52010DC0809

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.1.6

KOM(2010) 809 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Priemonių, kurių ėmėsiMalta,atsižvelgdama į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį, vertinimas

SEK(2010) 1630 galutinis

PERVIRšINIO DEFICITO PROCEDūRA IR NAUJAUSIOS REKOMENDACIJOS

Dėl ekonomikos nuosmukio ir tam tikrų diskrecinių išlaidų didinimo priemonių 2008 m. poveikio Maltos valdžios sektoriaus deficitas 2008 m. padidėjo iki 4,8 % BVP, o 2009 m. – iki 3,8 %, palyginti su 2,3 % 2007 m. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, 2009 m. liepos 7 d. Taryba nusprendė, kad Maltoje susidaręs perviršinis deficitas, ir pateikė Maltai rekomendacijas pagal EB steigimo sutarties 104 straipsnio 7 dalį, siekiant ištaisyti šią padėtį iki 2010 m.[1]. Savo rekomendacijose Taryba nustatė 2010 m. sausio 7 d. terminą, iki kurio turi būti imtasi veiksmingų priemonių.

2010 m. vasario 16 d. Taryba padarė išvadą, kad laikantis minėtų rekomendacijų imtasi veiksmingų priemonių, bet taip pat laikyta, kad Maltoje kilo netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams. Todėl Taryba pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalį rekomendavo vieniems metams, t. y. iki 2011 m., pratęsti Maltos valdžios institucijoms nustatytą perviršinio deficito panaikinimo terminą.

Konkrečiai Taryba rekomendavo, kad Maltos valdžios institucijos turėtų: a) pasiekti biudžete nustatytą 2010 m. deficito tikslą, jei reikia patvirtindamos papildomas konsolidavimo priemones, taip pat užtikrinti ¾ procentinio punkto BVP fiskalinių priemonių poveikį 2011 m. Tai taip pat turėtų padėti užtikrinti, kad bendrosios valdžios sektoriaus skolos santykis vėl imtų mažėti ir tinkamu tempu artėtų prie 60 % BVP pamatinės vertės atkuriant tinkamą pirminio pertekliaus lygį; ir b) nurodyti priemones, reikalingas perviršiniam deficitui ištaisyti iki 2011 m., jei būtų palankios ciklo sąlygos, ir greičiau mažinti deficitą, jei ekonominės ar biudžeto sąlygos būtų geresnės, negu šiuo metu tikimasi. Be to, pareikalauta, kad Maltos valdžios institucijos, neapsiribodamos fiskalinių priemonių įgyvendinimu, turėtų pasinaudoti visomis galimybėmis, kartu ir geresnėmis ekonominėmis sąlygomis, kad būtų greičiau mažinamas bendrosios skolos santykis priartinant jį prie 60 % BVP pamatinės vertės. Kad sumažintų koregavimo riziką, joms rekomenduota stiprinti vidutinės trukmės biudžeto sistemos privalomąjį pobūdį ir visus metus geriau prižiūrėti, kaip vykdomas biudžetas.

Taryba nustatė 2010 m. rugpjūčio 16 d. terminą, iki kurio Maltos vyriausybė turi imtis veiksmingų priemonių, kad pasiektų 2010 m. siektiną deficito rodiklį, ir nurodyti priemones, kurios bus reikalingos siekiant panaikinti perviršinį deficitą.

Galiausiai Taryba taip pat paragino Maltos valdžios institucijas imtis reformų valstybės finansų kokybei gerinti, visų pirma didinant valdžios sektoriaus išlaidų veiksmingumą, ypač sveikatos ir švietimo srityse.

Komisija vertino priemones, kurių imtasi po to, kai vyriausybė spalio 25 d. priėmė 2011 m. biudžetą, ir rėmėsi Komisijos tarnybų 2010 m. rudens prognoze, kurią rengiant atsižvelgta į biudžetines priemones.

PRIEMONIų, KURIų IMTASI, VERTINIMAS

Valdžios institucijos numato, kad, 2009 m. pasiekęs 3,8 % BVP, deficito santykis 2010 m. šiek tiek padidės iki 3,9 % BVP – tai atitinka 2010 m. biudžete, kuriuo pagrįsta Tarybos rekomendacija, nustatytą tikslą. Šios projekcijos pagrindas – didesnis realiojo BVP augimas, nei numatyta Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje, kuria remiantis parengtos 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendacijos. Be to, ją apskaičiuojant atsižvelgta į vienkartines deficitą mažinančias priemones, kurias lėmė mokesčių amnestija (0,2 % BVP) ir laivų statykloms priklausančios įrangos pardavimas ir kurios sudaro 0,3 % BVP, taip pat į einamųjų pirminių išlaidų perviršį ir negautas pajamas iš einamųjų mokesčių, palyginti su 2010 m. biudžete numatytais planais. Komisijos tarnybų 2010 m. rudens prognozėje numatomas didesnis 2010 m. deficito santykis – 4,2 % BVP – daugiausia dėl to, kad numatoma nesurinkti daugiau mokestinių pajamų, nei jau pranešė valdžios institucijos. 2010 m. rudens prognozėje nurodyta, kad 2010 m. struktūrinis balansas pablogės maždaug 1 % BVP.

Taigi Komisija nurodo, kad tam tikru mastu nukrypstama nuo Tarybos rekomendacijos 2010 m. pasiekti 3,9 % BVP deficito tikslą, nustatytą 2010 m. biudžete. Be to, nors ekonominės sąlygos yra geresnės, nei numatyta tuo metu, kai Taryba pateikė savo rekomendacijas, deficitas nebuvo mažinamas sparčiau.

