52010PC0522

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.9.29

KOM(2010) 522 galutinis

2010/0276 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. …/…

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė atskleidė ir padidino poreikį glaudžiau koordinuoti ir griežčiau prižiūrėti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ekonominę politiką. Dėl esamų koordinavimo ir priežiūros priemonių ir metodų ES sugebėjo įveikti sunkumus, kurių nė viena valstybė narė pati viena nebūtų įveikusi. Europos institucijos ir valstybės narės greitai ėmėsi veiksmų ir toliau dirba kartu, kad atsigautume po krizės – tokios krizės, kaip ši, mūsų karta niekada anksčiau nebuvo išgyvenusi.

Tačiau pastarojo meto patirtis taip pat parodė dar likusius dabartinės koordinavimo sistemos ir galiojančių priežiūros procedūrų trūkumus ir silpnąsias vietas. Plačiai sutariama, kad EPS sistemą būtina skubiai stiprinti, kad būtų galima įtvirtinti makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą – tai ilgalaikio gamybos apimties ir užimtumo augimo sąlyga.

Krizė radikaliai pakeitė iki 2007 m. vyravusias palankias ekonomines ir finansines sąlygas ir dar kartą aiškiai parodė, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiu sukauptos neplanuotos pajamos nepakankamai panaudotos siekiant užtikrinti, kad pablogėjus sąlygoms būtų daugiau veiksmų laisvės. Daugumoje valstybių narių reikės labai didelių konsolidavimo pastangų, kad valstybės skola vėl imtų mažėti. Imtis veiksmų kaip niekad svarbu, nes Europos visuomenė ir ekonomika patiria visuomenės senėjimo padarinius, dėl kurių bus daromas dar didesnis spaudimas darbo jėgos pasiūlai ir valstybių biudžetams. Daugeliui šalių labai svarbu mažinti skolos lygį, atsižvelgiant į jo neigiamą poveikį ekonominėms paskatoms ir augimui dėl didesnių mokesčių ir rizikos priedų.

Pagrindinė fiskalinės politikos koordinavimo ir priežiūros priemonė – Stabilumo ir augimo paktas, kuriuo įgyvendinamos Sutarties nuostatos dėl biudžetinės drausmės. Kad būtų galima padidinti sutartos koordinuotos fiskalinės išeities iš krizės strategijos patikimumą ir nebekartoti praeities klaidų, Paktą būtina tobulinti. Dabar teikiamų pasiūlymų tikslas – tobulinti Paktą šiais būdais: i) patobulinti jo nuostatas atsižvelgiant į patirtį – ypač susijusią su krize; ii) numatyti veiksmingesnius reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmus; ir iii) papildyti jį nuostatomis dėl nacionalinių fiskalinių sistemų. Šis pasiūlymų rinkinys – pagal strategiją „Europa 2020“ vykdomos platesnės ekonomikos valdymo reformos dalis; į rinkinį, be kita ko, įtraukti pasiūlymai spręsti makroekonominio disbalanso problemas griežtinant priežiūrą, taip pat taikant įspėjimo ir sankcijų mechanizmus. Skirtingi ekonominės politikos koordinavimo aspektai, įskaitant struktūrinių reformų priežiūrą, bus integruoti į naują priežiūros ciklą – Europos semestrą, kuriuo bus susieti esami procesai pagal Stabilumo ir augimo paktą ir bendras ekonominės politikos gaires, įskaitant stabilumo ir konvergencijos programų ir nacionalinių reformų programų pateikimą tuo pat metu.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI

Pagrindinius dabartinių pasiūlymų principus Komisija paskelbė dviejuose komunikatuose: 2010 m. gegužės 12 d. komunikate „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas“ ir 2010 m. birželio 30 d. komunikate „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės“. Pasirinkdama oficialaus komunikato formą, Komisija siekė parodyti, kad yra pasiryžusi skatinti dialogą su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir visomis suinteresuotosiomis šalimis ir kartu pateikti konkrečius pasiūlymus imtis veiksmų.

2010 m. birželį Europos Vadovų Taryba pritarė, kad reikia nedelsiant sustiprinti mūsų ekonominės politikos koordinavimą. Taip pat susitarta dėl pirmųjų gairių Stabilumo ir augimo pakto ir biudžeto priežiūros srityse. Visų pirma Europos Vadovų Taryba susitarė: i) stiprinti Stabilumo ir augimo pakto tiek prevencinę, tiek korekcinę dalis, be kita ko, nustatant sankcijas ir tinkamai atsižvelgiant į konkrečią euro zonos valstybių narių padėtį; ii) vykdant biudžeto priežiūrą gerokai daugiau dėmesio skirti skolos lygiams ir pokyčiams bei bendram tvarumui; iii) užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų patvirtintas nacionalines biudžeto taisykles ir vidutinės trukmės biudžeto sistemas, kurios atitiktų Stabilumo ir augimo paktą; iv) užtikrinti statistinių duomenų kokybę.

Europos Vadovų Taryba paprašė savo pirmininko vadovaujamos Ekonomikos valdysenos darbo grupės, kuri įsteigta 2010 m. kovą, ir Komisijos skubiai toliau plėtoti šias gaires ir jas įgyvendinti. Komisija ir darbo grupė užmezgė konstruktyvius santykius. Komisija prisidėjo prie darbo grupės atliekamo darbo jau minėtais komunikatais ir ad hoc pasiūlymais.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teisinis Stabilumo ir augimo pakto pagrindas nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 ir 126 straipsniuose. Stabilumo ir augimo paktą sudaro: 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (vadinamoji prevencinė dalis); 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (vadinamoji korekcinė dalis) ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto. 2005 m. šie reglamentai iš dalies pakeisti reglamentais (EB) Nr. 1055/2005 ir (EB) Nr. 1056/2005 ir papildyti 2005 m. kovo 20 d. Tarybos pranešimu „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“. Dabar teikiamais pasiūlymais siekiama dar kartą iš dalies keisti reglamentus (EB) Nr. 1466/97 ir Nr. 1467/97. Nauju Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje, kurio pagrindas – Sutarties 136 straipsnis ir 121 straipsnio 6 dalis, siūlomos papildomos vykdymo užtikrinimo priemonės. Nauja Tarybos direktyva, kurios pagrindas – 126 straipsnio 14 dalis, nustatomi reikalavimai valstybių narių biudžeto sistemoms; šios direktyvos tikslas – visų pirma patikslinti nacionalinių valdžios institucijų pareigas laikytis Sutarčių Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros 3 straipsnio nuostatų.

Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies paskirtis – užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų atsargią fiskalinę politiką ir kad nereikėtų imtis griežtesnės formos koordinavimo priemonių, siekiant išvengti rizikos viešųjų finansų tvarumui ir kartu galimų neigiamų pasekmių visai EPS. Todėl reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų stabilumo ir konvergencijos programas ir jose bendrais bruožais apibūdintų savo planus, kaip ketina pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslus, kurie išreiškiami BVP procentine dalimi struktūriniu požiūriu (t. y. pakoregavus pagal ciklo poveikį ir atmetus vienkartines ir laikinąsias priemones) ir kurie šalims nustatomi skirtingi reikalaujant išlaikyti beveik subalansuotą biudžetą, atsižvelgiant į valstybės skolos lygį ir su visuomenės senėjimu susijusius įsipareigojimus. Savo vidutinės trukmės tikslo nepasiekusios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad konvergencijos mastas struktūriniu požiūriu būtų 0,5 % BVP per metus.

Tačiau pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslų iš esmės buvo nepakankama, todėl neigiamas ekonomikos nuosmukio poveikis viešiesiems finansams labai didelis. Be to, praktiškai paaiškėjo, kad struktūrinis balansas nėra tinkama priemonė šalies pagrindinei fiskalinei būklei įvertinti, nes realiuoju laiku sunku įvertinti ekonomikos ciklo padėtį ir nepakankamai atsižvelgiama į tiesiogiai su ekonomikos ciklu nesusijusias neplanuotas pajamas ir jų trūkumą (visų pirma dėl būsto ir finansų rinkų pokyčių). Todėl kai kuriose šalyse net tariamai tvirta biudžeto būklė prieš krizę slėpė didelę priklausomybę nuo neplanuotų pajamų išlaidoms finansuoti, o sumažėjus pajamų labai padidėjo biudžeto deficitas.

Siekiant pašalinti šiuos trūkumus, pagal siūlomą prevencinės dalies reformą dabartiniai vidutinės trukmės tikslai ir 0,5 % BVP metinės konvergencijos reikalavimas išlieka, tačiau taikant naują atsargios fiskalinės politikos principą jie taps veiksmingesni. Pagal šį principą metinis išlaidų augimas neturėtų viršyti nuosaikaus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio (o jei vidutinės trukmės tikslas nepasiektas – turėtų būti už jį aiškiai mažesnis), nebent vidutinės trukmės tikslas gerokai viršijamas arba per didelis išlaidų augimas, palyginti su nuosaikiu vidutinės trukmės rodikliu, kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis. Svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad neplanuotos pajamos būtų ne išleidžiamos, bet skiriamos skolai mažinti. Šis naujasis principas bus kriterijus, pagal kurį ketinama vertinti šalių stabilumo ir konvergencijos programose pateiktus fiskalinius planus. Be to, tuo atveju, jei valstybė narė nesilaikys sutarto išlaidų augimo rodiklio, kartu įvertinus nustatytas pajamų priemones, Komisija galės įspėti tą valstybę narę, o jei padėtis nebus ištaisyta ir (arba) nukrypimas bus labai didelis, jai pagal Sutarties 121 straipsnį gali būti pateikta Tarybos rekomendacija imtis taisomųjų veiksmų. Nors tokia rekomendacija teikiama pagal prevencinę dalį, pirmą kartą ir tik euro zonos šalių atveju pagal Sutarties 136 straipsnį būtų numatyta priemonė jos vykdymui užtikrinti – reikalavimas įnešti 0,2 % BVP dydžio palūkaninį indėlį. Nustatant reikalavimą įnešti palūkaninį indėlį, taikoma atvirkštinio balsavimo procedūra: pateikus rekomendaciją, Komisijos siūlymu indėlis taptų privalomas, nebent per dešimt dienų Taryba kvalifikuota balsų dauguma nuspręstų priešingai. Taryba galėtų sumažinti indėlio sumą tik vienbalsiai arba remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pagrįstu atitinkamos valstybės narės prašymu. Indėlis ir sukauptos palūkanos bus grąžinami, kai tik Taryba įsitikins, kad padėtis, dėl kurios taikytas reikalavimas tą indėlį įnešti, ištaisyta.

Stabilumo ir augimo pakto korekcinės dalies paskirtis – išvengti didelių biudžeto politikos klaidų, kurios galėtų kelti riziką viešųjų finansų tvarumui ir galbūt pavojų EPS. To siekiama valstybes nares įpareigojant vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito, kuris nustatomas lyginant su skaitine deficito riba (3 % BVP) ir skolos riba (60 % BVP arba skola pakankamai mažėja artėdama prie šios ribos). Pagal perviršinio deficito procedūrą (PDP), kurią taikant įgyvendinamas draudimas turėti perviršinį deficitą, numatyta veiksmų seka, įskaitant galimybę euro zonos šalims galiausiai skirti finansines sankcijas.

