52010PC0545

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.10.6

KOM(2010) 545 galutinis

2010/0284 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2011 ir 2012 m.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Giliavandenių žuvų ištekliai yra kontinentinių šelfų pagrindinėms žvejybos vietoms nepriklausančiuose vandenyse žvejojami žuvų ištekliai. Jie pasiskirstę aplink žemyno šlaitus arba susiję su povandeniniais kalnais. Šių rūšių žuvys lėtai auga ir ilgai gyvena, todėl žvejybos veikla gali joms labai pakenkti. Mokslinės žinios apie šių rūšių žuvų ilgaamžiškumą ir augimą po truputį gerėja; žinoma, kad kai kurių rūšių žuvys, tokios kaip melsvosios molvos ir juodosios kalavijos, auga greičiau ir gyvena trumpiau nei kitos žuvys, kaip antai islandiniai pjūklapilviai beriksai, giliavandeniai rykliai ir bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai, todėl žvejybos veikla joms kenkia mažiau. Žvejybos poveikis taip pat priklauso nuo to, ar tam tikrų rūšių žuvis galima žvejoti vietinių santalkų plotuose, kaip, pavyzdžiui, islandinius pjūklapilvius beriksus, melsvąsias molvas ir paprastuosius beriksus. Kaip ir visų laukinių žuvų išteklių atveju, neribojant gelminės žvejybos, žvejybos įmonės ima varžytis, kad pasinaudotų laisvais ištekliais, tačiau išteklius naudoja netausiai. Taip buvo kai kurių giliavandenių žuvų išteklių atveju iki tol, kol 2003 m. Europos Sąjunga ėmė reglamentuoti šią sritį. Pavyzdžiui, vertingi šiaurės vakarų vandenų islandinių pjūklapilvių beriksų ištekliai ir vertingi Biskajos įlankos raudonpelekių pagelų ištekliai laikomi išeikvotais. Todėl žvejybos veiklos ribojimas yra viešos intervencijos priemonė, būtina siekiant užkirsti kelią žvejybos įmonių pajamų mažėjimui, išteklius naudoti taip, kad ilgainiui žuvų būtų galima sužvejoti daugiau, ir mažinti poveikį ekosistemoms ir maisto grandinei, kurį daro staigus tam tikrų žuvų populiacijų dydžio sumažėjimas. Galiausiai tai padėtų užtikrinti stabilesnę vertingų baltymų pasiūlą vartotojams, nors šis aspektas yra ne toks svarbus kalbant apie giliavandenes žuvis, nes jos sudaro tik labai nedidelę Europos Sąjungoje iškraunamų žuvų dalį. Vieša intervencija giliavandenių žuvų atveju yra labai svarbi todėl, kad lėtai augančių žuvų ištekliams atsikurti gali prireikti labai daug laiko arba jiems atsikurti gali ir nepavykti. Būtinybė nustatyti žvejybos galimybes yra numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalyje, kuria Taryba įpareigojama tai padaryti. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT, angl. ICES) numato išsamią giliavandenių žuvų išteklių biologinės būklės peržiūrą kas dvejus metus. Naujausios rekomendacijos pateiktos 2010 m. birželio mėn. Šis pasiūlymas nustatyti žvejybos galimybes grindžiamas paskesne peržiūra, kurią 2010 m. liepos mėn. po TJTT darbo atliko Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK, angl. STECF). Todėl pasiūlymu atsižvelgiama į būtinybę sprendimų priėmimą grįsti patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 2 straipsnio 2 dalies b punktu. Mokslo įstaigos nuolat rekomenduoja, kad geriausia gelminės žvejybos valdymo priemonė būtų žvejybos pastangų ribojimas. Taip yra todėl, kad giliavandenės žuvys žvejojamos mišrios žuvininkystės sąlygomis, žvejybos veikla nėra selektyvi, taip pat daug žuvų išmetama į jūrą, nes jos neturi komercinės vertės arba ji yra nepakankama. Vis dėlto leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai laikomi naudinga papildoma priemone; juos galima susieti su šių žvejybos galimybių naudojimo būdais, jei nesant tokių būdų nebūtų galima pagrįsti sužvejojamo kiekio. Todėl Komisija reguliariai pateikia žvejybos galimybių reglamento pasiūlymus, kai gauna mokslines rekomendacijas. Be to, Komisija 2010 m. peržiūri bendrąjį galimybių žvejoti giliavandenes žuvis sistemą (Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2347/2002), kad nustatytų žvejybos pastangų apribojimus ir technines priemones, atitinkančias skirtingas žvejybos rūšis. Šiuo metu žvejybos pastangos ribojamos visoje šiaurės rytų Atlanto vandenyno dalyje neišskiriant atskirų žvejybos rajonų (žr. Tarybos reglamento (EB) Nr. 53/2010 9 straipsnio 3 dalį). |

