52010PC0650

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.11.18

KOM(2010) 650 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (santrauka){SEC(2010) 1437}{SEC(2010) 1438}

PREAMBULĖ

Tai Komisijos ataskaita Europos Parlamentui (EP) ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu[1] pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnio 3 dalį, Finansinio reglamento 147 straipsnį ir Europos plėtros fondų (EPF) finansinio reglamento 119 straipsnio 5 dalį. Pateikiama šios ataskaitos visomis ES oficialiosiomis kalbomis santrauka.

Komisijos atsakymus į kiekvieną konkretų Parlamento ir Tarybos prašymą galima rasti dviejuose Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose[2]. Ši ataskaitos santrauka ir tarnybų darbiniai dokumentai kuo tiksliau atitinka rezoliucijų, kuriose pateikiami Europos Parlamento ir Tarybos prašymai, struktūrą. Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose prie kiekvieno prašymo pateikta kryžminė nuoroda į atitinkamą (-as) Europos Parlamento arba Tarybos dokumentų dalį (-is).

Sprendimuose dėl bendrojo biudžeto, taip pat EPF ir agentūrų biudžetų įvykdymo patvirtinimo Komisija iš viso nurodė 238 prašymus, kuriuos jai pateikė Europos Parlamentas. Dėl 108 iš šių prašymų Komisija sutinka imtis Parlamento prašomų priemonių. Komisijos nuomone, reikiamų priemonių jau buvo imtasi arba jos šiuo metu vykdomos pagal 120 prašymų, nors kai kuriais atvejais priemonių rezultatus reikės įvertinti. Galiausiai Komisija dėl priežasčių, susijusių su galiojančia teisės sistema arba institucinėmis prerogatyvomis, negali priimti 10 prašymų[3].

Komisija taip pat nurodė, kad Taryba jai pateikė 126 prašymus. Dėl 61 iš šių prašymų Komisija sutinka imtis Tarybos prašomų priemonių. Komisijos nuomone, reikiamų priemonių jau buvo imtasi arba jos šiuo metu vykdomos pagal 63 prašymus, nors kai kuriais atvejais priemonių rezultatus reikės įvertinti. Galiausiai Komisija dėl priežasčių, susijusių su galiojančia teisės sistema arba institucinėmis prerogatyvomis, negali priimti 2 prašymų[4].

Komisijos atsakymai į Europos Parlamento ir Tarybos prašymus dėl keleto Audito Rūmų paskelbtų specialiųjų ataskaitų įtraukti į Komisijos tarnybų darbinius dokumentus.

Kalbant apie prašymus, pateiktus su agentūromis susijusiose rezoliucijose, daugumą horizontalių klausimų uždavė institucinė agentūrų darbo grupė. Tikimasi, kad darbo grupė pateiks savo išvadas iki 2011 m. pabaigos. Komisijos atsakymus į jai skirtus su agentūromis susijusius prašymus galima rasti Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose.

KOMISIJOS ATSAKYMŲ Į EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS PRAŠYMUS, SUSIJUSIUS SU 2008 M. BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMU, SANTRAUKA

A) HORIZONTALIEJI KLAUSIMAI

Pastaraisiais metais Audito Rūmų patikinimo pareiškime (DAS) nurodomas klaidų lygis mažėja dėl suderintų Komisijos veiksmų. Kai kuriose srityse (pirmiausia sanglaudos politikos srityje) klaidų lygis vis dar didelis. Siekdama dar labiau sumažinti klaidų lygį, Komisija sutinka dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas, kad iki 2014 m. Europos Audito Rūmai vadinamajai žaliajai kategorijai galėtų priskirti dar 20 % biudžeto. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bet kokie pokyčiai priklausys nuo keleto veiksnių, visų pirma nuo dabartinių veiksmų, siekiant patobulinti kontrolės sistemų planus, poveikio, 2007–2013 m. teisės aktų poveikio ir nuo politikos sričių metinėje Audito Rūmų ataskaitoje sugrupavimo.

