Regionų komiteto nuomonė. Pavasario dokumentų rinkinys. ES veiksmų planas Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti

(2010/C 267/05)

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

A.   Bendrosios pastabos

1.   pritaria Komisijos politinei valiai išsaugoti pirmaujantį Europos Sąjungos (ES) vaidmenį tęsiant kovą su skurdu pasaulyje, kuri pradėta 2000 m. Jungtinėms Tautoms priėmus Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

2.   pritaria Komisijos parengtam „Dvylikos punktų ES veiksmų planui“, kurio pagrindas – įvairūs dokumentai, sudarantys „Pavasario dokumentų rinkinį“ (išsami informacija apie šiuos dokumentus pateikiama priede). ES tikslas – parengti bendrą poziciją, kurios bus laikomasi 2010 m. rugsėjo mėn. 20–22 d. Niujorke vyksiančiame Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikime. Nepaisant sunkios ekonomikos, socialinės ir finansų krizės, svarbiausias tikslas – aktyviau spręsti šimtų milijonų moterų, vyrų ir vaikų skurdo problemą ir apibrėžti konkrečias nuostatas, kad iki 2015 m. būtų galima įvykdyti su Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT (1)) susijusius įsipareigojimus;

3.   palankiai vertina tai, kad šie dokumentai, kuriuose pateikta išsami analizė ir nemažai pasiūlymų, sudaro galimybę įvertinti bendrą padėtį pasaulyje: juose pateikta aiški ir išsami informacija apie pažangą (gana skirtingą), kurios pasiekta įgyvendinant kiekvieną iš TVT tikslų arba valstybėms narinėms dedant finansines pastangas oficialios paramos vystymuisi srityje. Šie dokumentai, kuriuose neslepiamas vėlavimas įgyvendinti tikslus ir trūkumai, rodo, kokių sudėtingų iniciatyvų – tiek vidaus, tiek ir įvairiuose tarptautiniuose forumuose – ėmėsi ES, kad į šią kovą įtrauktų įvairius dalyvius. Minėtuose dokumentuose taip pat nurodyti nauji būdai siekiamai pažangai paspartinti;

4.   vis dėlto labai apgailestauja, kad tiek ES, tiek paramą gaunančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijos pirmajame Komisijos komunikate nėra aiškiai paminėtos (2) tarp Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo dalyvių. Tai prieštarauja 2005 m. Europos konsensusui dėl vystymosi, kuriame nurodytos Europos Sąjungos politikos svarbiausios kryptys šioje srityje, 2008 m. Komisijos komunikatui, kuriame vietos ir regionų valdžios institucijos aiškiai pripažįstamos vystymosi proceso dalyvėmis, dėl šio komunikato 2008 m. lapkričio 10 d. Tarybos paskelbtoms išvadoms, taip pat Europos Komisijos ir vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančio Regionų komiteto dialogui, kuris vykdomas nuo 2009 m. balandžio 22 d., kai vieningai buvo priimta nuomonė 312/2008 fin.

5.   mano, kad ES bendroje pozicijoje, kuri bus suformuluota po svarstymų Taryboje ir Europos Parlamente, būtina ištaisyti šią spragą ir pripažinti svarbų ES vietos ir regionų valdžios institucijų ir lygiaverčių kitų šalių institucijų vaidmenį sprendžiant skurdo problemas;

B.   Pastabos įvairiais klausimais

6.   nenorėtų dar kartą išsamiai nagrinėti ES vietos ir regionų valdžios institucijų ir paramą Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti gaunančių šalių vyriausybių indėlio užtikrinant demokratinį valdymą (3), kadangi Komitetas ne kartą turėjo galimybę pabrėžti jo svarbą ir pateikti pasiūlymų nuomonėse dėl vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo vystymosi procese, kurias jis priėmė nuo 2005 m. (4), ir tikėjosi, kad jo nuomonė išgirsta;

7.   primena, kad 2008 m. Akros veiksmų programoje pripažįstamas vietos ir regionų valdžios vaidmuo naujojoje pagalbos struktūroje;

8.   vis dėlto mano, kad ES rengiantis išsakyti savo poziciją tarptautinėje arenoje, reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus tiesiogiai su vietos ir regionų valdžios institucijomis susijusius aspektus;

Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas ir teminiai komunikatai

9.   primena, kad septyni iš aštuonių Tūkstantmečio vystymosi tikslų yra susiję su labai konkrečiais skurdo aspektais. Praėjus dviem trečdaliams įgyvendinimo laikotarpio, 2010 m. suvestinė rodo, kad esama ryškių skirtumų. Pastebima teigiama tendencija, susijusi su nežymiu visiško skurdo, vaikų iki penkerių metų mirtingumo, epidemijų sumažėjimu, aprūpinimu geriamuoju vandeniu. Tačiau vis dar yra ir neigiamų – netgi labai neigiamų – aspektų. Jie visų pirma susiję su badu, nepakankama mityba, nelygybe švietimo srityje, gimdyvių mirtingumu, AIDS ir nuotekų valymu. Analizuojant šią bendrą suvestinę, kurios rezultatus taip pat lėmė maisto krizė ir po jos sekusi ekonomikos ir finansų krizė, reikia atsižvelgti į skirtumus, esančius tos pačios šalies viduje ir ypač tarp pasaulio regionų: pavyzdžiui, Kinijos pakilimas paskatino tam tikrų rodiklių pažangą, o į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje labiausiai atsiliekama vaikų pradinio mokslo prieinamumo, kovos su AIDS ir vandens valymo srityje; Komitetas taip pat primena, kad šių septynių Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas priklauso nuo aštuntojo tikslo: „Sukurti vystymuisi skirtą pasaulinę partnerystę“, kuris, nepaisant dabartinės krizės, grindžiamas visų subjektų solidariu įsipareigojimu kovoti su skurdu pasaulyje;

10.   pritaria Komisijos nuomonei, kad TVT yra tarpusavyje susiję. Papildant ir iliustruojant „Pavasario dokumentų rinkinio“ dokumentuose pateiktus pavyzdžius taip pat galima paminėti aprūpinimą geriamuoju vandeniu. Šią sritį ES kuruoja įgyvendindama vandens infrastruktūros priemonę, tačiau ji taip pat yra labai svarbi ES vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo veiksmų sritis. Jei vanduo geriamas, jis turi įtakos visų žmonių sveikatai, o jo prieinamumas sudaro galimybę pagerinti žemės ūkį – taigi iš esmės užtikrinti ir geresnę mitybą – ir pakeisti moterų gyvenimą, palengvinti jų darbo krūvį, visų pirma mergaičių, kurios taps laisvos ir galės siekti mokslo;

11.   pabrėžia, kad norint pasiekti pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus reikia sukurti nacionalines sistemas, kuriose numatant ir paskirstant išteklius būtų atsižvelgta į taip vadinamas svarbiausias paslaugas, t. y. tas, kurios galėtų veiksmingai atliepti svarbiausius gyventojų poreikius;

12.   šiuo požiūriu Komitetas norėtų dar kartą pabrėžti labai svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį organizuojant tokio pobūdžio paslaugas ir jas teikiant laikantis demokratinio ir veiksmingo valdymo principų, kuriais siekiama užtikrinti gyventojų gerovę;

13.   mano, kad vietos lygis yra labai svarbus siekiant spręsti vieną didžiausių iššūkių, su kuriuo teks susidurti įgyvendinant TVT, būtent demografinių pokyčių: neatsižvelgus į vietos lygio vystymosi poreikius (visų pirma remiant smulkius kaimo ūkius), gyventojų pasitraukimas iš kaimo vietovių padidins skurdą didmiesčiuose, kurie taps nebevaldomi, ir paskatins migracijos srautus į kitas šalis;

14.   todėl ragina Komisiją sprendžiant vystymosi klausimus laikytis į vietos lygmenį orientuoto požiūrio su valstybėmis partnerėmis rengiant regionų (keleto šalių) ir šalių strategijų dokumentus; šiuo klausimu primena būtinybę įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas sudarant ir įgyvendinant vystymosi programas. Norint įveikti globalizacijos iššūkius, reikia atsižvelgti į institucijas, kurios vietos lygmeniu atsako už demokratinį valdymą ir vietovių vystymąsi;

15.   mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendindamos atitinkamus veiksmus padeda plačiajai visuomenei geriau suvokti skurdo pasaulyje problemą krizės aplinkybėmis ir neatidėliotiną būtinybę imtis veiksmų vystymosi srityje. Šie solidarumą ir bendrumą skatinantys veiksmai galėtų tapti galimybe padėti imigrantų kilmės gyventojams iš naujo atrasti savo gimtųjų šalių kultūrą, prisidėti prie savo kilmės šalies institucijų stiprinimo ir pilietinių laisvių suklestėjimo;

