52010PC0174

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.4.21

KOM(2010)174 galutinis

2010/0101 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti

{SEC(2010) 443}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Europos Sąjunga suteikia Europos investicijų bankui (EIB) biudžeto garantiją, apimančią tam tikrą valstybinio arba politinio pobūdžio riziką, susijusią su EIB paskolų ir paskolų garantijų operacijomis, vykdomomis ne ES remiant ES išorės politikos tikslus. ES garantija EIB išorės operacijoms − tai veiksminga priemonė ES biudžeto lėšoms (sudarant išorės veiksmų Garantijų fondo, iš kurio skiriama ES garantija, atidėjinius) derinti su EIB nuosavais ištekliais remiantis EIB finansiniu pajėgumu, kartu užtikrinant, kad nenukentės EIB finansinė padėtis.

ES garantijos, suteikiamos EIB išorės operacijoms, bendra apimtis ir bendrosios sąlygos jau yra nustatytos Tarybos sprendimuose − vadinamuosiuose EIB išorės įgaliojimuose. Naujausias EIB išorės įgaliojimas 2007–2011 m. laikotarpiui buvo nustatytas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 633/2009/EB[1] (toliau − sprendimas). Sprendimo 9 straipsniu Komisija yra įpareigota pateikti šio sprendimo taikymo laikotarpio vidurio ataskaitą, kartu pateikiant jo pakeitimo pasiūlymą, remiantis, inter alia , išorės ekspertų vertinimu (žr. 2 skirsnį).

Remiantis laikotarpio vidurio peržiūros išvadomis, šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti ES garantijos EIB išorės finansavimui tęstinumą per likusį dabartinės 2007–2013 m. finansinės perspektyvos laikotarpį, kartu numatant naujų įgaliojimo elementų.

Dėl šių naujų elementų buvo būtina pakeisti dabartinį sprendimą dėl įgaliojimo. Todėl siekiant aiškumo buvo nuspręsta sprendimą dėl įgaliojimo pakeisti nauju sprendimu, o ne pateikti pasiūlymą dėl pakeitimų. Siūlomas sprendimas bus taikomas EIB finansavimo operacijoms, pasirašytoms per laikotarpį, kuris prasideda 2007 m. vasario 1 d. ir baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d.

Naujame sprendime numatomi šie nauji elementai:

* Dviejų mlrd. EUR neprivalomo įgaliojimo , kuris sprendimu buvo perkeltas į rezervą, naudojimas. Šis neprivalomas įgaliojimas bus naudojamas ne didinant atskiras regionines viršutines ribas, bet kaip projektams, prisidedantiems prie kovos su klimato kaita visuose regionuose, kuriems taikomas sprendimas, skirtas įgaliojimas.

* Dabartinės operacijų, kurioms taikoma ES garantija, regioninių tikslų sistemos pakeitimas horizontaliaisiais aukšto lygio tikslais apimant visus regionus pagal išorės įgaliojimą. Šie aukšto lygio tikslai bus įtraukti į siūlomo sprendimo straipsnius ir apims klimato kaitos, socialinės ir ekonominės infrastruktūros bei vietos privačiojo sektoriaus plėtros sritis.

* Komisijos kartu su EIB ir konsultuojantis su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pagal išorės įgaliojimą kiekvienam regionui kuriamos veiklos gairės, atitinkančios ES regionines strategijas siekiant sustiprinti su bendraisiais aukšto lygio tikslais suderintos EIB veiklos pagal išorės įgaliojimą ir ES regioninių prioritetų ryšį.

* EIB gebėjimo remti ES vystymosi tikslus stiprinimas

- gerinant EIB atliekamą projektų socialinių ir vystymosi aspektų vertinimą ir stebėseną;

- daugiau dėmesio skiriant EIB intervencijai tuose sektoriuose, kurie skatins trečiųjų šalių vystymąsi, pavyzdžiui, aplinkosaugos infrastruktūros, įskaitant vandentiekį ir kanalizaciją, tvaraus transporto ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos. EIB taip pat turėtų palaipsniui aktyvinti veiklą sveikatos apsaugos ir švietimo srityse.

* EIB išorės įgaliojimo Islandijai, Baltarusijai, Libijai, Irakui ir Kambodžai naudojimas.

Prie pasiūlymo pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente[2] pateikiama daugiau informacijos apie galimą EIB veiklą kovos su klimato kaita srityje pagal 2 mlrd. EUR neprivalomą įgaliojimą, taip pat apie loginį pagrindą pritarti pasiūlymui naudoti EIB išorės įgaliojimą Islandijai, Baltarusijai, Libijai, Irakui ir Kambodžai.

KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Kaip jau minėta ankstesniame skirsnyje, dabartiniame sprendime dėl išorės įgaliojimo buvo numatyta atlikti įgaliojimo veikimo laikotarpio vidurio peržiūrą. Ši peržiūra grindžiama išorės ekspertų vertinimu, atliktu prižiūrint ir vadovaujant kompetentingų asmenų iniciatyviniam komitetui (KAIK), išorės konsultantų (COWI) atliktu vertinimu ir konkrečiais EIB vertinimo departamento atliktais vertinimais. Laikotarpio vidurio peržiūros techninė užduotis nurodyta šio sprendimo 2 priede.

Atliekant vertinimą, kuris prasidėjo 2008 m. spalio mėn. ir baigėsi 2010 m. vasario mėn., KAIK rengė klausymus, kuriuose dalyvavo vadovaujantieji Komisijos ir EIB darbuotojai, taip pat pilietinės visuomenės, Europos Parlamento, tarptautinių finansų institucijų (TFI) ir Europos dvišalių finansų institucijų[3] (EDFI) bei Europos analitikų grupių atstovai. KAIK nariai taip pat lankėsi pasirinktose paramą gaunančiose valstybėse ir surengė diskusijas su valdžios bei privačiojo sektoriaus, taip pat COWI ir EIB vertinimo departamento atstovais. COWI vertinimas atliktas rengiant pokalbius su Komisijos ir EIB darbuotojais, nagrinėjant konkrečias šalis ir projektus.

KAIK ataskaitą galima rasti adresu http://www.eib.org/about/documents/mtr-external-mandate-report-steering-committee.htm. COWI ataskaitą galima rasti adresu http://ec.europa.eu/economy_finance/evaluation/completed/index_en.htm.

Vertinimo ataskaitose nustatyti faktai apibendrinti ir analizuoti Komisijos ataskaitoje[4] dėl laikotarpio vidurio peržiūros, kuri pateikiama kartu su šiuo pasiūlymu. Šia ataskaita grindžiami siūlomame sprendime pateikti dabartinio įgaliojimo pataisymų siūlymai.

KAIK taip pat pateikė įvairių pasiūlymų dėl būsimos ES išorės veiksmų reformos, įskaitant EIB išorės veiksmus. Šie pasiūlymai bus išnagrinėti dalyvaujant Komisijai, EIVT, EIB, kitoms TFI ir EDFI iki tada, kai Komisija teiks naujus pasiūlymus artimiausiai finansinei programai.

TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 209 ir 212 straipsnių dvigubu teisiniu pagrindu.

Pasiūlymas priklauso išimtinei ES kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. Pasiūlymas atitinka proporcionalumo principą, nes ES garantija pasiteisino kaip veiksminga ir nebrangi priemonė, apimanti su EIB išorės operacijomis, vykdomomis remiant ES išorės politikos kryptis, susijusią politinę ir valstybinę riziką. Pratęsus ES garantiją bus galima tęsti veiksmingą ir ekonominiu požiūriu patikimą veiklą. |

POVEIKIS BIUDŽETUI

Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009[5] įsteigtas Išorės veiksmų garantijų fondas (toliau − Garantijų fondas), į kurį kasmet iš bendrojo ES biudžeto pervedami atidėjiniai, apsaugo ES biudžetą nuo sukrėtimų, atsirandančių, inter alia, dėl EIB išorės finansavimo operacijų nuostolių.

Garantijų fondo atidėjinių poveikis biudžetui ir ES garantijai administruoti skiriami žmogiškieji bei administraciniai ištekliai nurodyti kartu su pasiūlymu pateiktoje finansinėje pažymoje.

NEPRIVALOMI DUOMENYS

Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

1 straipsniu ES garantija pratęsiama likusiam dabartinės 2007–2013 m. finansinės perspektyvos laikotarpiui su galimybe ją pratęsti dar šešių mėnesių laikotarpiui siekiant užtikrinti EIB finansavimo operacijų tęstinumą. ES garantija neviršija 65 % visos sumos, kurią sudaro EIB negrąžintos išmokėtos sumos bei susijusios sumos (t. y. palūkanos, komisiniai ir kiti galimi mokesčiai, kuriuos įsipareigojusios šalys, kurioms suteikta garantija, turi sumokėti EIB pagal paskolos arba garantijos susitarimą), kaip numatyta dabartiniame sprendime. Jame pabrėžiama, kad, suteikdamas finansavimą, kuriam taikoma ES garantija, EIB taiko savo taisykles ir procedūras, taip pat garantija suteikiama tik su sąlyga, kad EIB finansavimas bus vykdomas remiant ES išorės politikos tikslus.

