8.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 70/70

—

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES integruotos jūrų politikos įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (COM(2009)0540),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pateiktą kartu su ES integruotos jūrų politikos įgyvendinimo pažangos ataskaita (SEC(2009)1343),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Integruotos jūrų politikos formavimas siekiant geresnio Viduržemio jūros regiono valdymo“ (COM(2009)0466),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos integruotos jūrų politikos tarptautinio lygmens plėtojimas“ (COM(2009)0536),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Jūrų priežiūros integravimas. ES jūrų sričiai skirta bendra dalijimosi informacija aplinka“ (COM(2009)0538),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) sukūrimo nagrinėjimas“ (COM(2008)0068),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „2010 m. Komisijos darbo programa. Laikas veikti“ (COM(2010)0135),

—

atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Jūrų erdvės planavimo gairės. ES bendrųjų principų nustatymas“ (COM(2008)0791),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Integruoto jūrų politikos požiūrio gairės. Integruoto jūrų valdymo ir konsultacijų su suinteresuotomis šalimis geroji patirtis“ (COM(2008)0395),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (COM(2009)0248),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ (COM(2008)0763),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos žinių apie jūras infrastruktūros kūrimas. Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo planas“ (SEC(2009)0499),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Duomenų apie jūras infrastruktūra. Viešųjų konsultacijų rezultatai“ (SEC(2010)0073),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Neoficialus dokumentas jūros stebėjimo klausimais“ (SEC(2008)2337),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategija. Nuosekli Europos mokslinių tyrimų erdvės sistema tausiam vandenynų ir jūrų naudojimui remti“ (COM(2008)0534),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ (COM(2009)0008),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas dėl integruotos jūrų politikos,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 17 d. Tarybos išvadas dėl integruoto jūros stebėjimo,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas dėl integruotos jūrų politikos,

—

atsižvelgdamas į Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvenciją ir jos protokolus (2),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2009 m. birželio 17–18 d. nuomonę dėl jūrų ir pakrančių paketo,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl būsimosios Sąjungos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Žuvininkystės bei Regioninės plėtros komitetų nuomones (A7-0266/2010),

A.

kadangi vandenynai ir jūros labai sudėtingi ir jiems įtaką daro įvairūs interesai, veikla ir politikos kryptys; kadangi kompetencija, reikalinga gilintis į daugialypius su jūrų reikalais susijusius uždavinius, taip pat pajėgumai, reikalingi šiems uždaviniams spręsti, paskirstyti daugybei skirtingiems valdymo lygmenims atstovaujančių viešų ir privačių veikėjų,

B.

kadangi pasaulio vandenynai ir jūros tarpusavyje susiję ir vieni nuo kitų priklausomi ir, be to, kadangi spaudimas jūrų aplinkai padidėjo dėl klimato kaitos ir dėl to, kad vandenynais ir jūromis kaip niekad intensyviai naudojasi laivybos, žuvininkystės, energetikos, turizmo ir mokslinių tyrimų bei panašūs sektoriai,

C.

kadangi laivybos ir laivų statybos sektorius ženkliai prisideda prie ES šalių ekonominės gerovės ir teikia vertingas paslaugas Europos ir pasauliniam verslui ir vartotojams,

D.

kadangi integruotos jūrų politikos (IJP) principas yra aiškus atsakymas į klausimą, kaip užtikrinti didesnį veiksmų, vykdomų pagal įvairias jūrų ir pakrančių sritimis taikomas politikos kryptis, ir poreikio nekenkiant aplinkai naudoti šių ekosistemų išteklius. suderinamumą,

E.

kadangi Jūrų strategijos pagrindų direktyva – IJP ramstis aplinkosaugos srityje; kadangi šią politiką derėtų glaudžiau susieti su kitų sektorių politikos kryptimis,

F.

kadangi sėkminga IJP turėtų būti grindžiama pažangiausiais moksliniais jūrų tyrimais, technologijomis bei naujovėmis ir ja remiantis turėtų būti sudarytos sąlygos priimant sprendimus vadovautis vieno langelio principu ir taip sumažintas reguliavimo įgaliojimų dubliavimas, kartu atsižvelgiant į regioninę ir vietos specifiką,

