52010PC0733

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.12.10

KOM(2010) 733 galutinis

2010/0353 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų

SEK(2010) 1524 galutinis SEK(2010) 1525 galutinis

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Kokybės užtikrinimo dokumentų rinkinį sudaro pasiūlymai, parengti siekiant įgyvendinti nuoseklią žemės ūkio produktų kokybės politiką, kurios tikslas – sudaryti ūkininkams sąlygas geriau informuoti vartotojus apie žemės ūkio produktų kokybę, ypatumus ir savybes, taip pat užtikrinti, kad vartotojai būtų informuojami tinkamai. Kokybės užtikrinimo dokumentų rinkinį sudaro:

- Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų pasiūlymas [COM(2010) XXXX];

- pasiūlymas pakoreguoti Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 (vienas bendras rinkos organizavimas) dėl žemės ūkio produktams taikomų prekybos standartų [COM(2010) XXXX];

- žemės ūkio ir maisto produktų savanoriško sertifikavimo sistemų kūrimo ir taikymo geriausios patirties gairės [C(2010) XXXX] ir

- maisto produktų ženklinimo naudojant saugomas kilmės vietos nuorodas (SKVN) ir saugomas geografines nuorodas (SGN) kaip sudedamąsias dalis gairės [C(2010) XXXX].

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Ūkininkai ir žemės ūkio produktų gamintojai patiria konkurencinį spaudimą, kurį lemia politikos reforma, globalizacija, derybinės galios koncentracija mažmeninės prekybos sektoriuje ir ekonomikos būklė, o vartotojai vis labiau domisi autentiškais produktais, pagamintais ypatingu ar tradiciniu būdu. Siekiant patenkinti šį poreikį, Europos Sąjungos žemės ūkio produkcijos įvairovė ir kokybė turėtų būti svarbus Sąjungos ūkininkų sėkmės svertas ir konkurencinio pranašumo šaltinis.

Tačiau, kad vartotojai ir pirkėjai būtų deramai informuojami apie žemės ūkio produktų ypatumus ir ūkininkavimo būdo nulemtas savybes, produktų etiketėse turėtų būti nurodoma tiksli ir patikima informacija. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės politikos esmė – suteikti gamintojams reikiamas priemones pranešti pirkėjams ir vartotojams apie produktų ypatumus ir ūkininkavimo būdo nulemtas savybes, taip pat apsaugoti juos nuo nesąžiningos prekybos.

Dauguma priemonių jau taikoma Europos Sąjungos lygmeniu. Atlikus analizę ir padiskutavus su suinteresuotosiomis šalimis paaiškėjo, kad tas priemones galima patobulinti, supaprastinti ir padaryti nuoseklesnes. Kokybės užtikrinimo dokumentų rinkinys parengtas siekiant patobulinti Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojama kokybė, ir tuos, kurie susiję su nacionalinių ir privačių sertifikavimo sistemų taikymu. Tikimasi, kad taip minėti teisės aktai taps paprastesni, skaidresni ir suprantamesni, galės būti pritaikomi prie inovacijų ir mažiau apsunkins gamintojų bei administracijų darbą.

Bendrosios aplinkybės

Nuo paskutinio XX a. dešimtmečio Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės politika glaudžiai siejama su trimis Sąjungos schemomis – saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų, ekologinio ūkininkavimo ir garantuotų tradicinių gaminių. Be to, nuo pat bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo pradžios Sąjungos prekybos standartais užtikrinamas sąžiningos konkurencijos ir sklandaus rinkos veikimo teisinis pagrindas. Per pastarąjį dešimtmetį šie Sąjungos standartai ir schemos papildyti tam tikromis privačiojo sektoriaus sertifikavimo sistemomis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vartotojai gautų su produktų ypatumais ir savybėmis siejamos pridėtinės vertės ir kad, taikant kokybės užtikrinimo sertifikavimą, būtų užtikrinta atitiktis pagrindiniams standartams.

2006 m., kai buvo rengiama nauja saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų schemos redakcija, Komisija įsipareigojo atlikti politinę reglamento taikymo ir ateities raidos peržiūrą[1].

2007 m. surengta labai svarbi konferencija „Maisto kokybės sertifikavimas. Kaip padidinti žemės ūkio produkcijos vertę?“, kurioje aptartos visų rūšių kokybės schemos. Remiantis šios konferencijos rezultatais 2008 m. paskelbta Žalioji knyga dėl žemės ūkio produktų kokybės[2], į kurią įtraukta per 560 išsamių suinteresuotųjų šalių pastabų ir kuria remiantis parengtas 2009 m. Komunikatas dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos[3]. Išskirtinos tokios strateginės kryptys:

- užtikrinti, kad ūkininkai, pirkėjai ir vartotojai aktyviau keistųsi informacija apie žemės ūkio produktų savybes;

- didinti Europos Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės politikos priemonių darną ir

- siekti paprastumo ir taip užtikrinti, kad ūkininkai, gamintojai ir vartotojai galėtų lengviau suprasti įvairias schemas bei etiketėse vartojamus terminus ir jomis naudotis.

Šioje srityje galiojančios nuostatos

Europos Sąjungos teisės aktais numatyta kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, susijusių su žemės ūkio ir maisto produktais, sistemos apsauga. Suderinta reguliavimo sistema Europos Sąjungoje sukurta 1992 m., siekiant įregistruoti svarbius žemės ūkio ir maisto produktų, kuriuos pripažintos praktinės patirties[4] turintys gamintojai pagal specifikaciją gamina nurodytoje geografinėje vietovėje, pavadinimus.

Be to, 1992 m. pagal garantuotiems tradiciniams gaminiams taikomą schemą sudarytas tradicinių maisto produktų pavadinimų registras. Tradiciniais tokie gaminiai laikomi arba dėl tradicinės sudėties, arba dėl tradicinio gamybos būdo[5].

Prekybos standartai reglamentuojami daugybės teisės aktų, kurie buvo plėtojami daugiausia sektorių pagrindu ir priimami kaip Tarybos arba Komisijos reglamentai ir direktyvos.

Be to, neprivalomais kokybės terminais, reguliuojamais pagal prekybos standartus, užtikrinama, kad terminai, kuriais apibūdinami pridėtinės vertės suteikiantys ypatumai arba ūkininkavimo ar perdirbimo būdo nulemtos savybės, nebūtų netinkamai vartojami prekybos vietoje ir kad vartotojai, norėdami sužinoti įvairias produktų savybes, galėtų tais terminais pasitikėti.

Derėjimas su kitomis politikos sritimis

Žemės ūkio produktų kokybės politika yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis. Naujausiame Komisijos komunikate[6] dėl politikos laikotarpiu po 2013 m. įvardyta keletas pagrindinių uždavinių, tarp kurių žemės ūkio veiklos rūšių įvairovės kaimo vietovėse išlaikymas ir konkurencingumo didinimas. Vienas iš žemės ūkio produktų kokybės politikos siekių – padėti įgyvendinti šiuos uždavinius. Be to, ši politikos sritis dera su komunikate dėl 2020 m. Europos[7] išvardytais Europos Sąjungos prioritetais, visų pirma, siekiu kurti konkurencingesnę ekonomiką, nes kokybės politika yra vienas iš pagrindinių ES žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo veiksnių.

Šis pasiūlymas yra susijęs ir dera su vartotojų apsaugos ir informavimo politika, bendrosios rinkos ir konkurencijos politika, taip pat išorės prekybos politika.

KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

Konsultacijos

Išsamiai konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis. Pagrindiniai konsultavimosi šaltiniai – Žemės ūkio produkcijos kokybės patariamoji grupė ir konsultacijos dėl žaliosios knygos[8], pasibaigusios tuomet ES pirmininkavusios Čekijos 2009 m. kovo mėn. surengta aukšto lygio konferencija. 2009 m. birželio mėn. susitikusi Ministrų Taryba priėmė išvadas[9] dėl komunikato. 2010 m. kovo mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Žemės ūkio produktų kokybės politika: kokios strategijos laikytis?“[10]. 2010 m. sausio mėn. nuomonę priėmė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas[11], 2010 m. vasario mėn. – Regionų komitetas[12].

Svarbiausi konsultacijų rezultatai

Suinteresuotosios šalys iš esmės pritarė 2009 m. komunikate išdėstytoms kryptims. Išreikštos tokios pagrindinės nuomonės:

- Nepritarta minčiai kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų schemą paprastinti minėtas dvi priemones (saugomų kilmės vietos nuorodų priemonę ir saugomų geografinių nuorodų priemonę) sujungiant. Šiuo metu taikomų sistemų (vynams, spiritiniams gėrimams, aromatizuotiems vynams ir žemės ūkio bei maisto produktams) sujungimas daugumos suinteresuotųjų šalių, išskyrus vynų ir spiritinių gėrimų sektorių atstovus, įvertintas teigiamai. Komisija paraginta toliau paprastinti, skaidrinti ir racionalizuoti sistemas ir rūpintis, kad kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos būtų labiau pripažįstamos tarptautiniu lygmeniu.

- Suinteresuotosios šalys kone vienbalsiai pasisakė už tai, kad garantuotų tradicinių gaminių schema būtų taikoma ir toliau. Įvardytos šios schemos atveriamos galimybės ir svarba tradicinių produktų, neatitinkančių geografinių nuorodų schemos reikalavimų, gamintojams. Kai kurios suinteresuotosios šalys paragino šią schemą paprastinti, visų pirma panaikinant galimybę registruoti pavadinimus nenustačius išimtinės jų naudojimo teisės, ir racionalizuoti. Produktų, kuriems taikomos kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų schemos, gamintojams atstovaujančios suinteresuotosios šalys teigė, kad aptariamoji schema galėtų padėti suformuoti tokių produktų, ypač tų, kurie naudojami kaip sudedamosios dalys, realizavimo rinką.

- Apskritai, suinteresuotosios šalys palankiai įvertino siūlymą paprastinti prekybos standartus, etiketėje nurodyti ūkininkavimo vietą ir toliau plėtoti neprivalomus kokybės terminus.

- Įvardyta būtinybė atkreipti dėmesį į smulkiųjų gamintojų, kuriems Sąjungos kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, taip pat garantuotų tradicinių gaminių schemos yra per didelė našta, poreikius.

Poveikio vertinimas

Remiantis 2009 m. komunikatu ir pagrindiniais atsiliepimais apie jį, siekiant išnagrinėti tame komunikate įvardytas galimybes parengti du poveikio vertinimai. Jie susiję su kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, taip pat su garantuotais tradiciniais gaminiais.

Kalbant apie geografines nuorodas svarbu pasakyti, kad atlikus analizę paaiškėjo, jog esama tvirto pagrindo Sąjungos lygmeniu taikyti geografinių nuorodų schemą, o Europos Sąjungos schemos alternatyvas geriau atmesti kaip ne itin produktyvias ir veiksmingas (įskaitant bendrą reguliavimą ir savireguliavimą sektorių lygmeniu, jokių veiksmų Europos Sąjungos lygmeniu nesiėmimą, apsaugą pagal tarptautinį Lisabonos susitarimą[13], schemos pakeitimą pranešimo apie nacionalines geografines nuorodas sistema ir apsaugą naudojant esamą Bendrijos kolektyvinį prekės ženklą). Atlikus poveikio vertinimą esama pakankamo pagrindo manyti, kad supaprastinti procedūras ir paskatinti įgyvendinimą pavyks sujungus žemės ūkio ir maisto produktams taikomą schemą su schemomis, taikomomis alkoholinių gėrimų sektoriuje; tačiau reikėtų išsaugoti ir kiekvienos sistemos specifiką. Vis dėlto, atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad kai kurios suinteresuotosios šalys šiai galimybei nepritaria.

Išanalizavus kainų duomenis paaiškėjo, kad su saugomomis kilmės vietos nuorodomis (SKVN) ir saugomomis geografinėmis nuorodomis (SGN) susijusios gamintojų įplaukos yra didesnės negu įplaukos už produktus, kuriems tokios nuorodos netaikomos, ir kad SKVN žyma paženklinti produktai yra brangesni už SGN žyma paženklintus produktus. Bendra žemės ūkio ir maisto produktų, parduodamų su SKVN ir SGN žymomis, vertė didmeninėmis kainomis yra 14,2 mlrd. EUR (1997 m.), o vartotojų kainomis – 21 mlrd. EUR. Kalbant apie vidaus rinką, 18,4 % SKVN ir SGN žymomis paženklintų produktų parduodama kitose valstybėse narėse negu valstybės narės, kuriose tie produktai pagaminti.

Atlikus poveikio vertinimą nustatyta, kad sujungus saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) priemones sumažėtų su SKVN žymos teikiama pridėtine verte susijusi nauda. Remiantis poveikio aplinkai tyrimais, kai kurie SKVN ir SGN žymomis paženklinti produktai į rinką patenka iš nedidelio intensyvumo didelės ekologinės vertės ūkininkavimo sistemų. Šios SKVN ir SGN žymos – aplinkos viešųjų gėrybių ekonominis pagrindas. Tam tikrais atvejais į aptariamas galimybes gamintojai gali įtraukti aplinkos sąlygas.

Išnagrinėtos trys su garantuotais tradiciniais gaminiais susijusios galimybės: terminą „tradicinis“ įtraukti į neprivalomų kokybės terminų sąrašą ir panaikinti esamą schemą; veiksmų ES lygmeniu nesiimti; supaprastinti esamą schemą (būtų leidžiama tik registracija nustačius išimtinę pavadinimo naudojimo teisę). Remiantis poveikio vertinimu, jei būtų panaikinta GTG schema, saugomiems pavadinimams iškiltų grėsmė netekti ES lygmeniu užtikrinama apsauga teikiamos ekonominės ir socialinės naudos; taip pat nustatyta, kad toks žingsnis būtų nepriimtinas nei suinteresuotosioms šalims, nei ES teisės aktų leidėjui. Be to, galimybė apsaugoti pavadinimus visoje bendrojoje rinkoje buvo įvardyta kaip užduotis, kurią atlikti veiksmingai galima tik Sąjungos lygmeniu. Kadangi garantuotų tradicinių gaminių (GTG) schema šiuo metu naudojama pasyviai, naudoti duomenys – neišsamūs. Socialiniai tyrimai ir apklausos rodo, kad ekonominis ir socialinis poveikis, įskaitant tradicinių gamybos formų išsaugojimą, prieigą prie leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su tradiciniams metodams taikomų higienos taisyklių, ir pridėtinės vertės teikiančią GTG registravimo ekonominę naudą, yra teigiamas.

Tačiau nesaugomų pavadinimų atveju panaikinus schemą būtų padarytas labai nedidelis ekonominis ar socialinis poveikis, nes šią užduotį būtų galima atlikti įgyvendinant nacionalines ar regionines schemas – keletas nacionalinių schemų jau sėkmingai veikia; šiuo požiūriu Sąjungos lygmens veiksmus būtų sunku pagrįsti dėl subsidiarumo principo.

Išnagrinėjus naudą visuomenei paaiškėjo, kad naudojant SKVN, SGN ir GTG nuorodas prisidedama prie tradicinių gamybos formų tęstinumo – tai naudinga tiek gamintojams, tiek vartotojams.

Tačiau atlikus geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių poveikio vertinimus paaiškėjo, kad labai smulkūs gamintojai šiose schemose dalyvauja itin retai; nors smulkūs gamintojai dažnai siejami su amatininkų produktais, tradiciniais metodais ir vietos prekyba, laikoma, kad Europos Sąjungos schemos yra sudėtingos taikyti, joms būtinos brangios kontrolės priemonės ir pagal jas reikalaujama laikytis specifikacijų. Todėl, siekiant įvertinti problemas, su kuriomis dalyvaudami Sąjungos kokybės schemose susiduria smulkūs gamintojai, bus atliekami papildomi tyrimai ir analizės. Remdamasi šios analizės rezultatais, Komisija gali siūlyti, kokių veiksmų imtis toliau.

