EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010PC0804

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba

/* KOM/2010/0804 galutinis - COD 2010/0390 */

52010PC0804

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba /* KOM/2010/0804 galutinis - COD 2010/0390 */


[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.1.13

KOM(2010) 804 galutinis

2010/0390 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba

SEK(2010) 1617 galutinis

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pasiūlymo aplinkybės |

110 | Pasiūlymo pagrindas ir tikslai 2010 m. rugpjūčio pradžioje ES baigė mokėti Gruzijai 46 mln. EUR makrofinansinę pagalbą (MFP), kurią 2009 m. lapkričio mėn. patvirtino Taryba. Dotacijų forma suteikta pagalba buvo dalis 2008 m. spalį tarptautinėje donorų konferencijoje Europos Komisijos prisiimto įsipareigojimo dėl dviejų galimų vienodo dydžio MFP operacijų[1]. Antros makrofinansinės pagalbos dalies patvirtinimas priklausė nuo likusių išorės finansavimo poreikių, be tų, kurie buvo padengti susitarimu su TVF. 2010 m. gegužės 10 d. laišku Gruzijos finansų ministras paprašė suteikti antrą Komisijos įsipareigojimu numatytų ES lėšų dalį, siekiančią 46 mln. EUR. Dėl to Europos Komisijos atstovų grupė rugsėjo pradžioje lankėsi Gruzijoje šalies makroekonominei padėčiai ir 2010–2011 m. perspektyvoms įvertinti, didžiausią dėmesį skiriant mokėjimų balansui ir biudžeto poreikiams. Komisijos nuomone, prašymas leisti naudotis antra 2008 m. įsipareigotos makrofinansinės pagalbos dalimi yra pagrįstas. Nors Gruzijos ekonomika atsigauna (po dvigubo sukrėtimo dėl 2008 m. rugpjūčio mėn. karinio konflikto su Rusija ir pasaulinės finansų krizės), mokėjimų balanso ir biudžeto būklė tebėra silpna ir pažeidžiama. Mokėjimų balanso būklė išlieka pažeidžiama visų pirma dėl konflikto su Rusija užsitęsusio poveikio, įskaitant didžiosios dalies tiesioginės prekybos su Rusija blokadą ir tai, kad tiesioginės užsienio investicijos (TUI) nepasiekė prieš krizę buvusio lygmens, kartu tebesant labai dideliam einamosios sąskaitos deficitui ir dideliems skolos grąžinimo įsipareigojimams (2012–2014 m. numatyta daug grąžinimo terminų). Atsižvelgdama į tai, Komisija siūlo skirti Gruzijai papildomą makrofinansinę pagalbą, siekiančią 46 mln. EUR. ES makrofinansine pagalba turėtų būti siekiama padėti padengti šalies išorės finansavimo poreikius, nustatytus bendradarbiaujant su TVF, kai buvo pasirašomas 1,17 mlrd. USD vertės rezervinis susitarimas, įsigaliojęs nuo 2008 m. spalio mėn. Pusė siūlomos pagalbos sumos būtų suteikta dotacijų forma, o kita pusė – paskolų forma. Nauja makrofinansinė pagalba turėtų padėti Gruzijai šalinti konflikto su Rusija ir pasaulinės krizės sukeltas ekonomines pasekmes. Nauja makrofinansinė pagalba padės įgyvendinti vyriausybės ekonominių reformų darbotvarkę. Ji turėtų sumažinti finansinį ekonomikos pažeidžiamumą trumpuoju laikotarpiu, kartu remiant reformų priemones, skirtas vidutinės trukmės laikotarpiu pasiekti tvaresnę mokėjimų balanso ir biudžeto būklę. Pagalba taip pat turėtų padėti įgyvendinti politikos priemones, skirtas valstybės finansų valdymui gerinti (remiantis priemonėmis, įgyvendintomis per ankstesnę markofinansinės pagalbos teikimo operaciją ir ES biudžeto paramos atskiriems sektoriams operaciją), taip pat ekonominės ir finansinės integracijos su ES skatinimo priemones, visų pirma pasinaudojant būsimo asociacijos susitarimo, kuriuo siekiama abiejų šalių išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo sudarymo, potencialu. Siūloma makrofinansinė pagalba turėtų būti išimtinė ir ribota laiko požiūriu, ir ją planuojama teikti tuo pat metu, kaip ir pagalbą pagal rezervinį susitarimą. Ji papildys tarptautinių ir dvišalių paramos teikėjų teikiamą paramą. |

