This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52010XC1126(06)
Publication of an application pursuant to Article 6(2) of Council Regulation (EC) No 510/2006 on the protection of geographical indications and designations of origin for agricultural products and foodstuffs
Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį
Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį
OL C 321, 2010 11 26, p. 28–31
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
26.11.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/28 |
Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį
2010/C 321/11
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
„LIQUIRIZIA DI CALABRIA“
EB Nr.: IT-PDO-0005-0644-24.09.2007
SGN ( ) SKVN ( X )
1. Pavadinimas:
„Liquirizia di Calabria“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis:
Italija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:
3.1. Produkto rūšis:
1.8 klasė. |
Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai (prieskoniai ir kt.) |
2.4 klasė. |
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:
Saugoma kilmės vietos nuoroda „Liquirizia di Calabria“ ženklinamos tik šviežios ar džiovintos saldišaknės ir jų ekstraktas. Šios saldišaknės gaunamos tik iš gamtoje natūraliai augančių Glychirrhiza glabra rūšies (ankštinių šeimos) „typica“ atmainos, Kalabrijoje vadinamos „Cordara“, augalų.
Tiekiamos rinkai SKVN „Liquirizia di Calabria“ pasižymi tokiomis savybėmis:
|
Šviežios šaknys:
|
|
Džiovintos šaknys:
|
|
Šaknų ekstraktas:
|
3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):
—
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):
—
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:
Visas gamybos procesas – nuo auginimo iki derliaus nuėmimo, tai pat džiovinimas ir perdirbimas – turi vykti 4 punkte nurodytoje vietovėje.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. Taisyklės:
SKVN „Liquirizia di Calabria“ pardavinėjamas kartoninėje, stiklinėje, metalinėje, keraminėje, polipropileno ar aukšto tankio polietileno (HDPE) bei visų galiojančiais maisto produktų pakavimą reglamentuojančiais teisės aktais leidžiamų naudoti medžiagų pakuotėje. Pakuočių svoris gali būti nuo 5 g iki 25 kg. Kiekviena pakuotė bet kuriuo atveju turi būti uždaryta taip, kad ją atidarant būtų pažeidžiamas apsauginis lipdukas.
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:
Etiketėje turi būti nurodytas saugomos kilmės vietos nuorodos logotipas, kontrolės įstaigos suteiktas eilės numeris ir kiekvienoje pakuotėje esančio produkto pakavimo data. Nuorodos „Liquirizia di Calabria“ logotipe stilizuotai vaizduojamas lygiašonis rombas, kurio kampai yra 90°. Atspausdintas visas logotipas negali būti mažesnio kaip 0,5 cm aukščio ir pločio. SKVN logotipas gali būti spausdinamas bet kokia spalva.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:
„Liquirizia di Calabria“ gamybos vietovei priklauso komunų teritorijos, išsamiai nurodytos gaminio specifikacijoje, kuriose Glycyrrhiza Glabra rūšies „typica“ atmainos, Kalabrijoje vadinamos „Cordara“, augalai natūraliai auga gamtoje arba yra auginami iki 650 m. aukštyje virš jūros lygio. Šiaurinė šios vietovės riba – Polino masyvas, ši riba po truputį eina žemyn į šiaurės rytus iki Rocca Imperiale vietovės – Bazilikatos regiono ribos. Vietovei priklauso Crati slėnio vietovės, esančios abipus upės, kuri, tekėdama iš pietų į šiaurę ir kirtusi Sibari lygumą, šiaurės rytuose įteka į Jonijos jūrą. Tirėnų pusėje ši geografinė vietovė apima tas vietoves, kurios iš šiaurės į pietus patenka į Falconara Albanese ir Nicotera komunų teritoriją. Jonijos jūros pusėje šiai geografinei vietovei, pradedant nuo šiaurės, priskiriamos Sibari lygumos vietovės, didelė Krotonės regiono lyguma iki paties tolimiausio Kalabrijos taško.