Rengiant 2009 m. komunikatą prekybos standartų poveikio vertinimas jau atliktas, tačiau ketinama atlikti papildomą poveikio vertinimą, kuris bus susijęs su atitinkamais pasiūlymais dėl konkrečių standartų, kurie bus priimami pagal deleguotus įgaliojimus, kurių teisinis pagrindas nustatytas suderinus Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 su Lisabonos sutartimi.

Poveikio vertinimų tekstai pateikiami interneto svetainėje

http://ec.europa.eu/ agriculture/quality/policy/backdocuments-links/index_en.htm.

TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Bendrajame žemės ūkio produktų kokybės schemų reglamente pateikiamos trys viena kitą papildančios schemos (kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, garantuoti tradiciniai gaminiai, neprivalomi kokybės terminai), kurioms taikoma bendra reguliavimo struktūra, prižiūrima bendro kokybės politikos komiteto. Atskiras reglamentas skirtas prekybos standartams.

Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, išskyrus vynus, aromatizuotus vynus ir spiritinius gėrimus

Šiuo pasiūlymu stiprinama žemės ūkio ir maisto produktams skirta schema ir užtikrinamas tolesnis jos taikymas, tačiau ji nesujungiama su geografinių nuorodų schemomis, taikomomis vynams, spiritiniams gėrimams ir aromatizuotiems vynams. Atsižvelgiant į palyginti neseniai vykdytas vynų ir spiritinių gėrimų teisės aktų reformas, esamu etapu minėtos schemos neturėtų būti jungiamos. Vėliau šį klausimą bus galima persvarstyti. Kol kas žemės ūkio ir maisto produktų schemai ir vynų sektoriui taikomos taisyklės esant reikalui bus derinamos.

Esamai schemai stiprinti ir paprastinti numatoma imtis tokių svarbiausių veiksmų:

- nustatyti pavadinimų registravimo paraiškas teikiančių grupių[14] vaidmenis ir atsakomybės sritis, susijusius su stebėsena, populiarinimu ir vartotojų informavimu;

- stiprinti ir skaidrinti registruotų pavadinimų ir bendrų Sąjungos simbolių apsaugos lygį;

- trumpinti pavadinimų registravimo procedūrą;

- aiškiau apibrėžti registravimo paraiškas teikiančių valstybių narių ir grupių vaidmenis, susijusius su registruotų pavadinimų apsaugos priemonių taikymu visoje Europos Sąjungoje ir

- kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apibrėžtis labiau pritaikyti tarptautinei vartosenai.

Šiuo pasiūlymu racionalizuojamas esamas kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų registravimo procesas, nes sutrumpinami laiko terminai. Be to, paaiškinami tam tikri teisiniai klausimai ir su pastaruoju metu priimtais teisės aktais, kuriais reglamentuojamos vynų geografinės nuorodos, suderinama terminija. Siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų specifikacijas ir prekybos vietose būtų tinkamai paženklinti, nustatytos ir būtinosios bendrosios oficialios kontrolės taisyklės. Į siūlomo reglamento taikymo sritį (žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai ir tam tikri kiti produktai) įtrauktas tik vienas naujas elementas – juodasis šokoladas.

Garantuoti tradiciniai gaminiai

Pasiūlyme aptariama visos Europos Sąjungos garantuotų tradicinių gaminių pavadinimų išimtinės naudojimo teisės schema, tačiau atsisakoma galimybės pavadinimus registruoti nenustačius išimtinės jų naudojimo teisės. Tradicinių gaminių populiarinimo (bet ne apsaugos) veikla geriausiai gali būti atliekama nacionaliniu (arba regionų) lygmeniu, o Europos Sąjungos lygmens veiksmai šiuo atveju būtų nepagrįsti. Atnaujinta Europos Sąjungos garantuotų tradicinių gaminių schema supaprastinama (registravimo procesas racionalizuojamas trumpinant laiko terminus, procedūros derinamos su SKVN ir SGN procedūromis) ir orientuojama taip: kad schema būtų patikimesnė, tradiciškumo kriterijus pratęsiamas iki 50 metų (buvo 25); schema taikoma tik paruoštiems vartoti gaminiams ir perdirbtiems produktams; kad schemą būtų lengviau suprasti, apibrėžtys ir procedūriniai reikalavimai gerokai supaprastinami.

Neprivalomi kokybės terminai

Neprivalomi kokybės terminai, kaip ir kokybės schemos, yra laisvai pasirenkami. Jų paskirtis – padėti ūkininkams apibūdinti pridėtinės vertės suteikiančius produktų, kuriais prekiaujama, ypatumus ir savybes. Todėl siūloma šiuos terminus įtraukti į šį reglamentą. Neprivalomų kokybės terminų turinys nekeičiamas, bet pritaikomas prie Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytos teisinės sistemos.

Siekiant įvertinti problemas, su kuriomis ženklindami rinkai pateikiamus produktus susiduria kalnų ūkių gamintojai, bus atliekami papildomi tyrimai ir analizės. Remdamasi šios analizės rezultatais, Komisija gali siūlyti, kokių veiksmų imtis toliau.

Prekybos standartai

Iš Komisijos komunikato dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos ir vėliau įvykusių diskusijų akivaizdu, kad taikant prekybos standartus galima padėti gerinti ekonomines gamybos ir prekybos sąlygas ir tokių žemės ūkio produktų kokybę. Būtiniausias reikalavimas užtikrinti „gerą ir tinkamą prekinę kokybę“ jau įtrauktas į rinkos valdymo priemones. Taikyti šiuos būtiniausius reikalavimus produktams, kuriems netaikomi konkretūs standartai, gali būti naudinga, nes taip vartotojai galėtų būti užtikrinti, kad jų perkamų produktų kokybė atitinka būtinosios kokybės reikalavimus.

Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į būtinybę suderinti nuostatas su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, taigi įgaliojimai priimti ir tobulinti standartus ateityje bus perduoti Komisijai.

Pagal šią naują sistemą reikalavimo etiketėje nurodyti ūkininkavimo vietą teisinis pagrindas bus nustatytas visiems sektoriams. Todėl, kad patenkintų vartotojų poreikius, susijusius su skaidrumu ir informacija, Komisija, atlikusi tinkamus poveikio vertinimus, kiekvienu individualiu atveju galės priimti deleguotuosius aktus dėl galimo privalomo atitinkamo geografinio lygmens ūkininkavimo vietos nurodymo etiketėje. Vienas pirmųjų tirtinų sektorių bus pieno sektorius. Be to, Komisija ir ateityje ketina taikyti privalomo kilmės vietos nurodymo reikalavimą tuose sektoriuose, kuriuose šis reikalavimas jau taikomas.

Teisinis pagrindas (esant reikalui teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti pagrindžiamas)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis, o II antraštinė dalis parengta remiantis dar ir 118 straipsnio 1 dalimi.

Subsidiarumo ir proporcingumo principai

Dėl subsidiarumo : taikant kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų schemas užtikrinama pridėtinės vertės suteikiančių pavadinimų ir terminų apsauga arba išimtinės jų naudojimo teisės nustatymas visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Tokių schemų netaikantys gamintojai negali vartoti minėtų terminų. Jeigu valstybės narės saugotų terminus ir pavadinimus pavieniui, kiekvienoje valstybėje narėje jiems būtų taikoma skirtingų lygių apsauga, todėl būtų klaidinami vartotojai, trikdoma Sąjungos vidaus prekyba ir sudaromos nevienodos konkurencijos sąlygos prekiauti produktais, kuriems apibūdinti naudojami kokybę žymintys pavadinimai ir terminai. Veiksmingai nustatyti tokias teises visoje Europos Sąjungoje galima tik Sąjungos lygmeniu. 18 % produktų, kuriems taikomos SKVN ir SGN schemos, vertės parduodama už kilmės valstybės narės ribų, ir jiems taikoma ES schemoje numatyta intelektinės nuosavybės apsauga. Gamintojai vidaus rinkoje parduoda daug produktų, kurių pavadinimai saugomi pagal garantuotų tradicinių gaminių schemą. Su dideliais prekybos srautais Sąjungos viduje susiję ir neprivalomi kokybės terminai, o dėl skirtingų apibrėžčių ir reikšmės būtų sudarytos kliūtys rinkai veikti.

Taikant kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų , taip pat garantuotų tradicinių gaminių schemas naudojami Sąjungos simboliai, kuriais suteikiama informacijos apie kiekvienos kokybės schemos pobūdį. Siekiant užtikrinti, kad visos Europos Sąjungos vartotojai atpažintų simbolius, kad schema taptų lengviau suprantama ir kad būtų palengvinta tarpvalstybinė prekyba kokybiškais produktais, simboliai turi būti nustatyti Sąjungos lygmeniu.

Paraiškos dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų neprivalo būti tvarkomos ir nagrinėjamos Europos Sąjungos lygmeniu, išskyrus tam tikrus aspektus. Tai būtų nustatymas, ar pavadinimas gali būti saugomas visoje Europos Sąjungoje, ankstesnių subjektų, vartojusių pavadinimą, teisių išsaugojimas (ypač įsisteigusių ne valstybėje narėje, kurioje teikiama paraiška) ir tikrinimas, ar paraiškoje nėra akivaizdžių klaidų. Tačiau pirminis išsamus paraiškos nagrinėjimas gali būti rentabiliau ir veiksmingiau atliekamas nacionaliniu lygmeniu.

Ženklinimo schemų, skirtų tam tikrų savybių turinčiam produktui atpažinti, tačiau neturinčių įtakos pavadinimų apsaugai arba išimtinės jų naudojimo teisės nustatymui visoje Europos Sąjungoje, taikymą labai veiksmingai gali prižiūrėti nacionalinės institucijos. Dėl šios priežasties siūlomame peržiūrėtame pasiūlyme dėl garantuotų tradicinių gaminių schemos panaikinama galimybė registruoti nesaugomus pavadinimus.

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios pašarų ir maisto kontrolės numatyta, kad kontroliuoti visas schemas pirmiausia turi nacionalinės kompetentingos institucijos. Laikantis tame reglamente nustatytų principų ir siekiant užtikrinti maisto teisės schemų patikimumą visoje Europos Sąjungoje, valstybių narių su kontrole susijusios veiklos priežiūra turi būti atliekama Sąjungos lygmeniu.

Dėl proporcingumo : pagal kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų , taip pat garantuotų tradicinių gaminių schemas privaloma laikyti griežtos produkto specifikacijos ir užtikrinti veiksmingą gamybos kontrolę – tokie reikalavimai gamintojams gali būti sunkiai įgyvendinami. Tačiau šie reikalavimai yra būtini ir proporcingi, nes jie padeda užtikrinti schemos patikimumą ir suteikti vartotojui veiksmingų atitikties garantijų. Be tokių garantijų mažai tikėtina, kad vartotojas mokėtų sąžiningą kainą už siūlomus kokybiškus produktus. Neprivalomų kokybės terminų schemos pirmiausia grindžiamos pačių gamintojų atitikties pareiškimais, be to, remiantis rizikos vertinimu, valstybės narės atlieka įprastas žemės ūkio patikras. Kadangi dalyvavimo tokiose schemose sąlygos yra ne tokios griežtos kaip kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių schemose numatytos sąlygos, mažiau apsunkinanti dalyvavimo ir kontrolės sistema yra proporcinga.

Kokybės schemos yra svarbiausia bendrosios žemės ūkio politikos tobulinimo strategijos dalis; jomis siekiama Europos Sąjungos ūkininkams suteikti galimybių ir paskatinti juos tobulinti savo žinias, susijusias su prekyba aukštos kokybės produktais, kurie turi pridėtinės vertės suteikiančių ypatumų ir su gamyba siejamų išskirtinių savybių. Todėl labai svarbu, kad visi ūkininkai galėtų naudotis tokiomis schemomis. Todėl, nors ūkininkai ir turi gerai apsvarstyti prieš įsipareigodami pardavinėti kokybiškus produktus pagal aptariamas schemas, politikos nauda žemės ūkio sektoriui ir vartotojams bus juntama tik jei kiekvienas to pageidaujantis ūkininkas turės galimybių naudotis aptariamomis schemomis. Dėl šios priežasties reikalavimas, kad kiekviena valstybė narė savo teritorijoje taikytų šias schemas yra proporcingas tikslui.

Pasirinkta priemonė

Siūlomu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų pakeičiami esami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 509/2006 ir (EB) Nr. 510/2006; be to, į jį įtraukiamos su neprivalomais kokybės terminais susijusios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas[15], ir Direktyvos 2001/110/EB dėl medaus[16] nuostatos.

Prie reglamento pridedamas teisės akto dėl prekybos standartų pasiūlymas, į kurį įtrauktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, suderintas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taisyklėmis.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Nė viena Europos Sąjungos schema poveikio biudžetui neturi.

Tačiau Komisijai būtina imtis aktyvesnių veiksmų užtikrinant kokybės schemų pavadinimų ir Sąjungos simbolių apsaugą, visų pirma trečiosiose valstybėse. Šiam tikslui pasiekti reikalingi papildomi biudžeto ištekliai. Jie nurodyti finansinėje pažymoje.

5. NEPRIVALOMI ELEMENTAI. PAPRASTINIMAS

Siūlomu reglamentu paprastinamas schemų administravimas – skirtingos žemės ūkio produktų kokybės schemos ir neprivalomi kokybės terminai išdėstomi viename teisės akte. Taip užtikrinama priemonių darna, o suinteresuotosioms šalims tai padeda schemas geriau suprasti. Pasiūlymu skaidrinamos ir paprastinamos nuostatos, skirtos valstybėms narėms – joms tenka didžiausia atsakomybė už schemų įgyvendinimą ir kontrolę.

Pagrindinės paprastinimo sritys:

- kiek įmanoma derinamos paraiškų procedūrų bei kontrolės taisyklės ir taip didinama schemoms taikomų taisyklių darna ir šalinami esami procedūrų skirtumai;

- procedūros kiek įmanoma trumpinamos ir racionalizuojamos;

- aiškiau formuluojamos nuostatos, visų pirma susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis;

- vartojamos paprastesnės, vartotojams geriau suprantamos sąvokos, visų pirma susijusios su garantuotų tradicinių gaminių schema;

- įsteigiamas visoms schemoms bendras komitetas (kokybės politikos komitetas). Juo pakeičiami du šiuo metu veikiantys komitetai – vienas skirtas kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų schemoms, kitas – garantuotų tradicinių gaminių schemai.

Siūlomu Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 pakeitimu siekiama supaprastinti procedūras ir padidinti nuostatų, susijusių su prekybos standartais, skaidrumą.

2010/0353 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[17],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[18],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

1. Europos Sąjungos žemės ūkio produkcijos kokybė ir įvairovė – ne tik svarbus Europos Sąjungos gamintojų sėkmės svertas ir konkurencinio pranašumo šaltinis, bet ir gyvojo Sąjungos kultūros ir gastronomijos paveldo dalis. Tai lemia Europos Sąjungos ūkininkų ir gamintojų įgūdžiai ir ryžtas – jiems pavyko ne tik išlaikyti tradicijas, bet ir atsižvelgti į naujų gamybos metodų bei medžiagų plėtotę.

2. Europos Sąjungos piliečiai ir vartotojai vis labiau domisi kokybiškais produktais, taip pat laikantis tradicijų pagamintais produktais. Jiems rūpi ir tai, kad Europos Sąjungoje būtų išlaikyta žemės ūkio produkcijos įvairovė. Taigi labiau paklausūs tampa tokie žemės ūkio ir maisto produktai, kurių specifiškumą, visų pirma geografinę kilmę, galima atpažinti.

