EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010DC0141

Antra Komisijos Ataskaita tarybai, parengta remiantis valstybių narių pateiktomis tarybos rekomendacijos (2002/77/eb) dėl racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo medicinoje įgyvendinimo Ataskaitomis SEC(2010)399

/* KOM/2010/0141 galutinis */

52010DC0141

Antra Komisijos Ataskaita tarybai, parengta remiantis valstybių narių pateiktomis tarybos rekomendacijos (2002/77/eb) dėl racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo medicinoje įgyvendinimo Ataskaitomis SEC(2010)399 /* KOM/2010/0141 galutinis */


[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.4.9

KOM(2010) 141 galutinis

ANTRA KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI,

PARENGTA REMIANTIS VALSTYBIŲ NARIŲ PATEIKTOMIS TARYBOS REKOMENDACIJOS (2002/77/EB) DĖL RACIONALAUS ANTIMIKROBINIŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMO MEDICINOJE ĮGYVENDINIMO ATASKAITOMIS

SEC(2010)399

ANTRA KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI,

PARENGTA REMIANTIS VALSTYBIŲ NARIŲ PATEIKTOMIS TARYBOS REKOMENDACIJOS (2002/77/EB) DĖL RACIONALAUS ANTIMIKROBINIŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMO MEDICINOJE ĮGYVENDINIMO ATASKAITOMIS

(Tekstas svarbus EEE)

TURINYS

1. ĮŽANGA

2. PAGRINDINIŲ VEIKSMŲ VALSTYBIŲ NARIŲ LYGMENIU SUVESTINĖ

3. PAGRINDINIŲ VEIKSMŲ EUROPOS SĄJUNGOS LYGMENIU SUVESTINĖ

4. IŠVADOS

1. ĮŽANGA

2001 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė rekomendaciją dėl racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo medicinoje (2002/77/EB), toliau – rekomendacija. Šioje rekomendacijoje valstybės narės ir EEE šalys prašomos nustatyti specialias racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo strategijas atsižvelgiant į galimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms atsiradimą. Šiose strategijose turėtų būti numatytos priemonės, susijusios su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir šių medžiagų naudojimo stebėsena, kontrole ir prevencinėmis priemonėmis, švietimu ir mokymu, moksliniais tyrimais. Rekomendacijoje Komisija raginama sudaryti galimybes tarpusavyje keistis informacija, konsultuotis, bendradarbiauti ir veikti kartu; persvarstyti rekomendacijoje aptariamų klausimų įgyvendinimą ir remiantis valstybių narių ataskaitomis pateikti ataskaitas.

Per dvejus metus nuo rekomendacijos priėmimo Komisija rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitoje Tarybai (COM(2005)684 galutinis)[1] apibendrino pagrindinius veiksmus, kurių imtasi valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu. Ataskaitoje nurodyta, kad dauguma valstybių narių ėmėsi įvairių veiksmų, nurodytų rekomendacijoje. Tačiau joje taip pat nurodyta daug rekomendacijoje minėtų sričių, kuriose imtasi tik dalies reikalingų veiksmų, ir sritys, į kurias reikia atkreipti dėmesį:

- nacionalinių strategijų ir nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimas;

- atitinkamo tarpsektorinio bendradarbiavimo mechanizmo sukūrimas suteikiant reikiamus įgaliojimus ir numatant tinkamas priemones;

- žmonių ir gyvūnų sveikatos sektorių bendradarbiavimas;

- plačiosios visuomenės švietimas dėl tinkamo antimikrobinių vaistų vartojimo;

- priemonių užtikrinti, kad sisteminiai antimikrobiniai vaistai ar antibiotikai būtų parduodami tik pagal receptus, nustatymas;

- tinkama infekcijų kontrolė;

- nacionaliniu lygmeniu priimtos tinkamo gydymo antibiotikais rekomendacijos.

