14.12.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 339/41

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/112/EB nuostatas dėl atvirkštinio apmokestinimo sistemos neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama

COM (2009) 511 galutinis – 2009/0139 (CNS)

(2010/C 339/09)

Pagrindinis pranešėjas Edgardo Maria IOZIA

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 93 straipsniu, 2009 m. spalio 6 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/112/EB nuostatas dėl atvirkštinio apmokestinimo sistemos neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama

COM (2009) 511 galutinis – 2009/0139 (CNS).

2009 m. lapkričio 3 d. Komiteto biuras pavedė Ekonominės ir pinigų sąjungos bei ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 459-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. sausio 20–21 d. (2010 m. sausio 21 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Edgardo Maria Iozia ir priėmė šią nuomonę 91 nariui balsavus už, 2 - prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados

1.1   EESRK palankiai vertina pasiūlymą priimti direktyvą, kuriuo remiantis tam tikroms prekėms ir paslaugoms taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas, tačiau labai apgailestauja, kad ir vėl mėginama ieškoti vadinamųjų įprastinių priemonių spręsti mokestinio sukčiavimo ir pereinamojo laikotarpio sistemos, kuri ir toliau netrikdomai sudarys palankias sąlygas sukčiavimui Bendrijos viduje, problemas.

1.2   EESRK supranta ir remia Komisijos pastangas, nepaisant jai kylančių politinių sunkumų, vis dėlto pabrėžia, kad būtina pradėti taikyti naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemą, kuri sumažintų galimybes sukčiauti ir apmokestinamiesiems asmenims tenkančią administracinę naštą.

1.3   EESRK pritaria pasiūlymams, pateiktiems 2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl suderintos strategijos, kurios tikslas gerinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, visų pirma susijusią su Bendrijos vidaus sandorių apmokestinimu vienodu 15 proc. tarifu kilmės šalyje. Tokie veiksmai atitiktų Direktyvos 2006/112/EB 402 straipsnyje jau nustatytas nuostatas.

Pasiūlyme priimti direktyvą numatyta naujų nuostatų, kurios dar labiau padidins PVM sistemos skirtumus. EESRK kelia susirūpinimą sprendimai, dėl kurių vėlesniam laikui bus atidėtas PVM suderinimas.

1.4.1   Atrodo, kad pasirinkta tinkama teisinė priemonė, nors būtų tikslinga priimti reglamentą.

1.5   Valstybės narės privalės stiprinti mokesčių administravimą. Padaugės prašymų grąžinti mokestį, kadangi pirkimo PVM nepadengs pardavimo PVM. Siekiant apsaugoti valstybes nares nuo neigiamų pasekmių, kurias galėtų sukelti atvirkštinis apmokestinimas, būtina užtikrinti griežtą sistemos kontrolę.

1.6   EESRK mano, kad labai svarbu į direktyvą įtraukti prekybą apyvartiniais taršos leidimais.

1.7   EESRK nepritaria pasiūlymui nustatyti tik dvi iš keturių direktyvoje apibrėžtas prekių kategorijas. Reikėtų, kad kiekviena valstybė narė nuspręstų, ar jos mokesčių administracija yra pajėgi užtikrinti sklandų visų prekių kategorijų atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo įvedimo valdymą. Toks apribojimas, atrodo, prieštarauja Direktyvos 2006/112 EB 395 straipsnio nuostatoms.

1.8   EESRK ir toliau rems Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama geriau suderinti apmokestinimo PVM sistemą, pageidautina įgyvendinant „platesnio masto“ struktūrines reformas, padėsiančias gerokai sumažinti galimybes sukčiauti mokesčių srityje.

2.   Įžanga

2.1   Pastaraisiais metais kovos su mokestiniu sukčiavimu, visų pirma Bendrijos viduje, srityje nepasiekta didelės pažangos. Su mokestiniu sukčiavimu susiję bendri nuostoliai siekia 200–250 milijardų EUR. Ši suma sudaro 2 proc. ES BVP.

2.2   Sukčiavimas PVM srityje siekia apie 40 milijardų EUR, t.y. 10 proc. mokesčių pajamų.

2.3   Auganti prekyba paskatino vis dažnesnius taip vadinamo „karuselinio“ sukčiavimo atvejus. Atitinkamuose teisės aktuose numatytas laisvas tranzitu per ES teritoriją vežamų prekių judėjimas, tačiau PVM už valstybių narių vykdomus komercinius sandorius mokamas paskirties šalyje.

