Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52010AP0383

    Tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuoroda ***I 2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos (COM(2005)0661 – C7-0048/2010 – 2005/0254(COD))
    P7_TC1-COD(2005)0254 Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. spalio 21 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011 dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos
    PRIEDAS

    OL C 70E, 2012 3 8, p. 211–220 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    8.3.2012   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    CE 70/211

    2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienis
    Tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuoroda ***I

    P7_TA(2010)0383

    2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos (COM(2005)0661 – C7-0048/2010 – 2005/0254(COD))

    2012/C 70 E/33

    (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

    Europos Parlamentas,

    —

    atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2005)0661),

    —

    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

    —

    atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0048/2010),

    —

    atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

    —

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

    —

    atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7-0273/2010),

    1.

    priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą savo poziciją;

    2.

    ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

    3.

    paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

    2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienis
    P7_TC1-COD(2005)0254

    Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. spalio 21 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011 dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1)

    kadangi:

    (1)

    Europos Sąjungoje nėra suderintų kilmės žymėjimo nuostatų ar vienodos praktikos, išskyrus keletą konkrečių atvejų žemės ūkio sektoriuje.

    (2)

    Šis reglamentas turėtų būti taikomas importuojamiems pramonės produktams, išskyrus 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo apibrėžtus žuvininkystės ir akvakultūros produktus (2) bei 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (3), 2 straipsnyje apibrėžtus maisto produktus.

    (3)

    Šiuo metu daug Sąjungos įmonių jau žymi kilmę savanoriškai.

    (4)

    Nėra nenustatytų Sąjungos taisyklių, o valstybėse narėse galioja skirtingos tam tikrų produktų kilmės nurodymo sistemos, todėl keliuose sektoriuose daugumai iš trečiųjų šalių importuojamų ir Sąjungos rinkoje platinamų produktų nenurodoma arba nurodoma klaidinanti informacija apie jų kilmės šalį. Dėl šių skirtumų susidaro padėtis, kad iš trečiųjų šalių importuojamos prekės siunčiamos į tam tikrus Sąjungos sienos kirtimo punktus atsižvelgiant į tai, kokios taisyklės labiau priimtinos eksportuojančiai šaliai.

    (5)

    Iš Komisijos ir suinteresuotų šalių (į kurias įeina pramonės atstovai, importuotojai, vartotojų organizacijos, profesinės sąjungos) bendrosios konsultacijos dėl galimo ES kilmės ženklinimo taisyklių rengimo rezultatų matyti, kad Sąjungos vartotojų supratimas apie kilmės žymėjimo svarbą saugumui ir sprendžiant socialinius bei aplinkosaugos klausimus yra gana didelis.

    (6)

    ES piliečių supratimu, Sąjungos taisyklės, reglamentuojančios kilmės žymėjimą, yra glaudžiai susijusios su jų sveikatos apsauga ir sauga.

    (7)

    Lisabonos darbotvarkėje numatyta, kad ES pati užsibrėžia tikslą stiprinti Sąjungos ekonomiką, inter alia, stiprindama Sąjungos pramonės konkurencingumą pasaulio ekonomikoje, o strategijoje „ES 2020“ yra įsipareigota imtis priemonių konkurencingumui padidinti. Tam tikrų kategorijų vartojimo prekės gali būti konkurencingos todėl, kad jų gaminimas ES susijęs su kokybės reputacija ir aukštais gamybos standartais.

    (8)

    Sąjungos kilmės žymėjimo taisyklės sustiprintų Sąjungos įmonių ir visos Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir sudarytų sąlygas piliečiams ir vartotojams rinktis remiantis informacija.

    (9)

    Ekonominė kilmės nuorodos svarba vartotojų sprendimui ir prekybai yra pripažįstama kitų prekybos partnerių, kurie priėmė reikalavimą nurodyti kilmę, praktikoje. Eksportuotojai Bendrijoje privalo laikytis tų reikalavimų ir privalo nurodyti kilmę ant produktų, kuriuos jie rengiasi eksportuoti.

    (10)

    Yra buvę keletas su sveikata ir maisto sauga susijusių incidentų, kurie kilo dėl produktų, importuotų į ES iš trečiųjų šalių. Pateikus aiškią kilmės nuorodą ES piliečiams būtų suteikiama daugiau informacijos, jiems pasirinkti būtų paprasčiau; taip jie būtų apsaugoti nuo rizikos nežinant nusipirkti galbūt abejotinos kokybės produktų.

