6.5.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 104/21

---

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 104/09

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„WIŚNIA NADWIŚLANKA“

EB Nr. PL-PDO-0005-0586-04.01.2007

SGN ( ) SKVN (X)

1.   Pavadinimas

„Wiśnia nadwiślanka“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Lenkija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis (nurodyta II priede)

1.6	klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti.

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Wiśnia nadwiślanka“ pavadinimu gali būti parduodamos tik sokówka odroślowa vyšnių uogos.

Ši saugoma kilmės vietos nuoroda susijusi su „Wiśnia nadwiślanka“ uogomis, auginamomis naudoti perdirbimo pramonėje, o dėl savo išskirtinio skonio – ir tiesiogiai vartoti. „Wiśnia nadwiślanka“ – viena iš Lenkijoje augančių sokówka odroślowa vyšnių. Šios vyšnios daugiausia auga prie Vyslos upės. Nuo jos kilo ir pavadinimas, kuris reiškia „Pavyslio vyšnia“. Lotyniško pavadinimo nėra. Ši vyšnia buvo selekcijos būdu išvesta iš krūminės vyšnios, kuri vegetatyviai dauginasi šaknų atžalomis. Ji dar vadinama krūmine krykle (Prunus fruticosa Pall.) ir priklauso Rosaceae Juss. šeimos Prunoideae pošeimio Prunus L. genties Cerasus (Mill.)

pogenčiui. Dėl auginimo būdo, uogos dydžio, spalvos ryškumo ir dėl to, kad šių vyšnių auginimo vietovėje galima aptikti tik keletą laukinių Prunus fruticosa Pall., daroma prielaida, kad „Wiśnia nadwiślanka“ kilo iš Prunus fruticosa Pall.

„Wiśnia nadwiślanka“ uogos mažesnės už kitų iš Prunus Avium L. ir Prunus Cerasus L. išvestų kultūrinių vyšnių uogas.

Žodis „sokówka“ reiškia, kad uogos daugiausia naudojamos sultims (lenk. „sok“) spausti. Uogų minkštimo spalva ryški, kauliukai tamsūs, panašios į minkštimą spalvos. Žodis „odroślowa“ reiškia, kad šios vyšnios praėjus penkeriems metams po pasodinimo ima daugintis šaknų atžalomis.

Uogos yra ryškios spalvos, nuo tamsiai raudonos iki vyšninės. Spalva vienoda visame uogos paviršiuje. Uogos apvalios, šiek tiek paplokščios. Kauliuko ir uogos svorio santykis (nuo 9,4 % iki 11,3 %) priklauso nuo vaismedžio amžiaus. Uogos skersmuo yra nuo 12 iki 20 mm, o svoris – nuo 1,6 iki 3,3 g, priklausomai nuo vaismedžio amžiaus ir augimo vietos. Jei dėl gerų klimato sąlygų augalas per lapus gauna daugiau maisto medžiagų, uogos gali užaugti didesnės: jų skersmuo gali siekti net iki 25 mm, o svoris – iki 4 g. Uogos minkštimas tolygiai tamsiai raudonas. Spalva nenublanksta net po perdirbimo. Uogos aromatingos, tipiško vyšnių skonio ir kvapo. Skonis labai sodrus, rūgštokas.

Nepriklausomai nuo paskirties, „Wiśnia nadwiślanka“ uogos turi būti tvirtos, nepapuvusios, be matomų pašalinių medžiagų, be kenkėjų ir jų nepažeistos. Išorinė dalis turi būti per daug nesudrėkusi, vyšnios neturi turėti jokio pašalinio kvapo ir skonio.

Perdirbti skirtos „Wiśnia nadwiślanka“ uogos skinamos tada, kai jų žievelė yra tinkamos spalvos. Uogos skinamos be kotelių. Vyšnios gali būti įvairaus dydžio, saulės nudegintos arba krušos pažeistos, tačiau turi turėti „Wiśnia nadwiślanka“ būdingas savybes.

Vartoti skirtos „Wiśnia nadwiślanka“ uogos skinamos rankomis. Uogos turi būti nepažeistos ir šviežios.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

3.5.   Specialūs auginimo etapai, kurie turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi auginimo etapai turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje. Sodai turi būti 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje, kalkingame arba kalkingame ir molingame dirvožemyje. Sodinamoji medžiaga gaunama iš šaknų atžalų, užaugusių minėtoje geografinėje vietovėje esančiuose derančiuose soduose, kurių amžius – ne mažiau nei penkeri metai. Vaismedžiai sodinami ne arčiau nei 4 m x 2 m atstumu vienas nuo kito. Vienam medžiui skiriami 8 m2. Trąšos naudojamos pagal standartines vaismedžių tręšimo taisykles.

