Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 248/07

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„MIÓD DRAHIMSKI“

EB Nr.: PL-PGI-0005-0619-09.07.2007

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas:

„Miód drahimski“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Lenkija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Pavadinimu „miód drahimski“ gali būti pardavinėjamas penkių rūšių medus: grikių, rapsų, viržių, liepų ir įvairių žiedų medus.

1.   Grikių „miód drahimski“– tai medus, surinktas iš grikių (Fagopyrum) žiedų. Jis yra tamsiai rudos, beveik juodos spalvos. Kristalizuodamasis tampa rudos spalvos. Kristalizuojasi lėtai, tampa stambiagrūdis, nevienalytis. Paviršius gali būti skystas. Turi labai stiprų ir malonų grikių žiedų kvapą, skonis aštrus, saldus ir šiek tiek aitrus.

2.   Viržių „miód drahimski“– tai medus, surinktas iš viržių (Calluna vulgaris) žiedų. Jis yra nuo gintaro iki rudai oranžinės spalvos, šviesesnio arba tamsesnio atspalvio. Nekristalizuotas yra gintaro spalvos, gali turėti raudoną atspalvį. Susikristalizavęs yra nuo geltonai oranžinės iki rudos spalvos. Viržių medus yra tirštos konsistencijos, panašus į drebučius. Susikristalizavęs yra vidutinio grūdėtumo, turi stiprų į viržių panašų kvapą. Skonis salsvas, aštrus ir kartokas.

3.   Rapsų „miód drahimski“– tai medus, surinktas iš rapsų (Brassica napus var. arvensis) žiedų. Jis yra beveik bespalvis, šiek tiek gelsvas su žalsvu atspalviu; tai priklauso nuo augalų, iš kurių buvo surinktas nektaras. Susikristalizavęs yra baltos arba pilkšvos kremo spalvos. Greitai kristalizuojasi smulkiais kristalais, tampa lipnios konsistencijos. Skonis švelnus, silpnas ir kartokas.

4.   Liepų „miód drahimski“– tai medus, surinktas iš liepų (Tilia) žiedų. Skystas yra nuo žalsvai geltonos iki šviesaus gintaro spalvos. Susikristalizavęs yra nuo balkšvai geltonos iki aukso geltonio spalvos. Skystas liepų medus primena ricinos aliejų. Susikristalizavęs yra smulkiagrūdis, kruopinis. Skonis palyginti aštrus, dažnai šiek tiek kartokas.

5.   Įvairių žiedų „miód drahimski“– tai medus, surinktas iš įvairų augalų žiedų. Priklausomai nuo rinkimo laiko gali būti įvairių spalvų, nuo šviesaus kremo iki rudai oranžinės spalvos. Susikristalizavęs yra šviesiai pilkos arba šviesiai rudos spalvos. Yra takios, lipnios konsistencijos, iš dalies arba visiškai kristalizuotas, priklausomai nuo surinkimo laiko. Kvapas paprastai stiprus, primenantis vaško kvapą. Skonis įvairus, priklausomai nuo nektaro sudėties, bet dažniausiai švelnus, saldus. Retkarčiais turi dominuojantį tam tikro nektaro skonį.