    (11)

    Tam, kad sumažintų administracinę naštą, valstybių narių muitinės pasienyje, tikrindamos ir kontroliuodamos, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, turėtų taikyti vieną darnią procedūrą.

    (12)

    Siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų veiksmingas ir dėl jo nesusidarytų didelė administracinė našta, ir kad tuo pat metu Sąjungos įmonėms jis suteiktų kuo daugiau lankstumo, jis turėtų atitikti pasaulyje paplitusią kilmės nuorodos „pagaminta“ taikymo sistemą.

    (13)

    Sąjungai ir prekybos partneriams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos parengiant lygiaverčius teisės aktus, kuriais taip pat bus prisidėta užkertant kelią melagingiems arba klaidinantiems pranešimams apie tam tikrų importuotų prekių kilmę.

    (14)

    Pagal 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (4) vartotojai gali priskirti komercinę vertę informacijai apie geografinę prekės kilmę. Remiantis ta direktyva, jei dėl pateikiamos melagingos arba klaidinančios informacijos apie geografinę kilmę vartotojas perka produktą, kurio jis nepirktų įprastomis sąlygomis, tai vadinama nesąžininga komercine veikla. Ta direktyva neįpareigojama nei pateikti informacijos apie prekių geografinę kilmę, nei apibrėžiama kilmės sąvoka.

    (15)

    Taikant kilmės žymėjimo sistemą, vartotojams būtų suteikiama galimybė tapatinti produktus su socialiniais, aplinkos apsaugos ir saugumo standartais, kurie taikomi produkto kilmės šalyje.

    (16)

    Ženklinimo tikslais sukuriant bendrą kilmės apibrėžimą, ženklinimo taisykles ir bendras kontrolės taisykles būtų pasiekta vienodumo, palengvintas pasirinkimas vartotojams susijusiuose sektoriuose ir būtų prisidėta mažinant klaidinančių pranešimų apie kilmę skaičių.

    (17)

    Įvedus kilmės ženklą būtų galima prisidėti prie to, kad griežtais Sąjungos standartais būtų teikiama nauda Sąjungos pramonės įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai itin stengiasi pateikti geros kokybės produktą, pagaminti jį laikantis amato tradicijų ir senųjų gamybos metodų, tačiau šios įmonės turi atremti pasaulinę konkurenciją, kurioje trūksta taisyklių, pagal kurias būtų galima atskirti gamybos metodus. Be to, tai padėtų nepakenkti Sąjungos pramonės įmonių įvaizdžiui netiksliais pranešimais apie kilmę. Pagerinus skaidrumą ir vartotojui skirtą informaciją apie prekių kilmę būtų prisidėta siekiant Lisabonos darbotvarkėje ir strategijoje „ES 2020“ numatytų tikslų.

    (18)

    1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) IX straipsnyje numatoma, kad PPO nariai gali priimti ir įgyvendinti su importuojamų prekių kilmės ženklais susijusius teisės aktus, ypač apsaugoti vartotojus nuo apgaulingų arba klaidinančių nuorodų.

    (19)

    Kilmės žymėjimo taisyklės yra veiksmingas apsaugos nuo klastojimo ir nesąžiningos konkurencijos būdas, papildantis 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises (5) ir suteikiantis kitą svarbią Sąjungos gaminių apsaugos ir vertės stiprinimo priemonę.

    (20)

    Pagal Europos bendrijos ir ▐ Turkijos bei EEE susitarimo šalių susitarimą šio reglamento reikia netaikyti šių šalių kilmės produktams.

    (21)

    Nepreferencinės Sąjungos kilmės taisyklės yra išdėstytos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (6), ir jo įgyvendinimo nuostatose 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (7). Todėl šiame reglamente pageidautina remtis šiomis kilmės taisyklėmis apibrėžiant importuojamų prekių kilmę. Naudojant prekybos operacijų vykdytojams ir administracijoms pažįstamą sąvoką, turėtų palengvinti jos įvedimą ir įgyvendinimą. Nepreferencinės kilmės taisyklės turėtų būti taikomos visais nepreferencinės prekybos politikos tikslais. Reikėtų vengti kopijuoti deklaracijas ir dokumentus.