G.

kadangi naudojant šias integruoto jūrų valdymo struktūras turėtų būti pagerintas suderintas konkuruojančių jūrinės veiklos sričių planavimas, strateginis jūrų teritorijų valdymas, priežiūros veiksmų kokybė bei teisės aktų vykdymas; kadangi šiam tikslui pasiekti reikalingos priemonės, kuriomis aiškiai apibrėžiamos visos šios struktūros, užtikrinamas jų matomumas ir gerinamas jų bendradarbiavimas, visa tai atliekant skaidriai ir nuosekliai,

H.

kadangi Europos Sąjunga yra pagrindinė pasaulinė jūrų galybė ir kadangi ji turėtų remtis IJP bei savo pasiekimais, kad tarptautiniu lygmeniu atliktų varomosios jėgos funkcijas siekiant gerinti jūrinės veiklos planavimą, aplinkos apsaugą ir gerosios patirties propagavimą tarptautinėje arenoje,

I.

kadangi Europos pakrantės ir atokiausios salos atlieka ypatingą vaidmenį siekiant užtikrinti saugumą ir apsaugą nuo aplinkos veiksnių ir nusikalstamų veiksmų,

1.

palankiai vertina Europos Komisijos 2009 m. spalio mėn. teisės aktų dėl integruotos jūrų politikos (IJP) paketą – laiku atliktą ir teikiantį pasitikėjimo veiksmų plano, kuris numatytas 2007 m. Mėlynojoje knygoje, įgyvendinimo įvertinimą, kartu pripažįsta, kad naujos jau numatytos ir vykdomos iniciatyvos visapusiškai atitinka Mėlynojoje knygoje išdėstytus siekius ir juos logiškai pratęsia; apskritai sutinka, kad jūrų reikalai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis integruotu principu;

2.

pritaria Komisijai, nurodžiusiai, kad tvirtos mūsų jūrininkystės tradicijos yra viena iš stipriųjų Europos pusių; todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau vystyti įvairių jūrininkystės sektorių potencialą ir parengti plataus užmojo „mėlynojo“ augimo strategiją; mano, kad IJP turėtų prisidėti prie konkurencingos, socialios ir tvarios Sąjungos sukūrimo; taip pat mano, kad vystant IJP būtina į ją harmoningai įtraukti ekonominio vystymosi, didelio užimtumo (ypač mokymų veikla ir „Jūrininkystės Erasmus“ programa didinant sektoriaus patrauklumą jaunimui) ir aplinkosaugos siekius; taigi pareiškia, kad IJP derėtų susieti su strategijos „2020 m. Europa“ tikslais ir iniciatyvomis;

3.

todėl ragina Komisiją iki 2013 m. parengti visaapimančią tarpšakinę tvaraus pakrančių regionų ir jūrininkystės sektorių augimo strategiją, kuri būtų grindžiama išsamiais potencialo ir politikos alternatyvų tyrimais bei išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotais subjektais; mano, kad vienas iš šios strategijos elementų turėtų būti naujas integruotas principas, kuriuo remiantis būtų stiprinamas Europos pirmavimas pasaulyje jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir jūrininkystės inžinerijos srityje, pvz., laivų statybos, tvaraus jūros išteklių naudojimo, švarios laivybos ir energetikos atviroje jūroje vystymo ir technologijų sektoriuose; nurodo, kad būtini tarptautinio lygmens sprendimai, siekiant pašalinti nesąžiningos konkurencijos laivų statybos pramonėje praktiką;

4.

ragina Komisiją atsižvelgiant į naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje katastrofą imtis atitinkamų veiksmų ir sukurti teisinį tikrumą Europos naftos gavybos atviroje jūroje sektoriuje, pasiūlant suderintą Europos veiksmų strategiją siekiant užtikrinti avarinę parengtį bei naftos gavybos platformų ir tanklaivių sukeltų katastrofų padarinių pašalinimą tarptautiniu lygmeniu, ypač tarpvalstybinės taršos atvejais; prašo Komisijos paraginti valstybes nares visapusiškai įgyvendinti jau galiojančias tarptautinės teisės normas, numatytas atitinkamose Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijose, bei kartu nustatyti visas įmanomas priemones tokių katastrofų prevencijai ir visas teisėkūros spragas ES ir valstybių narių lygmenimis, taip pat kuo greičiau atitinkamai pakeisti visus susijusius ES veiksmus ir teisės aktus, atsižvelgiant į sąlygų Meksikos įlankoje ir Europos pakrantės regionuose ir jūrose skirtumus;

