52010PC0392

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.7.20

KOM(2010) 392 galutinis

2010/0215 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese

{SEK(2010) 907}{SEK(2010) 908}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Įvadas

1. Šiuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymu siekiama nustatyti teisės į informaciją baudžiamajame procese visoje Europos Sąjungoje bendrus minimalius standartus. Pasiūlymas yra antroji iš daugelio priemonių, nustatytų 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos priimtame procesinių teisių veiksmų plane, kuriame Komisija raginama palaipsniui teikti pasiūlymus. Šiuo metu toks metodas laikomas gera priemone, skirta kurti pasitikėjimą ir padedanti skatinti ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Todėl šis pasiūlymas turėtų būti laikomas išsamaus teisės aktų paketo, kuris bus pateiktas per ateinančius keletą metų ir kuriuo bus užtikrintos būtiniausios procesinės teisės baudžiamajame procese Europos Sąjungoje, dalimi.

2. Pasiūlymu siekiama gerinti įtariamųjų teises. Nustačius bendrus šių teisių minimalius reikalavimus, turėtų būti lengviau taikyti abipusio pripažinimo principą ir dėl to pagerėtų ES valstybių narių teismų bendradarbiavimas.

3. Pirmoji priemonė – direktyva dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu – priimta 2010 m. spalio 8 d.

4. Teisinis pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82 straipsnio 2 dalis. Tame straipsnyje nustatyta, kad „Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti tokias minimalias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šiose minimaliose taisyklėse atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas ir sistemas.

Jos yra susijusios su:

a) valstybių narių tarpusavio įrodymų leistinumu;

b) asmenų teisėmis baudžiamajame procese;

c) nusikaltimų aukų teisėmis;

d)[…].“

Būtina abipusio pripažinimo sąlyga – tarpusavio pasitikėjimas. Tam tikras suderinamumo laipsnis būtinas norint sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą, taigi ir bendradarbiavimą.

5. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą; 48 straipsnyje užtikrinamos teisės į gynybą, kurių turinys ir apimtis atitinka EŽTK 6 straipsnio 3 dalyje numatytas teises[1]. Teisė gauti informaciją apie teises gali būti išvedama iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio atžvilgiu, pagal kurią institucijos turi imtis iniciatyvos užtikrinti, kad asmenys, kuriems pareikšti baudžiamieji kaltinimai, būtų informuojami apie savo teises. Teisė susipažinti su kaltinimais, kuri išplaukia iš EŽTK 6 straipsnio 3 dalies a punkto, yra labai svarbi asmeniui, kuriam pareikšti baudžiamieji kaltinimai ir kuris turi žinoti, kuo yra kaltinamas, kad galėtų pasiruošti savo gynybai. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – TPPTP)[2] 9 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos panašios nuostatos.

6. Greta pasiūlymo Komisija pateikė poveikio vertinimą. Su poveikio vertinimo ataskaita galima susipažinti šiuo adresu http://ec.europa.eu/governance/impact/ia_carried_out/cia_2010_en.htm .

2. Bendrosios aplinkybės

7. Europos Sąjungos sutarties (toliau – ESS) 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagrindinės teisės, kurias garantuoja EŽTK ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus. ESS 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjunga pripažįsta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, išdėstytas teises, laisves ir principus; chartija turi tokią pat teisinę galią kaip SESV ir ESS. Chartija taikoma ES institucijoms ir valstybėms narėms įgyvendinant Sąjungos teisę, pavyzdžiui, ES teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje.

8. Tamperės Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadose[3] nustatyta, kad abipusio pripažinimo principas turėtų tapti teisminio bendradarbiavimo kertiniu akmeniu, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad abipusio pripažinimo principas „<...> ir būtinas teisės aktų suderinimas palengvintų <...> teisminę asmens teisių apsaugą“[4].

9. 2000 m. liepos 26 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl galutinių nuosprendžių baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo[5] nustatyta, jog „turi būti užtikrinama ne tik, kad taikant [abipusio pripažinimo] principą nenukentėtų įtariamieji ir jų gynybos teisės, bet ir kad būtų sustiprintos procesinės garantijos“.

10. Šios nuostatos buvo įtvirtintos Tarybos ir Komisijos priimtoje Priemonių, skirtų įgyvendinti nuosprendžių baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principą, programoje[6]. Joje nurodyta, kad „abipusio pripažinimo principas labai priklauso nuo daugelio kriterijų, kurie lemia jo veiksmingumą“.

11. Šiems kriterijams priskiriami įtariamųjų teisių apsaugos mechanizmai (3 kriterijus) ir bendrų minimalių standartų, reikalingų abipusio pripažinimo principo taikymui palengvinti, apibrėžimas (4 kriterijus). Šiuo direktyvos pasiūlymu įgyvendinamas iškeltas tikslas stiprinti asmens teisių apsaugą.

12. 2004 m. Komisija pateikė išsamų teisės akto dėl tam tikrų svarbiausių kaltinamųjų teisių baudžiamajame procese pasiūlymą[7]. Taryba pasiūlymo nepriėmė.

13. 2009 m. lapkričio 30 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė Veiksmų planą, skirtą įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti[8], kuriame raginama palaipsniui priimti penkias priemones dėl tam tikrų pagrindinių procesinių teisių, o Komisija raginama pateikti atitinkamus pasiūlymus. Taryba tuo metu pripažino, kad Europos lygmeniu nebuvo dėta pakankamai pastangų pagrindinėms asmens teisėms baudžiamajame procese užtikrinti. Visišką šios srities ES teisės aktų naudą bus galima pajusti tik visas priemones perkėlus į nacionalinę teisę. Ši – antroji veiksmų plano priemonė – susijusi su teise į informaciją.

14. 2009 m. gruodžio 10–11 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba priėmė Stokholmo programą[9], kurioje dar kartą patvirtinta, kad svarbu gerbti asmens teises baudžiamajame procese, nes jos yra pagrindinė Sąjungos vertybė ir svarbi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo ir visuomenės pasitikėjimo Europos Sąjungoje dalis. Pagrindinių asmens teisių apsauga taip pat padės pašalinti laisvo judėjimo kliūtis. Stokholmo programoje nurodoma, kad veiksmų planas yra neatsiejama daugiametės programos dalis, o Komisija raginama pateikti atitinkamus pasiūlymus, kad veiksmų planą būtų galima greitai įgyvendinti.

3. Teisė į informaciją pagal Chartiją ir EŽTK

15. Chartijos 6 straipsnyje „Teisė į laisvę ir saugumą“ nustatyta:

„Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą“.

Chartijos 47 straipsnyje „Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą“ numatyta:

„<...> Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas.

(…).“

Chartijos 48 straipsnyje „Nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą“ nustatyta:

„2. Kiekvienam, kuris kaltinamas padaręs nusikaltimą, užtikrinama teisė į gynybą.“

Chartija savo taikymo srityje užtikrina ir atspindi atitinkamas EŽTK įtvirtintas teises.