    (22)

    Siekiant apriboti pramonės įmonėms, prekybai ir administracijai tenkančią naštą, kilmės ženklą privaloma nurodyti tuose sektoriuose, kuriuose Komisija, remdamasi ankstesnėmis konsultacijomis, nutarė, kad tai suteiktų pridedamosios vertės. ▐ Reikėtų numatyti išimtį konkretiems produktams dėl techninių ▐ priežasčių arba tiems atvejams, kai kilmės ženklas nėra būtinas pagal šį reglamentą. Tai gali būti tuo atveju, kai nurodant kilmės ženklą, būtų pakenkta atitinkamoms prekėms arba tam tikrų žaliavų atveju.

    (23)

    Reikėtų numatyti nuostatas, pagal kurias būtų galima keistis duomenimis apie pagamintų ir (arba) kompetentingoms institucijoms atliekant kontrolę patikrintų prekių kilmę tarp valdžios institucijų ir kitų asmenų bei organizacijų, kuriems valstybės narės patiki įgyvendinimo vaidmenį pagal Direktyvą 2005/29/EB. Reikėtų atsižvelgti į asmens duomenų apsaugą, komercinių ir pramonės paslapčių išsaugojimą bei į profesinį ir administracinį konfidencialumą.

    (24)

    Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 291 straipsniu, valstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai nustatomi iš anksto reglamente, priimtame taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Kol bus priimtas tas naujas reglamentas, galioja 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8) , nuostatos, išskyrus reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kuri netaikoma .

    (25)

    Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus, kad būtų galima nustatyti atvejus, kada būtų priimtina vietoj pačių prekių žymėti pakuotes, arba kada prekių nereikia žymėti dėl techninių priežasčių, taip pat nustatyti priemones, pagal kurias būtų nustatytos kitos taisyklės, kurių gali prireikti, jei prekės neatitinka šio reglamento reikalavimų arba kai reikia atnaujinti priede pateiktą sąrašą pasikeitus vertinimui arba kai kilmės ženklinimas būtinas konkrečiam sektoriui.

    (26)

    Šis reglamentas netaikomas keliautojo asmeniniame bagaže esančioms asmeninio naudojimo prekėms, kurioms netaikomas muitas, kai nėra jokių įrodymų, kad prekės naudojamos komercinių pervežimų tikslais. Be to, reikėtų numatyti nuostatas, pagal kurias pasitelkus įgyvendinimo nuostatas šis reglamentas nebūtų taikomas kitiems atvejams, kuriems taikomas 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (kodifikuota redakcija) (9),

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    1.   Šis reglamentas taikomas galutiniams vartotojams skirtiems produktams, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnyje apibrėžtus žuvininkystės ir akvakultūros produktus bei Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje apibrėžtus maisto produktus.

    2.   Ženklinti reikia šio reglamento priede išvardytus galutiniams vartotojams skirtus produktus , importuojamus iš trečiųjų šalių, išskyrus Europos Sąjungos , Turkijos ir EEE susitarimo šalių teritorijų kilmės produktus .

    Galutiniams vartotojams skirtiems produktams kilmės ženklas nenurodomas, jeigu tai padaryti neįmanoma dėl techninių ▐ priežasčių.

    Šis reglamentas turi būti taikomas tik galutiniams vartotojams skirtiems produktams. Šio reglamento taikymo sritį gali išplėsti tik Komisija pritarus Europos Parlamentui ir Tarybai.

    Kalbant apie tekstilę ir jos gaminius (50–63 skyriai), apie avalynę, getrus ir panašius dirbinius (64 skyrius), aprangos gaminius ir dirbinius, drabužių priedus ir kitus gaminius bei dirbinius iš kailių, dirbtinius kailius ir jų dirbinius (KN kodai 4303/4304), odos dirbinius, pakinktus ir balnus, kelionės reikmenis, rankines ir panašius daiktus, dirbinius iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas) (KN kodai 4104 41 / 4104 49 / 4105 30 / 4106 22 / 4106 32 / 4106 40 / 4106 92 / nuo 4107 iki 4114 / 4302 13 / ex 4302 19 (35, 80)), galutiniam vartotojui skirti produktai reiškia baigtus produktus ar pusgaminius, kurių paskutiniai gamybos etapai turi būti atliekami Sąjungos teritorijoje prieš juos pateikiant į rinką.

    3.   Sąvoka „kilmė“ ir „kilęs (-usi)“ daroma nuoroda į nepreferencinę kilmę pagal Bendrijos muitinės kodekso 22–26 straipsnius.

    4.   „Pateikimas į rinką“ reiškia, kad tiekimo ir (arba) naudojimo tikslais už mokestį arba nemokamai konkretų galutinio vartojimo produktą bus galima rasti Sąjungos rinkoje.