Bendrosios aplinkybės Europos Sąjunga nuo 2003 m. giliavandenių žuvų žvejybą reguliuoja nustatydama bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK) pagal rūšį bei žvejybos rajoną ir didžiausias žvejybos pastangas, kurias leidžiama taikyti šiaurės rytų Atlanto vandenyno dalyje. 2009 ir 2010 m. bendras leidžiamas sužvejoti tam tikrų rūšių giliavandenių žuvų kiekis nustatytas 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes[1]. Remdamiesi turima informacija apie giliavandenių žuvų išteklius mokslininkai negali išsamiai vertinti išteklių būklės nei populiacijų dydžio, nei mirtingumo dėl žvejybos atžvilgiais. Taip yra dėl kelių priežasčių, kurios nuolat trukdo pažangai. Šių rūšių žuvys dažnai labai ilgai gyvena ir lėtai auga, todėl neįmanoma klasifikuoti išteklių pagal amžiaus grupes ir vertinti žvejybos poveikio ištekliams pagal sužvejojamų žuvų dydžio arba amžiaus grupių pokyčius. Išteklių pasipildymo žuvų jaunikliais dažnumas nėra žinomas. Šie ištekliai plačiai paplitę gylyje, kurį dėl praktinių priežasčių sunku tyrinėti. Dažnai neturima mokslinių tyrimų duomenų todėl, kad šių išteklių komercinė vertė yra sumažėjusi, arba tie duomenys apima ne visą paplitimo arealą. Žvejojamos tik kai kurių iš šių rūšių žuvys, o kai kurių rūšių žuvų žvejybos veikla vykdoma santykinai neseniai. Todėl mokslinių žinių daugėja lėtai. Mokslinės žinios tobulinamos remiantis atsargumo principu grindžiamu žuvininkystės valdymu, kurio pagrindas – išteklių gausos rodiklių kitimo tendencijos. Sąjunga turi išimtinę kompetenciją nustatyti ir paskirstyti žvejybos galimybes. Su tausiu gyvųjų vandens išteklių naudojimu susiję įpareigojimai nustatyti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 2 straipsnyje. Tokios žvejybos galimybės turėtų atitikti tarptautinius susitarimus, be kita ko, 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimą dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo [toliau – 1995 m. JT žuvų išteklių susitarimas]. Visų pirma reguliavimo institucija turi būti atsargesnė, jei informacija netiksli, nepatikima arba nepakankama. Pagal 1995 m. JT žuvų išteklių susitarimo 6 straipsnio 2 dalį tinkamos mokslinės informacijos nebuvimas neturi būti priežastis, dėl kurios būtų atidėtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimas ar dėl kurios tų priemonių visai nebūtų imamasi. Šiame pasiūlyme numatyti BLSK pakeitimai atitinka mokslines rekomendacijas ir valdymo principus, išdėstytus 1995 m. JT žuvų išteklių susitarime ir 2008 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos tarptautinėse gelminės žvejybos atviroje jūroje valdymo gairėse, kurias neseniai patvirtino JT Generalinė Asamblėja (2009 m. gruodžio mėn. rezoliucija 64/72). Nemažai giliavandenių žuvų išteklių naudoja ir kitos žvejojančios šalys, visų pirma Norvegija, Islandija, Farerų Salos ir Rusija, taip pat reikia siekti susitarimo dėl suderintų valdymo priemonių su tomis žvejojančiomis šalimis arba Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (ŽŠRAK, angl. NEAFC), jei ištekliai gyvena tarptautiniuose vandenyse, tačiau, kol tie susitarimai bus pasiekti, Europos Sąjungos laivams reikia taikyti vienašales priemones, siekiant išvengti pirmiau aprašytų neigiamų nereglamentuojamos žvejybos pasekmių. |

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos nustatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1359/2008 ir taikytinos iki 2010 m. gruodžio 31 d. Jos susijusios su 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2347/2002, nustatančiu konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai[2], kuriame (jo I priede) išvardytos didžiausią komercinę reikšmę turinčios giliavandenių žuvų rūšys, kurioms Komisija siekia nustatyti leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus. Giliavandenių žuvų žvejybos galimybės nustatomos kas dvejus metus atsižvelgiant į mokslinį išteklių būklės vertinimų, grindžiamų išsamiomis peržiūromis, teikimo dažnumą. Tačiau atlantinėms argentinoms ir pagrindiniam melsvųjų molvų žvejybos rajonui taikoma išimtis, nes jų žvejybos galimybės priklauso nuo kasmetinių derybų su Norvegija rezultatų. Todėl tų išteklių žvejybos galimybės ir toliau nustatomos gruodžio mėn. Tarybos priimamu kasmetinių žvejybos galimybių reglamentu. Su šiais ištekliais susijęs 2010 m. galiojantis reglamentas yra Tarybos reglamentas (EB) Nr. 53/2010. |

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Siūlomos priemonės yra parengtos atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus bei taisykles ir dera su Sąjungos vykdoma darnaus vystymosi politika. |

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Šiuo pasiūlymu atsižvelgiama į konsultacijas su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamuoju komitetu (ŽAPK (angl. ACFA) sudarytas iš gamybos sektoriui, perdirbimo pramonei ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų prekybai atstovaujančių profesinių organizacijų atstovų, taip pat vartotojų interesams ir aplinkos bei vystymosi sritims atstovaujančių neprofesinių organizacijų atstovų) ir regioninėmis patariamosiomis tarybomis (RPT, angl. RACs), turinčiomis interesų su šiuo pasiūlymu susijusiuose žvejybos rajonuose. Šios konsultacijos vyko remiantis Komisijos komunikatu „Konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimas“ (COM (2006) 246 galutinis), kuriame išdėstyti vadinamojo pirminio aptarimo proceso principai, ir Komisijos komunikatu „Konsultacijos dėl 2011 m. žvejybos galimybių“ (COM (2010) 241 galutinis), kuriame Komisija išdėstė savo nuomonę ir ketinimus, susijusius su 2011 m. pasiūlymais dėl žvejybos galimybių. |