EŽTK 5 straipsnyje „Teisė į laisvę ir saugumą“ nustatyta:

„2. Kiekvienam suimtajam turi būti nedelsiant jam suprantama kalba pranešta, dėl ko jis suimtas ir kuo kaltinamas.

(…)“.

6 straipsnyje „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ nustatyta:

„3. Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises:

a) būti skubiai ir išsamiai jam suprantama kalba informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą;

b) turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai;

[…]“

16. Iš daugelio naujausių tyrimų[10] matyti, kad įtariamieji apie savo teises informuojami labai įvairiai ir informacija apie teises dažniausiai pateikiama tik žodžiu, o tai ne taip veiksminga ir sunkiau kontroliuojama. Teisė į informaciją nėra aiškiai paminėta EŽTK. Vis dėlto yra teismo sprendimų, kuriuose nurodoma teisėsaugos institucijų pareiga imtis pozityviųjų priemonių, kad būtų užtikrintas faktinis EŽTK 6 straipsnio laikymasis; pavyzdžiui, sprendimuose Padalov[11] ir Talat Tunc[12] EŽTT konstatavo, kad institucijos turi aktyviai siekti informuoti įtariamąjį apie jo teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą. Sprendime Panovits[13] EŽTT konstatavo, kad institucijos turi pozityviąją pareigą informuoti įtariamąjį apie jo teisę į teisinę konsultaciją ir, jei tenkinamos sąlygos, į nemokamą teisinę pagalbą. Nepakanka šią informaciją išdėstyti raštu, pavyzdžiui, pateikiant pranešimą apie teises, kaip institucijos padarė Panovits atveju. EŽTT pabrėžia, kad institucijos turi imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad įtariamasis būtų išsamiai informuojamas apie savo teises.

17. EŽTK 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta teismų pareiga informuoti įtariamąjį apie įtarimo pobūdį ir pagrindą, kad jis žinotų, kuo įtariamas, ir galėtų pasiruošti savo gynybai[14] arba ginčyti sulaikymo teisėtumą[15]. Nors abiem straipsniais reikalaujama pateikti tam tikrą specifinę informaciją, tačiau apsiribojama vien faktine informacija apie sulaikymo priežastis, kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir atitinkamą teisinį pagrindą. Informacijos, kuri turi būti pateikta kaltinamajam, apimtis priklauso nuo konkretaus atvejo pobūdžio ir sudėtingumo, nes 6 straipsnio 3 dalies b punkte nurodoma, kad asmeniui turi būti suteikta „pakankamai laiko ir galimybių“ pasirengti savo gynybai, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju skirsis[16]. Tai reiškia, kad iš institucijų gali būti reikalaujama imtis papildomų priemonių užtikrinti, kad įtariamasis iš tikrųjų suprastų informaciją[17]. Iš EŽTT praktikos matyti, kad dauguma problemų dėl teisės normų laikymosi susijusios su pozityviosiomis priemonėmis, kuriomis užtikrinamas teisingas teismo procesas. Nepakanka pateikti informaciją vien todėl, kad įtariamasis galėtų jos paprašyti. Baudžiamojo persekiojimo institucija įpareigota informuoti įtariamąjį apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą, ši pareiga negali būti įvykdoma pasyviai – suteikiant informaciją, bet apie tai nepranešant gynybai[18]. EŽTK nenurodoma, kaip ta informacija turėtų būti pateikiama. Nors sprendime Kamasinski[19] teismas konstatavo, kad proceso kalbos nemokančiam įtariamajam iš esmės turėtų būti įteikiamas kaltinamojo akto vertimas, tačiau pripažino, jog žodinių paaiškinimų pakanka, kad būtų laikomasi 6 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimų.

18. Laikantis procesinių teisių veiksmų plane numatyto pavedimo, šia direktyva ES lygiu nustatomi minimalūs įtariamųjų ir kaltinamųjų informavimo apie jų procesines teises ir jiems pareikštus įtarimus ar kaltinimus reikalavimai. Taip ja skatinama taikyti Pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 6, 47 ir 48 straipsnius, remiantis EŽTK 5 ir 6 straipsniais, kaip juos išaiškino EŽTT.

4. Specialiosios nuostatos

1 straipsnis. Tikslas

19. Šiame straipsnyje įtvirtinamas direktyvos tikslas – nustatyti taisykles, kuriomis reglamentuojamos įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės į informaciją apie jų teises ir informaciją apie baudžiamajame procese jiems pareikštus įtarimus ar kaltinimus.

2 straipsnis. Taikymo sritis

20. Direktyva taikoma nuo momento, kai valstybės narės kompetentingos institucijos oficialiu pranešimu ar kitaip informuoja asmenį, kad jis įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, iki proceso pabaigos (įskaitant apeliacinį procesą). Vis dėlto ji netaikoma administracinių institucijų procedūrose dėl nacionalinės arba Europos konkurencijos teisės pažeidimų, išskyrus tuos atvejus, kai byla iškeliama teisme, kompetentingame nagrinėti baudžiamąsias bylas.

21. Į taikymo sritį aiškiai įtrauktos Europos arešto orderio[20] vykdymo procedūros. Todėl šia direktyva Chartijos 47 ir 48 straipsniuose ir EŽTK 5 ir 6 straipsniuose įtvirtintos procesinės garantijos taikomos perdavimo procedūroms pagal Europos arešto orderį.

3 straipsnis. Teisė į informaciją apie teises

22. Šiame straipsnyje įtvirtinamasis bendrasis principas, kad visi įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamajame procese turėtų būti kuo anksčiau informuojami apie svarbias procesines teises. Tokia informacija turėtų būti pateikiama žodžiu arba raštu paprasta ir lengvai suprantama kalba.

23. Šio straipsnio 2 dalyje nustatomos būtiniausios teisės ir valstybių narių pareigos, kylančios iš Chartijos, EŽTK, TPPTP ir taikytinų ES teisės aktų, laikomų pagrindiniu veiksniu siekiant nuo pat pradžių garantuoti teisingą baudžiamąjį procesą.

4 straipsnis. Teisė į rašytinę informaciją apie teises sulaikymo atveju

24. Šiame straipsnyje sukonkretinama bendroji valstybių narių pareiga informuoti įtariamuosius arba kaltinamuosius apie jų procesines teises tais atvejais, kai baudžiamojo proceso eigoje kompetentingos valstybių narių institucijos apriboja jų laisvę dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką (pvz., sulaikius policijos pareigūnams arba teismo nutartimi paskyrus ikiteisminį suėmimą). Valstybės narės privalo šiuos asmenis raštu informuoti apie svarbias jų teises. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – KPK) ne kartą savo ataskaitose pabrėžė, kad, remiantis jo patirtimi, sulaikytas asmuo iš karto po laisvės apribojimo laikomas pažeidžiamiausiu dėl įbauginimo ir netinkamo fizinio elgesio su juo grėsmės. KPK nuomone, nepaprastai svarbu, kad įtariamasis arba kaltinamasis būtų nedelsiant informuojamas apie savo teises, t. y. iš karto po to, kai buvo sulaikytas, ir kuo veiksmingiau – paprasta kalba išaiškinant teises[21] (pranešimas apie teises). Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika[22], kompetentingos valstybių narių institucijos turi užtikrinti, kad sulaikytas asmuo visiškai suprastų pranešime apie teises išdėstytą informaciją. Sulaikytam asmeniui turi būti leidžiama pranešimą apie teises laikyti visą laisvės apribojimo laikotarpį.