5.

ragina Komisiją atliekant Europos jūrų saugumo agentūros (EJSA) reglamento peržiūra išplėsti EJSA įgaliojimus, susijusius su įrenginių atviroje jūroje saugos patikrinimais ir išsiliejusios naftos išvalymu;

6.

atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina skubiai imtis veiksmų siekiant peržiūrėti Direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (2004/35/EB), nes nenumatyta atsakomybė pagal principą „teršėjas moka“ tais atvejais, kai vykdoma naftos gavyba atviroje jūroje;

7.

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti, ar reikėtų išplėsti EJSA įgaliojimus ir ar derėtų pavesti jai kontroliuoti, kaip laikomasi saugos standartų vykdant naftos gavybą atviroje jūroje, ir tikrinti susijusius avarinius planus;

8.

palankiai vertina Komisijos tyrimą „ES finansuojamų projektų jūros regionuose duomenų bazė“ (5) ir ragina Komisiją į kitą savo IJP įgyvendinimo pažangos ataskaitą įtraukti išsamią ir sistemišką bet kokio finansavimo, gaunamo pagal visas biudžeto eilutes, skirtas veiklai, susijusiai su jūrininkystės sektoriais, pakrančių regionais ir jūromis, apžvalgą;

9.

prašo Komisijos reikalauti, kad kitoje finansinėje programoje IJP būtų numatytas tinkamas finansavimas ir apsvarstyti visas galimas finansavimo alternatyvas, įskaitant Regionų komiteto pasiūlymą dėl pakrančių fondo ir veiksmingą skirtingų finansavimo priemonių derinimą;

10.

pritaria Komisijos pareikštam ketinimui IJP finansavimui per ateinančius dvejus metus skirti 50 mln. eurų, siekiant plėtoti ankstesnius projektus politikos, valdymo, tvarumo ir priežiūros srityse;

11.

sveikina valstybes nares ir regionus, kurie jau parengė integruotą jūrų valdymo politiką ir su ja susijusias struktūras; ragina valstybes nares, kuriose su IJP susijusios administracinės struktūros vis dar labai išskaidytos, nedelsiant nustatyti vienodas integruotas jūrų valdymo struktūras;

12.

pritaria Komisijos parengtoms jūrų valdymo gairėms ir jos atliktai daug žadančios, tačiau vis dar nepatenkinamos pastarųjų metų pažangos analizei;

13.

ragina Komisiją, valstybes nares ir pakrančių regionus dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti integruotą jūrų politiką ir kuriant deramas jūrų valdymo struktūras, su kurių pagalba būtų galima priimti sprendimus remiantis geriausia prieinama informacija dalyvaujant visiems suinteresuotiems subjektams ir taip geriau įgyvendinti įvairius politikos tikslus;

14.

pabrėžia, kad reikia skatinti kurti specialiai pritaikytas vietines plėtros strategijas, kurių varomoji jėga būtų principu „iš apačios į viršų“ grindžiamos konsultacijos, ir skatinti netaikyti „vieno kurpalio“ principo; todėl mano, kad integruotas jūrininkystės valdymas itin svarbus siekiant išvengti įgaliojimų dubliavimo įvairiuose valdžios lygmenyse ir siekiant padidinti bendradarbiavimą ir paskatinti dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, pakrančių bendruomenėmis, pilietinės visuomenės subjektais ir kitais su jūromis susijusiais suinteresuotaisiais subjektais; mano, kad būtų gerai sukurti ir plėtoti ES jūrų makroregionams numatytas strategijas nustatant strateginę politiką, skirtą regioninėms jūrų zonoms;

15.