Vartoti skirtos „Wiśnia nadwiślanka“ uogos skinamos rankomis. Jei derlius nuimamas liepos mėnesį, uogos skinamos su koteliais. Vėliau uogos gali būti skinamos be kotelių.

Jei „Wiśnia nadwiślanka“ uogos į perdirbimo įmonę atvežamos ne vėliau kaip per 24 valandas, jų nereikia atšaldyti. Jei vyšnios laikomos ilgesnį laiką, jas reikia tinkamai atšaldyti.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Wiśnia nadwiślanka“ uogos pakuojamos į tinkamas pakuotes derliaus nuėmimo vietoje. Toks reikalavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti atitinkamą produkto kokybę, priežiūrą ir siekiant kontroliuoti produkto kilmę. Tiesiogiai vartoti skirtos vyšnios skinamos į pakavimo indelius po 0,5–5 kg.

Perdirbti skirtos „Wiśnia nadwiślanka“ uogos skinamos į pintas dėžes. Jų grynasis svoris vienoje dėžėje neturi viršyti 13 kg. Uogos gali būti skinamos ir į dėžes-padėklus uždaru dugnu. Vyšnių svoris vienoje dėžėje turi atitikti tai dėžei numatytą svorį.

3.7.   Specialios ženklinimo taisyklės

Nėra

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Wiśnia nadwiślanka“ auginamos geografinėje vietovėje, kurią sudaro:

—	Mazovijos vaivadijos Lipsko valsčiaus Lipsko, Seno ir Soleco prie Vyslos savivaldybės;

—	Švento Kryžiaus vaivadijos Opatovo valsčiaus Ožaruvo ir Tarluvo savivaldybės;

—	Liublino vaivadijos Krasniko valsčiaus Anopolio savivaldybė.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatybės

Vietovė, kurioje auginamos „Wiśnia nadwiślanka“, nusidriekusi palei Vyslos upę. Šiai vietovei būdingos palankios gamtinės sąlygos, kalkingas arba kalkingas ir molingas podirvis. Viršutinis dirvos sluoksnis paprastai yra ne gilesnis nei 0,5 m, o po juo yra kietas kalkakmenis. Klimato sąlygas minėtoje geografinėje vietovėje lemia ir tai, kad ji nusidriekusi palei didžiausią Lenkijoje Vyslos upę, kuriai būdingas savitas mikroklimatas. „Wiśnia nadwiślanka“ auginimo vietovėje vyšnių žydėjimo metu gali būti šalnų, kurios laikui bėgant turi įtakos uogų formavimuisi, tačiau tų šalnų poveikį švelnina šiltas Vyslos upės mikroklimatas. Todėl auginti vyšnias šioje geografinėje vietovėje yra pakankamai patikima.

Vyšnių auginimo vietovėje dirvožemis yra daugiausia neutralus ir šarminis. „Wiśnia nadwiślanka“ labai tinka dirvožemis, kurio pH didesnis nei 7,0, o kitoms kultūrinėms vyšnioms geriausiai tinka dirvožemis, kurio pH – nuo 6,7 iki 7,1. Šios vietovės dirvožemis yra labai šarmingas dėl jame esančio didelio kalcio kiekio (daugiau nei 1 000 mg/l).

Svarbus šios vietovės savitumo aspektas – vietos gamintojų žinios ir įgūdžiai, padedantys išauginti šiai vietovei būdingas vyšnias ir auginimo būdą derinti su vyraujančiomis dirvožemio bei klimato sąlygomis. Tai rodo visų pirma tinkamas atstumo, kuriuo sodinami medžiai, pasirinkimas, nuo dirvožemio, kuriame auga vyšnios, tipo priklausantis atžalų šalinimo būdas ir tai, kad šaknų atžalas pradedama šalinti tik po penkerių metų nuo medžio pasodinimo. Jei atžalos nebūtų šalinamos, medžiai krūmytų, prastėtų fitosanitarinės sąlygos, uogos mažėtų ir prastėtų jų derlius. Atsižvelgiant į tai, kad „Wiśnia nadwiślanka“ atsparesnės ligoms, būtina parinkti tinkamas augalų apsaugos priemones, ypač priemones, skirtas apsaugoti nuo vyšninių musių (Rhagoletis cerasi). Šios rūšies vyšnios paprastai pražysta anksti, todėl esant šiltam pavasariui suaugusios vyšninės musės gali sunokusias uogas užpulti tokiu metu, kai nepuola kitų kultūrinių veislių uogų.