25. Pranešimas apie teises turėtų būti suformuluotas baudžiamojo proceso neišmanančiam asmeniui lengvai suprantama kalba ir apimti 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Siekiant valstybėms narėms padėti parengti tokį pranešimą apie teises ir skatinti, kad visoje Europos Sąjungoje būtų pateikiama vienoda rašytinė informacija, direktyvos I priede pateikiamas pranešimo apie teises pavyzdys, kuriuo valstybės narės gali vadovautis. Tai – tik orientacinis pavyzdys ir gali būti peržiūrimas atsižvelgiant į įgyvendinimo ataskaitos, kurią Europos Komisija turės pateikti pagal direktyvos 12 straipsnį, išvadas, taip pat įsigaliojus visoms veiksmų plano priemonėms. Pavyzdžio turinys neturi poveikio teisėms, kurios šiuo metu suteikiamos valstybėse narėse.

26. Pranešimas apie teises turi būti pateiktas ta kalba, kurią įtariamasis arba kaltinamasis moka. Policijos įstaigos turėtų turėti elektroninės formos pranešimą keliomis jų teritorijoje labiausiai paplitusiomis kalbomis, kurį prireikus galėtų atspausdinti. Jei dokumento tam tikra kalba nėra, įtariamasis arba kaltinamasis apie savo teises turėtų būti informuojamas žodžiu ta kalba, kurią jis moka, o pranešimas apie teises jam turėtų įteikiamas nedelsiant (t. y., kai tik bus išverstas į atitinkamą kalbą). Silpnaregiams, akliesiems arba nemokantiems skaityti asmenims valstybės narės turi numatyti kitą informacijos pateikimo būdą.

5 straipsnis. Teisė į rašytinę informaciją apie teises Europos arešto orderio vykdymo procedūrose

27. Asmenys, dėl kurių išduotas Europos arešto orderis, turi kitas teises (pvz., teisę būti išklausyti). Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokio pobūdžio procedūrose asmenims būtų parengiamas specialus pranešimas apie teises. Šios direktyvos II priede pateikiamas pranešimo apie teises pavyzdys, kuriuo valstybės narės gali vadovautis. Tai – tik orientacinis pavyzdys ir gali būti peržiūrimas atsižvelgiant į įgyvendinimo ataskaitos, kurią Europos Komisija turės pateikti pagal direktyvos 12 straipsnį, išvadas, taip pat įsigaliojus visoms veiksmų plano priemonėms. Pavyzdžio turinys neturi poveikio teisėms, kurios šiuo metu suteikiamos valstybėse narėse.

6 straipsnis. Teisė į informaciją apie kaltinimus

28. Pareiškus kaltinimus padarius nusikalstamą veiką, asmeniui nedelsiant turėtų būti pateikiama pakankamai išsami informacija jo mokama kalba, kad jis galėtų pasiruošti savo gynybai ir prireikus ginčyti per ikiteisminį procesą priimtus sprendimus. Šis reikalavimas įtvirtintas tiek Chartijoje, tiek EŽTK. Šiame straipsnyje tiksliai nustatoma, kokia minimali informacija turi būti pateikiama.

7 straipsnis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga

29. Veiksmingiausias būdas įtariamajam arba kaltinamajam pateikti išsamią informaciją apie įtarimus ar kaltinimus, kad jis galėtų tinkamai pasiruošti savo gynybai teismo procese – leisti jam arba jo advokatui susipažinti su bylos medžiaga. Iš naujausių tyrimų[23] matyti, kad daugumoje valstybių narių tam tikroje baudžiamojo proceso stadijoje jau galima susipažinti su bylos medžiaga. Remiantis nuolatine EŽTT praktika, pagal EŽTK 5 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 3 dalies b punktą bei kaltinimo ir gynybos kovos priemonių lygybės principą valstybės narės, priklausomai nuo baudžiamojo proceso stadijos, turi atskleisti gynybai visus kaltinamojo kaltę patvirtinančius ir paneigiančius materialius įrodymus[24] ir leisti kaltinamojo advokatui susipažinti su pagrindine bylos medžiaga[25].

30. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai baudžiamojo proceso eigoje įtariamasis arba kaltinamasis sulaikomas, turėtų būti leidžiama susipažinti su ta bylos medžiaga, kuri svarbi norint įvertinti, ar kompetentingos teisėsaugos institucijos sulaikė teisėtai. Tokia ribota galimybė susipažinti su bylos medžiaga užtikrina ikiteisminio proceso teisingumą, kiek tai susiję su sulaikymo ir suėmimo teisėtumu. Spręsdamos, su kokiais dokumentais ir informacija leisti susipažinti, valstybės narės turėtų ypač atkreipti dėmesį į atleidimo nuo baudų programų, kurios taikomos pagal baudžiamąją teisę atliekant kartelinių veiksmų tyrimus, veiksmingumą.

31. 2 dalyje nustatoma valstybių narių pareiga, užbaigus baudžiamąjį tyrimą, visiems kaltinamiesiems leisti susipažinti su bylos medžiaga, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra suimti. Kompetentinga teisėsaugos institucija gali neleisti susipažinti su bylos medžiaga, jei susipažinus su tų dokumentų turiniu galėtų kilti rimtas pavojus kito asmens gyvybei arba valstybės narės, kurioje vyksta teismo procesas, vidaus saugumui. Teisė susipažinti su bylos medžiaga turėtų būti ribojama tik išimtiniais atvejais.

32. Teisė susipažinti su bylos medžiaga negali būti ribojama, leidžiant su dokumentais susipažinti vieną kartą. Jei kaltinamasis arba jo advokatas mano esant reikalinga, turėtų būti leidžiama pakartotinai susipažinti su medžiaga. Jei byla labai didelės apimties arba teisingumo sumetimais, kaltinamajam turėtų būti pateiktas bylos dokumentų sąrašas, iš kurio jis galėtų išsirinkti dokumentus, su kuriais norėtų susipažinti.

8 straipsnis. Peržiūra ir teisių gynimo priemonės

33. Siekdamos užtikrinti, kad įtariamasis arba kaltinamasis gautų visą informaciją, su kuria jis turi teisę susipažinti, valstybės narės turėtų numatyti procedūrą, pagal kurią būtų galima nustatyti, ar asmuo gavo informaciją. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, formuliaras, kurį asmuo pasirašytų, patvirtindamas, kad gavo informaciją, arba įrašas suėmimo protokole.