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta RPT pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad bet kokie metinių žvejybos galimybių pakeitimai būtų laipsniški, siekiant, kad trumpalaikio ekonominės veiklos sutrikdymo atvejų būtų kuo mažiau. Jos nerimauja dėl mokslinių rekomendacijų netikslumo ir norėtų, kad informacijos bazė pagerėtų, o duomenų rinkimo būdai būtų suderinti. Jos sutinka, kad būtina apsaugoti ypač pažeidžiamus išteklius nuo išeikvojimo, tačiau nepritaria, kad leidžiamas sužvejoti kiekis būtų mažinamas, nes į jūrą būtų išmetama daugiau mišrios žuvininkystės būdu sužvejotų žuvų. Jos tikisi, kad mišri žuvininkystė bus valdoma integruotai, įskaitant pažeidžiamiausių rūšių žuvų priegaudą, ir sutinka, kad žvejybos pastangų apribojimų nustatymas skirtingoms žvejybos rūšims ir techninės priemonės, pavyzdžiui, selektyvumo gerinimas, galėtų būti tinkamas valdymo būdas. RPT pabrėžia, kad, 2003 m. ėmus taikyti išteklių valdymo priemones, žvejybos intensyvumas labai sumažėjo, ir nurodo, kad kaimyninės valstybės turi taikyti panašius valdymo metodus, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos. RPT pabrėžia, kad turėtų būti dedama daugiau pastangų saugant pažeidžiamas giliavandenes buveines ir vengiant žvejoti rajonuose, kuriuose labai gausu žuvų jauniklių. Jos teigia, kad tam tikri tradiciniai žvejybos būdai pasirodė esą tausūs, nes egzistuoja ištisus šimtmečius. Kai kurios RPT taip pat norėtų, kad išteklių valdymo institucijos atsižvelgtų į teigiamus tam tikrų išteklių pokyčius, visų pirma kai verslinės žvejybos laivai prisidėjo prie mokslinės informacijos pagerinimo. Kitos RPT norėtų, kad žvejybos galimybės būtų laipsniškai panaikintos tais atvejais, kai nenumatoma artimiausiu metu atlikti išteklių vertinimo. Į pasiūlymą įtrauktas laipsniško žvejybos galimybių metinių pokyčių pritaikymo ir apribojimo principas. Nesiūloma atlikti pokyčių, dėl kurių žvejybos galimybės, palyginti su 2010 m. status quo, per metus padidėtų arba sumažėtų daugiau kaip 15 %. Vienintelė šios taisyklės išimtis – giliavandeniai rykliai. Nors BLSK formaliai nenukrypstama nuo 2010 metams nustatyto nulinio BLSK, iš tiesų uždraudus priegaudą leidžiamas iškrauti kiekis sumažės 100 %. Komisija vykdo ryklių apsaugos politiką, apibūdintą Komunikate dėl veiksmų plano, skirto ryklių ištekliams išsaugoti ir valdyti (COM (2009) 40 galutinis). Priegaudos draudimas turėtų paskatinti žvejus bendradarbiauti nustatant rajonus, kuriuose ryklių gausiau, ir pagerinti žvejybos įrankių selektyvumą. Tas priemones ėmus taikyti, būtų galima leisti iškrauti kaip neišvengiamą priegaudą sužvejotus ryklius. Komisija rengia naują pagrindų reglamentą dėl galimybių užsiimti gelmine žvejyba 2010 m.; šiuo reglamentu vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų būti nustatytas žvejybos pastangų valdymas pagal žvejybos rajoną ir (arba) rūšį. Komisija supranta priegaudos mišrioje žuvininkystėje problemą ir ragina valstybes nares bei žvejybos įmones taikyti tokią žvejybos praktiką, dėl kurios priegauda sumažėtų. Komisija nagrinėja galimybę skirti finansavimą projektams, kuriais siekiama 2011 m. sumažinti priegaudą gelminės žvejybos sektoriuje. Kai bus nustatyti neišvengiamos ypač pažeidžiamų rūšių žuvų priegaudos vykdant skirtingų rūšių žvejybą lygiai, juos bus galima paversti priegaudos žvejybos galimybėmis. Keli BLSK jau nustatyti kaip priegaudos kiekiai. Vadovaudamasi pagrindinių savo patariamųjų įstaigų mokslinėmis rekomendacijomis arba padėdama valstybėms narėms nustatyti specialius išteklių išsaugojimo rajonus, Komisija toliau deda pastangas nustatyti rajonus, kuriuose ribojama žvejyba, kad būtų apsaugotos didelės įvairovės buveinės. Komisija pritaria nuomonei, kad šiame pasiūlyme nustatytas vienašalis metodas turi būti taikomas siekiant įtikinti kaimynines valstybes atsakingai valdyti gelminę žvejybą, ir atlieka šią užduotį kasmetėse derybose dvišaliu lygmeniu ir ŽŠRAK. Reikėtų pažymėti, kad giliavandenių žuvų išteklių naudojimas tėra vienas iš klausimų, kuriuos reikia spręsti su šiaurinėmis žvejojančiomis šalimis. Komisija parengė išteklių valdymo sistemą, kuria atsižvelgiama į išteklių rodiklių pokyčių tendencijas net neturint galutinių mokslinių rekomendacijų, ir ši sistema yra bandoma. Įgyvendindama pagal 7-ąją pagrindų programą finansuojamą plataus masto mokslinių tyrimų projektą DEEPFISHMAN, Komisija tikisi, kad galės tą sistemą išplėsti ir taikyti gelminei žvejybai. Komisija, be kita ko, finansuodama tyrimus, skatina žvejus bendradarbiauti su moksliniais institutais, kad būtų didinamas savitarpio supratimas, o verslinės žvejybos informacija būtų naudojama mokslinėms rekomendacijoms rengti. Naujuoju pagrindų reglamentu dėl galimybių užsiimti gelmine žvejyba siekiama pagerinti administracinių duomenų rinkimą. Patirties kaupimas ir panaudojimas Žuvininkystės biologija ir žuvininkystės ekonomika yra susijusios mokslo ir praktinės patirties sritys. Komisija konsultavosi su TJTT – nepriklausoma tarptautine mokslo įstaiga – ir surengė plenarinį ŽMTEK posėdį. TJTT rekomendacijos grindžiamos rekomendacijų sistema, kurią parengė TJTT ir kuri naudojama atsižvelgiant į jos klientų, kuriems priklauso ir Komisija, prašymus. ŽMTEK teikia rekomendacijas laikydamasis Komisijos suteiktų įgaliojimų. Visos ŽMTEK ataskaitos, Komisijai jas oficialiai priėmus, pateikiamos jo interneto svetainėje. Visos TJTT ataskaitos pateiktos jos interneto svetainėje. Duomenų apie visus šiame pasiūlyme aptariamus išteklius nepakanka tam, kad būtų įrodytas žuvininkystės tausumas. 