52010PC0774

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.12.20

KOM(2010) 774 galutinis

2010/0374 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje

(Tekstas svarbus EEE)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Bendroji 1995 m. ESS atnaujinimo paskirtis – labiau suderinti Europos Sąjungos nacionalines sąskaitas su nauja ekonomine aplinka, metodologinių tyrimų pažanga ir naudotojų poreikiais.

Todėl svarbu priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl 2010 m. Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (2010 m. ESS).

Atnaujinta ESS turėtų tapti tinkama metodinė pagalba rengiant kokybiškus nacionalinių sąskaitų duomenis pagrindinių ES politikos sričių įgyvendinimui.

Atnaujinant sistemą taip pat galima patobulinti 1995 m. ESS standartus ir labiau pritaikyti juos prie įvairių duomenų naudojimo tikslų Europos Sąjungoje.

ESS – esminė Europos lygmens priemonė, taikoma svarbiausioms administracinėms reikmėms (pvz., susijusioms su nuosavais ištekliais, perteklinio deficito procedūra, struktūriniais fondais) ir valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimo ir konvergencijos analizei.

Siekiant Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir ekonomikos ir pinigų sąjungos tikslų, remdamosi ESS, ES institucijos, vyriausybės ir ekonominės bei socialinės veiklos vykdytojai gali gauti suderintą ir patikimą statistiką, ir ja grįsti sprendimus.

ESS atnaujinama atnaujinus tarptautinę nacionalinių sąskaitų sistemą (1993 m. NSS). Naująją NSS (2008 m. NSS) 2009 m. paskelbė penkios naująjį vadovą rengusios tarptautinės organizacijos (TVF, OECD, JT statistikos skyrius, Pasaulio bankas ir Eurostatas).

ESS vartojamos apibrėžtys, sąskaitų rengimo taisyklės ir klasifikatoriai iš esmės suderinti su NSS. Vis dėlto yra ir skirtumų, visų pirma išdėstymo – jis labiau suderintas su sistemos taikymu Europos Sąjungoje. Tam iš esmės reikia tikslesnių apibrėžčių, klasifikatorių ir sąskaitų rengimo taisyklių. Skirtingai nei NSS, ESS nustatoma reglamentu, kuriame išdėstomos privalomos taisyklės, kad rezultatus būtų galima lyginti ES lygmeniu, ir pateikiama privaloma duomenų perdavimo programa.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

ESS atnaujinimas aptartas keliose grupėse:

įsteigta nacionalinių sąskaitų direktorių iniciatyvinė grupė, skirta padėti nacionalinių sąskaitų direktorių grupei įgyvendinti šias užduotis:

- teikti strateginius patarimus, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas;

- patarti dėl įvairių projekto etapų;

- spręsti dėl svarbių metodinių klausimų.

1995 m. ESS atnaujinimo projektui sėkmingai įgyvendinti labai svarbi nacionalinių sąskaitų darbo grupės (NSDG) bendroji kompetencija ir finansinių sąskaitų darbo grupės (FSDG) kompetencija konkretesniais klausimais. Norint užtikrinti techninę projekto kokybę prireikė intensyvių diskusijų per susitikimus ir konsultacijų raštu. Be NSDG, bendriems dviejų darbo grupių klausimams spręsti įsteigta 1995 m. ESS atnaujinimo grupė, kurioje dalyvavo NSDG ir FSDG nariai.

Techninė ECB ir Eurostato nuoseklumo klausimams skirta grupė derino finansines ir nefinansines sistemos dalis.

Visais atnaujinimo etapais buvo nuolat atsiskaitoma Europos statistikos sistemos komitetui (ESSK). Reguliariai informuotas Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetas (PFMBSK).

Palaikyti nuolatiniai ryšiai su kitais generaliniais direktoratais, visų pirma Ekonomikos ir finansų GD ir Biudžeto GD.

2009 m. rugsėjo mėn. Briuselyje Eurostatas surengė nacionalinėms sąskaitoms skirtą konferenciją – joje dalyvavo duomenų naudotojai ir suinteresuotosios šalys.