Po pirmos rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitos paskelbimo, 2008 m. rugpjūčio mėn. valstybės narės buvo paprašytos pateikti Komisijai rekomendacijos tolesnio įgyvendinimo ataskaitas. Komisija gavo atsakymus iš visų valstybių narių ir vienos iš trijų EEE/ELPA šalių.

Remiantis tomis ataskaitomis šioje antroje ataskaitoje apibendrinami pagrindiniai veiksmai, kurių imtasi valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu, taip pat lyginama padėtis 2008 m. ir 2004 m., kai buvo renkami duomenys ankstesnei ataskaitai. Šioje ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas veiksmų plano tolesnių įgyvendinimo stebėsenos rodiklių naudojimui. Jos išvadoje išskiriamos rekomendacijoje minėtos sritys, kurioms reikia tolesnio dėmesio. Kartu su ataskaita pateikiamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama išsamesnė techninė valstybių narių atsakymų analizė.

2. PAGRINDINIŲ VEIKSMŲ VALSTYBIŲ NARIŲ LYGMENIU SUVESTINĖ

Rekomendacijoje valstybės narės prašomos nustatyti konkrečias racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo strategijas atsižvelgiant į galimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms atsiradimą. 2008 m. pabaigoje šešiolika šalių buvo patvirtinusios nacionalinę strategiją, o aštuonios valstybės narės ją rengė. Keturios valstybės narės neturėjo strategijos ir jos nerengė.

Strategijose turėtų būti numatyti keturi pagrindiniai tikslai:

1. Sukurti ar stiprinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir šių medžiagų naudojimo priežiūros sistemas.

Visos ataskaitas pateikusios šalys sukūrė atsparumo antimikrobiniams vaistams priežiūros sistemas. 18 šalių, dalyvaujančių Europos atsparumo antimikrobiniams vaistams stebėsenos sistemoje (EARSS), papildomai buvo sukurta priežiūros sistema, kuri apima atsparumo antimikrobiniams vaistams stebėseną ambulatorinėje grandyje ir ligoninėse.

Daugelyje valstybių narių ir EEE šalių bendradarbiauja atsakingi už atsparumo antimikrobiniams vaistams priežiūrą ir ligų protrūkių tyrimą ir (arba) ligų kontrolę pareigūnai, taip pat bendradarbiaujama su veterinarinės priežiūros tarnybomis. Tačiau tik keliose šalyse bendradarbiaujama su aplinkos sektoriumi.

Dauguma šalių paskelbė nacionalinę atsparumo antimikrobiniams vaistams priežiūros ataskaitą, o duomenys taip pat buvo viešai prieinami.

Sveikatos sistemos institucijos galėjo naudotis atsparumo antimikrobiniams vaistams priežiūros duomenimis visose šalyse, išskyrus dvi. Tačiau dar esama kliūčių greitai ir lengvai gauti išsamius duomenis dėl problemų, jau minėtų pirmoje ataskaitoje – teisinio statuso, duomenų nuosavybės, lėšų trūkumo, nepakankamos informacijos ir nepakankamos technologinės paramos.

Priežiūros sistemos struktūros vystymo, nacionalinių ataskaitų skelbimo ir veiklos sąsajų su atsparumo antimikrobiniams vaistams, skiriamiems gyvūnams, priežiūros sistema požiūriu padaryta tik nedidelė pažanga, palyginti su 2003 m. skelbtais pasiekimais. Nepaisant to padaryta pažanga dėl galimybės naudotis priežiūros duomenimis – 2008 m. mažiau šalių pranešė apie naudojimosi duomenimis kliūtis, palyginti su 2003 m.

