Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009XG1211(02)

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvados dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo: vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymas per kultūrinę raišką ir kultūros pažinimo galimybes

OL C 301, 2009 12 11, p. 9–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

11.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 301/9


2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvados dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo: vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymas per kultūrinę raišką ir kultūros pažinimo galimybes

2009/C 301/08

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

 

PRIMINDAMA politines šio klausimo prielaidas, išdėstytas šių išvadų priede.

 

ŽINODAMA,

kad Europos Sąjunga ir jos piliečiai susiduria su ilgalaikiais iššūkiais, visų pirma:

poreikiu tvariais bei socialinę aprėptį užtikrinančiais būdais toliau užtikrinti konkurencingumą pasaulio mastu,

poveikiu darbo ir socialinio aprūpinimo užtikrinimui, atsirandančiu dėl gyventojų senėjimo ir nuolatinių migracijos srautų,

poreikiu skatinti kultūrų dialogą, grindžiamą kultūrų įvairovės vertinimu vis labiau daugiakultūriame pasaulyje, kuriame visi vis labiau tarpusavyje susiję ir kuriam būdingi greitas bendravimas, asmenų judumas ir rinkų globalizacija,

poreikiu reaguoti į žinių ir ryšių visuomenės, kuriai būdingos nuolat besivystančios ryšių technologijos bei greitas keitimasis informacija, formavimąsi ir poreikiu sumažinti „skaitmeninę takoskyrą“ tarp ES valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse.

MANO, kad:

norint sėkmingai reaguoti į šias ilgalaikes problemas reikia ilgalaikės perspektyvos, kurioje sutelkiamas dėmesys į vaikų ir jaunimo kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymą ir gebėjimų bei kompetenciją spręsti šias problemas suteikimą.

PABRĖŽIA, kad:

didėja darbuotojų kūrybiškumo, inovacinių gebėjimų, prisitaikymo ir pažangių komunikacinių gebėjimų paklausa, taip pat poreikis plėtoti lanksčius ir besivystančius verslumo gebėjimus,

įvairių rūšių kultūrinės raiškos, meno praktikos bei meno kūrinių pažinimas ir jų poveikis nuo pat ankstyvo amžiaus yra svarbūs asmeninio vystymosi, identiteto, savigarbos ir asmens priklausymo jausmo formavimo veiksniai, taip pat esminiai veiksniai siekiant užtikrinti, kad įvairių kultūrų vaikai ir jaunuoliai įgytų tarpkultūrinės kompetencijos ir kitų gebėjimų, kurie svarbūs jų socialinei aprėpčiai, aktyviam pilietiškumui ir būsimoms galimybėms įsidarbinti,

dalyvavimas kultūrinėje veikloje, įskaitant tiesioginį bendravimą su menininkais, gali sustiprinti visų vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo ir inovacinių gebėjimų potencialą skatinant kūrybinį mąstymą, vaizduotę ir saviraišką,

kultūros ir kultūrinės raiškos, tiek kaip atskirų dalykų, tiek kaip patrauklių mokymosi metodų, kuriais susiejamos įvairios žinių sritys, skatinimas mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, taip pat neformaliojo švietimo atvejais, padeda užtikrinti visapusišką asmens vystymąsi, motyvaciją ir geresnį mokymąsi, taip pat vystyti kūrybiškumą ir inovacinius gebėjimus,

vadinamoji Europos „skaitmeninė karta“ yra tiek kultūros kūrėjai, tiek jos vartotojai, ir esant galimybei puikiai sugeba išnaudoti naujų žiniasklaidos ir skaitmeninių technologijų potencialą,

kultūros pažinimas ir kultūros paveldas apskritai, ypač kūrybinės ir kultūros patyrimo priemonės, nėra vienodai prieinamas visiems vaikams ir jaunuoliams, o dabartinis ekonominis nuosmukis gali dar labiau apriboti vaikų ir jaunuolių kultūros pažinimo galimybes.