    5.   „Kompetentingos valdžios institucijos“ – tai bet kuri prekių kontrolę importo metu arba tokias prekes pateikiant į rinką vykdanti valdžios institucija.

    6.   Šis reglamentas netaikomas keliautojo asmeniniame bagaže esančioms nekomercinės paskirties prekėms, kurioms netaikomi muitai, ir kai nėra jokių daiktinių įrodymų, kad prekės naudojamos komercinių pervežimų tikslais.

    Kai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1186/2009 importuojamos prekės gali būti atleidžiamos nuo muitų ir kai nėra jokių daiktinių įrodymų, kad prekės naudojamos komercinių pervežimų tikslais, šioms prekėms taip pat ▐ netaikomas šis reglamentas.

    ▐

    7.     Tam, kad šis reglamentas užtikrintų veiksmingą reguliavimą ir dėl jo nesusidarytų didelė administracinė našta ir kad Sąjungos įmonėms jis suteiktų daugiau lankstumo, jis turi atitikti pasaulyje jau paplitusią kilmės nuorodos „pagaminta“ taikymo sistemą.

    2 straipsnis

    Importuojamoms arba į rinką pateikiamoms prekėms kilmės ženklas nurodomas šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.

    3 straipsnis

    1.   Ant šių prekių nurodomas kilmės šalies ženklas. Jeigu prekės yra supakuojamos, pakuotė taip pat ženklinama atskirai.

    Komisija , priimdama deleguotus teisės aktus , gali priimti ▐ priemones, kad būtų apibrėžti atvejai, kuriais yra priimtina ženklinti pakuotes vietoj pačių prekių. Tai turėtų būti taikoma ypač tuo atveju, kai įprastomis sąlygomis prekės pasiekia galutinį vartotoją arba naudotoją įprastoje pakuotėje. Šias priemones ir jų peržiūrą tvirtina Komisija pagal 7 straipsnyje nustatytą tvarką.

    2.   Žodžiais „pagamintas (-a)“ kartu su kilmės šalies pavadinimu nurodoma prekių kilmė. Ženklinama bet kuria valstybės narės, kurioje reikia ženklinti prekes, galutinio vartotojo suprantama Sąjungos oficialiąja kalba arba anglų kalba žodžiais „made-in“ kartu su kilmės šalies pavadinimu anglų kalba.

    3.   Kilmė aiškiai ženklinama įskaitomomis ir neištrinamomis raidėmis, ji tūri būti matoma įprastomis sąlygomis, ryškiai išsiskirti iš kitos informacijos, pateikiama taip, kad neklaidintų ar nebūtų sukurtas apgaulingas įspūdis dėl prekės kilmės.

    Produktų, parduodamų šalyse, kuriose naudojami lotyniški rašmenys, kilmė gali būti žymima tik šiais rašmenimis.

    4.   Importuojant prekės turi būti reikiamai paženklintos. Nedarant poveikio priemonėms, kurių imamasi pagal 5 straipsnio 3 dalį, ženklo negalima pašalinti arba pažeisti, kol prekės nebus parduotos galutiniam vartotojui arba naudotojui.

    4 straipsnis

    1.    Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač, kad būtų:

    —

    apibrėžta kilmės ženklo nurodymo tiksli forma ir taisyklės;

    —

    visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis sudarytas sąlygų sąrašas, kuriame paaiškinama, kad prekės kilmės šalis yra ženkle nurodyta šalis;

    —

    apibrėžti atvejai, kuriais bendrai naudojamomis santrumpomis aiškiai nurodoma kilmės šalis ir kurias galima naudoti šiame reglamente.

    2.     Komisija, priimdama deleguotus teisės aktus, gali patvirtinti priemones, kad būtų:

    —

    apibrėžti atvejai, kuriais prekių negalima arba nereikia ženklinti dėl techninių ▐ priežasčių;

    —

    apibrėžtos kitos taisyklės, kurių reikia, kai nustatoma, kad prekės neatitinka šio reglamento;

    —

    atnaujintas šio reglamento priedas, kai pakeičiamas būtinybės nurodyti kilmės ženklą konkrečiame sektoriuje įvertinimas.

    Šias priemones ir jų peržiūrą tvirtina Komisija pagal 7 straipsnyje nustatytą tvarką.