Beveik visi respondentai turėjo antimikrobinių medžiagų naudojimo ir antibiotikų vartojimo priežiūros sistemas ir visos šalys dalyvauja Europos antimikrobinių vaistų vartojimo priežiūros projekte (ESAC). Palyginus su 2003 m. pasiekimais, paaiškėjo, kad nuo pirmos ataskaitos pateikimo padaryta pažanga. Antimikrobinių vaistų suvartojimo duomenų gavimo kliūtys buvo įveiktos. Pagerėjo sugrupuotų pagal kategorijas duomenų surinkimas ir atsparumo antimikrobiniams vaistams ir antimikrobinių vaistų vartojimo duomenų sąsajos. Tačiau daugumoje šalių duomenys nebuvo pakankamai išsamūs, kad būtų galima palaikyti tinkamą grįžtamą ryšį su vaistų receptus išrašančiais asmenimis. Nustatytos kliūtys buvo tos pačios, kaip ir atsparumo antimikrobiniams vaistams priežiūros sistemoje. Be to, tik pusės atsakiusių šalių vartojimo duomenys buvo suskirstyti pagal indikacijas ir susieti su atsparumo vaistams duomenimis. Atrodo, kad naudingesnių antimikrobinių vaistų vartojimo ir receptų išrašymo praktikos duomenų rinkimas yra sunkiai įmanomas dėl prastai reglamentuoto duomenų teisinio statuso, įskaitant jų nuosavybę, ir informacinių technologijų sistemų sukeltų problemų. Be to, keliose šalyse iki šiol neparengti receptų išrašymo praktikos stebėsenos rodikliai;

2. Įdiegti kontrolės ir prevencijos priemones siekiant užtikrinti racionalų antimikrobinių medžiagų naudojimą ir apriboti užkrečiamųjų ligų plitimą.

Nuo ankstesnės ataskaitos paskelbimo daugelis šalių ėmėsi veiksmų dėl antimikrobinių vaistų pardavimo be recepto. 2003 m. tik viena šalis galėjo pateikti tokius duomenis, o 2008 m. visi respondentai pateikė tokios prekybos apskaičiavimus. Aštuoniolika šalių pranešė, kad šis fenomenas nebuvo svarbi klaidingo antibiotikų vartojimo priežastis jų šalyje. Tačiau reikėtų pažymėti, kad keturios iš tų šalių, kuriose apskaičiuota antibiotikų, parduotų be recepto, dalis yra nuo 1 iki daugiau kaip 15 procentų, nenurodė jokių priverčiamojo įstatymų vykdymo priemonių, kad antibiotikai būtų parduodami tik su receptu. Tokios priemonės yra numatytos Europos Sąjungos farmacijos srities teisės aktuose dėl žmonėms vartoti skirtų vaistų (Direktyva 2001/83/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/27/EB).

Dauguma šalių 2008 m. turėjo patvirtintas nacionalines tinkamo antimikrobinių vaistų vartojimo gaires, kurios apėmė labiausiai paplitusias infekcines ligas, kaip antai vidurinės ausies uždegimą, sinusitą, tonzilofaringitą, bendruomenėje įgytą plaučių uždegimą, šlapimo takų infekcijas ir meningitą. Tačiau gairės ligoninėms buvo retesnės ir yra patvirtintos tik pusėje šalių. Be to, atitikties gairėms vertinimas ir jų poveikio vertinimas atliekami vis dar retai, nors ir padaryta pažanga, palyginti su 2003 m.

Dvidešimt dvi šalys turėjo patvirtintas ligoninių higienos ir infekcijų kontrolės nacionalines programas. Dvidešimt dviejose šalyse kiekviena ligoninė privalo turėti infekcijų kontrolės komitetą. Tačiau tik trys šalys taiko tą reikalavimą slaugos namams. Daugiau kaip pusė atsakiusių šalių turėjo teisinius reikalavimus ar rekomendacijas dėl infekcijų kontrolės darbą dirbančių slaugytojų poreikio ligoninėse, tačiau nė viena šalis to neturėjo dėl slaugos namų. Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės rekomendacijos buvo patvirtintos visose šalyse, išskyrus tris. Populiariausia tema gairėse buvo meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA) . Apskritai gairės dėl daugeliui vaistų atsparių bakterijų visada papildė specialias MRSA gaires. Gairės dėl slaugos namų buvo retesnės nei gairės dėl ligoninių. Dauguma atsakiusių šalių taip pat turėjo rekomendacijas dėl skiepijimo nuo Staphylococcus pnemoniae sukeltų infekcijų suaugusiems ir vaikams.