120 | Bendrosios aplinkybės Po dvigubo sukrėtimo, sukelto 2008 m. rugpjūčio mėn. karinio konflikto su Rusija ir pasaulinės finansų krizės, Gruzijos ekonomikoje pastebima atsigavimo požymių. Po dvejus metus trukusio nedidelio arba neigiamo augimo 2010 m. numatomas ekonominės veiklos atsigavimas. Nors 2009 m. realusis BVP susitraukė 3,9 %, 2010 m. pirmąjį pusmetį užfiksuotas jo smarkus augimas – 6,6 % (palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu). Numatoma, kad metinė VKI infliacija didės ir iki 2010 m. pabaigos sieks daugiau negu 8 %, o tai iš dalies atitinka importuojamų grūdų kainų padidėjimą. Atsižvelgdama į ekonomikos atsigavimą, vyriausybė nusprendė sugriežtinti vykdomą biudžeto ir pinigų politiką. Remiantis programa, dėl kurios susitarta su TVF, fiskalinis deficitas turėtų būti sumažintas nuo 9,2 % BVP 2009 m. iki 6,3 % BVP 2010 m. ir 4,8 % BVP 2011 m. Griežtesnė pinigų politika pradėta vykdyti vasarą, saikingai padidinus bazines palūkanų normas siekiant valdyti infliaciją. Nors atrodo, kad ekonomika atsigauna, ekonominė padėtis tebėra pažeidžiama, nes vis dar neaišku dėl didelio einamosios sąskaitos deficito finansavimo. Susilpninusi vidaus paklausą, krizė prisidėjo prie to, kad einamosios sąskaitos deficitas 2009 m. sumažėjo perpus. Vis dėlto deficitas išlieka labai didelis, ir numatoma, kad 2010 m. jis sieks 12,0 % BVP, o 2011 m. taip pat nesitikima, kad padėtis pagerės. Gruzijos eksportui ir toliau neigiamą poveikį daro 2006 m. Rusijos įvestas prekybos embargas, kuris 2008 m. buvo pratęstas. Kalbant apie 2010–2011 m., einamosios sąskaitos finansavimas lieka neaiškus. Krizė turėjo neigiamo poveikio TUI įplaukoms, ir numatoma, kad jos 2010 m. dar labiau sumažės, o 2011 m. didelio TUI įplaukų padidėjimo nenumatoma. Tokie nuviliantys TUI įplaukų rezultatai kelia pavojų einamosios sąskaitos finansavimui bei užsienio valiutos atsargų kaupimui ir rodo, kad užsienio investuotojai dar neatgavo pasitikėjimo, kuriam didžiulis smūgis buvo suduotas dėl 2008 m. karinio konflikto su Rusija. Tai rodo ir sulėtėjęs privatizavimo procesas, nes dauguma patrauklaus valstybės turto jau parduota. Nors bendros tarptautinės atsargos vėl padidėjo (krizės laikotarpiu jos buvo pasiekusios 1,5 mlrd. USD žemutinę ribą, o 2010 m. rugsėjį jau siekė 2,1 mlrd. USD), jos dar nepasiekė optimalaus lygio, ypač dėl to, kad padidėjimas iš dalies pasiektas skolinantis iš TVF. Grynosios tarptautinės atsargos faktiškai sumažėjo nuo 850 mln. USD 2008 m. rugsėjo mėn. iki 740 mln. USD 2010 m. rugsėjo mėn. Be to, mokėjimų balanso pažeidžiamumas sietinas su didele valstybės užsienio skola ir dideliu poreikiu pratęsti skolos terminą ateinančiais metais. 2008 m. rugsėjo mėn. TVF patvirtinto Gruzijai 18 mėn. rezervinį susitarimą; jo vertė – 750 mln. USD. Atliekant trečią programos peržiūrą (ją TVF vykdomoji valdyba patvirtino 2009 m. rugpjūčio mėn.) rezervinis susitarimas pratęstas iki 2011 m. birželio 14 d., o finansavimo paketas padidintas tiek, kad bendra pagal rezervinį susitarimą programai įgyvendinti numatyta suma siekia 1,17 mlrd. USD. Programa vykdoma pagal planą: 2010 m. liepos 9 d. TVF valdyba baigė šeštą su TVF rezerviniu susitarimu susijusios programos peržiūrą ir padarė išvadą, kad programos įgyvendinimo rezultatai iš esmės patenkinami. Kita TVF peržiūra (apimanti septintą ir aštuntą peržiūras) numatyta 2010 m. lapkričio mėn. Bendras paramos paketas 2008–2010 m. laikotarpiu, dėl kurio tarptautiniai paramos teikėjai įsipareigojo 2008 m. donorų konferencijoje, siekė 4,5 mlrd. USD, įskaitant 1 mlrd. USD iš JAV, 200 mln. USD iš Japonijos, 173 mln. USD iš ES valstybių narių ir 2,4 mlrd. USD iš daugiašalių finansų įstaigų. Bendra viešojo sektoriaus įsipareigojimo suma siekė 2,6 mlrd. USD, o su šiuo įsipareigojimu susijusios išmokos buvo numatytos daugiausia laikotarpio pradžioje. |

n | Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Nėra |

140 | Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Gruzija yra viena iš Europos kaimynystės politikos (EKP) šalių partnerių. ES, ir Gruzijos penkerių metų EKP veiksmų planas buvo priimtas 2006 m. lapkričio mėn. Europos Sąjungai gyvybiškai svarbu, kad šalys prie jos rytinių sienų būtų stabilios, gerintų viešąjį administravimą, o jų ekonomika vystytųsi. Todėl apie pradedamą ES ir šešių šalių partnerių Rytų partnerystės iniciatyvą oficialiai paskelbta 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. 2008 m. spalio mėn. vykusioje tarptautinėje donorų konferencijoje Europos Komisija įsipareigojo Gruzijai skirti iki 500 mln. EUR pagalbą. Finansavimo šaltiniai apima lėšas, numatytas pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) finansinį paketą, ir pagal reagavimo į krizes priemones, kaip antai stabilumo priemonė, humanitarinė pagalba ir makrofinansinė pagalba. Paketu tiesiogiai reaguojama į ekonominius ir socialinius sunkumus, kuriuos šalis patiria dėl 2008 m. rugpjūčio mėn. karinio konflikto ir ištikus pasaulinei finansų krizei. ES makrofinansinė pagalba papildo kitas pagalbos priemones teikiant Gruzijai trumpalaikę makroekonominę paramą pagal rezervinį susitarimą su TVF. Ji taip pat papildo biudžeto paramą pagal EKPP, kuria prisidedama prie Gruzijos finansavimo poreikių tenkinimo ir kuri yra susieta su konkrečiomis atskirų sektorių reformomis. Pasiūlymas suteikti Gruzijai naują makrofinansinę pagalbą visiškai atitinka MFP gaires, pateiktas 2002 m. Tarybos išvadose dėl MFP ir prie jų pridėtame Tarybos pirmininko laiške Komisijos pirmininkui. Visų pirma, ir kaip išsamiau paaiškinta prie Komisijos pasiūlymo pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, pasiūlymas atitinka šiuos principus: išskirtinio pobūdžio, politinių prielaidų, papildomumo, susietumo su sąlygomis ir finansinės drausmės principus. |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

219 | Teikiama makrofinansinė pagalba – tai sudėtinė tarptautinės paramos Gruzijos ekonomikai po konflikto atkurti dalis. Ruošdamosi tarptautinei donorų konferencijai, Komisijos tarnybos glaudžiai bendradarbiavo su Pasaulio banku, o su daugiašaliais ir dvišaliais paramos teikėjais vyko konsultacijos dėl įsipareigoto paketo įgyvendinimo. Rengdamos šį pasiūlymą dėl makrofinansinės pagalbos, Komisijos tarnybos konsultavosi su Tarptautiniu valiutos fondu. Prieš pateikdama pasiūlymą dėl makrofinansinės pagalbos, Komisija konsultavosi su ES valstybėmis narėmis Ekonomikos ir finansų komitete. Komisija taip pat nuolat palaikė ryšius su Gruzijos vyriausybe. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

229 | Padedant išorės konsultantams, Komisija atliks Gruzijos valstybės finansų ir administracinių procedūrų kokybės ir patikimumo vertinimą. |

230 | Poveikio vertinimas Makrofinansinė pagalba ir su ja susieta ekonominio koregavimo ir reformų programa padės Gruzijai sumažinti trumpalaikius finansavimo poreikius, kartu paremiant politikos priemones, skirtas vidutinės trukmės laikotarpiu pasiekti tvirtesnį mokėjimų balansą ir fiskalinį tvarumą, skatinti tvarų augimą ir skatinti ekonominę integraciją ir reguliavimo konvergenciją su ES. Ji taip pat padės užtikrinti veiksmingesnį ir skaidresnį viešųjų finansų valdymą, remiantis ankstesnės šalyje įgyvendintos makrofinansinės pagalbos operacijos teigiamu poveikiu. Makrofinansine pagalba taip pat bus remiamas makroekonomikos stabilizavimas ir struktūrinės priemonės, numatytos programoje, dėl kurios sutarta su TVF. |