ragina Komisiją remiantis veiklos rodikliais išsamiau įvertinti jūrų valdymo struktūrų kokybę valstybių narių ir regionų lygmenimis ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų pasiekti IJP tikslai; mano, kad vykdant integruotą ir skaidrų jūrų valdymą užtikrinamas geriausias planavimas, kuriama įvairiapusė teigiama sąveika ir skatinamas Europos jūrų erdvės be kliūčių atsiradimas;

16.

pritaria Komisijai, kad suinteresuotų subjektų dalyvavimas jūrų politikos formavime turėtų tapti ir labiau ilgalaikiu valdymo struktūrų elementu; šiuo tikslu ragina visas pakrančių valstybes nares patenkinti Komisijos prašymą ir kuo greičiau paskirti nacionalinius ryšių IJP klausimais subjektus, jei jos dar to neatliko; pabrėžia būtinybę kuo greičiau pradėti šio veiklos tinklo veiksmus; pritaria tam, kad būtų sukurta tarpšakinė suinteresuotųjų subjektų dialogo jūrininkystės klausimais platforma; prašo nustatyti konkrečios Komisijos ir regionų partnerystės tvarką, pakartoja, kad sutinka, jog būtų minima Europos jūros diena, taip pat prašo dar kartą apsvarstyti nuostatas dėl ES piliečių informavimo ir visuomenės dalyvavimo visuose IJP aspektuose;

17.

palankiai vertina Europos jūrininkystės grupių tinklo (angl. European Network of Maritime Clusters) veiklą ir ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus visais lygmenimis remti šias pamažu atsirandančias organizacijas, ypač skatinant jų inovacinius pajėgumus bei jų integravimą į nacionalinę ir Bendrijos politiką ir programas, taip pat stiprinant bendradarbiavimą tarptautiniu mastu, didinant atvirumą MVĮ ir gerinant jų matomumą;

18.

ragina valstybes nares ir Komisiją kompetentinguose forumuose didinti jų tarptautinio lygmens dialogo IJP ir kitais jūrininkystės klausimais, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (JTJTK) ratifikavimo ir įgyvendinimo klausimą, intensyvumą; siūlo Viduržemio jūros šalių sąjungos (VJŠS) valstybių narių ministrų lygmeniu numatyti bent kartą per metus rengiamus posėdžius IJP klausimais;

19.

ragina Europos Sąjungą dalyvaujant Viduržemio jūros šalių sąjungos veikloje siūlyti, kad į šios naujos tarptautinės organizacijos programą būtų įtrauktas bendro žuvininkystės ir akvakultūros sektorių geros praktikos kodekso projektas;

20.

ragina Komisiją stiprinti tarptautinį IJP aspektą, taip pat atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į tai, kad, norint sudaryti galimybes laivybos sąlygų pagerinimui viso pasaulio mastu, į tarptautinių susitikimų darbotvarkę derėtų įtraukti nuostatas dėl darbo jūroje sąlygų, saugos ir laivų ekologiškumo, be to, šios nuostatos turėtų būti įtrauktos į tarptautines sutartis ir ratifikuotos uosto, vėliavos ir pakrantės valstybių;

21.

ragina Komisiją ir Tarybą remti IJP įtraukimą į finansinio skatinimo priemones ir ES išorės politikos tikslus, parengiant atitinkamas iniciatyvas, skirtas kovai su tarša, neteisėta žvejyba, piratavimu ir pan. problemomis;

22.

palankiai vertina Komisijos iki šiol siūlytas regionines jūros baseino iniciatyvas ir strategijas, taip pat jūrai taikytinas makroregionines strategijas; pripažįsta, kad įgyvendinant IJP principus būtina juos paversti tikslinėmis strategijomis ir specifinėmis priemonėmis, pritaikytomis pagal kiekvieno jūros baseino ypatybes, o Viduržemio jūros regiono atveju – atsižvelgiant į įvairius šiame regione esančius įvairius paregionius; ragina toliau vykdyti dialogą ir bendradarbiauti siekiant, įvairiuose jūrų baseinų, įskaitant Šiaurės jūrą, Baltijos jūrą, Atlanto vandenyną, Juodąją jūrą ir Viduržemio jūros regioną, taikant daugiapakopę politiką, tobulinti jūrų erdvės ir pakrančių teritorijų valdymą, taip pat prašo Komisijos bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis skubių veiksmų parengiant ir pristatant atitinkamus veiksmus šiuose regionuose;

23.

ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį atokiausių ES regionų, kurių teritoriniai vandenys užtikrina, kad ES turi didžiausią išimtinių ekonominių teisių zoną pasaulyje, ypatybėms; taigi mano, kad šios teritorijos galėtų atlikti esminį vaidmenį vykdant IJP tarptautiniu mastu ir ragina Komisiją jūrininkystės aspektus įtraukti į savo tarptautinius susitarimus su regioniniais pogrupiais;

24.

apgailestauja, kad didžioji dalis Viduržemio jūros ir Juodosios jūros vandenų yra už zonų, kurios priklauso pakrantės valstybių jurisdikcijai ar kuriose galioja suverenios šių valstybių teisės, ribų ir kad šios valstybės dėl to neturi norminamojo ir vykdomojo pobūdžio įgaliojimų už šių zonų ribų vykdomai žmonių veiklai integruotai reguliuoti;

25.

todėl prašo atitinkamas pakrančių valstybes spręsti delimitacijos klausimus remiantis JTJTK nuostatomis ir susitarti dėl savo jūrinių zonų;

26.

suvokia, kad norint užtikrinti optimalų ir tvarų ekonominės veiklos vystymą, naują augimą ir užimtumą jūrų sektoriuje, įskaitant tolesnį atsinaujinančios (pvz., vėjo ir bangų) energijos vystymą, nepažeidžiant labiau tradicinės veiklos, itin svarbus stabilus, nuspėjamas ir skaidrus jūrų erdvės valdymas;

27.

laikosi nuomonės, kad, norint valdyti vis intensyvesnį ir vis konkurencingesnį naudojimąsi jūromis vadovaujantis ekosistemų principu, būtinas koordinuotas kryptingas tarpvalstybinis jūrų erdvės planavimas – neutrali priemonė, kurią taikant būtų galima ženkliai prisidėti prie Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo ir pagerinti įvairaus naudojimosi jūromis suderinamumą;

28.

palankiai vertina jūrų erdvės planavimo (JEP) gaires, grindžiamas ekosistemų principu ir dešimties planavimo principų vystymu, ir mano, kad ši tarpšakinė politikos priemonė itin svarbi IJP įgyvendinimui; prašo Komisijos 2011 m. pateikti JEP direktyvos projektą arba pasiūlyti tokią priemonę, kuri labiausiai tiktų JEP ir kitų esamų iniciatyvų (Integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV), „Natura 2000“, Jūrų strategijos pagrindų direktyvos) suderinamumui užtikrinti;

29.

siūlo įvertinti galimybes, kaip skirtingi sektoriai (pvz., laivybos, atsinaujinančios arba vėjo energijos ir akvakultūros) galėtų kartu naudoti jūrų erdvę;

30.

nurodo ypatingą Europos jūrų erdvės planavimo ir jos panaudojimo svarbą pakrančių regionams, ypač atokiausiems regionams, bei pabrėžia poreikį apsaugoti ekologiškai jautriausius biogeografinius jūrų regionus, kartu sudarant galimybes žuvininkystės sektoriui tvariai naudoti išteklius;

31.

tikisi, kad vadovaujantis gerai suderinta ir integruota, įvairius ramsčius aprėpiančia, tarpšakine ir tarpvalstybines jūrų priežiūros politika bus geriau apsaugoti valstybių narių ir Europos Sąjungos interesai, padidinta apsauga nuo jūros taršos ir neteisėtų veiksmų, šiuo tikslu su jūrose veikiančioms valdžios institucijoms suteikiant prieigą prie stebėsenos ir priežiūros informacijos apie įvairius atitinkamus veiklos sektorius, taip padidinant efektyvumą;

32.

taigi ragina Komisiją, valstybes nares, ES agentūras, ypač EJSA, ir susijusias organizacijas sparčiau užtikrinti bendradarbiavimą ir koordinavimą ir greičiau atlikti būtinus teisės aktų pakeitimus;