3. Skatinti sveikatos specialistų lavinimą ir mokymą atsparumo antimikrobiniams vaistams klausimais ir informuoti visuomenę apie racionalaus antimikrobinių medžiagų vartojimo svarbą.

Dauguma šalių pranešė, kad sveikatos specialistų mokymo planuose įtraukti klausimai, susiję su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, higiena ir infekcijos kontrole, tinkamu antimikrobinių medžiagų naudojimu, vakcinacijos programomis. Penkiolika šalių turėjo nustatytus valstybės neremiamo sveikatos priežiūros specialistų nuolatinio tobulinimo daugiausia higienos ir infekcijų kontrolės klausimais reikalavimus. Tačiau tai neapėmė visų sveikatos priežiūros specialistų ir nepadėjo išspręsti antimikrobinių vaistų vartojimo problemos kiekvienoje šalyje.

Šešiolika šalių vykdė sveikatos priežiūros specialistų geresnio informavimo apie atsparumą antimikrobiniams vaistams kampanijas, daugiausia skirtas gydytojams, kai kada – vaistininkams, slaugytojams ir veterinarams.

Per pastaruosius dvejus metus septyniolika šalių organizavo plačiajai visuomenei skirtas informuotumo atsparumo antimikrobiniams vaistams, netinkamo šių vaistų vartojimo, vakcinacijos programų ir jų svarbos, bendros higienos klausimais gerinimo kampanijas. Pažanga nuo 2003 m. nėra didelė. Šios kampanijos buvo skirtos plačiajai visuomenei, o ne specializuotai auditorijai, pavyzdžiui, pacientų asociacijoms ar pacientams.

2002 m. Taryba rekomendavo, kad kiekviena valstybė narė turėtų greitai nustatyti tinkamą tarpsektorinio bendradarbiavimo tvarką siekiant koordinuoti minėtas strategijas nacionaliniu lygmeniu. Ši tvarka taip pat, kaip ir nacionaliniu lygmeniu, leistų keistis informacija su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis ir koordinuoti šiuos veiksmus.

Devyniolika šalių pranešė, kad jose buvo nustatyta tarpsektorinio koordinavimo tvarka, o septynios šalys rengė tokią tvarką, kurią jos planavo patvirtinti 2008 m. pabaigoje – 2010 metais. Dvi valstybės narės neturėjo planų nustatyti tokią tvarką. Pagrindinis pasiekimas, palyginti su ankstesne ataskaita, yra tos tvarkos teisinis reglamentavimas. 2008 m. tokia tvarka buvo nustatyta vyriausybių nutarimais aštuoniose šalyse ir kitaip reglamentuota šešiose šalyse. Be to, trys šalys nurodė, kad jų koordinavimo tvarka buvo nustatyta nacionalinio aukščiausio lygio sveikatos priežiūros pareigūno arba buvo parengta oficialios darbo grupės. Daugumoje šalių koordinavimo tvarka buvo iš tikrųjų tarpsektorinė, pagal kurią buvo užtikrintas geras žmonių ir gyvūnų sveikatos sektorių bendradarbiavimas beveik visais atvejais. Tačiau reikėtų pažymėti, kad užimtumo, aplinkos, mokslinių tyrimų ir švietimo ministerijos buvo atstovaujamos retai, o pacientų grupių įtraukimas taip pat beveik nepasikeitė, palyginti su pirmos ataskaitos laikotarpiu. Slaugytojai ir ilgalaikės priežiūros įstaigos buvo atstovaujamos tik mažiau kaip pusėje tarpsektorinio koordinavimo struktūrų, nors tai svarbi grandis, sulaikanti atsparumo antimikrobiniams vaistams plitimą.

