Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009PC0605

Pasiūlymas Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl šių valstybių dalyvavimo komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, darbe sudarymo

/* KOM/2009/0605 galutinis - CNS 2009/0168 */

52009PC0605




[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.10.30

KOM(2009)605 galutinis

2009/0168 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl šių valstybių dalyvavimo komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , darbe sudarymo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

POLITINĖS IR TEISINĖS APLINKYBĖS

1999 m. gegužės 18 d. Europos Sąjungos Taryba ir Islandijos Respublika bei Norvegijos Karalystė sudarė susitarimą dėl šių valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [1].

2004 m. spalio 26 d. Europos Sąjunga, Europos bendrija ir Šveicarijos Konfederacija pasirašė susitarimą dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis . Šis susitarimas įsigaliojo 2008 m. kovo 1 d.[2]

2006 m. birželio 21 d. parafuotas Europos Sąjungos Tarybos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės sudarytas Europos Sąjungos Tarybos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis protokolas dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie šio susitarimo (toliau – Asociacijos protokolas). Protokolas pasirašytas 2008 m. vasario 28 d.

Asociacijos susitarimais įsteigtas mišrus komitetas, sudarytas iš asocijuotų valstybių vyriausybių, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos atstovų.

Todėl asocijuotų valstybių atstovai dalyvauja mišrių komitetų posėdžiuose, kurie vyksta kaip Tarybos darbo grupių susitikimai kartu su asocijuotų valstybių atstovais. COREPER arba Tarybos lygmeniu šiems posėdžiams pirmininkauja Europos Sąjungos atstovai ir asocijuotos valstybės vyriausybės atstovas, keisdamiesi kas šešis mėnesius.

Asocijuotos valstybės, dalyvaudamos mišriame komitete, gali iš anksto pareikšti susirūpinimą dėl bet kokių Šengeno acquis pakeitimų, kuriuos turi patvirtinti visos asocijuotos valstybės, ir dėl šio acquis įgyvendinimo. Po diskusijų mišriame komitete Taryba ir Europos Parlamentas patvirtina priemones, kuriomis plėtojamas Šengeno acquis , tinkama Sutartyse nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Taigi asocijuotos valstybės dalyvauja pasitarimuose dėl sprendimų, bet nedalyvauja priimant šiuos sprendimus.

Ši sui generis asociacija su Šengeno acquis paskatino Tarybą sudaryti susitarimus pasikeičiant laiškais dėl komitetų, padedančių Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (toliau – Šengeno komitologijos komitetai).

Susitarime su Norvegija ir Islandija nurodyta, kad reikia įtraukti šias valstybes į minėtų komitetų darbą, siekiant užtikrinti, kad jos dalyvautų sprendimų priėmimo procese pagal asociacijos susitarimus. Europos bendrija įsipareigojo vesti derybas dėl tinkamos tvarkos, pagal kurią šios valstybės prireikus galėtų prisijungti prie Šengeno komitologijos komitetų darbo.

Šveicarijos Konfederacijai skirtoje Komisijos deklaracijoje, taip pat Tarybos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime pasikeičiant laiškais nustatytas aiškus Europos bendrijos įsipareigojimas derėtis dėl tinkamos Šveicarijos prisijungimo prie Šengeno komitologijos komitetų darbo tvarkos.

Lichtenšteino Kunigaikštystei skirtoje deklaracijoje, pridėtoje prie asociacijos protokolo, numatytas Lichtenšteino dalyvavimas Šengeno komitologijos komitetų darbe.

Iki bus sudarytas šiame dokumente numatytas susitarimas, asocijuotos valstybės pagal minėtą ad hoc susitarimą pasikeičiant laiškais dalyvauja Šengeno komitologijos komitetų darbe kaip stebėtojos.

Nors yra du pagrindiniai Šengeno asociacijos susitarimai, siekiant užtikrinti visų asocijuotų valstybių dalyvavimo nuoseklumą ir vienodą vertinimą, reikėtų sudaryti vieną susitarimą dėl asocijuotų valstybių dalyvavimo Šengeno komitologijos komitetų darbe.

Siekiant veiksmingumo ir kad nereikėtų atskirai derėtis su Lichtenšteinu, prieš sudarant asociacijos protokolą Lichtenšteinas įtrauktas į derybas dėl jo dalyvavimo Šengeno komitologijos komitetų darbe. Susitarimas dėl dalyvavimo Šengeno komitologijos komitetų darbe Lichtenšteinui nebus taikomas iki asociacijos protokolo įsigaliojimo dienos.

2006 m. gegužės 15 d. Komisija buvo įgaliota vesti derybas dėl susitarimo, tačiau derybos su visomis asocijuotomis valstybėmis buvo pradėtos tik 2008 m. spalio 17 d., nes Norvegija buvo įgaliota dalyvauti derybose tik 2008 m., o Šveicarija paprašė atidėti derybas, kol įsigalios jos asociacijos susitarimas. 2009 m. birželio 30 d. derybos buvo užbaigtos ir parafuotas susitarimo projektas.

Valstybėms narėms apie tai buvo pranešta ir su jomis konsultuotasi Tarybos Sienų darbo grupėje ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) darbo grupėje.

Susitarimo teisinis pagrindas yra EB sutarties 62 straipsnis, 63 straipsnio pirmos pastraipos 3 punktas, 66 straipsnis ir 202 straipsnio trečioji įtrauka kartu su 300 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

DERYBŲ REZULTATAI

Komisijos nuomone, Tarybos derybų gairėse iškelti tikslai yra pasiekti ir Europos bendrijos, Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos susitarimo projektas dėl šių valstybių dalyvavimo komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , darbe yra priimtinas Bendrijai.