2.4   Į Bendrijos sandorius įtraukiant fiktyvų trečiąjį prekiautoją susidaro neteisėta trišalė sistema ir taip simuliuojamas pakartotinas prekės perdavimas. Pirkėjas turi teisę susigrąžinti PVM, kurio apmokestinamasis tarpininkas niekada nemokėjo, kuris įsigijo nuo PVM neapmokestinamą prekę iš kitos valstybės narės tiekėjo. Tokiu būdu prekiautojas tarpininkas nebeegzistuoja.

2.5   Taikant atvirkštinio apmokestinimo sistemą, valstybėje narėje veikiantis tiekėjas pirkėjams nepriskaičiuotų jokio PVM, o pastarieji apmokestinamieji asmenys privalėtų jį sumokėti. Teoriškai, tokia procedūra būtų panaikinama bet kokia „karuselinio“ sukčiavimo galimybė.

2.6   Paskirties šalies principu grindžiamos sistemos, kurios sklandžiam veikimui užtikrinti būtina konsoliduota ir veiksminga valstybių narių keitimosi informacija sistema, prieštaravimai sudaro galimybes sukčiavimui, kuriam sunku užkirsti kelią. Bendrija galiausiai pasirinko kilmės šalies principą, kuris leidžia užtikrinti mokėjimų tarp valstybių narių subalansavimą perskirstant PVM. 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB 402 straipsnyje nurodoma, kad valstybių narių tarpusavio prekyba apmokestinama kilmės valstybėje narėje.

2.7   Mokesčio perskirstymas yra reikalingas, kad būtų panaikintas eksporto mokesčio ir kilmės valstybėje jau sumokėto importo mokesčio išskaičiavimo poveikis mokesčių pajamoms.

2.8   Nuolatinės sistemos, kuri padėtų Bendrijoje žymiai sumažinti mokestinį sukčiavimą, taikymas turėtų būti grindžiamas integruota administracinio bendradarbiavimo sistema, kuri, nepaisant Komisijos pastangų, vis dar neveikia (1); be to, dėl didelių skirtumų tarp valstybių narių tikrinant ir renkant statistinius duomenis, susiduriama su sunkumais vykdant svarbius tarpuskaitos namų, kuriuos steigti Komisija reikalauja nuo 1987 m., steigimo darbus.

2.9   Esant tokioms, tiesą sakant, sudėtingoms aplinkybėms Komisija pateikia pasiūlymą priimti Tarybos direktyvą su tikslu nacionaliniuose teisės aktuose numatyti neprivalomą ir laikiną atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, taikomą tiekiant tam tikras prekes ir teikiant tam tikras paslaugas (2).

3.   Komisijos pasiūlymas

3.1   Nagrinėjamos iniciatyvos pagrindas – ekspertų grupės pasiūlymai dėl Kovos su sukčiavimu mokesčių srityje strategijos. Komisija pristatė komunikatą (3), kuriame pateikti novatoriški kovos su sukčiavimu pasiūlymai, tarp kurių bendrosios atvirkštinio apmokestinimo sistemos nustatymas. Šiems pasiūlymams nepritarė Ekonomikos ir finansų taryba (ECOFIN).

Siekdamos užkirsti kelią vis dažnesniems „dingusio prekiautojo“ sukčiavimo Bendrijoje atvejams (angl. Missing Trader Intra-Community fraud MTIC) – kurie geriau žinomi kaip „karuselinis“ sukčiavimas, kadangi jo esmė – keletą kartų tarp valstybių narių ūkinės veiklos vykdytojams pristatyti tas pačias prekes – kai kurios valstybės narės paprašė Komisijos leisti taikyti PVM direktyvos 395 straipsnyje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą, kuri suteikia galimybę tiekiant tam tikras prekes ir teikiant tam tikras paslaugas laikinai taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą.

3.2.1   Komisija nusprendė, kad PVM direktyvos dalinis pakeitimas numatant papildomą 199a straipsnį ir iki 2014 m. taikant leidžiančią nukrypti nuostatą yra tinkamesnė priemonė.