2010 m. gegužės mėn. Komisijos narys A. Šemeta pateikė Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir audito darbotvarkę. Darbotvarkėje nurodytos prioritetinės Komisijos kadencijos laikotarpio (iki 2014 m.) priemonės, visų pirma veiksmai, siekiant supaprastinti teisės aktus, Europos patikos fondų steigimas, valstybių narių pateikiamas valdymo patikinimas, bendradarbiavimas su aukščiausiomis audito institucijomis ir nacionaliniais parlamentais, taip pat aktyvi lėšų susigrąžinimo ir finansinio koregavimo veikla.

Komisija visiškai įsipareigoja, kai įmanoma, siūlyti toliau paprastinti išlaidų schemas, siekiant sumažinti klaidų riziką. Tačiau Komisija supranta, kad tais atvejais, kai siekiama supaprastinti tinkamumo sąlygas, paskirstyti išlaidas tam tikriems tikslams ir stebėti, kad klaidų lygis neviršytų 2 %, tikslai kartais gali skirtis ir juos reikia rūpestingai suderinti. Komisija jau padėjo pagrindus šiam darbui, pateikdama trimetės Finansinio reglamento peržiūros pasiūlymą, kuriuo remiantis taisyklės turėtų būti geriau pritaikytos paramos gavėjų poreikiams ir kuriame pabrėžiama tiek programų rezultatų, tiek resursų svarba platesniu mastu taikant supaprastintą sąnaudų procedūrą. Vykdydama biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir audito darbotvarkę, iki 2010 m. pabaigos Komisija priims komunikatą, kuriuo nustatys bendrus teisės aktų po 2013 m. rengimo principus, įskaitant klausimus, susijusius su pusiausvyra tarp kontrolės reikalavimų, tinkamumo sąlygų ir rizikos, siekiant pateikti tinkamą patikinimą dėl teisėtumo, patikimo finansų valdymo ir išlaidų paskirstymo.

Toleruotinos klaidų rizikos (TRE) sąvoka yra esminė darbotvarkės dalis, nes ja atsižvelgiama į riziką, susijusią su teisiniais reikalavimais, taip pat į kontrolės sąnaudas, ir siūlomi toleruotini rizikos lygiai, atsižvelgiant į ekonomiškos kontrolės lygius. 2010 m. gegužės 26 d. Komisija priėmė komunikatą ,,Daugiau ar mažiau kontrolės? Administracinių kontrolės sąnaudų ir klaidų rizikos pusiausvyros užtikrinimas“[5]. Ši siūloma toleruotina kaimo plėtros, mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto sričių rizika patenka į 2–5 % intervalo (vadinamoji geltonoji zona) vidurį.

Nors supaprastinimas yra svarbus dalykas, paprastai užtrunka, kol sprendimo dėl supaprastinimo poveikis pastebimas DAS nurodomuose metiniuose klaidų lygiuose, o kai kuriose srityse, pvz., kaimo plėtros, vien tik supaprastinimo nepakaks, norint sumažinti klaidų lygį daugiau nei iki reikšmingumo ribos, kartu nesukeliant grėsmės politikos tikslams. Pavyzdžiui, supaprastinimo procedūra, kurią galima taikyti teisės aktams po 2013 m., nebus parodyta pagrindinių daugiamečių programų metiniuose DAS anksčiau kaip iki 2015 m. DAS (2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra). Dėl šios priežasties TRE lygius reikia nustatyti taip, kad būtų atsižvelgiama į galiojančius reglamentus, taip pat reikia nustatyti tinkamą ekonomiškos kontrolės kriterijų (patvirtintus lygius būtų galima pakoreguoti, atsižvelgiant į būsimą supaprastinimą).

Komisija pateiks pasiūlymų dėl TRE, skirtų kitoms svarbioms politikos sritims: administracinių išlaidų sričiai iki 2010 m. pabaigos, išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros sritims 2011 m. pradžioje, o vėliau 2011 m. – palaipsniui likusiems sektoriams, įskaitant sanglaudą. Komisija primena, kad teisėkūros institucija atsakinga už sprendimų dėl faktinių toleruotinos rizikos lygių priėmimą, kadangi Komisija, kaip audituojamas subjektas, šio sprendimo priimti negali.