POVEIKIO VERTINIMAS

Neatnaujinus ESS būtų sunkiau lyginti nacionalines sąskaitas ir suvestinius rodiklius – tiek valstybių narių lygmeniu, nes atnaujinus galima nustatyti naujas metodines taisykles per pastaruosius 15 metų kilusiems klausimams spręsti, tiek tarptautiniu lygmeniu, nes NSS neseniai atnaujinta.

ESS turėtų ir toliau būti valstybių narių ekonomikos struktūroms pritaikytos NSS versija, kiek įmanoma atitinkanti NSS išdėstymą, kad Europos Sąjungos duomenis būtų galima lyginti su jos pagrindinių tarptautinių partnerių parengtais duomenimis.

Atnaujintos ESS taikymo pagrindinėms nacionalinių sąskaitų suvestiniams duomenims pasekmių analizę aptarė Ekonomikos ir finansų komiteto statistikos pakomitetis, atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. lapkričio mėn. šį klausimą taip pat aptars Ekonomikos ir finansų reikalų taryba.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Reglamentu siekiama atnaujinti ESS metodiką ir bendrus standartus, apibrėžtis, klasifikatorius ir sąskaitų rengimo taisykles, ir pagal šią metodiką parengtų sąskaitų ir lentelių perdavimo Sąjungos reikmėms programą.

Europos statistikos teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 338 straipsnis. Europos Parlamentas ir Taryba spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą nustato priemones Sąjungos veiklos rezultatams apibūdinti reikalingai statistinei informacijai rengti. Tame straipsnyje nustatomi Europos statistikos rengimo reikalavimai – ji turi būti rengiama laikantis nešališkumo, patikimumo, objektyvumo, mokslinio nepriklausomumo, išlaidų efektyvumo ir statistinio konfidencialumo principų.

Pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Dėl subsidiarumo principo – pasiūlymo tikslas nepriklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, tačiau jo negalima tinkamai pasiekti valstybių narių lygmeniu.

Valstybės narės negali išspręsti pagrindinių kokybės klausimų, neturėdamos aiškios europinės sistemos, t. y. Europos teisės akto, kuriame būtų nustatyta bendra nacionalinių sąskaitų metodika ir perdavimo programa.

Tai ypač svarbu nacionalinių sąskaitų sričiai, nes jų suvestiniai duomenys naudojami daugeliui tikslų regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis (pvz., nuosavų išteklių, perteklinio deficito procedūros ir struktūrinių fondų srityse).

Pasiūlymo tikslų geriau siekti Europos lygmeniu, priėmus Europos lygmens teisės aktą, nes tik Komisija gali koordinuoti būtinus nacionalinių sąskaitų metodikos ir statistinės informacijos derinimo veiksmus Europos Sąjungos lygmeniu; duomenų rinkimą ir palyginamų nacionalinių sąskaitų statistinių duomenų rengimą gali organizuoti valstybės narės. Todėl Europos Sąjunga gali imtis veiksmų šiems klausimams spręsti, remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu.

Šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslui pasiekti, todėl jis atitinka proporcingumo principą. Reglamente valstybėms narėms nenustatomo nacionalinių sąskaitų duomenų rinkimo tvarka, tik siekiant užtikrinti suderintą struktūrą ir laiką apibrėžiami teiktini duomenys.

Siūloma teisinė priemonė 2010 m. ESS nustatyti – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas. Reglamentas yra priimtinesnis, nes juo visai Europos Sąjungai nustatomos vienodos nuostatos, nesuteikiant valstybėms narėms veikimo laisvės taikyti jį iš dalies arba pasirinktinai. Jis taikomas tiesiogiai, todėl jo nereikia perkelti į nacionalinę teisę.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

Siūlomas teisės aktas yra susijęs su Europos ekonomine erdve, todėl turėtų būti jai taikomas.

