4.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/61

1.

primena, kad klimato kaita – vienas rimčiausių žmonijai iškilusių politinių iššūkių. Todėl sprendžiant klimato kaitos klausimą labai svarbų vaidmenį turi atlikti ir vietos bei regionų valdžios institucijos, visų pirma todėl kad joms paprastai tenka padengti su klimato kaita susijusias socialines ir ekonomines išlaidas;

2.

pabrėžia, kad jokiu būdu negalima nuleisti rankų teisinantis ekonomikos krize. Priešingai, krizė turi skatinti kovoti su klimato kaita. Ekonomikos krizė turėtų būti vertinama kaip galimybė gilinti technines žinias ir imtis klimato kaitos problemai spręsti skirtos veiklos;

3.

pažymi, kad daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų jau yra daug prisidėjusios prie sėkmingo Europos klimato kaitos ir energijos politinių iniciatyvų vykdymo, ir labai daug nuveikė šių sričių politiką įgyvendindamos viešojo transporto, susisiekimo ir energijos infrastruktūros, būsto, teritorijų planavimo, veiksmingo energijos vartojimo ir viešosios komunikacijos srityse;

4.

pabrėžia, kad Europos regionai yra pažeidžiami klimato kaitos akivaizdoje ir labai skirtingai prisitaiko prie klimato kaitos – taip yra visų pirma dėl jų skirtingo socialinio ir ekonominio išsivystymo, gamtinių sąlygų ir gyventojų tankumo. Tarp pažeidžiamiausių regionų, kuriuose klimato kaitos padariniai itin ryškūs, yra kalnų regionai, pakrantės zonos, atokiausi regionai, salos ir nemažai sausringų Viduržemio jūros baseino vietovių;

5.

yra įsitikinęs, kad klimato kaitos mažinimui skirtos politinės priemonės kainuos nepalyginamai mažiau nei numatomi klimato kaitos padariniai;

6.

mano, kad veiksminga klimato politika padėtų išvengti dėl klimato kaitos atsirasiančios socialinės nelygybės;

7.

pabrėžia, kad perėjus prie ekonomikos be anglies dioksido būtų žengtas reikšmingas žingsnis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo link, ir šis žingsnis būtų itin svarbus vietos ir regionų valdžios institucijoms;

8.

ragina Europos Sąjungą pačiu aukščiausiu politiniu lygiu stiprinti kovai su klimato kaita suburtą tarptautinę koaliciją ir užtikrinti Kioto protokolą pakeisiančių susitarimų, kuriuose numatyti drąsūs, skaidrūs ir teisiniu požiūriu privalomi mažinimo tikslai, vykdymą;

9.

mano, kad Regionų komitetui, kaip Europos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovui, turėtų būti atstovaujama ES delegacijoje, kuri 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje dalyvaus 15-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje;

10.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors paskutiniajame ad hoc darbo grupės dėl ilgalaikių bendradarbiavimo veiksmų (AWG-LCA) parengtame derybų dokumento projekte ir pripažįstamas subnacionalinio lygmens vaidmuo prisitaikant prie klimato kaitos, visiškai nekalbama apie jo reikšmę švelninant klimato kaitą ir kuriant ilgalaikę klimato kaitos problemos sprendimo viziją;

11.

prašo Europos Komisijos ir valstybių narių formuojant ir svarstant naują su klimato kaita susijusią politiką, kuri gali turėti didelės įtakos vietos ir regionų gyventojams ir valdžios institucijoms, taikyti subsidiarumo principą, o skirstant atsakomybę įvairiems lygiams užtikrinti pakankamą finansavimą ir žmoniškuosius išteklius;

12.

pabrėžia, kad reikia organizuoti aktyvias sąmoningumo didinimo kampanijas, kuriose visapusiškai dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos, turinčios galimybę tiesiogiai bendrauti su piliečiais;

13.

palankiai vertina ES ryžtą suvienyti pastangas švelninat klimato kaitą ir prisitaikant prie jos pagal Lisabonos darbotvarkės ir Geteborgo susitarimo nuostatas, tačiau norėtų, kad naujoji Lisabonos strategija laikotarpiui po 2010 m. pajudėtų iš dabartinio taško, kai lygiagrečiai vyksta trys procesai, ir būtų laikomasi vienos vystymosi strategijos, kurioje būtų numatyti Europos Sąjungos veiksmai socialinėje, ekonominėje ir aplinkosaugos srityse;