Ataskaitų patikimumas

Komisija toliau vykdė savo apskaitos kokybės projektą, kuriuo pagerinta pagrindinių apskaitos duomenų, naudojamų rengiant 2009 m. ataskaitas, kokybė. Kiek tai susiję su dabartinėmis vietinėmis finansų valdymo taikomosiomis programomis, jos turi būti tikrinamos, kad būtų užtikrintas jų derėjimas su centrine apskaitos sistema. Be to, apskaitos pareigūno tarnybos nuolat stebi, kaip generaliniuose direktoratuose taikomi atskyrimo principai.

Europos Bendrijų pensijų sistema apibrėžta Tarnybų nuostatuose. Kai 2003 m. Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Tarnybos nuostatus, buvo tinkamai apsvarstytas (remtasi sudėtingu aktuariniu tyrimu) pensijų fondo įsteigimas. Vis dėlto analizės išvadoje tokiam pokyčiui nepritarta. Konkrečiai nerimauta dėl pradinių įsteigimo sąnaudų ir rizikos, kad dėl investicinių sąlygų ir politikos fondas patirtų nuostolių. Komisijos nuomone, šios analizės hipotezės ir sąlygos nepasikeitė, todėl jos išvados tebegalioja.

Biudžeto valdymas

Komisija ėmėsi keleto veiksmų, kad užtikrintų realaus biudžeto sudarymą nuo to etapo, kai Komisija pateikia biudžeto projektą. Tarp šių veiksmų – nuolatinės pastangos gerinti valstybių narių pateikiamas sanglaudos politikos srities išlaidų prognozes, taip pat užtikrinti, kad būtų skaidriai atsiskaitoma už kiekvieno finansinės programos skyriaus įgyvendinimo lygį, apskaičiuotą remiantis pradiniu biudžetu ir galutiniu biudžetu.

Pagal struktūrinių fondų reglamentus kompensacijos iki priemonės užbaigimo negali viršyti 95 % ES įnašo, o valstybėms narėms duodama 15 mėnesių pasibaigus tinkamumo laikotarpiui pateikti prašymus dėl galutinių mokėjimų. Todėl neįvykdyti įsipareigojimai (RAL), susiję su 2000–2006 m., yra ribojami reglamentais. Manoma, kad šio laikotarpio priemonės užbaigimo mokėjimai prasidės 2010 m. ir toliau tęsis 2011 m.

Kiek tai susiję su 2007–2013 m. laikotarpiu, Komisija mano, kad kelios likusios valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų atitikties vertinimo procedūros bus užbaigtos iki 2010 m. pabaigos[6].

Lėšų susigrąžinimas ir mokėjimų sustabdymas

2009 m. ataskaitų pastabose Komisija pateikė išsamesnės informacijos apie nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą. 2009 m. sanglaudos politikos srities duomenys, pateikti Komisijai 2010 m. pirmąjį pusmetį, tapo daug išsamesni. Pagal 2008 m. veiksmų planą siekdama sustiprinti savo priežiūros vaidmenį, kai pasidalijamojo valdymo principu administruojami struktūriniai veiksmai, Komisija 19-oje valstybių narių atliko nacionalinių sistemų auditą, susijusį su atšauktomis ir susigrąžintomis sumomis. Likusiose valstybėse narėse auditas bus atliktas 2010 m. 2007–2013 m. nustatyta standartinė IT procedūra lėšų susigrąžinimo ataskaitoms pateikti – tai turėtų pagerinti informacijos kokybę. Valstybių narių taip pat prašoma išskirti koregavimą po jų pačių atliktų patikrų ir koregavimą po ES įstaigų atlikto audito.