33.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis nustatyti ES ir nacionaliniuose teisės aktuose bei agentūrų įgaliojimuose aptinkamas keitimosi duomenimis kliūtis, atsižvelgti į patirtį, įgytą įgyvendinant regionines ir nacionalines iniciatyvas, atliekant mokslinius tyrimus ir vykdant bandomuosius projektus bei bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijas jūrų priežiūros srityje, 2010 m. pateikti integruotos jūrų priežiūros planą ir ištirti galimas bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, ypač JTJTK ratifikavusiomis Viduržemio jūros regiono valstybėmis, bei susijusiomis organizacijomis sritis;

34.

prašo Komisijos nustatyti, kas gerokai prieš kitą finansinę programą nustatyti papildomus finansinius poreikius, susijusius su bendro keitimosi informacija aplinka, kai atliekama integruota jūrų priežiūra, nes tai naudinga ES ir valstybėms narėms;

35.

ragina Komisiją pasiūlyti teisinį jūrų priežiūros integravimo pagrindą siekiant sukurti bendro keitimosi informacija aplinką;

36.

pakartoja savo raginimą gerinti valstybių narių nacionalinių inspekcijų, pakrančių apsaugos tarnybų ir jūrų laivynų bendradarbiavimą, taip pat primena, kad Komisija, atsižvelgdama į ankstesnį 2005 m. Europos Parlamento prašymą, susijusį su Direktyva 2005/35/EB, turėtų atlikti tolesnio skirtingų pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimo ar integracijos galimybių studiją, numatant didesnį skirtingų priežiūros sistemų sąveikumą ir galimybę ateityje sukurti Europos pakrančių apsaugos tarnybą; mano, kad yra didelių galimybių EJSA visapusiškiau dalyvauti pakrančių zonų kontrolėje ir labiau padėti valstybėms narėms stebėti jūrų taršą;

37.

pakartoja savo rezoliucijoje dėl ES jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. išdėstytą poziciją ir reikalavimus;

38.

prašo Komisijos rengiant būsimą Baltąją knygą dėl transporto ateities atsižvelgti į esminį jūrinio krovinių vežimo vaidmenį šiuolaikinėje prekyboje, skatinti antrinių ir mažiau apkrautų uostų plėtrą bei deramai spręsti jūrų transporto saugumo priemonių ES ir už jos ribų klausimą, skiriant išteklių keleto lygmenų rizikos valdymo sistemų, skirtų pavojingiems kroviniams nustatyti ir tikrinti, stiprinimui;

39.

pabrėžia, kad svarbi jūrų erdvė be kliūčių, bei ragina Komisiją ir valstybes nares:

40.

prašo Komisijos suvienyti Europos jūrų politiką ir vidaus vandens kelių politiką, siekiant kuo labiau padidinti vandens kelių transporto potencialą ir sukurti efektyvias ir įvairias pervežimo galimybes;

41.

ragina Komisiją, valstybes nares ir atitinkamą sektorių dėti daugiau pastangų vykdant mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, susijusią su atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu ir taikymu laivų varikliams ir laivų vidaus elektros tiekimui;

42.

ragina Komisiją deramais būdais gerinti jūrininkų darbo sąlygas, į Bendrijos teisę perkelti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo jūroje nuostatas ir pasiūlyti jūrininkų kvalifikacijos kėlimo ir mokymų programą, ypač įdarbinant jaunimą, be kita ko, iš trečiųjų šalių;

43.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti suderintą Europos pramonės politikos iniciatyvą, kurios paskirtis – didinti konkurencingumą, remti Europos laivų statybos pažangumą, užtikrinti laivybos bendroje jūrų erdvėje be kliūčių saugos ir ekologinį efektyvumą ir konkurencingumą, šiuo tikslu visapusiškai pasinaudojant konkurencingais Europos laivų statybos pajėgumais, taip pat pasitelkiant ekologiškai tinkamas technologijas ir alternatyvų laivų kurą siekiant skatinti ekologišką laivybą; prašo valstybių narių ratifikuoti tarptautinę 2009 m. Honkongo tarptautinę konvenciją dėl saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo;

44.