DERAMAI ATSIŽVELGDAMA Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ, NUSTATO TOLIAU IŠVARDYTUS ŠEŠIS PRIORITETUS SIEKIANT SKATINTI EUROPOS SĄJUNGOS JAUNOSIOS KARTOS KŪRYBIŠKUMĄ:

1.   „Vaikų ir jaunuolių“ perspektyvos įtraukimas į atitinkamą kultūros skatinimo politiką

Valstybės narės ir Komisija turėtų:

i)

savo dabartinėje ir būsimoje politikoje, programose ir veiksmuose, visų pirma kultūros bei žiniasklaidos srityje, spręsti vaikų ir jaunuolių, įskaitant jaunus kultūros srities specialistus, konkrečių poreikių klausimą, ypatingą dėmesį skirdamos iniciatyvoms, kuriomis siekiama skatinti jų kūrybiškumo potencialą;

ii)

toliau plėtoti kultūros sektoriaus ir kitų politikos sričių sektorių (pvz., švietimo ir mokslinių tyrimų, jaunimo reikalų, užimtumo ir socialinių reikalų, įmonių, ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi) partnerystes, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, atitinkamais atvejais pasinaudojant visomis esamomis struktūromis ir programomis.

2.   Optimaliai išnaudoti švietimo sektoriaus potencialą siekiant stiprinti kūrybiškumo skatinimą per kultūrą ir kultūrinę raišką

Valstybės narės turėtų:

i)

pasitelkdamos formalųjį ir neformalųjį švietimą skatinti didesnes kultūros pažinimo galimybes ir kultūrinę raišką, visų pirma pasitelkdamos institucinio bei politinio lygio struktūrines ir strategines partnerystes. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama vaikų ir jaunuolių kūrybingumo bei inovacinių gebėjimų skatinimui ir tarpkultūrinės kompetencijos bei kitų svarbiausių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų, pavyzdžiui, kultūrinio sąmoningumo ir kultūrinės raiškos, vystymui;

ii)

skatinti šį procesą pasitelkiant, pavyzdžiui, specialų mokytojams ir kitiems švietimo, kultūros ir jaunimo sektorių darbuotojams skirtą mokymą bei tolesnį švietimą. Šis procesas taip pat galėtų būti vykdomas naudojant modernius mokymo metodus ir priemones, įskaitant informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) grindžiamus metodus ir priemones, o mokyklose daugiau akcentuojant meninį ugdymą ir kultūrinį sąmoningumą. Darbas su jaunimu taip pat galėtų apimti įvairią nemokyklinę veiklą, skirtą kultūrai ir kūrybiškumui skatinti.

3.   Kultūros įstaigų (pvz., muziejų, bibliotekų, galerijų, teatrų) skatinimas ir rėmimas, kad jos geriau įtrauktų vaikus ir jaunimą

Valstybės narės turėtų:

i)

skatinti kultūros įstaigų pastangas visais lygiais kuo labiau įtraukti vaikus bei jaunuolius ir sudaryti palankesnes sąlygas susipažinti su viešuoju kultūriniu turiniu, pavyzdžiui, vykdant skaitmeninimo programas ir švietimo veiklą, be kita ko, naudojant IRT, taip pat pasitelkiant interaktyvius sprendimus, aktyviai įtraukiant į šį procesą vaikus ir jaunuolius.

Valstybės narės ir Komisija turėtų:

ii)

toliau remti skaitmeninės bibliotekos Europeana kūrimą ir skatinti valstybes nares keistis patirtimi, susijusia su jų atitinkama politika kultūrinio turinio skaitmeninimo ir viešosios prieigos prie jo srityse, visų pirma siekiant padaryti poveikį vaikams ir jaunuoliams.

4.   Talento ir kūrybiškumo skatinimas per kultūrą, vykdant vaikams ir jaunuoliams skirtas socialinės aprėpties strategijas

Valstybės narės ir Komisija turėtų:

i)

skatinti visų vaikų ir jaunuolių prigimtinį talentą ir ugdyti kūrybiškumą, kultūros aspektą įtraukiant į mažiau galimybių turintiems vaikams ir jaunuoliams, įskaitant neįgalius vaikus ir jaunuolius, skirtas socialinės aprėpties strategijas bei programas.

5.   Didesnių kultūros pažinimo galimybių skatinimas naudojant IRT, įtraukiant visus vaikus ir jaunuolius

Valstybės narės turėtų:

i)

toliau dėti pastangas, kuriomis siekiama skatinti didesnes galimybes už pagrįstą kainą susipažinti su kultūra ir kultūrine raiška naudojantis IRT. Tokios pastangos turėtų būti skirtos visiems vaikams ir jaunuoliams, ir jomis turėtų būti siekiama suteikti jiems ryšių ir naudojimosi žiniasklaida gebėjimų, kurių reikia norint visapusiškai pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis, kartu skatinant didesnį informuotumą apie intelektinės nuosavybės ir privatumo teises bei pareigas ir jų supratimą.