Teisiniai pasiūlymo aspektai |

305 | Siūlomų veiksmų santrauka Europos Sąjunga suteikia Gruzijai makrofinansinę pagalbą: pusė pagalbos sumos bus suteikta dotacijų forma, o kita pusė – paskolų forma; didžiausia pagalbos suma – 46 mln. EUR. Ši pagalba padės patenkinti likusius Gruzijos išorės finansavimo poreikius 2009–2011 m., nustatytus Komisijos remiantis Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais. Pagalbą planuojama išmokėti 2011 m. dviem vienodomis dalimis; kiekvieną dalį sudarytų dotacija ir paskola. Pagalbos lėšas valdys Komisija. Bus stebima, ar yra laikomasi su Finansiniu reglamentu suderintų konkrečių reikalavimų dėl sukčiavimo ir kitų pažeidimų prevencijos. Pirmąją dalį numatoma išmokėti 2011 m. pirmą ketvirtį. Antra dalis, kuri bus išmokama su sąlyga, kad įgyvendinta keletas politikos priemonių, galėtų būti išmokėta 2011 m. trečią ketvirtį. Kaip yra įprasta teikiant makrofinansinę pagalbą, mokėjimai turėtų būti atliekami priklausomai nuo to, ar su TVF pasirašytame rezerviniame susitarime numatytų programos peržiūrų rezultatai yra teigiami. Be to, Komisija ir Gruzijos valdžios institucijos susitarimo memorandume turėtų susitarti dėl konkrečių struktūrinių reformų priemonių. Įgyvendinant ankstesnes makrofinansinės pagalbos operacijas, Komisijos tarnybos glaudžiai bendradarbiavo su Gruzijos valdžios institucijomis vykdant valstybės finansų valdymo reformas, kuriomis siekta sukurti skaidresnę, darnesnę ir labiau atskaitingą valstybės finansų valdymo sistemą. Įgyvendinant naują makrofinansinės pagalbos operaciją, turėtų būti numatyta daugiau politinių sąlygų, visų pirma numatant priemones, skirtas ekonominei ir finansinei integracijai, taip pat pasirinktų sričių reguliavimo derinimui su ES skatinti, pagal EKP veiksmų planą ir atsižvelgiant į naujas aplinkybes dėl planuojamo sudaryti ES ir Gruzijos asociacijos susitarimo. Atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendintą paskutinę makrofinansinės pagalbos operaciją, kurios metu Gruzijos valdžios institucijos pademonstravo politinę valią ir gebėjimą vykdyti struktūrines reformas, Komisija mano, kad ši antra makrofinansinės pagalbos operacija turėtų padėti įgyvendinti vyriausybės struktūrinių reformų darbotvarkę. Sąlygos atitiks ES ir Gruzijos EKP veiksmų plano prioritetus. Sprendimas pusę siūlomos pagalbos sumos išmokėti dotacijų, o kitą pusę – paskolų forma yra pagrįstas turint omenyje Gruzijos išsivystymo lygį (vertinant pagal vienam gyventojui tenkančias pajamas) ir skolos rodiklius, taip pat pastaruoju metu pagerėjusią šalies ekonominę padėtį. Visų dotacijų panaudojimas praėjusios operacijos metu turi būti suprantamas kaip išimtinis sprendimas, pateisinamas tuo, kad 2008 m. pabaigoje Gruzijoje susiklostė labai sudėtingos aplinkybės. Dotacijų ir paskolų derinimas taip pat atitinka tą faktą, kad nuo 2009 m. sausio Pasaulio bankas Gruziją laikė mišrios pagalbos (dotacijų ir paskolų forma) gavėja. Kalbant apie būsimas Pasaulio banko operacijas, numatoma, kad trečdalį Pasaulio banko pagalbos šalis gaus IDA (Tarptautinės plėtros asociacijos) paskolų forma, o du trečdalius pagalbos numatoma suteikti TRPB (Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko) sąlygomis. |

310 | Teisinis pagrindas Teisinis šio pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnis. |

329 | Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso mišriai ES kompetencijai. Subsidiarumo principas taikomas tokiu mastu, kokiu Gruzijos makroekonomikos stabilumo atkūrimo trumpuoju laikotarpiu tikslų valstybės narės negali tinkamai pasiekti pačios, todėl jų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu. Pagrindinės priežastys – biudžeto apribojimai, su kuriais susiduriama nacionaliniu lygmeniu, ir poreikis užtikrinti patikimą pagalbos teikėjų veiksmų koordinavimą siekiant užtikrinti maksimalią pagalbą. |

Proporcingumo principas |

331 | Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą: juo nesiekiama daugiau, negu būtina minėtiems Gruzijos makroekonomikos stabilumo atkūrimo trumpuoju laikotarpiu tikslams įgyvendinti, ir jame nenumatyta jokių veiksmų, kurie nėra būtini to siekiant. |

332 | Remdamasi TVF skaičiavimais, atliktais atsižvelgiant į rezervinį susitarimą, Komisija nustatė, kad pagalbos suma yra lygi 2009–2011 m. laikotarpio 14 % finansavimo trūkumui. Atsižvelgiant į pagalbą, kurią Gruzijai įsipareigojo suteikti ES valstybės narės, kiti dvišaliai paramos teikėjai ir daugiašaliai kreditoriai, laikoma, kad ši ES tenkanti dalis yra tinkama. |

Pasirinkta priemonė |

341 | Siūloma priemonė – kita. |

342 | Kitos priemonės nebūtų tinkamos, nes nesant pagrindų reglamento dėl makrofinansinės pagalbos priemonės, ad hoc Tarybos sprendimai pagal Sutarties 212 straipsnį yra vienintelė tokiai pagalbai turima teisinė priemonė. Šių makroekonominių tikslų nebūtų galima įgyvendinti finansuojant projektus arba teikiant techninę pagalbą. Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausias makrofinansinės pagalbos privalumas yra tai, kad ją teikiant sumažėtų išorės finansinių suvaržymų ir būtų padedama kurti stabilią makroekonominę sistemą, kartu skatinant tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę, ir tinkamą struktūrinių reformų pagrindą. Kadangi teikiant makrofinansinę pagalbą padedama sukurti bendrą tinkamą pagrindą makroekonominei ir struktūrinei politikai vykdyti, ši pagalba gali padidinti kitų Gruzijoje vykdomų veiksmų, finansuojamų pagal kitas siauresnio profilio ES finansines priemones, veiksmingumą. |