2010/0374 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[1],

perdavę teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę[2],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[3],

kadangi:

(1) Norint stebėti valstybių narių ir ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ekonomiką reikia palyginamos, naujos ir patikimos informacijos apie kiekvienos valstybės ar regiono ekonominės padėties struktūrą ir pokyčius.

(2) Komisija turėtų dalyvauti stebint valstybių narių ir EPS ekonomiką ir visų pirma reguliariai teikti Tarybai valstybių narių pažangos įgyvendinant įsipareigojimus, susijusius su EPS nuostatomis, ataskaitas.

(3) Sąjungos piliečiams reikia ekonominių sąskaitų, kad jie galėtų nagrinėti bet kurios valstybės narės ar regiono ekonominę padėtį. Siekiant palyginamumo šios sąskaitos turėtų būti rengiamos pagal vienodus ir vienodai aiškinamus principus.

(4) Komisija turėtų naudoti nacionalinių sąskaitų suvestinius duomenis Sąjungos administraciniais tikslais, visų pirma – sudarydama biudžetą.

(5) 1970 m. buvo paskelbtas administracinis dokumentas „Europos integruotų ekonominių sąskaitų sistema“ (ESS), apimantis šio reglamento taikymo sritį; šį dokumentą savarankiškai ir vien savo atsakomybe parengė Europos Bendrijų statistikos tarnyba. Dokumentas buvo kelerių metų Europos bendrijų statistikos tarnybos ir valstybių narių nacionalinių statistikos institucijų veiklos rezultatas, siekiant sukurti Europos Bendrijų ekonominės ir socialinės politikos poreikius atitinkančią nacionalinių sąskaitų sistemą. Ta sistema buvo Bendrijai pritaikyta iki to meto Bendrijos naudotos Jungtinių Tautų nacionalinių sąskaitų sistemos versija. 1979 m. paskelbtas antras dokumento leidimas[4], kuriuo pradinis tekstas atnaujintas.

(6) 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje[5] nustatyta Sąjungos ekonominės, socialinės ir regioninės politikos reikalavimus atitinkanti nacionalinių sąskaitų sistema. Iš esmės sistema atitiko 1993 m. vasario mėn. Jungtinių Tautų statistikos komisijos priimtą tarptautinę nacionalinių sąskaitų sistemą (1993 m. NSS), kad visų Jungtinių Tautų šalių narių duomenys būtų palyginami tarptautiniu mastu.

(7) 1993 m. NSS atnaujinta 2009 m. vasario mėn. Jungtinių Tautų statistikos komisijai priėmus naują nacionalinių sąskaitų sistemą (2008 m. NSS), siekiant, kad nacionalinės sąskaitos būtų labiau suderintos su naujausiais ekonominės aplinkos pokyčiais, metodologinių tyrimų pažanga ir naudotojų poreikiais.

(8) Siekiant atsižvelgti į šiuos pokyčius reikia atnaujinti Reglamentu (EB) Nr. 2223/96 nustatytą 1995 m. ESS, kad atnaujinta versija atitiktų 2008 m. NSS ir būtų pritaikyta prie valstybių narių ekonomikos struktūros, o Sąjungos duomenis būtų galima lyginti su pagrindinių tarptautinių partnerių duomenimis.

(9) Rengiant aplinkos ir socialines sąskaitas reikėtų atsižvelgti į 2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „BVP ir kiti rodikliai: pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“[6]. Todėl gali reikėti tolesnių metodinių tyrimų ir duomenų tikrinimų.

(10) Šiuo reglamentu nustatytoje atnaujintoje Europos sąskaitų sistemoje (2010 m. ESS) pateikiama metodinė dalis ir duomenų perdavimo programa (kurioje nurodytos visų valstybių narių laikantis nustatytų terminų teiktinos sąskaitos ir lentelės). Komisija turėtų sudaryti sąlygas naudotojams tiksliai nustatytomis datomis susipažinti su šiomis sąskaitomis ir lentelėmis, visų pirma duomenimis, būtinais ekonominei konvergencijai stebėti ir glaudžiam valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimui užtikrinti.