9 straipsnis. Mokymas

34. Šio straipsnio tikslas – užtikrinti valstybių narių policijos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams būtinus mokymus, kad jie galėtų tinkamai vykdyti 3–8 direktyvos straipsniuose nurodytas pareigas. Visų pirma būtina, jog šie pareigūnai būtų išsamiai susipažinę su įtariamųjų arba kaltinamųjų procesinėmis teisėmis, kad apie šias teises galėtų pateikti svarbią, praktinę ir veiksmingą informaciją.

10 straipsnis. Nekintamumo išlyga

35. Šio straipsnio tikslas – užtikrinti, kad pagal šią direktyvą nustačius bendrus minimalius standartus nebūtų sumažinti tam tikrų valstybių narių standartai ir kad būtų išlaikyti EŽTK nustatyti standartai. Valstybės narės išlaiko visišką laisvę nustatyti griežtesnius standartus negu numatyti šioje direktyvoje.

11 straipsnis. Įgyvendinimas

36. Pagal šį straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės direktyvą įgyvendintų iki 20xx m. xx x d. ir kad iki šios datos išsiųstų Komisijai nuostatų, kuriomis ji perkeliama į nacionalinę teisę, tekstą.

12 straipsnis. Ataskaita

37. Praėjus 36 mėnesiams nuo šios direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje , Komisija privalo pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama, kiek valstybės narės ėmėsi šiai direktyvai įgyvendinti būtinų priemonių, ir prireikus kartu pateikti teisės aktų pasiūlymus.

13 straipsnis. Įsigaliojimas

38. Šiame straipsnyje nustatyta, kad direktyva įsigalios dvidešimtąją dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

I priedas

39. Šiame priede pateikiamas orientacinis pranešimo apie teises, kuris sulaikymo atveju įtariamajam arba kaltinamajam turi būti įteikiamas pagal 4 straipsnio 1 dalį, pavyzdys. Pranešimo apie teises pavyzdyje paprasta kalba paaiškinamos tuo momentu svarbios būtiniausios teisės, išvardytos direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje. Valstybės narės šiuo pavyzdžiu vadovautis neprivalo, tačiau daroma prielaida, kad ketinančios tą daryti valstybės bus įgyvendinusios direktyvos 4 straipsnį. Šis pavyzdys gali būti peržiūrimas atsižvelgiant į įgyvendinimo ataskaitos, kurią Europos Komisija turės pateikti pagal direktyvos 12 straipsnį, išvadas, taip pat įsigaliojus visoms veiksmų plano priemonėms. Pavyzdžio turinys neturi poveikio teisėms, kurios šiuo metu suteikiamos valstybėse narėse.

II priedas

40. Šiame priede pateikiamas orientacinis pranešimo apie teises, kuris remiantis 5 straipsniu įteikiamas pagal Europos arešto orderį sulaikytiems asmenims, pavyzdys. Valstybės narės šiuo pavyzdžiu vadovautis neprivalo, tačiau daroma prielaida, kad ketinančios tą daryti valstybės bus įgyvendinusios direktyvos 5 straipsnį. Šis pavyzdys gali būti peržiūrimas atsižvelgiant į įgyvendinimo ataskaitos, kurią Europos Komisija turės pateikti pagal direktyvos 12 straipsnį, išvadas, taip pat įsigaliojus visoms veiksmų plano priemonėms. Pavyzdžio turinys neturi poveikio teisėms, kurios šiuo metu suteikiamos valstybėse narėse.

5. Subsidiarumo principas

41. Šio pasiūlymo tikslų vienos valstybės narės negali deramai pasiekti, nes labai skiriasi tikslus informacijos turinys ir jos pateikimo momentas, dėl to ES taikomi nevienodi standartai. Kadangi pasiūlymu siekiama skatinti tarpusavio pasitikėjimą, vienodus bendrus minimalius standartus, kurie būtų taikomi visoje Europos Sąjungoje, bus galima nustatyti tik ES lygmens priemone. Pasiūlymu siekiama suderinti pagrindines valstybių narių procesines normas, kuriomis reglamentuojamas informacijos apie teises ir įtarimus arba kaltinimus pateikimas asmenims, įtariamiems arba kaltinamiems padarius nusikalstamą veiką, ir taip sukurti abipusį pasitikėjimą. Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Komisija siūlo sprendimą, kuris šiek tiek skiriasi nuo tinkamiausios priemonės, aprašytos poveikio vertinime, tačiau jo poveikis panašus. ES pavestos priemonės sąnaudos atitinka apskaičiuotąsias pirminei tinkamiausiai priemonei, nes valstybės narės papildomų sąnaudų turės tik tuo atveju, jei nesivadovaus pasiūlytu orientaciniu pranešimo apie teises pavyzdžiu ir pasinaudos savo diskrecijos teise.

6. Proporcingumo principas

42. Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą nes juo neviršijama to, kas būtina ES lygmeniu nustatytiems tikslams pasiekti.

2010/0215 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA .../.../ES

dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[26],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[27],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – TPPTP) 14 straipsnyje. Chartijos 48 straipsnyje užtikrinamos teisės į gynybą.

(2) Chartijos 6 straipsnyje ir EŽTK 5 straipsnyje įtvirtinta teisė į laisvę ir saugumą, kuri negali būti ribojama labiau nei leidžiama pagal EŽTK 5 straipsnį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

(3) Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Remiantis 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadomis, ypač jų 33 punktu, abipusio pripažinimo principas turėtų tapti teisminio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje civilinėse ir baudžiamosiose bylose pagrindu, kadangi pagerinus abipusį teismo sprendimų ir nuosprendžių pripažinimą ir užtikrinus būtiną teisės aktų derinimą būtų sudarytos palankesnės sąlygos valdžios institucijų bendradarbiavimui ir teisminei asmens teisių apsaugai.

(4) 2000 m. lapkričio 29 d. Taryba, vadovaudamasi Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadomis, priėmė baudžiamųjų nuosprendžių abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonių programą[28]. Priemonių programos įžangoje nurodoma, kad abipusio pripažinimo principas „skirtas valstybių narių bendradarbiavimui“ ir „asmens teisių apsaugai stiprinti“.

(5) Kad būtų galima įgyvendinti baudžiamųjų nuosprendžių abipusio pripažinimo principą, valstybės narės turi pasitikėti viena kitos baudžiamosios teisės sistemomis. Abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo laipsnis labai priklauso nuo įvairių kriterijų, be kita ko, įtariamųjų teisių apsaugos mechanizmų ir bendrų minimalių standartų, reikalingų palankesnėms abipusio pripažinimo principo taikymo sąlygoms sudaryti.

(6) Abipusio pripažinimo principas gali būti taikomas veiksmingai tik esant pasitikėjimui, kai ne tik teisminės institucijos, bet ir visi baudžiamojo proceso dalyviai pripažįsta kitų valstybių narių teisminių institucijų sprendimus lygiaverčiais jų valstybių narių atitinkamiems sprendimams, ir tai reiškia pasitikėjimą ne tik vieno iš partnerių teisės normų tinkamumu, bet ir teisingu tų teisės normų taikymu.