3. Įvairius ir kokybiškus produktus gamintojai galės ir toliau gaminti tik tuomet, jei už pastangas jiems bus tinkamai atlyginama. Šiuo tikslu būtina užtikrinti, kad apie produktų ypatumus pirkėjus ir vartotojus gamintojai galėtų informuoti sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Reikia pasirūpinti ir tuo, kad prekybos vietose būtų pateikiami teisingi tokių produktų atpažinimo duomenys.

4. Kaimo ekonomikai būtų naudinga, jei taikant kokybės schemas gamintojams būtų užtikrinamas atlygis už jų pastangas gaminant įvairius kokybiškus produktus. Tai ypač aktualu mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kur ūkininkavimo sektorius yra svarbi ekonomikos dalis. Taigi taikant kokybės schemas prisidedama ne tik prie kaimo plėtros politikos, bet ir prie kai kurių bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) sričių – rinkos ir pajamų rėmimo – įgyvendinimo ir plėtotės.

5. Tarp 2020 m. ES politikos prioritetų, išdėstytų Komisijos komunikate „2020 M. EUROPA. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“[19], – siekis sukurti konkurencingą ekonomiką, kurios pagrindas – žinios ir inovacijos, ir skatinti didelio užimtumo ekonomiką, kurioje užtikrinama socialinė ir teritorinė sanglauda. Todėl įgyvendinant žemės ūkio produktų kokybės politiką gamintojams turėtų būti užtikrinamos tinkamos priemonės, reikalingos tam, kad jie galėtų geriau informuoti apie specifinėmis savybėmis pasižyminčius savo produktus, juos populiarinti ir išvengti nesąžiningos praktikos.

6. Numatytas įvairių viena kitą papildančių priemonių rinkinys turėtų atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus.

7. Žemės ūkio produktų kokybės politikos priemonės nustatytos šiuose teisės aktuose:

8. 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1601/91, nustatančiame bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles[20];

9. 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/110/EB dėl medaus[21], ypač jos 2 straipsnyje;

10. 2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 247/2006, nustatančiame specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams[22], ypač jo IV antraštinės dalies 14 straipsnyje „Grafinis simbolis“;

11. 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių[23];

12. 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos[24];

13. 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiame bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrame bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamente)[25], ypač jo II dalies II antraštinės dalies I skyriaus I skirsnyje „Prekybos standartai“ ir Ia skirsnio I poskirsnyje „Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos“;

14. 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91[26];

15. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89[27].

16. Žemės ūkio ir maisto produktams ženklinti turėtų būti taikomos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo[28] nustatytos bendrosios taisyklės.

17. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos[29] nustatytas prioritetinis tikslas siekti didesnės žemės ūkio produktų kokybės politikos darnos ir nuoseklumo.

18. Žemės ūkio ir maisto produktams taikoma geografinių nuorodų schema, garantuotų tradicinių gaminių schema ir savanoriškos ženklinimo taisyklės turi tam tikrų bendrų tikslų ir nuostatų.

19. Jau kurį laiką Europos Sąjunga siekia supaprastinti BŽŪP reglamentavimo aplinką. Šiuo požiūriu reikėtų vadovautis ir rengiant žemės ūkio produktų kokybės politikos reglamentus.

20. Kai kurie žemės ūkio produktų kokybės politikos reglamentai neseniai buvo peržiūrėti ir dar nėra visiškai įgyvendinti. Tokiomis aplinkybėmis į šį reglamentą minėtos priemonės neturėtų būti įtrauktos. Tačiau galima planuoti jas įtraukti vėlesniu etapu, kai tie teisės aktai bus visiškai įgyvendinti.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į vieną bendrą teisės aktą turėtų būti įtrauktos šios nuostatos:

22. naujos arba atnaujintos reglamentų (EB) Nr. 510/2006 ir (EB) Nr. 509/2006 nuostatos;

23. nekeičiamos reglamentų (EB) Nr. 510/2006 ir (EB) Nr. 509/2006 nuostatos;

24. nuostatos dėl Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 ir Direktyvoje 2001/110/EB nurodytų savanoriškų ženklinimo taisyklių.

25. Siekiant aiškumo ir skaidrumo, reglamentus (EB) Nr. 509/2006 ir (EB) Nr. 510/2006 reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu.

26. Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik Sutarties I priede išvardytiems žmonėms vartoti skirtiems žemės ūkio produktams ir produktams, kurie neįtraukti į minėtą priedą, tačiau yra glaudžiai susiję su žemės ūkio produkcija arba kaimo ekonomika.

27. Šiame reglamente numatytos taisyklės turėtų būti taikomos nedarant poveikio esamiems Sąjungos teisės aktams, kurie taikomi vynams, aromatizuotiems vynams, spiritiniams gėrimams ir ekologiškai ūkininkaujant arba atokiausiuose regionuose pagamintiems produktams.

28. Kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų schemos turėtų būti taikomos tik tiems žemės ūkio ar maisto produktams, kuriems būdingų ypatumų sąsaja su geografine tų produktų kilme yra neabejotina. Į ankstesnę schemą kaip konditerijos gaminys įtrauktas tik tam tikrų rūšių šokoladas, o tai yra trūkumas, kurį reikėtų pašalinti.

29. Specialiais kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos tikslais siekiama, kad ūkininkai ir gamintojai galėtų užsitikrinti deramą atlygį už produktams suteikiamas savybes ir teikti aiškią informaciją apie specifinėmis su geografine kilme susijusiomis savybėmis pasižyminčius produktus, o vartotojai galėtų pagrįsčiau rinktis prekę.

30. Dar vienas tikslas, kurio galima veiksmingiau siekti Sąjungos lygmeniu, – užtikrinti, kad su Sąjungoje saugomais pavadinimais susijusių intelektinės nuosavybės teisių būtų vienodai laikomasi visoje Sąjungoje.

31. Sąjungos kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos sistema, pagal kurią minėtos nuorodos įtraukiamos į registrą, leidžia tas nuorodas plėtoti, nes, laikantis vienodesnio požiūrio, tokia sistema užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos tokiomis nuorodomis žymimų produktų gamintojams ir didinamas vartotojų pasitikėjimas tokiais produktais. Reikėtų numatyti, kaip kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų schemos galėtų būti plėtojamos Sąjungos lygmeniu.

32. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2081/1992 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos[30] ir Reglamentą (EB) Nr. 510/2006, reikia apsvarstyti tam tikrus klausimus, skaidrinti ir paprastinti tam tikras taisykles ir racionalizuoti šios schemos procedūras.

33. Atsižvelgiant į nusistovėjusią tvarką, reikėtų apibrėžti ir išlaikyti dvi atskiras priemones, kuriomis įvardijama produkto ir jo geografinės kilmės sąsaja, t. y. saugomas kilmės vietos nuorodas ir saugomas geografines nuorodas. Tačiau, iš esmės nekeičiant minėtų priemonių koncepcijos, reikėtų kiek pakoreguoti apibrėžtis, kad būtų priartėta prie Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, nustatytos geografinių nuorodų apibrėžties ir kad ūkio subjektams tokia nuorodų sistema taptų aiškesnė ir suprantamesnė.

34. Tokį geografinį apibūdinimą turintis žemės ūkio ar maisto produktas turėtų atitikti tam tikras specifikacijoje išdėstytas sąlygas.

35. Kad atitiktų apsaugos visoje valstybių narių teritorijoje reikalavimus, kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos turėtų būti registruojamos tik Sąjungos lygmeniu. Nuo registracijos Sąjungos lygmeniu paraiškos dienos valstybės narės turėtų gebėti užtikrinti pereinamojo laikotarpio apsaugą nacionaliniu lygmeniu nepaveikdamos Sąjungos vidaus ar tarptautinės prekybos. Registruotam pavadinimui šiuo reglamentu teikiama apsauga turėtų būti vienodai užtikrinama ir trečiųjų valstybių kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms, atitinkančioms nustatytus kriterijus ir atitinkamai saugomoms jų kilmės šalyje.

36. Pagal registravimo Sąjungos lygmeniu procedūrą bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, turinčiam teisėtą interesą valstybėje narėje, kuri nėra paraiškos valstybė narė, arba trečiojoje valstybėje, turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudojant savo teisėmis pareikšti prieštaravimą.

37. Įrašas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre taip pat turėtų suteikti informacijos tiek prekybos proceso dalyviams, tiek vartotojams.

38. Sąjunga su savo prekybos partneriais derasi dėl tarptautinių susitarimų, susijusių su kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga. Kad visuomenė būtų veiksmingiau informuojama apie tokiomis priemonėmis saugomus pavadinimus ir ypač kad būtų užtikrinama apsauga ir kontrolė, susijusi su tokių pavadinimų naudojimu, tie pavadinimai gali būti įrašomi į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą. Pavadinimai į registrą turėtų būti įrašomi kaip saugomos geografinės nuorodos, nebent minėtuose susitarimuose jie specialiai nurodomi kaip kilmės vietos nuorodos.

39. Atsižvelgiant į specifinį saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų pobūdį, turėtų būti priimtos specialios nuostatos dėl tokių nuorodų ženklinimo, kuriomis gamintojai būtų įpareigojami ant pakuočių pateikti atitinkamus Sąjungos simbolius ar nuorodas. Naudoti tokius simbolius ar nuorodas rašant Sąjungos kilmės produktų pavadinimus turėtų būti privaloma, kad, viena vertus, šios kategorijos produktai ir su jais susijusios garantijos taptų žinomesni vartotojams, ir, kita vertus, kad tokius produktus būtų paprasčiau atpažinti rinkoje ir taip palengvinti kontrolę. Atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus, tokių simbolių ar nuorodų naudojimas turėtų būti savanoriškas nurodant trečiųjų valstybių kilmės produktų geografines nuorodas ir kilmės vietos nuorodas.

40. Į registrą įrašytų pavadinimų apsauga turėtų būti užtikrinama tam, kad tie pavadinimai būtų naudojami sąžiningai ir kad nebūtų klaidinami vartotojai. Be to, geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos užtikrinimo priemonėse turėtų būti aiškiau apibrėžtas gamintojų grupių ir valstybių narių kompetentingų institucijų vaidmuo.

41. Turėtų būti numatytos specialios leidžiančios nukrypti nuostatos, kuriomis būtų leidžiama registruotą pavadinimą tam tikrą laikotarpį naudoti šalia kitų pavadinimų, tačiau jos turėtų būti paprastos ir aiškios. Ypatingais atvejais, siekiant pašalinti laikinus sunkumus ir toliau siekti ilgalaikio tikslo – kad visi gamintojai laikytųsi specifikacijų, specialias leidžiančias nukrypti nuostatas galėtų būti leidžiama taikyti ne ilgesniu kaip 10 metų laikotarpiu.

42. Pagal šį reglamentą teikiamos apsaugos sritis turėtų būti suformuluota aiškiau, visų pirma dėl naujų prekių ženklų, kurie prieštarauja saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registracijai, registravimo apribojimų pagal 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti[31] (Sąjungos lygmeniu registruojant naujus prekių ženklus tokių prieštaravimų jau būta). Aiškiau suformuluoti reikėtų ir tas nuostatas, kuriose kalbama apie anksčiau įgytų intelektinės nuosavybės teisių turėtojus, konkrečiai, nuostatas dėl prekių ženklų ir homoniminių pavadinimų, užregistruotų kaip saugomos kilmės vietos nuorodos arba kaip saugomos geografinės nuorodos.

43. Kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos sritis turėtų būti išplėsta taip, kad apimtų registruotų prekių bei paslaugų pavadinimų netinkamą naudojimą, imitavimą ir mėgdžiojimą, siekiant užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir suderinti šią apsaugą su ta, kuri taikoma vyno sektoriui.

44. Iki įsigaliojant šiam reglamentui pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006 užregistruoti pavadinimai toliau turėtų būti saugomi pagal šį reglamentą ir turėtų būti automatiškai įrašyti į registrą.

45. Specifinis garantuotų tradicinių gaminių schemos tikslas – tradicinių gaminių gamintojams sudaryti geresnes sąlygas pranešti vartotojams apie savybes, suteikiančias jų gaminiams pridėtinės vertės. Tačiau pagal esamą garantuotų tradicinių gaminių schemą užregistruota tik keletas pavadinimų ir laikoma, kad schema nedavė lauktų rezultatų. Todėl, siekiant, kad ši schema galimiems paraiškų teikėjams taptų suprantamesnė, veiksmingesnė ir patrauklesnė, esamas jos nuostatas reikėtų patobulinti, padaryti aiškesnes ir tikslingesnes.

46. Ankstesnėje schemoje numatyta galimybė registruoti pavadinimą atpažinties tikslu nenustačius išimtinės jo naudojimo teisės Sąjungoje. Kadangi šią nuostatą suinteresuotosios šalys suprato nevisiškai tiksliai ir kadangi tradicinio gaminio atpažinties klausimus taikant subsidiarumo principą būtų galima geriau spręsti valstybių narių ar regionų lygmeniu, tokios galimybės turėtų būti atsisakyta. Remiantis patirtimi, schema turėtų būti taikoma tik išimtinei pavadinimo naudojimo teisei Sąjungoje.

47. Siekiant užtikrinti, kad autentiškų tradicinių gaminių pavadinimai būtų registruojami pagal schemą, turėtų būti peržiūrėti kiti pavadinimo registravimo kriterijai ir sąlygos, visų pirma susiję su sąvokos „tradicinis“ apibrėžtimi, kuri turėtų būti pakeista taip, kad aprėptų išties ilgą laiką gaminamus produktus. Siekiant pagerinti Sąjungos kulinarinio paveldo apsaugą, garantuotų tradicinių gaminių schemos taikymo sritis nuo šiol turėtų būti gerokai labiau siejama su paruoštais vartoti gaminiais ir perdirbtais produktais.

48. Siekiant užtikrinti, kad garantuoti tradiciniai gaminiai atitiktų reikalavimus ir išlaikytų pastovumą, į grupes susijungę gamintojai turėtų patys apibrėžti produktą specifikacijoje. Galimybė registruoti pavadinimus kaip garantuotus tradicinius gaminius turėtų būti suteikta ir trečiųjų valstybių gamintojams.

49. Kad garantuotų tradicinių gaminių pavadinimams galėtų būti nustatoma išimtinė pavadinimų naudojimo teisė, šie gaminiai turėtų būti registruojami Sąjungos lygmeniu. Įrašas registre taip pat turėtų suteikti informacijos prekybos proceso dalyviams ir vartotojams.

50. Siekiant, kad nebūtų sukurta nesąžiningų konkurencijos sąlygų, bet kuriam gamintojui, įskaitant trečiųjų valstybių gamintojus, turėtų būti sudarytos sąlygos naudoti registruotą pavadinimą ir, kai reikia, Sąjungos simbolį, siejamą su nuoroda „garantuotas tradicinis gaminys“, su sąlyga, kad tas produktas atitinka atitinkamos specifikacijos reikalavimus, o gamintojui taikoma kontrolės sistema.

51. Siekiant užtikrinti, kad registruoti pavadinimai nebūtų naudojami netinkamai ir kad nebūtų klaidinami vartotojai, jie turėtų būti naudojami taikant išimtinę pavadinimo naudojimo teisę.

52. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 509/2006 jau užregistruotiems pavadinimams, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną būtų nepriskirtini šio reglamento taikymo sričiai, pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti toliau taikomos minėtame reglamente nustatytos naudojimo sąlygos.