Prekių, kurioms laikinai gali būti taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas, sąraše – plačiai naudojami elektroniniai prietaisai, pavyzdžiui, mobilieji telefonai ir integrinių grandynų prietaisai. Ši priemonė jau taikoma Jungtinėje Karalystėje, kuriai Taryba suteikė teisę taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

3.3.1   Kvepalai ir taurieji metalai (kurie nėra kolekcionavimo objektai arba antikvariniai daiktai) papildo keturias direktyvoje numatytas prekių kategorijas. Paslaugų kategorijai priskirta prekyba taršos leidimais.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Komisija savo komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui (4) atkreipė dėmesį į, pirma, teoriškai galimą atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo teigiamą poveikį kovai su sukčiavimu, antra, į galimą naujų sukčiavimo atvejų riziką bei būtinybę stiprinti kontrolę ir visų pirma administracinį bendradarbiavimą.

4.2   Komisija dar kartą išreiškė abejonių dėl neprivalomo bendrojo atvirkštinio apmokestinimo įvedimo, kuris „labai paveiktų ES PVM sistemos nuoseklumą ir derinimą bei jos būsimos raidos galimybes“.

4.3   EESRK pritaria Komisijos išsakytiems nuogąstavimams ir mano, kad būtina vengti bet kokių priemonių, kurios trukdytų ateityje siekti PVM suderinimo.

4.4   Jau 2008 m. Europos Parlamentas, ragindamas Tarybą įgyvendinti veiksmingesnes priemones kovojant su mokestiniu sukčiavimu (5), atkreipė dėmesį į su bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo įvedimu susijusią galimą naujų sukčiavimo formų atsiradimo riziką, visų pirma mažmeninei prekybai ir su PVM mokėtojo kodais susijusį sukčiavimą. Šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas teigė, kad geriausias sprendimas būtų užbaigti pereinamąjį laikotarpį ir pradėti taikyti apmokestinimą 15 proc. tarifu tiekimui Bendrijos viduje.

4.5   Visose savo anksčiau ar vėliau priimtose nuomonėse EESRK pabrėžė, kad būtina užbaigti pereinamąjį laikotarpį (6) ir mano, kad būtų galima pritarti Parlamento pasiūlymui Bendrijos viduje tiekimui taikyti vienodą apmokestinimo tvarką. Pereinamuoju laikotarpiu taikomą sistemą sudaro daug specialių režimų, skirtų: žemės ūkiui, mažoms įmonėms, kelionių agentūroms, leidybos įmonėms ir kt., kurioms taikomos išimtys, mokesčio grąžinimas, nukrypti leidžiančios nuostatos.

4.6   Kaip visada, Ekonomikos ir finansų taryba (ECOFIN) nepasiekė jokio sutarimo. EESRK dar kartą apgailestauja, kad dėl mokesčių srityje nepriimtų sprendimų žlugo jau kelintas bandymas pradėti derinimo procesą.

4.7   EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, tačiau atkreipia dėmesį į tam tikrą nenuoseklumą užsibrėžtų tikslų atžvilgiu: taikant neprivalomą tvarką užkraunama papildoma administracinė našta atitinkamo sektoriaus ūkinės veiklos vykdytojams, todėl jie priversti vykdyti dvigubą apskaitą, kartu prisiimti didelę atsakomybę už apmokestintuosius asmenis ir patys nustatyti tinkamą apmokestinimo tvarką.

4.8   Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išreiškęs savo nuomonę dėl atvirkštinio apmokestinimo (7). Teismo sprendime nagrinėjama mokesčių administratoriaus pateikta paraiška dėl mokėjimo, kurios motyvas – klaidingas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo išaiškinimas. Siekiant išvengti bereikalingų ir daug kainuojančių bylinėjimosi procedūrų ir remiantis sukaupta patirtimi reikės atlikti nacionalinių teisės aktų patikrinimą; iš tiesų, nors jie ir grindžiami bendraisiais principais, visgi skiriasi, pavyzdžiui, prašymų grąžinti ir mokesčio mokėjimo terminai.

4.9   Šią sistemą taikysiančios valstybių narių institucijos privalės išnagrinėti labai daug PVM perviršio grąžinimo prašymų, kuriuos teiks apmokestinamieji asmenys, jau nebegalintys susigrąžinti pardavimo PVM.

4.10   Mokesčio mokėjimo našta perkeliama vis smulkesniems ūkinės veiklos vykdytojams, kurie gali pasirodyti esantys ne tokie patikimi, kaip dabartiniai PVM apmokestinami asmenys, pavyzdžiui, didelės ir vidutinės įmonės, kurių atsiskaitymai sudaro didžiąją dalį mokesčių pajamų. Naikinant mokėjimų suskaidymą, sistema kelia didesnį pavojų prarasti mokesčių pajamas.