(7) Nors visos valstybės narės yra EŽTK ir TPPTP šalys, patirtis rodo, kad tai ne visada savaime suteikia pakankamai pasitikėjimo kitų valstybių narių baudžiamosios teisės sistemomis.

(8) Abipusiam pasitikėjimui stiprinti būtinos išsamios procesinių teisių ir garantijų, kylančių iš Chartijos, EŽTK ir TPPTP, apsaugos normos. Įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės jokiu būdu neturėtų mažinti Konvencijoje ir Chartijoje nustatytų bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išplėtotų standartų.

(9) Sutarties 82 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nustatyti tokias valstybėse narėse taikytinas minimalias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. 82 straipsnio 2 dalies b punkte kalbama apie „asmenų teises baudžiamajame procese“ kaip apie vieną iš sričių, kurioje gali būti nustatytos minimalios taisyklės.

(10) Bendros minimalios taisyklės turėtų padidinti pasitikėjimą visų valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemomis, o tai savo ruožtu turėtų sudaryti sąlygas veiksmingesniam teisminiam bendradarbiavimui esant tarpusavio pasitikėjimui ir pagrindinių teisių kultūros sklaidai Europos Sąjungoje. Be to, jos turėtų padėti pašalinti laisvo piliečių judėjimo kliūtis. Tokios bendros minimalios taisyklės turėtų būti taikomos baudžiamajame procese pateikiamai informacijai.

(11) 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė Veiksmų planą, skirtą įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti (toliau – veiksmų planas)[29]. Veiksmų plane numatoma taikyti laipsnišką metodą ir raginama priimti priemones, susijusias su teise į vertimą raštu ir žodžiu, teise į informaciją apie teises ir informaciją apie kaltinimus, teise į teisinę konsultaciją ir teisinę pagalbą, teise į giminių, darbdavių ir konsulinių įstaigų informavimą ir susijusias su specialiomis pažeidžiamų įtariamųjų ar kaltinamųjų apsaugos priemonėmis. Veiksmų plane pabrėžiama, kad tvarka, kuria jame nurodytos teisės, yra orientacinė, o tai reiškia, kad atsižvelgiant į prioritetus gali būti keičiama. Veiksmų panas turėtų veikti kaip visuma, t. y. jo visiška nauda bus juntama tik įgyvendinus visus jo elementus.

(12) 2009 m. gruodžio 11 d. priimtoje Stokholmo programoje[30] Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino veiksmų planą ir jį įtraukė į Stokholmo programą (2.4. dalis). Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad veiksmų planas nėra baigtinis ir paragino Komisiją išnagrinėti kitus įtariamųjų ir kaltinamųjų būtiniausių procesinių teisių aspektus ir įvertinti, ar reikia nagrinėti kitus klausimus, pavyzdžiui, nekaltumo prezumpciją, siekiant geriau bendradarbiauti šioje srityje.

(13) Pirmoji veiksmų plano priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamajame procese[31].

(14) Ši direktyva susijusi su veiksmų plane numatyta B priemone. Ja nustatomi bendri minimalūs standartai, taikytini informacijai apie teises ir kaltinimus, kuri turi būti pateikta asmenims, įtariamiems arba kaltinamiems padarius nusikalstamą veiką, kad būtų galima stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą. Šia direktyva skatinama taikyti Chartiją, ypač jos 6, 47 ir 48 straipsnius, remiantis EŽTK 5 ir 6 straipsniais, kaip juos išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas. Komunikate „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“[32] Komisija nurodė, kad 2010 m. pateiks pasiūlymą dėl teisės į informaciją.

(15) Direktyva netaikoma administracinių institucijų procedūrose dėl nacionalinės arba Europos konkurencijos teisės pažeidimų, išskyrus tuos atvejus, kai byla iškeliama teisme, kompetentingame nagrinėti baudžiamąsias bylas.

(16) Direktyvoje turėtų būti aiškiai įtvirtinta teisė į informaciją apie teises (kuri išvedama iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos). Taigi direktyva numatoma didesnė nei šiuo metu EŽTT užtikrinama apsauga. Informacija apie kaltinimus yra EŽTK 5 ir 6 straipsniuose įtvirtinta teisė, kaip ją aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas, ji taip pat numatyta TPPTP 9 ir 14 straipsniuose. Įgyvendinus direktyvos nuostatas turėtų būti paprasčiau praktiškai taikyti šias teises siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

(17) Įtariamasis arba kaltinamasis turėtų žinoti savo teises, jas suprasti ir gebėti jomis pasinaudoti prieš apklausą policijoje. Jis nedelsiant savo mokama kalba turėtų būti informuojamas apie jam pareikštų kaltinimų pobūdį ir pagrindą ir gauti informaciją apie tuo momentu svarbias teises.

(18) Prieš pat pradedant baudžiamąjį procesą visiems įtariamiesiems ir kaltinamiesiems žodžiu arba raštu turėtų būti pateikiama informacija apie teises. Pagal šią direktyvą pateiktina informacija apie teises turėtų apimti bent jau informaciją apie teisę turėti advokatą, teisę į informaciją apie kaltinimus ir prireikus teisę susipažinti su bylos medžiaga, teisę į vertimą žodžiu ir raštu nemokantiems teismo proceso kalbos ir teisę būti nedelsiant pristatytam teisėjui, kai įtariamasis ar kaltinamasis sulaikomas. Tai neturi įtakos informacijai, pateiktinai apie kitas iš Chartijos, EŽTK, TPPTP ir taikytinų ES teisės aktų kylančias procesines teises, kaip jas aiškina kompetentingi teismai.

(19) Kai įtariamasis arba kaltinamasis sulaikomas, informacija apie šias tuo momentu svarbias procesines teises turėtų būti pateikiama įteikiant pranešimą apie teises, suformuluotą lengvai suprantama kalba, siekiant užtikrinti, kad asmuo iš tikrųjų suprato savo teises. Siekiant valstybėms narėms padėti parengti tokį pranešimą apie teises ir skatinti valstybes nares taikyti vienodą pranešimą, direktyvos I priede pateikiamas pranešimo apie teises pavyzdys, kuriuo valstybės narės gali vadovautis. Tai – tik orientacinis pavyzdys ir gali būti peržiūrimas atsižvelgiant į įgyvendinimo ataskaitos, kurią Europos Komisija turės pateikti pagal direktyvos 12 straipsnį, išvadas, taip pat įsigaliojus visoms veiksmų plano priemonėms. Į tikrąjį pagal šį pavyzdį parengtą pranešimą taip pat turėtų būti įtraukiamos ir kitos svarbios valstybėje narėje suteikiamos procesinės teisės.

(20) Asmeniui, įtariamam arba kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, turėtų būti pateikiama visa informacija apie įtarimus arba kaltinimus, kuri jam reikalinga pasiruošti gynybai ir kuri užtikrina teisingą teismo procesą.

(21) Veiksmingiausias būdas užtikrinti, kad įtariamasis arba kaltinamasis turi pakankamai informacijos apie įtarimus arba kaltinimus – leisti jam arba jo advokatui susipažinti su bylos medžiaga. Ši teisė gali būti ribojama, kai kyla rimtas pavojus kito asmens gyvybei arba valstybės narės vidaus saugumui.