5. Ryšys su geografine vietove
5.1. Geografinės vietovės ypatumai:
Istorinė saldišaknės auginimo vietovė buvo Kalabrijos pajūrio zona, visų pirma, Sibari lygumoje esančias Villa Piana, Cerchiara di Calabria, Cassano-Sibari, Corigliano Calabro, Rossano komunas apimanti vietovė, nes šios lygumos dirvožemis turi daug silicio ir yra akmenuotas. Sibari lygumos, kurioje ir mūsų laikais auginama daugiausia saldišaknės, klimatas taip pat sudaro palankias sąlygas šiam augalui plisti, nes netoliese yra kalnai, vietovė nevėjuota, kadangi Polino ir Sila masyvai yra natūrali kliūtis, sustabdanti vėjus. Saldymedis gamtoje natūraliai auga ir yra auginamas pajūryje. Iš Tirėnų pajūrio lygumų (Lamezia, Falerna, Nocera Tirenese ir kt.) ir Jonijos pajūrio (Crotone, Isola Capo Rizzuto, Chiaravalle, Badolato, Roccella Jonica ir kt.) jis išplito į kalvotas žemyno vietoves, kelią iki žemyno kalvų masyvų, dėl ypatingos struktūros palankiai veikiamų jūros, skindamasis didžiausių Kalabrijos upių slėniais. Todėl saldišaknė, pasižyminti tokiomis pat savybėmis, randama net nutolus nuo jūros keletą kilometrų. Klimatas neabejotinai yra Viduržemio, jam būdingos ilgos sausos ir karštos vasaros bei švelnios žiemos – tai skatina vienodą Glychyrrhiza glabra atmainos typica, vadinamos Cordara, paplitimą visoje minėtoje vietovėje.
5.2. Produkto ypatumai:
SKVN „Liquirizia di Calabria“ nuo kitų panašių atmainų, kurioms būdingos panašios cheminės ir fizinės savybės, skiriasi tuo, kad šioje saldišaknėje yra antrinių metabolitų, įskaitant veikliąją medžiagą, kuri lemia prekines ir vaistines produkto ypatybes – gliciriziną. Tai saponinas, kurio Kalabrijos saldišaknėje yra mažiau nei kitų rūšių ir atmainų saldišaknėje, – būtent dėl to ji ir yra tokia paklausi. Naujausių tyrimų rezultatai dar kartą parodė Kalabrijos saldišaknės ir gretimuose regionuose užaugintos saldišaknės skirtumą – palyginti su saldišaknės šaknimis iš kitų regionų Kalabrijos saldišaknėje yra gerokai mažiau glicirizo rūgšties, joje mažiau ir cukraus.
Kito tyrimo, susijusio su lakiąja frakcija, rezultatai liudija esant didelių Kalabrijos ir kitų Italijos regionų ar užsienio šalių saldišaknės sudėties skirtumų. Šį saldišaknės ekstraktą palyginus su ekstraktais iš kitų šalių paaiškėjo, kad Kalabrijos saldišaknės fenolio junginių sudėtis yra skirtinga tiek kokybės, tiek kiekio aspektais.
Likviritigenino ir izolikviritigenino yra labai nedaug, priešingai nei likochalkono A, kurio yra nemažai, nors kituose mėginiuose šios medžiagos nerandama arba randama kartu su likohalkonu B.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:
Kalabrija yra regionas, kuris dėl savo geografinės ir orografinės konfigūracijos iš kitų Italijos regionų išsiskiria unikaliomis ypatybėmis.
Italijos pusiasalio gale esanti Kalabrija laikoma ilgu ir siauru pusiasaliu, turinčiu apie 800 km pakrantės. Kai kuriais aspektais ji panaši į Apulijos regioną, tačiau gerokai skiriasi nuo jos. Kalabriją išilgai į dvi dalis dalija aukšta Apeninų kalnų grandinė – unikalus Italijos regionų kraštovaizdžio elementas.
Dėl geografinės ir orografinės konfigūracijos Kalabrijoje susidarė unikalios biologinės, dirvožemio ir klimato sąlygos, o vidutinė jo temperatūra, temperatūrų skirtumai, drėgnis, kritulių kiekis, vėjuotumas, saulės šviesos kiekis ir intensyvumas, taip pat dirvos temperatūra nuo kitų pusiasalio dalių labai skiriasi – tai įrodyta gausiais moksliniais tyrimais. Tokia ypatinga aplinka šimtmečiams bėgant vertė šią augalų veislę prisitaikyti – kartu taip vyko atranka, lėmusi šios veislės augalų sudėtį, maistines savybes ir kvapą, dėl kurių išskirtas specifinis chemotipas – „Liquirizia di Calabria“.