4.11   Atlikus visapusišką analizę paaiškėja, kad siekiant apsaugoti valstybes nares nuo neigiamų pasekmių, kurias galėtų sukelti atvirkštinis apmokestinimas, būtina užtikrinti griežtą sistemos kontrolę. Be to, svarbu, kad kontrolės užtikrinimo procesas būtų vykdomas kartu stiprinant administracinį bendradarbiavimą ir administravimo institucijoms naudojant standartizuotas telematines keitimosi informacija sistemas.

5.   Specialiosios pastabos

5.1   EESRK nepritaria Komisijos sprendimui neatlikti poveikio vertinimo. Ankstesnės konsultacijos (2007 m. rugpjūčio 13 d.) dėl galimo neprivalomo atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo įvedimo ir poveikio įmonėms laikytos išsamiomis (nors jų dokumentas neskelbtas Komisijos tinklalapyje), tačiau jų metu neatsižvelgta į galimas pasiūlymo priimti direktyvą pasekmes, kurias tektų patirti ūkinės veiklos vykdytojams ir valdymo institucijoms.

5.2   Labai diskutuotina, ar susijusios valstybės narės imsis vykdyti poveikio vertimą, turint omenyje neprivalomą tokio reikalavimo pobūdį. EESRK jau daug kartų pabrėžė, kad būtina labai didelį dėmesį skirti rimtai ir išsamiai Europos teisės aktų poveikio analizei.

5.3   Pasiūlymo teisinis pagrindas, atrodo, tinkamas ir suderintas. Vis dėlto EESRK mano, kad direktyvos priemonė gali gerokai padidinti mokestinių sistemų skirtumus, todėl reglamentas būtų tinkamesnė priemonė.

5.4   EESRK visiškai pritaria pasiūlymui įtraukti sandorius, atliekamus taikant Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kurie 2008 m. duomenimis sudaro 73 proc. pasaulio taršos leidimų rinkos. Kadangi prekyba leidimais tarp apmokestinamųjų asmenų yra laikoma paslaugos teikimu, tai turi būti apmokestinama šalyje, kurioje įsikūrusi leidimus įsigyjanti įmonė. EESRK tik apgailestauja, kad šiems sandoriams atvirkštinis apmokestinimo mechanizmas netaikomas privaloma tvarka.

5.5   EESRK laikosi nuomonės, kad keturių prekių kategorijų apribojimas iki dviejų yra nepakankamai pagrįstas. Būtų daug geriau, jei kiekviena valstybė narė galėtų laisvai priimti sprendimą šiuo klausimu. Direktyvos 2006/112 EB 395 straipsnyje, pritarus Tarybai, tokia galimybė valstybėms narėms jau yra numatyta. Dabartinė 199a straipsnio nuostatos redakcija galėtų prieštarauti pirmiau minėtam straipsniui.

---

(1)  COM(2009) 427 galutinis – 2009/0118 (CNS). Šiuo metu svarstoma ECO/265, pranešėjas Umberto Burani.

(2)  COM (2009) 511 galutinis.

(3)  2008 m. vasario 22 d.COM(2008) 109 galutinis ir 2008 vasario 22 d. SEC(2008) 249.

(4)  Žr. ten pat.

(5)  2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl suderintos kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategijos (2008/2033(INI)), OL C 295 E, 2009 12 4, p. 13.

(6)  EESRK nuomonė „PVM / Leidžiančios nukrypti priemonės“, OL C 32, 2004 2 5, p. 120.

EESRK nuomonė dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, OL C 161, 2007 7 13, p. 8.

EESRK nuomonė dėl kitų nei standartiniai PVM tarifų, OL C 211, 2008 8 19, p. 67.

EESRK nuomonė dėl su importu susijusio mokesčių vengimo, OL C 277, 2009 11 17, p. 112.

EESRK nuomonė dėl kovos su sukčiavimu, OL C 100, 2009 4 30, p. 22.

EESRK nuomonė Pridėtinės vertės mokesčio taikymo supaprastinimas ir kelio užkirtimas mokesčio nuslėpimui ir vengimui, susijęs su Šeštąja PVM direktyva, OL C 65, 2006 3 17, p. 103.

(7)  Sujungtos bylos C 95/07 ir C 96/07, 2008 m. gegužės 8 d.

---