2 straipsnyje nustatytos EIB finansavimo, kuriam suteikiama ES garantija, viršutinės ribos. Dabartinės regioninės viršutinės ribos išlaikomos, kaip numatyta siūlomo sprendimo priede. Neprivalomas 2 mlrd. EUR įgaliojimas, kuris buvo perkeltas į rezervą su galimybe jį panaudoti po laikotarpio vidurio peržiūros, naudojamas kaip specialus paketas, skirtas kovos su klimato kaita projektams finansuoti. Straipsnyje taip pat pateikiama projektų, kurie laikytini prisidedančiais prie kovos su klimato kaita, apibrėžtis.

3 straipsnyje nustatyti horizontalieji aukšto lygio tikslai, kurių būtina siekti EIB finansavimo operacijomis, kurioms suteikiama ES garantija. Tai įgaliojimui suteiks daugiau aiškumo jį sutelkiant į tas sritis, kuriose EIB turi santykinį pranašumą ir tam tikrų privalumų, t. y. klimato kaitos, ekonominės infrastruktūros ir vietos privačiojo sektoriaus plėtros (visų pirma MVĮ) srityse. Regioninė integracija bus prioritetinis visos EIB finansavimo veiklos tikslas.

4 straipsnyje pateikiamas šalių, kurioms taikomas pasiūlymas, sąrašas ir jų atitikimas reikalavimams. Lyginant su dabartiniu sprendimu dėl įgaliojimo nustatoma, kad EIB finansavimo, kuriam suteikiama ES garantija, reikalavimus atitinka Islandija, Baltarusija, Libija, Irakas ir Kambodža. Tai rodo pažangą, pasiektą ES plėtojant santykius su šiomis šalimis. Išsamesnis ES garantijos suteikimo EIB finansavimui šiose šalyse pagrindimas išdėstytas prie šio pasiūlymo pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente[6]. Jame atsižvelgiama į politinę padėtį šiose šalyse ir dvišalius santykius su ES, demokratijos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėtį, taip pat makroekonominę padėtį ir investicijų poreikius šalies lygiu. Kaip ir dabar galiojančio sprendimo atveju, naujų šalių, kuriose vykdomos operacijos, įtraukimas arba EIB finansavimo šalyje, kuriai taikomas įgaliojimas, sustabdymas dėl žmogaus teisių pažeidimų ar dėl kitų priežasčių atliekamas pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

5 straipsnyje nustatyti reikalavimai, susiję su EIB išorės veiklos susiejimu su ES politikos kryptimis. Juo siekiama užtikrinti, kad įgaliojime numatytų aukšto lygio tikslų būtų siekiama įgyvendinant EIB įgaliojimą ir kad EIB finansavimas papildytų atitinkamas ES pagalbos politikos kryptis, programas ir priemones skirtinguose regionuose. Šių tikslų įgyvendinimas vykdant operacijas būtų užtikrintas parengus EIB finansavimo pagal siūlomą sprendimą regionines veiklos gaires. Šiame straipsnyje numatytas reikalavimas Komisijai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie nustatytas veiklos gaires. Jame EIB taip pat raginamas parengti atitinkamas finansavimo strategijas, skirtas faktiniam EIB finansavimo operacijų vykdymui. Be to, numatyta, kad EIB finansavimo operacijai negalima bus teikti ES garantijos, jeigu dėl tokios operacijos Komisija pareikš neigiamą nuomonę EIB statuto 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

6 straipsniu siekiama užtikrinti, kad EIB atliktų kruopštų projektų, kuriems bus taikoma ES garantija, su vystymusi susijusių aspektų deramą patikrinimą, įskaitant socialinio poveikio įvertinimą, kad pagal įgaliojimą būtų remiami tik ekonominiu, finansiniu, aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu tvarūs projektai.

7 straipsnyje numatytos glaudesnio Komisijos ir EIB bei, tam tikrais atvejais, EIVT bendradarbiavimo sąlygos. Juo siekiama užtikrinti, kad EIB išorės finansavimo operacijos visais lygiais − pradedant išankstiniu strateginiu planavimu ir baigiant tolesniu projektų kūrimu − atitiktų ir remtų ES išorės santykių politikos kryptis ir šiame sprendime numatytus aukšto lygio tikslus.

8 straipsnyje numatytos glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis TFI sąlygos.

9 straipsnyje nustatytas ES garantijos, kuri apims EIB finansavimo operacijų politinio ar valstybinio pobūdžio riziką, pobūdis. Jame taip pat numatytas reikalavimas EIB nustatyti politiką, pagal kurią būtų priimamas sprendimas reikalavimus atitinkančioms operacijoms prašyti ES garantijos arba finansuoti jas EIB rizika. Tokios politikos tikslas būtų užtikrinti, kad ES garantijos apsauga būtų naudojama siekiant kuo didesnės naudos paramos gavėjams, pvz., šalyse ir operacijoms, kurioms sunku priimtinomis sąlygomis užsitikrinti finansavimą kapitalo rinkoje, sudarant galimybes paskolų gavėjams investicinio reitingo šalyse arba investicinio reitingo struktūroms investicijų nepritraukiančiose šalyse pasinaudoti EIB skolinimo savo rizika priemonėmis.

10 straipsnyje numatyti reikalavimai, taikomi EIB ir Komisijos atskaitomybės bei apskaitos informacijai.

11 straipsnyje nurodyta EIB atsakomybė Komisijos vardu vykdyti išmokėtų sumų išieškojimą.

12 straipsnyje minima, kad išsamios nuostatos ir procedūros, susijusios su ES garantija, nustatomos Komisijos ir EIB sudarytame garantijos susitarime.

13 straipsnyje nurodyta, kad Komisija prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl ES garantijos nustatymo pagal artimiausią finansinę programą.

14 straipsnyje minima, kad Komisija iki 2014 m. spalio 31 d. pateikia siūlomo sprendimo taikymo galutinę ataskaitą.

„Konstatuojamųjų dalių“ skirsnyje be kita ko nurodytos pasiūlymo pratęsti ES garantiją politinės prielaidos ir pagrindiniai laikotarpio vidurio peržiūros nustatyti faktai.

2010/0101 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 ir 212 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

taikydami įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

1. Europos investicijų bankas (EIB) nuo 1963 m. ne tik vykdo pagrindinę investicijų finansavimo Europos Sąjungoje misiją, bet ir ne Europos Sąjungoje vykdo operacijas remdamas ES išorės politikos kryptis. Tai leidžia ES biudžeto lėšas, skiriamas išorės regionams, papildyti EIB finansiniu pajėgumu pagalbą gaunančių valstybių naudai.

2. Siekiant paremti ES išorės veiksmus ir sudaryti EIB galimybes finansuoti investicijas ne ES nepadarant poveikio EIB kreditingumui, dauguma EIB operacijų išorės regionuose buvo vykdomos naudojantis Komisijos administruojama ES biudžeto garantija.

3. Naujausia ES garantija 2007–2011 m. laikotarpiui buvo nustatyta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 633/2009/EB, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama Bendrijos garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti[7].

4. Išorės veiksmų garantijų fondas (toliau − Garantijų fondas), įsteigtas Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009[8], užtikrina ES biudžetui likvidumo atsargas, skirtas EIB finansavimo operacijų ir kitų ES išorės veiksmų nuostoliams padengti.

5. Kaip numatyta Sprendime Nr. 633/2009/EB, Komisija ir EIB parengė EIB išorės finansavimo laikotarpio vidurio peržiūrą, grindžiamą išorės ekspertų vertinimu, atliktu prižiūrint iniciatyvinei kompetentingų asmenų grupei, išorės konsultantų vertinimu ir konkrečiais EIB parengtais vertinimais. 2010 m. vasario 12 d. iniciatyvinė grupė ataskaitą, kurioje išdėstytos jos išvados ir rekomendacijos, pateikė Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir EIB.

6. Iniciatyvinės grupės ataskaitoje daroma išvada, kad ES garantija EIB yra veiksminga ir stipri politikos priemonė, turinti didelį finansinį ir politinį svertą, ir kad ją reikėtų pratęsti siekiant apimti politinio arba valstybinio pobūdžio riziką. Buvo pasiūlyta tam tikrų Sprendimo Nr. 633/2009/EB pakeitimų, kurie turėtų užtikrinti kuo didesnę EIB išorės operacijų pridėtinę vertę ir veiksmingumą.

7. ES garantija garantuojamos sumos kiekviename regione turėtų ir toliau sudaryti viršutines EIB pagal ES garantiją teikiamo finansavimo ribas, o ne rodiklius, kuriuos turi pasiekti EIB.

8. Be regioninių viršutinių ribų reikėtų naudoti neprivalomą 2 000 000 000 EUR įgaliojimą, kuris būtų paskirstomas kaip paramos paketas EIB finansavimo operacijoms klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas, srityje. EIB galėtų prisidėti savo patirtimi ir ištekliais ir, bendradarbiaudamas su Komisija, padėti valdžios institucijoms bei privačiajam sektoriui kovoti su klimato kaita bei kuo geriau pasinaudoti turimu finansavimu. Remiant padarinių švelninimo ir prisitaikymo projektus, EIB lėšas turėtų papildyti, jei įmanoma, iš ES biudžeto skiriamos lengvatinės lėšos, veiksmingai ir nuosekliai derinant dotacijas ir paskolas kovai su klimato kaita finansuoti teikiant išorės pagalbą.

