16.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 341/48

A.

kadangi naujai išrinktas Europos Parlamentas yra įsipareigojęs remti Kroatijos narystę Europos Sąjungoje,

B.

kadangi sėkmingas Kroatijos įstojimas suteiktų teigiamų varomųjų jėgų likusių Vakarų Balkanų regiono šalių integracijos į Europą procesui ir kadangi galimybė tapti Europos Sąjungoje nare yra didžiulė paskata politinėms ir ekonominėms reformoms vykdyti, taip pat taikai ir stabilumui stiprinti,

C.

kadangi nepaisant devynis mėsinius trukusios derybų dėl narystės aklavietės ir pasaulinės ekonomikos krizės Kroatija ir toliau darė pažangą beveik visose srityse,

D.

kadangi dėl valstybių sienų ginčo su Slovėnija atsilikta nuo derybų dėl narystės tvarkaraščio, taigi negali būti įvykdytas Komisijos orientacinis veiksmų planas, pagal kurį iki 2009 m. pabaigos turėjo būti baigtos techninės derybos,

E.

kadangi 2009 m. rugsėjo 11 d. Slovėnijos ir Kroatijos ministrams pirmininkams pasiekus susitarimą dėl sąlygų, kuriomis galėtų būti išspręstas dvišalis šių valstybių sienų ginčas, atsirado galimybė atidaryti visus likusius derybų skyrius ir toliau sparčiai derėtis dėl narystės,

F.

kadangi Slovėnijos ir Kroatijos arbitražo susitarime, 2009 m. lapkričio 4 d. pasirašytame dalyvaujant Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės atstovams, pateiktas pagrindas, kuriuo remiantis užbaigus ratifikavimo procedūrą abipusio pasitikėjimo sąlygomis būtų visapusiškai išspręstas jų ginčas dėl sienų,

G.

kadangi derybos su Kroatija gali būti baigtos 2010 m., jeigu Kroatija užtikrins, kad būtų dedamos pastangos, inter alia, stiprinti viešąjį administravimą, ryžtingiau vykdyti teismų sistemos reformą, veiksmingai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, užtikrinti ilgalaikį pabėgėlių sugrįžimą ir visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) ir suteikti jam prieigą prie dokumentų, kurie reikalingi karo nusikaltimams tirti,

H.

kadangi 2009 m. liepos 7 d. paskirtas naujas Ministras Pirmininkas, pasiryžęs užtikrinti, kad būtų vykdomi Kroatijos įsipareigojimai, susiję su naryste Europos Sąjungoje, ir šalies reformų darbotvarkė, įskaitant ekonomikos reformą ir kovą su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija; kadangi atsistatydino už ekonomikos politiką atsakingas Ministro Pirmininko pavaduotojas; be to, kadangi panaikinta ankstesniojo gynybos ministro neliečiamybė, taigi vyriausybė pademonstravo savo politinį įsipareigojimą skaidriai nagrinėti visus kaltinimus korupcija,

1.

teigiamai vertina tolesnę Kroatijos pažangą, daromą siekiant atitikti būsimosioms Europos Sąjungos narėms taikomus kriterijus, taip pat vykdant narystės įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į suderintus Kroatijos veiksmus, kurių ji ėmėsi priimant būtinus teisės aktus, perkeliant į nacionalinę teisę acquis ir vykdant reformas;

2.

džiaugiasi, kad 2009 m. spalio 2 d. po daugiau kaip devynis mėnesius trukusio blokavimo atnaujintos ES ir Kroatijos derybos mano, kad derybos ir toliau turėtų būti tęsiamos sklandžiai, siekiant, kad jos būtų baigtos 2010 m., jei Kroatija atitiks visus su derybų skyrių atidarymo ir uždarymo gairėmis susijusius reikalavimus;

3.

yra įsitikinęs, kad Kroatija išspręs ir įveiks iki šiol neišspręstas svarbias problemas, susijusias su derybų skyriuose išdėstytomis gairėmis; pažymi, kad šalis stengiasi vykdyti reformas, ypač teismų sistemos ir viešojo administravimo, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, mažumų teisių skatinimo, įskaitant pabėgėlių sugrįžimą, srityse, taip pat tiriant karo nusikaltimus, ir suteikti Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai prieigą prie dokumentų; mano, kad Kroatija taip pat turi dėti dar daugiau pastangų siekdama užbaigti laivų statyklų restruktūrizaciją;