(11) 2010 m. ESS palaipsniui bus pakeistos visos kitos sistemos ir ji taps pagrindinė, kuria nustatomi bendrieji standartai, apibrėžtys, klasifikatoriai ir sąskaitų sudarymo taisyklės, kad valstybės narės galėtų rengti savo sąskaitas pagal Sąjungos reikalavimus ir valstybių narių rezultatus būtų galima lyginti.

(12) Remiantis 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo[7], visų valstybių narių Komisijai teiktini duomenys, suskirstyti pagal teritorinius vienetus, turi būti suskirstyti pagal NUTS klasifikatorių. Todėl norint gauti palyginamą regionų statistiką teritoriniai vienetai turėtų būti nustatomi pagal NUTS klasifikatorių.

(13) Sudaryta darbo grupė netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) vaidmens nacionalinėse sąskaitose klausimui nagrinėti. Atsižvelgiant į šios darbo grupės nustatytus faktus ir siekiant teikti patikimesnius rezultatus, gali reikėti iš dalies keisti NAFTAP skaičiavimo ir priskyrimo metodiką, iki 2012 m. pabaigos priimant deleguotąjį teisės aktą.

(14) Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai pagal pobūdį atitinka investicijas, todėl turėtų būti traukiamos į sąskaitas kaip pagrindinio kapitalo formavimas. Vis dėlto reikia nurodyti duomenų, trauktinų kaip pagrindinio kapitalo formavimas, formatą, priimant deleguotąjį teisės aktą, kai bus pakankamai įsitikinta duomenų patikimumu, tam naudojant papildomomis lentelėmis pagrįstą patikrinimą.

(15) Reikia tęsti tyrimus ir kitą veiklą, visų pirma susijusią su BVP ir kitais rodikliais, ir strategijos „Europa 2020“ klausimais, kad būtų galima parengti išsamesnį gerovės ir pažangos kiekybinio vertinimo metodą ir padėti kurti pažangią, tvarią ir įtrauktimi pagrįstą ekonomiką. Šie tyrimai ir kita veikla padės daryti duomenys labiau prieinamus, geriau perduodamus ir kokybiškesnius, tobulinti metodikas ir taip pasirengti būsimiems pokyčiams.

(16) Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kuriais būtų iš dalies keičiami šio reglamento priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais.

(17) Kadangi šiam reglamentui įgyvendinti gali reikėti labai keisti nacionalines statistikos sistemas, Komisija valstybėms narėms gali leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas.

(18) Reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[8].

(19) Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti atnaujintą Europos sąskaitų sistemą (2010 m. ESS), valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(20) Konsultuotasi su 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos[9] įsteigtu Europos statistikos sistemos komitetu.

(21) Konsultuotasi su 2006 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimu 2006/856/EB[10] įsteigtu Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetu ir Bendrųjų nacionalinių pajamų komitetu (BNP komitetas), įsteigtu 2003 m. liepos 15 d. Tarybos Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 dėl bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis suderinimo (BNP reglamentas)[11],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu nustatoma 2010 m. Europos sąskaitų sistema (2010 m. ESS).

2. 2010 m. ESS nustatoma:

a) bendrų standartų, apibrėžčių, klasifikatorių ir sąskaitų rengimo taisyklių metodika (A priedas), pagal kurią rengiamos sąskaitos ir lentelės, kurių duomenis galima lyginti Sąjungos tikslais ir siekiama kitų tikslų, kaip numatyta 3 straipsnyje;

b) programa (B priedas), kurioje pateikti terminai, kurių laikydamosi valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) pagal a punkte minėtą metodiką rengtinas sąskaitas ir lenteles.

3. Atsižvelgiant į 5 ir 12 straipsnius šis reglamentas taikomas visiems Sąjungos teisės aktams, kuriuose yra nuoroda į ESS ar jos apibrėžtis.

4. Šiuo reglamentu valstybės narės neįpareigojamos rengti sąskaitų savo reikmėms pagal 2010 m. ESS.

2 straipsnis

Metodika

1. 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta 2010 m. ESS metodika pateikiama A priede.