9. Kad būtų galima kuo greičiau ir veiksmingiau įsisavinti turimą finansavimą per trejų metų laikotarpį 2011–2013 m., turėtų būti numatyta galimybė pagal klimato kaitos įgaliojimą lanksčiau paskirstyti lėšas regioniniu lygiu. Jeigu bendra aptariamų finansavimo operacijų suma viršytų numatytus 2 mlrd. EUR, Komisija ir EIB turėtų stengtis užtikrinti proporcingą lėšų paskirstymą susijusiuose regionuose, remiantis pagal bendrąjį įgaliojimą nustatytais išorės pagalbos prioritetais.

10. Be to, atliekant vertinimą nustatyta, kad nors vertinamu laikotarpiu (2000–2009 m.) vykdytos EIB operacijos iš esmės atitiko ES išorės politikos kryptis, reikėtų stiprinti ES politikos tikslų ir jų įgyvendinimo vykdant EIB operacijas ryšį, jį tikslinti ir struktūriškai apibrėžti.

11. Siekiant padidinti įgaliojimo nuoseklumą, EIB išorės finansavimo veikla labiau remti ES politikos kryptis ir užtikrinti kuo didesnę naudą paramos gavėjams, šiame sprendime turėtų būti nustatyti EIB finansavimo operacijų įgaliojimo visose reikalavimus atitinkančiose šalyse horizontalieji aukšto lygio tikslai pasinaudojant santykiniais EIB privalumais tose srityse, kuriose EIB yra pavykę pasiekti gerų rezultatų. Todėl visuose regionuose, kuriems taikomas šis sprendimas, EIB turėtų finansuoti projektus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, socialinės ir ekonominės infrastruktūros (ypač transporto, energetikos, įskaitant atsinaujinančią energiją, energetinio saugumo, aplinkosaugos infrastruktūros, įskaitant vandentiekį ir kanalizaciją, taip pat informacinių ir ryšių technologijų (IRT)) srityse bei vietos privačiojo sektoriaus plėtros srityje, visų pirma remiant mažas ir vidutines įmones (MVĮ). Šiose srityse šalių partnerių regioninė integracija, įskaitant ES narystės siekiančių šalių, kaimyninių šalių ir ES ekonominę integraciją, turėtų būti prioritetinis EIB finansavimo operacijų tikslas.

12. Be to, EIB finansavimo operacijos turėtų prisidėti prie bendrųjų principų, kuriais grindžiami ES išorės veiksmai, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje, – demokratijos ir teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir įtvirtinimo, taip pat prie tarptautinių aplinkosaugos susitarimų, kurias yra pasirašiusi ES, įgyvendinimo. Ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis[9], EIB finansavimo operacijomis reikėtų skatinti: tvarų ekonominį ir socialinį šių šalių, ypač pačių skurdžiausių, vystymąsi, jų sklandžią ir laipsnišką integraciją į pasaulio ekonomiką, kovą su skurdu, taip pat prisidėti prie tikslų, kuriems ES pritarė Jungtinėse Tautose ir kitose kompetentingose tarptautinėse organizacijose, siekimo. EIB turėtų palaipsniui sukurti atitinkamas priemones šiems reikalavimams deramai tenkinti.

13. Pagal šį sprendimą EIB turėtų daugiau dėmesio skirti vystymuisi glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija ir laikydamasis Europos konsensuso dėl vystymosi principų. Tai turėtų būti įgyvendinama imantis konkrečių priemonių, visų pirma stiprinant EIB gebėjimą vertinti projektų socialinius ir vystymosi aspektus, įskaitant žmogaus teises ir su konfliktais susijusią riziką, bei skatinti vietos konsultacijas. Be to, EIB turėtų daugiau dėmesio skirti tiems sektoriams, kuriuose turi sukaupęs didelės patirties vykdydamas finansavimo operacijas ES ir kurie toliau skatins atitinkamos šalies vystymąsi, kaip antai aplinkosaugos infrastruktūros, įskaitant vandentiekį ir kanalizaciją, tvaraus transporto ir klimato kaitos švelninimo, visų pirma atsinaujinančios energijos srityje. EIB taip pat turėtų palaipsniui aktyvinti veiklą sveikatos apsaugos ir švietimo, taip pat prisitaikymo prie klimato kaitos srityse, tam tikrais atvejais bendradarbiaudamas su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI) ir Europos dvišalėmis finansų institucijomis (EDFI). Tam reikės galimybių lengvatinėmis sąlygomis naudotis ištekliais ir palaipsniui didinti žmogiškuosius išteklius, skiriamus EIB išorės veiklai. EIB veikla taip pat turėtų papildyti ES tikslus ir prioritetus, susijusius su institucijų stiprinimu ir sektorių reformomis. Galiausiai EIB turėtų nustatyti veiklos rodiklius, kurie būtų susieti su projektų vystymosi aspektais ir jų rezultatais.

14. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo įkurta Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris kartu yra už išorės santykius atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas, pareigybė siekiant didinti ES išorės santykių poveikį ir nuoseklumą. Bus įkurta nauja Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), vadovaujama vyriausiojo įgaliotinio. Be to, pastaraisiais metais išsiplėtė ir sustiprėjo ES išorės santykių politikos kryptys. Pirmiausia tai buvo susiję su Pasirengimo narystei strategija, Europos kaimynystės politika, ES strategija dėl Centrinės Azijos, atnaujintomis partnerystėmis su Lotynų Amerika ir Pietryčių Azija bei ES strateginėmis partnerystėmis su Rusija, Kinija ir Indija. Tas pats pasakytina ir apie ES vystymosi politiką, kuri buvo išplėsta siekiant įtraukti visas besivystančias šalis. Nuo 2007 m. ES išorės santykiai taip pat buvo stiprinami naudojant naujas finansines priemones, t. y. Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EIDHR) ir Stabilumo priemonę.

15. EIB veikla narystės siekiančiose šalyse turėtų būti vykdoma pagal Stojimo ir Europos partnerystės dokumentus, kuriuose nustatyti kiekvienos šalies prioritetai, ir pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999) Kosovo atveju siekiant pažangos suartėti su ES, kuriuose numatytas ES pagalbos teikimas. Stabilizacijos ir asociacijos procesas (SAP) – tai ES politikos Vakarų Balkanuose sistema. Ji yra grindžiama progresyvia partneryste, kurią įgyvendindama ES siūlo prekybos nuolaidas, ekonominę ir finansinę pagalbą bei sutartinius santykius įgyvendinant stabilizacijos ir asociacijos susitarimus (SAS). Pasirengimo narystei finansinė pagalba, teikiama naudojantis PNPP, padeda kandidatėms ir galimoms kandidatėms pasirengti ES narystės įsipareigojimams ir uždaviniams. Šia pagalba remiamos vykdomos reformoms, įskaitant pasirengimą narystei. Pagrindinis dėmesys skiriamas institucijų stiprinimui, derinimui su acquis communautaire ir pasirengimui vykdyti ES politiką bei priemones.

16. EIB veikla partnerystės šalyse turėtų būti vykdoma įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, pagal kurią ES siekia plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis, siekdama sukurti ES vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimu grindžiami santykiai. Šiems tikslams pasiekti, ES ir jos partneriai įgyvendina suderintus dvišalius veiksmų planus, kuriuose nustatyti prioritetai, įskaitant dėl politinių ir saugumo klausimų, prekybos ir ekonominių reikalų, aplinkosaugos klausimų bei transporto ir energetikos tinklų integravimo. Viduržemio jūros šalių sąjunga, Rytų partnerystė ir Juodosios jūros sinergija yra daugiašalės ir regioninės iniciatyvos, papildančios Europos kaimynystės politiką; jomis siekiama skatinti ES ir atitinkamos kaimyninių šalių partnerių, kurioms iškyla bendri uždaviniai ir (arba) su kuriomis yra bendra geografinė aplinka, grupės bendradarbiavimą. Viduržemio jūros šalių sąjunga remia geresnį socialinį ir ekonominį vystymąsi, solidarumą, regioninę integraciją, tvarų vystymąsi ir žinių gilinimą, akcentuojant poreikį stiprinti finansinį bendradarbiavimą įgyvendinant regioninius ir tarpvalstybinius projektus. Rytų partneryste siekiama sudaryti būtinas sąlygas ES ir Rytų partnerystės šalių politinei asociacijai ir tolesnei ekonominei integracijai paspartinti. Rusijos Federacijos ir ES plataus masto Strateginė partnerystė vykdoma atskirai nuo Europos kaimynystės politikos ir numato bendras erdves bei veiksmų planus. Ją daugiašaliu lygiu papildo Šiaurės dimensijos iniciatyva, numatanti ES, Rusijos, Norvegijos ir Islandijos bendradarbiavimą.