4.

nors dabar politinės partijos visapusiškai remia stojimą į Europos Sąjungą, išreiškia susirūpinimą, kad mažėja visuomenės pritarimas narystei Europos Sąjungoje; pažymi, kad, remiantis nuomonės apklausų rezultatais, Kroatijos visuomenė ir toliau nelabai entuziastingai vertina Europos Sąjungą, ir pabrėžia, kad tik trečdalis gyventojų laiko narystę Europos Sąjungoje naudinga; ragina Kroatijos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę inicijuoti daugiau viešų diskusijų narystės Europos Sąjungoje ir prisijungimo prie Europos Sąjungos pasekmių klausimais; ragina vyriausybę ir pilietinę visuomenę suvienyti jėgas siekiant tobulinti socialines reformas ir paspartinti reformų įgyvendinimą teismų sistemos, viešojo administravimo, aplinkos ir ekonomikos politikos srityse;

5.

atkreipia dėmesį į kadenciją baigiančio Kroatijos prezidento Stjepano Mesičiaus darbą ir į tai, kad išrinktas naujasis prezidentas Ivo Josipovičius;

6.

palankiai vertina pažangą, pasiektą įgyvendinant 2008–2011 m. laikotarpio viešojo administravimo reformos programą ir stengiantis užtikrinti aiškią vyriausybės atsakomybę;

7.

džiaugiasi, kad Kroatija dalyvauja Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) operacijose ir misijose, taip pat kad laikosi bendros saugumo ir užsienio politikos (BUSP) deklaracijų, bendrų pozicijų ir pareiškimų, kai pakviečiama prie jų prisijungti;

8.

tačiau pabrėžia, kad didžiausi trūkumai susiję su administracinėmis procedūromis, taip pat su atitinkamų institucijų valdymo ir administraciniais gebėjimais; mano, kad apskritai daugiau politinio dėmesio turėtų būti skiriama siekiui stiprinti valstybės tarnybą; pažymi, kad tai tik ankstyvasis viešojo administravimo depolitizavimo proceso etapas ir kad dar iki galo neparengta teisinė profesionalios ir veiksmingos valstybės tarnybos sukūrimo sistema; pabrėžia, kad būtina nauja atlyginimų sistema ir kad turėtų būti perkelta didesnė sprendimų priėmimo atsakomybė iš vadovaujamojo į valstybės tarnautojo lygmenį;

9.

pažymi, kad, nors esama politinės valios visais lygmenimis kovoti su korupcija ir parengta teisinė kovos su korupcija sistema, korupcija ir toliau labai paplitusi, be to, ir toliau nepakanka administracinių valstybinių institucijų, įskaitant policijos ir teisėsaugos organus, pajėgumų; ragina atitinkamas valdžios institucijas spręsti korupcijos problemą, kadangi su ja susiduriama faktiškai visuose visuomenės, ekonomikos ir vyriausybinės veiklos segmentuose, įskaitant susijusias institucijas, veikiančias pirmiausia sveikatos priežiūros, teismų, vietos savivaldos, miestų planavimo, statybos sektoriaus ir verslo srityse; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl pernelyg didelės politinės įtakos teismams atvejų; teigiamai vertina tai, kad Ministras Pirmininkas ir vyriausybė siekia veiksmingiau kovoti su korupcija valstybės valdomose bendrovėse, tačiau mano, kad sprendžiant politikų korupcijos problemą turi būti dar labiau stengiamasi puoselėti politinės atskaitomybės kultūrą;

10.

teigiamai vertina svarbius teisėkūros ir institucinius pokyčius, kurie įgyvendinti siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, ir su malonumu pažymi, kad imtasi naujų kovos su mafija priemonių, kurias taikant skatinamas už saugumą atsakingų valdžios institucijų bendradarbiavimas; ypač palankiai vertina itin sklandų bendradarbiavimą su Bosnijos ir Serbijos teisėsaugos institucijomis;

11.

palankiai vertina teisėkūros ir institucinės plėtros veiksmus, kurių imtasi itin svarbioje teismų sistemos reformos srityje, ir su pasitenkinimu pažymi, kad užtikrinama veiksmingesnė ir skaidresnė teismų sistemos veikla, be to, mažėja neišspręstų bylų skaičius;