2010 m. mokslinės rekomendacijos daugiausia atkartoja ankstesnes 2008 m. arba anksčiau pateiktas rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, kad rekomendacijų sistema susieta su didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu, ir į tai, kad giliavandenių išteklių naudojimas sužvejojant šį kiekį yra nežinomas, mokslininkai apskritai rekomenduoja sumažinti leidžiamą sužvejoti kiekį, palyginti su esamuoju, tol, kol atsiras įrodymų, kad išteklių populiacijos didėja. Jei atrodo, kad išteklių naudojimo lygis kelerius metus ištekliams žalingo poveikio nedaro, TJTT rekomenduoja, kad žvejyba išliktų stabili. Kitais atvejais TJTT rekomenduoja nedidinti žvejybos intensyvumo arba sužvejojamų žuvų kiekį sumažinti iki tokio, kuris buvo iki žvejybos veiklos suintensyvinimo. TJTT pabrėžia būtinybę saugoti neršto plotus nuo išeikvojimo. Nuo 2003 m. labai sumažinus žvejybos galimybes, pasiūlyme antriesiems metams (2012 metams) nustatyti leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai iš esmės sutampa su pagal atsargumo principą nustatytu sužvejojamų žuvų kiekiu, kurį rekomenduoja mokslininkai. Tais atvejais, kai rekomendacijos, palyginti su 2008 m., nepasikeitė, šis pasiūlymas grindžiamas ankstesniu 2009 ir 2010 m. žvejybos galimybių reglamentu, kuriuo numatyta reikiamą žvejybos galimybių sumažinimą paskirstyti ketverių metų laikotarpiu. Kai didelę rekomenduojamo sužvejoti kiekio dalį sužvejoja Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės, į tai atsižvelgta ir rekomendacijos ES žvejybai pritaikytos priklausomai nuo jos pokyčių. Kai kurie duomenys rodo, kad žvejybos rajonai jau kiek stabilizavosi arba netrukus taip atsitiks, taip pat yra duomenų, kad ištekliai ėmė gausėti. Atsižvelgiant į naujausią informaciją apie įvairias skirtingų giliavandenių rūšių žuvų augimo ypatybes, atrodo, kad ištekliai, kurie nuosekliai sumažinus žvejybos galimybes palikti kaip tiksliniai, ateityje galėtų būti naudojami tausiai biologiniu ir ekonominiu atžvilgiais. Tačiau, kad žvejybos veikla būtų tausi ir ekologiniu atžvilgiu, reikia spręsti su šia žvejybos veikla susijusias problemas, visų pirma žuvų išmetimo į jūrą ir (arba) priegaudos, taip pat poveikio pažeidžiamoms jūrų buveinėms problemas. Todėl išteklių valdymo institucijos ateityje dėmesį galėtų skirti žvejybos stabilumui palaikyti, jei įmanoma, ir techninėms priemonėms parengti, taip pat skatinti taikyti tokias žvejybos strategijas, dėl kurių sumažėtų neigiamas poveikis pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms ir į jūrą išmetamų žuvų kiekis. Taip pat atsižvelgta į mišrų daugelio gelminės žvejybos rajonų pobūdį. Galiojančios kvotos, kurios yra mažos ir į kurias siekiama įtraukti neišvengiamą priegaudą, išliks, kad nereikėtų žuvų išmesti į jūrą. Komisija laikosi nulinio giliavandenių ryklių ir islandinių pjūklapilvių beriksų BLSK politikos. Draudimas žvejoti giliavandenius ryklius (nustatant BLSK jie dar neišskaidyti pagal rūšis) grindžiamas rekomendacijomis, pagal kurias pagrindinės komercinės šios šeimos rūšys laikomos išeikvotomis. Mokslo įstaigos rekomenduoja, kad islandiniai pjūklapilviai beriksai nebūtų žvejojami jokiame rajone, kuriame nustatytas BLSK. Islandinių pjūklapilvių beriksų apsaugos rajonas TJTT VI ir VII kvadratuose, kuris nustatytas 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2270/2004, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2005 ir 2006 metais, ir toliau taikytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1359/2008, nebėra tinkamas nustatant leidžiamo sužvejoti islandinių pjūklapilvių beriksų kiekio apribojimus, atsižvelgiant į tai, kad islandiniai pjūklapilviai beriksai neturėtų būti žvejojami jokiame rajone. Poveikio vertinimas Turėtų būti nustatytos žvejybos galimybės, kaip reikalaujama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalimi. Siūlomomis priemonėmis, jeigu jos bus įgyvendintos, ES laivams bus sumažintos bendros žvejybos galimybės. Todėl iš dalies sumažėtų sužvejojamų žuvų kiekis; to tikimasi tais atvejais, kai naujieji leidžiami sužvejoti kiekiai atitiks naujausius faktinius sužvejojamų žuvų kiekius arba bus už juos mažesni. Pasiūlyme ne tik numatomi trumpalaikiai sprendimai, bet jis yra ir ilgalaikio metodo, pagal kurį žvejybos mastas laipsniškai mažinamas tol, kol bus užtikrintas ilgalaikis tausus žvejybos lygis, dalis. Vadovaujantis pasiūlyme numatytu metodu netrukus bus sumažinti BLSK, tačiau, pereikvotiems ištekliams atsikūrus, žvejybos galimybės turėtų išlikti stabilios arba vėl padidėti, priklausomai nuo atsargumo principu grindžiamų rekomendacijų. Numatoma, kad metodo taikymo vidutinės trukmės ir ilgalaikiai rezultatai bus sumažėjęs poveikis aplinkai dėl mažesnių žvejybos pastangų, mažesnis laivų skaičius ir (arba) mažesnės vidutinės laivo žvejybos pastangos bei nepakitęs arba didesnis iškraunamų žuvų, kurias bus galima žvejoti nuolat, kiekis. Nuo 2003 m. sumažėjusios žvejybos galimybės ir gelminės žvejybos veiklą vykdančio laivyno dydis rodo, kad ši politika įgyvendinama praktiškai. Kai kurie teigiami išteklių rodiklių pokyčiai patvirtina, kad užsibrėžtų vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikių tikslų iš tikrųjų pavyks pasiekti. |