53. Be to, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, taikytinas registravimo paraiškoms, kurias Komisija gavo iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

54. Kalbant apie prekybos standartus, turėtų būti aiškiai skiriamos privalomosios taisyklės, nustatytos bendro rinkos organizavimo teisės aktais, ir neprivalomi kokybės terminai, kurie turėtų būti įtraukti į kokybės schemas. Neprivalomi kokybės terminai turėtų ir toliau padėti siekti prekybos standartų tikslų ir turėtų būti taikomi tik Sutarties I priede išvardytiems produktams.

55. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslus ir siekiant aiškumo, esami neprivalomi kokybės terminai turėtų būti reglamentuojami šiuo reglamentu.

56. Siekiant užtikrinti darnią neprivalomų kokybės terminų, kuriais apibūdinami produktų ypatumai ir savybės, plėtotę, reikėtų numatyti galimybę suteikti Komisijai įgaliojimus deleguotaisiais aktais nustatyti išimtinę papildomų terminų naudojimo teisę, atlikti produktų aprėpties ar terminų vartojimo sąlygų pakeitimus ar panaikinti kurį nors neprivalomą kokybės terminą.

57. Geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių pridėtinė vertė grindžiama vartotojų pasitikėjimu, kurį pelnyti galima tik užtikrinus veiksmingas tikrinimo ir kontrolės priemones. Šioms kokybės schemoms turėtų būti taikoma oficialios kontrolės stebėjimo sistema, vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių[32], nustatytais principais, įskaitant patikrinimų visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose sistemą. Siekiant padėti valstybėms narėms geriau taikyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas dėl geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių kontrolės, šiame reglamente pateikiamos nuorodos į svarbiausius to reglamento straipsnius.

58. Siekiant vartotojams užtikrinti, kad produktai, kuriems taikomos geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių schemos, pasižymi specifinėmis savybėmis, ūkio subjektams turėtų būti taikoma atitikties produkto specifikacijai tikrinimo sistema.

59. Kad užtikrintų savo nešališkumą ir veiksmingumą, kompetentingos institucijos turėtų atitikti įvairius su veikla susijusius kriterijus. Reikėtų suformuluoti nuostatas dėl kai kurių funkcijų, susijusių su konkrečių kontrolės užduočių atlikimu, pavedimo kontrolės institucijoms.

60. Kad kontrolės institucijos galėtų veikti ir būtų akredituojamos, turėtų būti taikomi Europos standartizacijos komiteto (CEN) nustatyti Europos standartai (EN standartai), taip pat Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatyti tarptautiniai standartai. Šios institucijos turėtų būti akredituojamos pagal 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus[33].

61. Informacija apie kontrolės veiklą, susijusią su geografinėmis nuorodomis ir garantuotais tradiciniais gaminiais, turėtų būti įtraukta į daugiamečius nacionalinius kontrolės planus ir metinę ataskaitą, kurią valstybės narės rengia remdamosi Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatomis.

62. Valstybėms narėms turėtų būti leista imti mokestį, skirtą patirtoms išlaidoms padengti.

63. Šiuo metu galiojančios bendrinių pavadinimų nuolatinio naudojimo taisyklės turėtų būti suformuluotos aiškiau, kad bendriniai pavadinimai, kurie yra panašūs į saugomus pavadinimus ar pavadinimus, kuriems nustatyta išimtinė pavadinimų naudojimo teisė, arba yra tokių pavadinimų dalis, išlaikytų bendrinių pavadinimų statusą.

64. Datos, pagal kurias prekės ženklui ir kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai teikiama viršenybė, turėtų būti paraiškos užregistruoti prekės ženklą Sąjungoje arba valstybėse narėse data ir kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos paraiškos pateikimo Komisijai data.

65. Nuostatos dėl kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos atmetimo arba koegzistavimo, kai esama prieštaravimo pirmesnio prekės ženklo atžvilgiu, turėtų būti tebetaikomos.

66. Kriterijai, pagal kuriuos paskesni prekių ženklai turėtų būti atmetami arba, jei yra registruoti, būtų laikomi nebegaliojančiais dėl jų nesuderinamumo su pirmesne kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda, turėtų atitikti nustatytą kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos sritį.

67. Sistemų, kuriomis nustatomos intelektinės nuosavybės teisės, nuostatos, visų pirma tos, kurios yra nustatytos pagal kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų kokybės schemą, ir tos, kurios yra nustatytos prekių ženklų teisės aktais, laikytinos pranašesnėmis už išimtinės pavadinimų naudojimo teisės ir nuorodų bei simbolių nustatymo pagal garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų kokybės schemas nuostatas.

68. Grupių vaidmenį reikėtų apibrėžti aiškiau ir jį pripažinti. Grupės atlieka itin svarbų vaidmenį rengiant kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, taip pat garantuotų tradicinių gaminių registravimo paraiškas, taip pat specifikacijų pakeitimus ir panaikinimo prašymus. Be to, grupės gali vykdyti veiklą, susijusią su registruotų pavadinimų apsaugos įgyvendinimo stebėjimu, produkcijos atitikties produktų specifikacijoms užtikrinimu, registruotų pavadinimų viešinimu ir populiarinimu, taip pat bet kuria kita veikla, kurios tikslas – didinti registruotų pavadinimų vertę ir kokybės schemų veiksmingumą. Tačiau visa ši veikla neturėtų nei skatinti, nei lemti antikonkurencinio elgesio, nesuderinamo su Sutarties 101 ir 102 straipsniais.

69. Siekiant užtikrinti, kad registruoti kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, taip pat garantuotų tradicinių gaminių pavadinimai atitiktų šiuo reglamentu nustatytas sąlygas, paraiškas turėtų nagrinėti atitinkamos valstybės narės nacionalinės institucijos, laikydamosi būtiniausių bendrų nuostatų, įskaitant nacionalinę prieštaravimo procedūrą. Komisija turėtų paraiškas papildomai tikrinti ir taip užtikrinti, kad jose nebūtų akivaizdžių klaidų ir kad būtų vadovaujamasi Sąjungos teise bei atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių, nepriklausančių paraiškos valstybei narei, interesus.

70. Turėtų būti leidžiama registruoti ir tuos šiuo reglamentu nustatytas sąlygas atitinkančius kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, taip pat garantuotų tradicinių gaminių pavadinimus, kurie siejami su trečiųjų valstybių kilmės produktais.

71. Simboliai, nuorodos ir santrumpos, kuriais informuojama apie dalyvavimą kokybės schemoje, ir su jais Sąjungoje siejamos teisės, turėtų būti saugomi tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose valstybėse, taip užtikrinant, kad minėti simboliai, nuorodos ir santrumpos būtų naudojami tik ženklinant autentiškus produktus ir kad vartotojai nesusidarytų klaidingo įspūdžio apie produktų savybes. Be to, kad apsauga būtų veiksminga, Komisija turėtų centralizuotai pasinaudoti reikiamais biudžeto ištekliais pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai[34] ir pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo[35] 5 straipsnį.

72. Saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių registravimo procedūra, įskaitant tikrinimą ir prieštaravimams teikti skirtą laikotarpį, turėtų būti sutrumpinta ir patobulinta – visų pirma tai pasakytina apie sprendimų priėmimą. Atsakomybė už sprendimų dėl registravimo priėmimą turėtų tekti Komisijai, o tam tikromis sąlygomis jai turėtų padėti valstybės narės. Turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią būtų galima iš dalies keisti jau užregistruotų produktų specifikacijas ir panaikinti registruotus pavadinimus, ypač jei nebeužtikrinama atitiktis atitinkamo produkto specifikacijai arba jei pavadinimas prekyboje nebenaudojamas.

73. Komisija turėtų būti įgaliota priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties 290 straipsnį, kad galėtų papildyti ar iš dalies keisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas. Reikėtų nustatyti nuostatas, kurių atžvilgiu tokie įgaliojimai gali būti taikomi, taip pat sąlygas, kuriomis galima pasinaudoti suteiktais įgaliojimais.

74. Kad šis reglamentas būtų taikomas vienodai visose valstybėse narėse, Komisija turėtų būti įgaliota priimti įgyvendinimo aktus pagal Sutarties 291 straipsnį. Komisija turėtų priimti tuos įgyvendinimo aktus pagal ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XX/XXXX dėl ...[36] nuostatas, nebent aiškiai numatyta kitaip,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis Dalykas

75. Šis reglamentas skirtas tam, kad žemės ūkio produktų gamintojai galėtų veiksmingiau pranešti pirkėjams ir vartotojams apie savo produktų ypatumus ir ūkininkavimo būdo nulemtas savybes, taip užtikrinant:

76. sąžiningas konkurencijos sąlygas ūkininkams ir gamintojams, siūlantiems žemės ūkio produktus, turinčius pridėtinės vertės suteikiančių ypatumų ir savybių,

77. vartotojams prieinamos informacijos apie tokius produktus patikimumą,

78. intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi ir

79. vidaus rinkos vientisumą.

Numatytomis priemonėmis tikimasi suaktyvinti žemės ūkio ir perdirbimo veiklą, taip pat paskatinti taikyti su aukštos kokybės produktais siejamas ūkininkavimo sistemas ir taip prisidėti prie kaimo plėtros politikos įgyvendinimo.

2. Šiame reglamente nustatytos kokybės schemos, kuriomis remiantis nustatomi ir, prireikus, saugomi pavadinimai, kuriais vadinami, ir terminai, kuriais apibūdinami visų pirma tokie žemės ūkio produktai, kurie pasižymi:

a) pridėtinės vertės suteikiančiais ypatumais arba

b) pridėtinės vertės suteikiančiomis savybėmis, siejamomis su jų gamyboje naudojamais ūkininkavimo ar perdirbimo būdais arba su jų gamybos arba prekybos vieta.

2 straipsnis Taikymo sritis

1. Šis reglamentas tiek, kiek jame nurodyta, taikomas žmonėms vartoti skirtiems žemės ūkio produktams, išvardytiems Sutarties I priede, ir kitiems produktams, išvardytiems šio reglamento I priede.

Tačiau šio reglamento III antraštinėje dalyje nustatyta kokybės schema netaikoma neperdirbtiems žemės ūkio produktams.

Siekdama užtikrinti, kad šio reglamento taikymo sričiai priskiriami produktai būtų glaudžiai susiję su žemės ūkio produktais arba su kaimo ekonomika, Komisija gali deleguotaisiais aktais keisti šio reglamento I priedą.

2. Šis reglamentas netaikomas vynuogių produktams, išskyrus vyno actą, spiritiniams gėrimams ir aromatizuotam vynui.

3. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant kitų specialių Sąjungos nuostatų, susijusių su produktų tiekimu rinkai, visų pirma nuostatų dėl vieno bendro rinkų organizavimo arba dėl maisto produktų ženklinimo.

4. Šiuo reglamentu nustatytoms kokybės schemoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB[37] netaikoma.

3 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente:

(1) kokybės schemos – II, III ir IV antraštinėse dalyse nustatytos schemos;

(2) grupė – bet kokios teisinės formos daugiausia gamintojų arba perdirbėjų, susijusių su tuo pačiu produktu, susivienijimas;

(3) tradicinis – šalies rinkoje neabejotinai ilgą laiką, tradicijas perduodant iš kartos į kartą, naudojamas produktas; tokio produkto naudojimo laikotarpis turėtų aprėpti dvi kartas, t. y. bent 50 metų;

(4) ženklinimas – kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 1 straipsnio 3 dalies a punkte;

(5) specifiškumas – kalbant apie produktą reiškia ypatumus ir gamybos būdus, kuriais produktas aiškiai skiriasi nuo kitų panašių tos pačios kategorijos produktų;

(6) bendriniai terminai – terminai, apimantys tuos produktų pavadinimus, kurie, nors ir susiję su vietove, regionu ar šalimi, kur produktas buvo pagamintas arba parduotas, Sąjungoje tapo bendraisiais produktų pavadinimais.

II antraštinė dalis

SAUGOMOS KILMĖS VIETOS NUORODOS IR SAUGOMOS GEOGRAFINĖS NUORODOS

4 straipsnis Tikslas

Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų schema nustatyta siekiant taip padėti su geografine vietove siejamų produktų gamintojams:

a) užtikrinti deramą atlygį už jų gaminamų produktų savybes;

b) užtikrinti vienodą pavadinimų kaip intelektinės nuosavybės apsaugą Europos Sąjungos teritorijoje;

c) užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama aiški informacija apie pridėtinės vertės suteikiančias produktų savybes.

5 straipsnis Kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apibrėžtys

1. Šioje antraštinėje dalyje vartojamų sąvokų apibrėžtys:

a) kilmės vietos nuoroda – pavadinimas, naudojamas apibūdinti produktą:

(i) kuris yra kildinamas iš konkrečios vietovės, regiono arba, išimtiniais atvejais, šalies,

(ii) kurio kokybė ar savybės yra iš esmės arba išimtinai sietinos su tam tikra geografine aplinka ir jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais ir

(iii) kurio visi gamybos etapai vyksta toje pačioje apibrėžtoje geografinėje vietovėje;

b) geografinė nuoroda – pavadinimas, naudojamas apibūdinti produktą:

(i) kuris yra kildinamas iš konkrečios vietovės, regiono arba šalies,

(ii) kurio specifinė kokybė, geras vardas ar kitos savybės iš esmės priskiriamos jo geografinei kilmei ir

(iii) kurio bent vienas iš gamybos etapų vyksta apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

2. Nepaisant 1 dalies a punkto, tais atvejais, kai atitinkamų produktų žaliavos yra kilusios iš geografinės vietovės, kuri yra didesnė nei apibrėžta geografinė vietovė arba yra kita nei apibrėžtoji, tam tikri pavadinimai laikomi kilmės vietos nuorodomis, jeigu:

a) apibrėžtos žaliavų gamybos vietovės ribos;

b) egzistuoja specialios žaliavų gamybos sąlygos ir

c) egzistuoja kontrolės sistema b punkte nurodytų sąlygų laikymuisi užtikrinti.

Tokios kilmės vietos nuorodos jų kilmės šalyje turėjo būti pripažintos kilmės vietos nuorodomis iki 2004 m. gegužės 1 d.

3. Siekdama atsižvelgti į produktų specifiškumą, susijusį su tam tikrais sektoriais ar vietovėmis, Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti apribojimus ir leidžiančias nukrypti nuostatas, susijusius su gamybos etapais, kurie vyksta nustatytoje geografinėje vietovėje, arba su žaliavų šaltiniais.

6 straipsnis Bendrinis pavadinimo pobūdis, pavadinimo ir augalų bei gyvūnų veislių pavadinimų, homonimų bei prekių ženklų panašumo arba sutapimo problema

1. Bendriniais tapusių pavadinimų registruoti kaip saugomų kilmės vietos nuorodų ar saugomų geografinių nuorodų negalima.

2. Pavadinimo negalima registruoti kaip kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos, jei jis panašus į augalo veislės ar gyvūno veislės pavadinimą arba su juo sutampa ir todėl vartotojas gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

3. Siekiant neklaidinti vartotojų, siūlomas registruoti pavadinimas, kuris yra visiškai arba iš dalies homonimiškas pavadinimui, jau įrašytam į 11 straipsnyje nustatyta tvarka sudarytą registrą, gali būti registruojamas tik jei galima aiškiai ir pagrįstai atskirti vėliau įregistruoto homonimo ir pavadinimo, kuris jau buvo įrašytas į registrą, naudojimo ir pateikimo sąlygas.

4. Kaip kilmės vietos nuoroda arba kaip geografinė nuoroda siūlomas registruoti pavadinimas neregistruojamas, jei, atsižvelgiant į prekės ženklo gerą vardą ir žinomumą, taip pat į jo naudojimo trukmę, kyla pavojus, kad įregistravus siūlomą pavadinimą kaip kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą vartotojai galėtų susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąjį produkto tapatumą.