Veiksmų plane, kuriuo Komisija siekia sustiprinti savo priežiūros vaidmenį, kai pasidalijamojo valdymo principu administruojami struktūriniai veiksmai, ji peržiūrėjo savo vidaus taisykles ir veiklos procedūras ir paspartino mokėjimų sustabdymo ir finansinio koregavimo procedūras tais atvejais, kai vykdant programas nustatyti dideli pažeidimai ir sistemos trūkumai. Kaip nurodyta 2010 m. vasario 17 d. priimtoje Poveikio ataskaitoje[7], 2008 m. Komisija priėmė 10 sprendimų dėl sustabdymo, o 2009 m. – 7. Be to, Komisija prireikus nedvejodama pasinaudoja nauja galimybe, suteikta 2007–2013 m. reguliavimo sistema, pagal kurią Komisijai leidžiama nedelsiant nutraukti atskirus mokėjimus prieš pradedant sustabdymo procedūrą, kai nustatomi sistemos trūkumai. Šių sričių finansinių korekcijų vertė iš viso sudarė 3,8 mlrd. EUR 2008 ir 2009 m., palyginti su 3,6 mlrd. EUR 2000–2007 m.

Jau turima su žemės ūkio sritimi susijusios išsamios informacijos apie lėšas, susigrąžintas iš galutinių paramos gavėjų, ir valstybėms narėms taikytas finansines korekcijas.

Metinės santraukos ir nacionalinės valdymo deklaracijos

Pateikdama trimetės Finansinio reglamento peržiūros pasiūlymą Komisija sustiprino metinių santraukų teisinį pagrindą – ji pasiūlė visose politikos srityse, kuriose taikomas ES lėšų pasidalijamojo valdymo principas, gauti valstybių narių akredituotų valdymo įstaigų metines valdymo patikinimo deklaracijas kartu su nepriklausoma audito nuomone (kaip jau taikoma žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse). Manoma, kad pasitelkus audito nuomonę bus galima pagerinti pateiktų duomenų kokybę. Kartu Komisija iki 2010 m. pabaigos atliks 3 metus taikomų metinių santraukų vertinimą.

Komisijos nuomone, valdymo deklaracijos, pasiūlytos peržiūrint Finansinį reglamentą, – tinkamesnis būdas gauti valstybių narių patikinimą nei politiniu lygiu pasirašomos nacionalinės deklaracijos. Tačiau Komisija toliau ragins valstybes nares teikti savanoriškus politinius patikinimo pareiškimus dėl visų jų gaunamų ES lėšų, kuriuose būtų pateikiama informacija apie vykdomą kontrolę ir įvertinamas jų valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumas. Komisija taip pat iki 2010 m. pabaigos parengs savanoriškų nacionalinių deklaracijų papildomos naudos analizę.

Komisijos vidaus kontrolės sistema

Komisija ėmėsi veiksmų, kad toliau gerintų metinių veiklos ataskaitų (MVA) kokybę, ypač su pateiktu patikinimu susijusį pagrindimą ir įrodymus. Kalbant apie 2009 m. MVA, atidžiai peržiūrėti nurodymai, įsteigta speciali pagalbos tarnyba ir surengta daugiau mokymų. Komisija pakoregavo savo tarpusavio vertinimo sistemą, kad jos tarnybos veiksmingai šalintų nustatytus trūkumus.

Iš 2009 m. MVA matyti, kad jų kokybė pastebimai pagerėjo visoje Komisijoje, tai susiję tiek su patikinimui teikiamų įrodymų kokybe, tiek su ataskaitų aiškumu. Komisijos tarnybos jau teikia aiškią informaciją savo ir vykdančiųjų partnerių vidaus kontrolės sistemų veiksmingumo ataskaitose ir nustatytų trūkumų ir taikomų taisomųjų priemonių ataskaitose. Tarnyboms nurodoma parengti veiksmų planus, kad būtų pašalintos jų MVA pateiktų išlygų priežastys, ir nuolatos stebėti pažangą.

Ataskaitoje „Komisijos laimėjimų valdymo srityje apibendrinimas“ nagrinėjami svarbiausi MVA nurodyti valdymo klausimai ir nustatomos veiklos kryptys. Joje taip pat pateikiama padarytos pažangos, sprendžiant svarbius su įvairiomis sritimis susijusius valdymo klausimus, ataskaita ir per pastaruosius 5 metus padarytų išlygų apžvalga.