12.

tačiau pažymi, kad, nors ir padaryta pažanga, būtina imtis ryžtingesnių veiksmų teismų sistemai reformuoti, kadangi teismai, be kita ko, ir toliau nespėja nagrinėti didžiulio skaičiaus bylų, be to, jų darbas nukenčia dėl pernelyg ilgai užsitęsiančių teisminių procedūrų; pažymi, kad dar laukia didžiulis darbas siekiant sustiprinti teismų nepriklausomumą, sukurti skaidresnę teisėjų ir prokurorų atrankos procedūrą, taip pat užtikrinti veiksmingesnį teismo nutarčių vykdymą; mano, kad norint įveikti šiuos sunkumus ir užtikrinti, kad nebūtų pakirstas piliečių pasitikėjimas teismų sistemos veikla ir įstatymo viršenybės principu, būtina dėti dar daugiau pastangų; pritaria Teisingumo ministerijos teisėkūros iniciatyvoms, kuriomis siekiama gerinti teisėjų skyrimo, atrankos ir perkėlimo į aukštesnes pareigas pagal jų kvalifikaciją ir nuopelnus tvarką;

13.

atkreipia dėmesį į 2009 m. gruodžio 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje paskelbtą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ)) prokuroro pareiškimą ir ragina Kroatiją visapusiškai bendradarbiauti su TBTBJ; pabrėžia, kad nors savo pareiškime prokuroras pripažino, kad Kroatija nuolat tinkamai reagavo į daugumą prašymų padėti Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai, vis dėlto jis dar kartą pakartojo, kad viena problema taip ir liko neišspręsta, būtent, dėl pažangos, ieškant trūkstamų itin svarbių karinių dokumentų, susijusių su 1995 m. operacija „Audra“, kurių reikia nagrinėjant tam tikrų generolų bylas teismuose; linki naujai sukurtai Kroatijos tarpagentūrinei darbo grupei, kurią sudaro įvairių valstybės institucijų ir agentūrų atstovai, atliekant šiuos tyrimus kuo didesnės sėkmės; laikosi nuomonės, kad, prireikus, trečioji šalis galėtų papildomas šių tyrimų impulsas; ragina Tarybą kiek įmanoma greičiau priimti sprendimą pradėti derybas dėl 23 skyriaus (teismų sistema ir pagrindinės teisės); ragina Kroatiją spręsti karo nusikaltėlių nebaudžiamumo problemą ir siekti didesnės pažangos, kad būtų įdiegtas objektyvumas vykdant vidaus karo nusikaltimų teismo procesus;

14.

su malonumu pažymi, kad Kroatija daro vis didesnę pažangą nuosekliai ir sąžiningai tirdama karo nusikaltimus ir kad šių metų laikotarpiu tirtos kelios bylos, kurių pagrindu karo nusikaltimais įtariamiems kroatams pateikti oficialūs kaltinimai ir surengtas jų teismo procesas; palankiai vertina šalies Generalinio prokuroro parengtas nuorodas dėl karo nusikaltimų, kurios skirtos visiems biurams ir kuriomis vadovaujantis siekiama užtikrinti vienodą tyrimo praktiką nepaisant įtariamojo tautinės kilmės; tačiau pabrėžia, kad daugelis su karo nusikaltimais susijusių ginamųjų šių metų laikotarpiu buvo teisiami in absentia, o tai, kaip ir atskirų atvejų nagrinėjimo procedūros, ir toliau kelia susirūpinimą; atkreipia dėmesį į bylą, kurioje nuteistas labai svarbus karo nusikaltėlis, kuris yra ir Kroatijos parlamento narys, sugebėjo pabėgti ir rasti prieglobstį kaimyninėje šalyje;

15.

pažymi, kad iki šiol neišspręsta per Antrąjį pasaulinį karą ir komunistų režimo metais nusavinto turto grąžinimo problema, tačiau pripažįsta, kad padaryta pažanga grąžinant teisėtiems savininkams atimtą privačią nuosavybę, ypač užvaldytą ūkinės paskirties žemę;

16.