Laikantis atitinkamų nuostatų, PDP buvo reguliariai taikoma – net ir išskirtinėmis finansų krizės aplinkybėmis – ir tai padėjo pateisinti lūkesčius, kad krizės problemas pavyks tinkamai išspręsti. Tačiau paaiškėjo tam tikrų trūkumų. Nors deficito ir skolos kriterijų svarba iš esmės vienoda, ir nuolat aukštas skolos lygis gali kelti gerokai didesnę grėsmę viešųjų finansų tvarumui nei retkarčiais didelis deficitas, praktiškai 3 % BVP riba buvo beveik vienintelis PDP kriterijus, o skolos vaidmuo iki šiol buvo nedidelis. Taip yra todėl, kad skolos pamatinės vertės kriterijus sudėtingesnis nei deficito, taip pat pakankamo skolos mažėjimo tempo sąvoka nėra aiškiai apibrėžta, o kintamųjų, kurių vyriausybė negali kontroliuoti (visų pirma infliacijos), poveikis skolos santykiui didesnis. PDP iš esmės pagrįsta tvirtu vykdymo užtikrinimo mechanizmu – tuo atveju, kai nuolat nesilaikoma reikalavimo panaikinti perviršinį deficitą, gali ir turėtų būti taikomos finansinės sankcijos. Tačiau, be jokios abejonės, tokios sankcijos PDP procese taikomos per vėlai, kad veiksmingai padėtų atgrasyti nuo didelių fiskalinės politikos klaidų, jau vien dėl to, kad atitinkamos šalies finansinė padėtis galėjo pablogėti tiek, kad baudos grėsmė tampa mažiau tikėtina kaip tik tuo metu, kai ji turėtų tapti reali. Galiausiai pastaroji krizė parodė, kad jei įpareigojimas panaikinti perviršinį deficitą padeda įtvirtinti lūkesčius, kad valdžios sektorius išliks mokus, perviršinio deficito panaikinimo tvarkaraštį ir koregavimo profilį gali reikėti pritaikyti taip, kad būtų atsižvelgiama į visos EPS aplinkybes.

Siekiant pašalinti šiuos trūkumus, teikiami toliau nurodyti pagrindiniai korekcinės dalies reformos pasiūlymai.

Ketinama pradėti taikyti PDP skolos kriterijų, visų pirma nustatant skaitinį lyginamąjį dydį, pagal kurį bus vertinama, ar skolos santykis pakankamai mažėja artėdamas prie 60 % BVP pamatinės vertės. Konkrečiai bus laikoma, kad 60 % viršijantis skolos ir BVP santykis pakankamai mažėja, jei per pastaruosius trejus metus skirtumas, palyginti su 60 % BVP pamatine verte, mažėjo maždaug viena dvidešimtąja per metus. Tačiau jei tam tikra šalis nesilaikys šio skaitinio lyginamojo dydžio, jai nebūtinai bus taikoma perviršinio deficito procedūra, nes priimant šį sprendimą reikėtų atsižvelgti į visus svarbius (ypač vertinant skolos pokyčius) veiksnius, pavyzdžiui, ar mažinti skolą trukdo labai mažas nominalusis augimas, taip pat į rizikos veiksnius, susijusius su skolos struktūra, privačiojo sektoriaus įsiskolinimu ir dėl visuomenės senėjimo atsirandančiais numanomais įsipareigojimais. Atsižvelgiant į tai, kad labiau pabrėžiama skolos svarba, deficito kriterijaus nesilaikymo atveju reikėtų daugiau dėmesio skirti svarbiems veiksniams, jei šalies skola nesiekia 60 % BVP ribos.

Siūlomas lankstesnis požiūris į svarbių veiksnių vertinimą priimant sprendimą dėl to, ar egzistuoja perviršinis deficitas, taip pat galėtų būti naudingas šalims, įgyvendinančioms sistemines pensijų reformas pasibaigus dabar numatytam penkerių metų pereinamajam laikotarpiui. Specialios Stabilumo ir augimo pakto nuostatos dėl sisteminių pensijų reformų deficito kriterijaus atveju taip pat taikomos ir skolos kriterijaus atveju: bus nustatytas toks pat penkerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį vertinant atitiktį skolos kriterijui bus atsižvelgiama į grynąsias tokių reformų sąnaudas. Galiausiai, tiek pradedant, tiek nutraukiant PDP bus vienodai atsižvelgiama į dalinį ar visišką anksčiau įgyvendintų sisteminių pensijų reformų panaikinimą.

Vykdymo užtikrinimo nuostatos griežtinamos euro zonos valstybėms narėms nustatant naujas finansines sankcijas, kurios taikant laipsnišką metodą PDP procese būtų skiriamos gerokai anksčiau. Konkrečiai, priėmus sprendimą tam tikrai šaliai pradėti perviršinio deficito procedūrą būtų reikalaujama įnešti 0,2 % BVP dydžio nepalūkaninį indėlį, kuris šaliai nesilaikant pradinės rekomendacijos panaikinti perviršinį deficitą būtų paverstas bauda. Šis dydis lygus paskutiniame PDP etape jau numatytų sankcijų pastovios sudedamosios dalies dydžiui. Jis taip pat susietas su ES biudžetu, todėl turėtų būti lengviau pereiti prie vykdymo užtikrinimo sistemos, pagrįstos ES biudžetu, kaip numatyta minėtame 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikate. Jei reikalavimų būtų ir toliau nesilaikoma, sankcijos būtų griežtinamos, vadovaujantis jau galiojančiomis Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis. Siekiant sumažinti diskrecinius įgaliojimus vykdymo užtikrinimo procese, taikant naujas sankcijas, susijusias su tolesniais PDP etapais, numatomas atvirkštinio balsavimo mechanizmas. Konkrečiai, kiekviename PDP etape Komisija siūlys atitinkamą sankciją, ir šis pasiūlymas bus laikomas priimtu, jei Taryba per dešimt dienų kvalifikuota balsų dauguma nenuspręs priešingai. Nepalūkaninis indėlis arba bauda galėtų būti panaikinti arba jų dydis sumažintas tik Tarybos sprendimu, priimtu vienbalsiai arba remiantis konkrečiu Komisijos pasiūlymu, atsižvelgiant į išimtines ekonomines aplinkybes arba pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą.

Be to, paaiškinami kriterijai, pagal kuriuos vertinama, kaip laikomasi rekomendacijų kiekvienu etapu, įskaitant galimybę leisti pratęsti perviršinio deficito panaikinimo terminus, aiškiai pabrėžiant fiskalinius kintamuosius, kurie gali būti laikomi tiesiogiai kontroliuojamais vyriausybės, visų pirma išlaidos, pagal analogiją su metodu, siūlomu pagal prevencinę dalį. Be šių konkrečioms šalims būdingų aplinkybių, galimybė pratęsti terminus taip pat numatoma visuotinės ekonomikos krizės atveju.