Komisijos nuomone, įgyvendinama sistema jau suformuota ir ja remdamosi Komisija ir kitos institucijos apskritai gali susidaryti aiškų vidaus kontrolės sistemų veiksmingumo vaizdą.

Institucijų diskusija dėl dabartinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros sistemos

Komisija sutinka suorganizuoti plataus masto suinteresuotųjų šalių diskusijas ir tikisi, kad biudžeto valdymo institucija šiam tikslui 2011 m. skirs reikiamą biudžetą. 2011 m. balandžio mėn. numatyta konferencija turėtų būti galimybė susitarti dėl naujos partnerystės ir apibrėžti kiekvienos šalies vaidmenį ir užduotis, siekiant nustatyti sąlygas toliau gerinti patikinimo pareiškime (DAS) nurodomus rezultatus.

Politinė ir administracinė Komisijos atsakomybė

Savo politinėse gairėse Komisijos pirmininkas paskelbė, kad bus keičiamas Komisijos narių elgesio kodeksas.

Kalbant apie ES lėšų gavėjų tapatybės atskleidimą, Komisija ir valstybių narių administracijos jau teikia tą informaciją visuomenei. 2010 m. Komisija toliau tobulino savo Finansinio skaidrumo sistemos interneto svetainę[8], kurioje pateikiama informacija apie centralizuotai valdomų ES lėšų gavėjus, siekdama kartu paskelbti ir informaciją apie viešųjų pirkimų sutarčių, finansuojamų iš administracinio biudžeto, gavėjus. Komisijos ekspertų grupių registre Komisija taip pat skelbia informaciją apie ekspertų grupių narius ir užtikrina, kad Komisijos interneto svetainėje „Europa“ būtų skelbiamas specialiųjų patarėjų sąrašas ir jų gyvenimo aprašymai.

Kiek tai susiję su informacija apie nevyriausybines organizacijas (NVO), Komisija inicijavo kelių etapų projektą, kuriuo siekiama Komisijos centrinėje juridinių asmenų bazėje nustatyti pelno siekiančių ir ne pelno organizacijų klasifikaciją. Pirmasis projekto etapas daugiausia susijęs su juridiniais subjektais valstybėse narėse – jie sudaro didžiąją dalį registruotųjų subjektų. Komisija ketina pradėti vykdyti šį tikslą nuo 2011 m.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

Kiek tai susiję su OLAF reforma, Komisija tikisi, kad, remdamasi institucijų dialogo rezultatais, iki 2010 m. pabaigos galės pateikti iš dalies pakeistą pasiūlymą ir kad teisėkūros procesą bus galima užbaigti iki 2011 m. pabaigos.

Kalbant apie naujojo generalinio direktoriaus paskyrimą po to, kai buvo paskelbtas pranešimas apie konkursą, Komisija patvirtino galutinį tinkamų kandidatų sąrašą. Kaip reikalaujama pagal Reglamentą 1073/1999, dėl galutinio sąrašo, kuriam pritarė Komisija, reikia gauti teigiamą Priežiūros komiteto nuomonę. Po to tinkamų kandidatų sąrašas perduotas Europos Parlamento ir Tarybos konsultacijoms. Komisija yra įsipareigojusi iki galo laikytis Reglamento 1073/1999 12 straipsnio nuostatų dėl generalinio direktoriaus paskyrimo ir iš pat pradžių įtraukti į šį procesą Europos Parlamentą ir Tarybą.

b) Sektorių klausimai

Nuosavi ištekliai

Kiek tai susiję su tradiciniais nuosavais ištekliais, Komisija toliau tikrins, kad valstybės narės teisingai tvarkytų atskiras B sąskaitas. Bet kokie nustatyti trūkumai bus šalinami kartu su valstybėmis narėmis, kuriose jie nustatyti, ir bus suteikta reikiama pagalba. Bus imamasi tinkamų priemonių susigrąžinti bet kokias nuosavų išteklių sumas ar mokėtinas palūkanas.

