52010DC0668

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.11.18

KOM(2010) 668 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Tam tikrų kaimyninių šalių rengimo prisijungti prie 1987 m. EB ir ELPA konvencijų dėl bendrosios tranzito procedūros ir dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo strategija

EN

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Tam tikrų kaimyninių šalių rengimo prisijungti prie 1987 m. EB ir ELPA konvencijų dėl bendrosios tranzito procedūros ir dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo strategija

1. Konvencijų šALIų APRėPTIES IšPLėTIMAS. TIKSLAI IR BENDROSIOS SąLYGOS

1.1. Šiuo metu 1987 m. konvencijas dėl bendrosios tranzito procedūros ir dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo[1] yra pasirašiusios keturios susitariančiosios šalys (Europos Sąjunga, Islandija, Norvegija, Šveicarija[2]), atstovaujančios 30 šalių. Pradėjus jas taikyti jos tapo naudingomis prekybos supaprastinimo priemonėmis – buvo sukurta bendroji prekių judėjimo prižiūrint muitinei procedūra, kad būtų išvengta eilių sienos perėjimo punktuose, ir buvo suderintas eksportui ir importui ir tranzitui skirtų muitinės deklaracijų formatas.

1.2. Atsižvelgdama į 1997 m. vasario mėn. Europos Parlamento Bendrijos tranzito tyrimo komiteto rekomendacijas Komisija įsipareigojo daugiau nebesiūlyti išplėsti konvencijų šalių aprėptį, kol nebus reformuotos ir kompiuterizuotos Bendrijos ir bendrosios tranzito procedūros. 2001 m. liepos 1 d. buvo įgyvendinta teisinė tranzito tvarkos reformos dalis. Įdiegta atitinkama su veiklos vykdymu susijusi sistema, užbaigta tranzito sistemos kompiuterizacija ir priimti likę teisės aktai tam, kad standartinė tranzito sistema būtų vykdoma elektroniškai[3].

1.3. 2001 m. Komisija pasiūlė strategiją[4] dėl kai kurių to meto ES šalių kandidačių[5] prisijungimo prie konvencijų, kurioje buvo nurodytos sąlygos, kurias šalis turi įvykdyti, kad galėtų prisijungti prie konvencijų. Komunikate buvo atkreiptas dėmesys į ES šalis kandidates, nes prisijungimas prie konvencijų buvo laikomas bendros ES narystės strategijos dalimi, o ankstyvam naujos kompiuterizuotos tranzito sistemos (NCTS) įgyvendinimo etapui buvo skirtas ypatingas dėmesys.

Po 2004 m. plėtros Turkija, toliau besiruošianti netolimoje ateityje prisijungti prie konvencijų, liko vienintele šalimi, kuriai šiuo metu taikomas 2001 m. komunikatas.

1.4. Reikėtų patvirtinti, kad 2001 m. komunikate nepaminėtoms ES šalims kandidatėms (Kroatijai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai) ir potencialioms šalims kandidatėms bus suteikta galimybė prisijungti prie konvencijų.

1.5. Laikantis 2001 m. komunikate nustatytų išankstinių sąlygų ir visiškai įgyvendinus kompiuterizuotą tranzito sistemą, kuri leidžia geriau kontroliuoti veiklos riziką, jau galima svarstyti kitų kaimyninių šalių prisijungimo prie konvencijų klausimą siekiant palengvinti prekybą.

Sąjunga ir Europos prekybininkai aiškiai suinteresuoti, kad prie konvencijos prisijungtų daugiau šalių, galinčių jas įgyvendinti, nes taip bus skatinama derinti regiono teisės aktus su atitinkamais ES teisės aktais. Siekiant išlaikyti regioninį konvencijų pobūdį, komunikate reikėtų apibrėžti, kokios šalys laikomos atitinkančiomis potencialių susitariančiųjų šalių reikalavimus, ir numatyti, kad po penkerių metų būtų atlikta peržiūra, skirta įvertinti, ar neatsirado naujų šalių, atitinkančių potencialių susitariančiųjų šalių reikalavimus.

1.6. Komisija toliau padės šioms šalims pasirengti prisijungti prie konvencijų kuo geresnėmis sąlygomis. Priimant sprendimą dėl šalies pasirengimo prisijungti prie konvencijų, ypatingas dėmesys bus atkreiptas į Sąjungoje įvykusius naujausius pokyčius, susijusius su modernizuoto Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimu, į galimą šių pokyčių poveikį konvencijoms ir į tam tikrus derybų dėl išsamaus ir visapusio laisvosios prekybos susitarimo su atitinkama šalimi aspektus.

2. Strategijos dėl naujų šalių prisijungimo prie konvencijų planas

2.1. Sąjunga ir Europos prekybos sektorius suinteresuoti, kad prie 1987 m. EB ir ELPA konvencijų dėl bendrosios tranzito procedūros ir dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo prisijungtų nauji partneriai, kurie pajėgūs jas taikyti. Tokiu būdu bus skatinama supaprastinti prekybą ir sumažės eiles prie sienų.

Naujų šalių prisijungimas prie konvencijų atitinka Komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos[6], kuriame pabrėžta, kad dėl muitinės srities teisės aktų derinimo, pajėgumų didinimo ir modernizacijos, įskaitant kompiuterizaciją, sudaromos palankesnės sąlygos prekybai.