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai |

Reglamento pasiūlymu Europos Sąjungos žvejybos laivynams nustatomi didžiausią komercinę reikšmę turinčių giliavandenių žuvų žvejybos šiaurės rytų Atlanto vandenyno dalies ES ir tarptautiniuose vandenyse apribojimai, siekiant įgyvendinti bendrosios žuvininkystės politikos tikslą užtikrinti biologiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais tausią žvejybą. Jo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytos priežasties. Bendroji žuvininkystės politika yra bendroji politika. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalį Taryba privalo priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones. Šiuo Tarybos reglamentu valstybėms narėms skiriamos žvejybos galimybės. Atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 3 dalį, valstybės narės tas galimybes gali paskirstyti regionams arba veiklos vykdytojams taip, kaip jos mano esant tinkama. Taigi valstybės narės gali pasirinkti joms tinkamą socialinį ir (arba) ekonominį paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelį. Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi. Taryba šį reglamentą priima kas dvejus metus, o viešos ir privačios priemonės jam įgyvendinti jau yra parengtos. |

4. Poveikis biudžetui |

Pasiūlymas ES biudžetui poveikio neturi. |

5. Papildoma informacija |

Supaprastinimas |

Apskritai pasiūlymu žvejybos kvotų valdymas nei supaprastinamas, nei apsunkinamas. Tačiau perskirsčius rajonus, kuriuose nustatytas bendras leidžiamas sužvejoti bukasnukių ilgauodegių grenadierių kiekis, turėtų supaprastėti atitinkamos žvejybos rūšies valdymas, nes siūlomas naujasis pagrindinis BLSK apima visą pagrindinį žvejybos rajoną. |

Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo sąlyga |

Pasiūlymas susijęs su kas dvejus metus priimamu reglamentu, taikytinu 2011 ir 2012 m. Išteklių valdymo priemonės ir žvejybos galimybių lygis bus peržiūrėti ne vėliau kaip 2012 m., kad būtų parengtas paskesnis reglamentas. Keitimo sąlyga šiam reglamentui nereikalinga. |

Išsamus pasiūlymo paaiškinimas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo nustatyta, kad BŽP klausimus turi spręsti Parlamentas ir Taryba kartu pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, taikoma „žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo“ priemonėms. Šias priemones, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima Taryba be Europos Parlamento dalyvavimo. Todėl šis pasiūlymas susijęs tik su žvejybos galimybių nustatymu ir paskirstymu ir su sąlygų, funkciškai susietų su tų galimybių naudojimu, nustatymu. Pasiūlymo nuostatos dėl leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimų atitinka vadinamojo pirminio aptarimo proceso principus, nustatytus Komisijos komunikate dėl konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimo (COM (2006) 246 galutinis) ir Komisijos komunikate dėl konsultacijų dėl 2011 m. žvejybos galimybių (COM (2010) 241 galutinis), kuriuose išdėstytas Komisijos požiūris ir ketinimai, susiję su jos pasiūlymais dėl žvejybos galimybių, iki bus gautos mokslinės rekomendacijos dėl išteklių būklės 2011 metams. Pagal pastarąjį komunikatą giliavandenių žuvų ištekliai priklauso rekomendacijų, teikiamų, kai nepakanka duomenų, kategorijai. Pasiūlymas grindžiamas komunikate nustatytomis taisyklėmis. Visų pirma, tais atvejais, kai rekomendacijos negalutinės, BLSK turėtų būti sumažinti, kad atitiktų paskutinius faktinius sužvejojamų žuvų kiekius. Naujieji BLSK lygiai apskaičiuojami remiantis valstybių narių Komisijai 2007–2009 m. praneštais sužvejotų žuvų kiekio duomenimis. Pagal pirminio aptarimo procesą 2010 m. vasarą vyko konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis (RPT ir ŽAPK) ir valstybėmis narėmis. Be to, šis pasiūlymas atitinka Komisijos komunikatą „ES tausiosios žuvininkystės įgyvendinimas taikant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą“ (COM (2006) 360 galutinis). Didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio sąvokos tiesiogiai giliavandenių žuvų ištekliams taikyti negalima, nes trūksta žinių apie išteklių dydį ir amžiaus struktūrą. Tačiau, turint daugiau informacijos, žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą šiomis aplinkybėmis ir toliau galima išteklius valdyti pagal didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio sistemą. Rajonų, kuriuose nustatytas bendras leidžiamas sužvejoti bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir melsvųjų molvų kiekis, pakeitimai siūlomi vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis suderinti rajonus, kuriuose nustatytas BLSK, su vertinimo vienetais, kad valdymo sprendimais būtų geriau atsižvelgiama į mokslines rekomendacijas. Pasiūlymu numatoma panaikinti draudimą žvejoti islandinius pjūklapilvius beriksus tam tikruose rajonuose, kuriuose galėtų būti šios rūšies žuvų santalkų. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas nulinis islandinių pjūklapilvių beriksų BLSK, jų nebegalima žvejoti nei viename iš rajonų, priklausančių šio reglamento taikymo sričiai. |

2010/0284 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2011 ir 2012 m.

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą[3],

kadangi:

(1) Pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones.

(2) 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[4] reikalaujama, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas bei, visų pirma, į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. STECF) parengtas ataskaitas, nustatytų priemones, kuriomis reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą.

