26.3.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/62

---

Paraiškos įregistruoti nuorodą paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2009/C 72/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai pateikiami Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„MOUTARDE DE BOURGOGNE“

EB Nr.: FR-PGI-005-0503-25.10.2005

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiama pagrindinė produkto specifikacijos informacija.

1.   Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:	Institut National des Appellations d'Origine (I.N.A.O.)
Adresas:	51, rue d'Anjou 75 008 Paris FRANCE
Tel.	+33 153898000
Faksas	+33 142255797
El. paštas:	info@inao.gouv.fr

2.   Grupė:

Pavadinimas:	Association Moutarde de Bourgogne (AMB)
Adresas:	AMB ARIA Bourgogne 4, Bd du Docteur Jean Veillet 21 000 Dijon FRANCE
Tel.	+33 380288140
Faksas	+33 380288169
El. paštas:	laure.ohleyer@cote-dor.chambagri.fr
Sudėtis:	Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kiti ( X )

3.   Produkto rūšis:

Klasė 2.6 – Garstyčių tyrė

4.   Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas:

„Moutarde de Bourgogne“

4.2.   Apibūdinimas:

„Moutarde de Bourgogne“ – savo sudėtyje vyno turinčios aštrios ir labai aštrios, lengvai geltonos spalvos, tirštos, vientisos ir aliejingos tekstūros garstyčios. Jos pasižymi aštriu, baltajam Burgundijos vynui būdingu kvapu.

4.2.1.   Ingredientai ir leistini priedai:

—	Burgundijoje užaugintos ir sandėliuojamos garstyčių sėklos,

—

Skiedimui naudojamas skystis sudarytas iš vandens ir Burgundijos vyno auginimo regione pagaminto balto vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda, kurio mažiausia dalis skiedžiant yra 25 proc. Tuo tikslu naudojamas baltas sausas vynas, pagamintas iš tradicinių Burgundijos vynuogių rūšių – Aligoté ir Chardonnay. Toks vynas pasižymi stipriu aromatu ir ilgai burnoje išliekančiu skoniu.

—	Druska, cukrus, prieskoniai ir priedai (leistini pagal 1995 m. Europos direktyvą dėl priedų, išskyrus dirbtinius dažiklius, javų miltus ir visas kitas stabilizuojančias ir tirštinančias medžiagas, garstyčių natūralias ar dirbtines esencijas, garstyčių ekstraktą arba aliejų).

4.2.2.   „Moutarde de Bourgogne“ fizinės ir cheminės savybės:

—	Sėklų sausas ekstraktas sudaro ne mažiau kaip 24 % galutinio produkto svorio.

—	Lipidai iš garstyčių sėklų sudaro ne mažiau kaip 9 % galutinio produkto svorio.

—	Sėklų likučiai tyrėje sudaro mažiau kaip 2 % galutinio produkto svorio.

4.3.   Geografinė vietovė:

Sėklos privalo būti auginamos ir saugomos, o garstyčių tyrė gaminama geografinėje gamybos vietovėje. Ją sudaro Burgundijos regiono departamentai: Kot Doro, Njevro, Sonos ir Luaros, Jono.

Geografinė vietovė nustatyta atsižvelgiant į specifinę vietos patirtį, įgytą auginant garstyčių sėklas ir gaminant vyno produktus Burgundijoje, kurie kartu perdirbami į originaliomis savybėmis pasižyminčią garstyčių tyrę (žr. 4.6 dalį).

Burgundijoje auginamos garstyčių sėklos pasižymi ypatingomis savybėmis. Šios savybės vertinamos jau keletą šimtmečių. Pranciškaus I-ojo gydytojas Karolis Estienas manė, kad Burgundijoje pagamintos garstyčios yra aukštesnės kokybės dėl to, kad joms gaminti naudojama dirvinė garstyčia (bendrinis garstyčių sėklų augalo pavadinimas). Dirvinė garstyčia buvo auginama ugnimi išvalytuose miškų plotuose. Tokiuose plotuose deginant anglį, dirva būdavo praturtinama kaliu ir tapdavo ypač tinkama garstyčioms auginti (užaugusiose garstyčių sėklose būdavo daug garstyčių esencijos); garstyčių sėklas anglies degintojai sėdavo kovo mėnesį, o jų derlių nuimdavo rugpjūtį. Be to, Burgundijos pusiau žemyninis gana pastovus klimatas yra tinkamas garstyčioms auginti. Iš esmės, garstyčioms auginti reikia nedaug vandens. Jos gerai atlaiko vandens stoką ir aukštą temperatūrą. Tačiau joms netinka pernelyg drėgnos pavasario pabaigos sąlygos. Po keletą dešimtmečių trukusios menkos garstyčių gamybos ji buvo atgaivinta Burgundijoje garstyčių tyrės gamintojų iniciatyva siekiant pagerinti pirminių žaliavų gamybos ir galutinio produkto kokybę. Šioje garstyčių auginimo atgaivinimo programoje dalyvauja tyrimų institucijos, Kot Doro Žemės ūkio rūmai, regioninės sandėliavimo įstaigos, ūkininkai ir perdirbimo bendrovės. Buvo atrinktos specialios garstyčių rūšys, tinkančios specifinei Burgundijos žemei ir klimatui, ir atitinkančios perdirbimo bendrovių kokybinius reikalavimus.