Parduodamas „miód drahimski“ gali būti skystas (patoka), kremo konsistencijos arba kristalizuotas (krupiec). „Miód drahimski“ yra bičių nektaro medus. Meduje gali būti nedidelis kiekis lipčiaus. Tačiau dėl lipčiaus neturi pasikeisti medaus skonis, kvapas ar būdingos savybės. Medų „miód drahimski“ leidžiama pardavinėti ir gabalais, t. y. koriais.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Medaus „miód drahimski“ rinkimo laikotarpiu neleidžiama bičių papildomai maitinti. Tik išskirtiniais atvejais, kai yra grėsmė tinkamam bičių šeimų vystymuisi, leidžiama papildomai maitinti bites prieš pradedant rinkti medų, tačiau maitinimas turi būti baigtas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatyto medaus rinkimo pradžios. Dozė neturi viršyti dviejų dienų bičių mitybos poreikio. Bites galima papildomai maitinti tik baltu runkelių cukrumi arba gatavu sirupu (bičių pašaru), kuriame yra ne mažiau kaip 73 % cukraus (gliukozės, fruktozės, sacharozės). Baltas runkelių cukrus ir cukraus sirupas gali būti pagaminti už medaus „miód drahimski“ gavimo vietovės ribų. Tai neturi įtakos medaus kokybei.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Nustatytoje vietovėje turi būti vykdomi visi gamybos etapai – nuo avilių išdėstymo iki galutinio medaus pakavimo. Rinkimo laikotarpio pabaigoje atrenkami rėmeliai su brandžiu medumi (turi būti uždengta ne mažiau kaip 3/4 rėmelio). Medus išsukamas bitininkų dirbtuvėse šaltuoju būdu naudojant išcentrinės jėgos medsukį. Leidžiama spausti medų iš atplaišų šaltuoju būdu naudojant mechaninį presą. Išsuktas medus iškošiamas ir supilamas į nusistovėjimo indus. Medaus „miód drahimski“ neleidžiama filtruoti (siekiant pašalinti žiedadulkes) ir pasterizuoti. Jokiame gamybos etape medaus temperatūra neturi pakilti iki daugiau kaip 42 °C. Renkant medų draudžiama naudoti bičių vaistus ir chemines ar kitokias kieto, skysto ar dujų pavidalo bites atbaidančias medžiagas. Medui „miód drahimski“ gaminti naudojamos tik Apis mellifera carnica (bitės darbininkės) ir Apis mellifera mellifera (Vakarų ir (arba) Vidurio Europos bitės) rūšių bitės ir šių rūšių mišrūnės.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Į mažmenines pakuotes medus turi būti išpilstytas jo rinkimo vietovėje (kuri nustatyta 4 punkte) siekiant užtikrinti tinkamą produkto kokybę. Šiuo apribojimu taip pat siekiama sustiprinti saugomo medaus kilmės priežiūrą ir kontrolę. Taikant šį reikalavimą išvengiama medaus „miód drahimski“ maišymo su kitų rūšių medumi. Įvestu apribojimu siekiama užtikrinti, kad būtų labai patikima kontrolės sistema ir pašalinti veiksnius, dėl kurių galėtų pablogėti medaus kokybė.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Visi bitininkai ir medų šiuo saugomu pavadinimu superkantys bei toliau jį apdorojantys ūkio subjektai privalo naudoti vienos rūšies etiketę. Etiketes platins medaus „miód drahimski“ gamintojų draugija (Stowarzyszenie Producentów Miodu Drahimskiego). Draugija kontrolės įstaigai pateikia išsamias etikečių platinimo taisykles. Naudojant vienos rūšies etiketę siekiama garantuoti tinkamą produkto kokybę ir palengvinti atsekamumą. Taisyklėmis ir tomis procedūromis neturi būti jokiu būdu diskriminuojami draugijai nepriklausantys gamintojai.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

„Miód drahimski“ renkamas Dravsko ežeryne esančiose Čaplineko, Vežchovo, Barvicių, Borne Sulinovo valsčių ir Borne Sulinovo girininkijos teritorijose. Pavadinimas „miód drahimski“ kilęs iš pavadinimo „Drahim“ – ankstesniojo Senojo Dravsko vietovės pavadinimo, kuriuo dabar vadinamas medaus „miód drahimski“ gamybos vietovę apimantis regionas. Po II pasaulinio karo pavadinimą „Drahim“ nustota vartoti kaip oficialų administracinio vieneto pavadinimą ir pradėta vartoti pavadinimą Senasis Dravskas. Nepaisant administracinių pavadinimų pakeitimo, išliko nuorodos į tradicinį pavadinimą „Drahim“.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