(22) Valstybėse narėse turėtų būti numatomas mechanizmas, kuris leistų patikrinti, ar įtariamasis ar kaltinamasis gavo visą informaciją apie teises ir kaltinimus, kurią gauti jis turi teisę.

(23) Kompetentingiems valstybių narių pareigūnams turėtų būti užtikrinamas tinkamas mokymas įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių klausimu.

(24) Remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, vaikas yra jaunesnis nei 18 metų asmuo. Vaiko atžvilgiu imantis bet kokių veiksmų, pirmenybė turi būti teikiama vaiko gerovei.

(25) Šioje direktyvoje numatytos teisės mutatis mutandis turėtų būti taikomos Europos arešto orderio vykdymo procedūroms pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos[33]. Siekiant valstybėms narėms padėti parengti tokį pranešimą apie teises ir skatinti valstybes nares taikyti vienodą pranešimą, direktyvos I priede pateikiamas pranešimo apie teises pavyzdys, kuriuo valstybės narės gali vadovautis. Tai – tik orientacinis pavyzdys ir gali būti peržiūrimas atsižvelgiant į įgyvendinimo ataskaitos, kurią Europos Komisija turės pateikti pagal direktyvos 12 straipsnį, išvadas, taip pat įsigaliojus visoms veiksmų plano priemonėms.

(26) Šios direktyvos nuostatomis nustatomi minimalūs reikalavimai. Valstybės narės gali suteikti daugiau teisių, nei nustatyta šioje direktyvoje, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio apsaugą tais atvejais, kurie nėra konkrečiai numatyti šioje direktyvoje. Apsaugos lygis niekada neturėtų būti žemesnis nei numatyta pagal EŽTK nustatytus standartus, išaiškintus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

(27) Šia direktyva paisoma pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Chartija. Šia direktyva ypač siekiama puoselėti teisę į laisvę, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, gynybos teises ir vaiko teises. Jos turi būti atitinkamai įgyvendinamos.

(28) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos, kai jos atitinka EŽTK garantuojamas teises, būtų įgyvendinamos derinant jas su EŽTK nuostatomis, išsamiai išaiškintomis atitinkamoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

(29) Kadangi tikslo nustatyti bendrus minimalius standartus valstybės narės po vieną negali pasiekti nei centriniu, nei regionų ar vietos lygmeniu ir jį galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu, Europos Parlamentas ir Taryba gali imtis priemonių pagal subsidiarumo principą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(30) [Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1, 2, 3 ir 4 straipsnius Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą] ARBA [Nepažeidžiant Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 4 straipsnio, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvaus priimant šią direktyvą, ji nebus joms privaloma ar taikoma ][34] .

(31) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, todėl ji nėra jai privaloma ar taikoma,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis Tikslas

Šia direktyva nustatomos taisyklės, reglamentuojančios įtariamųjų ir kaltinamųjų teisę į informaciją apie jų teises ir jiems baudžiamajame procese pareikštus įtarimus ar kaltinimus.

2 straipsnis Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma nuo momento, kai valstybės narės kompetentingos institucijos oficialiu pranešimu arba kitaip praneša asmeniui, kad jis įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, iki proceso pabaigos, t. y. iki bus galutinai išspręstas klausimas, ar įtariamasis arba kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, įskaitant, tinkamais atvejais, bausmės skyrimą ir sprendimą dėl skundo.

2. Ši direktyva taikoma Europos arešto orderio vykdymo procedūroms.

3 straipsnis Teisė į informaciją apie teises

1. Valstybės narės užtikrina, kad asmeniui, įtariamam arba kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, nedelsiant paprasta ir lengvai suprantama kalba būtų pateikta informacija apie jo procesines teises.

2. 1 dalyje nurodyta informacija apima bent jau:

- teisę – prireikus nemokamai – turėti advokatą,

- teisę į informaciją apie kaltinimus ir prireikus teisę susipažinti su bylos medžiaga,

- teisę į vertimą žodžiu ir raštu,

- įtariamojo arba kaltinamojo sulaikymo atveju – teisę būti nedelsiant pristatytam teisėjui.

4 straipsnis Teisė į rašytinę informaciją apie teises sulaikymo atveju

1. Asmeniui, kurį baudžiamojo proceso eigoje sulaiko kompetentingos valstybės narės institucijos, nedelsiant pateikiama rašytinė informacija apie jo procesines teises (pranešimas apie teises). Jam suteikiama galimybė perskaityti pranešimą apie teises ir leidžiama jį pasilikti visą laisvės apribojimo laikotarpį.

2. Pranešimas apie teises suformuluojamas paprasta kalba, jame pateikiama bent jau 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija. Šios direktyvos I priede pateikiamas orientacinis tokio pranešimo pavyzdys.

3. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įtariamasis nekalba teismo proceso kalba arba jos nesupranta, jam būtų įteiktas pranešimas jo mokama kalba. Valstybės narės numato mechanizmą, kuris leistų atitinkamai informuoti silpnaregius arba nemokančius skaityti įtariamuosius arba kaltinamuosius. Jei įtariamasis arba kaltinamasis yra vaikas, pranešime apie kaltinimus pateikta informacija taip pat pateikiama žodžiu tokia forma, kuri atitiktų vaiko amžių, brandos laipsnį ir protinius bei emocinius gebėjimus.

4. Jei pranešimas apie teises nėra parengtas atitinkama kalba, įtariamasis arba kaltinamasis apie savo teises informuojamas žodžiu jo mokama kalba. Pranešimas apie teises jo mokama kalba jam įteikiamas nedelsiant.

5 straipsnis Teisė į rašytinę informaciją apie teises Europos arešto orderio vykdymo procedūrose

Valstybės narės užtikrina, kad asmuo, dėl kurio pradėta Europos arešto orderio vykdymo procedūra, gautų atitinkamą pranešimą apie teises, kuriame išvardijamos Pagrindų sprendime 2002/584/TVR nustatytos tokių asmenų teisės. Šios direktyvos II priede pateikiamas orientacinis tokio pranešimo pavyzdys.

6 straipsnis Teisė į informaciją apie kaltinimus

1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamajam arba kaltinamajam būtų pateikta pakankamai informacijos apie įtarimus ar kaltinimus, kad būtų užtikrintas teisingas baudžiamasis procesas.

2. 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama nedelsiant ir išsamiai įtariamojo arba kaltinamojo mokama kalba. Vaikui informacija apie kaltinimus pateikiama tokia forma, kuri atitiktų jo amžių, brandos lygį ir protinius bei emocinius gebėjimus.

3. Pateiktinoje informacijoje turi būti nurodyta:

a) aplinkybių, kuriomis padaryta nusikalstama veika, aprašas, įskaitant veikos padarymo laiką, vietą ir įtariamojo arba kaltinamojo dalyvavimo darant veiką laipsnį, ir

b) nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinis kvalifikavimas.