2. Komisija, priimdama deleguotuosius teisės aktus pagal 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatas, gali priimti 2010 m. ESS metodikos pakeitimus, kuriais siekiama paaiškinti ir pagerinti jos turinį, jei tais pakeitimais nebus keičiamos esminės sistemos sąvokos, jiems įgyvendinti nereikės papildomų išteklių ir dėl jų nebus didinami nuosavi ištekliai.

3. Kilus abejonėms dėl teisingo 2010 m. ESS sąskaitų rengimo taisyklių įgyvendinimo, atitinkamos valstybės narės prašo Komisijos (Eurostato) paaiškinimų. Komisija (Eurostatas) nedelsdama išnagrinėja klausimą ir atitinkamai valstybei narei pateikia sprendimą dėl prašomo paaiškinimo.

4. Valstybės narės apskaičiuoja ir priskiria netiesiogiai apskaičiuotas finansinio tarpininkavimo paslaugas (NAFTAP) nacionalinėse sąskaitose, remdamosi A priede pateikta metodika. Komisija iki 2012 m. pabaigos gali nustatyti NAFTAP apskaičiavimo ir priskyrimo metodiką, priimdama deleguotuosius teisės aktus pagal 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatas.

5. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos valstybių narių į sąskaitas traukiamos kaip pagrindinio kapitalo formavimas. Siekdama užtikrinti kaip pagrindinio kapitalo formavimas trauktinų duomenų patikimumą, Komisija gali priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatas. Šiuose deleguotuosiuose teisės aktuose nurodomas šių duomenų formatas.

3 straipsnis

Duomenų perdavimas Komisijai

1. Valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) B priede nurodytas sąskaitas ir lenteles per kiekvienai lentelei nustatytą terminą.

Pasikonsultavusi su Europos statistikos sistemos komitetu Komisija ne vėliau kaip 2018 m. liepos 1 d. pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 6 straipsnį nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo ataskaitą, siekdama įvertinti, ar pagrįsta jas toliau taikyti.

2. Valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) duomenis ir metaduomenis, reikalaujamus pagal šį reglamentą, vadovaudamosi Komisijos (Eurostato) nurodytu keitimosi duomenimis standartu.

Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Komisijos (Eurostato) duomenų prieigą.

3 . Norėdama iš dalies keisti ar papildyti B priedo lenteles ir terminus, kad būtų atsižvelgta į metodinius, ekonominius ir techninius pokyčius, Komisija priima deleguotuosius teisės aktus, kaip numatyta 7, 8 ir 9 straipsniuose. Šie teisės aktai visų pirma grindžiami Komisijos atliktu valstybių narių savanoriškų tyrimų ar perduotų duomenų rezultatų vertinimu. Atlikdama šį vertinimą Komisija tinkamai atsižvelgia į duomenų turėjimo naudos ir duomenų rinkimo išlaidų ir teikimo naštos santykį.

4 straipsnis

Kokybės vertinimas

1. Įgyvendinant šį reglamentą perduotiniems duomenims taikomi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti kokybės kriterijai.

2. Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) pagal 3 straipsnį perduotų duomenų kokybės ataskaitą.

3. Taikant 1 dalyje nurodytus kokybės kriterijus duomenims, kuriems taikomas šis reglamentas, kokybės ataskaitų teikimo tvarka, struktūra ir periodiškumas nustatomas, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

4. Perduotų duomenų kokybę vertina Komisija (Eurostatas).

5 straipsnis

Taikymo pradžios ir pirmojo duomenų perdavimo data

1. 2010 m. ESS pradedama taikyti duomenims, nustatytiems pagal B priedą ir teiktiniems 2014 m. rugsėjo mėn.

2. Duomenys perduodami Komisijai (Eurostatui) pagal B priede nustatytus terminus.

3. Kaip nurodyta 1 dalyje, iki pirmo perdavimo pagal 2010 m. ESS valstybės narės toliau perduoda Komisijai (Eurostatui) sąskaitas ir lenteles, taikydamos 1995 m. ESS.