4 punkte nustatyta vietovė priklauso prie Baltijos klimato zonos, kuriai būdingas stipresnis nei kituose Lenkijos rajonuose vandenyno poveikis. Dėl šalia esančios Baltijos jūros žiemos čia šiltesnės, o vasaros vėsesnės. Svarbi klimato ypatybė yra tai, kad temperatūros sąlygos labai susijusios su vietovės reljefu. Palyginti didelis vietovės aukštis virš jūros lygio lemia tai, kad temperatūros šiame rajone žemesnės. Vidutinė gegužės–liepos temperatūra yra 14,4 °C. Vidutinė metinė temperatūra svyruoja nuo 7,0 iki 7,3 °C. Šio regiono dirvožemis susidarė daugiausia iš ledynui slenkant ir jam tirpstant susidariusių nuosėdų. Vyrauja jauriniai dirvožemiai, sudaryti iš biraus smėlio ir priesmėlio, taip pat molio sąvartų ir smėlio ant priemolio ir dumblo. Didelė vietovės, kurioje gaminamas „miód drahimski“, dalis yra Dravos kraštovaizdžio parko teritorijoje. Natūralų šios vietovės pobūdį lemia tai, kad joje nėra gamtą teršiančios pramonės. Parko teritorijoje įkurti septyni gamtos draustiniai, kuriems būdinga gyvūnijos ir augalijos įvairovė. Draustinių ekosistemos išliko beveik nepaliestos žmogaus. Labai įvairus ir platus vandens telkinių tinklas lėmė šios vietovės augmenijos įvairovę. Čia yra itin švaraus vandens ežerų, kuriuose auga lobelijos ir yra reliktinių augalų, įskaitant storalapę žliūgę (Stellaria crassifolia), juodąją varnauogę (Empetrum nigrum ssp. nigrum) ir glaustąjį lendrūną (Calamagrostis stricta). Didelę augmenijos dalį čia sudaro saugomi augalai, įskaitant paprastąjį sinavadą (Aquilegia vulgaris), paprastąjį žalčialunkį (Daphne mezereum) ir pelkinį skiautalūpį (Epipactis palustris).

Vietovės įtaka kitų augalų, iš kurių gaunamas medus, paplitimui

Grikiai

Prastas šio regiono jaurinis dirvožemis, nusistovėjusios aprūpinimo vandeniu ir palankios klimato sąlygos puikiai tinka grikiams auginti. Ypač didelę reikšmę turi didelis oro drėgnumas (jis siekia 81 %). Grikius toje vietovėje augina apie 400 ekologinių ūkių, o grikiams auginti skirta apie 1 120 ha.

Liepos

Nustatytoje vietovėje yra daug paminklinių liepų egzempliorių, o apie 90 % medaus „miód drahimski“ gamybos vietovėje esančių kaimo, šalutinių kelių ir takelių apsodinta senomis liepomis. Tai vadinamosios liepų alėjos. Itin didelis liepų paplitimas šioje vietovėje yra susijęs su tinkamomis dirvožemio sąlygomis ir šios vietovės švarumu. Labai svarbus aplinkos elementas yra tai, kad oras čia neužterštas pramoniniais teršalais, kuriems liepos itin jautrios.

Rapsai

Nustatytai vietovei būdinga tai, kad rapsai čia auginami keleto hektarų laukuose, atskirtuose miškais. Kadangi nėra gūsingų vėjų, susidaro puikios sąlygos bičių šeimoms vystytis ir rinkti nektarą. Nurodytoje vietovėje rapsams auginti skirta beveik 1 400 ha.

Viržiai

Borne Sulinovo girininkijos teritorijoje yra vienas didžiausių Europos viržynų. Bendras jo viržių ruožų plotas apie 6 000 ha. Čia auga paprastieji viržiai (Polio-Callunetum), taip pat yra viržynų, kuriuose randama Scabiosa canescentis ir Genistetum tinctoriae. Tokių didelių viržynų buvimas šioje vietovėje siejamas su geromis dirvožemio sąlygomis ir pakankamu saulės šviesos kiekiu, kurį lemia tai, kad šioje vietovėje yra didelių miškais neapaugusių ruožų.