2.2. Siekiant išlaikyti regioninį konvencijų pobūdį, komunikate reikėtų apibrėžti konkrečią grupę šalių, laikomų atitinkančiomis potencialių susitariančiųjų šalių reikalavimus, ir reikėtų numatyti, kad po penkerių metų bus atlikta peržiūra, skirta įvertinti, ar neatsirado naujų šalių, atitinkančių potencialių susitariančiųjų šalių reikalavimus.

Kaip ir 2001 m. reikėtų užtikrinti, kad naujų šalių prisijungimas prie konvencijų būtų valdomas siekiant kuo tinkamiau pasinaudoti turimais ištekliais ir pasisemti bendros tranzito procedūros taikymo platesnėje geografinėje srityje patirties. Šiuo tikslu siūloma nustatyti kelių šalių grupę, kurią prijungus prie bendros tranzito sistemos (su sąlyga, kad šalys atitinka visus prisijungimo kriterijus), Sąjunga gautų didžiausios naudos.

Šią grupę turėtų sudaryti ES šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, įtrauktos į Rytų partnerystės iniciatyvą (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija[7], Gruzija, Moldova ir Ukraina), kurioje aiškiai numatyta parengti pasiruošimo prisijungti prie konvencijų[8] veiksmų planą, ir Rusija, su kuria siejamas tikslas supaprastinti prekybą yra neatskiriama bendros ekonominės erdvės, dėl kurios sukūrimo ES ir Rusija susitarė[9], veiksmų plano dalis.

2.3. Kaip pabrėžta 2001 m. komunikate[10], šalis gali būti pakviesta prisijungti prie konvencijų tik jeigu gali įgyvendinti visus teisės aktus dėl bendrojo tranzito ir formalumų supaprastinimo, galiojusius pakvietimo prisijungti prie konvencijų metu, atsižvelgiant į teisinius, veiklos ir kompiuterizacijos aspektus. Todėl nacionaliniai teisės aktai turi būti suderinti su konvencijų nuostatomis, muitinė privalo būti pajėgi įvykdyti praktinius ir finansinius reikalavimus ir būti įdiegus kompiuterizuotą tranzito sistemą (NCTS).

2.4. Be to, Komisija Sąjungos vardu ir bendradarbiaudama su kitomis konvencijų susitariančiosiomis šalimis parengs priemonių rinkinį, skirtą užtikrinti, kad pasiruošimas iš esmės būtų derinamas su teisinių muitinės priemonių įgyvendinimu ir integruotu taikymu administraciniu lygmeniu.

2.5. Šioms priemonėms priskiriamas neoficialaus stebėtojo statuso suteikimas bendrojo tranzito ir formalumų supaprastinimo jungtiniuose komitetuose bei darbo grupėse toms šalims, kurios tokio statuso dar neturi[11]. Šios priemonės padės svarstomoms šalims pasirengti įgyvendinti bendrojo tranzito ir formalumų supaprastinimo teisės aktus ir toliau modifikuoti konvencijas, ypač dėl Sąjungos e. muitinės projekto. Šalims taip pat bus suteikta galimybė dalyvauti su tranzitu susijusiose iniciatyvose (mokymo seminaruose, pareigūnų mainuose), vykdomose pagal programą „Muitinė 2013“. Jų padėtis dėl su konvencijomis susijusių muitinės kompiuterizavimo srities teisės aktų bus įvertinta siekiant geriau nustatyti, kokius darbus dar reikia atlikti ir kokius reikalavimus reikia įvykdyti.

3. Išvados

3.1 Komisija prašo Tarybos ir Europos Parlamento patvirtinti siūlomą strategiją dėl ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, šalių, kurios įtrauktos į Rytų partnerystės iniciatyvą, Rusijos, taip pat Kazachstano, jeigu tai būtina dėl Baltarusijos, Rusijos ir Kazachstano muitų sąjungos, prisijungimo prie EB ir ELPA konvencijų dėl bendrosios tranzito procedūros ir dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo.

3.2 Prieš EB ir ELPA jungtiniam komitetui priimant sprendimą pakviesti šalį prisijungti prie konvencijų turėtų būti įvertintas tos šalies pasirengimas atsižvelgiant į dabartinės ir kompiuterizuotos bendrosios tranzito sistemos įgyvendinimą dabartinėse susitariančiosiose šalyse.

[1] Paskelbta OL L 226, 1987 8 13, p. 1 ir OL L 134, 1987 5 22, p. 2.

[2] Taikant konvencijas Lichtenšteinas laikomas Šveicarijos muitų teritorijos dalimi.

[3] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1192/2008, OL L 329, 2008 12 6, p. 1 ir EB ir ELPA bendrojo tranzito jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2008, OL L 274, 2008 10 15, p. 1.

[4] COM(2001) 289 galutinis.

[5] Estija, Latvija, Lietuva, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija ir Turkija.

[6] COM(2004) 373 galutinis.

[7] Sukūrus Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos muitų sąjungą šioms šalims gali tekti vienu metu prisijungti prie konvencijų.

[8] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos komunikato dėl rytų partnerystės (COM(2008) 823).

[9] Pranešimas spaudai, 15–asis ES ir Rusijos viršūnių susitikimas, 2005 m. gegužės 10 d., 8799/05 (presse 110).

[10] Žr. 1.2 punktą.

[11] Šiuo metu šis statusas suteiktas šioms šalims: Baltarusijai, Kroatijai, Gruzijai, Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, Moldovai, Rusijai, Serbijai, Turkijai ir Ukrainai.