Poveikis biudžetui |

401 | Pagalbos dotacijos dalis (23 mln. EUR) turėtų būti finansuojama iš 2011 m. biudžeto įsipareigojimų asignavimų pagal biudžeto eilutę 01 03 02 (Makroekonominė parama), o mokėjimai būtų atliekami 2011 m. Pagal Garantijų fondo reglamentą[2] tikimasi, kad Garantijų fondo atidėjiniai bus gauti 2013 m. ir sieks daugiausia 2,1 mln. EUR. Tai sudaro 9 % 23 mln. EUR paskolos, kurią numatoma išmokėti 2011 m. |

Papildoma informacija |

Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo sąlyga |

533 | Pasiūlyme numatyta laikino galiojimo sąlyga. Siūloma makrofinansine pagalba turėtų būti galima naudotis 2,5 metų pradedant nuo pirmosios susitarimo memorandumo įsigaliojimo dienos. |

1. 2010/0390 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 212 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[3],

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[4],

kadangi:

2. Gruzijos ir Europos Sąjungos santykių pagrindas – Europos kaimynystės politika. 2006 m. ES ir Gruzija susitarė dėl Europos kaimynystės politikos veiksmų plano, kuriame nustatyti ES ir Gruzijos santykių vidutinės trukmės prioritetai. 2010 m. ES ir Gruzija pradėjo derybas dėl asociacijos susitarimo, kuris, kaip tikimasi, pakeistų šiuo metu galiojantį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. ES ir Gruzijos santykius dar labiau sustiprino naujai pradėta Rytų partnerystė.

3. 2008 m. rugsėjo 1 d. neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo patvirtintas ES pasiryžimas stiprinti ES ir Gruzijos santykius po 2008 m. rugpjūčio mėn. vykusio ginkluoto Gruzijos ir Rusijos konflikto.

4. Nuo 2008 m. trečio ketvirčio Gruzijos ekonomikai poveikio turėjo tarptautinė finansų krizė – mažėjo gamyba, biudžeto pajamos ir didėjo išorės finansavimo poreikiai.

5. 2008 m. spalio mėn. surengtoje tarptautinėje donorų konferencijoje tarptautinė bendrija įsipareigojo remti Gruzijos ekonomikos atkūrimą pagal Jungtinių Tautų ir Pasaulio banko atliktą bendrą poreikių vertinimą.

6. Europos Sąjunga paskelbė, kad ji Gruzijai skirs iki 500 mln. EUR pagalbą.

7. Gruzijos ekonomikos koregavimas ir atkūrimas remiamas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansine pagalba. 2008 m. rugsėjo mėn. Gruzijos valdžios institucijos sutarė su TVF dėl 750 mln. EUR rezervinio susitarimo Gruzijos ekonomikai paremti siekiant prisitaikyti prie ekonominės krizės sąlygų.

8. Ekonominei padėčiai dar labiau pablogėjus ir kilus būtinybei peržiūrėti ekonomines prielaidas, kuriomis grindžiama programa, taip pat išaugus išorės finansavimo poreikiams, Gruzija ir TVF susitarė 424 mlrd. USD padidinti rezerviniame susitarime numatytą sumą; šį susitarimą TVF valdyba patvirtino 2009 m. rugpjūčio mėn.

9. Europos Sąjunga ketina 2010 ir 2012 m. suteikti iš viso 37 mln. EUR per metus biudžeto paramos dotacijas pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP).

10. Gruzija, atsižvelgdama į blogėjančią ekonominę padėtį ir perspektyvas, paprašė Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos.

11. Mokėjimų balanse yra susidaręs didelis finansavimo trūkumas, todėl makrofinansinė pagalba yra laikoma tinkama priemone reaguojant į Gruzijos prašymą dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis suteikti ekonomikos stabilizavimo paramą kartu įgyvendinant dabartinę TVF programą.

12. Europos Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų ne tik papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir išteklius, bet ir užtikrinti papildomą Sąjungos dalyvavimu suteikiamą naudą.

13. Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų įvairiose išorės veiksmų srityse patvirtintas priemones bei kitas susijusias Sąjungos politikos sritis.

14. Konkrečiais Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslais turėtų būti stiprinamas pagalbos veiksmingumas, skaidrumas ir atskaitomybė. Komisija turėtų nuolat stebėti, kaip siekiama šių tikslų.

15. Sąlygos, kuriomis grindžiama teikiama Sąjungos makrofinansinė pagalba, turėtų atitikti svarbiausius politikos, kurią Sąjunga vykdo Gruzijos atžvilgiu, principus ir tikslus.

16. Siekiant užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos finansinių interesų, susijusių su šia makrofinansine pagalba, apsaugą, būtina, kad Gruzija priimtų tinkamas priemones, susijusias su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia finansine pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Taip pat būtina, kad Komisija vykdytų tinkamą kontrolę ir kad Audito Rūmai atliktų tinkamą auditą.

17. Europos Sąjungos finansinės pagalbos suteikimas nepažeidžia biudžeto valdymo institucijos galių.

18. Šią pagalbą turėtų administruoti Komisija. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Ekonomikos ir finansų komitetas galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos nuolat informuoti apie makrofinansinės pagalbos eigą ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus.

19. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsniu, pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtu reglamentu iš anksto nustatomi valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai. Kol tas naujas reglamentas nepriimtas, 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[5], taikomas toliau, išskyrus reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kuri yra netaikoma,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

20. Europos Sąjunga, siekdama padėti Gruzijai stabilizuoti ekonomiką ir patenkinti jos mokėjimų balanso poreikius, kaip nustatyta dabartinėje TVF programoje, suteikia Gruzijai makrofinansinę pagalbą, kurios didžiausia suma 46 mln. EUR. Iš šios sumos iki 23 mln. EUR teikiama dotacijų forma, ir iki 23 mln. EUR – paskolų forma. Siūlomos makrofinansinės pagalbos mokėjimas priklauso nuo to, ar 2011 m. biudžetą patvirtins biudžeto valdymo institucija.

21. Pagalbos paskolos daliai finansuoti Komisija įgaliota Europos Sąjungos vardu pasiskolinti reikalingus išteklius. Ilgiausias paskolos grąžinimo terminas – 15 metų.