Atitinkamai šioje teritorijoje buvo nustatyta garstyčių sėkloms auginti tinkama zona. Siekiant užtikrinti, kad garstyčios būtų auginamos tinkamoje žemėje, atitinkama zona pasirinkta atsižvelgiant į geologinius ir dirvožemio kriterijus, vengiant rūgščių rudžemių ir aukštai virš jūros lygio esančių dirvožemių. Iš bandymų su garstyčių sėklomis paaiškėjo, kad tokie dirvožemiai nelabai tinka, nes juose užaugintų garstyčių sėklos yra mažai aliejingos, jose esantis lakaus alilizotiocianato kiekis yra nepakankamas, kad būtų galima pagaminti tipišką garstyčių tyrę.

4.4.   Kilmės įrodymas:

Produkto atsekamumas yra garantuojamas visos Burgundijos garstyčių gamybos metu – nuo garstyčių auginimo ploto iki supakuotos garstyčių tyrės – tai daroma koduotų dokumentų pagalba. Garstyčių sėklos auginamos tik vietovėje, kuriai suteikta SGN, esančiuose žemės sklypuose. Šie sklypai turi atitikti gamybos plane nurodytus atrankos kriterijus. Žemdirbiai pristato produkciją Burgundijoje esančioms sandėliavimo įstaigoms. Visi operatoriai, auginantys, sandėliuojantys ir perdirbantys garstyčių sėklas, turi pildyti ir laikyti kodifikuotus dokumentus. Gamybos metu atliekami analitiniai garstyčių sėklų ir pagamintos tyrės tyrimai.

4.5.   Gamybos būdas:

Leidžiama auginti tik Association Moutarde de Bourgogne (Burgundijos garstyčių asociacijos – AMB) nustatytas Brassica juncea rūšių (rudų ir baltų garstyčių) ir Brassica nigra sėklas. Yra sudarytas gamybos planas, kuriame nurodyti garstyčiomis apsodinti plotai, esami sklypai ir garstyčių sodinimas SGN zonoje. Nuimtas sėklų derlius pristatomas į Burgundijoje esančią sandėliavimo įstaigą, kuri užtikrina garstyčių sėklų atsekamumą, jas valo ir sandėliuoja.

Šiame etape yra tikrinama, ar sėklų partijos atitinka šiuos kriterijus:

—	ar jos yra burgundiškos kilmės ir AMB patvirtintų rūšių,

—	ar žalios ar nesubrendusios sėklos sudaro ne daugiau kaip 1,5 % viso kiekio (I ir II rūšies sėklų atveju),

—	ar kitos sėklos sudaro ne daugiau kaip 0,3 % viso sėklų kiekio, jei tai yra II rūšies sėklos,

—	ar sėklose nėra vabzdžių, pelėsių; ar sėklos nėra perkaitintos,

—	ar tinkamas sėklų dydis: tūkstančio sėklų svoris > 2,35 g (> 2 g esant išskirtinėms klimato sąlygoms),

—	ar vanduo ir lakiosios medžiagos sudaro 4,2–9 % masės,

—	ar riebalai sudaro 28–42 % sausosios medžiagos svorio,

—	ar lakus alilizotiocianatas sudaro 0,7–0,94 % sausosios medžiagos svorio,

—	ar baltymai sudaro 24,2–30,8 % sausosios medžiagos svorio.