Veiksmingas EPS biudžeto koordinavimo sistemos vykdymo užtikrinimas negali būti pagrįstas vien ES lygmens nuostatomis. Atsižvelgiant į ypatingą decentralizuotą fiskalinės politikos formavimo ES pobūdį ir apskritai poreikį užtikrinti valstybių atsakomybę už ES taisykles, svarbu, kad EPS biudžeto koordinavimo sistemos tikslai atsispindėtų nacionalinėse biudžeto sistemose. Nacionalinė biudžeto sistema – elementų, sudarančių nacionalinio fiskalinio valdymo pagrindą, rinkinys, t. y. konkrečios šalies institucinė politikos sistema, kuria remiantis formuojama fiskalinė politika nacionaliniu lygmeniu. Ji apima viešojo sektoriaus apskaitos sistemas, statistiką, prognozavimo praktiką, skaitines fiskalines taisykles, biudžeto procedūras, kuriomis reglamentuojami visi biudžeto proceso etapai ir pirmiausia vidutinės trukmės biudžeto sistemos, ir fiskalinius ryšius visuose valdžios sektoriaus subsektoriuose. Nors į valstybių narių specifinius poreikius ir prioritetus atsižvelgti būtina, yra tam tikri aspektai, reikalingi norint užtikrinti būtiniausią kokybę ir suderinamumą su EPS biudžeto sistema. Jie nagrinėjami Direktyvoje dėl nacionalinių biudžeto sistemų, kuria siūloma papildyti Stabilumo ir augimo pakto reformą. Visų pirma būtina užtikrinti, kad esminiai nacionalinių biudžeto sistemų elementai, būtent apskaita bei statistika ir prognozavimo praktika, atitiktų būtiniausius Europos standartus, kad padidėtų fiskalinių pokyčių skaidrumas ir būtų lengviau juos stebėti. Taip pat būtina, kad nacionalinėse biudžeto sistemose būtų pereita prie daugiamečio biudžeto planavimo perspektyvos, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti ES lygiu nustatyti vidutinės trukmės biudžeto tikslai. Be to, valstybės narės turi nustatyti skaitines fiskalines taisykles, kurios padėtų užtikrinti, kad deficito ir skolos ribos nebūtų viršijamos. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad šie principai būtų taikomi visiems valdžios sektoriaus subsektoriams. Nacionalinės valdžios institucijos taip pat privalo pateikti išsamią informaciją apie esamus nebiudžetinius fondus, mokesčių išlaidas ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir taip garantuoti biudžeto proceso skaidrumą.

2010/0276 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. …/…

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 14 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[1],

atsižvelgdama į Europos centrinio banko (ECB) nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip nustatyta Sutartimi, turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės bei pinigų politikos sąlygų patikimumo ir mokėjimų balanso tvarumo principams.

(2) Iš pradžių Stabilumo ir augimo paktą sudarė 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[2], 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[3] ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto[4]. 2005 m. reglamentai (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 iš dalies atitinkamai pakeisti reglamentais (EB) Nr. 1055/2005 ir (EB) Nr. 1056/2005. Be to, buvo priimtas 2005 m. kovo 20 d. Tarybos pranešimas „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“.

(3) Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris grindžiamas finansiniu stabilumu ir leidžia kurti naujas darbo vietas.

(4) Reikia tobulinti bendrą ekonomikos valdymo sistemą, visų pirma, biudžeto priežiūrą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių, ypač euro zonos narių, pasiektą aukštą integracijos lygį.

(5) Reikėtų stiprinti biudžetinės drausmės taisykles, visų pirma gerokai daugiau dėmesio skirti skolos lygiui ir pokyčiams ir bendram tvarumui.

(6) Įgyvendinant esamą perviršinio deficito procedūrą remiantis tiek deficito kriterijumi, tiek skolos kriterijumi, reikia nustatyti skaitinį lyginamąjį dydį, pagal kurį būtų vertinama, ar valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės.

(7) Kai remiantis skolos kriterijumi priimamas sprendimas, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, ir visais to sprendimo priėmimo etapais remtis reikėtų ne vien tik faktu, kad nesilaikoma skaitinio lyginamojo dydžio, tačiau visada reikėtų atsižvelgti į visus kitus svarbius veiksnius, nurodytus Komisijos pranešime pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį.

(8) Kai remiantis deficito kriterijumi priimamas sprendimas, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, ir visais to sprendimo priėmimo etapais reikia remtis visais svarbiais veiksniais, nurodytais Komisijos pranešime pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį, jeigu valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu neviršija pamatinės vertės.

(9) Komisijos pranešime pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį turėtų būti tinkamai atsižvelgta į nacionalinės fiskalinės sistemos kokybę, nes ji labai svarbi užtikrinant fiskalinį konsolidavimą ir viešųjų finansų tvarumą.

(10) Kad būtų lengviau stebėti, kaip laikomasi Tarybos rekomendacijų ir įspėjimų ištaisyti perviršinio deficito padėtį, reikia, kad juose būtų nurodyti metiniai biudžeto tikslai, atitinkantys reikalaujamą pagal ciklą pakoreguotą fiskalinį pagerėjimą, atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones.

(11) Vertinant veiksmingas priemones bus naudinga, jei bus atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi valdžios sektoriaus išlaidų tikslų ir kaip įgyvendinamos planuotos konkrečios su pajamomis susijusios priemonės.

(12) Vertinant, ar pratęsti perviršinio deficito padėties ištaisymo terminą, reikėtų ypač atsižvelgti į didelį bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukį.

(13) Tikslinga pagerinti Sutarties 126 straipsnio 11 dalyje numatytų finansinių poveikio priemonių taikymą, kad jos būtų reali paskata laikytis pagal 126 straipsnio 9 dalį pateiktų įspėjimų.

(14) Siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės narės laikytųsi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos reikalavimų, reikėtų pagal Sutarties 136 straipsnį nustatyti taisyklėmis grįstas poveikio priemones, kuriomis būtų užtikrinami sąžiningi, laiku taikomi ir veiksmingi Stabilumo ir augimo pakto taisyklių laikymosi mechanizmai.