teigiamai vertina padėtį, susijusią su spaudos laisve, tačiau taip pat pažymi, kad žiniasklaidai ir toliau buvo bandoma daryti tam tikrą politinę ir komercinę įtaką; atsižvelgdamas į tai, kad susidurta su žurnalistų bauginimo atvejais, ragina Kroatijos valdžios institucijas imtis ryžtingų veiksmų ir užkirsti kelią grasinimams, nukreiptiems prieš korespondentus, informuojančius apie karo nusikaltimus, korupciją ir organizuotą nusikalstamumą;

17.

teigiamai vertina tai, kad rečiau susiduriama smurtiniais incidentais etninių serbų atžvilgiu ir kad jų metu naudojama vis mažiau smurto, taip pat kad policija geriau atlieka tiriamąjį darbą ir kad etninių kroatų ir etninių serbų susitaikymo procesas vyksta sėkmingai; palankiai vertina tai, kad, kaip pasiūlyta, pakeitus konstituciją bus pripažintos visos Kroatijos mažumų grupės, ir tai, kad mažumoms užtikrinama daugiau teisių švietimo srityje; ypač palankiai vertina pažangą, pasiektą vykdant integruojamąją romų švietimo politiką; tačiau ragina Kroatijos valdžios institucijas ir toliau dėti pastangas kovojant su romų ir etninių serbų diskriminacija, ypač kai ji susijusi su teismų sistema, galimybėmis įsidarbinti ir susirasti būstą; dar kartą ragina Kroatiją ir toliau veikti vadovaujantis tolerantiška mąstysena ir imtis tinkamų priemonių, skirtų apsaugoti tuos, kuriems iki šiol grasinama ar kurie yra bauginami;

18.

ragina Kroatiją ir toliau stengtis skatinti kultūrinę įvairovę;

19.

džiaugiasi bendra pažanga, padaryta pabėgėlių grįžimo srityje, ir pabrėžia, kad itin svarbūs pabėgėlių grįžimas ir jų reintegracija, įskaitant būsto atstatymą ir nuosavybės teisių į jį grąžinimą, daug jėgų reikalaujantį aprūpinimo būstu programos, skirtos buvusiems nuomos teisių turėtojams, įgyvendinimą, taip pat pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų siekiant išspręsti teisių į pensiją pripažinimo klausimą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pasaulinės ekonomikos krizės ir biudžeto ribojimų poveikio Kroatijos 2009 m. aprūpinimo būstu programos įgyvendinimas dar tik pradedamas ir kad šią programą reikės tęsti ir 2010 m. bei, galbūt, ilgiau, ir tam reikės ilgalaikio kompetentingų institucijų įsipareigojimo; pabrėžia, kad itin svarbu, jog tose vietovėse, į kurias sugrįžtama, būtų sudarytos ilgalaikio sugrįžimo sąlygos; ragina Kroatijos vyriausybę suderinti savo imigracijos ir prieglobsčio politiką su ES standartais;

20.

ragina vyriausybę organizuoti mokymus teisininkams, susijusius su lyčių lygybės ir nediskriminavimo įstatymais; pabrėžia, kad iki šiol nebuvo priimta nė vienos teismo nutarties, pagrįstos kuriuo nors iš minėtųjų įstatymų; palankiai vertina tai, kad ministre pirmininke paskirta moteris, ir ragina toliau aktyviau skatinti moteris dalyvauti politikoje, pabrėždamas, kad po šių metų savivaldos rinkimų visose vietos valdžios institucijose sumažėjo moterų skaičius (pvz., moterų, užimančių „župano“ pareigas, skaičius sumažėjo nuo trijų iki vienos); pabrėžia, kad būtina dėti daugiau pastangų smurto šeimoje aukoms remti; atkreipia dėmesį į pažangą, kurią Kroatija pasiekė įstatymų, susijusių su neapykantos sukeltais nusikaltimais, srityje, ir ragina vyriausybę ir toliau stengtis ir užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama teisinė sistema, taip pat spręsti seksualinių mažumų diskriminacijos klausimus, įskaitant išsamų neapykantos sukeltų nusikaltimų ir bauginimų teisminį tyrimą;

21.