17. EIB veikla Lotynų Amerikoje turėtų būti vykdoma įgyvendinant ES, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių strateginę partnerystę. Kaip akcentuojama 2009 m. rugsėjo mėn. Komisijos komunikate „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“[10], ES prioritetai bendradarbiavimo su Lotynų Amerika srityje yra skatinti regioninę integraciją ir panaikinti skurdą bei socialinę nelygybę siekiant skatinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi. Šių politinių tikslų reikėtų siekti atsižvelgiant į skirtingą Lotynų Amerikos šalių išsivystymo lygį. Bendrose ES ir Lotynų Amerikos interesų srityse, įskaitant aplinkosaugą, klimato kaitą, nelaimių rizikos mažinimą ir energetiką, mokslą, mokslinius tyrimus, aukštąjį mokslą, technologijas ir inovacijas, reikėtų siekti dvišalio dialogo.

18. EIB turėtų vykdyti aktyvią veiklą Azijoje − tiek dinamiškose augančios ekonomikos, tiek ir neturtingiausiose šalyse. Šiame įvairialypiame regione ES stiprina strateginę partnerystę su Kinija ir Indija, vyksta derybos dėl naujos partnerystės ir laisvosios prekybos sutarčių su Pietryčių Azijos šalimis. Tuo pat metu vystomasis bendradarbiavimas išlieka vienu iš ES ir Azijos partnerystės prioritetų: ES Azijos regiono vystymosi strategija siekiama panaikinti skurdą remiant plataus masto tvarų ekonominį augimą, skatinant prekybai ir integracijai regione palankią aplinką ir sąlygas, stiprinant valdymą, didinant politinį ir socialinį stabilumą bei remiant 2015 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą. Kuriama bendra politika tokiems uždaviniams, kaip antai kova su klimato kaita, darnus vystymasis, saugumas ir stabilumas, valdymas ir žmogaus teisės, taip pat gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija ir reagavimas, spręsti.

19. ES naujos partnerystės su Centrine Azija strategija, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2007 m. birželio mėn., sustiprino regioninį ir dvišalį dialogą bei ES bendradarbiavimą su Centrinės Azijos šalimis regionui aktualiausiais klausimais, kaip antai skurdo mažinimas, darnus vystymasis ir stabilumas. Strategijos įgyvendinimas užtikrino svarbią pažangą žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo ir demokratijos, švietimo, ekonominio vystymosi, prekybos ir investicijų, energetikos ir transporto bei aplinkosaugos politikos srityse.

20. EIB veikla Pietų Afrikoje turėtų būti vykdoma įgyvendinant ES ir Pietų Afrikos šalies strateginį dokumentą. Pagrindinės strateginiame dokumente nustatytos sritys yra darbo vietų kūrimas ir paslaugų teikimo bei socialinės sanglaudos gebėjimų vystymas. EIB veikla Pietų Afrikoje papildo Komisijos vystomojo bendradarbiavimo programą, visų pirma dėl to, kad EIB daugiausia dėmesio skiria privačiajam sektoriui remti ir investicijoms į infrastruktūros bei socialinių paslaugų (būsto, elektros energijos ir savivaldos infrastruktūros) plėtrą. Pietų Afrikos šalies strateginio dokumento laikotarpio vidurio peržiūroje yra pasiūlyta stiprinti veiksmus kovos su klimato kaita srityje vykdant veiklą, padedančią kurti „žaliąsias“ (aplinką tausojančias) darbo vietas.

21. Siekiant užtikrinti didesnį visos ES paramos atitinkamuose regionuose nuoseklumą, reikėtų ieškoti galimybių atitinkamai ir tam tikrais atvejais derinti EIB finansavimą su ES biudžeto ištekliais, pavyzdžiui, garantijų, rizikos kapitalo ir palūkanų normų subsidijų, investicijų į bendrą finansavimą forma, kartu teikiant techninę pagalbą projektams rengti ir įgyvendinti naudojant PNPP, EKPP, Stabilumo priemonę, EIDHR ir VBP.

22. Reikėtų užtikrinti, kad EIB išorės finansavimo operacijos visais lygiais − pradedant išankstiniu strateginiu planavimu ir baigiant tolesniu projektų kūrimu − atitiktų ir remtų ES išorės santykių politikos kryptis ir šiame sprendime numatytus aukšto lygio tikslus. Siekiant didinti ES išorės veiksmų nuoseklumą, reikėtų toliau aktyvinti Komisijos, EIVT ir EIB dialogą politikos ir strategijos klausimais. Tuo pačiu tikslu reikėtų stiprinti EIB ir Komisijos bendradarbiavimą ir išankstinius tarpusavio informacijos mainus veiksmų lygiu. Ypatingai svarbu EIB, Komisijai ir tam tikrais atvejais EIVT iš anksto keistis nuomonėmis rengiant programavimo dokumentus, nes tai padidins EIB ir Komisijos vykdomos veiklos sąveiką.

23. Bendrojo įgaliojimo tikslų ir jų įgyvendinimo susiejimo praktinės priemonės bus numatytos regioninėse veiklos gairėse, kurias Komisija parengs kartu su EIB, prireikus politikos klausimais konsultuodamiesi su EIVT. Šių gairių išeities tašku turėtų būti platesnė ES politikos programa kiekvienam regionui, jos turėtų atitikti ES šalių strategijas ir jomis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad EIB finansavimas papildytų atitinkamas ES pagalbos politikos kryptis, programas ir priemones skirtinguose regionuose. Gairės turėtų būti teikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai pagal kasmetinę Komisijos atskaitomybės apie EIB išorės įgaliojimą procedūrą.

24. EIB, pasikonsultavęs su Komisija, turėtų parengti preliminarią daugiametę programą dėl numatomos EIB finansavimo operacijų apimties, kad būtų galima atitinkamai suplanuoti biudžeto lėšas, kurių reikia Garantijų fondo atidėjiniams sudaryti. Į šį planą Komisija turėtų atsižvelgti reguliariai programuodama biudžetą, kuris perduodamas biudžeto valdymo institucijai.

25. Komisija turėtų išnagrinėti „ES bendradarbiavimo ir vystymo platformos“ rengimą siekdama optimizuoti dotacijų bei paskolų išorės regionuose derinimo mechanizmų veikimą. Atlikdama šį nagrinėjimą, Komisija turėtų konsultuotis su EIB bei kitomis Europos daugiašalėmis ir dvišalėmis finansų institucijomis. Tokia platforma ir toliau skatintų abipusio pasitikėjimo susitarimus, grindžiamus sąlyginiu skirtingų institucijų pranašumu, tuo pat metu nepažeidžiant ES institucijų vaidmens ir prerogatyvų įgyvendinant ES biudžetą ir EIB paskolas.

26. EIB turėtų būti skatinamas plėsti operacijas ne ES nesinaudojant ES garantija, kad būtų remiami ES išorės politikos tikslai, ypač narystės siekiančiose šalyse ir kaimynystės šalyse, kitų regionų investicinio reitingo šalyse, taip pat investicijų nepritraukiančiose šalyse, kai EIB turi atitinkamas trečiųjų šalių garantijas. EIB, konsultuodamasis su Komisija, turėtų parengti politiką, pagal kurią projektai būtų priskiriami įgaliojimui pagal ES garantiją arba EIB finansavimui savo rizika. Pagal tokią politiką būtų atsižvelgiama į atitinkamų šalių ir projektų kreditingumą.

27. EIB turėtų išplėsti naujų ir naujoviškų finansavimo priemonių pasiūlą, be kita ko, skirdamas daugiau dėmesio garantijų priemonių kūrimui. Be to, EIB turėtų būti skatinamas paskolas teikti vietos valiuta ir vietos rinkose leisti obligacijas su sąlyga, kad šalys partnerės įgyvendins būtinas struktūrines reformas, visų pirma finansų sektoriuje, taip pat imsis kitų priemonių EIB veiklai palengvinti.

28. Siekiant užtikrinti, kad bankas visuose regionuose ir subregionuose atitiktų įgaliojimo reikalavimus, EIB išorės veiklai reikės skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Tai visų pirma būtų pakankami gebėjimai ES vystomojo bendradarbiavimo tikslams remti, didesnis dėmesys su veikla susijusių aplinkosaugos, socialinių ir vystymosi aspektų ex ante vertinimui bei veiksminga projektų stebėsena jų įgyvendinimo metu.

29. Vykdydamas finansavimo operacijas ne ES, kurios patenka į šio sprendimo taikymo sritį, EIB turėtų stengtis dar labiau stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą su TFI ir EDFI, kai tinka, įskaitant tam tikrais atvejais bendradarbiavimą dėl sektorių sąlygų ir abipusio pasitikėjimo procedūrų, bendrą finansavimą ir dalyvavimą pasaulinėse iniciatyvose, pavyzdžiui, skatinančiose pagalbos koordinavimą ir veiksmingumą. Minėtos pastangos turėtų būti grindžiamos EIB ir kitų institucijų tarpusavio sąveika, ir reikėtų, kad EIB bei kitos finansų institucijos veiksmingai įgyvendintų lygiavertes pastangas. EIB finansavimo įgyvendinimo Rytų kaimynystės ir partnerystės šalyse, Centrinėje Azijoje ir Turkijoje sąlygos yra nustatytos trišaliuose susitarimo memorandumuose, sudarytuose Komisijos, EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

30. Reikėtų gerinti EIB atskaitomybę ir informacijos Komisijai teikimą siekiant sudaryti galimybes Komisijai pagerinti jos metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl EIB finansavimo operacijų, vykdytų pagal šį sprendimą. Ataskaitoje visų pirma turėtų būti EIB finansavimo operacijų atitikties šiam sprendimui įvertinimas atsižvelgiant į veiklos gaires ir skirsniai apie ES politiką atitinkančią pridėtinę vertę, bendradarbiavimą su Komisija, kitomis TFI ir dvišaliais donorais, įskaitant bendradarbiavimą bendro finansavimo srityje. Jei būtina, ataskaitoje turi būti nurodyti esminiai aplinkybių pokyčiai, pateisinantys tolimesnius įgaliojimo pakeitimus iki laikotarpio pabaigos.