4. Nepažeisdamos Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000[12] 19 straipsnio, Komisija ir susijusi valstybė narė tikrina, ar šis reglamentas yra taikomas, ir pateikia patikrinimų išvadas šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

6 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1. Jei taikant šį reglamentą nacionalines statistines sistemas reikia labai keisti, Komisija, taikydama 10 straipsnyje nustatytą tvarką, gali leisti taikyti valstybėms narėms leidžiančias nukrypti nuostatas, galiojančias nuo reglamento taikymo pradžios iki 2020 m. sausio 1 d.

2. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė pateikia tinkamai pagrįstą prašymą Komisijai ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo.

7 straipsnis

Delegavimas

1. Įgaliojimai priimti 2 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse ir 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami penkeriems metams po šio reglamento įsigaliojimo. Ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija pateikia deleguotųjų įgaliojimų ataskaitą. Įgaliojimų delegavimas savaime atnaujinamas tapačios trukmės laikotarpiams, nebent Europos Parlamentas arba Taryba jį atšaukia pagal 8 straipsnį.

2. Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija iškart apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 8 ir 9 straipsniuose nustatytų sąlygų.

8 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse ir 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus delegavimo įgaliojimus.

2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi per pagrįstą laikotarpį iki galutinio sprendimo priėmimo informuoti kitą instituciją ir Komisiją, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie gali būti atšaukti, ir galimas jų atšaukimo priežastis.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas nutraukiamas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

9 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotųjų teisės aktų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

2. Jei pasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų dėl deleguotojo teisės akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame numatytą datą

Deleguotasis teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti nepasibaigus tam laikotarpiui, jei ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai apie ketinimą neteikti prieštaravimų.

3. Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimą dėl priimto deleguotojo teisės akto, jis neįsigalioja. Prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto pareiškusi institucija nurodo prieštaravimo priežastis.

10 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Europos statistikos sistemos komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

11 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitais komitetais

1. Visais klausimais, priklausančiais Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komiteto kompetencijai, Komisija prašo šį komitetą pareikšti nuomonę pagal Sprendimo 2006/856/EB 2 straipsnį.

2. Komisija perduoda Bendrųjų nacionalinių pajamų komitetui (BNP komitetas), įsteigtam Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003, visą informaciją, susijusią su šio reglamento įgyvendinimu ir būtiną komiteto pareigoms vykdyti.

12 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Su biudžetu ir nuosavais ištekliais susijusioms reikmėms ir nukrypstant nuo 1 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio, galiojanti Europos sąskaitų sistema, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 1 straipsnio 1 dalyje ir susijusiuose teisės aktuose, visų pirma Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 ir Tarybos reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89[13], laikoma 1995 m. ESS, kol galioja Tarybos sprendimas 2007/436/EB, Euratomas[14].

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, PVM pagrįstiems nuosaviems ištekliams nustatyti valstybės narės gali naudoti 2010 m. ESS pagrįstus duomenis, kol galioja Sprendimas 2007/463/EB, Euratomas, tais atvejais, kai nėra būtinų išsamių 1995 m. ESS duomenų.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] OL C […], […], p. […].

[2] OL C […], […], p. […].

[3] OL C […], […], p. […].

[4] Eurostatas, „ European System of Integrated Economic Accounts (ESA) “ („Integruotų ekonominių sąskaitų Europos sistema (ESS)“), antrasis leidimas, Europos Bendrijų statistikos tarnyba, Liuksemburgas, 1979 m.

[5] OL L 310, 1996 11 30, p. 1.

[6] COM(2009) 433 galutinis.

[7] OL L 154, 2003 6 21, p. 1.

[8] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[9] OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

[10] OL L 332, 2006 11 30, p. 21.

[11] OL L 181, 2003 7 19, p. 1.

[12] OL L 130, 2000 5 31, p. 1.

[13] OL L 155, 1989 6 7, p. 9.

[14] OL L 163, 2007 6 23, p. 17.