(3) Taryba privalo nustatyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK) pagal žvejybos rajonus arba žvejybos rajonų grupes. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis kiekvienos išteklių rūšies žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2371/2002. Be to, kad žvejybos galimybės būtų naudojamos veiksmingai, turėtų būti nustatytos tam tikros su jomis funkciškai susietos sąlygos.

(4) BLSK turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams. Todėl būtina atsižvelgti į nuomones, pareikštas per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, ypač į Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto ir atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų nuomones.

(5) Žvejybos galimybės turėtų atitikti tarptautinius susitarimus ir principus, tokius kaip 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimą dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, taip pat išsamius valdymo principus, nustatytus 2008 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos tarptautinėse gelminės žvejybos atviroje jūroje valdymo gairėse, pagal kurias visų pirma reguliavimo institucija turėtų būti atsargesnė, jei informacija netiksli, nepatikima arba nepakankama. Pakankamos mokslinės informacijos trūkumas nėra priežastis atidėti išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių taikymą arba iš viso tų priemonių netaikyti.

(6) Iš naujausių mokslinių Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijų (TJTT patariamojo komiteto ataskaita dėl plačiai paplitusių ir migruojančių išteklių, 9 knyga, 2010 m. birželio mėn.) ir ŽMTEK (Jungtinio tyrimų centro mokslinės ir techninės ataskaitos, 2011 m. mokslinių rekomendacijų peržiūra, 2 dalis, 2010 m. liepos mėn.) rekomendacijų matyti, kad dauguma giliavandenių žuvų žvejojamos netausiai ir kad, norint užtikrinti tų išteklių tvarumą, tų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti sumažintos, kol išteklių dydžio pokyčiai bus teigiami. TJTT taip pat rekomendavo uždrausti specializuotąją islandinių pjūklapilvių beriksų žvejybą.

(7) Kalbant apie giliavandenius ryklius, pagrindinių komercinių rūšių ištekliai laikomi išeikvotais, todėl specializuotoji žvejyba neturėtų būti vykdoma. Kol įgyvendinant selektyvumo projektus ir kitas technines priemones nebus nustatytas neišvengiamos priegaudos dydis, priegaudos nereikėtų leisti iškrauti.

(8) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002, nustatančio konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai[5], 2 straipsnio a punkte apibrėžtų ir to reglamento I priede išvardytų giliavandenių žuvų žvejybos galimybės nustatomos kas dvejus metus. Tačiau atlantinėms argentinoms ir pagrindiniam melsvųjų molvų žvejybos rajonui taikoma išimtis, nes jų žvejybos galimybės priklauso nuo kasmetinių derybų su Norvegija rezultatų. Tų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos kasmetiniame reglamente, kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose Europos Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse.

(9) Pagal 1996 m gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[6], 2 straipsnį reikia nustatyti, kuriems ištekliams taikomos įvairios tame reglamente nustatytos priemonės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2011 ir 2012 m. giliavandenių žuvų žvejybos ES vandenyse ir tam tikruose Europos Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse, kuriuose būtina riboti sužvejojamų žuvų kiekį, galimybės ES žvejybos laivams ir su tų žvejybos galimybių naudojimu funkciškai susietos sąlygos.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

a) ES laivas – su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje įregistruotas žvejybos laivas;

b) ES vandenys – vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų;

c) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – kasmet sužvejoti ir iškrauti leidžiamas kiekvieno išteklio žuvų kiekis;

d) kvota – Sąjungai, valstybėms narėms arba trečiosioms valstybėms skirta BLSK dalis;

e) tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

f) TJTT (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos, angl. ICES) zonos – Reglamente (EB) Nr. 218/2009 apibrėžtos zonos;

g) ŽRVAK zonos (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto, angl. CECAF, arba MŽŪO (angl. FAO) 34 pagrindinė žvejybos zona) – Reglamente (EB) Nr. 216/2009 apibrėžtos zonos.

3 straipsnis

Leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai ir jo paskirstymas

ES vandenyse ir tam tikruose Europos Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse ES laivams leidžiamo sužvejoti giliavandenių žuvų kiekio apribojimai ir tų kiekių paskirstymas valstybėms narėms išdėstyti priede.

4 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

Priede nurodytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nepažeidžiant:

a) žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b) išskaitymų ir galimybių perskirstymo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 4 dalį;

c) papildomo iškraunamo kiekio, kuris leidžiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d) perkeltų kiekių pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e) išskaitymų, atliekamų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.

5 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 847/96

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 847/96, visos priede nurodytos kvotos laikomos mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstomis kvotomis.

6 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kurių žvejybos galimybės nustatytos šiuo reglamentu, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik jei jas sužvejojo kvotą turinčios ir jos neišnaudojusios valstybės narės laivai.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje […]

Tarybos vardu

Pirmininkas […]

PRIEDAS

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į TJTT zonas, jei nenurodyta kitaip.

1 DALIS

Rūšių ir rūšių grupių apibrėžtis

1. Šio priedo 2 dalyje pateiktame sąraše žuvų ištekliai nurodomi išvardijant lotyniškus rūšių pavadinimus abėcėlės tvarka. Tačiau giliavandeniai rykliai yra to sąrašo pradžioje. Siekiant įgyvendinti šį reglamentą, toliau pateikiama bendrinių pavadinimų ir lotyniškų pavadinimų atitikmenų lentelė.