Kiek tai susiję su PVM pagrįstais nuosavais ištekliais, Komisija pradėjo rengti vadovų posėdžius – tai veiksminga ir efektyvi priemonė, skirta išlygų, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį, klausimams nagrinėti. Ilgai neišnagrinėtų išlygų skaičius sumažintas nuo 35 iki 12. Kartu imtasi veiksmų, siekiant išnagrinėti kuo daugiau seniai nustatytų išlygų; šiuo metu yra likę 63 % visų dabartinių išlygų, nustatytų 2008 m. arba vėliau.

Kiek tai susiję su BNP pagrįstais nuosavais ištekliais, Komisija parengė ir taiko išsamią bendrą BNP vertinimo sistemą, pagrįstą valstybių narių statistinių šaltinių ir metodų, kuriuos jos naudoja savo BNP duomenims apskaičiuoti, tikrinimu ir tobulinimu. Be to, nuo 2007 m. Komisija pradėjo taikyti tiesioginį tikrinimą, ji nustatė specialias taisykles, kurias patvirtino BNP komitetas, ir jau taiko tiesioginį tikrinimą beveik visose valstybėse narėse. Bendradarbiaudama su BNP komitetu, Komisija toliau dirba nacionalinių priežiūros ir kontrolės sistemų, skirtų nacionalinėms sąskaitoms, klausimu.

Kalbant apie Graikiją, dabartiniai duomenys apie bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), taikyti nuosavų išteklių skaičiavimui ir įnašams, įskaitant 2008 ir 2009 m. turėtus duomenis, atitinka 2007 m. Komisijos atlikto išsamaus patikrinimo rezultatus. Be to, išsamioje galimo poveikio analizėje, kurioje nagrinėjami klausimai, iškilę pateikus ataskaitą COM (2010) 0001 dėl deficito ir skolos statistinių duomenų, reikšmingas poveikis BVP / BNP lygiui nenurodytas.

Žemės ūkis ir gamtos ištekliai

Valstybėms narėms taikomais kontrolės reikalavimais, kurie susiję su žemės ūkio išlaidomis, administruojamomis pagal pasidalijamojo valdymo principą, atsižvelgiama į pagrindinius ES teisės principus: veiksmingumo, lygiavertiškumo, lojalaus bendradarbiavimo ir proporcingumo. Kiek tai susiję su pastaruoju principu, galima pateikti pavyzdį: tam tikrą paraiškų dėl tiesioginės pagalbos procentinę dalį turi tikrinti valstybės narės ir ši dalis didėja, jeigu pradinėje 5 % imtyje nustatoma daug pažeidimų. Kai anksčiau būdavo nustatoma reikšmingų trūkumų, atitinkamų valstybių narių būdavo prašoma parengti išsamius veiksmų planus, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija. Komisija atidžiai stebi tokių veiksmų planų vykdymą, įskaitant 2009 m. Bulgarijos ir Rumunijos parengtus veiksmų planus, kuriais siekiama pašalinti šių valstybių narių integruotose administravimo ir kontrolės sistemoje rastus trūkumus.

Tai, kad IAKS nuolat tobulinama, patvirtinama atitikties audito, kurį pastaraisiais metais Komisija vykdė valstybėse narėse, rezultatais ir nedideliu klaidų lygiu, kuris nurodytas valstybių narių pateikiamoje kontrolės statistinėje informacijoje, kurios didžiąją dalį patikrina ir patvirtina sertifikavimo įstaigos. Visiems rastiems trūkumams šalinti imamasi tolesnių priemonių, taikant atitikties patikrinimo procedūras, kuriomis užtikrinama, kad su ES biudžetu susijusi rizika būtų tinkamai padengta.

Kiek tai susiję su kaimo plėtra, visų pirma agrarinėmis aplinkosaugos priemonėmis, Komisija ėmėsi keleto veiksmų, kad supaprastintų dabartines taisykles ir užtikrintų, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos kontrolės taisyklės. Neseniai Komisija patobulino audito veiklą šioje srityje ir sudarė darbo grupę, kuri turi imtis tolesnių priemonių dėl didelio klaidų lygio, kurį 2009 m. nurodė tam tikros valstybės narės ir kuris susijęs su kaimo plėtros priemonėmis pagal 2 kryptį. 2010 m. Komisijos reglamentas (EB) 1975/2006 bus išdėstytas nauja redakcija, siekiant toliau supaprastinti ir paaiškinti tam tikras taisykles.