31. EIB finansavimo operacijos ir toliau turėtų būti administruojamos pagal EIB taisykles ir procedūras, įskaitant tinkamas kontrolės priemones ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant išvengti mokesčių slėpimo, taip pat pagal atitinkamas taisykles ir procedūras, susijusias su Audito Rūmais ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis ES garantija

1. Europos Sąjunga suteikia Europos investicijų bankui (EIB) ES biudžeto garantiją operacijoms, vykdomoms ne ES (toliau − ES garantija). ES garantija suteikiama kaip visuotinė garantija dėl EIB negautų, bet jam priklausančių sumų, susijusių su 2 dalies reikalavimus atitinkančiomis paskolomis ir paskolų garantijomis EIB investiciniams projektams.

2. ES garantija gali būti skiriama EIB paskoloms ir paskolų garantijoms, suteiktoms šiame sprendime nurodytose šalyse vykdomiems investiciniams projektams pagal EIB taisykles ir procedūras remiant atitinkamus ES užsienio politikos tikslus, kai EIB finansavimas suteikiamas pagal pasirašytą susitarimą, kuris vis dar galioja ir nebuvo nutrauktas (EIB finansavimo operacijos).

3. ES garantija neviršija 65 % visos pagal EIB finansavimo operacijas išmokėtų kreditų ir suteiktų garantijų sumos, atėmus sugrąžintas sumas ir įskaitant visas susijusias sumas.

4. ES garantija taikoma EIB finansavimo operacijoms, pasirašytoms per laikotarpį, kuris prasideda 2007 m. vasario 1 d. ir baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d. Pagal 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2006/1016/EB, suteikiantį Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti[11], 2008 m. lapkričio 4 d. Tarybos sprendimą 2008/847/EB dėl Centrinės Azijos šalių atitikties reikalavimams pagal Sprendimą 2006/1016/EB, suteikiantį Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti[12], ir Sprendimą Nr. 633/2009/EB pasirašytoms EIB finansavimo operacijoms ir toliau taikoma ES garantija pagal šį sprendimą.

5. Jeigu, pasibaigus 4 dalyje nurodytam laikotarpiui, Europos Parlamentas ir Taryba nepriima sprendimo, kuriuo EIB būtų suteikta nauja ES garantija finansavimo operacijoms ne ES remiantis Komisijos pagal 13 straipsnį pateiktu pasiūlymu, , tas laikotarpis automatiškai pratęsiamas šešiems mėnesiams.

2 straipsnis Viršutinės įgaliojimo ribos

1. Didžiausia EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, viršutinė riba 2007–2013 m. laikotarpiu, atėmus anuliuotas sumas, neviršija 27 800 000 000 EUR, padalytų į dvi dalis:

a) bendrąjį įgaliojimą – 25 800 000 000 EUR;

b) klimato kaitos įgaliojimą – 2 000 000 000 EUR.

2. Bendrasis įgaliojimas skirstomas į privalomas regionines viršutines ribas ir preliminarias viršutinių ribų dalis, kaip nustatyta I priede. Taikydamas regionines viršutines ribas EIB palaipsniui užtikrina tolygų šalių pasiskirstymą regionuose, kuriems taikomas bendrasis įgaliojimas.

3. Bendrasis įgaliojimas taikomas toms EIB finansavimo operacijoms, kuriomis siekiama šio sprendimo 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

4. Klimato kaitos įgaliojimas apima EIB finansavimo operacijas visose šalyse, išvardytose šiame sprendime, kai tokiomis EIB finansavimo operacijomis remiamas pagrindinis ES politikos tikslas – kovoti su klimato kaita remiant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos projektus, prisidedančius prie bendro Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslo, visų pirma vengiant arba mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą atsinaujinančios energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir tvaraus transporto srityse arba didinant pažeidžiamų šalių, sektorių ir bendruomenių atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui. Klimato kaitos įgaliojimas įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, kai įmanoma ir tam tikrais atvejais EIB finansavimą derinant su ES biudžeto lėšomis.

5. Vykdydamas klimato kaitos įgaliojimą, EIB vis tiek siekia užtikrinti proporcingą finansavimo operacijų, pasirašytų šio sprendimo II priede išvardytuose regionuose, paskirstymą iki 1 straipsnio 4 dalyje minimo laikotarpio pabaigos. EIB visų pirma užtikrins, kad II priedo A punkte nurodytam regionui bus skirta ne daugiau kaip 40 %, B punkte – ne daugiau kaip 50 %, C punkte – ne daugiau kaip 30 % ir D punkte – ne daugiau kaip 10 % šiam įgaliojimui skirtos sumos.

3 straipsnis Bendrojo įgaliojimo tikslai

1. ES garantija suteikiama EIB finansavimo operacijoms, kuriomis remiami šie bendrieji tikslai:

a) klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, kaip apibrėžta 2 straipsnio 4 dalyje,

b) socialinės ir ekonominės infrastruktūros, įskaitant transporto, energetikos, aplinkosaugos infrastruktūrą bei informacinių ir ryšių technologijas (IRT), vystymas,

c) vietos privačiojo sektoriaus plėtra, visų pirma remiant mažas ir vidutines įmones.

2. Šalių partnerių regioninė integracija, įskaitant ES narystės siekiančių šalių, kaimyninių šalių ir ES ekonominę integraciją, yra prioritetinis EIB finansavimo operacijų tikslas 1 dalyje išvardytose srityse.

3. EIB palaipsniui plečia veiklą socialiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriuose.

4 straipsnis Tinkamos šalys

1. II priede pateikiamas šalių, atitinkančių ar galinčių atitikti reikalavimus EIB finansavimui pagal ES garantiją gauti, sąrašas.

2. Dėl II priede išvardytų bei „*“ pažymėtų šalių ir kitų II priede neišvardytų šalių atitikties EIB finansavimo pagal ES garantiją reikalavimams kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Europos Parlamentas ir Taryba taikydami įprastą teisėkūros procedūrą.

3. ES garantija taikoma tik EIB finansavimo operacijoms, vykdomoms reikalavimus atitinkančiose šalyse, kurios su EIB yra pasirašiusios bendrąjį susitarimą, kuriame nustatytos teisinės sąlygos, pagal kurias turi būti vykdomos tokios operacijos.

4. Iškilus rimtoms problemoms, susijusioms su politine arba ekonomine padėtimi konkrečioje šalyje, Europos Parlamentas ir Taryba gali nuspręsti sustabdyti naują EIB finansavimą pagal ES garantiją tokioje šalyje taikydami įprastą teisėkūros procedūrą.

5. ES garantija netaikoma EIB finansavimo operacijoms konkrečioje šalyje, kai susitarimas dėl tokių operacijų pasirašytas po tos šalies įstojimo į ES.

5 straipsnis EIB operacijų indėlis siekiant ES tikslų

1. Komisija kartu su EIB parengia EIB finansavimo pagal šį sprendimą regionines veiklos gaires. Rengdami šias gaires, Komisija ir EIB prireikus politikos klausimais konsultuosis su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT). Šių veiklos gairių tikslas – užtikrinti, kad ES politika būtų remiama EIB teikiamu finansavimu, o jas rengiant kaip išeities taškas bus Komisijos ir tam tikrais atvejais EIVT nustatyta platesnė ES regioninės politikos programa. Veiklos gairėmis visų pirma bus užtikrinta, kad EIB finansavimas papildytų atitinkamas ES pagalbos politikos kryptis, programas ir priemones skirtinguose regionuose atsižvelgiant į Europos Parlamento rezoliucijas ir Tarybos sprendimus bei išvadas. Komisija informuos Europos Parlamentą ir Tarybą apie nustatytas gaires. Laikydamasis veiklos gairių, EIB nustato atitinkamas finansavimo strategijas ir užtikrina jų įgyvendinimą.

2. EIB finansavimo operacijų atitikties ES išorės politikos tikslams stebėsena vykdoma pagal 10 straipsnį.

3. EIB finansavimo operacijai negali būti teikiama ES garantija, jeigu dėl tokios operacijos Komisija pareiškia neigiamą nuomonę EIB statuto 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

6 straipsnis EIB atliekamas projektų su vystymusi susijusių aspektų įvertinimas

1. EIB atlieka išsamų projektų, kuriems suteikiama ES garantija, su vystymusi susijusių aspektų patikrinimą. EIB taisyklės ir procedūros apima būtinas nuostatos dėl projektų aplinkosauginio ir socialinio poveikio ir aspektų, susijusių su žmogaus teisėmis, įvertinimo siekiant užtikrinti, kad pagal šį sprendimą būtų remiami tik ekonominiu, finansiniu, aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu tvarūs projektai.