(15) Reglamento (EB) Nr. 1467/97 nuorodose turėtų būti atsižvelgta į naują Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsnių numeraciją ir į tai, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3625/93 pakeistas 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo[5].

(16) Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 iš dalies keičiamas taip:

1. 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„ 1 straipsnis

1. Šiame reglamente išdėstytos nuostatos, skirtos paspartinti ir paaiškinti perviršinio deficito procedūrą, kuria siekiama neleisti susidaryti perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui, o jam susidarius padėti kuo greičiau jį panaikinti tikrinant, kaip laikomasi biudžetinės drausmės pagal valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos kriterijus.

2. Šiame reglamente „dalyvaujančios valstybės narės“ – valstybės narės, kurių valiuta yra euro.

2. 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Nurodytą vertę viršijantis valdžios sektoriaus deficitas yra laikomas išimtiniu pagal Sutarties 126 straipsnio 2 dalies a punkto antrąją įtrauką tais atvejais, kai jis susidaro dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį šalies valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba kai jis atsiranda dėl didelio ekonomikos nuosmukio.“

b) Įterpiama 1a dalis:

„1a. Kai jis viršija pamatinę vertę, pagal Sutarties 126 straipsnio 2 dalies b punktą laikoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, jei per pastaruosius trejus metus skirtumas, palyginti su pamatine verte, mažėjo maždaug viena dvidešimtąja per metus. Trejus metus nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos – įrašyti] taikant šį rodiklį reikia atsižvelgti į jo retrospektyvų pobūdį.“

c) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Rengdama pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį, Komisija atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, kaip nurodyta tame straipsnyje. Vidutinės trukmės ekonomikos būklės pokyčiai (ypač augimo potencialas, vyraujančios ciklinės sąlygos, infliacija, perviršinis makroekonominis disbalansas) ir vidutinės trukmės biudžeto būklės pokyčiai (ypač fiskalinio konsolidavimo pastangos pakilimo laikotarpiais, valstybės investicijos, politikos pagal bendrą Sąjungos ekonomikos augimo strategiją įgyvendinimas ir bendra valstybės finansų kokybė, visų pirma Tarybos direktyvos [...] dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms laikymasis) turi būti tinkamai atspindėti Komisijos pranešime. Pranešime taip pat analizuojami reikšmingi vidutinės trukmės skolos būklės pokyčiai (visų pirma, tinkamai atsižvelgiama į rizikos veiksnius, įskaitant skolos grąžinimo terminą ir skolos valiutą, atsargų ir srautų operacijas, sukauptus rezervus ir kitą valstybės turtą; garantijas, ypač susijusias su finansų sektoriumi; dėl visuomenės senėjimo ir privačiojo sektoriaus įsiskolinimų atsirandančius tiesioginius ir numanomus įsipareigojimus tiek, kiek tai gali tapti neapibrėžtaisiais numanomais valdžios sektoriaus įsipareigojimais). Be to, Komisija skiria pakankamą dėmesį kitiems veiksniams, kurie, atitinkamos valstybės narės manymu, yra svarbūs siekiant visapusiškai kokybiniu požiūriu įvertinti pamatinės vertės perviršį ir kuriuos valstybė narė nurodė Komisijai ir Tarybai. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas finansiniams įnašams tarptautiniam solidarumui skatinti ir Sąjungos politikos tikslams, vienas iš kurių yra finansinis stabilumas, pasiekti.“

d) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisija ir Taryba atlieka visų svarbių veiksnių suderintą bendrą vertinimą, kuriame konkrečiai nurodoma, koks jų, kaip sunkinančiųjų ar švelninančiųjų veiksnių, poveikis vertinant, kaip laikomasi deficito ir (arba) skolos kriterijų. Jeigu vertinant atitiktį deficito kriterijui valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP viršija pamatinę vertę, priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo, kaip numatyta Sutarties 126 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, į šiuos veiksnius atsižvelgiama tik jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos pagrindinio principo sąlygos: prieš atsižvelgiant į šiuos svarbius veiksnius valdžios sektoriaus deficitas turėtų išlikti artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis turėtų būti laikinas.“

e) 7 dalis pakeičiama taip:

„7. Tuo atveju, kai valstybėse narėse deficito perviršis arba Sutarties 126 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto skolos kriterijaus reikalavimų pažeidimas atspindi pensijų sistemos reformos, kuria įvedama daugiapakopė pensijų kaupimo sistema, apimanti ir privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą, įgyvendinimą, Komisija ir Taryba, vertindamos PDP duomenų apie deficitą ir skolą pokyčius, taip pat atsižvelgia į reformos išlaidas, kurias patiria valstybinio socialinio draudimo pensijų pakopa. Jeigu skolos santykis viršija pamatinę vertę, į reformos išlaidas atsižvelgiama tik jei deficitas išlieka artimas pamatinei vertei. Todėl penkerius metus nuo tokios reformos įsigaliojimo dienos bus atsižvelgiama į grynąsias reformos išlaidas, kurios atsispindi deficito ir skolos pokyčiuose, pagal linijinę mažėjančią skalę. Be to, nepriklausomai nuo reformos įsigaliojimo dienos, penkerių metų nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos – įrašyti] pereinamuoju laikotarpiu bus atsižvelgiama į jos grynąsias išlaidas, kurios atsispindi skolos pokyčiuose, pagal tą pačią linijinę mažėjančią skalę. Į tokiu būdu apskaičiuotas grynąsias išlaidas taip pat atsižvelgiama priimant Tarybos sprendimą pagal Sutarties 126 straipsnio 12 dalį dėl kai kurių arba visų jos sprendimų pagal Sutarties 126 straipsnio 6–9 ir 11 dalis panaikinimo, jeigu deficitas smarkiai ir nuolat mažėdamas pasiekė pamatinei vertei artimą lygį, o tuo atveju, kai nesilaikoma skolos kriterijaus reikalavimų, – jeigu skola pradeda mažėti. Be to, bus vienodai atsižvelgiama į šių grynųjų išlaidų sumažėjimą dėl dalinio ar visiško pirmiau minėtos pensijų reformos panaikinimo.“