Bendrinis pavadinimas | Mokslinis pavadinimas |

Juodoji kalavija | Aphanopus carbo |

Paprastieji beriksai | Beryx spp. |

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius | Coryphaenoides rupestris |

Islandinis pjūklapilvis beriksas | Hoplostethus atlanticus |

Melsvoji molva | Molva dypterygia |

Raudonpelekis pagelas | Pagellus bogaraveo |

Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė | Phycis blennoides |

2. Šiame reglamente giliavandeniai rykliai reiškia šias rūšis:

Bendrinis pavadinimas | Mokslinis pavadinimas |

Juodieji katrykliai Gyvatryklis | Apristuris spp. Chlamydoselachus anguineus |

Rudasis trumpadyglis ryklys | Centrophorus granulosus |

Pilkasis trumpadyglis ryklys | Centrophorus squamosus |

Portugalinis baltaakis dygliaryklis | Centroscymnus coelolepis |

Ilgašnipis baltaakis dygliaryklis | Centroscymnus crepidater |

Paprastasis juodasis šunryklis | Centroscyllium fabricii |

Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis | Deania calceus |

Šokoladinis dygliaryklis | Dalatias licha |

Didysis juodasis dygliaryklis | Etmopterus princeps |

Naktinis juodasis dygliaryklis | Etmopterus spinax |

Juodažiotis pjūklauodegis katryklis Islandinis pjūklauodegis katryklis Pilkasis šešiažiaunis ryklys Oxynotus paradoxus rūšies tribriaunis ryklys Aštriadantis velvetinis dygliaryklis | Galeus melastomus Galeus murinus Hexanchus griseus Oxynotus paradoxus Scymnodon ringens |

Arktinis ryklys | Somniosus microcephalus |

2 DALIS

Metinės žvejybos galimybės, taikomos ES laivams rajonuose, kuriuose leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis ribojamas pagal rūšis ir rajoną (tonomis gyvojo svorio)

Rūšis | Giliavandeniai rykliai | Zona | V, VI, VII, VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniai vandenys (DWS/56789-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Vokietija | 0 | 0 |

Estija | 0 | 0 |

Airija | 0 | 0 |

Ispanija | 0 | 0 |

Prancūzija | 0 | 0 |

Lietuva | 0 | 0 |

Lenkija | 0 | 0 |

Portugalija | 0 | 0 |

Jungtinė Karalystė | 0 | 0 |

ES | 0 | 0 |

BLSK | 0 | 0 |

Rūšis | Giliavandeniai rykliai | Zona | X zonos ES ir tarptautiniai vandenys (DWS/10-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Portugalija | 0 | 0 |

ES | 0 | 0 |

BLSK | 0 | 0 |

Rūšis | Giliavandeniai rykliai ir Deania histricosa bei Deania profondorum | Zona | XII zonos ES ir tarptautiniai vandenys (DWS/12-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Airija | 0 | 0 |

Ispanija | 0 | 0 |

Prancūzija | 0 | 0 |

Jungtinė Karalystė | 0 | 0 |

ES | 0 | 0 |

BLSK | 0 | 0 |

Rūšis | Juodoji kalavija Aphanopus carbo | Zona | I, II, III ir IV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (BSF/1234-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Vokietija | 4 | 3 |

Prancūzija | 4 | 3 |

Jungtinė Karalystė | 4 | 3 |

ES | 12 | 9 |

BLSK | 12 | 9 |

Rūšis | Juodoji kalavija Aphanopus carbo | Zona | V, VI, VII ir XII zonų ES ir tarptautiniai vandenys (BSF/56712-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Vokietija | 25 | 23 |

Estija | 12 | 11 |

Airija | 62 | 57 |

Ispanija | 123 | 114 |

Prancūzija | 1 732 | 1 599 |

Latvija | 80 | 74 |

Lietuva | 1 | 1 |

Lenkija | 1 | 1 |

Jungtinė Karalystė | 123 | 114 |

Kitos (1) | 6 | 6 |

ES | 2 165 | 2 000 |

BLSK | 2 165 | 2 000 |

(1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. |

Rūšis | Juodoji kalavija Aphanopus carbo | Zona | VIII, IX ir X zonų ES ir tarptautiniai vandenys (BSF/8910-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Ispanija | 11 | 11 |

Prancūzija | 26 | 26 |

Portugalija | 3 311 | 3 311 |

ES | 3 348 | 3 348 |

BLSK | 3 348 | 3 348 |

Rūšis | Juodoji kalavija Aphanopus carbo | Zona | ŽRVAK 34.1.2 rajono ES ir tarptautiniai vandenys (BSF/C3412-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Portugalija | 3 643 | 3 643 |

ES | 3 643 | 3 643 |

BLSK | 3 643 | 3 643 |

Rūšis | Paprastieji beriksai | Zona | III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (ALF/3X14-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Airija | 9 | 9 |

Ispanija | 70 | 70 |

Prancūzija | 19 | 19 |

Portugalija | 202 | 202 |

Jungtinė Karalystė | 9 | 9 |

ES | 309 | 309 |

BLSK | 309 | 309 |

Rūšis | Bukasnukis ilgauodegis grenadierius Coryphaenoides rupestris | Zona | I, II ir IV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (RNG/124-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Danija | 2 | 1 |

Vokietija | 2 | 1 |

Prancūzija | 9 | 10 |

Jungtinė Karalystė | 2 | 1 |

ES | 15 | 13 |

BLSK | 15 | 13 |

Rūšis | Bukasnukis ilgauodegis grenadierius Coryphaenoides rupestris | Zona | III zonos ES ir tarptautiniai vandenys (RNG/03-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Danija | 804 | 804 |

Vokietija | 5 | 5 |

Švedija | 41 | 41 |

ES | 850 | 850 |

BLSK | 850 | 850 |

Rūšis | Bukasnukis ilgauodegis grenadierius Coryphaenoides rupestris | Zona | Vb, VI, VII ir XIIb zonų ES ir tarptautiniai vandenys (RNG/5BX12B-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Vokietija | 19 | 16 |