mano, kad, atsižvelgiant į įgaliojimus, susijusius su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pateikta nuoroda į teritorinę sanglaudą, ir siekiant pagerinti prieigą, itin svarbu keleivių ir prekių judumą ir toliau laikyti neatsiejama vidaus rinkos politikos dalimi bei skatinti trumpųjų nuotolių laivybą ir jūrinį kabotažą tarp teritorijų, tuo pat metu užtikrinant periferinių jūros regionų, atokiausių regionų ir salų susisiekimą su žemynu ir ekonominiais centrais; taip pat nurodo, kad itin svarbu spręsti su keleivių ir prekių transportu susijusias problemas, su kuriomis susiduria ES salų vietovės, ypač mažos salų bendruomenės – remti nepakankamai rinkos aptarnaujamas laivybos linijas ir užtikrinti, kad keleivių vežimo kaina už kilometrą būtų vienoda nepriklausomai nuo jų geografinės padėties; ragina imtis konkrečių veiksmų atokiausių regionų atžvilgiu, atsižvelgiant į jų ypatingus bruožus;

45.

atkreipia dėmesį į ypatingą jūrų ekonomikos svarbą valstybėms narėms su didelėmis išimtinių ekonominių teisių zonomis ir į poreikį remti jūrininkystės ekonominių grupių kūrimą ir didinti jų indėlį į augimą ir darbo vietų kūrimą pagal strategiją „2020 m. Europa“;

46.

pabrėžia, kad žuvininkystė ir akvakultūra yra jūrinės ekonomikos ir dažnai atokių pakrančių regionų, kurių ekonominį, socialinį ir ekologinį vystymą turėtų skatinti IJP, vystymosi dalis;

47.

primygtinai ragina, kad IJP būtų atsižvelgiama į žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams būdingus suvaržymus ir ypatumus, susijusius su jūrų erdvės naudojimu, ypač su zonų tokiai veiklai prieinamumu ir poreikiu išsaugoti jūrų buveines, kuriant jūrų draustinius bei imantis kitų priemonių šiam tikslui, ypatingą dėmesį skiriant geresniam mokslinių tyrimų planavimui ir visapusiškam kiekvienos jūros zonos geografinės ir klimato įvairovės įvertinimui;

48.

primena, kad pakrančių regionai ir salos ypač pažeidžiami klimato kaitos poveikio; pabrėžia, kad planuojant bet kokius pokyčius visoje ilgoje Bendrijos pakrantėje, įskaitant su ja susijusius nuo pakrantės nutolusius regionus, turi būti atsižvelgta į klimato kaitos padarinius; siūlo formuojant būsimą regioninę politiką atsižvelgti į pažeidžiamumą klimato kaitai, kad būtų išvengta pavojaus IJP įgyvendinimui;

49.

ragina Komisiją nuosekliai į jūrininkystės sektoriaus politiką įtraukti CO2 kiekio mažinimo tikslinius rodiklius ir joje nustatyti ekonomines, rinka paremtas priemones, pvz., prekybos taršos leidimais sistemos (angl. ETS) priemones; po 2010 m. rugsėjo 27 – spalio 1 dienomis vykusio Tarptautinės jūrų organizacijos IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 61 posėdžio, toliau ragindama vykdyti tolesnę esminę pažangą IMO, primena Direktyvoje dėl prekybos taršos leidimais (2009/29/EC) prisiimtus Komisijos įsipareigojimus; taip pat ragina Komisiją vadovaujantis Baltąja knyga dėl klimato kaitos parengti strategiją, skirtą specifiniam pakrančių ir salų regionams daromam klimato kaitos poveikiui švelninti;

50.

pakartoja, kad taikant integruotą, ekosistema pagrįstą politiką reikia skubiai sumažinti poveikį, kurį jūrų aplinkai daro sausumos veiksniai, pvz., pramonės ir žemės ūkio nuotekų tarša ir prastas pakrančių zonų valdymas;

51.

ragina valstybes nares įgyvendinti savo įsipareigojimus, numatytus pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir iki 2012 m. liepos 15 d. atlikti savo jūrų vandenų ekologinės būklės įvertinimą bei nustatyti aplinkosaugos tikslus ir stebėsenos programas; be to, ragina valstybes nares parengti plataus užmojo priemonių programas siekiant užtikrinti gerą ekologinę šių vandenų būklę;