Vystymosi finansavimas

Oficiali parama vystymuisi

16.   palankiai vertina tai, kad ES (Komisija ir valstybės narės) yra dosniausios oficialios paramos vystymuisi teikėjos pasaulyje (5): nors ES oficialios paramos vystymuisi rodikliai (apie 0,45 proc. BNP) vis dar yra mažesni nei užsibrėžti tarpiniai tikslai, ES gerokai pranoksta išsivysčiusių šalių vidurkį (0,31 proc. BNP 2010 m.);

17.   nori atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės į savo skiriamą nacionalinę oficialią paramą vystymuisi jau įskaito lėšas, kurias jų vietos ir regionų valdžios institucijos skiria decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmams vykdyti, tačiau kitos – dėl vairių priežasčių – to nedaro;

18.   todėl mano, kad nacionaliniu ir pasaulio lygiu būtina aiškiai nustatyti, kokią oficialios paramos vystymuisi dalį sudaro vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis;

19.   mano, kad kiekybinis aiškumas padėtų stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų finansinį dalyvavimą kovojant su skurdu pasaulyje. Iš tiesų, nors vietos ir regionų valdžios institucijų veikla yra daug platesnė nei jų finansinis indėlis, kai kurios iš jų jau užsibrėžė tikslą skirti 0,7 proc. disponuojamų išteklių bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis veiksmams. Kai kurios iš jų taip pat taiko finansinius mechanizmus, sudarančius galimybę patenkinti tam tikrus konkrečius poreikius (pavyzdžiui, Prancūzija – vandens prieinamumo);

20.   be to, būtų galima numatyti, kad visos 100 000 ES vietos ir regionų valdžios institucijų, laikydamosi atitinkamų nacionalinių teisės aktų nuostatų, nuspręstų savanoriškai skirti po 1 eurą nuo gyventojo vystymuisi paremti. Tiesiogiai decentralizuoto bendradarbiavimo veiklos nevykdančios vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų skirti lėšų vietos ir regionų valdžios institucijų paramos vystymuisi fondui, kaip šiuo metu daroma Ispanijoje. Netiesiogiai vystymąsi padedantys skatinanti veiksmai (pavyzdžiui, visuomenės informavimas apie skurdą pasaulyje) taip pat galėtų būti laikomi indėlio dalimi;

Besivystančių šalių mokesčių sistema

21.   pritaria Europos Sąjungos institucijų siekiui dirbti su besivystančiomis šalimis, kad būtų nustatyta demokratinio valdymo principus bei praktiką atitinkanti mokesčių bazė siekiant kovoti su mokesčių rojais bei korupcija, ir remia veiksmus, kuriuos besivystančios šalys ketina šiuo tikslu įgyvendinti;

22.   šiuo požiūriu nori atkreipti dėmesį į keturis aspektus:

23.   pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų kartu su pilietine visuomene atliekamą vaidmenį šviečiant visuomenę vystymosi klausimais ir supažindinant ją su skurdo pasaulyje problema: be iniciatyvų piliečiams rūpimais klausimais ir pasitikėjimo, kad lėšos panaudojamos tinkamai, bus dar sunkiau krizės sąlygomis įtikinti ES piliečius, kad finansinis solidarumas su kitais žemynais yra būtinas;

Instituciniai mechanizmai

ES politikos nuoseklumas

24.   palankiai vertina ES iniciatyvas, kurių imtasi įgyvendinant Europos konsensuso dėl vystymosi principą, pagal kurį su vystymusi nesusijusios ES politikos sritys neturi trukdyti pastangoms, skirtoms Tūkstantmečio vystymosi tikslams įgyvendinti, ir primena, kad 2009 m. Taryba nusprendė iš dvylikos atitinkamų politikos sričių pastangas visų pirma sutelkti į penkias prioritetines sritis: prekybos ir finansų, klimato kaitos, apsirūpinimo maistu, migracijos ir saugumo;

25.   todėl, atkreipdamas dėmesį tik į kai kuriuos aspektus, pabrėžia, kad po 2013 m. įgyvendinant bendros žemės ūkio politikos reformą reikės atsižvelgti į pasaulio apsirūpinimo maistu klausimą ir kad bus skatinama besivystančių šalių aukštos kvalifikacijos specialistų apykaitinė migracija, kad iš šių šalių nebūtų atimta galimybė įgyti jų vystymuisi ir Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti labai svarbių profesinių įgūdžių, visų pirma sveikatos srityje. Be to, konkrečios teritorijos turėtų būti vystomos laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų;