Žmonių įgūdžiai

Dėl ilgametės bitininkystės šioje vietovėje vietos bitininkai įgijo gerus įgūdžius ir nusistovėjo geros medaus ėmimo ir bičių auginimo taisyklės, nuo kurių tiesiogiai priklauso medaus cheminė sudėtis. Svarbiausias principas yra tai, kad medus imamas tik iš rėmelių, kuriuose uždengta bent ¾ ploto, todėl surenkamas medus yra brandus. Jokiame gamybos etape medaus temperatūra neturi pakilti iki daugiau kaip 42 °C.

5.2.   Produkto ypatumai:

„Miód drahimski“ – aukštos kokybės medus, kuriam būdingas mažas HMF ir didelis redukuojančiojo cukraus kiekis. Išskirtinė medaus „miód drahimski“ savybė yra didelė pagrindinės rūšies žiedadulkių dalis, kaip nurodyta 3.2 punkte. Be didelės pagrindinės rūšies žiedadulkių dalies, esminė medaus „miód drahimski“ ypatybė yra jame esančių retų reliktinių ir vietos augalų žiedadulkių dalis. Ypatinga įvairių žiedų medaus savybė yra tai, kad žiedadulkių sudėtis jame labai įvairi ir nė vienos rūšies žiedadulkių kiekis nėra didesnis kaip 35 %, todėl šios rūšies medui būdingas įvairialypis skonis.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto (žymimo SKVN) kokybės ar savybių arba kurios nors produkto (žymimo SGN) savybės, gero vardo ar kito požymio ryšys:

„Miód drahimski“ yra glaudžiai susijęs su savo kilmės vietove; šiuo pavadinimu pardavinėjamas kelių rūšių medus, gautas iš šiam regionui būdingų augalų. Tai yra grikių, rapsų, viržių, liepų ir įvairių žiedų medus. Nustatytai vietovei, aprašytai 5.1 punkte, būdingas palyginti nedidelis kritulių kiekis, labai didelis vandens telkinių skaičius, didelis santykinis oro drėgnumas ir silpni vėjai, o tai turi didelę įtaką konkrečių augalų, iš kurių gaunamas rūšinis „miód drahimski“, paplitimui ir jų kokybei. Gamtinės aplinkos švarumas ir natūralumas lemia didelę ekosistemų įvairovę, dėl kurios susidaro didelė žiedadulkių įvairovė, todėl įvairių žiedų „miód drahimski“ turi tik jam būdingų savybių. Vietos augalijos įvairovę liudija tai, kad įvairių žiedų meduje „miód drahimski“ bet kurios žiedadulkių rūšies dalis yra ne didesnė kaip 35 %. Ir įvairių rūšių, ir įvairių žiedų medaus „miód drahimski“ sudėtyje be kultūrinių augalų žiedadulkių yra ir saugomų bei vietovei būdingų augalų žiedadulkių. Šių augalų, iš kurių gaunamas medus, paplitimą lemia vietovės, kurioje yra gamtos draustinių ir kraštovaizdžio parkas, specifika, todėl medaus „miód drahimski“ neįmanoma pagaminti už nustatytos vietovės ribų. Dėl medaus ėmimo būdo ypatybių (medus imamas tik iš rėmelių, kuriuose uždengta ne mažiau kaip ¾ ploto) gaunamas brandus medus, kuriame yra daug redukuojančiojo cukraus (gliukozės ir fruktozės), tačiau produktas yra labai šviežias ir natūralios kilmės – tai liudija mažas HMF kiekis. Draudimu sušildyti medų iki didesnės kaip 42 °C temperatūros užtikrinama, kad nebūtų prarasta daugybė dėl natūralios medaus kilmės jame esančių fermentų. Medaus vartotojai vertina kiekvienos medaus „miód drahimski“ rūšies skonio ypatybes, aprašytas 3.2 punkte, kurias lemia neužteršta gamtinė aplinka, didelė augalijos įvairovė ir tradiciniai vietos bitininkų įgūdžiai. Daugelio kartų ištobulintas medaus „miód drahimski“ gamybos ir rinkimo būdas neatsiejamas nuo vietos bitininkų įgūdžių.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.minrol.gov.pl/DesktopDefault.aspx?TabOrgId=1620&LangId=0

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.