Šiuo metu pereinama nuo strategijų rengimo prie jų įgyvendinimo etapo, todėl klausimyne pateikti klausimai apie įgyvendinimo stebėsenos rodiklius. Dvylika šalių pranešė, kad jos turi nustatytus stebėsenos rodiklius. Daugeliu atvejų buvo panaudoti rezultatų rodikliai (atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, antimikrobinių medžiagų naudojimo, receptų išrašymo ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų stebėsena). Penkios šalys pranešė, kad naudoja struktūros ir proceso rodiklius vietos ir nacionaliniu lygmenimis (pavyzdžiui, alkoholio gelio rankoms dezinfekuoti sunaudotas kiekis, antibiotikų kontrolės grupių kūrimas, atitikties vertinimas, antimikrobinių medžiagų pardavimo kontrolė ir mokslinių tyrimų projektų skaičius).

3. PAGRINDINIŲ VEIKSMŲ EUROPOS SĄJUNGOS LYGMENIU SUVESTINĖ

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms tebėra pagrindinis Komisijos prioritetas – Komisija vykdo ir skatina įvairią plataus pobūdžio veiklą Europos Sąjungos lygmeniu.

Atsižvelgdama į pirmos ataskaitos rekomendaciją spręsti ir atsparių mikroorganizmų plitimo sveikatos priežiūros įstaigose problemą ir apsvarsčiusi Komisijos pasiūlymą 2009 m. birželio mėn. Taryba priėmė Rekomendaciją dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės[2]. Rekomendacija siekiama užtikrinti, kad valstybės narės patvirtintų tinkamas strategijas pacientų saugai jų sveikatos priežiūros sistemose gerinti, įskaitant konkrečius pasiūlymus dėl su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės.

Atsparumas antimikrobiniams vaistams buvo nustatytas tiek dėl jų vartojimo medicinoje, tiek dėl naudojimo veterinarijoje, todėl Komisija nuo pirmos ataskaitos paskelbimo siekė parengti abiems sektoriams tinkamas iniciatyvas.

Taigi Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas sukūrė techninę vidaus tarnybinę grupę, skirtą keistis informacija ir visuomenės bei gyvūnų sveikatos sričių veiklos koordinavimui stiprinti. Šios grupės darbo tikslas yra skatinti bendrą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms žmonių ir gyvūnų organizmuose stebėsenos veiklą padedant Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC), Europos vaistų agentūrai (EMA) ir Europos maisto saugos tarnybai (EMST). Šios veiklos rezultatas – 2009 m. lapkričio mėn. Komisijos paskelbtas Tarnybų darbinis dokumentas dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms[3]. Šio dokumento tikslas – informuoti Parlamentą ir Tarybą apie Komisijos padarytą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, naudojamoms medicinoje ir veterinarijoje, stebėsenos ir kontrolės pažangą ir pradėti keistis nuomonėmis dėl tolesnio darbo ir galimų veiksmų. Ši bendra veikla buvo stiprinama organizuojant glaudesnį įvairių ES agentūrų, dirbančių atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje, bendradarbiavimą. Reaguodami į bendrą Komisijos padalinių raginimą ECDC, EMST, EMA ir Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas dirbo kartu, kad pateiktų bendrą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms padėties analizę[4].

Be šių iniciatyvų Komisija sprendė atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą finansuodama keletą Europos masto projektų 2003–2007 m. visuomenės sveikatos programos lėšomis:

EARSS – Europos atsparumo antimikrobiniams vaistams priežiūros sistema (2003–2006 m.), kuria siekta sukurti su nacionaliniais tinklais susijusią priežiūros ir informacijos sistemą ir stebėti atsparumo antimikrobiniams vaistams keliamas grėsmes sveikatai Europoje www.earss.rivm.nl. EARSS šiuo metu įtraukiama į ECDC veiklą.