Po tokio patikrinimo, sėklos yra paruošiamos ir pristatomos geografinėje teritorijoje esantiems gamintojams. Sėklos yra sutraiškomos, ant jų užpilamas skiedimui naudojamas skystis (iš vandens sumaišyto su vynu). Naudojamas Burgundijos vyno auginimo regione pagamintas baltas vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda. Šiame etape išimami sėklų branduoliai ir sutrinama pirminė garstyčių tyrė. Tada ši tyrė yra perkošiama, siekiant pašalinti sėklų luobeles. Gaunama gelsva vientisa tiršta ir aliejinga tyrė, kuri yra degazuojama. Po šio etapo tyrė palaikoma, tam, kad įgautų aštrų skonį. Tada produktas yra sandėliuojamas ir pakuojamas.

4.6.   Ryšys:

Ryšys su geografine vietove grindžiamas senovinėmis regiono tradicijomis, regionine patirtimi, garstyčių sėklų auginimo Burgundijoje tradicija, tvirta istorine garstyčių ir vyno auginimo Burgundijoje sąsaja, taip pat nuo senų laikų susiformavusia reputacija.

4.6.1.   Specifinė kokybė:

„Moutarde de Bourgogne“ garstyčios, pasižyminčios intensyviu aštriu skoniu, yra gaunamos sumaišant Burgundijoje užaugintas ir sandėliuojamas sėklas su skiedimui naudojamu skysčiu, kuris yra sudarytas iš vandens, druskos, cukraus, prieskonių ir mažiausiai 25 % sauso balto vyno, pagaminto iš tradicinių Burgundijos vynuogių. Toks baltas vynas pasižymi stipriu aromatu ir ilgai burnoje išliekančiu skoniu, kas suteikia Burgundijos garstyčioms joms būdingą aštrų kvapą ir aiškų Burgundijos baltojo vyno skonį, kuriuo šios garstyčios išsiskiria iš kitų garstyčių rūšių. Sausas sėklų ekstraktas ir iš sėklų gaunami lipidai turi sudaryti atitinkamai ne mažiau kaip 24 ir 9 %.

4.6.2.   Reputacija:

Istoriškai Burgundijos regioną ir garstyčias sieja glaudus ryšys. Pasakojama, kad didelė dėžė (206,75 l) garstyčių buvo suvalgyta 1336 m., Burgundijos hercogo Eudes IV Ruvre organizuotoje puotoje Pilypo VI-ojo garbei. XVI a. sudaryti statutai, apibrėžiantys garstyčių gamintojų gildiją (Dižono miesto – 1634 m. ir 1647 m. Bono miesto). Iki XIX a. garstyčios buvo gaminamos mažose gamyklėlėse. Pramoninė revoliucija pakeitė ir garstyčių gamybą. Burgundijos pramonininkai lenkė vienas kitą savo išradingumu; čia galime paminėti Dižono pramonininką M. Grėjų, kurio įrenginys leido smarkiai padidinti našumą ir 1850 m. buvo pripažintas Prancūzijos Menų, mokslo ir literatūros akademijos (Académie des Arts, Sciences et Belles Lettres). 1750–1984 m. laikotarpiu Burgundijoje buvo 263 garstyčių gamintojai. Tokio gamintojų tankumo nerasite jokiame kitame Prancūzijos regione.

Garstyčių sėklų auginimo Burgundijoje tradicija turi gilias šaknis; tai galima matyti iš to fakto, kad Pranciškaus I-ojo gydytojas Karolis Estienas manė, jog Burgundijoje pagamintos garstyčios yra aukštesnės kokybės dėl to, kad šiame regione šis augalas augo geriau nei bet kokiame kitame regione.

Vynas ir garstyčios yra glaudžiai susiję. 1911 m. A. Berthiotas manė, kad garstyčių reputacijos esmė – kokybiškas gamybos procesas. Anot jo, gamybos metu rinktinės sėklos yra sutrinamos ir gauta emulsija sumaišoma su specialiu burgundišku skysčiu, vadinamu „žaliomis sultimis“ (verjuice), kurios yra savotiškas žalias vynas, gaunamas iš ne visiškai sunokusių baltųjų vynuogių. Kai šio tipo vynmedžiai buvo sunaikinti mikroskopinio Phylloxera amaro, gamintojai ėmė naudoti mažas rūgščias baltąsias vynuoges, kurios vėliau išnyko, ir vietoj jų imta naudoti iš kokybiškų skiepytų vynuogių gautą vyną. Atsiradus galimybei pakeisti actą baltu vynu, tapo įmanoma atkartoti garstyčių organoleptines savybes.