yra susirūpinęs dėl priešiško požiūrio į lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų mažumą Kroatijoje, kuris neseniai pasireiškė homofobiškais išpuoliais prieš gėjų parado Zagrebe dalyvius; ragina Kroatijos valdžios institucijas smerkti ir bausti už politinę neapykantą ir smurtą bet kurios mažumos atžvilgiu; ragina Kroatijos vyriausybę įdiegti nediskriminavimo įstatymą ir priversti jo laikytis;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina atsižvelgti į nepakankamai gerą neįgalių asmenų padėtį, visų pirma, užpildant esamas spragas, susijusias su teisės aktų rengimu, politikos formavimu ir paslaugų teikimu neįgaliems, ypač psichikos negalią turintiems, asmenims;

23.

su pasitenkinimu pažymi, kad Kroatija laipsniškai atsigauna po ekonomikos krizės ir kad nepaisant didėjančio nedarbo šalies ekonominė perspektyva sąlyginai teigiama; pažymi, kad išsaugotas makroekonominis stabilumas, kad šiuo metu prognozuojamas mažesnis einamosios sąskaitos deficitas, kad sumažėjo išorės disbalansas ir kad bankininkystės sektorius toliau veikia patikimai; taip pat pažymi, kad narystės Europos Sąjungoje perspektyva padėjo išsaugoti investuotojų pasitikėjimą Kroatijos ekonomika ir užtikrino tvirtą ekonomikos politikos pagrindą šiuo neramiu laikotarpiu;

24.

tačiau ragina vyriausybę spręsti esamas struktūrines ekonomikos problemas ir, savo ruožtu, vykdyti nuodugnesnes ir greitesnes reformas, kadangi tai tvaraus ekonomikos augimo prielaida; ragina valstybę riboti savo atliekamą pagrindinės perskirstytojos vaidmenį ir dar labiau mažinti valstybės kišimąsi į ekonomiką, gaivinti tam tikru požiūriu nelanksčią darbo rinką ir taip skatinti užimtumą, šalinti administracines kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės, ir nutraukti subsidijas nuostolingoms pramonės šakoms;

25.

su pasitenkinimu pažymi, kad Kroatija pagerino savo gebėjimus prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, o daugumoje sektorių pasiekė pakankamai geros darnos su acquis communautaire nuostatomis; tačiau ragina Kroatijos valdžios institucijas dar labiau stiprinti administracinius organus ir institucinius pajėgumus, reikalingus tinkamai įgyvendinti acquis, kad prisijungusi šalis galėtų maksimaliai išnaudoti narystės Europos Sąjungoje privalumus;

26.

ragina Kroatiją toliau vykdyti privatizaciją, užbaigti smulkiosios privatizacijos programą, įskaitant turizmo sektoriuje, toliau restruktūrizuoti probleminius sektorius, pvz., žemės ūkį, ir skatinti privatųjį sektorių dalyvauti vystant nacionalinio, regionų ir vietos lygmens infrastruktūrą;

27.

atkreipia dėmesį į pažangą, pasiektą, inter alia, rengiant problemiškų laivų statyklų viešojo pirkimo konkursus, ir ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau dėti pastangas, būtinas laivų statyklų pramonės restruktūrizacijai užbaigti;

28.

teigiamai vertina tai, kad parengta reikalinga viešųjų pirkimų institucinė sąranga, taigi viešųjų pirkimų politika administruojama darniau ir nuosekliau; tačiau atsižvelgdamas į tai, kad viešojo pirkimo procedūros išlieka pagrindiniu korupcijos šaltiniu, ragina Kroatijos valdžios institucijas dar labiau ugdyti perkančiųjų organizacijų kompetenciją, kad viešųjų pirkimų teisės aktai būtų taikomi veiksmingai ir skaidriai ir kad būtų gerokai sumažinta pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, rizika; ragina Kroatijos valdžios institucijas imtis veiksmų ir gerinti sutarčių rengimo ir jų faktinio vykdymo kontrolę;

29.

su pasitenkinimu pažymi, kad apskritai pasiekta didelė pažanga finansų kontrolės srityje, ypač kai tai susiję su vidaus finansų kontrolei taikomais teisės aktais, tačiau pažymi, kad būtina siekti didesnės pažangos išorės audito srityje, t. y. stiprinti, inter alia, teisinį Valstybės audito tarnybos nepriklausomybės pagrindą; pabrėžia, kad kovojant su korupcija ir didinant viešųjų paslaugų veiksmingumą itin svarbus viešųjų finansų skaidrumas, kadangi taip lengviau kontroliuojamos viešosios valdžios institucijos, o tai, savo ruožtu, teigiamai veikia jų atsakomybę piliečių atžvilgiu;