ESAC – Europos antimikrobinių vaistų vartojimo priežiūros sistema (2004–2007 m.), kuria siekta konsoliduoti antibiotikų vartojimo duomenų rinkimą. Be to, buvo išsamiai nagrinėjami vartojimo duomenys ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigose, ligoninėse, slaugos namuose ir atliktas farmakoekonominis vertinimas. Kai kurie duomenys, gauti vykdant šį projektą, galėtų būti vertinami nagrinėjant atsparumo antibiotikams ypatumus ir sergamumą, taip pat galėtų būti naudojami kaip gydymo gairės http://www.esac.ua.ac.be . ESAC šiuo metu įtraukiama į ECDC veiklą.

EUCAST – Europos jautrumo antimikrobiniams vaistams tyrimų komitetas (2004–2007 m.) sukūrė antimikrobiniams vaistams atsparių patogenų priežiūros sistemą nustatydamas bendrus pamatinius metodus, kurie leistų palyginti rezultatus ir taip sukurti pagrindą atsparumo antimikrobiniams vaistams duomenims aiškinti Europos mastu. Vykdant šį projektą įsteigtas nuolatinis Europos jautrumo antimikrobiniams vaistams tyrimų ir šių vaistų poveikio ribų nustatymo komitetas. http://www.eucast.org.

BURDEN – Europos tautų atsparumo vaistams ir ligų našta (anglų k. – Burden of Resistance & Disesase in European Nations ) (2007–2010 m.) yra projektas, kuriuo siekiama pateikti palyginamą informaciją apie ligų ir atsparumo vaistams naštą Europos mastu ir gerinti politikos formuotojų ir visuomenės informuotumą bei problemos supratimą. Šis projektas apims ir atsparumo daugeliui vaistų tyrimą ligoninių intensyvios terapijos ir bendruose skyriuose www.eu-burden.info .

E- BUG PACK – Antibiotikų kūrimo, platinimo ir higienos švietimo programa mokykloms (2006–2009 m.), remiantis sėkmingu Jungtinės Karalystės projektu. Šiuo projektu, kuris skirtas 9–16 m. amžiaus tikslinei grupei, buvo siekiama: 1. gerinti informuotumą apie antibiotikų naudą ir racionalų vartojimą; 2. mokyti apie tai, kaip netinkamas vartojimas gali sukelti nepageidaujamą „sisteminių klaidų“ efektą ir atsparumą antimikrobinėms medžiagoms; 3. gerinti rankų ir kvėpavimo organų higieną ir taip mažinti kvėpavimo, virškinimo ir odos infekcijų plitimą bei antibiotikų poreikį.

ABS International – antibiotikų vartojimo strategijų įgyvendinimas siekiant tinkamo antibiotikų vartojimo ligoninėse Europos Sąjungos valstybėse narėse (2006–2008 m.). Projektas įgyvendintas 9 valstybėse narėse, juo buvo siekiama parengti nacionalinių antibiotikų strategijų ekspertų mokymo programą ir parengti standartines organizacines priemones ligoninėms tinkamam antibiotikų vartojimui užtikrinti.

IPSE/HELICS – tarptautinis hospitalinių infekcijų pavojaus Europos ligoninėse tinkamų duomenų rinkimo, analizės ir sklaidos tinklas. HELICS įprastinių duomenų rinkimas toliau remiamas projekto dalyje Work Package 4.

Panaudodama Šeštosios ir septintosios bendrųjų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas Komisija remia daugelį labai svarbių mokslinių tyrimų projektų, kuriais siekiama racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo medicinoje. Buvo finansuoti keli Europos masto projektai tokiose srityse, kaip įrodymais pagrįstos pacientų kontrolės plėtojimas, kvėpavimo takų infekcijų gairės ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų kontrolė. Paskelbus paskutinį konkursą, keliuose atrinktuose pasiūlymuose buvo nagrinėjamos gydymo antibiotikais poveikio žmogui, kuris buvo mikroorganizmų šeimininkas, ir klinikinio diagnostinių tyrimų aprobavimo temos. Be bendrųjų mokslinių tyrimų programų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problema nagrinėjama ir naudojant kitas iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos technologijų platformą. Be to, pagal Jungtinę technologijų iniciatyvą dėl inovacinių vaistų numatytos viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo galimybės, o tai gali padėti spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą.