Tam tikrais atvejais taip pat vertinama, kaip būtų galima didinti EIB finansavimo gavėjų gebėjimus projekto įgyvendinimo laikotarpiu teikiant techninę pagalbą.

2. Be su vystymusi susijusių aspektų ex-ante vertinimo, EIB turėtų stiprinti stebėseną projekto įgyvendinimo metu, įskaitant projekto poveikį vystymuisi.

7 straipsnis Bendradarbiavimas su Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba

1. EIB išorės veiksmų atitiktis ES išorės politikos tikslams didinama siekiant EIB finansavimą labiau susieti su ES biudžeto ištekliais, ypač rengiant 5 straipsnyje minimas veiklos gaires, taip pat palaikant nuolatinį ir sistemingą dialogą ir iš anksto keičiantis informacija apie:

a) Komisijos ir (arba) tam tikrais atvejais EIVT rengiamus strateginius dokumentus, kaip antai šalių ir regionų strateginiai dokumentai, preliminarios programos, veiksmų planai ir pasirengimo narystei dokumentai;

b) EIB strateginio planavimo dokumentus ir planuojamus projektus;

c) kitus politinius ir veiklos aspektus.

2. Bendradarbiavimas vyksta atskirų regionų pagrindu, atsižvelgiant į EIB vaidmenį ir ES politikos kryptis kiekviename regione.

8 straipsnis Bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis

1. Siekiant kiek įmanoma padidinti sąveiką, bendradarbiavimą bei veiksmingumą ir užtikrinti priimtiną rizikos pasidalijimą ir projektų bei sektorių sąlygų suderinamumą, prireikus EIB finansavimo operacijos vis dažniau vykdomos bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis arba Europos dvišalėmis finansų institucijomis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas skatinamas vykdant koordinavimą, ypač pagal susitarimo memorandumus arba kitas ES regioninio bendradarbiavimo sistemas, prireikus sudarytus Komisijos, EIB ir įvairiuose regionuose veikiančių pagrindinių tarptautinių finansų institucijų bei Europos dvišalių finansų institucijų.

9 straipsnis ES garantijos aprėptis ir sąlygos

1. EIB finansavimo operacijoms, dėl kurių sutartis pasirašyta su valstybe arba kurios vykdomos su valstybės garantija, ir kitoms EIB finansavimo operacijoms, dėl kurių sutartis pasirašyta su regioninės arba vietos valdžios institucijomis arba vyriausybei priklausančiomis ir (arba) jos kontroliuojamomis valstybės įmonėmis arba įstaigomis, jeigu tokių kitų EIB finansavimo operacijų kredito rizika yra deramai EIB įvertinta atsižvelgiant į atitinkamos šalies kredito rizikos būklę, ES garantija apima visas EIB negautas, bet jam priklausančias sumas (toliau − bendroji garantija).

2. Taikant 1 dalį, Vakarų Krantui ir Gazos ruožui atstovauja Palestinos savivalda, o Kosovui pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999) − Jungtinių Tautų misija Kosove arba administracija, paskirta vadovaujantis šio sprendimo 5 straipsnyje nurodytomis gairėmis.

3. EIB finansavimo operacijoms, išskyrus 1 dalyje nurodytas operacijas, ES garantija apima visas EIB negautas, bet jam priklausančias sumas, kai jos nebuvo gautos dėl toliau nurodytos politinės rizikos (toliau − politinės rizikos garantija):

a) valiutos nepervedimo;

b) turto nusavinimo;

c) karo arba pilietinių neramumų;

d) atsisakymo vykdyti teisingumą pažeidus sutartį.

4. EIB, konsultuodamasis su Komisija, parengia aiškią ir skaidrią finansavimo šaltinio pasirinkimo politiką operacijoms, kurioms gali būti taikoma ir ES garantija, ir EIB finansavimas savo rizika.

10 straipsnis Metinė atskaitomybė ir apskaita

1. Komisija kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai teikia EIB finansavimo operacijų, vykdytų pagal šį sprendimą, ataskaitą. Į ataskaitą įtraukiamas EIB finansavimo operacijų įvertinimas projekto, sektoriaus, šalies bei regiono lygiu, taip pat EIB finansavimo operacijų indėlis įgyvendinant ES išorės politikos ir strateginius tikslus. Ataskaitoje visų pirma pateikiamas EIB finansavimo operacijų atitikties šiam sprendimui įvertinimas atsižvelgiant į 5 straipsnyje minimas veiklos gaires, taip pat yra skirsniai apie pridėtinę vertę siekiant ES politikos tikslų, bendradarbiavimą su Komisija, kitomis TFI ir dvišaliais donorais, įskaitant bendradarbiavimą bendro finansavimo srityje.

2. Taikant 1 dalį, EIB teikia Komisijai EIB finansavimo operacijų, vykdytų pagal šį sprendimą, projekto, sektoriaus, šalies ir regiono lygiu bei ES išorės politikos ir strateginių tikslų įgyvendinimo, įskaitant bendradarbiavimą su Komisija, kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis ir dvišalėmis institucijomis, metines ataskaitas.

3. EIB teikia Komisijai statistinius, finansinius ir apskaitos duomenis apie kiekvieną EIB finansavimo operaciją, kurie būtini Komisijai vykdant ataskaitų rengimo pareigas arba kai tokių duomenų paprašo Europos Audito Rūmai, taip pat neišmokėtų sumų pagal EIB finansavimo operacijas audito pažymą.

4. Komisijos rizikos, kuriai taikoma bendroji garantija, apskaitos ir atskaitomybės tikslais EIB teikia Komisijai EIB rizikos įvertinimą ir informaciją apie EIB finansavimo operacijų su skolininkais arba įsipareigojusiomis šalimis, kurioms suteikta garantija, išskyrus valstybes, reitingus.

5. Informaciją, nurodytą 2, 3 ir 4 dalyse, EIB teikia savo sąskaita.

11 straipsnis Komisijos išmokėtų sumų išieškojimas

1. Jeigu Komisija išmoka sumą pagal ES garantiją, EIB Komisijos vardu ir jos naudai vykdo išmokėtų sumų išieškojimą.

2. EIB ir Komisija sudaro susitarimą, kuriame pateikiamos išsamios išmokėtų sumų išieškojimo nuostatos ir procedūros, ne vėliau kaip 12 straipsnyje nurodyto susitarimo sudarymo dieną.

12 straipsnis Garantijos susitarimas

EIB ir Komisija sudaro garantijos susitarimą, kuriame pateikiamos išsamios nuostatos ir procedūros, susijusios su ES garantija.

13 straipsnis Peržiūra

Komisija prireikus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl ES garantijos nustatymo pagal artimiausią finansinę programą.

14 straipsnis Galutinės ataskaitos teikimas

Komisija iki 2014 m. spalio 31 d. pateikia šio sprendimo taikymo galutinę ataskaitą.

15 straipsnis Panaikinimas

Sprendimas Nr. 633/2009/EB panaikinamas.

16 straipsnis Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

BENDROJO ĮGALIOJIMO REGIONINĖS VIRŠUTINĖS RIBOS

A. Narystės siekiančios šalys – 8 700 000 000 EUR;

B. Kaimynystės ir partnerystės šalys – 12 400 000 000 EUR;

preliminariai suskirstyta į tokias dalis:

i) Viduržemio jūros regiono šalys – 8 700 000 000 EUR;

ii) Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija – 3 700 000 000 EUR;

C. Azija ir Lotynų Amerika – 3 800 000 000 EUR;

preliminariai suskirstyta į tokias dalis:

i) Lotynų Amerika – 2 800 000 000 EUR;

ii) Azija (įskaitant Centrinę Aziją) – 1 000 000 000 EUR;

D. Pietų Afrikos Respublika – 900 000 000 EUR.

Pagal bendrojo įgaliojimo regionams nustatytą viršutinę ribą EIB valdymo organai gali nuspręsti iki 10 % regioninės viršutinės ribos sumos perskirstyti tarp preliminarių regionų viršutinių ribų dalių.

II PRIEDAS

REIKALAVIMUS ATITINKANTYS AR GALINTYS ATITIKTI REGIONAI IR ŠALYS

A. Narystės siekiančios šalys

1. Šalys kandidatės

Kroatija, Turkija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

2. Potencialios šalys kandidatės

Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija, Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244 (1999), Islandija.

B. Kaimynystės ir partnerystės šalys

1. Viduržemio jūros regiono šalys

Alžyras, Egiptas, Vakarų Krantas ir Gazos ruožas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Sirija, Tunisas.

2. Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija

Rytų Europa: Moldovos Respublika, Ukraina, Baltarusija;

Pietų Kaukazas: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija;

Rusija.

C. Azija ir Lotynų Amerika

1. Lotynų Amerika

Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Kolumbija, Kosta Rika, Kuba (*), Ekvadoras, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Meksika, Nikaragva, Panama, Paragvajus, Peru, Urugvajus, Venesuela.