5.2.   Produkto ypatybės

„Wiśnia nadwiślanka“ būdingos tokios ypatybės:

—	uogos daug mažesnės už kultūrinių vyšnių uogas;

—	labai ryškios spalvos sultys;

—	uogose labai daug antocianinų – daugiau nei 115 mg/100 g (nustatyta taikant HPLC metodą);

—	didelis refraktometrinis indeksas – nuo 16 iki 23oBx;

—	didelis cukraus kiekis – daugiau nei 13 %;

—	didelis rūgštingumas (organinės rūgšties kiekis) – ne mažiau kaip 1,4 % obuolių rūgšties, kurios pH – 8,1.

„Wiśnia nadwiślanka“ uogose esančių antocianinų kiekis yra bent 20 % didesnis už „Łutówka“ rūšies (labiausiai Lenkijoje paplitusi kultūrinių vyšnių veislė) vyšnių, kurios paprastai laikomos perdirbti geriausiai tinkančiomis vyšniomis. Antocianinų kiekis gali skirtis net iki 100 %. Šis skirtumas ir minėto parametro vertė priklauso nuo tam tikrų metų oro sąlygų ir nuo augimo vietos.

Kita „Wiśnia nadwiślanka“ uogų ypatybė – išėmus kotelius (ypač pirmosiomis derliaus nuėmimo savaitėmis) kotelio duobutėje susikaupia sulčių lašelis, kuris sukietėja ir neleidžia sultims ištekėti. Todėl uoga, palyginti su kitų kultūrinių vyšnių uogomis, ilgiau lieka šviežia.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar ypatybių (SKVN atveju) arba produkto ypatingos kokybės, gero vardo ar kitų ypatybių (SGN atveju) ryšys

„Sokówka“ vyšnios iš pradžių buvo auginamos Słupia Nadbrzeżna vietovėje. Laikui bėgant jos paplito visose Vyslos upės koridoriaus dalyse, kuriose buvo panašios dirvožemio ir klimato sąlygos. Šioje griežtai apibrėžtoje vietovėje, besidriekiančioje palei Vyslos upę, auganti iš vietinės „sokówka odroślowa“ vyšnios išvesta vyšnia vadinama „Wiśnia nadwiślanka“.

Šarminiame dirvožemyje, kuriame yra daugiau kalcio, auginamos vyšnios nėra ilgaamžės (20–25 metai), jų uogos mažesnės, aromatingesnės, ryškesnės spalvos. Molingame dirvožemyje, kuriame kalkakmenis yra giliau, augančių vyšnių amžius gali siekti daugiau nei 50 metų, jų uogos didesnės, šiek tiek mažiau aromatingos. Dėl podirvyje esančio kalcio susikaupia daugiau sulčių (tai rodo nemažas ekstrakto ir pigmento kiekis), o uogos yra puikaus skonio ir labai vertinamos perdirbimo pramonėje. Dirvožemyje, kurio pH mažesnis už neutralų ir kuriame yra mažai kalcio, auginamų vyšnių uogos tokiomis ypatybėmis nepasižymi.

Kitose geografinėse vietovėse šios „sokówka odroślowa“ vyšnios dažniausiai auga gerai, tačiau uogos formuojasi labai sunkiai. Taip yra dėl pakankamai ankstyvo žydėjimo laikotarpio, taigi ir dėl šalto pavasario oro, neleidžiančio užderėti pakankamam derliui. Jei mikroklimatas skiriasi nuo minėtos geografinės vietovės mikroklimato, susiformuoja didesnės uogos, kuriose yra didesnis vandens kiekis, bet mažiau ekstrakto.

Vietos dirvožemis ir netoliese esanti upė turi įtakos ne tik vyšnių augimui ir žydėjimui, bet lemia ir tai, kad puikiai formuojasi aukščiausios kokybės uogos, kurioms būdingos 5.2 punkte nurodytos ypatybės. Uogų kokybė glaudžiai ir neatsiejamai susijusi su sodų augimo vieta ir vietos dirvožemio bei klimato sąlygomis. Visų kitų veislių vyšnios tokiomis minėtos geografinės vietovės sąlygomis auga ir žydi prastai.

Galutinė produkto kokybė priklauso ne tik nuo savitos aplinkos, kurioje auga „Wiśnia nadwiślanka“, – labai daug lemia ir 5.1 punkte aprašyti ypatingi vietos augintojų įgūdžiai.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.bip.minrol.gov.pl/strona/DesktopDefault.aspx?TabOrgId=1620&LangId=0

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

---