7 straipsnis Produkto specifikacija

1. Kad produktui būtų suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, jis turi atitikti specifikaciją, kurioje nurodoma bent ši informacija:

a) pavadinimas, kuris turi būti saugomas kaip kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda;

b) produkto apibūdinimas, įskaitant žaliavas, jei taikytina, ir pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ir organoleptines produkto savybes;

c) geografinės vietovės apibrėžimas ir, jei taikytina, išsamūs duomenys apie atitiktį 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams;

d) įrodymai, kad produktas yra kilęs iš 5 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytos nustatytos geografinės vietovės;

e) produkto gaminimo būdo ir autentiškų nekintančių vietos gamybos būdų apibūdinimas ir, jei taikytina, informacija apie pakavimą, jei pareiškėjų grupė taip nustato ir pagrindžia, kodėl produktas turi būti pakuojamas nustatytoje geografinėje vietovėje, siekiant išsaugoti kokybę ar užtikrinti kilmę ar kontrolę;

f) išsamūs duomenys, kuriais patvirtinama:

(i) produkto kokybės ar savybių ir geografinės aplinkos, nurodytos 5 straipsnio 1 dalies a punkte, ryšys arba, priklausomai nuo atvejo,

(ii) žemės ūkio produkto ar maisto produkto kurios nors savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ir geografinės kilmės, nurodytos 5 straipsnio 1 dalies b punkte, ryšys;

g) institucijų arba įstaigų, pagal 34 straipsnį tikrinančių atitiktį produkto specifikacijos nuostatoms, pavadinimai, adresai ir konkrečios užduotys;

h) specialios atitinkamo produkto ženklinimo taisyklės.

3. Siekdama užtikrinti, kad produktų specifikacijose būtų pateikiama svarbi ir glausta informacija, Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti papildomas taisykles dėl produktų specifikacijų turinio.

8 straipsnis Registravimo paraiškų turinys

1. 46 straipsnio 2 arba 5 dalyje nurodytoje kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos registravimo paraiškoje nurodoma bent ši informacija:

a) pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas;

b) 7 straipsnyje numatyta produkto specifikacija;

c) bendrasis dokumentas, kuriame pateikiama ši informacija:

(i) pagrindinė produkto specifikacijos informacija: produkto pavadinimas, aprašymas, įskaitant, kai taikytina, specialias pakavimo ir ženklinimo taisykles, ir glaustas geografinės vietovės apibūdinimas;

(ii) produkto ir geografinės aplinkos ar geografinės kilmės, nurodytos 5 straipsnio 1 dalies a arba b punkte (priklausomai nuo atvejo), ryšio apibūdinimas, įskaitant, jei taikytina, konkrečius šį ryšį pagrindžiančius produkto apibūdinimo ar jo gamybos metodo elementus.

Be to, 46 straipsnio 5 dalyje nurodytoje paraiškoje pateikiami įrodymai, kad produkto pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje.

2. 46 straipsnio 4 dalyje nurodytuose paraiškos dokumentuose pateikiama ši informacija:

a) pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas;

b) 1 dalies c punkte nurodytas bendrasis dokumentas;

c) valstybės narės pareiškimas, kad, kaip ji mano, pareiškėjų grupės pateikta paraiška, tenkinanti reikalavimus palankiam sprendimui priimti, atitinka šio reglamento sąlygas ir pagal jį priimtas nuostatas;

d) produkto specifikacijos paskelbimo nuoroda.

Valstybė narė užtikrina, kad būtų paskelbta specifikacijos versija, kuria remiantis pagal 46 straipsnio 4 dalį priimtas palankus sprendimas, ir suteikia elektroninę prieigą prie produkto specifikacijos.

9 straipsnis Laikina nacionalinė apsauga

Pagal šį reglamentą valstybė narė gali suteikti pavadinimo apsaugą nacionaliniu lygmeniu, bet tik laikiną; tokia apsauga įsigaliotų nuo paraiškos pateikimo Komisijai dienos.

Tokia nacionalinė apsauga nustoja galioti sprendimo dėl registravimo pagal šį reglamentą priėmimo dieną arba paraiškos atmetimo dieną.

Kai pavadinimas nėra registruotas pagal šį reglamentą, visa atsakomybė už tokios nacionalinės apsaugos padarinius tenka atitinkamai valstybei narei.

Priemonės, kurių imasi valstybės narės pagal pirmą pastraipą, turi poveikį tik nacionaliniu lygmeniu ir nedaro įtakos Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai.

10 straipsnis Pagrindas prieštarauti

1. 48 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas prieštaravimo pareiškimas priimtinas tik jei Komisija jį gauna per nustatytą laikotarpį ir jei:

a) juo įrodoma, kad nebuvo laikomasi 5 straipsnyje nurodytų sąlygų;

b) juo įrodoma, kad siūlomo pavadinimo įregistravimas prieštarautų 6 straipsnio 2 arba 3 daliai;

c) juo įrodoma, kad siūlomo pavadinimo įregistravimas keltų pavojų visiškai ar iš dalies tapataus pavadinimo ar prekės ženklo gyvavimui arba produktų, kurie teisėtai yra rinkoje ne mažiau kaip penkerius metus iki 47 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos paskelbimo datos, gyvavimui; arba

d) jame pateikiama informacija, iš kurios galima daryti išvadą, kad prašomas įregistruoti pavadinimas yra bendrinis.

2. Pagrindas prieštarauti vertinamas Europos Sąjungos teritorijos mastu.

11 straipsnis Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registras

1. Komisija, nepadedama 54 straipsnyje nurodyto komiteto, įgyvendinimo aktais sudaro ir nuolat atnaujina pagal šią schemą pripažintų saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą, kuris yra viešai prieinamas.

2. Su trečiųjų valstybių produktais susijusios kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, kurios Sąjungoje yra saugomos pagal tarptautinį susitarimą, kurio viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, gali būti įrašytos į registrą. Jei minėtame susitarime specialiai nenurodyta, kad konkretūs pavadinimai yra pagal šį reglamentą saugomos kilmės vietos nuorodos, į registrą jie įrašomi kaip saugomos geografinės nuorodos.

3. Komisija gali, nepadedama 54 straipsnyje nurodyto komiteto, įgyvendinimo aktais nustatyti registro formą ir turinį.

12 straipsnis Pavadinimai, simboliai ir nuorodos

1. Saugomas kilmės vietos nuorodas ir saugomas geografines nuorodas gali naudoti visi specifikacijas atitinkančiu produktu prekiaujantys ūkio subjektai.

2. Nustatomi Sąjungos simboliai, skirti saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir saugomomis geografinėmis nuorodomis žymimiems produktams populiarinti.

3. Tuo atveju, kai prekiaujama Sąjungos kilmės produktais, kurių pavadinimai šiame reglamente nustatyta tvarka įrašyti į registrą kaip saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos, nuorodos „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“ arba su jomis susiję Sąjungos simboliai pateikiami etiketėje. Be to, etiketėje gali būti pateikiamos ir atitinkamos santrumpos – SKVN arba SGN.

4. Tuo atveju, kai prekiaujama trečiųjų valstybių kilmės produktais, kurių pavadinimai įrašyti į registrą, 3 dalyje nurodytos nuorodos ir su jomis susiję Sąjungos simboliai taip pat gali būti nurodomi etiketėje.

5. Siekdama užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija, Komisija deleguotaisiais aktais apibrėžia Sąjungos simbolių techninius duomenis ir parduodamų produktų, kurių pavadinimai įrašyti į registrą kaip saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos, ženklinimo taisykles, įskaitant tinkamas vartoti kalbines versijas.

13 straipsnis Apsauga

1. Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo:

a) bet kokio tiesioginio ar netiesioginio įregistruoto pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais neregistruotiems produktams, jeigu šie produktai yra panašūs į tuo pavadinimu įregistruotus produktus arba jeigu naudojant tą pavadinimą naudojamasi saugomo pavadinimo geru vardu siekiant naudos;

b) bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produkto ar paslaugos kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas arba prie jo rašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas kaip“, „imitacija“ ar pan.;

c) bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines savybes, esančios ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d) bet kokios kitos praktikos, dėl kurios vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

Jei produkto, įregistruoto kaip saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, pavadinime yra bendrinis produkto pavadinimas, laikoma, kad to bendrinio pavadinimo naudojimas neprieštarauja pirmos pastraipos a arba b punktams.

2. Saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos negali tapti bendriniais pavadinimais.

3. Valstybės narės imasi atitinkamų administracinių ir teisinių veiksmų, kad išvengtų neteisėto saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų naudojimo, kaip nurodyta 1 dalyje, arba tokį naudojimą sustabdytų, visų pirma, remiantis 42 straipsnio a punktu, gamintojų grupės prašymu.

14 straipsnis Prekių ženklų, kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų sąsajos

1. Jeigu kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda įregistruota pagal šį reglamentą, prekės ženklo, kurio naudojimas prieštarautų 13 straipsniui ir kuris yra susijęs su tos pačios rūšies produktais, registracijai nepritariama, jei to prekės ženklo registravimo paraiška pateikiama po registravimo paraiškos pateikimo Komisijai dienos.

Prekių ženklai, įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, pripažįstami negaliojančiais.

2. Nepažeidžiant 6 straipsnio 4 dalies, prekės ženklas, kurio naudojimas prieštarauja 13 straipsniui ir dėl kurio pateikta paraiška, kuris yra įregistruotas arba kurio naudojimas yra iš tikrųjų nusistovėjęs (jei tokia galimybė numatyta atitinkamais teisės aktais) visoje Europos Sąjungos teritorijoje, iki kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos paraiškos pateikimo Komisijai dienos gali būti toliau naudojamas ir atnaujinamas atitinkamam produktui, nepaisant kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos registracijos, jei pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo[38] arba pagal Direktyvą 2008/95/EB nėra pagrindo tą prekių ženklą pripažinti negaliojančiu ar panaikinti. Tokiais atvejais leidžiama naudoti ir saugomą kilmės vietos nuorodą ar saugomą geografinę nuorodą, ir susijusius prekių ženklus.

3. 1 dalies nuostatos taikomos nepaisant Direktyvos 2008/95/EB nuostatų.

15 straipsnis Laikinos nuo saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų naudojimo nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Nepažeidžiant 14 straipsnio, valstybės narės ar trečiosios valstybės, kuri nėra pareiškėjo valstybė, kilmės produktui, kurio nuorodą sudaro arba kurio nuorodoje yra pavadinimas, prieštaraujantis 13 straipsnio 1 daliai, pereinamuoju laikotarpiu, kurio trukmė iki penkerių metų, gali būti ir toliau taikomas saugomas pavadinimas, tačiau tik tais atvejais, kai priimtinu prieštaravimo pareiškimu pagal 48 straipsnį įrodoma, kad:

a) pavadinimo įregistravimas pakenktų visiškai arba iš dalies tapataus pavadinimo gyvavimui arba

b) tokio pavadinimo produktais nurodytoje teritorijoje teisėtai prekiaujama ne trumpiau kaip penkerius metus iki paskelbimo, numatyto 47 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje, datos.

2. Nepažeisdama 14 straipsnio, deramai pagrįstais atvejais, kai įrodoma, kad nuorodos naudojimo nesilaikant specifikacijos tikslas niekada nebuvo pasipelnyti pasinaudojant registruoto pavadinimo geru vardu ir kad vartotojas nesusidarė ir negalėjo susidaryti klaidingo įspūdžio apie tikrąją produkto kilmę, 1 dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį Komisija gali įgyvendinimo aktais nuspręsti pratęsti iki 15 metų.

3. Naudojant 1 ir 2 dalyse nurodytą nuorodą etiketėje pateikiamas aiškus ir gerai matomas kilmės šalies pavadinimas.

4. Atskirais atvejais, siekdamos pašalinti laikinus sunkumus ir įgyvendinti ilgalaikį tikslą – kad visi gamintojai laikytųsi specifikacijų, valstybės narės taip pat gali suteikti ne ilgesnį kaip 10 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris įsigaliotų paraiškos pateikimo Komisijai dieną, jei susiję gamintojai iki pateikdami paraišką Komisijai atitinkamais produktais, naudodami atitinkamus pavadinimus, nuolat teisėtai prekiavo ne mažiau kaip paskutinius penkerius metus.

Pirma pastraipa mutatis mutandis taikoma saugomai geografinei nuorodai arba saugomai kilmės vietos nuorodai, kuria nurodoma trečiojoje valstybėje esanti geografinė vietovė.

Tokie pereinamieji laikotarpiai nurodomi paraiškos dokumentuose, kurie minimi 8 straipsnio 2 dalyje.

16 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Pavadinimai, įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnio 6 dalyje numatytą registrą, automatiškai įrašomi į šio reglamento 11 straipsnyje nurodytą registrą. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos 7 straipsnyje nurodytomis specifikacijomis. Visos su tokiais registravimo atvejais susijusios specialios pereinamojo laikotarpio nuostatos tebegalioja.

2. Siekdama apsaugoti susijusių gamintojų ir suinteresuotųjų šalių teises ir apginti jų teisėtus interesus, Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti papildomas pereinamojo laikotarpio taisykles.

3. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant nei kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, nei prekių ženklų koegzistavimo galimybės, numatytos Reglamente (EB) Nr. 510/2006.

III antraštinė dalis

GARANTUOTI TRADICINIAI GAMINIAI

17 straipsnis Tikslas

Garantuotų tradicinių gaminių schema parengta siekiant padėti tradicinių gaminių gamintojams jais prekiauti ir geriau informuoti vartotojus apie pridėtinės vertės suteikiančias tokių gaminių savybes.

18 straipsnis Kriterijai

1. Pavadinimas tinkamas registruoti kaip garantuotas tradicinis gaminys, jei juo apibūdinamas konkretus perdirbtas produktas:

a) kurio gamybos metodas ir sudėtis atitinka to produkto gaminimo tradicijas ir

b) kuris gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.

2. Kad galėtų būti įregistruotas, pavadinimas:

a) turi būti tradiciškai naudojamas konkrečiam produktui pavadinti arba

b) turi nurodyti tradicinį produkto pobūdį.

3. Pavadinimas negali būti registruojamas, jei juo nurodomi tik bendro pobūdžio teiginiai, bendri keliems produktams, arba tie, kurie yra numatyti konkrečiais Sąjungos teisės aktais.

4. Siekdama užtikrinti darnų schemos veikimą, Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti papildomų reikiamų tinkamumo kriterijų.

19 straipsnis Produkto specifikacija

1. Kad galėtų būti pripažintas garantuotu tradiciniu gaminiu, produktas turi atitikti specifikaciją, kurioje nurodoma ši informacija:

a) siūlomas registruoti pavadinimas tinkamomis kalbinėmis versijomis;

b) produkto aprašymas, įskaitant pagrindines jo fizines, chemines, mikrobiologines arba organoleptines savybes, kuriomis pagrindžiamas to produkto specifiškumas;

c) produkto gamybos būdo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių pobūdį bei savybes, ir paruošimo būdo apibūdinimas ir

d) pagrindiniai produkto tradiciškumo elementai.

2. Siekdama užtikrinti, kad produktų specifikacijose būtų pateikiama svarbi ir glausta informacija, Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti produktų specifikacijų rengimo taisykles.

20 straipsnis Registravimo paraiškų turinys

1. 46 straipsnio 2 arba 5 dalyje nurodytoje pavadinimo kaip garantuoto tradicinio gaminio registravimo paraiškoje nurodoma ši informacija:

a) pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas;

b) 19 straipsnyje numatyta produkto specifikacija.