3. 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jeigu Komisija, visapusiškai atsižvelgusi į 1 dalyje nurodytą nuomonę, mano, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, ji pateikia nuomonę ir pasiūlymą Tarybai, kaip nurodyta Sutarties 126 straipsnio 5 ir 6 dalyse.“

b) 3 dalyje nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 3605/93 4 straipsnio 2 ir 3 dalis pakeičiama nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

c) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį pateiktoje Tarybos rekomendacijoje nustatomas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių laikotarpis, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių. Tarybos rekomendacijoje taip pat nurodomas terminas, per kurį reikia ištaisyti perviršinio deficito padėtį, o ištaisymas turėtų būti užbaigtas per metus nuo tokio deficito nustatymo, nebent atsirastų ypatingų aplinkybių. Rekomendacijoje Taryba nurodo, kad, siekiant panaikinti perviršinį deficitą per rekomendacijoje nustatytą terminą, valstybė narė turi pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka minimalų metinį pagal ciklą pakoreguoto balanso pagerėjimą, kurio etalonas būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP, atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones.“

d) Įterpiama 4a dalis:

„4a. Per 4 dalyje nustatytą ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį atitinkama valstybė narė Komisijai ir Tarybai pateikia ataskaitą apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį. Ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų ir diskrecinių priemonių pajamų srityje tikslai, atitinkantys Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį, taip pat informacija apie priemones, kurių imtasi, ir šiems tikslams pasiekti numatytų priemonių pobūdį. Ataskaita skelbiama viešai.“

e) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Jei vadovaujantis pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį pateikta rekomendacija buvo imtasi veiksmingų priemonių, o priėmus tą rekomendaciją kyla netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją. Šioje patikslintoje rekomendacijoje, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas paprastai gali būti pratęstas dar vieniems metams. Taryba įvertina, ar yra netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, remdamasi savo rekomendacijoje pateiktomis ekonominėmis prognozėmis. Esant dideliam bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukiui, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, taip pat gali nuspręsti pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją.“

4. 4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Spręsdama, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant į jos rekomendacijas, pateiktas pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį, Taryba vadovaujasi atitinkamos valstybės narės pagal šio reglamento 3 straipsnio 4a dalį pateikta ataskaita ir jos įgyvendinimu ir kitais atitinkamos valstybės narės vyriausybės viešai paskelbtais sprendimais.“

5. 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Visi Tarybos sprendimai įspėti atitinkamą dalyvaujančią valstybę narę, kad ji imtųsi priemonių deficitui sumažinti, pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį priimami per du mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba nusprendžia, kad nebuvo imtasi jokių veiksmingų priemonių pagal 126 straipsnio 8 dalį. Įspėjime Taryba nurodo, kad, siekiant panaikinti perviršinį deficitą per įspėjime nustatytą terminą, valstybė narė turi pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiamas įspėjimas, atitinka minimalų metinį pagal ciklą pakoreguoto balanso pagerėjimą, kurio etalonas būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP, atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones. Taryba taip pat nurodo priemones, kurios padėtų pasiekti šiuos tikslus.“

b) Įterpiama 1a dalis:

„1a. Gavusi Tarybos įspėjimą, pateiktą pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį, atitinkama valstybė narė Komisijai ir Tarybai pateikia ataskaitą apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į Tarybos įspėjimą. Ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų ir diskrecinių priemonių pajamų srityje tikslai, taip pat informacija apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į konkrečias Tarybos rekomendacijas, kad prireikus Taryba galėtų priimti sprendimą pagal šio reglamento 6 straipsnio 2 dalį. Ataskaita skelbiama viešai.“

c) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei vadovaujantis įspėjimu, pateiktu pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį, buvo imtasi veiksmingų priemonių, o priėmus tą įspėjimą kyla netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį priimti patikslintą įspėjimą. Šiame patikslintame įspėjime, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas paprastai gali būti pratęstas dar vieniems metams. Taryba įvertina, ar yra netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, remdamasi savo įspėjime pateiktomis ekonominėmis prognozėmis. Esant dideliam bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukiui, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, taip pat gali nuspręsti pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį priimti patikslintą įspėjimą.“

6. 6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1. Spręsdama, ar atsižvelgiant į jos įspėjimą, pateiktą pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį, buvo imtasi veiksmingų priemonių, Taryba vadovaujasi atitinkamos valstybės narės pagal šio reglamento 5 straipsnio 1a dalį pateikta ataskaita ir jos įgyvendinimu ir kitais atitinkamos valstybės narės vyriausybės viešai paskelbtais sprendimais.

2. Jei įvykdytos sąlygos taikyti Sutarties 126 straipsnio 11 dalį, Taryba taiko 126 straipsnio 11 dalyje numatytas poveikio priemones. Visi tokio pobūdžio sprendimai priimami ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba pagal 126 straipsnio 9 dalį nusprendžia įspėti atitinkamą valstybę narę, kad ji imtųsi priemonių.“

7. 7 straipsnyje nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 3605/93 4 straipsnio 2 ir 3 dalis pakeičiama nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

8. 8 straipsnis pakeičiamas taip:

„ 8 straipsnis

Visi Tarybos sprendimai dėl poveikio priemonių sugriežtinimo pagal Sutarties 126 straipsnio 11 dalį priimami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Reglamente (EB) Nr. 479/2009 nustatytų ataskaitų pateikimo datų. Visi Tarybos sprendimai panaikinti kai kuriuos ar visus savo sprendimus pagal Sutarties 126 straipsnio 12 dalį priimami kuo greičiau, bet kiekvienu atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Reglamente (EB) Nr. 479/2009 nustatytų ataskaitų pateikimo datų.“

9. 9 straipsnio 3 dalyje esanti nuoroda į 6 straipsnį pakeičiama nuoroda į 6 straipsnio 2 dalį.

10. 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„1. Komisija ir Taryba nuolat stebi, kaip įgyvendinamos priemonės, kurių:“

b) 3 dalyje nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 3605/93 pakeičiama nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 479/2009.