6.   Palankesnių sąlygų sudarymas keitimuisi geros praktikos pavyzdžiais ir įrodymais pagrįstos žinių bazės plėtojimas šioje srityje

Siekiant skatinti įrodymais pagrįstos politikos plėtojimą šioje srityje:

 

Valstybės narės ir Komisija turėtų:

i)

pasitelkdamos esamas struktūras, visų pirma atvirąjį koordinavimo metodą kultūros srityje, skatinti keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais, susijusiais su pirmiau nurodytais prioritetais, ir sudaryti jam palankesnes sąlygas.

 

Komisija turėtų:

ii)

pasitelkdama esamas struktūras, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės platformas ir vidinius tarpžinybinius mechanizmus, skatinti tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais bei sudaryti jiems palankesnes sąlygas.

 

Valstybės narės turėtų:

iii)

skatinti tinklų kūrimą bei naudojimąsi vertinimais, kad būtų labiau prisidedama prie sprendimų priėmimo ir gerinami ateities veiksmai.

RAGINA VALSTYBES NARES IR KOMISIJĄ

Atsižvelgiant į jų atitinkamas kompetencijos sritis, bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad vykdant darbą, susijusį su Europos kultūros darbotvarke ir 2008–2010 m. kultūros darbo planu, būtų imamasi šiose išvadose nurodytų veiksmų.


PRIEDAS

POLITINĖS APLINKYBĖS

Priimdama šias išvadas, Taryba visų pirma primena:

1.

1989 m. JT vaiko teisių konvenciją, kuria nustatyta visų vaikų teisė dalyvauti kultūriniame gyvenime;

2.

Unesco veiksmų planą meninio ugdymo srityje, 2006 m. kovo 6–9 d., Lisabona;

3.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų;

4.

2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą apie Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę ir 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės, taip pat Tarybos išvadas dėl 2008–2010 m. darbo plano kultūros srityje, kuriose viena iš penkių nurodytų prioritetinių veiklos sričių yra galimybės naudotis kultūros produkcija skatinimas, visų pirma pasitelkiant sinergiją su švietimu, ypač su švietimu meno srityje;

5.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos kūrybiškumo ir novatoriškumo metų;

6.

2007 m. gegužės 24 d. Tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybinio sektorių indėlio siekiant Lisabonos strategijos tikslų, kuriose pabrėžiama, kad kultūrinė veikla ir kūrybinės ekonominės veiklos rūšys atlieka lemiamą vaidmenį skatinant inovacijas ir technologijas bei yra pagrindiniai tvaraus augimo ateityje varomieji veiksniai;

7.

2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms ir 2008 m. liepos 2 d. Komisijos priimtą Komunikatą „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“, kuriame kaip vienas iš prioritetų nurodyta, jog vaikai ir jaunimas yra Europos rytojus;

8.

Pirmininkaujančios valstybės narės parengtas 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių augimo ateityje veiksnių yra Europos piliečių inovacijų ir kūrybiškumo potencialo, grindžiamo Europos kultūra ir moksline kompetencija, visapusiškas plėtojimas;

9.

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl tarpkultūrinės kompetencijos;

10.

2009 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas – Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“ ir 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.).

Tyrimai ir konferencijos

1.

Europos Komisijos pavesti atlikti kultūros poveikio kūrybiškumui tyrimas ir jaunimo galimybių pažinti kultūrą tyrimas;

2.

Eurydice atliktas meno ir kultūrinio švietimo Europos mokyklose tyrimas (2009 m.);

3.

Daugiakalbystės indėlio į kūrybiškumą tyrimas (2009 m. liepos 16 d.);

4.

Tyrimas siekiant parengti geriausios praktikos pavyzdžių siejant kultūrą su švietimu valstybėse narėse, šalyse kandidatėse ir EEE šalyse aprašą (2004 m.);

5.

2009 m. liepos 29–30 d. Geteborge įvykusi konferencija jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo klausimais.


Top