2. 46 straipsnio 4 dalyje nurodytuose paraiškos dokumentuose pateikiama ši informacija:

a) šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys ir

b) valstybės narės pareiškimas, kad, kaip ji mano, grupės pateikta paraiška, tenkinanti reikalavimus palankiam sprendimui priimti, atitinka šio reglamento sąlygas ir pagal jį priimtas nuostatas.

21 straipsnis Pagrindas prieštarauti

1. 48 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas prieštaravimo pareiškimas priimtinas tik jei Komisija jį gauna per nustatytą laikotarpį ir jei:

a) jame pateikiamos deramai pagrįstos priežastys, dėl kurių siūloma registracija yra nesuderinama su šio reglamento sąlygomis, arba

b) jame pateikiama informacija apie ankstesnį pavadinimo naudojimą, kuriam siūloma registracija pakenktų.

2. 1 dalies b punkte nurodyti kriterijai vertinami Europos Sąjungos teritorijos mastu.

22 straipsnis Garantuotų tradicinių gaminių registras

1. Komisija, nepadedama 54 straipsnyje nurodyto komiteto, įgyvendinimo aktais sudaro ir nuolat atnaujina pagal šią schemą pripažintų garantuotų tradicinių gaminių registrą, kuris yra viešai prieinamas.

2. Komisija gali, nepadedama 54 straipsnyje nurodyto komiteto, įgyvendinimo aktais nustatyti registro formą ir turinį.

23 straipsnis Pavadinimai, simboliai ir nuoroda

1. Pavadinimą, kuris įregistruotas garantuotam tradiciniam gaminiui pavadinti, gali naudoti visi atitinkamą specifikaciją atitinkančiu produktu prekiaujantys ūkio subjektai.

2. Nustatomas Sąjungos simbolis, kuriuo turi būti žymimi garantuoti tradiciniai gaminiai.

3. Tuo atveju, kai prekiaujama Sąjungos kilmės produktais, kurių pavadinimai pagal šį reglamentą įrašyti į registrą kaip garantuoti tradiciniai gaminiai, 2 dalyje nurodytas simbolis, nepažeidžiant 4 dalies, pateikiamas etiketėje.

Jei garantuotas tradicinis gaminys pagamintas ne Sąjungoje, to gaminio ženklinti minėtu simboliu neprivaloma.

Kartu su 2 dalyje nurodytu simboliu arba vietoj jo gali būti naudojama nuoroda „garantuotas tradicinis gaminys“.

4. Siekdama užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija, Komisija deleguotaisiais aktais apibrėžia Sąjungos simbolio techninius duomenis ir produktų, kurių pavadinimai įregistruoti kaip garantuoti tradiciniai gaminiai, ženklinimo taisykles, įskaitant tinkamas vartoti kalbines versijas.

24 straipsnis Registruotų pavadinimų naudojimo apribojimai

1. Registruoti pavadinimai saugomi nuo bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, taip pat nuo kitos veiklos, kuri galėtų klaidinti vartotoją.

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu naudojami prekiniai pavadinimai nekeltų painiavos dėl registruotų pavadinimų.

3. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti garantuotų tradicinių gaminių apsaugos taisykles.

25 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį užregistruoti pavadinimai, kuriais vadinami šioje antraštinėje dalyje aptariami produktai, automatiškai įrašomi į šio reglamento 22 straipsnyje nurodytą registrą. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos 19 straipsnyje nurodytomis specifikacijomis. Visos su tokiais įregistravimo atvejais susijusios specialios pereinamojo laikotarpio nuostatos tebegalioja. Tokie pavadinimai, kuriais vadinami produktai nepatenka į šios antraštinės dalies taikymo sritį, gali būti ir toliau naudojami laikantis Reglamente (EB) Nr. 509/2006 numatytų sąlygų iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus įregistruoti pavadinimai, įskaitant tuos, kurie įregistruoti patenkinus šio reglamento 55 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas paraiškas, gali būti ir toliau naudojami pagal Reglamente (EB) Nr. 509/2006 numatytas sąlygas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

3. Siekdama apsaugoti susijusių gamintojų ir suinteresuotųjų šalių teises ir apginti jų teisėtus interesus, Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti papildomas pereinamojo laikotarpio taisykles.

IV antraštinė dalis

NEPRIVALOMI KOKYBĖS TERMINAI

26 straipsnis Tikslas

Neprivalomų kokybės terminų schema parengta siekiant, kad pridėtinės vertės suteikiančiais ypatumais ar savybėmis pasižyminčių žemės ūkio produktų gamintojai galėtų veiksmingiau informuoti vidaus rinkos vartotojus apie tuos ypatumus ar savybes, o svarbiausia – siekiant patobulinti ir papildyti specialiuosius prekybos standartus.

27 straipsnis Galiojantys neprivalomi kokybės terminai

1. Šio reglamento įsigaliojimo dieną pagal šią schemą taikytini neprivalomi kokybės terminai išvardyti šio reglamento II priede; jame taip pat išvardyti teisės aktai, kuriais nustatyti aptariamieji terminai ir jų naudojimo sąlygos.

2. 1 dalyje nurodyti neprivalomi kokybės terminai galioja tol, kol bus pakeisti ar panaikinti pagal 28 straipsnį.

28 straipsnis Išimtinė termino naudojimo teisė, terminų keitimas ir panaikinimas

Siekdama atsižvelgti į vartotojų lūkesčius, mokslinių ir techninių žinių plėtotę, padėtį rinkoje ir prekybos standartų bei tarptautinių standartų raidą, Komisija deleguotaisiais aktais gali:

a) nustatyti išimtinę papildomo neprivalomo kokybės termino naudojimo teisę ir to termino naudojimo sąlygas;

b) keisti neprivalomo kokybės termino naudojimo sąlygas arba

c) panaikinti neprivalomą kokybės terminą.

29 straipsnis Papildomi neprivalomi kokybės terminai

1. Papildomi neprivalomi kokybės terminai atitinka tokius kriterijus:

a) terminas turi būti susijęs su produkto ypatumu arba ūkininkavimo ar perdirbimo būdo nulemtomis produkto savybėmis;

b) termino naudojimas turi suteikti produktui pridėtinės vertės, palyginti su kitais panašiais produktais, ir

c) produktas turi būti pateiktas rinkai su a punkte nurodytu ypatumu ar savybe, žinomais vartotojams keliose valstybėse narėse.

Komisija atsižvelgia į visus susijusius tarptautinius standartus.

2. Neprivalomiems terminams, kuriais, siekiant atitikti privalomuosius prekybos standartus, apibūdinamos techninės produktų savybės ir kuriais nesiekiama informuoti vartotojų apie tas produktų savybes, pagal šią schemą nenustatoma išimtinių terminų naudojimo teisių.

3. Siekdama atsižvelgti į tam tikrų sektorių specifiškumą ir į vartotojų lūkesčius, Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti išsamias taisykles, susijusias su 1 dalyje nurodytais kriterijais.

30 straipsnis Naudojimo apribojimai

1. Neprivalomi kokybės terminai gali būti naudojami tik siekiant apibūdinti nustatytas naudojimo sąlygas atitinkančius produktus.

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad produkto ženklinimas nekeltų painiavos, susijusios su neprivalomais kokybės terminais.

3. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti neprivalomų kokybės terminų naudojimo taisykles.

31 straipsnis Stebėsena

Siekdamos užtikrinti atitiktį šios antraštinės dalies reikalavimams, valstybės narės atlieka rizikos analize grindžiamas patikras ir, jei nustato pažeidimų, taiko tinkamas administracines nuobaudas.

V antraštinė dalis

BENDROSIOS NUOSTATOS I skyrius Oficiali saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių kontrolė

32 straipsnis Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos II ir III antraštinėse dalyse nustatytoms kokybės schemoms.

33 straipsnis Kompetentingos institucijos skyrimas

1. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 valstybės narės skiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingą (-as) už oficialios kontrolės atlikimą siekiant patikrinti atitiktį teisiniams reikalavimams, susijusiems su šiuo reglamentu nustatytomis kokybės schemomis.

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta tvarka ir reikalavimai mutatis mutandis taikomi oficialiai kontrolei, atliekamai siekiant patikrinti atitiktį teisiniams reikalavimams, susijusiems su kokybės schemomis, taikomomis visiems šio reglamento I priede nurodytiems produktams.

2. 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos suteikia deramas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir turi kvalifikuoto personalo bei išteklių, būtinų tų institucijų funkcijoms vykdyti.

3. Oficialios kontrolės sritys:

a) produkto atitikties to produkto specifikacijai tikrinimas ir

b) registruotų pavadinimų, kuriais vadinami rinkoje esantys produktai, naudojimo stebėjimas; jei atliekama pagal II antraštinę dalį įregistruotų pavadinimų kontrolė, remiamasi 13 straipsniu, jei pagal III antraštinę dalį – 24 straipsniu.

34 straipsnis Atitikties produkto specifikacijai tikrinimas

1. Sąjungos kilmės produktų kaip saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių atitikties produktų specifikacijoms tikrinimą, prieš produktus pateikiant rinkai, užtikrina:

a) viena arba daugiau šio reglamento 33 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų ir (arba)

b) viena arba daugiau kontrolės institucijų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnio 5 punkte, veikiančių kaip produktų sertifikavimo įstaigos.

Atitikties specifikacijoms tikrinimo išlaidas gali padengti tikrinami ūkio subjektai.

2. Trečiųjų valstybių kilmės produktų kaip saugomų kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių atitikties specifikacijoms tikrinimą, prieš produktus pateikiant rinkai, užtikrina:

a) viena arba daugiau trečiosios šalies paskirtų valdžios institucijų ir (arba)

b) viena arba daugiau produktų sertifikavimo įstaigų.

3. Valstybės narės viešai skelbia 1 dalyje nurodytų institucijų ir įstaigų pavadinimus bei adresus ir reguliariai šią informaciją atnaujina.

Komisija viešai skelbia 2 dalyje nurodytų institucijų ir įstaigų pavadinimus bei adresus ir reguliariai šią informaciją atnaujina.

4. Komisija gali, nepadedama 54 straipsnyje nurodyto komiteto, įgyvendinimo aktais nustatyti priemones, kuriomis būtų viešai skelbiami 1 ir 2 dalyse nurodytų produktų sertifikavimo įstaigų pavadinimai ir adresai.

35 straipsnis Rinkoje esančių produktų pavadinimų naudojimo stebėjimas

Valstybės narės praneša Komisijai 33 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus. Komisija viešai skelbia tų institucijų pavadinimus ir adresus.

36 straipsnis Užduočių pavedimas kontrolės institucijoms

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 5 straipsnį konkrečias su oficialia kokybės schemų kontrole susijusias užduotis kompetentingos institucijos gali pavesti vienai arba daugiau kontrolės institucijų.

2. Tokios kontrolės institucijos akredituojamos pagal Europos standartą EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadovą (Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms institucijoms).

3. 2 dalyje nurodytą akreditaciją gali atlikti tik:

a) Sąjungoje įsteigta nacionalinė akreditavimo įstaiga pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatas arba

b) Sąjungai nepriklausančioje valstybėje įsteigta akreditavimo įstaiga, kuri yra Tarptautinės akreditavimo įstaigų asociacijos daugiašalio pripažinimo susitarimo šalis.

37 straipsnis Kontrolės veiklos planavimas ir ataskaitų teikimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad šiame skyriuje numatyta įpareigojimų kontrolė būtų specialiai įtraukta į atskirą daugiamečių nacionalinių kontrolės planų skirsnį pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 41, 42 ir 43 straipsnius.

2. Į šiuo reglamentu nustatytas įpareigojimų kontrolės metines ataskaitas įtraukiamas atskiras skirsnis, kuriame pateikiama Reglamento (EB) Nr. 882/2004 44 straipsnyje nustatyta informacija.

II skyriusGarantijos tam tikrais ankstesnio naudojimo atvejais

38 straipsnis Bendriniai terminai

1. Nepažeidžiant 13 straipsnio, šiuo reglamentu nedaromas poveikis terminų, kurie Sąjungoje laikomi bendriniais, naudojimui, net jei bendrinis terminas yra pagal kokybės schemą saugomo pavadinimo dalis.

3. Siekiant nustatyti, ar pavadinimas tapo bendriniu ar ne, įvertinami visi aspektai, visų pirma:

a) esama padėtis valstybėse narėse ir vartojimo srityse;

b) susiję nacionaliniai arba Sąjungos teisės aktai.

4. Siekdama visiškai apsaugoti suinteresuotųjų šalių teises, Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti papildomas taisykles, pagal kurias būtų nustatomas bendrinis 1 dalyje nurodytų pavadinimų ar terminų pobūdis.

39 straipsnis Augalų ir gyvūnų veislės

1. Kai pagal II, III arba IV antraštinėje dalyje apibūdintą kokybės schemą saugomą pavadinimą arba terminą arba tokį pavadinimą ir terminą, kuriam nustatyta išimtinė naudojimo teisė, sudaro arba tame pavadinime ar termine yra augalų ar gyvūnų veislės pavadinimas, šiuo reglamentu nekliudoma teikti rinkai produkto, kurio etiketėje nurodomas minėtas augalų ar gyvūnų veislės pavadinimas, jei:

a) atitinkamame produkte yra nurodytos augalų ar gyvūnų veislės produktų arba iš jų pagamintų produktų;

b) vartotojai nėra klaidinami;

c) tos augalų ar gyvūnų veislės pavadinimas naudojamas laikantis sąžiningos konkurencijos principų;

d) naudojant tos augalų ar gyvūnų veislės pavadinimą nesinaudojama saugomo termino geru vardu siekiant naudos ir

e) II antraštinėje dalyje apibūdintos kokybės schemos atveju minėto augalų ar gyvūnų veislės pavadinimo produkto gamyba ir prekyba juo paplito už kilmės vietos ribų dar iki geografinės nuorodos registravimo paraiškos dienos.

2. Siekdama toliau skaidrinti maisto tvarkymo subjektų teisių ir pareigų sritį, susijusią su galimybe naudoti 1 dalyje nurodytą kokį nors augalų ar gyvūnų veislės pavadinimą, Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti tokių pavadinimų naudojimo tvarkos taisykles.

40 straipsnis Ryšys su intelektine nuosavybe

III ir IV antraštinėse dalyse apibūdintos kokybės schemos taikomos nepažeidžiant Sąjungos arba valstybių narių taisyklių, kuriomis reglamentuojama intelektinė nuosavybė, o ypač tų, kurios taikomos kilmės vietos nuorodoms, geografinėms nuorodoms ir prekių ženklams.

III skyriusKokybės schemų nuorodos bei simboliai ir gamintojų vaidmuo

41 straipsnis Nuorodų ir simbolių apsauga

1. Kokybės schemas žyminčios nuorodos, santrumpos ir simboliai gali būti naudojami tik ženklinant produktus, pagamintus laikantis jiems taikomų kokybės schemų taisyklių. Tai visų pirma taikytina toliau išvardytoms nuorodoms, santrumpoms ir simboliams:

a) „saugoma kilmės vietos nuoroda“, „saugoma geografinė nuoroda“, „geografinė nuoroda“, SKVN, SGN ir atitinkami simboliai, kaip numatyta II antraštinėje dalyje;

b) „garantuotas tradicinis gaminys“, GTG ir atitinkamas simbolis, kaip numatyta III antraštinėje dalyje.