2. Azija

Azija (išskyrus Centrinę Aziją): Afganistanas (*), Bangladešas, Butanas (*), Brunėjus, Kambodža, Kinija (įskaitant Honkongo ir Makao specialiuosius administracinius regionus), Indija, Indonezija, Irakas, Pietų Korėja, Laosas, Malaizija, Maldyvai, Mongolija, Nepalas, Pakistanas, Filipinai, Singapūras, Šri Lanka, Taivanas (*), Tailandas, Vietnamas, Jemenas.

Centrinė Azija: Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.

D. Pietų Afrika Pietų Afrikos Respublika.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne ES, nuostoliams atlyginti, pasiūlymas

2. VEIKLA GRINDŽIAMO VALDYMO IR VEIKLA GRINDŽIAMO BIUDŽETO SUDARYMO SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

Politikos sritis: ekonomika ir finansų reikalai

Veikla grindžiamo biudžeto sudarymo veiklos rūšis: finansinės operacijos ir priemonės

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais

01 04 01 06 − „EB garantija EIB trečiosioms šalims suteiktoms paskoloms“

01 04 01 14 − „Garantijų fondo atidėjiniai“

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė

EIB paskolos ir paskolų garantijos, kurioms taikoma ES garantija, (EIB finansavimo operacijos) gali būti EIB pasirašomos nuo 2007 iki 2013 metų. Europos Parlamentui ir Tarybai nepriėmus sprendimo, kuriuo EIB finansavimo operacijoms ne ES suteikiama nauja ES garantija, 2013 m. pabaigoje numatomas šešių mėnesių pratęsimas. Tačiau bendra priemonės trukmė ir jos finansinis poveikis bus nustatyti atsižvelgiant į pasirašytų EIB finansavimo operacijų terminą. Kaip numatyta Komisijos ir EIB pasirašytame garantijos susitarime, lėšos pasirašytoms operacijoms turėtų būti išmokėtos ne vėliau kaip per septynerius metus nuo įgaliojimo pabaigos.

3.3. Biudžeto ypatybės

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

01 04 01 06 01 04 01 14 | DIF[13] DIF[14] | NE NE | NE NE | NE NE | 4 4 |

4. IŠTEKLIŲ SUVESTINĖ

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

- 01 04 01 06 − „EB garantija EIB trečiosioms šalims suteiktoms paskoloms“

Biudžeto įrašas („p.m.“), kuriame nurodyta EIB paskolų trečiosioms šalims biudžeto garantijos suma, bus panaudotas tik tuomet, jei bus faktiškai pareikalauta šios garantijos ir visos sumos nebus galima padengti iš Garantijų fondo.

- 01 04 01 14 − „Garantijų fondo atidėjiniai“

Išorės veiksmų garantijų fondui lėšos atidedamos pagal Garantijų fondo reglamentą[15]. Pagal šį reglamentą atidėjiniai apskaičiuojami nuo metų pabaigoje negrąžintos sumos. Atidėjinių suma apskaičiuojama „n“ metų pradžioje iš planuojamos sumos (9 % negrąžintos sumos) atėmus Fondo grynojo turto vertę „n–1“ metų pabaigoje. Ši atidėjinių suma „n“ metais įrašoma į „n+1“ metų preliminarų biudžetą, o „n+1“ metų pradžioje visa ši suma viena operacija pervedama iš 01 04 01 12 biudžeto eilutės.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinti numatomi biudžeto ištekliai, kurių Garantijų fondui reikės nuo 2007 iki 2013 metų. 2007−2013 m. duomenys atitinka faktinį biudžeto vykdymą. Apskaičiavimai atlikti remiantis pasiūlytu 27,8 mlrd. EUR dydžio EIB skolinimo įgaliojimu 2007–2013 m., iš kurių 2 mlrd. EUR skirta neprivalomam įgaliojimui.

Reikėtų paminėti, kad Garantijų fondas apima ir makrofinansinės pagalbos bei Euratomo paskolas, kurioms siūlomas sprendimas netaikomas. Todėl biudžeto poreikiai nustatyti atsižvelgiant į jau pasirašytas operacijas bei galimas naujas operacijas šiose dviejose veiklos srityse.

- Prognozuojami Garantijų fondo atidėjinių poreikiai 2012–2013 m. yra apskaičiuoti remiantis EIB numatoma pasirašyti operacijų ir išmokų apimtimi. Reikėtų paminėti, kad šie metiniai duomenys keisis atsižvelgiant į faktinį paskolų sutarčių pasirašymą, lėšų išmokėjimą ir padengimą. Prognozėse atsižvelgiama į 2 mlrd. EUR neprivalomo įgaliojimo poveikį Garantijų fondo atidėjiniams. Vertinant, kad atidėjinių norma lygi 9 %, 2 mlrd. EUR sumos skyrimo finansinis poveikis Fondo atidėjiniams sudarys ne daugiau kaip 180 mln. EUR 2012–2020 m. darant prielaidą, kad atitinkamos paskolos bus visiškai išmokėtos.

Finansinės programos 4 išlaidų kategorijoje atidėta bendra 1,4 mlrd. EUR suma ir numatyta vienoda metinė 200 mln. EUR suma. „Didžiausiems biudžeto poreikiams“ paliekama bendra numatyta 1,4 mlrd. EUR suma. Ši iš pradžių numatyta metinė 200 mln. EUR suma gali būti viršyta 2012 ir 2013 m. atsižvelgiant į išmokamų sumų dydį, taip pat neigiamus pokyčius, pavyzdžiui, susikaupusius įsiskolinimus[16] ir neigiamą turto vertinimą[17], siekiant įveikti didelius sunkumus, kaip nurodyta „Didžiausių biudžeto poreikių“ eilutėje (žr. toliau pateiktą lentelę).

Biudžeto poreikiai, numatyti atsižvelgiant į „įprastų“ ir ypatingų Garantijų fondo atidėjinių sudarymą, nurodyti toliau pateiktoje lentelėje (faktiniai 2007–2011 m. duomenys).

Veiklos išlaidos[18] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 138,9 | 326,0 | 271,0 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 138,9 | 326,0 | 271,0 |

Į orientacinę sumą įskaičiuotos administracinės išlaidos[19] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c |

ORIENTACINĖ SUMA, IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 138,9 | 326,0 | 271,0 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 138,9 | 326,0 | 271,0 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos[20] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,9 | 0,9 | 0,9 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos prie žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų nepriskiriamos administracinės išlaidos (NDIF) | 8.2.6. | e | 0,9 | 0,9 | 0,9 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 139,8 | 326,9 | 271,9 |

Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 139,8 | 326,9 | 271,9 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Bendras finansavimas nenumatytas.

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

4.1.3. Finansinis poveikis pajamoms

Pasiūlymas turi tokį finansinį poveikį pajamoms:

Garantijų fondui viršijus planuojamą sumą, perviršio suma grąžinama į bendrąjį biudžetą.

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus) – išsami informacija pateikta 8.2.1. punkte

Metų poreikiai | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 7 | 7 | 7 | 7 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 633/2009 numatyta, kad ES garantija taikoma EIB finansavimo operacijoms, pasirašytoms nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. Todėl būtina pateikti pasiūlymą dėl naujo sprendimo, jei ES nori ir toliau teikti garantiją EIB finansavimo operacijoms, kuriomis remiai ES politikos tikslai, iki 2013 m. gruodžio 31 d.

5.2. Papildoma Bendrijos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sąveika

EIB finansavimo operacijos ne ES yra labai svarbi ir veiksminga ES išorės veiksmų rėmimo priemonė. Pagrindiniai EIB intervencijos tokiose šalyse pranašumai, be kitų, yra patirties perdavimas projektų vykdytojams ir ES aplinkosaugos bei viešųjų pirkimų standartų taikymas finansuojamiems projektams. Be nurodytos naudos, EIB perduoda visą su ES garantija ir patraukliomis EIB finansavimo išlaidomis susijusią finansinę naudą galutiniams gavėjams konkurencingų palūkanų normų forma.

Įgaliojimu pagal ES garantiją užtikrinama būtina politinė ir finansinė ES parama šalims ir projektams, kurie paprastai neatitiktų standartinių EIB rekomendacijų ir kriterijų.

EIB finansavimo operacijos papildys veiklą, vykdomą pagal naujas išorės pagalbos priemones. Siekiant dar labiau remti ES išorės politikos kryptis kiekviename konkrečiame regione, bus stiprinamas EIB prioritetų ir ES politikos krypčių ryšys. Tai bus pasiekta stiprinant EIB ir Komisijos dialogą ir bendradarbiavimą nustatant regioninės politikos kryptis ir šalių strategijas, taip pat projektų lygiu. EIB finansavimo operacijas galima naudingai derinti su ES biudžeto ištekliais dotacijų ir rizikos kapitalo forma, kartu teikiant techninę pagalbą projektams rengti ir įgyvendinti arba teisinei ir reguliavimo sistemai stiprinti.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į veikla grindžiamo valdymo sistemą

Pagrindinis pasiūlymo tikslas − skatinti EIB prisidėti prie ES politikos tikslų įgyvendinimo finansuojant investicinius projektus. Tikslai, kurių turi būti siekiama EIB finansavimo operacijomis pagal suteiktą įgaliojimą, yra apibūdinti šiame teisės akto pasiūlyme.