22. Europos Sąjungos finansinės pagalbos mokėjimą administruoja Komisija, laikydamasi TVF ir Gruzijos susitarimų ar susitarimo memorandumų ir pagrindinių ekonomikos reformos principų ir tikslų, išdėstytų ES ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime. Komisija nuolat informuoja Europos Parlamentą bei Ekonomikos ir finansų komitetą apie finansinės pagalbos administravimo pokyčius ir teikia jiems atitinkamus dokumentus.

23. Europos Sąjungos finansinė pagalba teikiama dvejus metus ir šešis mėnesius nuo pirmos 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo memorandumo įsigaliojimo dienos.

2 straipsnis

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai, laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, susitarti su Gruzijos valdžios institucijomis dėl su Sąjungos makrofinansine pagalba susijusių ekonominės politikos ir finansinių sąlygų, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume, kuriame pateikiamas ir šių sąlygų įgyvendinimo tvarkaraštis (toliau – susitarimo memorandumas). Šios sąlygos dera su 1 straipsnio 3 dalyje nurodytais susitarimais ir susitarimo memorandumais. Šiomis sąlygomis bus siekiama visų pirma pagerinti pagalbos, o kartu Gruzijos viešųjų finansų valdymo sistemų, veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Komisija nuolat stebi pažangą siekiant šių tikslų. Pagalbos išsamios finansinės sąlygos bus nustatytos dotacijos ir paskolos susitarimuose, dėl kurių turės susitarti Komisija ir Gruzijos valdžios institucijos.

2. Europos Sąjungos finansinės pagalbos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija stebi, ar Gruzijos finansiniai mechanizmai, administracinės procedūros, vidaus bei išorės kontrolės mechanizmai, susiję su tokia pagalba, yra patikimi, taip pat, ar laikomasi susitarto tvarkaraščio.

3. Komisija periodiškai tikrina, ar Gruzijos ekonominė politika atitinka Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslus ir ar tinkamai vykdomos sutartos ekonominės politikos sąlygos. Atlikdama tikrinimus Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku, ir prireikus su Ekonomikos ir finansų komitetu.

3 straipsnis

1. Laikantis 2 dalies sąlygų, Komisija suteikia Europos Sąjungos finansinę pagalbą Gruzijai dviem dalimis; kiekvieną dalį sudaro dotacija ir paskola. Kiekvienos dalies dydis nustatomas susitarimo memorandume.

2. Komisija nusprendžia dėl atskirų dalių išmokėjimo, atsižvelgdama į tai, ar yra tinkamai įgyvendinamos ekonominės politikos sąlygos, sutartos susitarimo memorandume. Antroji dalis neišmokama anksčiau nei praėjus trims mėnesiams po pirmosios dalies išmokėjimo.

3. Europos Sąjungos lėšos mokamos Gruzijos nacionaliniam bankui. Remiantis susitarimo memorandumo nuostatomis, dėl kurių bus susitarta, įskaitant nepatenkintų biudžeto finansavimo poreikių patvirtinimą, Sąjungos lėšos gali būti pervestos į Gruzijos iždą, kuris yra galutinis pagalbos gavėjas.

4 straipsnis

1. Su Europos Sąjungos pagalbos dalimi, kuri teikiama paskolos forma, susijusios skolinimosi ir skolinimo operacijos atliekamos eurais, taikant tą pačią lėšų įskaitymo dieną, ir dėl jų Europos Sąjunga neturi spręsti su paskolos mokėjimo terminų pasikeitimu, valiutų kurso ar palūkanų normos rizika arba kokia nors kita komercine rizika susijusių klausimų.

2. Komisija, Gruzijai paprašius, imasi visų būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad paskolos terminai ir sąlygos būtų papildyti išankstinio grąžinimo sąlyga, atitinkančia atitinkamą skolinimosi operacijų terminų ir sąlygų nuostatą.

3. Gruzijos prašymu ir susidarius palankioms aplinkybėms sumažinti paskolos palūkanų normą, Komisija gali refinansuoti visą ar dalį jos pradinių paskolų arba pakeisti atitinkamas finansines sąlygas. Refinansavimo arba pakeitimo operacijos atliekamos laikantis 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir dėl jų neturi būti pratęstas vidutinis susijusios paskolos grąžinimo terminas arba padidėti refinansavimo arba pakeitimo operacijos dieną likusi mokėtino kapitalo suma.

4. Visas Europos Sąjungos išlaidas, susijusias su skolinimosi ir skolinimo operacijomis pagal šį sprendimą, padengia Gruzija.

5. Europos Parlamentas ir Ekonomikos ir finansų komitetas informuojami apie 2 ir 3 dalyse nurodytų operacijų eigą.

5 straipsnis

Europos Sąjungos finansinė pagalba įgyvendinama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[6] nuostatas ir jo įgyvendinimo taisykles. Susitarimo memorandume ir paskolos bei dotacijos susitarimuose, dėl kurių turi būti susitarta su Gruzijos valdžios institucijomis, visų pirma numatomos atitinkamos priemonės, susijusios su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Siekiant užtikrinti didesnį lėšų administravimo ir mokėjimo skaidrumą, susitarimo memorandume ir paskolos bei dotacijų susitarimuose taip pat numatoma Komisijos, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, vykdoma kontrolė, apimanti patikrinimus vietoje ir inspektavimus. Juose taip pat numatomas Audito Rūmų vykdomas auditas, įskaitant auditą, kuris, prireikus, atliekamas vietoje.

6 straipsnis

24. Komisijai padeda komitetas.

25. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

7 straipsnis

26. Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimą praėjusiais metais, įskaitant to įgyvendinimo vertinimą. Ataskaitoje nurodomas susitarimo memorandume nustatytų politikos sąlygų, Gruzijos einamųjų ekonominių ir fiskalinių rezultatų ir Komisijos sprendimų išmokėti pagalbos dalis ryšys.

27. Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto pagalbos teikimo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ex-post vertinimo ataskaitą.

8 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje [...]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas […] […]

3 priedas. FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO / INICIATYVOS STRUKTŪRA

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Makrofinansinė pagalba Gruzijai

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV ir VGB sistemoje[7]

Politikos sritis: 01 antraštinė dalis – Ekonomikos ir finansų reikalai

Veikla 03 – Tarptautiniai ekonomikos ir finansų reikalai

Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą arba parengiamuosius veiksmus[8]

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

Tikslai

Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva):

Skatinti gerovę už ES ribų

Pagrindinės ECFIN GD susijusios veiklos sritys yra susijusios su:

1. Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo skatinimu gilinant ekonominę analizę ir stiprinant politinį dialogą bei patarimų dėl veiksmų planų ekonominių aspektų teikimą.

2. Makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims partnerėms rengimas, stebėjimas ir įgyvendinimas, bendradarbiaujant su atitinkamomis tarptautinėmis finansų institucijomis.