    5 straipsnis

    1.   Prekės neatitinka šio reglamento, jeigu:

    —

    Nėra kilmės ženklo;

    —

    Kilmės ženklas neatitinka prekių kilmės;

    —

    Kilmės ženklas buvo pakeistas, pašalintas arba kitaip pažeistas, išskyrus pagal šio straipsnio 3 dalį reikalaujamas korekcijas.

    2.   Komisija 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali priimti papildomas įgyvendinančias priemones, kad būtų įrodytas deklaracijų ir patvirtinamųjų dokumentų atitikimas šiam reglamentui.

    3.     Komisija siūlo būtiniausius bendrus standartus dėl už šio reglamento nuostatų pažeidimą taikytinas sankcijas.

    4.   Valstybės narės , remdamosi būtiniausiais bendrais Komisijos pasiūlytais standartais , nustato sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų priemonių, kurios yra būtinos jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo praneša Komisijai apie šias nuostatas bei apie visus vėlesnius minėtų nuostatų dalinius pakeitimus. Komisija turi užtikrinti, kad sankcijų sistemos valstybėse narėse būtų bent minimaliai suderintos siekiant išvengti, kad dėl jų skirtumo eksportuotojai neteiktų pirmumo tam tikriems įvažiavimo į Sąjungos punktams, palyginti su kitais punktais.

    5.   Kai prekės neatitinka šio reglamento, valstybės narės toliau priima priemones, kurių reikia, kad prekių savininkas ar kitas už jas atsakingas asmuo savo lėšomis jas paženklintų pagal šį reglamentą. Valstybės narės ne vėliau kaip … (10) praneša Komisijai apie šias nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

    6.   Prireikus, siekiant veiksmingiau taikyti šį reglamentą, kompetentingos valdžios institucijos gali vykdyti duomenų, gautų kontroliuojant atitikimą šiam reglamentui, mainus su valstybių narių pagal Direktyvos 2005/29/EB 11 straipsnį įgaliotomis valdžios institucijomis ir kitais asmenimis bei organizacijomis.

    6 straipsnis

    1.   Komisijai padeda Kilmės žymėjimo komitetas (toliau – Komitetas). Šį komitetą sudaro valstybių narių, atitinkamų pramonės šakų ir asociacijų atstovai.

    2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.

    ▐

    3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

    7 straipsnis

    Delegavimas

    1.     3 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami šio reglamento taikymo laikotarpiui.

    2.     Priėmusi deleguotą teisės aktą, Komisija nedelsdama apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

    3.     Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 8 ir 9 straipsniuose nustatytų sąlygų.

    8 straipsnis

    Delegavimo atšaukimas

    1.     Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą.

    2.     Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad galėtų nuspręsti, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi prieš priimdama galutinį sprendimą per pagrįstą laikotarpį informuoti kitą instituciją ir Komisiją apie tai, kokie deleguotieji įgaliojimai galėtų būti atšaukti, ir apie galimas atšaukimo priežastis.

    3.     Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi įtakos jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    9 straipsnis

    Prieštaravimas deleguotiems teisės aktams

    1.     Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

    Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

    2.     Jei baigiantis 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepaprieštarauja deleguotam teisės aktui, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame numatytą dieną.

    Deleguotas teisės aktas gali būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti nepasibaigus minėtam laikotarpiui, jei ir Europos Parlamentas, ir Taryba informuoja Komisiją apie ketinimus neteikti prieštaravimų.

    3.     Jeigu Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimą dėl deleguoto teisės akto per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, jis neįsigalioja. Prieštaraujanti institucija nurodo prieštaravimo deleguotam teisės aktui priežastis.

    10 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2, 3 ir 5 straipsniai taikomi praėjus 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo. 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali ne trumpiau kaip šešiais mėnesiais prailginti šį laikotarpį tiek, kiek praktiškai reikia įvykdyti įgyvendinimo nuostatomis nustatytus kilmės ženklo nurodymo reikalavimus.

    Ne vėliau kaip … (11) Komisija atlieka šio reglamento poveikio tyrimą.

    Šis reglamentas nustoja galioti … (12). Likus vieneriems metams iki jo galiojimo pabaigos, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pateiktu pasiūlymu, nusprendžia pratęsti jo galiojimą arba jį iš dalies pakeisti.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta …,

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkas

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    (1)  2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento pozicija.

    (2)  OL L 17, 2000 1 21, p. 22.

    (3)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

    (4)  OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

    (5)   OL L 196, 2003 8 2, p. 7.

    (6)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

    (7)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

    (8)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

    (9)  OL L 324, 2009 12 10, p. 23.

    (10)   Devyni mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo.