Sanglauda, užimtumas ir socialiniai reikalai

2008 m. Audito Rūmų metinė ataskaita pagrįsta tik 2000–2006 m. išlaidų imtimi. Todėl buvo manoma, kad padėtis atitiks ankstesnėse metinėse ataskaitose nurodytą padėtį. Kiek tai susiję su 2000–2006 m., Komisija ištaisys priemonės įgyvendinimo metu nurodytus trūkumus ir atidžiai stebės priemonės užbaigimo procesą.

Kiek tai susiję su 2007–2013 m. programomis, Komisijos nuomone, patobulinus teisinę sistemą, patobulėjo valdymo ir kontrolės sistemos. Pritaikius 2008–2009 m. priimtas supaprastinimo priemones, turėtų sumažėti su tarpiniais mokėjimais susijusių klaidų. Pirmųjų šios patobulintos kontrolės sistemos rezultatų tikimasi 2010 m. pabaigoje ir vėliau, kai bus pateikti Bendrijos audito rezultatai ir 2010 m. gruodžio mėn. (ir po to kiekvienų metų gruodžio mėn.) pateikti 2009 m. valstybių narių audito institucijų atlikto išlaidų, deklaruotų pagal 2007–2013 m. programas, metinių statistinių imčių audito rezultatai.

Patobulintos kontrolės sistemos rezultatų rodiklis – Komisijos atliktas 2007–2013 m. projektų imties auditas, taikant panašią į Audito Rūmų metodiką. Kaip nurodyta 2010 m. vasario 17 d. Komisijos poveikio ataskaitoje[9], pirmieji preliminarūs šio tyrimo (pagrįsto iki 2009 m. gegužės mėn. atliktais mokėjimais) rezultatai rodo, kad akivaizdžiai sumažėjo apskaičiuotas klaidų lygis – tai rodo, kad imtasi teisingų veiksmų. Vis dėlto šį rezultatą reikėtų vertinti atsargiai, nes jis pagrįstas 15 valstybių narių informacija, ir ne visos valstybės narės, įskaitant kai kurias šalis, kuriose dauguma svarbių klaidų buvo padaryta anksčiau, tyrimo metu deklaravo išlaidas.

Vidaus politika, įskaitant mokslinius tyrimus

Mokslinių tyrimų srityje vykdant kontrolę, įskaitant audito strategiją, visapusišką kontrolės rezultatų įgyvendinimą ir sistemingų audito metu nustatytų faktų koregavimą, taikomą neaudituotoms sutartims (ekstrapoliacija), numatoma griežta išlaidų, kurias prašoma atlyginti, kontrolė – dėl to ilgainiui sumažėjo klaidų. Be to, Komisija įsipareigojusi užtikrinti, kad būtų vienodai aiškinamos ir taikomos taisyklės ir procedūros.

Komisija priėmė Komunikatą dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo[10], siekdama pradėti diskusiją dėl taisyklių sudėtingumo – pagrindinio klaidų šaltinio – sumažinimo. Komisijos nuomone, po tokios diskusijos gali būti pateikti konkretūs pasiūlymai, kuriuos būtų galima įgyvendinti pagal 8-ąją bendrąją programą.

Kiek tai susiję su švietimo sritimi, 2009 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė nacionalinėms valdžios institucijoms atnaujintas gaires, susijusias su antrinės kontrolės veikla. Ji taip pat patobulino savo auditus vietoje, kurių metu sutelkiamas dėmesys į valstybių narių apibūdintų valdymo procedūrų ir patikrų buvimą ir įgyvendinimą.

Išsamius Komisijos atsakymus į prašymus, susijusius su kitomis konkrečiomis vidaus politikos sritimis, galima rasti tarnybų darbiniuose dokumentuose.

Išorės veiksmai, įskaitant Europos plėtros fondus (EPF) ir plėtrą

Komisija toliau tobulins savo priežiūros ir kontrolės sistemas, įskaitant audito strategijos ir planavimo patobulinimus. „EuropeAid“ atliko reikšmingus savo audito metodikos ir IT priemonių (CRIS) patobulinimus.