Europos Sąjungos veiksmai kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, kuriais skatinamas racionalus antimikrobinių medžiagų naudojimas medicinoje, buvo toliau stiprinami po pirmos ataskaitos paskelbimo, kai buvo įsteigtas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Siekiant vertinti ir stebėti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamą pavojų, buvo tęsiama epidemiologinės priežiūros veikla šioje srityje, numatyta Sprendimuose 2119/98/EB[5] ir 2000/96/EB[6], prie jos prisidėjo ir ECDC, kuris šiuo metu atsako už priežiūros tinklų veiklą. Kiekvienais metais ECDC metinėje užkrečiamųjų ligų epidemiologijos ataskaitoje skelbia atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir šių medžiagų naudojimo ES duomenis.

Be to, siekdamas stiprinti ES bendradarbiavimą šiais klausimais ECDC sukūrė atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nacionalinių centrų tinklą valstybėse narėse ir ELPA–EEE šalyse[7]. Centras bendradarbiaudamas su Komisija, kitomis Europos Sąjungos agentūromis ir valstybėmis narėmis taip pat įgyvendina specialią atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų programą. Todėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras padės Komisijai skatinti gerosios patirties, susijusios su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencija ir kontrole, sklaidą, teikti daugiau mokymosi galimybių ir padėti valstybėms narėms plėtoti mokymą apie infekcijų kontrolę bei parengti infekcijų kontrolės specialistų bei sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo planus.

Siekiant užtikrinti koordinuotą ir pakankamą veterinarijos ir medicinos sričių bendradarbiavimą pradėta bendradarbiauti su EMST atsparumo antimikrobinėms medžiagoms priežiūros klausimais pagal EMST kompetenciją. Bendradarbiaujant su kitomis ES agentūromis paskelbti bendro ECDC ir EMA tyrimo dėl naujų antibakterinių vaistų poveikio[8] ir bendro ECDC, EMST, EMA ir SCENIHR tyrimo dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms padėties ES[9] duomenys.

Kaip viena iš visuomenės informuotumo gerinimo ir sveikatos priežiūros specialistų švietimo gerinimo priemonių 2008 m. buvo paskelbta Europos budrumo dėl antibiotikų diena, kurią inicijavo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kaip koordinuojamą Europos visuomenės sveikatos iniciatyvą. Šiuo kasmetiniu įvykiu siekiama gerinti informuotumą apie pavojus, susijusius su netinkamu antibiotikų vartojimu, ir atsakingą šių vaistų vartojimą.

4. IŠVADOS

Nuo pirmos ataskaitos paskelbimo padaryta reikšminga pažanga. Dauguma valstybių narių ėmėsi įvairių veiksmų, kurie siūlomi rekomendacijoje ir toliau akcentuojami pirmoje jos įgyvendinimo ataskaitoje. Tačiau dar yra daug rekomendacijoje nurodytų sričių, kuriose pasiekta nedaug. Svarbu, kad valstybės narės laikytųsi visos rekomendacijos nuostatų. Remiantis šios ataskaitos duomenimis sritys, kuriose galėtų būti aktyviai dirbama toliau, yra šios:

- Tarybos rekomendacijos vykdymo gerinimas valstybėse narėse, ypatingą dėmesį skiriant šiems dalykams –

- greitam nacionalinių strategijų ir nacionalinių veiksmų planų parengimui ir veiksmingam jų įgyvendinimui visose valstybėse narėse ir asocijuotose šalyse atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės;

- slaugos namų ir ilgalaikės priežiūros įstaigų atstovų aktyvesniam dalyvavimui, kai rengiami atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų veiksmų planai ir gairės;

- žmonių ir gyvūnų sveikatos sektorių bendradarbiavimui atsparumo antibiotikams ir antibiotikų vartojimo klausimais nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis, ypač tose šalyse, kur to bendradarbiavimo dar nebuvo;

- nepriklausomam nacionalinių programų vertinimui;

- veiksmams siekiant užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė turėtų veikiančią tinkamą tarpsektorinio bendradarbiavimo tvarką, pagal kuria būtų suteikti tinkami įgaliojimai ir būtų numatytos priemonės rekomendacijoje numatytų strategijų įgyvendinimui koordinuoti. Būtų naudinga įvertinti įvairių tarpsektorinio bendradarbiavimo mechanizmų veikimą.