Tikslų įgyvendinimas bus vertinamas atsižvelgiant į EIB finansavimo operacijų mastą pagal regionus ir sektorius, pagal EIB finansavimo operacijų, bendrai finansuojamų su kitomis TFI ir (arba) Komisijos programomis, mastą, taip pat pagal kitus rodiklius atliekant EIB finansavimo operacijų en-ante ir ex-post vertinimą.

5.4. Įgyvendinimo metodas (orientacinis)

Bendras valdymas su tarptautinėmis organizacijomis.

Susijusios pastabos:

Pagal esamas nuostatas pasiūlyme numatyta, kad EIB finansuoja investicinius projektus pagal savo taisykles ir procedūras. Komisija yra atsakinga už ES garantijos administravimą. EIB ir Komisija sudaro susitarimą, kuriame nustatomos išsamios nuostatos ir procedūros, susijusios su siūlomo sprendimo įgyvendinimu.

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

EIB finansavimo operacijas, kurioms suteikta ES garantija, EIB administruos pagal EIB taisykles ir procedūras, įskaitant tinkamas audito, kontrolės ir stebėsenos priemones. EIB statute numatyta, kad EIB audito komitetas, kuriam padeda išorės auditoriai, yra atsakingas už EIB operacijų ir finansinių ataskaitų teisingumo tikrinimą. EIB finansines ataskaitas kiekvienais metais tvirtina Valdytojų taryba.

Be to, EIB valdytojų taryba, kurioje Komisijai atstovauja direktorius ir pakaitinis direktorius, tvirtina kiekvieną EIB finansavimo operaciją ir stebi, kad EIB valdymas atitiktų statutą ir Valdytojų tarybos bendruosius nurodymus.

2003 m. spalio mėn. Komisijos, Audito Rūmų ir EIB trišaliame susitarime, kuris 2007 m. buvo pratęstas ketverių metų laikotarpiui, išdėstytos išsamios taisyklės, pagal kurias Audito Rūmai turi atlikti EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikta ES garantija, auditą.

Kaip numatyta pasiūlymo 10 straipsnyje, Komisija kiekvienais metais teikia Europos Parlamentui ir Tarybai EIB finansavimo operacijų, vykdytų pagal įgaliojimą, ataskaitas, grindžiamas EIB metinėmis ataskaitomis.

Be to, EIB teikia Komisijai statistinius, finansinius ir apskaitos duomenis apie kiekvieną EIB finansavimo operaciją, kurie būtini jai vykdant ataskaitų rengimo pareigas arba kai tokių duomenų paprašo Europos Audito Rūmai, taip pat neišmokėtų sumų pagal EIB finansavimo operacijas audito pažymą.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Pagal Sprendimą Nr. 633/2009/EB Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai laikotarpio vidurio ataskaitą remdamasi išorės ekspertų vertinimu. Vertinimą prižiūrėjo ir jam vadovavo iniciatyvinis komitetas, sudarytas iš kelių EIB valdytojų tarybos paskirtų kompetentingų asmenų, EIB atstovo ir Komisijos atstovo. Šis išorės vertinimas taip pat perduotas Europos Parlamentui ir Tarybai. Laikotarpio vidurio peržiūros išvados sudaro svarbiausių šio pasiūlymo aspektų pagrindą.

Be to, Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Bendrijų skolinimosi ir skolinimo 2008 m. (COM(2010)69) pateiktas esamos ES garantijos EIB operacijoms ne ES įvertinimas. Kita aktuali ataskaita yra Ataskaita biudžeto valdymo institucijai dėl bendrajame biudžete numatytų garantijų padėties 2008 m. gruodžio 31 d. (COM(2009)398) ir prie jos pridėtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (SEC(2009)1063).

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Vertinimo ataskaitoje nustatyti faktai apibendrinti ir išanalizuoti Komisijos ataskaitoje dėl laikotarpio vidurio peržiūros, kuri pateikiama kartu su šiuo pasiūlymu[21].

6.2.3. Būsimo vertinimo sąlygos ir dažnumas

Komisija iki 2014 m. spalio 31 d. parengs galutinę EIB išorės įgaliojimo įgyvendinimo ataskaitą.

7. KOVOS SU SUKčIAVIMU PRIEMONėS

EIB tenka pagrindinė atsakomybė už kovos su sukčiavimu priemonių priėmimą, visų pirma finansinėms operacijoms taikant 2008 m. balandžio mėn. priimtą „EIB korupcijos, sukčiavimo, slaptų susitarimų, prievartos, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo vykdant Europos investicijų banko veiklą prevencijos ir atgrasymo nuo jų politiką“.

EIB taisyklėse ir procedūrose, be išsamių kovos su sukčiavimu ir korupcija priemonių, numatyta, kad OLAF yra kompetentinga vykdyti vidaus tyrimus. 2004 m. liepos mėn. EIB valdytojų taryba patvirtino sprendimą dėl vidaus tyrimų, susijusių su Bendrijų finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai vertinant pagal finansines išlaidas

Išlaidos apskaičiuotos pagal finansinių srautų, atsirandančių vykdant įgaliojimą, įvertį (pasirašytų paskolų ir išmokų skaičius) atsižvelgiant į švelninimo mechanizmą, kuris taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis, kai įsipareigojimų nevykdymo suma per vienerius metus viršija 100 mln. EUR. Galimą mokėjimo įsipareigojimų nevykdymą sunku įvertinti. Tačiau pusmetinės Komisijos ataskaitos dėl biudžete numatytų garantijų leidžia atsižvelgti į biudžete numatytą didžiausią riziką (plg. ataskaitą COM(2009)398 ir pridėtą tarnybų darbinį dokumentą SEC(2009)1063).

(mln. EUR)

2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[22] (XX 01 01) | A*/AD | 4 | 4 | 4 | 4 |

B*, C*/AST | 3 | 3 | 3 | 3 |

Darbuotojai,[23] finansuojami pagal XX 01 02 str. |

Kiti darbuotojai[24], finansuojami pagal XX 01 04/05 str. |

IŠ VISO | 7 | 7 | 7 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Pagrindinės užduotys, susijusios su ES garantijos administravimu:

- teisės aktų pasiūlymų ir garantijų susitarimų rengimas;

- tvirtinimo procedūros valdymas;

- metinio biudžeto sudarymo procedūros administravimas;

- metinė atskaitomybė Tarybai ir Parlamentui;

- reikalavimų tvarkymas;

- Garantijų fondo valdymo stebėsena;

- apskaita;

- ryšiai su Audito Rūmais, Parlamentu ir Taryba.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

( Šiuo metu programos valdymui skirti etatai, kuriuos reikia pakeisti arba pratęsti.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 − administracinio valdymo išlaidos)

Netaikoma

8.2.5. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos

mln. EUR

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 0,854 | 0,854 | 0,854 | 0,854 |

Pagal XX 01 02 str. finansuojami darbuotojai (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | - | - | - | - |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,854 | 0,854 | 0,854 | 0,854 |

8.2.6. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos

Netaikoma

[1] Sprendimas, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama Bendrijos garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (OL L 190, 2009 7 22, p. 1).

[2] SEC (2010 (443)).

[3] Valstybių narių finansų institucijos, rengiančios ir investuojančios į užsienio šalyse įgyvendinamus projektus.

[4] COM(2010) 173.

[5] OL L 145, 2009 6 10, p. 10.

[6] SEC(2010)443.

[7] OL L 190, 2009 7 22, p. 1.

[8] OL L 145, 2009 6 10, p. 10.

[9] Kaip apibrėžta OECD OVP gaunančių šalių (kurioms priskiriamos mažiausiai išsivysčiusios šalys, mažų pajamų šalys ir vidutinių pajamų šalys) sąraše.

[10] COM(2009) 495.

[11] OL L 414, 2006 12 30, p. 95.

[12] OL L 301, 2008 11 12, p. 13.

[13] Diferencijuotieji asignavimai.

[14] Diferencijuotieji asignavimai.

[15] Tarybos reglamentas (EC, Euratomas) Nr. 480/2009 (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).

[16] 100 mln. EUR per metus suma susidaro dėl garantijos taikymo esant didžiausių įsipareigojimų nevykdymui (žr. „švelninamąjį mechanizmą“ Garantijų fondo reglamente).

[17] Vertinant galimų Garantijų fondo turto vertės pokyčių poveikį atidėjinių sudarymui buvo remiamasi šiomis prielaidomis:- 3,3 metų trukmės portfelio terminas;- 1 % palūkanų normų padidėjimas per metus;- Garantijų fondo turto pokyčiai dėl numatomo „įprasto atidėjinių sudarymo“.Pereinamasis laikotarpis neturi jokio poveikio 2007 ir 2008 m.

[18] Atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui nepriklausančios išlaidos.

[19] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[20] xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams nepriskiriamos išlaidos pagal xx 01 skyrių.

[21] COM(2010) 173.

[22] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[23] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[24] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.