14.

rekomenduoja nuosekliai investuoti į žaliąją infrastruktūrą: plėsti informacijos ir ryšių technologijų naudojimą valdymo srityje, renovuoti senus viešuosius ir privačius pastatus didinant jų energijos vartojimo efektyvumą, ieškoti naujų transporto formų. Be to, būtina skatinti rinktis energiją tausiai naudojančias apšvietimo, šildymo ir aušinimo sistemas. Ne mažiau svarbu organizuoti žaliuosius viešuosius pirkimus ir didinti energijos tiekimo patikimumą;

15.

mano, kad prisitaikymo ir sušvelninimo priemonės kaip aiškus tikslas turi būti įtraukiamos į visas dabartines ES politikos sferas, tarp jų į ES žemės ūkio ir kaimo plėtros, kovos su miškų naikinimu, transporto, biologinės įvairovės, vandens ir atliekų tvarkymo politiką ir tokių sričių kaip sanglaudos politika finansavimo programas;

16.

ragina persvarstyti ES biudžetą, programas, politiką ir ypač svarbiausius teisės aktus po 2013 m. atsižvelgiant į pokyčius, kurie atsiras pasikeitus klimatui;

17.

rekomenduoja pagalvoti ar reikia kurti naujus rodiklius tvarumui matuoti (kad klimato kaitos klausimą būtų galima spręsti deramomis politinėmis priemonėmis), į kuriuos būtų atsižvelgiama skirstant naujos kartos struktūrinius fondus;

18.

pabrėžia, kad kuriant, plėtojant, priimant ir įgyvendinant nacionalines klimato kaitos strategijas ir veiksmų planus turi aktyviai dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos;

19.

kartoja visokeriopai remiąs Europos Komisijos kartu su Regionų komitetu inicijuotą Merų paktą, kuriuo miestai reaguoja į klimato kaitą ir oficialiai įsipareigoja išmetamą anglies dioksido kiekį sumažinti labiau nei numatyta ES 2020 m. tiksluose, ir prašo sudaryti galimybę prie šio pakto prisijungti visoms subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms. Regionų komitetas prašo patobulinti Merų paktą ir skirti reikiamų išteklių žinioms kaupti ir strategijoms kurti, kurios būtų orientuotos į konkrečius vietos valdžios institucijų poreikius;

20.

rekomenduoja numatyti tokį Bendrijos biudžeto pagrindą, kad visos Europos vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų vienodai gerai pasirengti spręsti klimato kaitos problemą ir turėtų išteklių, kurių reikia klimato kaitos priežasčių prevencijai ir prisitaikymui prie klimato kaitos, visų pirma stengiantis padėti labiausiai nukentėjusiems žmonėms ir ūkio subjektams;

21.

mano, kad principas „teršėjas moka“ turi būti taikomas visų su aplinkosauga ir klimatu susijusių sričių Bendrijos politikoje, internalizuojant prekių ir paslaugų aplinkosaugos sąnaudas;

22.

pritaria valstybių narių bendradarbiavimo ir solidarumo principui, pradėtam taikyti naujoje ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje tarp technologijų srityje labiau pažengusių šalių, kurių pramonės sektoriai efektyviau vartoja energiją, ir mažiau išsivysčiusių valstybių, kurių ekonomika suvartoja daugiau energijos ir kurios turi padidinti savo augimo tempus;

23.

mano, kad nepaisant pasiektos pažangos būtina ir toliau siekti didesnio ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos skaidrumo bei ilgalaikio patikimumo ir atidžiai stebėti socialines bei aplinkosaugines siūlomų priemonių pasekmes, ypač vietos ir regionų lygiu;

24.

rekomenduoja tinkamai atsižvelgti į regioninio vystymosi politikos poreikius ir pažymi, kad, norint skatinti skaidresnę ir veiksmingesnę anglies dioksido rinką, būtų galima visiškai restruktūrizuoti daugelį pramonės įrenginių, kad gamybos sistemoje nebeliktų įrenginių, kurie mažiau veiksmingi arba kuriuos jau dabar ištiko krizė. Todėl Komitetas rekomenduoja imtis veiksmų, skirtų paremti pramonės atsinaujinimo procesą ir darbuotojų perkvalifikavimą;