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

3 konkretus tikslas Makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims teikimas siekiant spręsti jų mokėjimų balanso krizę ir atkurti išorės skolos tvarumą

Atitinkama VGV / VGB veikla Tarptautiniai ekonominiai ir finansiniai santykiai, pasaulinė valdysena.

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Siūlomą pagalbą sudaro 23 mln. EUR ES paskola ir iki 23 mln. EUR dotacija Gruzijai (dotacija turi būti finansuojama iš bendrojo biudžeto), siekiant padėti užtikrinti tvaresnę mokėjimų balanso būklę. Pagalba padės šaliai įveikti ekonominius ir socialinius sunkumus, su kuriais ji susidūrė dėl 2008 m. rugpjūčio mėn. karinio konflikto ir ištikus pasaulinei finansų krizei. Ji taip pat paskatins struktūrines reformas, skirtas didinti tvarų ekonomikos augimą, gerinti viešųjų finansų valdymą ir stiprinti ekonominę integraciją ir reguliavimo derinimą su ES.

Ex-ante vertinimą (žr. prie Komisijos pasiūlymo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą) Komisijos tarnybos (Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato D2 skyrius) atliko 2010 m. rugsėjo–spalio mėn. Jame prieita prie išvados, kad ES makrofinansinė pagalba teikiama pagrįstai.

Rezultatų ir poveikio rodikliai

Valdžios institucijų, konkrečiai Finansų ministerijos – bus prašoma reguliariai pateikti Komisijos tarnyboms tam tikrus rodiklius. Prieš išmokant antrąją pagalbos dalį, jos taip pat pateiks išsamią ataskaitą apie tai, kaip laikomasi sutartų politikos sąlygų.

Komisijos tarnybos, atlikusios Gruzijoje vykdomų finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimą rengiantis šiai operacijai, ir toliau vykdys valstybės finansų valdymo stebėseną. Europos Komisijos delegacija Gruzijoje taip pat teiks reguliarias ataskaitas su pagalbos stebėsena susijusiais klausimais. Komisijos tarnybos palaikys glaudžius ryšius su TVF ir Pasaulio banku, kad iš šių organizacijų pasisemtų patirties vykdant veiklą Gruzijoje.

2010 m. sausį baigtas 2006–2008 m. Gruzijai suteiktos ES makrofinansinės pagalbos nepriklausomas ex-post vertinimas. 2009 m. pabaigoje–2010 m. viduryje vykdytos TVF operacijos ex-post vertinimas bus atliekamas 2011 m. Dabartinės operacijos ex-post vertinimas bus atliekamas praėjus dvejiems metams nuo jos įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

Siūlomame Europos Parlamento ir Tarybos sprendime numatoma kasmet teikti Tarybai ir Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų pateiktas ir šios pagalbos operacijos įgyvendinimo vertinimas.

Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Pagalba bus išmokama su sąlyga, kad bus sėkmingai įgyvendinamas dabartinis trejų metų susitarimas, dėl kurio Gruzija ir TVF susitarė pagal rezervinį susitarimą. Be to, Komisija susitaria su Gruzijos valdžios institucijomis dėl kelių konkrečių politikos sąlygų, kurios turi būti įvykdytos prieš Komisijai išmokant antrąją dalį. Šios politikos sąlygos dera su Gruzijos ir TVF sudarytais susitarimais. Prieš išmokant antrąją pagalbos dalį, Komisijos tarnybos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis valdžios institucijos, patikrina, ar įgyvendintos politikos sąlygos.

Papildoma ES dalyvavimo nauda

Padedant šaliai įveikti ekonominį sukrėtimą, kurį sukėlė konfliktas su Rusija ir pasaulinė krizė, siūloma ES makrofinansinė pagalba sudarys galimybes skatinti makroekonominį ir politinį stabilumą Rytų kaimyninių valstybių / Rytų partnerystės regione ir glaudesnius ekonominius ir politinius Gruzijos ir ES ryšius. Papildydama tarptautinių finansų institucijų ir kitų paramos teikėjų suteiktus išteklius, ji prisidės prie bendro finansinės paramos paketo, dėl kurio ištikus krizei susitarė tarptautiniai paramos teikėjai, veiksmingumo.

Be finansinio makrofinansinės pagalbos poveikio, siūloma programa sustiprins vyriausybės reformų įsipareigojimą ir jos glaudesnių santykių su ES siekį. Atsižvelgiant į platesnio pobūdžio aplinkybes, siūlomi veiksmai visiškai atitinka ES bendrą požiūrį į Gruziją; jis grindžiamas tvirtesniu bendradarbiavimu (tai patvirtina derybų dėl asociacijos susitarimo pradžia), kurio pagrindinis komponentas bus glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvosios prekybos erdvės sukūrimas.

Makrofinansinės pagalbos operacija suteikia pridėtinės vertės ES dėmesiui, kurį ji teikia Gruzijai, nei ji stengiasi padėti Gruzijai spręsti rimtas trumpalaikes mokėjimų balanso problemas. Ja numatoma padėti sukurti stabilią makroekonominę sistemą, kartu skatinant tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę Šia pagalba remiamas tvirtų koregavimo ir struktūrinių reformų priemonių, skirtų šioms problemoms pašalinti, įgyvendinimas. Iš bendrojo biudžeto teikiama pagalba, kaip numatyta pagal EKPP, siekiama ilgesnio laikotarpio vystymosi tikslų ir nebūtų tinkama ja naudotis kaip trumpalaike mokėjimų balanso paramos priemone.

Panašios patirties išvados

Pastarojo meto išorės vertinimas dėl panašios anksčiau Gruzijai suteiktos pagalbos rodo, kad pasirinkus ribotą skaičių pagrindinių struktūrinių reformų buvo pasiekta sėkmingų rezultatų, ir siūloma taip elgtis ir ateityje užtikrinant tinkamą stebėseną ir glaudų politinį dialogą per visą pagalbos įgyvendinimo laikotarpį. Be to, atsižvelgdama į gerus rezultatus įgyvendinant bendrą reformų darbotvarkę praėjusios makrofinansinės operacijos laikotarpiu, Komisija siūlomos operacijos metu gali laikytis tos pačios krypties.

Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Kalbant apie suderinamumą ir galimą sąveiką su kitomis ES priemonėmis, ES pagalbos Gruzijai paketas apima lėšas, numatytas pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) finansinį paketą, ir reagavimo į krizes priemones (stabilumo priemonė, humanitarinė pagalba ir makrofinansinė pagalba). Į paketą taip pat įtrauktos ES civilinės stebėsenos misijos Gruzijoje išlaidos. Teikiant numatytą biudžeto paramą atskiriems sektoriams, EKPP paketu iki šiol buvo remiamos reformos viešųjų finansų valdymo srityje, baudžiamosios teisenos sektoriuje, profesinio rengimo ir mokymo bei regioninės plėtros srityse. 2011–2013 m. skirtas naujas EKPP finansinis paketas siekia 180 mln. EUR. Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausias makrofinansinės pagalbos privalumas būtų tai, kad ja būtų padedama kurti stabilią makroekonominę sistemą, kartu skatinant tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę, ir tinkamą struktūrinių reformų pagrindą.

Makrofinansine pagalba neužtikrinama reguliari finansinė parama; ji taip pat nėra skirta šalių gavėjų ekonominei ir socialinei plėtrai. Makrofinansinė pagalba nutraukiama iš karto, kai atkuriamas šalies išorės finansinės padėties tvarumas. Po to turėtų būti vykdomos nuolatinės ES bendradarbiavimo pagalbos priemonės, visų pirma – tiesioginė parama biudžetui, teikiama pagal EKPP reglamentą.

Makrofinansinė pagalba taip pat skirta papildyti tarptautinių finansų institucijų vykdomas operacijas; visų pirma TVF remiamas koregavimo ir reformų programas. Makroekonominio pobūdžio pagalba išmokama tik jei įvykdytos ekonominės ir finansų politikos sąlygos.

Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

- X Pasiūlymas (iniciatyva) galioja: dvejus su puse metų nuo susitarimo memorandumo įsigaliojimo, kaip nustatyta siūlomo sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje.

- ( Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

( Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

- Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

- po to – visavertis taikymas.

Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[9]

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

( Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

- ( vykdomosioms įstaigoms

- ( Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[10]

- ( nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

- ( asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsniu

( Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

( Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

( Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos.

Stebint pagalbą bus siekiama aktyvaus ES delegacijų bendradarbiavimo.

VALDYMO PRIEMONĖS

Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Ši pagalba yra makroekonominio pobūdžio ir jos struktūra suderinama su TVF remiama ekonomine programa. Komisijos tarnybos vykdys stebėseną remdamosi rezervinio susitarimo ir konkrečių reformų priemonių, dėl kurių susitarta susitarimo memorandume su Gruzijos valdžios institucijomis, įgyvendinimo pažanga. Valdžios institucijų, konkrečiai Finansų ministerijos, bus prašoma kas ketvirtį pateikti Komisijos tarnyboms tam tikrus rodiklius; prieš išmokant antrąją pagalbos dalį, jos pateiks išsamią ataskaitą apie tai, kaip laikomasi sutartų politikos sąlygų.

Komisijos tarnybos, 2010 m. gruodžio mėn. atlikusios Gruzijoje vykdomų finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimą rengiantis šiai operacijai, ir toliau vykdys valstybės finansų valdymo stebėseną. Europos Komisijos delegacija Gruzijoje taip pat teiks reguliarias ataskaitas pagalbos stebėsenai svarbiais klausimais. Komisijos tarnybos palaikys glaudžius ryšius su TVF ir Pasaulio banku, kad pasinaudotų šių organizacijų veiklos Gruzijoje patirtimi.

Siūlomame Europos Parlamento ir Tarybos sprendime numatoma kasmet teikti Tarybai ir Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų pateiktas ir šios pagalbos operacijos įgyvendinimo vertinimas. Be to, planuojama, kad per dvejus metus nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, Komisija arba jos tinkamai įgalioti atstovai atliks nepriklausomą ex post pagalbos vertinimą.

Valdymo ir kontrolės sistema

Nustatyta rizika

Su šia makrofinansinės pagalbos operacija sietina pasitikėjimo, strateginė ir politinė rizika.

Egzistuoja rizika, kad makrofinansinė pagalba, kuri nėra paskirta konkrečioms išlaidoms (skirtingai nuo, pvz., projektų finansavimo), gali būti naudojama nesąžiningai. Apskritai ši rizika yra susijusi su tokiais veiksniais, kaip antai centrinio banko nepriklausomumas, valdymo sistemų ir administracinių procedūrų kokybė, finansinių procedūrų kontrolės ir priežiūros funkcijos, IT sistemų saugumas ir pakankamas vidaus ir išorės audito pajėgumas.

Kalbant apie politinę riziką, pagrindinė prielaida yra ta, kad Gruzijos vyriausybė ir toliau bus įpareigota vykdyti fiskalinį koregavimą ir laikytis susitarimo su TVF. Ji bus patvirtinta remiantis TVF vykdoma nuolatine veiklos rodiklių ir struktūrinio koregavimo eigos stebėsena. Egzistuoja rizika, kad Gruzijos vyriausybė neįvykdys TVF programos sąlygų, nes gali paaiškėti, kad programoje numatyti tikslai pasiekiami sunkiau, nei buvo tikėtasi, taip pat šalyje gali pasikeisti politinės sąlygos. Vis dėlto valdžios institucijos pademonstravo tvirtą įsipareigojimą dirbti su tarptautinėmis institucijomis, kad būtų įgyvendinta reformų darbotvarkė.

ES santykių su Gruzija pagrindas – demokratinių reformų ir institucijų konsolidavimas. Tam tikri trūkumai egzistuoja teismų sistemos nepriklausomumo srityje, taip pat reikia stiprinti pliuralistinės žiniasklaidos aplinką. Dabartinis konstitucinės reformos procesas teikia vilčių, tačiau neaišku, kokia bus galutinė kryptis. 2012 m. planuojami nacionalinio parlamento rinkimai, o prezidento rinkimai turi vykti 2013 m. Apskritai rizika, susijusi su politiniu nestabilumu ar demokratinių reformų nutraukimu, tebėra valdoma.

Galiausiai didelė politinė rizika sietina su tuo, kad gali nepavykti taikiai išspręsti karinio konflikto su Rusija.

Numatomi kontrolės metodai

Makrofinansinei pagalbai bus taikomos tikrinimo, kontrolės ir audito procedūros, už kurias bus atsakinga Komisija, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai.

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Komisijos tarnybos vykdo nuolatinę finansinių ir administracinių procedūrų vertinimo programą visose trečiosiose šalyse, gaunančiose Europos Sąjungos makrofinansinę pagalbą, siekdamos laikytis Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento reikalavimų. Taip pat atsižvelgiama į TVF atliekamų apsaugos priemonių vertinimų išvadas ir į kitų atitinkamų TVF ir Pasaulio banko ataskaitų išvadas.