7 straipsnis Teisė susipažinti su bylos medžiaga

1. Kai įtariamasis arba kaltinamasis bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje sulaikomas, valstybės narės užtikrina, kad jam arba jo advokatui būtų leidžiama susipažinti su ta bylos medžiaga, kuri svarbi sulaikymo arba suėmimo teisėtumui įvertinti.

2. Valstybės narės užtikrina, kad užbaigus nusikalstamos veikos tyrimą kaltinamajam arba jo advokatui būtų leidžiama susipažinti su bylos medžiaga. Kompetentinga teisėsaugos institucija gali neleisti susipažinti su bylos medžiaga, jei susipažinus su tų dokumentų turiniu galėtų kilti rimtas pavojus kito asmens gyvybei arba valstybės narės, kurioje vyksta teismo procesas, vidaus saugumui. Teisingumo sumetimais kaltinamasis arba jo advokatas gali prašyti pateikti bylos dokumentų sąrašą.

3. Su byla leidžiama susipažinti laiku, kad įtariamasis arba kaltinamasis galėtų pasiruošti savo gynybai arba ginčyti per ikiteisminį procesą priimtus sprendimus. Bylos medžiaga suteikiama nemokamai.

8 straipsnis Peržiūra ir teisių gynimo priemonės

1. Valstybės narės užtikrina procedūrą, pagal kurią būtų galima nustatyti, ar įtariamasis arba kaltinamasis gavo visą jam svarbią informaciją pagal 3–7 straipsnius.

2. Valstybės narės užtikrina įtariamiesiems arba kaltinamiesiems galimybes naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, kai jie tokios informacijos negavo.

3. Jei apie teises pranešta žodžiu pagal 4 straipsnio 4 dalį, pranešimas užfiksuojamas taip, kad būtų galima patikrinti jo turinį.

9 straipsnis Mokymas

Valstybės narės kompetentingiems policijos ir teisminių institucijų pareigūnams užtikrina mokymą, atitinkantį jų 3–8 straipsniuose įtvirtintas pareigas. Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad kompetentingi pareigūnai būtų pakankamai susipažinę su 3 straipsnyje nurodytomis įtariamųjų arba kaltinamųjų teisėmis, kad būtų galima garantuoti tinkamą informacijos apie šias teises perdavimą.

10 straipsnis Nekintamumo išlyga

Jokia šios direktyvos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti teises ir procesines garantijas, kurios gali būti užtikrinamos pagal EŽTK, TPPTP ir kitas susijusias tarptautinės teisės nuostatas arba valstybių narių įstatymus, kuriais numatoma aukštesnio lygio apsauga, arba kaip nukrypstanti nuo jų.

11 straipsnis Įgyvendinimas

1. Valstybės narės ne vėliau kaip [35] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

2. Jos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

3. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

12 straipsnis Ataskaita

Komisija iki ... [36] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų šiai direktyvai įgyvendinti, prireikus kartu pateikdama teisės aktų pasiūlymus.

13 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtąją dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

14 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

[pic]

Orientacinis[37] pranešimo apie teises sulaikytiems įtariamiesiems ir kaltinamiesiems pavyzdys

Jei Jus sulaikė policijos pareigūnai, turite tokias teises:

A. gauti informaciją, kokios nusikalstamos veikos padarymu esate įtariamas,

B. gauti advokato pagalbą,

C. turėti vertėją žodžiu ir gauti dokumentų vertimą, jei nemokate atitinkamos kalbos,

D. žinoti, kokiam laikui galite būti suimtas.

Šį pranešimą apie teises galite pasilikti visą suėmimo laikotarpį.

A. Informacija apie įtarimus

- Turite teisę žinoti, kodėl esate įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, iš karto po to, kai buvo apribota Jūsų laisvė, net jeigu policijos pareigūnai Jūsų neapklausė.

- Jūs arba Jūsų advokatas gali prašyti leisti susipažinti su bylos dokumentais, susijusiais su Jūsų sulaikymu arba suėmimu, arba prašyti pateikti išsamią informaciją apie jų turinį.

B. Advokato pagalba

- Turite teisę prieš apklausą policijoje pasitarti su advokatu.

- Jūsų pageidavimas pasitarti su advokatu nereiškia, kad esate kaltas.

- Policijos pareigūnai turi Jums padėti susisiekti su advokatu.

- Advokatas yra nepriklausomas nuo policijos ir be Jūsų sutikimo neatskleis jokios informacijos, kurią jam suteikėte.

- Turite teisę policijos nuovadoje ir (arba) telefonu kalbėti su advokatu nedalyvaujant pašaliniams.

- Jei neturite lėšų sumokėti advokatui, policijos pareigūnai turi Jums suteikti informaciją apie nemokamą arba iš dalies mokamą teisinę pagalbą.

C. Vertėjo žodžiu pagalba

- Jei nekalbate atitinkama kalba arba jos nesuprantate, Jums bus pakviestas vertėjas žodžiu. Vertėjas žodžiu yra nepriklausomas nuo policijos ir be Jūsų sutikimo neatskleis jokios informacijos, kurią jam suteikėte.

- Be to, galite prašyti vertėjo žodžiu, kad jis Jums padėtų bendrauti su advokatu.

- Vertėjo žodžiu pagalba nemokama.

- Turite teisę gauti visų teisėjo nutarčių dėl Jūsų sulaikymo arba tolesnio suėmimo vertimą. Be to, galite prašyti kitų svarbių tyrimo dokumentų vertimo.

D. Kaip ilgai gali būti apribota Jūsų laisvė?

- Jei nebuvo paleistas, per *[38] valandas nuo Jūsų laisvės apribojimo turite būti pristatytas teisėjui.

- Teisėjas turi Jus išklausyti ir gali nuspręsti skirti Jums suėmimą arba Jus paleisti. Jei teisėjas nusprendžia, kad toliau liekate suimtas, turite teisę gauti tą teisėjo nutartį.

- Turite teisę bet kuriuo metu prašyti Jus paleisti. Jūsų advokatas patars, kokių priemonių imtis.

II PRIEDAS

[pic]

Orientacinis[39] pranešimo apie teises asmenims, sulaikytiems pagal Europos arešto orderį, pavyzdys

Jei policijos pareigūnai Jus sulaikė pagal Europos arešto orderį, turite tokias teises:

A. žinoti, kodėl buvote sulaikytas,

B. gauti advokato pagalbą,

C. turėti vertėją žodžiu ir gauti dokumentų vertimą, jei nemokate atitinkamos kalbos,

D. gauti informaciją apie savo teisę sutikti su perdavimu,

E. būti išklausytas, jei nesutinkate su perdavimu,

F. pasibaigus terminui būti paleistas.

Šį pranešimą apie teises galite pasilikti visą suėmimo laikotarpį.

A. Teisė žinoti, dėl ko esate sulaikytas

- Turite teisę žinoti, kodėl kitoje šalyje paskelbta Jūsų paieška.

B. Advokato pagalba

- Turi teisę pasitarti su advokatu. Policijos pareigūnai turi Jums padėti susisiekti su advokatu.