11. 11 straipsnis pakeičiamas taip:

„ 11 straipsnis

Jeigu Taryba nusprendžia dalyvaujančiai valstybei narei taikyti Sutarties 126 straipsnio 11 dalyje numatytas poveikio priemones, ji paprastai pareikalauja sumokėti baudą. Taryba gali nuspręsti skirti ne tik baudą, bet ir taikyti kitas, Sutarties 126 straipsnio 11 dalyje numatytas priemones.“

12. 12 straipsnis pakeičiamas taip:

„ 12 straipsnis

1. Baudos sumą sudaro 0,2 % BVP dydžio pastovi sudedamoji dalis ir kintama sudedamoji dalis. Kintama sudedamoji dalis lygi vienai dešimtajai skirtumo tarp praėjusių metų deficito, išreikšto BVP procentu, ir valdžios sektoriaus deficito pamatinės vertės arba, jeigu biudžetinės drausmės nesilaikoma pagal skolos kriterijų, valdžios sektoriaus balanso, išreikšto BVP procentu, kuris turėjo būti pasiektas tais metais pagal įspėjimą, pateiktą pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį.

2. Kiekvienais vėlesniais metais iki tol, kol bus panaikintas sprendimas dėl perviršinio deficito, Taryba įvertina, ar atitinkama dalyvaujanti valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių, atsižvelgdama į Tarybos įspėjimą, pateiktą pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį. Tokiame metiniame įvertinime Taryba, vadovaudamasi Sutarties 126 straipsnio 11 dalimi, nusprendžia sugriežtinti poveikio priemones, nebent atitinkama dalyvaujanti valstybė narė būtų atsižvelgusi į Tarybos įspėjimą. Jeigu nusprendžiama skirti papildomą baudą, ji apskaičiuojama taip pat, kaip 1 dalyje nurodyta baudos kintama sudedamoji dalis.

3. Bet kuri 1 ir 2 dalyse nurodyta bauda neturi viršyti didžiausios nustatytos ribos, t. y. 0,5 % BVP.“

13. 13 straipsnis panaikinamas, o nuoroda į jį 15 straipsnyje pakeičiama nuoroda į 12 straipsnį.

14. 16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Šio reglamento 12 straipsnyje nurodytos baudos sudaro kitas įplaukas, nurodytas Sutarties 311 straipsnyje, ir yra paskirstomos dalyvaujančioms valstybėms narėms, kuriose nėra susidaręs perviršinis deficitas pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį ir kurioms netaikoma Reglamente (ES) Nr. [..../....] apibrėžta perviršinio disbalanso procedūra, proporcingai jų daliai skaičiuojant visas tinkamų valstybių narių bendrąsias nacionalines pajamas.“

15. Visame reglamente nuorodos į 104 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į Sutarties 126 straipsnį.

16. Priedo 2 punkto I skiltyje esančios nuorodos į Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93 4 straipsnio 2 ir 3 dalis pakeičiamos nuorodomis į Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Tarybos vardu

Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO / INICIATYVOS STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo / Iniciatyvos pavadinimas

Tarybos reglamentas dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo.

1.2. Veikla grindžiamo valdymo (VGV) ir veikla grindžiamo biudžeto sudarymo (VGB) struktūros atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) [6]

Ekonomikos ir finansų reikalai

1.3. Pasiūlymo / Iniciatyvos pobūdis

( Pasiūlymas / Iniciatyva susijęs (-usi) su nauja priemone

( Pasiūlymas / Iniciatyva susijęs (-usi) su nauja priemone po bandomojo projekto/parengiamosios priemonės[7]

( Pasiūlymas / Iniciatyva susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu

( Pasiūlymas / Iniciatyva susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai

1.4.1. Pasiūlyme / Iniciatyvoje nurodytas (-i) Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai)

Skatinti ES ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir tvarų vystymąsi

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs tikslai : Nr. 1 ir Nr. 3.

- Rengiant ES atsaką į ekonomikos krizę, užtikrinti veiksmingą politikos koordinavimą ir visos politikos nuoseklumą, atsižvelgiant į darbotvarkės „ES 2020“ įgyvendinimą ir tvaraus vystymosi užtikrinimą, taip pat siekiant didinti valstybių narių augimo potencialą ir ES konkurencingumą.

- Skatinti valstybes nares siekti patikimos biudžeto būklės ir patikimų viešujų finansų, kurių tvarumu ir kokybe būtų prisidedama prie ekonomikos augimo.

Atitinkama VGV / VGB veikla

Ekonominė ir pinigų sąjunga

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti, koks būtų pasiūlymo / iniciatyvos poveikis naudos gavėjams / tikslinėms grupėms

Komisijos komunikate COM(2010) 367 pabrėžta, kad ES reikia gerai apibrėžtos politikos strategijos, kuria būtų i) remiamas ekonomikos atsigavimas, ii) atkuriamas valstybės finansų stabilumas ir iii) aktyviai skatinamas tvarus ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas.

Siūlomas reglamento, kuris sudaro Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį, pakeitimas – minėtame komunikate paskelbtų oficialių teisės aktų pasiūlymų dalis. Šiais pakeitimais siekiama gerinti ekonominės politikos koordinavimą, visų pirma atsižvelgiant į poreikį užtikrinti valstybių narių fiskalinės politikos veiksmingą ekonominę priežiūrą naudojantis atitinkamomis paskatomis ir sankcijomis ir didesnį dėmesį skiriant valstybės skolai ir fiskaliniam tvarumui.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo / iniciatyvos įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Bendro Komisijos tikslo – skatinti ES ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir tvarų vystymąsi – pasiekimas vertinamas remiantis šiais poveikio rodikliais:

- kokiu mastu valstybių narių fiksuojami biudžeto rezultatai atitinka Stabilumo ir augimo paktą;

- potencialus augimas / potenciali gamybos apimtis.

Pirmiau nurodyto konkretaus tikslo Nr. 3 pasiekimas vertinamas remiantis šiuo rezultatų rodikliu: valstybių narių įgyvendintų atskirų Komisijos rekomendacijų, susijusių su Stabilumo ir augimo paktu, procentinė dalis (su sąlyga, kad jas priėmė Taryba).

