepatenkinti jų veiklos rezultatais ar nepriklausomumu, šiems pareigūnams turėtų būti suteikta teisė reikalauti, kad ši institucija atliktų pakeitimus. Tai turėtų būti tik sąlyginė teisė, kadangi bendrovė, žinanti priežiūros problemą, veikiausiai norėtų pakeitimus atlikti pati.

18)

Atsakydamas į šį klausimą EESRK visų pirma norėtų įspėti, kad reikėtų atlikti griežtą bet kokio pasiūlymo dėl status quo pakeitimo poveikio įvertinimą.

Audito grupių ir jų vadovų rotacija ir įprastas valdybos pirmininkų, pagrindinių vykdomųjų direktorių ir vyriausiųjų finansininkų keitimas rodo, kad individualūs santykiai visiškai tinkamai atnaujinami. Įmonių tarpusavio santykių lygmeniu teisės aktų nustatyti auditoriai turi gebėti išsaugoti klientus ir kliento norą išlaikyti auditorių, kuriuo jis yra patenkintas. Dėl šių ilgalaikių santykių gali kilti grėsmė nepriklausomumui ir profesiniam skepticizmui.

EESRK nepritaria nepertraukiamos auditorių užduoties ribojimui privaloma rotacija. Tačiau EESRK rekomenduoja, kad didelėms bendrovėms kas šešerius ar aštuonerius metus skelbti privalomą konkursą dėl audito sutarties. Kvietimas dalyvauti konkurse turėtų būti išsiųstas bent vienai Didžiajam ketvertui nepriklausančiai įmonei. Dėl to nebūtinai reikės pakeisti teisės aktų nustatytą auditorių, tačiau procedūra turi būti skaidri. Audito komitetas turėtų paaiškinti, kokiu pagrindu rengiamas konkursas, ir pagrįsti savo sprendimą. Be to, šiuo klausimu reikėtų surengti susitikimą su pagrindiniais akcininkais.

19)

Teisės aktų nustatyto audito įmonėms, teikiančioms ne audito paslaugas kitoms nei jų audituojami klientai įmonėms, neturėtų būti taikoma jokių apribojimų, bet audituojamiems klientams tokios paslaugos turėtų būti teikiamos tik audito ar priežiūros komitetui aiškiai sutikus. Kad būtų padidintas didelių bendrovių teisės aktų nustatyto audito nepriklausomumas, teisės aktų nustatyti auditoriai neturėtų konsultuoti klientų rizikos klausimais ir neturėtų būti vidaus auditoriais. Konsultacijos mokesčių klausimais turi būti ribojamos visais atvejais, kai gali kilti esminis interesų konfliktas. Apskritai ne audito paslaugos apima arba konsultacijas, arba apskaitą. Konsultacijos mažiau nei apskaita gali sukelti interesų konfliktą dėl teisės aktų nustatyto audito. Visoms teisės aktų nustatytų auditorių teikiamoms ne audito paslaugoms turėtų būti reikalingas audito komitetų pritarimas, kad būtų išvengta interesų konflikto. Be to, komitetai turėtų išsiaiškinti visą šių ne audito paslaugų vertę ir šią sumą skelbti metinėje ataskaitoje.

MVĮ atveju reikėtų numatyti lankstesnę tvarką. MVĮ būna įvairių formų ir dydžių. Daugeliu atvejų būtų tikslinga, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekanti įmonė teiktų konsultacijas mokesčių ir rizikos klausimais.

20)

Į šį klausimą galima atsakyti tik atsižvelgiant į kiekvienos audito įmonės bendras pajamas nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu taikoma vienam klientui tenkanti 15 proc. visų nacionalinės įmonės pajamų iš mokesčių riba, nustatyta Buhalterių tarptautinių etikos standartų valdybos (angl. IESBA) etikos kodekse, yra praktiška, nes pagal ją pripažįstama, kad audito mokesčiai yra susiję su audituojamos įmonės masto ir sudėtingumo funkcija. Klientai nuolat siekia sumažinti šiuos mokesčius. Mokesčius, mokamus audito įmonei už ne audito darbą, reikėtų nurodyti atskirai.

21)

Taip, bet šiose taisyklėse reikia pripažinti, kad Didžiojo ketverto tinklai apima atskiras nacionalines įmones, o nėra vienas subjektas. Audito įmonės, kaip ir jų audituojamos bendrovės, turėtų skelbti finansines ataskaitas.

22)

Kai kuriose jurisdikcijose auditoriai pateikia oficialų metinį nepriklausomumo patvirtinimą. Vienoje valstybėje narėje jie laikosi audito įmonėms nustatyto valdymo kodekso. Kilus interesų konfliktui, jie privalo atsisakyti vienos ar kitos užduoties. Be to, audito įmonės turėtų įdarbinti nepriklausomus direktorius ir patarėjus.