30.

palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant pasirengimo narystei priemonės (angl. IPA) komponentus, kadangi taip šalis pasirengia tvarkyti struktūrinių fondų lėšas; vis dėlto ragina Kroatijos valdžios institucijas iš esmės padidinti šiuo metu veikiančių IPA organų administracinius pajėgumus, kad būtų įvykdyti Europos Sąjungos sanglaudos politikos norminiai ir veiklos reikalavimai ir užtikrinti šios politikos pagrindu skiriamų lėšų įsisavinimo pajėgumai – tai turi būti pasiekta parengiant nacionalinę strategijos pamatinę programą ir struktūrinių fondų veiklos programas;

31.

ragina Kroatijos valdžios institucijas plėtoti tarptautinio bendradarbiavimo projektus, kuriais siekiama socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos ir kelti žmonių, gyvenančių pasienio regionuose, gyvenimo lygį;

32.

teigiamai vertina pasiekimus ir pažangą aplinkos apsaugos srityje, ypač kai tai susiję su oro kokybe, klimato kaita, pramonės taršos kontrole ir rizikos valdymu; ragina Kroatiją stiprinti savo administracinius gebėjimus nacionaliniu ir vietos lygmenimis; ragina ne tik formaliai perkelti Europos Sąjungos acquis nuostatas, susijusias su gamtos apsauga ir vandentvarka, į nacionalinę teisę, bet ir tinkamai jas taikyti;

33.

pažymi, kad, siekiant gerinti energijos tiekimo saugumą, įvairovę ir energijos naudojimo veiksmingumą, būtina skatinti investicijas į energetikos infrastruktūrą; pabrėžia didelį šalies potencialą, susijusį su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, ypač saulės energija, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Kroatijos valdžios institucijas, priimti teisės aktus, skirtus atsinaujinančių energijos šaltinių rinkos vystymui skatinti;

34.

ragina Kroatiją dėti pastangas siekiant užmegzti ir išsaugoti gerus kaimyninius santykius, likti svarbia ir iniciatyvia regionų bendradarbiavimo visais lygmenimis rėmėja ir atlikti pozityvų vaidmenį regione; be to, ragina Kroatijos vyriausybę ir kaimyninių šalių vyriausybes intensyvinti dialogą siekiant rasti galutinius daugybės neišspręstų dvišalių klausimų sprendimus, ypač kai jie susiję su sienų demarkacija, dingusiais asmenimis, nuosavybės grąžinimu ir pabėgėliais, taip pat su piliečių, įtariamų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmonijai, ekstradicija;

35.

primena Slovėnijos ir Kroatijos ministrų pirmininkų arbitražo susitarimą, sudarytą siekiant išspręsti šalių ginčą dėl sienų; palankiai vertina tai, kad Kroatijos parlamentas ratifikavo šį susitarimą, ir viliasi, kad labai greitai taip pat pasielgs ir Slovėnijos parlamentas; todėl ragina Komisiją sudaryti arbitražo teismo narių sąrašą, į kurį būtų įtraukti tik aukštos kvalifikacijos teisės specialistai, jei įmanoma, įgiję patirties dar ir arbitražo srityje;

36.

ragina Kroatijos vyriausybę ir visas Kroatijos politines jėgas veikti konstruktyviai, kad stiprėtų Bosnijos suverenitetas ir sklandžiau vyktų tebesitęsiantis konstitucinės reformos procesas;

37.

ragina Kroatijos vyriausybę persvarstyti savo politiką dvigubos pilietybės klausimu, ypač susijusią su Kroatijos piliečiais, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Bosnijoje ir Hercegovinoje; ragina Kroatijos vyriausybę rasti teisingą ir ilgalaikį sprendimą šių piliečių klausimu;

38.

atsižvelgdamas į pagrindinį stojimo partnerystės prioritetą, pabrėžia, kad būtina dėti kuo daugiau pastangų siekiant išspręsti visus neišspręstus Kroatijos valstybinių sienų klausimus su kaimyninėmis šalimis; šiuo požiūriu palankiai vertina pažangą, pasiektą derybose su Juodkalnija, ir ragina Kroatijos, Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybes tęsti savo dvišales derybas sienų demarkacijos klausimu;

39.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Kroatijos vyriausybei bei parlamentui.