Estija | 41 | 36 |

Airija | 189 | 163 |

Ispanija | 3 038 | 2 621 |

Prancūzija | 2 380 | 2 055 |

Latvija | 51 | 44 |

Lietuva | 59 | 51 |

Lenkija | 1 020 | 880 |

Jungtinė Karalystė | 149 | 129 |

Kitos (1) | 5 | 5 |

ES | 6 951 | 6 000 |

BLSK | 6 951 | 6 000 |

(1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. |

Rūšis | Bukasnukis ilgauodegis grenadierius Coryphaenoides rupestris | Zona | VIII, IX, X, XIIa, XIIc ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (RNG/8-14-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Vokietija | 15 | 13 |

Ispanija | 184 | 159 |

Prancūzija | 94 | 81 |

ES | 293 | 253 |

BLSK | 293 | 253 |

Rūšis | Islandinis pjūklapilvis beriksas Hoplostethus atlanticus | Zona | VI zonos ES ir tarptautiniai vandenys (ORY/06-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Airija | 0 | 0 |

Ispanija | 0 | 0 |

Prancūzija | 0 | 0 |

Jungtinė Karalystė | 0 | 0 |

ES | 0 | 0 |

BLSK | 0 | 0 |

Rūšis | Islandinis pjūklapilvis beriksas Hoplostethus atlanticus | Zona | VII zonos ES ir tarptautiniai vandenys (ORY/07-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Airija | 0 | 0 |

Ispanija | 0 | 0 |

Prancūzija | 0 | 0 |

Jungtinė Karalystė | 0 | 0 |

Kitos | 0 | 0 |

ES | 0 | 0 |

BLSK | 0 | 0 |

Rūšis | Islandinis pjūklapilvis beriksas Hoplostethus atlanticus | Zona | I, II, III, IV, V, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (ORY/1CX14C) |

Metai | 2011 | 2012 |

Airija | 0 | 0 |

Ispanija | 0 | 0 |

Prancūzija | 0 | 0 |

Portugalija | 0 | 0 |

Jungtinė Karalystė | 0 | 0 |

ES | 0 | 0 |

BLSK | 0 | 0 |

Rūšis | Melsvoji molva Molva dypterygia | Zona | II ir IV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (BLI/24-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Danija | 4 | 4 |

Vokietija | 4 | 4 |

Airija | 4 | 4 |

Prancūzija | 25 | 25 |

Jungtinė Karalystė | 15 | 15 |

Kitos (1) | 4 | 4 |

ES | 56 | 56 |

BLSK | 56 | 56 |

(1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. |

Rūšis | Melsvoji molva Molva dypterygia | Zona | III zonos ES ir tarptautiniai vandenys (BLI/03-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Danija | 4 | 3 |

Vokietija | 2 | 2 |

Švedija | 4 | 3 |

ES | 10 | 8 |

BLSK | 10 | 8 |

Rūšis | Raudonpelekis pagelas Pagellus bogaraveo | Zona | VI, VII ir VIII zonų ES ir tarptautiniai vandenys (SBR/678-) |

Metai | 2011(1) | 2012(1) |

Airija | 6 | 6 |

Ispanija | 172 | 172 |

Prancūzija | 9 | 9 |

Jungtinė Karalystė | 22 | 22 |

Kitos (2) | 6 | 6 |

ES | 215 | 215 |

BLSK | 215 | 215 |

(1) Turi būti laikomasi mažiausio leidžiamų iškrauti žuvų dydžio (viso ilgio) – 35 cm. Tačiau 15 % iškrautų žuvų gali būti mažiausio leidžiamų iškrauti žuvų dydžio – bent 30 cm (visas ilgis). (2) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. |

Rūšis | Raudonpelekis pagelas Pagellus bogaraveo | Zona | IX zonos ES ir tarptautiniai vandenys (SBR/09-) |

Metai | 2011(1) | 2012(1) |

Ispanija | 614 | 614 |

Portugalija | 166 | 166 |

ES | 780 | 780 |

BLSK | 780 | 780 |

(1) Turi būti laikomasi mažiausio leidžiamų iškrauti žuvų dydžio (viso ilgio) – 35 cm. Tačiau 15 % iškrautų žuvų gali būti mažiausio leidžiamų iškrauti žuvų dydžio – bent 30 cm (visas ilgis). |

Rūšis | Raudonpelekis pagelas Pagellus bogaraveo | Zona | X zonos ES ir tarptautiniai vandenys (SBR/10-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Ispanija | 10 | 10 |

Portugalija | 1 116 | 1 116 |

Jungtinė Karalystė | 10 | 10 |

ES | 1 136 | 1 136 |

BLSK | 1 136 | 1 136 |

Rūšis | Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė Phycis blennoides | Zona | I, II, III ir IV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (GFB/1234-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Vokietija | 8 | 6 |

Prancūzija | 8 | 6 |

Jungtinė Karalystė | 11 | 11 |

ES | 27 | 23 |

BLSK | 27 | 23 |

Rūšis | Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė Phycis blennoides | Zona | V, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys (GFB/567-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Vokietija | 10 | 10 |

Airija | 260 | 260 |

Ispanija | 588 | 588 |

Prancūzija | 356 | 356 |

Jungtinė Karalystė | 814 | 814 |

ES | 2 028 | 2 028 |

BLSK | 2 028 | 2 028 |

Rūšis | Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė Phycis blennoides | Zona | VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniai vandenys (GFB/89-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Ispanija | 242 | 242 |

Prancūzija | 15 | 15 |

Portugalija | 10 | 10 |

ES | 267 | 267 |

BLSK | 267 | 267 |

Rūšis | Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė Phycis blennoides | Zona | X ir XII zonų ES ir tarptautiniai vandenys (GFB/1012-) |

Metai | 2011 | 2012 |

Prancūzija | 7 | 6 |

Portugalija | 32 | 28 |

Jungtinė Karalystė | 7 | 6 |

ES | 46 | 40 |

BLSK | 46 | 40 |

[1] OL L 352, 2008 12 31, p. 1.

[2] OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

[3] OL C[…], […], p. […].

[4] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[5] OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

[6] OL L 115, 1996 5 9, p. 3.