Nuo ankstyvų dienų garstyčių gamintojai garstyčioms pradėjo naudoti pavadinimą „Moutarde de Bourgogne“. Pavyzdžiui, prekinis pavadinimas „Moutarde de Bourgogne, extra-blanche supérieure“ (Aukščiausios klasės labai baltos Burgundijos garstyčios) užregistruotas 1891 m. Sanso (89 departamentas) teisme, o 1903 m. Dižono komerciniame teisme buvo užregistruota etiketė „Moutarde Jacquemart au pur verjus de Bourgogne“ (Žakmarto garstyčios su tikrosiomis burgundiškomis žaliosiomis sultimis). Ne tik pavadinimas, bet ir tai, kad naudojamuose prekės ženkluose nurodoma Burgundija, bei pačios Burgundijos istorija liudija apie tvirtas šaknis turinčią Burgundijos garstyčių reputaciją. Galime paminėti šiuos prekinius ženklus: „Jean-sans-Peur“, „Téméraire“, „Moutarde à la cuillère de la Belle Bourguignonne“, „La Bourguignonne“.

4.6.3.   Žmogiškieji veiksniai ir speciali patirtis:

Iki antrojo pasaulinio karo garstyčių sėklų auginimas Burgundijoje išliko svarbia veiklos sritimi. Po 1945 m. garstyčių gamintojai stengėsi išlaikyti garstyčių gamybos lygį regione. Tuo tikslu garstyčių gamintojų asociacija išleido brošiūrą apie garstyčių auginimą. Šių iniciatyvų priežastis – konkurencija pasaulio rinkoje ir su kitais aliejingų augalų gamintojais.

Garstyčių sėklų auginimas reikšmingai atgijo tik 9–ojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu visam sektoriui buvo iškilę panašūs rūpesčiai:

—	gamybininkai ieškojo įvairesnių tiekimo šaltinių ir būdų, kaip išlaikyti tinkamą pirminių žaliavų gamybos kokybę. Tuo tikslu jie siekė kryptingo sėklų gerinimo ir taip pakelti galutinio produkto kokybę,

—	kai tai įmanoma, ūkininkai ieškojo būdų įvairinti sėklų auginimą ir taip pagerinti jų kokybę regioniniu lygiu.

Todėl buvo sudarytas iniciatyvinis komitetas, prižiūrintis sėklų auginimo atgaivinimą vykdančius subjektus:

—

Etablissement National d'Enseignement Supérieur Agronomique de Dijon (Dižono Nacionalinę žemės ūkio aukštojo mokslo įstaigą) ir Institut national de recherche agronomique pour la recherche génétique (Nacionalinį agronominių tyrimų genetikos srityje institutą), kurių pagrindinis tikslas – pagerinti produktyvumą ir užtikrinti specifinę, AMB nustatytus kriterijus atitinkančią sėklų kokybę,

—	Kot Doro žemės ūkio rūmus, kurių tikslas – taikomieji tyrimai ir bandymai,

—	regionines sandėliavimo įstaigas, atliekančias sėklų derliaus logistiką ir sėklų pakavimą,

—	ūkininkus, kurie bando natūraliomis sąlygomis bandymų stotyse nustatytas rūšis ir užaugina sėklų tiek, kad su jomis gamintojai galėtų atlikti gamybos bandymus,

—	Prancūzijos paruoštos mėsos pramonės federaciją, maitinimo paslaugų tiekėjus ir mėsos perdirbėjų bei kitus pramonės sektorius, kurie atlieka įvairius gamybos bandymus: pirminius, pusiau pramoniniu būdu ir pramoniniu būdu vykdomus bandymus.

Tokio bendradarbiavimo rezultatas – atrinktos dvi sėklų rūšys, kurioms bus siekiama SGN suteikimo.

Šių tyrimų vykdymo metu sėklų auginimas suintensyvėjo: nuo 350 ha 1993 m. iki 1 230 ha 2003 m.

4.7.   Kontrolės institucija:

Pavadinimas:	CERTIPAQ
Adresas:	44, rue La Quintinie 75015 Paris FRANCE
Tel.	+33 145309292
Faksas	+33 145309300
El. paštas:	certipaq@certipaq.com

4.8.   Ženklinimas:

Etiketėse pateikiami šie duomenys:

—	Prekinis pavadinimas „Moutarde de Bourgogne“.

—	SGN logotipas.

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

---