Ši ypatinga saldišaknės rūšis – skiriamasis Kalabrijos ženklas, puikiai žinomas nuo XVII amžiaus. Tai liudija gausūs rašytiniai šaltiniai, tarp jų yra ir garsusis „Traktatas apie terapiją ir farmakologiją“ (ital. „Tratato di terapeutica e farmacologia“), kurio I dalyje (1903 m.) teigiama, kad „veislė, iš kurios ji gaminama, yra Glycyrrhiza Glabra (Leguminosae Papilionaceae), auganti pietvakarių Europoje. Kai kada ši gydomoji šaknis vadinama Liquirizia di Calabria, siekiant ją atskirti nuo šviesesnės spalvos Rusijos saldišaknės, gaunamos iš pietryčių Europoje augančių Glycyrrhiza Glandulifera arba Echinata rūšių“.
Įžymiosios Encyclopaedia Britannica keturioliktame leidime (1928 m.) rašoma: „Saldišaknės sulčių gamyba – populiari Viduržemio jūros pakrantės vietovių veikla, tačiau Didžiojoje Britanijoje labiausiai vertinamos Kalabrijoje Pagamintos sultys.“
Su Encyclopaedia Britannica išreikšta nuomone sutinkama ir 1985 m. Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento ataskaitoje, pavadintoje „Saldymedis“ (angl. „The licorice plant“).
„Liquirizia di Calabria“ vadinamas iš gamtos ir žmogaus sąveikos gimęs kompleksiškas produktas, kuris išliko amžiams bėgant ir įsišaknijo Kalabrijos regiono tradicijose; tą liudija XVIII amžiaus pabaigos Saint-Nono paveikslas, bei kiti šaltiniai: 1864 m. Vincenzo Padulos veikalas „Stato delle persone in Calabria. I concari“, 1951 m. SVIMEZ (Pietų Italijos pramonės vystymo asociacijos) dokumentas „Piante officinali in Calabria: presupposti e prospettive“, 1980 m. Augusto Placanica veikalas „Pece e liquirizia nei casali cosentini del Settecento: forma d’industrie e forze di lavor“, 1986 m. Gennaro Matacena darbas „I „Conci“ e la produzione del succo di liquerizia in Calabria“, 1991 m. Vittorio Marzi ir kitų autorių veikalas „La dolce industria. Conci e liquirizia in provincia di Cosenza dal XVIII al XX secolo“, taip pat daug kitų nuo 1700 m. iki 2000 m. paskelbtų tekstų.
XVIII amžiaus antroje pusėje saldišaknes Kalabrijoje imta auginti ir palei Jonijos jūrą, ypač palei šiaurinę sieną su Lukanija ir didelėje Sibari lygumoje nuo Krotonės iki Kalabrijos Redžo, kur jos auginta itin daug. Daug jos auginta ir Crati upės, kuri iš Kozencos teka per Sibari lygumą, slėnyje bei daugelyje Tirėnų jūros pakrantės vietų.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:
Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdamos SKVN „Liquirizia di Calabria“ pripažinimo pasiūlymą 2007 m. rugpjūčio 4 d.Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 180. Konsoliduotą specifikacijos redakciją galima rasti interneto svetainėje:
|
http://www.politicheagricole.it/DocumentiPubblicazioni/Search_Documenti_Elenco.htm?txtTipoDocumento=Disciplinare%20in%20esame%20UE&txtDocArgomento=Prodotti%20di%20Qualit%E0>Prodotti%20Dop,%20Igp%20e%20Stg arba |
|
Ministerijos svetainėje (http://www.politicheagricole.it), spustelėjus „Prodotti di Qualità“ (kairėje ekrano pusėje), paskui – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE [regolamento (CE) n. 510/2006]“. |
(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.