- Advokatas yra nepriklausomas nuo policijos ir be Jūsų sutikimo neatskleis jokios informacijos, kurią jam suteikėte.

- Turite teisę policijos nuovadoje ir (arba) telefonu kalbėti su advokatu nedalyvaujant pašaliniams.

- Jei neturite lėšų sumokėti advokatui, policijos pareigūnai turi Jums suteikti informaciją apie nemokamą teisinę pagalbą.

C. Vertėjo žodžiu pagalba

- Jei nekalbate atitinkama kalba arba jos nesuprantate, Jums bus pakviestas vertėjas žodžiu. Vertėjas žodžiu yra nepriklausomas nuo policijos ir be Jūsų sutikimo neatskleis jokios informacijos, kurią jam suteikėte.

- Be to, galite prašyti vertėjo žodžiu, kad jis Jums padėtų bendrauti su advokatu.

- Vertėjo žodžiu pagalba nemokama.

- Turite teisę gauti visų teisėjo nutarčių dėl Jūsų sulaikymo arba tolesnio suėmimo vertimą. Be to, galite prašyti kitų svarbių tyrimo dokumentų vertimo.

D. Jūsų teisė sutikti su perdavimu

- Turite teisę sutikti su Jūsų perdavimu pagal Europos arešto orderį. Tai turėtų pagreitinti procedūrą.

- Jei su perdavimu sutiksite, vėliau gali būti sunku šį sprendimą pakeisti. Prieš nuspręsdamas sutikti arba nesutikti su perdavimu, turėtumėte pasitarti su advokatu.

E. Jūsų teisė būti išklausytam

- Jei nesutinkate būti išsiųstas į šalį, kurioje paskelbta Jūsų paieška, turite teisę kreiptis į teismą ir paaiškinti, kodėl nesutinkate.

F. Teisė būti paleistam pasibaigus terminui

- Paprastai turite būti perduotas per 10 dienų nuo galutinės teismo nutarties dėl Jūsų perdavimo. Jei per 10 dienų nebuvote perduotas, paprastai institucijos privalo Jus paleisti. Vis dėlto yra tam tikrų šios taisyklės išimčių, todėl šiuo klausimu turėtumėte pasitarti su advokatu.

[1] 48 straipsnio išaiškinimas, Su Pagrindinių teisių chartija susiję išaiškinimai.

[2] 999 JT sutarčių serija 171. TPPTP yra tarptautinė pilietinių ir politinių teisių konvencija, pateikta pasirašyti 1966 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija; ją ratifikavo – ir taip tarptautinėje teisėje suteikė privalomąją galią – visos ES valstybės narės.

[3] 1999 m. spalio 15–16 d.

[4] 33 išvada.

[5] COM (2000) 495, 2000 7 29.

[6] OL C 12, 2001 1 15, p. 10.

[7] COM (2004) 328, 2004 4 28.

[8] OL C 295, 2009 12 4, p. 1.

[9] Europos Vadovų Tarybos išvados, 2009 m. gruodžio 10–11 d.

[10] T Spronken, G Vermeulen et al, EU Procedural Rights in Criminal Proceedings , Antverpenas 2009; E Cape, Z Namoradze et al, Effective Criminal Defence in Europe , Antverpenas 2010.

[11] 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Padalov prieš Bulgariją , peticija Nr. 54784/00.

[12] 2007 m. kovo 27 d. sprendimas Talat Tunc prieš Turkiją , peticija Nr. 32432/96.

[13] 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimas Panovits prieš Kiprą , peticija Nr. 4268/04, 72–73 punktai.

[14] 2000 m. liepos 25 d. sprendimas Mattoccia prieš Italiją , peticija Nr. 23969/94, 60 punktas.

[15] 1990 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Fox, Campbell ir Hartley , peticija Nr. A 182, 40 punktas.

[16] 1999 m. kovo 25 d. sprendimas Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją , peticija Nr. 25444/94, 54 punktas; 2000 m. liepos 25 d. sprendimas Mattoccia prieš Italiją , peticija Nr. 23969/94, 60 ir 71 punktai.

[17] 1989 m. gruodžio 19 d. sprendimas Brozicek prieš Italiją , peticija Nr.°10964/84, 41 punktas; 2000 m. liepos 25 d. sprendimas Mattoccia prieš Italiją , peticija Nr.°23969/94, 65 punktas; 2000 m. sausio 30 d. sprendimas Vaudelle prieš Prancūziją , peticija Nr. 35683/97, 59 punktas.

[18] 2000 m. liepos 25 d. sprendimas Mattoccia prieš Italiją , peticija Nr.°23969/94, 65 punktas.

[19] 1989 m. gruodžio 19 d. EŽTT sprendimas Kamasinsksi prieš Austriją , peticija Nr. 9783/82, 79 punktas.

[20] 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR).

[21] KPK, KPK standartai – Esminiai KPK bendrųjų ataskaitų skyriai (angl. The CPT standards – "Substantive" sections of the CPT's General Reports , CPT/Inf/E (2002) 1 – Rev. 2009), p. 11–12.

[22] 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimas Panovits prieš Kiprą , peticija Nr. 4268/04, 67 punktas.

[23] T Spronken, G Vermeulen et al, EU Procedural Rights in Criminal Proceedings , Antverpenas 2009; E Cape, Z Namoradze et al, Effective Criminal Defence in Europe , Antverpenas 2010.

[24] 1992 m. gruodžio 16 d. sprendimas Edwards prieš Jungtinę Karalystę , peticija Nr. 13071/87, 36 punktas.

[25] 2001 m. vasario 13 d. sprendimas Garcia Alva prieš Vokietiją , peticija Nr. 23541/94, 47–55 punktai. 2001 m. vasario 13 d. sprendimas Schöps prieš Vokietiją , peticija Nr. 251164/94, 41–42 punktai. 2009 m. liepos 9 d. sprendimas Mooren prieš Vokietiją , peticija Nr. 11364/03, 121–124 punktai.

[26] OL C ..., ..., p. …

[27] OL C ..., ..., p. …

[28] OL C 12, 2001 1 15, p. 10.

[29] OL C 295, 2009 12 4, p. 1.

[30] OL C 115, 2010 5 4.

[31] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/xxx/ES dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamajame procese (2010 m. spalio 8 d.).

[32] COM (2010) 171, 2010 4 20.

[33] OL L 190, 2002 7 18, p. 1.

[34] Galutinis šios direktyvos konstatuojamosios dalies tekstas priklausys nuo to, kokios pozicijos Jungtinė Karalystė ir Airija faktiškai laikysis pagal protokolo (Nr. 21) nuostatas.

[35] 24 mėnesiai nuo šios direktyvos paskelbimo Oficialiajame leidinyje .

[36] 36 mėnesiai nuo šios direktyvos paskelbimo Oficialiajame leidinyje .

[37] Papildyti kitomis valstybėse narėse suteikiamomis svarbiomis procesinėmis teisėmis.

[38] (…)

[39] Papildyti kitomis valstybėse narėse suteikiamomis svarbiomis procesinėmis teisėmis.