1.5. Pasiūlymo / Iniciatyvos pagrindas

1.5.1. Trumpalaikis (-iai) ir ilgalaikis (-iai) poreikis (-iai)

Teisės akto pasiūlymas – 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikate COM(2010) 367, kuriame toliau plėtojamos 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikate COM(2010) 250 nustatytos politikos idėjos ir remiamasi gairėmis, dėl kurių susitarta 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime, paskelbtų priemonių dalis.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas – neatsiejama ES kompetencijos sritis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo VIII antraštinėje dalyje (ekonominė ir pinigų politika).

1.5.3. Panašios ankstesnės veiklos patirtis

Iš ankstesnės patirties matyti, kad reikia griežtinti ekonominės politikos koordinavimą ir kad visų pirma reikia stiprinti Stabilumo ir augimo pakto prevencinę ir korekcinę dalis.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Teisės akto pasiūlymas – viena iš 2010 m. birželio 30 d. Komunikate COM(2010) 367 pateikto išsamaus ekonominės reformos paketo sudedamųjų dalių.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

( Pasiūlymo / Iniciatyvos trukmė ribota

- ( Pasiūlymas / Iniciatyva galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

- ( Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

( Pasiūlymas / Iniciatyva yra neribotos trukmės

- Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

- po to veikimas visu pajėgumu.

1.7. Numatytas (-i) valdymo metodas (-ai) [8]

( Centralizuotas tiesioginis Komisijos valdymas

( Centralizuotas netiesioginis valdymas perduodant įgyvendinimo užduotis:

- ( vykdomosioms įstaigoms

- ( Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[9]

- ( nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

- ( asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsniu.

( Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

( Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis valstybėmis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis ( nurodyti )

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo metodas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas

Netaikoma

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1. Nustatyta rizika

Netaikoma

2.2.2. Numatytas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Netaikoma

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti esamas arba būsimas prevencijos ir apsaugos priemones

Netaikoma

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO / INICIATYVOS FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Susijusi (os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (s)

Dėl teisės akto pasiūlymo papildomų žmogiškųjų arba finansinių išteklių nereikia.

- Esamos biudžeto išlaidų eilutės

Pagal daugiametės finansinės programos kategorijas ir biudžeto eilutes.

Daugiametės finansinės programos kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Numeris [Aprašymas…................................................] | DIF / NDIF ([10]) | iš ELPA[11] šalių | iš šalių kandidačių[12] | iš trečiųjų šalių | pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą |

[XX.YY.YY.YY.] | DIF / NDIF | TAIP / NE | TAIP / NE | TAIP / NE | TAIP / NE |

- Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės: Nėra.

Pagal daugiametės finansinės programos kategorijas ir biudžeto eilutes.

Daugiametės finansinės programos kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Numeris [Pavadinimas…...….] | DIF / NDIF | iš ELPA šalių | iš šalių kandidačių | iš trečiųjų šalių | pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą |

[XX.YY.YY.YY.] | TAIP / NE | TAIP / NE | TAIP / NE | TAIP / NE |

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos kategorija: | Numeris | [Pavadinimas…........................................................................................….] |

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

-

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

- ( Pasiūlymui / Iniciatyvai įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

- ( Pasiūlymui / Iniciatyvai įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Įvertis turi būti išreikštas bendromis sumomis (arba daugiausia dešimtųjų tikslumu)

Metai N | Metai N+1 | Metai N+2 | Metai N+3 | ... įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) |

( Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) |

XX 01 01 02 (Delegacijos) |

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

( Išorės darbuotojai (visos darbo dienos ekvivalentais)[20] |

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) |

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir DNE delegacijose) |

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginių mokslinių tyrimų srityje) |

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |

IŠ VISO |

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus GD viduje, ir prireikus finansuojami iš papildomų asignavimų, kurie atsakingam GD galėtų būti skiriami pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai |

Išorės darbuotojai |

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

- ( Pasiūlymas / Iniciatyva atitinka dabartinę finansinę programą.

- ( Atsižvelgiant į pasiūlymą / iniciatyvą, reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

- ( Įgyvendinant pasiūlymą / iniciatyvą būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[23].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

- ( Pasiūlyme / Iniciatyvoje nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

- ( Pasiūlyme / Iniciatyvoje numatytas bendrasis finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai N | Metai N+1 | Metai N+2 | Metai N+3 | ... įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) | Iš viso |

Metai N | Metai N+1 | Metai N+2 | Metai N+3 | ... įterpti tiek stulpelių, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) |

Straipsnis …. | | | | | | | | | |Nurodyti įvairių pajamų, kurioms bus daromas poveikis, išlaidų biudžeto eilutę (-es).

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

[1] OL C , , p. .

[2] OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[3] OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

[4] OL C 236, 1997 8 2, p. 1.

[5] OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

[6] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[7] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punktuose.

[8] Išsamią informaciją apie valdymo metodus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[9] Nurodytoms Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[10] DIF – diferencijuotieji asignavimai / NDIF – nediferencijuotieji asignavimai.

[11] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[12] Šalys kandidatės ir, jei taikoma, potencialios šalys kandidatės iš Vakarų Balkanų.

[13] N metai yra pasiūlymo / iniciatyvos įgyvendinimo pradžios metai.

[14] Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos ES programų ir (arba) priemonių įgyvendinimui (buvusios BA eilutės), netiesioginiams moksliniams tyrimams, tiesioginiams moksliniams tyrimams remti.

[15] N metai yra pasiūlymo / iniciatyvos įgyvendinimo pradžios metai.

[16] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt.).

[17] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)“.

[18] N metai yra pasiūlymo / iniciatyvos įgyvendinimo pradžios metai.

[19] Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos ES programų ir (arba) priemonių įgyvendinimui (buvusios BA eilutės), netiesioginiams moksliniams tyrimams, tiesioginiams moksliniams tyrimams remti.

[20] CA – pagal sutartį dirbantis darbuotojas; INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – „Jeune Expert en Délégation“ (jaunesnysis ekspertas delegacijoje); LA – vietinis darbuotojas; SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas.

[21] Neviršijant ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[22] Aktualu struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[23] ˇr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[24] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.