25.

pažymi, kad prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos nepakanka, reikia daug daugiau pastangų, visų pirma įgyvendinant perėjimą prie ekologiškų transporto rūšių. Komitetas ragina valstybių vyriausybes plėsti geležinkelio ir vandens kelių infrastruktūrą ir apskritai propaguoti įvairiarūšį transportą;

26.

atsižvelgdamas į didelę Europos transporto sektoriaus priklausomybę nuo naftos apgailestauja, kad Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje drauge su Energijos vartojimo efektyvumo paketu nėra pateikta jokių transporto efektyvumo didinimo pasiūlymų, be kita ko ir dėl geležinkelių bei kitų viešojo transporto rūšių, energiją tausiai naudojančių transporto priemonių, naudojimosi bendru automobiliu, ekologiškų vairavimo įpročių, žmonių skatinimo važinėti dviračiais ir pan.;

27.

mano, kad energijos politika ir klimato apsaugos politika yra glaudžiai susijusios ir turi būti kruopščiai derinamos, juk 80 proc. CO2 Europoje išmetama gaminant energiją;

28.

apgailestauja, kad į 2008 m. klimato kaitos ir energetikos paketą nepavyko įtraukti privalomo energijos vartojimo efektyvumo tikslo, kuris yra trūkstama būtinam CO2 sumažinimui skirtų priemonių grandinės dalis;

29.

pabrėžia, kad ES miestai ir regionai pastaraisiais metais netolygiai mažino išmetamą CO2 ir suvartojamos energijos kiekį. Atsižvelgti reikia į energijos vartojimo ir gamybos intensyvumo bei su tuo susijusio išmetamo šiltnamio dujų kiekio skirtumus valstybėse narėse ir tarp jų, ypač į skirtumus tarp miesto ir kaimo vietovių;

30.

mano, kad veiksmų planai klimato srityje ir (arba) regioniniai tvarios energijos planai galėtų susieti vietos ir nacionalines iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtina surasti praktinių priemonių tikslams pasiekti; taip pat reikia užtikrinti pakankamą finansavimą;

31.

rekomenduoja numatyti papildomų išteklių ir priemonių bei naudoti Europos struktūrinius fondus – tai padės sustiprinti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir klimato kaitos sušvelninimo priemones, pavyzdžiui, energijos taupymą ir atsinaujinančius energijos šaltinius, pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažinimą. Tai padidintų Europos klimato kaitos politikos palaikymą;

32.

ragina padidinti finansavimą moksliniams tyrimams, skirtiems anglies surinkimo technologijoms, kurios su kitomis klimato kaitos sušvelninimo priemonėmis turėtų būti naudojamos siekiant gerokai (o tai būtina) sumažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį;

33.

nori užtikrinti, kad atsinaujinančios energijos gamintojai, įskaitant nedidelius įrenginius galėtų pasinaudoti paramos programomis visais lygmenimis, ir mano, kad siekiant nuoseklumo, parama atsinaujinančiai energijai turėtų būti nukreipta į iškastinio kuro naudojimo mažinimą;

34.

pažymi, kad siekdamas tvarios energijos gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo, Merų paktas gali paskatinti miestus ir regionus įgyvendinti pokyčius, kurie reikalingi norint nuo didelių energijos kainų ir neišgalėjimo sumokėti už šildymą apsaugoti labiausiai pažeidžiamus piliečius, ypač tuos, kurių pajamos mažos ir fiksuotos. Įgyvendinant priemones, reikėtų vengti energijos vartojimo subsidijavimo ir numatyti dideles paskatas energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir, esant galimybei, mažinti energijos suvartojimą;

35.

griežtai ragina apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius nuo galimo energijos šaltinių, ypač elektros energijos, kainų kilimo, padedant padidinti šių visuomenės narių būstų energijos vartojimo efektyvumą;

Prašo savo pirmininko pateikti šią rezoliuciją ES pirmininkaujančioms Čekijai ir Švedijai, taip pat Europos Komisijai, valstybėms narėms ir partneriams Jungtinėse Tautose.