Pagalbos veiksmingumas

26.   2009 m. balandžio mėn. priimtoje nuomonėje 312/08 fin Regionų komitetas yra atvirai pareiškęs, kad Paryžiaus deklaracija yra „pažangus žingsnis“ pagalbos suderinimo (2005 m.) srityje, ir išreiškė viltį, kad atvirai ir skaidriai konsultuojantis bus susitarta dėl įvairių bendradarbiavimo lygių koordinavimo. Norint suderinti įvairiais lygiais teikiamą pagalbą, reikia turėti atitinkamos informacijos, todėl Regionų komitetas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisija, ėmėsi rengti Internetinį decentralizuoto bendradarbiavimo atlasą, kuriame bus kaupiama išsamesnė nei iki šiol informacija apie tai, kur, kaip ir kokią veiklą vykdo konkrečios Europos vietos valdžios institucijos;

27.   nori pabrėžti, kad Europos regionų ir vietos valdžios institucijų ir atitinkamų šalių partnerių institucijų užmegzti tarpusavio ryšiai sudaro galimybę siekti konkrečios pažangos įgyvendinant demokratinės atsakomybės principą ir derinant veiklą su šalių partnerių prioritetais ir ypatumais, kurie yra itin svarbūs Paryžiaus deklaracijoje ir Akros veiksmų programoje. Šių principų įgyvendinimas neturėtų apsiriboti vien tik santykiais tarp valstybių narių;

28.   pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijų lygiu įgyvendinami veiksmai neužmiršti Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus ataskaitoje dėl TVT įgyvendinimo iki 2015 m., kuri parengta 2010 m. vasario mėn. ir skirta 2010 m. rugsėjo mėn. įvyksiančiam susitikimui (6). Dokumente pabrėžiama šių institucijų veiklos svarba, kadangi ji grindžiama visuomenės veiklos sinergija ir dalyvavimu;

29.   labai nori, kad rengdami bendrą ES poziciją, kurią birželio mėn. galiausiai patvirtins Europos Vadovų Taryba, politiniai vadovai neužmirštų, kad TVT įgyvendinimo tikslas – užtikrinti geresnį šimtų milijonų piliečių kasdienį gyvenimą, ir kad būtent vietos lygiu galima įvertinti didžiųjų tarptautinės pagalbos mechanizmų veiksmingumą;

30.   todėl prašo, kad atliekant analizę ir priimant pasiūlymus, kuriuos ES patvirtins birželio mėn., o tarptautinė visuomenė – rugsėjo mėn., regionų lygiui būtų skiriamas ypatingas dėmesys. Nedideli šimto tūkstančių ES vietos ir regionų valdžios institucijų darbai gali „nuversti kalnus“. Ši valstybių ir vietos ir regionų valdžios institucijų sąjunga – tai galimybė sustiprinti demokratines institucijas ir teisingai paskirstyti turtus, siekiant neutralizuoti didelio skurdo „parako statinę“ ir pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus atsižvelgiant į 2010 m. prisiimtus politinius ir humanistinius įsipareigojimus.

(1)  1 tikslas: perpus sumažinti skurstančių ir badaujančių skaičių; 2 tikslas: užtikrinti visuotinį pradinį išsilavinimą; 3 tikslas: panaikinti lyčių nelygybę; 4 tikslas: sumažinti vaikų mirtingumą; 5 tikslas: pagerinti gimdyvių sveikatą; 6 tikslas: sustabdyti ŽIV/AIDS ir kitų ligų plitimą; 7 tikslas: užtikrinti aplinkos tvarumą; 8 tikslas: sukurti pasaulinę vystymosi partnerystę.

(2)  Išskyrus dokumentą dėl mokesčių. Paradoksalu, tačiau šis dokumentas nėra skirtas RK.

(3)  2009 m. gruodžio mėn. Jungtinės miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacijos (L'association Cités et Gouvernements Locaux Unis,. CGLU) dokumente „UCLG Position Paper on Aid Effectiveness and Local Gouvernement“ apie tai pateikiama nemažai pavyzdžių.

(4)  Nuomonės CdR 224/2005 fin, CdR 383/2006 fin, CdR 144/2008 fin ir 2009 m. balandžio mėn. priimta nuomonė CdR 312/2008.

(5)  Dokumento SEC(2010) 420 galutinis priede pateikiami duomenys apie visų ES 27 valstybių narių teikiamą OVP ir šios paramos 2015 m. perspektyvas.

(6)  Dokumentas JTO A/64/665.