- Stebėsenos ir vertinimo skatinimas valstybėse narėse:

- rodiklių Tarybos rekomendacijos įgyvendinimui stebėti bei nacionalinių veiksmų planų poveikiui ir priemonių veiksmingumui vertinti parengimas ir naudojimas,

- nacionalinių gairių poveikio vertinimo priemonių ir rodiklių parengimas,

- atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir antibiotikų vartojimo priežiūros tinklų stiprinimas siekiant pagerinti galimybes naudotis priežiūros sistemų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir antimikrobinių medžiagų naudojimo duomenimis politikos formuotojams, specialistams ir visuomenei,

- išsamių antimikrobinių vaistų vartojimo ir receptų išrašymo praktikos duomenų rinkimo gerinimas,

- grįžtamojo ryšio receptus išrašantiems ir sprendimus priimantiems asmenims dėl receptų išrašymo praktikos ir antibiotikų vartojimo sukūrimas,

- priemonių įgyvendinimo ir veiksmingumo stebėsenos rodiklių naudojimo skatinimas ir atitinkamos informacijos sklaida visuomenėje.

- Sveikatos priežiūros specialistų ir visuomenės švietimo gerinimas valstybėse narėse:

- pacientų grupių įtraukimas įgyvendinant strategijas ir numatant veiksmų planus,

- valstybės neremiamo visų sveikatos priežiūros specialistų nuolatinio tobulinimo visose šalyse gerinimas; mokymo programose turėtų būti nagrinėjami visi atsparumo antimikrobiniams vaistams aspektai (higiena, tinkamas vartojimas ir pan.),

- visų sveikatos priežiūros darbuotojų ir visuomenės informuotumo gerinimas,

- Europos budrumo dėl antibiotikų dienos optimizavimas.

- Bendradarbiavimas ES lygmeniu ir Europos Sąjungos veiksmai:

- glaudesnis bendradarbiavimas ieškant sąsajų tarp atsparumo antibiotikams žmonių ir gyvūnų organizmuose ir maisto,

- atsparumo antimikrobinėms medžiagoms kaip globalaus masto problemos sprendimas; veiksmai negali apsiriboti tik ES lygmeniu, ryšiai su tarptautiniais partneriais ir ES išorės veiksmai yra labai svarbūs (t. y. vaistų politika ir sveikatos sistemos besivystančiose šalyse),

- antimikrobinių vaistų vartojimo poveikio aplinkai stebėsena.[pic][pic]

[1] http://ec.europa.eu/health/ph_threats/com/mic_res/com684_en.pdf .

[2] 2009 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendacija 2009/C 151/01 dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės, OL C 151, 2009 7 3.

[3] Nuoroda, kurią reikės įtraukti.

[4] Nuoroda, kurią reikės įtraukti.

[5] 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo (OL L 268, 1998 10 3).

[6] 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2000/96/EB dėl užkrečiamųjų ligų, kurios turi būti palaipsniui įtrauktos į Bendrijos tinklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB, OL L 28, 2000 2 3.

[7] Europos laisvosios prekybos asociacijos ir Europos ekonominės erdvės šalys.

[8] ECDC ir EMA tyrimas „Bakterijų problema – laikas veikti“, 2009 m. rugsėjis, http://ecdc.europa,eu/en/publications/Publications/0909_TER_The_Bacterial_Challenge_Time_to_React.pdf.

[9] Nuoroda, kurią reikės įtraukti.

Top