Gruzijoje Komisijos tarnybos, padedamos tinkamai įgaliotų išorės ekspertų, 2010 m. gruodžio mėn. atliks Gruzijos finansų ministerijos ir nacionalinio banko finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimą. Šis patikrinimas apims šias sritis: valdymo struktūrą ir organizaciją, lėšų valdymą ir kontrolę, IT sistemų saugumą, vidaus ir išorės audito pajėgumą bei centrinio banko nepriklausomumą. Jo metu bus patikrintas paskutinio 2005 m. atlikto veiklos vertinimo, kurį atlikus padaryta išvada, kad patikimo finansų valdymo sistema yra pakankamai veiksminga, pagrįstumas. Visų pirma, buvo prieita prie išvados, kad Finansų ministerija veiksmingai vykdo biudžeto kontrolę, bet ją reikia stiprinti ir toliau plėtoti atsižvelgiant į biudžetinių organizacijų vidaus kontrolę bei vidaus ir išorės auditą. Taip pat buvo prieita prie išvados, kad Gruzijos nacionalinio banko patikimo finansų valdymo sistema yra veiksminga.

Į siūlomą makrofinansinės pagalbos Gruzijai teisinį pagrindą taip pat įtraukta nuostata dėl sukčiavimo prevencijos priemonių. Šios priemonės bus toliau patikslintos susitarimo memorandume. Numatoma, kad bus numatytos konkrečios politikos sąlygos, taikomos teikiant pagalbą, daugiausia valstybės finansų valdymo srityje, siekiant stiprinti veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę.

Be to, Komisija ketina pabrėžti valstybės finansų valdymo reformas nustatydama su šia operacija susijusias politikos sąlygas.

NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

- Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

01 03 02: Makroekonominė pagalba

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Numeris [Aprašymas…...….] | DA / NA ([11]) | ELPA šalių[12] | šalių kandidačių[13] | trečiųjų šalių | pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą |

4 | 01 03 02 01 Makroekonominė pagalba | DA | NĖRA | NĖRA | NĖRA | NĖRA |

01 04 01 14 – Garantijų fondo atidėjiniai

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Numeris [Išlaidų kategorija..........................................] | DA / NA | ELPA šalių | šalių kandidačių | trečiųjų šalių | pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą |

4 | 01 04 01 14 Garantijų fondo atidėjiniai | DA | NĖRA | NĖRA | NĖRA | NĖRA |

Išorės veiksmų garantijų fondui lėšos atidedamos pagal Fondo reglamentą su pakeitimais. Pagal šį reglamentą atidėjiniai apskaičiuojami nuo metų pabaigoje negrąžintos sumos. Atidėjinių suma apskaičiuojama n metų pradžioje iš planuojamos sumos atėmus Fondo grynojo turto vertę n-1 metų pabaigoje. Ši atidėjinių suma n metais įrašoma į n+1 metų preliminarų biudžetą, o n+1 metų pradžioje visa ši suma viena operacija pervedama iš Garantijų fondo atidėjinių (biudžeto eilutė 01 04 01 14). Todėl apskaičiuojant Fondo atidėjinių sumą, 9 % (daugiausia 2,1 mln. EUR) visos faktiškai išmokėtos sumos bus įskaičiuota į planuojamą n-1 metų pabaigos sumą.

01 04 01 04 – Europos Sąjungos garantija ES paskoloms, skirtoms teikti makrofinansinę pagalbą trečiosioms šalims.

Biudžeto įrašas (p. m.), kuriame nurodyta paskolos (23 mln. EUR) biudžeto garantijos suma, bus panaudotas tik tuomet, jei bus faktiškai pareikalauta šios garantijos. Tikimasi, kad biudžeto garantijos nebus pareikalauta.

- Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės: Netaikoma.

Numatomas poveikis išlaidoms

Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija | 4 | 01 03 02 Makroekonominė pagalba |

EUR

( Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |

Ekonomikos ir finansų reikalai 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) | 0.33 | 0.33 | 0.33 |

XX 01 01 02 (Delegacijos) | - | - | - |

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) | - | - | - |

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) | - | - | - |

( Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais) FTE)[18] |

XX 01 02 01 (S, AĮD, DNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) | - | - | - |

XX 01 02 02 (S, AĮD, JDE, VD ir DNE delegacijose) |

XX 01 05 02 (S, AĮD, DNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |

IŠ VISO | 0.33 | 0.33 | 0.33 |

- XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Reikalingų darbuotojų išlaidos apskaičiuojamos AD5–AD12 kategorijos pareigūno 30 % metinių išlaidų pagrindu.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai | Pvz., rengti susitarimo memorandumus ir susitarimus dėl dotacijų, palaikyti ryšius su valdžios institucijomis ir tarptautinėmis finansų institucijomis, palaikyti ryšius su išorės ekspertais dėl veiklos vertinimų, vykti į patikrinimo komandiruotes, rengti Komisijos tarnybų ataskaitas, Komisijos procedūras, susijusias su pagalbos valdymu |

Išorės personalas | Netaikoma |

Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

- X Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

- ( Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

- ( Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[21].

Trečiųjų šalių įnašai

- Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

Numatomas poveikis įplaukoms

- X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

- ( Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

- ( nuosaviems ištekliams

- ( įvairioms įplaukoms

[1] Bendra šioje donorų konferencijoje EK įsipareigota suma siekė iki 500 mln. EUR. Ji buvo numatyta Gruzijos ekonomikai paremti po 2008 m. rugpjūčio mėn. ginkluoto konflikto su Rusija ir atsižvelgiant į ištikusią pasaulinę finansų krizę.

[2] 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiančio Išorės veiksmų garantijų fondą (kodifikuota redakcija), 5 straipsnis. Atidėjiniai skiriami iš Garantijų fondo atidėjinių (biudžeto eilutė 01 04 01 14).

[3] OL C […], […], p. […].

[4] 2010 m. [...] Europos Parlamento pozicija ir 2010 m. [ ] Tarybos sprendimas.

[5] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[6] OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).

[7] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[8] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punktuose.

[9] Išsamią informaciją apie valdymo metodus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[10] Nurodytoms Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[11] DA – diferencijuotieji asignavimai / NA – nediferencijuotieji asignavimai.

[12] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[13] Šalių kandidačių ir prireikus Vakarų Balkanų galimų šalių kandidačių.

[14] N metai – metai, kuriais numatoma priimti pasiūlymą (2010 m.).

[15] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[16] N metai – metai, kuriais numatoma priimti pasiūlymą (2010 m.).

[17] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[18] S – sutartininkas; AĮD – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – „Jeune Expert en Délégation“ (jaunesnysis delegacijos ekspertas); VD – vietinis darbuotojas; DNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas.

[19] Neviršijant ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[20] Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[21] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

Top