Komisija visiškai pritaria Audito Rūmų prašymams gauti reikiamus įrodymus iš JT organizacijų, šis principas aiškiai nurodytas Finansiniame ir administraciniame pagrindų susitarime (FAPS). 2009 m. balandžio mėn. patvirtinus standartinius tikrinimo misijų įgaliojimus, pagerėjo JT agentūrų ir ES bendradarbiavimas, taip pat buvo galima užtikrinti veiksmingesnį JT ir Audito Rūmų bendradarbiavimą. Komisija toliau stengiasi tobulinti sistemą ir 2010 m. balandžio mėn. susitarė su JT, kad paprašius būtų galima pateikti papildomos informacijos, įskaitant vidaus ir išorės audito ataskaitų ištraukas.

Kas trejus metus peržiūrėdama Finansinį reglamentą, Komisija pateikė pasiūlymą, pagal kurį ji galėtų įsteigti ir valdyti išorės veiksmams skirtus patikos fondus, kurie būtų naudojami ekstremaliųjų situacijų atveju, veiksmams po ekstremaliųjų situacijų arba teminėms priemonėms.

Komisija peržiūri savo Biudžeto paramos gaires, kurias numatyta užbaigti iki 2010 m. pabaigos. Atliekant šią peržiūrą ypatingas dėmesys skiriamas priežiūros ir kontrolės sistemoms. Be to, taip pat bus tobulinama stebėsena ir metinės tinkamumo reikalavimų laikymosi ataskaitos. Gebėjimų stiprinimo projektams, susijusiems su biudžeto paramos veikla, taikoma ta pati priežiūros ir kontrolės sistema, įskaitant auditą, kaip ir bet kuriam kitam projektui. Išsamesnės informacijos apie šį ir kitus su EPF susijusius prašymus galima rasti Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose.

Priemonės, kurių imtasi siekiant pagerinti turimą informaciją apie NVO, paaiškinamos prie horizontaliųjų klausimų.

Jau atliekami tam tikri patobulinimai valdant pasirengimo narystei pagalbą, kuriais siekiama padidinti finansinės paramos veiksmingumą ir poveikį, taip pat geriau suderinti finansinę paramą ir politinius prioritetus.

Kalbant apie Rumuniją ir Bulgariją[11], pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą Komisija reguliariai teikia teismų reformos, kovos su korupcija ir kovos su organizuotu nusikalstamumu Bulgarijoje pažangos ataskaitas. Naujausias ataskaitų rinkinys priimtas 2010 m. liepos 20 d.

Administracinės išlaidos

Kiek tai susiję su Individualių teisių informacine sistema (IRIS), Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras (PMO) jau bando pakeistus individualių išmokų valdymo modulius. Parengtoje išsamioje bandymų programoje atsižvelgiama į anksčiau įgytą patirtį. PMO taip pat patobulino savo vidaus kontrolės procedūras, siekdama pašalinti Audito Rūmų nustatytus trūkumus, susijusius su pensijų teisių perkėlimu.

* * *

[1] 2008 m. bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas, 2008 m. EPF biudžeto įvykdymo patvirtinimas, 2008 m. agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimas.

[2] Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai, pridedami prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais.

[3] Žr. 12, 38, 39, 56, 66, 67, 85, 108, 109 ir 198 prašymus.

[4] Žr. 83 ir 120 prašymus.

[5] COM(2010) 261.

[6] 2010 m. spalio 1 d. duomenimis, dar reikia užbaigti 5 atitikties vertinimo procedūras, susijusias su ERPF, ir 1, susijusią su ESF.

[7] COM(2010) 52.

[8] Žr. http://ec.europa.eu/beneficiaries/fts/index_en.htm.

[9] COM(2010) 52.

[10] COM(2010) 0187.

[11] Europos Parlamento rezoliucijoje su Rumunija ir Bulgarija susijusios pastabos pateiktos prie „Išorės veiksmų“ (249–257 dalys).