Valdžios institucijos siekia, kad 2011 m. deficito ir BVP santykis būtų 2,8 %; šį tikslą jos planuoja pasiekti šiomis priemonėmis: spartesnis mokesčių surinkimas, susijęs su besitęsiančiu ekonomikos atsigavimu, taip pat pajamų didinimo priemonės, planuojamas laipsniškas daugumos skatinamųjų priemonių, kurių imtasi 2010 m., panaikinimas ir didesnis išlaidų veiksmingumas. Tačiau numatoma, kad biudžete suplanuotą išlaidų mažinimą iš dalies atsvers tam tikros išlaidų didinimo priemonės. Komisijos tarnybų 2010 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2011 m. deficitas bus šiek tiek didesnis ir sieks 3 % BVP – iš esmės tai paaiškinama didesniu numatomu 2010 m. deficitu. Metinio deficito sumažėjimo 1,2 procentinio punkto BVP 2011 m. prognozė grindžiama prielaida, kad bus griežtai vykdomas 2011 m. biudžetas, įskaitant planuojamą efektyvumo padidinimą, dėl kurio tikimasi sustabdyti einamųjų pirminių išlaidų augimą. Komisijos tarnybų prognozėje nurodyta, kad 2011 m. struktūrinis balansas pagerės 1¼ % BVP.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad Malta užtikrino ¾ procentinio punkto BVP fiskalines priemones ir ėmėsi veiksmingų priemonių, kad dabartinė perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta iki 2011 m.

Maltos valdžios institucijos numato, kad 2010 m. valdžios sektoriaus skola padidės iki 69 % BVP, palyginti su 68,6 % 2009 m., daugiausia dėl skolą didinančio atsargų ir srautų koregavimo, kuris iš dalies susijęs su finansine parama Graikijai. Valdžios institucijos planuoja, kad 2011 m. skolos santykis šiek tiek sumažės iki 68,7 %, nes bus užtikrintas nedidelis pirminis perteklius ir dinamiškas nominaliojo BVP augimas, kuris atsvers numatomą skolą didinantį atsargų ir srautų koregavimą, daugiausia susijusį su finansine parama Graikijai. 2010 m. rudens prognozėje Komisijos tarnybos apskaičiavo, kad Maltos bendrosios skolos ir BVP santykis 2011 m. padidės iki 70,8 % pirmiausia dėl to, kad atsižvelgta, be kita ko, į finansinius poreikius, susijusius su pagalbos paskola įmonei Air Malta , kuriai pritarta po to, kai buvo pateiktas 2011 m. biudžetas.

Atsižvelgiant į Komisijos tarnybų projekcijas, nenumatoma, kad Maltos bendrosios valdžios sektoriaus skolos santykis per prognozės laikotarpį vėl imtų mažėti.

Galiausiai, nenustatyta pažangos fiskalinio valdymo srityje, nepaisant to, kad imtasi tam tikrų iniciatyvų didinti išlaidų veiksmingumą ir diskutuojama dėl tolesnių pensijų sistemos reformų.

IšVADOS

Remiantis šiuo metu turima informacija galima teigti, kad Malta ėmėsi priemonių, kuriomis užtikrinama tinkama pažanga siekiant panaikinti perviršinį deficitą per Tarybos nustatytą terminą. Visų pirma Malta ėmėsi priemonių perviršiniam deficitui panaikinti iki 2011 m. ir kartu užtikrino tinkamas fiskalines pastangas 2011 m., laikydamasi Tarybos rekomendacijų.

Tačiau 2010 m. 3,9 % BVP deficito tikslas, nustatytas 2010 m. biudžete, greičiausiai nebus pasiektas, nepaisant to, kad Maltos ekonominė perspektyva palankesnė, nei prognozuota Tarybos rekomendacijose. Rizika, kad nepavyks pasiekti 2011 m. deficito tikslo, daugiausia susijusi su pagalbos paskolos įmonei Air Malta grąžinimu ir būsimu restruktūrizavimo planu. 2011 m. sausio mėn. įsigaliosiantis naujas kolektyvinis susitarimas, apie kurį išsami informacija dar nepaskelbta, taip pat gali turėti įtakos viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidoms. Atsižvelgdamos į šią riziką, Maltos valdžios institucijos turi atidžiai stebėti biudžeto pokyčius ir būti pasirengusios imtis taisomųjų priemonių, jei tokia rizika pasireikštų.

Be to, Komisija mano, kad Malta turi veiksmingiau stiprinti savo vidutinės trukmės biudžeto sistemos privalomąjį pobūdį ir imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama didinti ilgalaikį Maltos valstybės finansų tvarumą, laikantis Tarybos rekomendacijų ir raginimų.

Atsižvelgdama į pateiktą vertinimą, Komisija mano, kad šiuo metu nebūtina imtis papildomų veiksmų pagal Maltos perviršinio deficito procedūrą. Komisija ir toliau atidžiai stebės Maltos biudžeto pokyčius pagal Sutartį ir Stabilumo ir augimo paktą.

Lentelė. Pagrindinių makroekonominių ir biudžeto projekcijų palyginimas

[1] Visi su PDP susiję Maltai skirti dokumentai pateikti tinklavietėjehttp://ec.europa.eu/economy_finance/sgp/deficit/countries/malta_en.htm.