23)

Ribotos atsakomybės partnerystė yra patraukli audito įmonių struktūra. Palyginti galima su kredito reitingų agentūrų akcinės bendrovės struktūra, kuri neabejotinai buvo tam tikru mastu susijusi su pražūtingais sprendimais dėl reitingų, dėl kurių kilo finansų krizė. Jeigu valstybių narių teismuose nebūtų neribotos atsakomybės grėsmės, partnerystės struktūra turėtų būti pakankamai tvirta. Tačiau jei kitos steigimo formos padeda plėsti rinką, jos turėtų būti skatinamos. Atsakomybės apribojimas galėtų turėti dvigubą naudą: pritraukti naują kapitalą ir paskatinti vidutinio dydžio audito įmones primygtinai siūlytis sudaryti sutartis su didelėmis įmonėmis.

24)

Grupių auditoriai neabejotinai turėtų turėti būtinus įgaliojimus ir prieigą, kad galėtų visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus grupių akcininkams.

25)

Audito įmonių standartų, pasų ir tarptautinių tinklų klausimams būdingas tarptautinis aspektas. Tačiau teisės aktų nustatytą auditą vykdančios įmonės veikia kaip nacionalinės bendrovės ir joms taikoma valstybių narių priežiūra. EESRK pritaria minčiai sukurti priežiūros institucijų kolegiją, susijusią su nauja ES finansų priežiūros sistema.

26)

Tam tikri teisės aktų nustatyti reikalavimai jau yra, nors yra pagrindo teigti, kad keletą metų iki krizės teisės aktų nustatytų auditorių ir priežiūros pareigūnų dialogas kai kuriose valstybėse narėse buvo nutrūkęs. EESRK rekomenduoja naujajai Europos bankininkystės institucijai apibrėžti su bankininkyste susijusius konkrečius reikalavimus. Be to, reguliavimo institucijos atsakingais už bendravimą su jomis turėtų laikyti pirmininką ir valdybą ir turėtų numatyti sankcijas, kurios būtų taikomos, jeigu įmonė nepateiktų informacijos pagrindiniais klausimais.

27)

Manome, kad rinkos sutrikimo rizika yra reali. Mes nemanome, kad kurios nors vienos teisės aktų nustatyto audito įmonės žlugimas keltų rinkai sisteminę riziką. Tačiau nepriklausomumo ir rinkos požiūriu nepriimtina, kad dominuojančią padėtį užimtų tik trys įmonės. Pastarojo meto finansų ir ekonomikos krizė parodė, kad rizikos valdymo srityje reikia apsisaugoti nuo visų galimų atvejų.

28)

Pagal Prancūzijos teisės aktus reikalaujama, kad bendrovės būtų audituojamos bent dviejų įmonių konsorciumo. Panašios taisyklės buvo taikomos Danijoje, tačiau nuspręsta, kad jos nebereikalingos. Prancūzijoje nuo 1966 m. tokia tvarka taikoma į biržos sąrašus įtrauktoms bendrovėms. Ji pradėta taikyti bendrovėms, privalančioms skelbti konsoliduotą finansinę atskaitomybę nuo 1984 m., kai Anglijos ir Amerikos audito įmonės sparčiai didino savo rinkos dalį. Tam tikra prasme ši politika buvo sėkminga. 2006 m. atliktas 468 Prancūzijos bendrovių tyrimas (4), paremtas 2003 m. duomenimis, rodo, kad 54 bendroves auditavo dvi Didžiajam ketvertui priklausančios audito įmonės, 241 (51.5 proc.) – viena iš Didžiojo ketverto įmonių ir viena Prancūzijos įmonė, o likusias 173 – įvairios didelės ir mažos Prancūzijos įmonės.

Prancūzijos audito rinkos padėtis priklauso ne tik nuo teisėkūros veiksmų. Įmonių nuosavybė Prancūzijoje kur kas labiau koncentruota nei anglosaksų šalyse ir tai turi įtakos audito reikalavimams. Pavyzdžiui, didžiausiam investuotojui priklauso 25 proc. ar daugiau nei 73 proc. Prancūzijos bendrovių. Pagrindinės savininkų grupės yra kitos bendrovės (34 proc.), nuosavybės turinčios šeimos (25 proc.) ir visuomenė (21 proc.), o tarptautiniams investuotojams priklauso tik 8.5 proc.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad į Didžiajam ketvertui priklausančias audito įmones dažniau kreipiamasi tuo atveju, kai nuosavybės struktūra mažiau sutelkta vieno stambaus savininko rankose ir yra daugiau tarptautinių ir viešųjų investuotojų. Didžiojo ketverto auditorių paslaugomis mažiau naudojamasi tada, kai didelė dalis akcijų yra šeimos nuosavybė. Be to, vienos iš keturių didžiųjų audito įmonių dalyvavimas labiau tikėtinas tada, kai yra daugiau institucinių investuotojų (bankai ir pensijų fondai). Svarbu pažymėti, kad kai kurie iš šių nuosavybei būdingų požymių, pasirodo, susiję ir su kreipimusi veikiau į dvi nei į vieną Didžiojo ketverto įmonių.