2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 5 straipsnį Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) gali Komisijos iniciatyva arba jos vardu centralizuotai finansuoti administracinę paramą, susijusią su vystymusi, parengiamuoju darbu, stebėsena, administracine ir teisine pagalba, teisine gynyba, registracijos mokesčiais, pratęsimo mokesčiais, prekių ženklų registracijos tikrinimo mokesčiais, bylinėjimosi mokesčiais ir visomis kitomis susijusiomis priemonėmis, reikalingomis siekiant užtikrinti kokybės schemų nuorodų, santrumpų ir simbolių apsaugą, kad jie nebūtų netinkamai naudojami, imituojami ar mėgdžiojami, ir pasirūpinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami, tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose valstybėse.

3. Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles, kuriomis užtikrinama vienoda 1 dalyje nurodytų nuorodų, santrumpų ir simbolių apsauga.

42 straipsnis Grupių vaidmuo

Nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 išdėstytų specialiųjų nuostatų dėl gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų, grupė turi teisę:

a) prisidėti užtikrinant, kad jų produktų kokybė rinkoje garantuojama atliekant prekybinio pavadinimo naudojimo stebėseną ir, prireikus, informuojant 33 straipsnyje nurodytas kompetentingas institucijas pagal 13 straipsnio 3 dalį;

b) vykdyti informavimo ir populiarinimo veiklą, siekiant vartotojams pranešti apie pridėtinės vertės suteikiančias produktų savybes;

c) vykdyti veiklą, susijusią su produktų atitikties specifikacijoms užtikrinimu;

d) imtis veiksmų, kuriais būtų gerinamas schemos veikimas, įskaitant ekonomikos srities kompetencijos ugdymą, ekonominių analizių atlikimą, ekonomikos srities informacijos apie schemą sklaidą ir rekomendacijų gamintojams teikimą.

43 straipsnis Teisė naudoti schemas

1. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris ūkio subjektas, kuris laikosi II ir III antraštinėse dalyse nustatytų taisyklių, turėtų teisę dalyvauti 34 straipsnyje nurodytoje kontrolės sistemoje.

2. Ūkio subjektams, ruošiantiems ir sandėliuojantiems tradicinius gaminius, saugomas kilmės vietos nuorodas ar saugomas geografines nuorodas arba teikiantiems tokius garantuotus tradicinius gaminius, saugomas kilmės vietos nuorodas ar saugomas geografines nuorodas rinkai, taip pat taikoma šios antraštinės dalies I skyriuje nurodyta kontrolės sistema.

3. Valstybės narės užtikrina, kad ūkio subjektai, norintys laikytis III ir IV antraštinėse dalyse nustatytai kokybės schemai taikomų taisyklių, turėtų galimybę tai daryti ir nesusidurtų su diskriminacinio pobūdžio ar kitomis objektyviai nepagrįstomis kliūtimis.

44 straipsnis Mokesčiai

Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 882/2004, visų pirma jo II antraštinės dalies VI skyriaus nuostatų, valstybės narės gali imti mokestį, kad padengtų kokybės schemų administravimo išlaidas, įskaitant tas, kurios patirtos nagrinėjant paraiškas, prieštaravimo pareiškimus, pakeitimo paraiškas ir panaikinimo prašymus, numatytus šiame reglamente.

IV skyrius

Kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių paraiškų teikimo ir registravimo nuostatos

45 straipsnis Paraiškų proceso taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos II ir III antraštinėse dalyse nustatytoms kokybės schemoms.

46 straipsnis Pavadinimų registravimo paraiškos

1. Pavadinimų registravimo paraiškas pagal 45 straipsnyje nurodytas kokybės schemas gali teikti tik grupės.

Išskirtinėmis aplinkybėmis fizinis arba juridinis asmuo gali būti laikomas grupe.

Siekdama, kad nebūtų keliama neproporcingų reikalavimų, Komisija gali deleguotaisiais aktais apibrėžti 2 pastraipoje nurodytas išskirtines aplinkybes.

2. Kai paraiška pagal II antraštinėje dalyje nustatytą schemą yra susijusi su valstybės narės geografine vietove arba kai paraiška pagal III antraštinėje dalyje išdėstytą schemą yra parengta valstybėje narėje įsikūrusios grupės, ta paraiška adresuojama tos valstybės narės institucijoms.

Valstybė narė tinkamomis priemonėmis nagrinėja paraišką, siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka atitinkamos schemos sąlygas.

3. Valstybė narė inicijuoja nacionalinę prieštaravimo procedūrą, kuri yra antroje pastraipoje nurodytos nagrinėjimo procedūros dalis, užtikrindama tinkamą paraiškos paskelbimą ir numatydama pakankamą laikotarpį, per kurį bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs ar gyvenantis tos valstybės narės teritorijoje, gali pareikšti prieštaravimą paraiškai.

4. Jei įvertinusi gautus prieštaravimo pareiškimus valstybė narė nusprendžia, kad šio reglamento reikalavimų laikomasi, ji gali priimti paraiškos atžvilgiu palankų sprendimą ir paraiškos dokumentus pateikti Komisijai.

Valstybė narė užtikrina, kad jos priimtas palankus sprendimas būtų paskelbtas viešai ir kad bet kuris teisėtą interesą turintis fizinis ar juridinis asmuo turėtų galimybę pateikti apeliacinį skundą.

5. Kai paraiška pagal II antraštinėje dalyje nustatytą schemą yra susijusi su trečiosios valstybės geografine vietove arba kai paraiška pagal III antraštinėje dalyje nustatytą schemą yra parengta trečiojoje valstybėje įsisteigusios grupės, ta paraiška teikiama Komisijai – arba tiesiogiai, arba per atitinkamos trečiosios valstybės institucijas.

6. Šiame straipsnyje nurodyti Komisijai siunčiami dokumentai parengiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų.

7. Siekdama supaprastinti paraiškų teikimo procedūrą ir aiškiau apibrėžti paraiškų, įskaitant paraiškas dėl daugiau kaip vienos nacionalinės teritorijos, formą ir turinį, Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti reikiamas taisykles.

47 straipsnis Nagrinėjimas Komisijoje, skelbimas ir prieštaravimas

1. Komisija tinkamomis priemonėmis nagrinėja pagal 46 straipsnį gautą paraišką, siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar tenkina atitinkamos schemos sąlygas. Ši nagrinėjimo procedūra neturėtų trukti ilgiau nei šešis mėnesius.

Komisija, nepadedama 54 straipsnyje nurodyto komiteto, įgyvendinimo aktais viešai skelbia pavadinimų, kurių registravimo paraiškos jai pateiktos, sąrašą ir jų pateikimo Komisijai datą.

2. Jei remdamasi pagal 1 dalies pirmą pastraipą atlikta nagrinėjimo procedūra Komisija mano, kad šiame reglamente nustatytos sąlygos yra tenkinamos, ji, nepadedama 54 straipsnyje nurodyto komiteto, įgyvendinimo aktais Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia:

a) jei teikiamos paraiškos pagal II antraštinėje dalyje nustatytą schemą – bendrąjį dokumentą ir nuorodą į paskelbtą produkto specifikaciją;

b) jei teikiamos paraiškos pagal III antraštinėje dalyje nustatytą schemą – specifikaciją.

48 straipsnis Prieštaravimo procedūra

1. Per du mėnesius nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijos arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs trečiojoje valstybėje, Komisijai gali teikti prieštaravimo pareiškimą.

Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs ar gyvenantis valstybėje narėje, kuri nėra paraiškos valstybė narė, gali tai valstybei narei, kurioje jis yra įsisteigęs, teikti prieštaravimo pareiškimą laikotarpiu, kuris numatytas prieštaravimams teikti pagal 1 dalį.

2. Komisija tikrina prieštaravimo pareiškimų priimtinumą.

3. Jei prieštaravimo pareiškimas yra priimtinas, Komisija pakviečia prieštaravimą pateikusią instituciją ar asmenį ir paraišką pateikusią instituciją ar asmenį dalyvauti atitinkamose konsultacijose pakankamą laikotarpį, kuris neviršija trijų mėnesių.

4. Jei pasibaigus 3 dalyje nurodytoms atitinkamoms konsultacijoms pagal 47 straipsnio 2 dalį paskelbta informacija gerokai pakoreguojama, Komisija dar kartą vykdo 47 straipsnio 1 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5. Pagal 1–4 dalis Komisijai nusiųstas prieštaravimo pareiškimas ir susiję dokumentai parengiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų.

6. Siekdama užtikrinti prieštaravimo procedūrų ir galutinių terminų aiškumą, Komisija deleguotaisiais aktais nustato prieštaravimo proceso taisykles.

49 straipsnis Sprendimas dėl registravimo

1. Jei, remdamasi Komisijai prieinama informacija, pasibaigus pagal 47 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą atliktai nagrinėjimo procedūrai Komisija mano, kad registravimo sąlygos netenkinamos, ji, nepadedama 54 straipsnyje nurodyto komiteto, įgyvendinimo aktais nusprendžia atitinkamą paraišką atmesti.

2. Jei Komisija negauna nė vieno priimtino prieštaravimo pareiškimo pagal 48 straipsnį, ji, nepadedama 54 straipsnyje nurodyto komiteto, įgyvendinimo aktais atitinkamą pavadinimą registruoja.

3. Jei Komisija gauną priimtiną prieštaravimo pareiškimą, pasibaigus 48 straipsnio 3 dalyje nurodytoms atitinkamoms konsultacijoms, atsižvelgdama į tų konsultacijų rezultatus ji:

a) jei susitarimas pasiekiamas, nepadedama 54 straipsnyje nurodyto komiteto įgyvendinimo aktais registruoja pavadinimą ir, prireikus, koreguoja pagal 47 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją, jei tokios korekcijos nėra reikšmingos, arba

b) jei susitarimo nepasiekiama, įgyvendinimo aktais priima sprendimą.

4. Registravimo aktai ir atmetimo sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

50 straipsnis Produkto specifikacijos keitimas

1. Teisėtą interesą turinti grupė gali teikti produkto specifikacijos keitimo paraišką.

Paraiškose apibūdinami prašomi pakeitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.

2. Jei kreipiamasi dėl vieno ar daugiau specifikacijos pakeitimų, kurie yra reikšmingi, specifikacijos keitimo paraiška teikiama 46, 47, 48 ir 49 straipsniuose nustatyta tvarka.

Tačiau, jei prašomi pakeitimai nėra reikšmingi, Komisija, nepadedama 54 straipsnyje nurodyto komiteto, įgyvendinimo aktais patenkina arba atmeta paraišką. Jei Komisija paraišką patenkina, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ji skelbia 46 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis.

Pakeitimas negali būti laikomas nereikšmingu, jei jis susijęs su registruoto pavadinimo keitimu arba jei dėl jo daugėja bendrosios rinkos veikimo apribojimų.

3. Siekdama supaprastinti specifikacijos keitimo paraiškos administravimo procesą, Komisija deleguotaisiais aktais nustato nereikšmingų pakeitimų apibrėžtį ir taikymo sritį, taip pat specifikacijos keitimo paraiškos formą ir turinį.

51 straipsnis Panaikinimas

1. Savo iniciatyva arba bet kurio fizinio ar juridinio asmens, turinčio teisėtą interesą, prašymu Komisija gali įgyvendinimo aktais panaikinti saugomos kilmės vietos nuorodos, saugomos geografinės nuorodos arba garantuoto tradicinio gaminio registraciją tokiais atvejais:

a) jei neužtikrinama atitiktis specifikacijos sąlygoms;

b) jei penkerius ar daugiau metų rinkai neteikiamas produktas, užregistruotas kaip garantuotas tradicinis gaminys, saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda.

Komisija gali registraciją panaikinti atitinkamo produkto, kuriuo prekiaujama naudojant registruotą pavadinimą, gamintojų prašymu.

2. Siekdama nustatyti aiškias procedūras ir užtikrinti, kad visos šalys turėtų galimybę apsaugoti savo teises ir apginti teisėtus interesus, Komisija įgyvendinimo aktais nustato registracijos panaikinimo proceso taisykles.

VI antraštinė dalis

PROCEDŪRINĖS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS I skyrius Procedūrinės taisyklės

52 straipsnis Komisijos įgaliojimai

Jei Komisijai suteikiami įgaliojimai, ji, priimdama deleguotuosius aktus, laikosi 53 straipsnyje nurodytos tvarkos, o priimdama įgyvendinimo aktus – 54 straipsnyje nurodytos tvarkos, nebent šiame reglamente aiškiai numatyta kitaip.

53 straipsnis Deleguotieji aktai

1. Įgaliojimai priimti šiame reglamente nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui.

Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija iškart vienu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 1 dalyje nurodytus įgaliojimus.

Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti deleguotus įgaliojimus, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki galutinio sprendimo priėmimo informuoja kitą teisės aktų leidėją ir Komisiją, nurodydama, kurie deleguoti įgaliojimai galėtų būti atšaukti, ir galimas jų atšaukimo priežastis.

Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

3. Europos Parlamentas ir Taryba prieštaravimą dėl deleguotojo akto gali pareikšti per du mėnesius nuo pranešimo dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

Jei, pasibaigus šiam laikotarpiui, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimo dėl deleguotojo akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Deleguotasis aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti dar nesibaigus šiam laikotarpiui, jeigu ir Europos Parlamentas, ir Taryba informuoja Komisiją, kad prieštaravimo nepareikš.

Jei Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl deleguotojo akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimą pareiškusi institucija išdėsto prieštaravimo priežastis.

54 straipsnis Įgyvendinimo aktai

[Jei įgyvendinimo aktai priimami pagal šį reglamentą, Komisijai padeda Žemės ūkio produktų kokybės politikos komitetas ir taikoma Reglamento (ES) Nr. [xxxx/yyyy] ( įterpti, kai bus priimtas dabar Europos Parlamente ir Taryboje svarstomas reglamentas dėl kontrolės mechanizmų, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnio 2 dalyje ) [5] straipsnyje numatyta tvarka.]

II skyriusPanaikinimas ir baigiamosios nuostatos

55 straipsnis Panaikinimas

1. Reglamentai (EB) Nr. 509/2006 ir (EB) Nr. 510/2006 panaikinami.

Tačiau Reglamento (EB) Nr. 509/2006 1 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnis toliau taikomas su produktais, nepatenkančiais į III antraštinės dalies taikymo sritį, susijusioms paraiškoms, kurias Komisija gavo iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2. Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento III priede pateiktą atitikties lentelę.

56 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje [...]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas […] […]

I PRIEDAS

2 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai

I. KILMėS VIETOS NUORODOS IR GEOGRAFINėS NUORODOS

- alus,

- šokoladas ir produktai su šokoladu,

- duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai,

- gėrimai, pagaminti iš augalų ekstraktų,

- tešlos gaminiai,

- druska,

- natūralūs lipai ir dervos,

- garstyčių tyrė,

- šienas,

- eteriniai aliejai,

- kamštiena,

- košenilis,

- gėlės ir dekoratyviniai augalai,

- medvilnė,

- vilna,

- vytelės,

- brukti linai.

II. Garantuoti tradiciniai gaminiai

- paruošti vartoti gaminiai,

- alus,

- šokoladas ir produktai su šokoladu,

- duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai,

- gėrimai, pagaminti iš augalų ekstraktų,

- tešlos gaminiai.