    (11)   Treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo.

    (12)   Penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo.

    2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienis
    PRIEDAS

    Produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, yra identifikuojami jų KN kodais.

    KN kodas

    Aprašymas

    4011 92 00

    Naujos pneumatinės guminės padangos, naudojamos žemės ūkio arba miškų ūkio transporto priemonėms (išskyrus padangas su „eglutės“ arba panašiu protektoriaus raštu)

    4013 90 00

    Guminės kameros (išskyrus naudojamas lengviesiems automobiliams (įskaitant universaliuosius automobilius (combi) ir lenktyninius automobilius), autobusams, krovininiams automobiliams ir dviračiams)

    4104 41 / 4104 49 / 4105 30 / 4106 22 / 4106 32 / 4106 40 / 4106 92 / 4107 to 4114 / 4302 13 / ex 4302 19 (35, 80)

    „Krastas“ ir išdirbta oda

    4008 21 / 4008 11 / 4005 99 / 4204 / 4302 30 (25, 31)

    8308 10(00) / 8308 90(00) / 9401 90 / 9403 90

    Padai, kulnai, juostelės, dalys, sintetinės medžiagos, kita

    4201 / 4202 / 4203 / 4204/ 4205 / 4206

    Pakinktai ir balnai, kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai, dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas)

    4303 / 4304

    Drabužiai, drabužių priedai ir kiti kailių dirbiniai, dirbtiniai kailiai ir jų dirbiniai

    Ch 50 – 63

    Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai

    6401 / 6402 / 6403 / 6404 / 6405 / 6406

    Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai

    6904 / 6905 / 6907 / 6908 / 6911/ 6912/ 6913/ 6914 90 100

    Keramikos dirbiniai

    7013 21 11 / 7013 21 19 / 7013 21 91 / 7013 21 99 / 7013 22 10 / 7013 31 10 / 7013 31 90 / 7013 91 10 / 7013 91 90

    Rankomis surinkti stiklo dirbiniai iš švino krištolo, naudojami stalui serviruoti, virtuvėje, tualetui, biure, interjerams dekoruoti arba turintys panašią paskirtį (išskyrus dirbinius, klasifikuojamus 7010 arba 7018 pozicijose)

    7113/7114/7115/7116

    Bižuterija ir jos dalys iš tauriojo metalo arba iš metalo, plakiruoto tauriuoju metalu; aukso arba sidabro dailieji dirbiniai ir jų dalys iš tauriojo metalo arba iš metalo, plakiruoto tauriuoju metalu; kiti dirbiniai iš tauriojo metalo arba iš metalo, plakiruoto tauriuoju metalu; dirbiniai iš gamtinių arba iš dirbtiniu būdu išaugintų perlų, brangakmenių arba pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių arba regeneruotų)

    7318

    Sraigtai, varžtai, veržlės, medsraigčiai, įsukami kabliai, kniedės, pleištai, kaiščiai, poveržlės (įskaitant spyruoklines poveržles) ir panašūs dirbiniai iš geležies arba iš plieno

    8201/ 8202/ 8203/ 8205/ 8207/ 8208/ 8209/ 8211/ 8212/ 8213/ 8214/ 8215

    Įrankiai, padargai

    8302 20 00

    Ratukai su tvirtinimo įtaisais iš netauriųjų metalų

    8481

    Čiaupai, ventiliai, vožtuvai ir panašūs vamzdynų, kaitrovamzdžių, katilų, rezervuarų, cisternų, bakų ir panašių dirbinių įtaisai, įskaitant slėgio mažinimo (redukcinius) ir termostato vožtuvus

    9307

    Kardai, špagos, rapyros, trumpi kardai, durtuvai, ietys ir panašūs ginklai bei jų dalys, jų makštys ir dėklai

    94 skirsnis

    Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai, dekoratyvinės pagalvėlės, šviestuvai ir apšvietimo įranga, šviečiantieji ženklai ir panašiai, surenkamieji statiniai.

    9603

    Šluotos, šepečiai ▐, rankiniai mechaniniai grindų šlavimo įtaisai be variklio, plaušinės šluotos ir plunksninės dulkių šluostės; mazgeliai ir kuokšteliai, paruošti naudoti šluotų arba šepečių gamyboje; dažymo pagalvėlės ir voleliai; valytuvai su gumos sluoksniu, skirti langų stiklams, šaligatviams ir pan. valyti (išskyrus valytuvus su guminiu velenėliu)
    Top