52.

ragina valstybes nares įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 13 straipsnį ir nurodyti saugomas jūrų teritorijas; be to, ragina valstybes nares veiksmingai kontroliuoti, kaip laikomasi apsaugos priemonių;

53.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. Lamanšo sąsiauryje bei Šiaurės ir Baltijos jūrose galioja naujos ribinės SO2 kiekio laivų kuro sudėtyje vertės, paskelbtos remiantis Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) sprendimu dėl sieros emisijų kontrolės zonų; taigi mano, kad visos Europos pakrančių zonos turi būti panašiai saugomos ir kad taikant naująsias SO2 kiekio ribines vertes tik kai kuriose zonose gali būti iškraipyta konkurencija; mano, kad būtų priimtiniau nustatyti visai ES taikomas bendras taisykles ir kad derėtų bet kokiais būdais išvengti perėjimo nuo jūrų prie kelių transporto;

54.

pripažįsta, kad jūros tapo didelio ir sparčiai augančio atliekų, kurių daugelis plastmasinės, ir pamestų laivybos konteinerių kiekio sąvartynais; ragina Komisiją skatinti Europos ir tarptautines diskusijas, siekiant apsvarstyti, kaip tą kiekį galima sumažinti;

55.

ragina Komisiją parengti tvaraus pakrančių, salų ir jūrų turizmo strategiją, siekiant didinti jų tvarumą ir patrauklumą gyventojams ir turistams, o tai vienas iš gamtos apsaugos Vatų jūroje ir pan. jūrų regionuose tikslų, be to, tai atlikti visapusiškai naudojantis naujomis Lisabonos sutartyje išdėstytomis nuostatomis dėl turizmo ir remiant Patraukliausių Europos turizmo vietovių (angl. EDEN) tinklą ir panašias iniciatyvas;

56.

nurodo, kad reikia atsižvelgti į galimą didelį jūrų ir pakrančių turizmo bei susijusių sektorių poveikį vystymuisi ir jų, kaip svarbaus ekonominio augimo šaltinio, vaidmenį; pakrančių zonos yra lankomiausios turistų vietos Europoje, todėl prašo Komisijos įtraukti šiuos klausimus į savo tvaraus pakrančių ir jūrų turizmo strategiją;

57.

pabrėžia jūrų ir jūrininkystės politikos pridėtinės vertės svarbą stiprinant kaimyninių šalių, o ypač valstybių narių ir šalių kandidačių, tarpusavio bendradarbiavimą;

58.

palankiai vertina Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategiją, taip pat bendrus pagal mokslinių tyrimų pagrindų programą dėl vandenynų ateityje pateiktus kvietimus teikti paraiškas, kurie yra konkretūs IJP įgyvendinimo politikos ženklai; siūlo 8-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje pirmenybę teikti su jūra susijusiems mokslams ir Europos jūrų mokslinių tyrimų instituto sukūrimui;

59.

pritaria, kad itin svarbu kurti tarpdisciplininių mokslinių ir technologinių žinių apie Europos jūras ir pakrantes bazę; prašo Komisijos ir valstybių narių bendradarbiaujant su regionų ir vietos subjektais įvertinti esamas duomenų bazes ir stebėjimo programas ir dirbti sparčiau siekiant, kad kuo greičiau pradėtų veikti Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas (angl. EMODNET);

60.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms pradėti įgyvendinti nuskendusių laivų ir povandeninių archeologinių teritorijų paieškos ir jų vietų žymėjimo planą (jos yra Bendrijos istorijos ir kultūros paveldo dalis), taip sudarant geresnes galimybes apie šias vietas sužinoti daugiau ir jas tirti bei padedant užkirsti kelią dabar vykstančiam šio turto grobstymui ir sudarant galimybes jį deramai išsaugoti;

61.

palankiai vertina Komisijos neseniai parengtą Jūrų atlasą ir ragina suinteresuotus subjektus išnaudoti Jūrininkystės forumo – naujos bendradarbiavimo priemonės – teikiamas galimybes ir veiksmingiau įtraukti visuomenę;

62.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Europos Komisijai.