II PRIEDAS

Neprivalomi kokybės terminai

Produkto kategorija (nuoroda į Kombinuotosios nomenklatūros klasifikaciją) | Neprivalomas kokybės terminas | Teisės aktas, kuriame apibrėžtas terminas ir nustatytos jo naudojimo sąlygos |

paukštiena (KN 0207, KN 0210) | lesinta | Reglamento (EB) Nr. 543/2008 11 straipsnis |

ekstensyvus paukščių auginimas patalpose (tvartuose) |

laisvai auginami paukščiai |

tradiciškai laisvai auginami paukščiai |

visiškoje laisvėje auginami paukščiai |

paukščių amžius skerdžiant |

penėjimo laikas |

kiaušiniai (KN 0407) | švieži | Reglamento (EB) Nr. 589/2008 12 straipsnis |

ekstra arba ekstra švieži | Reglamento (EB) Nr. 589/2008 14 straipsnis |

nuoroda apie dedeklių vištų lesinimą | Reglamento (EB) Nr. 589/2008 15 straipsnis |

medus (KN 0409) | biologinė arba augalinė medaus kilmė | Direktyvos 2001/110/EB 2 straipsnis |

regioninis regiono pavadinimas |

teritorinis regiono pavadinimas |

topografinis regiono pavadinimas |

konkretūs kokybės kriterijai |

alyvuogių aliejus (KN 1509) | pirmasis šaltasis spaudimas | Reglamento (EB) Nr. 1019/2002 5 straipsnis |

šaltasis spaudimas |

rūgštingumas |

aštrus |

vaisių: sunokusių vaisių arba žalių vaisių |

kartus |

stiprus |

vidutinis |

silpnas |

subalansuotas |

švelnus aliejus |

pienas ir pieno produktai (KN 04) | tradicinis sviestas | Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 115 straipsnis ir XV priedas |

tepieji riebalai (KN 0405 ir ex 2106, KN ex 1517, KN ex 1517 ir ex 2106) | sumažintas riebalų kiekis |

III PRIEDAS

55 straipsnio 3 dalyje nurodyta atitikties lentelė

REGLAMENTAS (EB) NR. 509/2006

Reglamentas (EB) Nr. 509/2006 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 1 dalis |

1 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 3 dalis |

1 straipsnio 3 dalis | 2 straipsnio 4 dalis |

2 straipsnio 1 dalies a punktas | 3 straipsnio 6 dalis |

2 straipsnio 1 dalies b punktas | 3 straipsnio 4 dalis |

2 straipsnio 1 dalies c punktas | - |

2 straipsnio 1 dalies d punktas | 3 straipsnio 3 dalis |

2 straipsnio 2 dalies pirma–trečia pastraipos | - |

2 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa | 46 straipsnio 1 dalis |

3 straipsnis | 22 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |

4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 18 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 2 dalis | 18 straipsnio 2 dalis |

4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa | - |

4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa | 18 straipsnio 3 dalis |

5 straipsnio 1 dalis | 40 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 2 dalis | 39 straipsnio 1 dalis ir 40 straipsnio 2 dalis |

6 straipsnio 1 dalis | 19 straipsnio 1 dalis |

6 straipsnio 1 dalies a punktas | 19 straipsnio 2 dalies a punktas |

6 straipsnio 1 dalies b punktas | 19 straipsnio 2 dalies b punktas |

6 straipsnio 1 dalies c punktas | 19 straipsnio 2 dalies c punktas |

6 straipsnio 1 dalies d punktas | - |

6 straipsnio 1 dalies e punktas | 19 straipsnio 2 dalies d punktas |

6 straipsnio 1 dalies f punktas | - |

7 straipsnio 1 ir 2 dalys | 46 straipsnio 1 dalis |

7 straipsnio 3 dalies a ir b punktai | 20 straipsnio 1 dalies a ir b punktai |

7 straipsnio 3 dalies c punktas | - |

7 straipsnio 3 dalies d punktas | - |

7 straipsnio 4 dalis | 46 straipsnio 2 dalis |

7 straipsnio 5 dalis | 46 straipsnio 3 dalis |

7 straipsnio 6 dalies a–c punktai | 46 straipsnio 4 dalis |

7 straipsnio 6 dalies d punktas | 20 straipsnio 2 dalis |

7 straipsnio 7 dalis | 46 straipsnio 5 dalis |

7 straipsnio 8 dalis | 46 straipsnio 6 dalis |

8 straipsnio 1 dalis | 47 straipsnio 1 dalis |

8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa | 47 straipsnio 2 dalies antra įtrauka |

8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa | 49 straipsnio 1 dalis |

9 straipsnio 1 ir 2 dalys | 48 straipsnio 1 dalis |

9 straipsnio 3 dalis | 21 straipsnio 1 ir 2 dalys |

9 straipsnio 4 dalis | 49 straipsnio 2 dalis |

9 straipsnio 5 dalis | 49 straipsnio 3 ir 4 dalys |

9 straipsnio 6 dalis | 48 straipsnio 5 dalis |

10 straipsnis | 51 straipsnis |

11 straipsnis | 50 straipsnis |

12 straipsnis | 23 straipsnis |

13 straipsnio 1 dalis | - |

13 straipsnio 2 dalis | 23 straipsnio 1 dalis |

13 straipsnio 3 dalis | - |

14 straipsnio 1 dalis | 33 straipsnio 1 dalis |

14 straipsnio 2 dalis | 43 straipsnio 1 dalis |

14 straipsnio 3 dalis | 34 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |

15 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka | 33 straipsnio 3 dalies a punktas ir 34 straipsnio 1 dalis |

15 straipsnio 1 dalies antra įtrauka | 36 straipsnio 1 dalis |

15 straipsnio 2 dalis | 34 straipsnio 2 dalis |

15 straipsnio 3 dalis | 36 straipsnio 2 dalis |

15 straipsnio 4 dalis | 33 straipsnio 2 dalis |

16 straipsnis | - |

17 straipsnio 1 ir 2 dalys | 24 straipsnio 1 dalis |

17 straipsnio 3 dalis | 24 straipsnio 2 dalis |

18 straipsnis | 54 straipsnis |

19 straipsnio 1 dalies a punktas | 19 straipsnio 3 dalis |

19 straipsnio 1 dalies b punktas | 46 straipsnio 8 dalis |

19 straipsnio 1 dalies c punktas | 46 straipsnio 8 dalis |

19 straipsnio 1 dalies d punktas | 22 straipsnio 2 dalis |

19 straipsnio 1 dalies e punktas 19 straipsnio 1 dalies f punktas | 21 straipsnio 3 dalis 51 straipsnio 2 dalis |

19 straipsnio 1 dalies g punktas | 23 straipsnio 5 dalis |

19 straipsnio 1 dalies h punktas | 50 straipsnio 3 dalis |

19 straipsnio 1 dalies i punktas | - |

19 straipsnio 2 dalis | 25 straipsnio 1 dalis |

19 straipsnio 3 dalies a punktas | - |

19 straipsnio 3 dalies b punktas | 25 straipsnio 2 dalis |

20 straipsnis | 44 straipsnis |

21 straipsnis | 55 straipsnis |

22 straipsnis | 56 straipsnis |

I priedas | I priedas |

REGLAMENTAS (EB) NR. 510/2006

Reglamentas (EB) Nr. 510/2006 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 1 ir 2 dalys |

1 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 3 dalis |

1 straipsnio 3 dalis | 2 straipsnio 4 dalis |

2 straipsnis | 5 straipsnis |

3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 6 straipsnio 1 dalis |

3 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos | 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |

3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys | 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys |

4 straipsnis | 7 straipsnis |

5 straipsnio 1 dalis | 3 straipsnio 3 dalis ir 46 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 2 dalis | 46 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 3 dalis | 8 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 4 dalis | 46 straipsnio 2 dalis |

5 straipsnio 5 dalis | 46 straipsnio 3 dalis |

5 straipsnio 6 dalis | 9 straipsnis ir 15 straipsnio 3 dalis |

5 straipsnio 7 dalis | 8 straipsnio 2 dalis |

5 straipsnio 8 dalis | - |

5 straipsnio 9 dalis | 8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

5 straipsnio 10 dalis | 46 straipsnio 6 dalis |

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 47 straipsnio 1 dalis |

6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa | 47 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka |

6 straipsnio 2 dalies antra pastraipa | 49 straipsnio 1 dalis |

7 straipsnio 1 dalis | 48 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |

7 straipsnio 2 dalis | 48 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

7 straipsnio 3 dalis | 10 straipsnis |

7 straipsnio 4 dalis | 49 straipsnio 2 ir 4 dalys |

7 straipsnio 5 dalis | 49 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 48 straipsnio 4 dalis |

7 straipsnio 6 dalis | 11 straipsnis |

7 straipsnio 7 dalis | 48 straipsnio 5 dalis |

8 straipsnis | 12 straipsnis |

9 straipsnis | 50 straipsnis |

10 straipsnio 1 dalis | 33 straipsnio 1 dalis |

10 straipsnio 2 dalis | 43 straipsnio 1 dalis |

10 straipsnio 3 dalis | 34 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |

11 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka | 33 straipsnio 3 dalies a punktas ir 34 straipsnio 1 dalis |

11 straipsnio 1 dalies antra įtrauka | 36 straipsnio 1 dalis |

11 straipsnio 2 dalis | 34 straipsnio 2 dalis |

11 straipsnio 3 dalis | 36 straipsnio 2 dalis |

11 straipsnio 4 dalis | 33 straipsnio 2 dalis |

12 straipsnis | 51 straipsnis |

13 straipsnio 1 dalis | 13 straipsnio 1 dalis |

13 straipsnio 2 dalis | 13 straipsnio 2 dalis |

13 straipsnio 3 dalis | 15 straipsnio 1 dalis |

13 straipsnio 4 dalis | 15 straipsnio 2 dalis |

14 straipsnis | 14 straipsnis |

15 straipsnis | 54 straipsnis |

16 straipsnio a punktas | 5 straipsnio 3 dalis |

16 straipsnio b punktas | 7 straipsnio 3 dalis |

16 straipsnio c punktas | 46 straipsnio 7 dalis |

16 straipsnio d punktas | 46 straipsnio 8 dalis |

16 straipsnio e punktas | - |

16 straipsnio f punktas | 48 straipsnio 6 dalis |

16 straipsnio g punktas | 12 straipsnio 5 dalis |

16 straipsnio h punktas | 50 straipsnio 3 dalis |

16 straipsnio i punktas | 11 straipsnio 4 dalis |

16 straipsnio j punktas | - |

16 straipsnio k punktas | 51 straipsnio 2 dalis |

17 straipsnis | 16 straipsnis |

18 straipsnis | 44 straipsnis |

19 straipsnis | 55 straipsnis |

20 straipsnis | 56 straipsnis |

I ir II priedai | I priedas |

FINANSINĖ PAŽYMA | CM/JGS/tm/10/717666 Rev1 6.0.2010.1 |

DATA: 2010 11 24 |

1. | BIUDŽETO EILUTĖ 05 04 05 02 | ASIGNAVIMAI ĮA – 22,5 mln. EUR MA – 9 mln. EUR |

2. | PAVADINIMAS Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų pasiūlymas |

3. | TEISINIS PAGRINDAS Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis |

4. | TIKSLAI Suformuoti darnią žemės ūkio produktų kokybės politiką, kurios tikslas – sudaryti ūkininkams sąlygas geriau informuoti vartotojus apie žemės ūkio produktų kokybę, ypatumus ir ūkininkavimo būdo nulemtas savybes |

5. | FINANSINIS POVEIKIS | 12 MĖNESIŲ LAIKOTARPIS (mln. EUR) | EINAMIEJI FINANSINIAI METAI 2010 m. (mln. EUR) | KITI FINANSINIAI METAI 2011 m. (mln. EUR) |

5.0 | IŠLAIDOS - IŠ EB BIUDŽETO (GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS IR (ARBA) INTERVENCIJOS) - NACIONALINIŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ - KITOS | CA 0.150 CP 0.150 | - | - |

5.1 | PAJAMOS - EB NUOSAVIEJI IŠTEKLIAI (MOKESČIAI IR (ARBA) MUITAI) - NACIONALINĖS | - | - |

2012 | 2013 | 2014 | 2015 |

5.0.1 | NUMATOMOS IŠLAIDOS | CA 0.110 CP 0.110 | CA 0.150 CP 0.150 | CA 0.150 CP 0.150 | CA 0.150 CP 0.150 |

5.1.1 | NUMATOMOS PAJAMOS |

5.2 | APSKAIČIAVIMO METODAS |

6.0 | AR PROJEKTAS GALI BŪTI FINANSUOJAMAS IŠ ASIGNAVIMŲ, ĮTRAUKTŲ Į ATITINKAMĄ EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIŲ? | TAIP NE |

6.1 | AR PROJEKTAS GALI BŪTI FINANSUOJAMAS PERVEDANT LĖŠAS IŠ VIENO EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIAUS Į KITĄ? | TAIP NE |

6.2 | AR REIKĖS SKIRTI PAPILDOMĄ BIUDŽETĄ? | TAIP NE |

6.3 | AR ASIGNAVIMUS REIKĖS ĮTRAUKTI Į BŪSIMUS BIUDŽETUS? | TAIP NE |

PASTABOS. Preliminarūs asignavimų, reikalingų 46 straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms, visų pirma susijusioms su logotipų, nuorodų ir santrumpų registravimu ir apsauga trečiosiose valstybėse, įgyvendinti, dydžiai yra tokie: 2012 m. – 110 000 EUR, nuo 2013 m. kasmet – 150 000 EUR. 2014 ir 2015 m. numatytas finansavimas priklausys nuo tų metų asignavimų dydžio. |

[1] Protokolo projekto papildymas; Europos Sąjungos Tarybos (Žemės ūkio ir žuvininkystės) 2720-asis susitikimas, 2006 03 20 (7702/06 ADD1).

[2] COM(2008) 641, 2008 10 15.

[3] COM(2009) 234, 2009 05 28.

[4] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, 2006 3 31, p. 12), kuriuo panaikintas ir pakeistas Reglamentas (EEB) Nr. 2081/92. Geografinių nuorodų schemos taip pat taikomos vyno, spiritinių gėrimų ir aromatizuotų vynų sektoriuose.

[5] 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (OL L 93, 2006 3 31, p. 1–11).

[6] COM(2010) 672 galutinis, 2010 11 18.

[7] COM(2010) 2020, 2010 03 03.

[8] Nuo 2008 m. spalio 15 d. iki gruodžio 31 d.

[9] http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/09/st10/st10722.en09.pdf.

[10] http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P7-TA-2010-0088&language=EN&ring=A7-2010-0029.

[11] http://eescopinions.eesc.europa.eu/EESCopinionDocument.aspx?identifier=ces\nat\nat448\ces105-2010_ac.doc&language=EN.

[12] http://coropinions.cor.europa.eu/CORopinionDocument.aspx?identifier=cdr\deve-iv\dossiers\deve-iv-048\cdr315-2009_fin_ac.doc&language=EN.

[13] Lisabonos susitarimas dėl kilmės vietos pavadinimų apsaugos ir jų tarptautinio registravimo (angl. Lisbon Agreement for the Protection of Appellations of Origin and their International Registration ) (1958 m.).

[14] Bet kokios teisinės formos ir sudėties gamintojų arba perdirbėjų, susijusių su tuo pačiu produktu, susivienijimas.

[15] OL L 299, 2007 11 16, p. 45.

[16] OL L 10, 2002 1 12, p. 47.

[17] OL C ... , ..., p. ... .

[18] OL C ... , ..., p. ... .

[19] Komisijos komunikatas „2020 M. EUROPA. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020.

[20] OL L 149, 1991 6 14, p. 1.

[21] OL L 10, 2002 1 12, p. 47.

[22] OL L 42, 2006 2 14, p. 1.

[23] OL L 93, 2006 3 31, p. 1.

[24] OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

[25] OL L 299, 2007 11 16, p. 45.

[26] OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

[27] OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

[28] OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

[29] COM(234) 2009 galutinis.

[30] OL L 208, 1992 7 24, p. 1. Reglamentas panaikintas ir pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 510/2006.

[31] OL L 299, 2008 11 8, p. 25.

[32] OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

[33] OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

[34] OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

[35] OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

[36]

[37] OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

[38] OL L 78, 2009 3 24, p. 1.