Atsižvelgiant į šį nuosavybės ir audito ryšį, šie teiginiai leidžia manyti, kad neatsargu daryti išvadą, jog Prancūzijoje teisinė aplinka yra vienintelis nacionalinės audito rinkos struktūrą lemiantis veiksnys. Taigi, reikėtų atkreipti dėmesį, kad priešingai negu siūlo Komisija, pagal Prancūzijos teisėkūrą bendro audito atveju nėra privaloma susieti „mažą“ audito įmonę su „didele“ audito įmone. Kaip Komisija pripažino, vykstant konsultacijoms dėl žaliosios knygos gauta įvairių atsakymų šiuo klausimu, visų pirma, ar bendras auditas pagerintų atskaitomybę, ar padidintų biurokratiją ir sąnaudas.

„Atsakant į klausimą reikia pasakyti, kad bendras auditas padidintų mažesnių įmonių dalyvavimą didžiųjų bendrovių rinkoje. Svarstant, ar tai iš tikrųjų sumažintų koncentraciją ir per kokį laikotarpį, EESRK prašo Komisijos prieš darant bet kokią išvadą šiuo klausimu atlikti išsamų poveikio įvertinimą. EESRK mano, kad konkurencijos teisės aktai gali būti papildomas būdas spręsti oligopolijos klausimą.“

29)

EESRK nepritaria privalomai rotacijai. Dėl privalomo naujo konkurso žr. mūsų atsakymą į 18 klausimą.

30)

EESRK pritaria bet kokio dirbtinio šališkumo dėl Didžiojo ketverto įmonių, kaip antai sutartyse su bankais nustatytų sąlygų, panaikinimui. Privalomas užduočių skyrimas tik Didžiajam ketvertui turi būti uždraustas. Komisija galėtų apsvarstyti galimybę nustatyti sistemą, pagal kurią būtų sertifikuojama kitos eilės audito įmonių kompetencija atlikti didelių įmonių auditą.

31)

Nenumatytų atvejų planai turėtų būti sudaryti ir dėl audito įmonių, ir dėl nacionalinių reguliavimo institucijų. Audito įmonės yra tarptautiniai tinklai. Geriausia strategija būtų sutelkti dėmesį į pastangas neleisti nemokumui plisti už valstybės narės ribų ir kartu išlaikyti likusios tinklo dalies vientisumą. Likvidavimo planai būtų pagrindinis ribojimo strategijos elementas. Teikiant išankstinius įspėjimus apie galimas problemas būtų palengvintas nenumatytų atvejų planų įgyvendinimas.

32)

Kaip paaiškinta atsakyme į 18 klausimą, EESRK tvirtai laikosi pozicijos, kad prieš numatant bet kokius veiksmus šioje srityje būtina atlikti išsamų poveikio įvertinimą. Gali būti, kad pasaulyje iškilus Azijos supervalstybėms, jų audito įmonės seks paskui savo klientus. Bet kokiai vyriausybės iniciatyvai paskatinti pokyčius audito rinkoje reikėtų numatyti 20 metų laikotarpį. Be to, reikėtų rimtai apsvarstyti galimą neigiamą nenumatytų padarinių dėsnio poveikį.

Numatyti visišką tendencijų pakeitimą sudėtinga, tačiau svarbu audito rinkoje vykdyti konkurencijos teisės aktus. EESRK palankiai vertintų šio klausimo perdavimą valstybių narių, visų pirma Vokietijos, Nyderlandų ir JK, konkurencijos institucijoms. Konkurencijos institucijos taip pat turėtų atidžiai išnagrinėti visus pasiūlymus dėl Didžiojo ketverto įmonių įsigijimo.

33)

Reglamentų ir taikomų teisės aktų suderinimas būtų atspirties taškas. Taip pat būtų naudinga įvesti TAS. Mokesčių sistemų, teisės aktų ir kalbų skirtumai 27 valstybėse narėse, be abejonės, yra kliūtis tikram tarpvalstybiniam judumui.

34)

Taip, bet mes neturėtume nepaisyti susijusių sunkumų. Būtų galima turėti Europos auditoriaus pasą privalomos finansinės atskaitomybės, atitinkančios TFAS, srityje. Todėl sprendimas, kuriam auditoriui ar teisės aktų nustatyto audito įmonei gali būti išduotas toks pasas, turi būti pagrįstas tuo, ar audito įmonė gali vykdyti arba vykdys TFAS finansinių ataskaitų auditą.

35)

MVĮ būna įvairių formų ir dydžių. Jeigu yra išorės investicijų ir (arba) didelių bankų suteiktų paskolų ir (arba) svarbių užsakovų ir tiekėjų, kuriems rūpi jų vertės grandinių vientisumas, numatyti daug supaprastinimo galimybių yra sudėtinga. Atestuoto buhalterio darbas galėtų būti tinkamas finansiškai savarankiškai labai mažai įmonei.

36)

Taip, bet tokį uždraudimą dar reikia pagrįsti.

37)

Žr. 35 klausimą. Bet kuriuo atveju mažųjų įmonių auditas yra paprastas.

38)

Ryšiai su G20 ir Finansinio stabilumo taryba, tačiau iš pradžių svarbiausia priemonė būtų bendradarbiavimas G8 lygmeniu ypatingą dėmesį skiriant glaudiems ryšiams su JAV reguliavimo įstaigomis.