Galutinį susitarimo projekto turinį galima apibendrinti taip:

Tikslas ir taikymo sritis

Susitarime nustatyta, kad asocijuotos valstybės dalyvaus kaip stebėtojos dabartinių ir būsimų komitologijos komitetų, padedančių Komisijai su Šengeno erdve susijusiais klausimais, darbe. Šengeno komitologijos komitetų sąrašas bus Komisijos reguliariai atnaujinamas ir skelbiamas Oficialiajame leidinyje.

Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą asocijuotų valstybių dalyvavimą Šengeno komitologijos komitetų darbe, susitarime nustatytos aiškios jų teisės ir pareigos. Jame nustatyta, kad, sušaukus komiteto posėdį, asocijuotų valstybių atstovai gauna visus reikiamus posėdžio dokumentus, gali pateikti atsiliepimų dėl siūlomos priemonės, kuria būtų plėtojamas Šengeno acquis , arba iškelti bet kokias problemas, su kuriomis susidurta taikant šias priemones; tačiau šių valstybių atstovai nedalyvauja šiems komitetams balsuojant ir pasišalina, kai komitetas rengiasi balsuoti.

Pagal susitarimą Komisija perduos asocijuotoms valstybėms aktus ir priemones, kuriais plėtojamas Šengeno acquis .

Susitarime nustatyta, kad asocijuotos valstybės savarankiškai priims sprendimus dėl visų Šengeno acquis taikymo ir plėtojimo priemonių, priimtų pagal Šengeno komitologijos komitetų procedūras, įgyvendinimo, patvirtindamos pagrindiniuose asociacijos susitarimuose nustatytas taisykles.

Susitarime taip pat nustatytas asocijuotų valstybių finansinis įnašas jų dalyvavimo Šengeno komitologijos komitetų darbe administracinėms išlaidoms padengti. Šių komitetų susitikimuose dalyvausiančių atstovų kelionės išlaidos nebus grąžinamos.

Reikėtų pabrėžti, kad Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės ir Lichtenšteino Kunigaikštystės dalyvavimas komitete, padedančiame Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais, nustatytais 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[3], nustatytas Europos ekonominės erdvės susitarime, o Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas šiame komitete nustatytas susitarimu pasikeičiant laiškais, pridėtu prie Asociacijos susitarimo su Šveicarija.

Į ypatingą Danijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos padėtį atsižvelgta preambulėje.

Deklaracija

Bendroje deklaracijoje dėl Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos konkrečios asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pabrėžiama, kad ji nelaikoma teisiniu arba politiniu precedentu bet kokioje kitoje Europos bendrijos ir šių valstybių bendradarbiavimo srityje.

IŠVADOS

Atsižvelgdama į pirmiau aprašytus rezultatus, Komisija siūlo Tarybai:

- priimti sprendimą dėl susitarimo pasirašymo Bendrijos vardu ir įgalioti Tarybos pirmininką paskirti asmenį (-is), tinkamai įgaliotą (-us) jį pasirašyti Bendrijos vardu;

- pasikonsultavus su Europos Parlamentu, patvirtinti pridėtą Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl šių valstybių dalyvavimo komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , darbe.

- 2009/0168 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl šių valstybių dalyvavimo komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , darbe sudarymo Bendrijos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnį, 63 straipsnio pirmos pastraipos 3 punktą, 66 straipsnį ir 202 straipsnio trečią įtrauką kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antru sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[4],

kadangi:

1. 2006 m. gegužės 15 d. Komisijai suteikus įgaliojimus buvo užbaigtos derybos su Islandijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštyste, Norvegijos Karalyste ir Šveicarijos Konfederacija dėl šių valstybių dalyvavimo komitetų, padedančių Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , darbe.

2. Pagal 2009 m....... Tarybos sprendimą.../.../EB susitarimas pasirašytas Europos bendrijos vardu 2009 m....... ir laikinai taikomas, kol bus galutinai pasirašytas vėliau.

3. Susitarimas turėtų būti sudarytas.

4. Šis sprendimas neturi poveikio Jungtinės Karalystės pozicijai pagal Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, ir 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[5].

5. Šis sprendimas neturi poveikio Airijos pozicijai pagal Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[6].

6. Šis sprendimas neturi poveikio Danijos pozicijai pagal Protokolą dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl šių valstybių dalyvavimo komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , darbe patvirtinamas Bendrijos vardu.

Susitarimo ir bendros deklaracijos tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą Bendrijos vardu deponuoti Susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą patvirtinimo aktą, kuriuo siekiama išreikšti Bendrijos sutikimą įsipareigoti.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos

SUSITARIMASdėl šių valstybių dalyvavimo komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , darbe

EUROPOS BENDRIJA

ir

ISLANDIJOS RESPUBLIKA (toliau – Islandija),

LICHTENŠTEINO KUNIGAIKŠTYSTĖ (toliau – Lichtenšteinas),

NORVEGIJOS KARALYSTĖ (toliau – Norvegija) ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA (toliau – Šveicarija),

toliau kartu vadinamos asocijuotomis valstybėmis,

ATSIŽVELGDAMOS į 1999 m. gegužės 18 d. sudarytą Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimą dėl šių valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (toliau – Asociacijos susitarimas su Islandija ir Norvegija),

ATSIŽVELGDAMOS į 2004 m. spalio 26 d. pasirašytą Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (toliau – Asociacijos susitarimas su Šveicarija),

ATSIŽVELGDAMOS į 2008 m. vasario 28 d. pasirašytą Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolą dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (toliau – Lichtenšteino asociacijos protokolas),

ATSIŽVELGDAMOS į 1999 m. gegužės 18 d. sudarytą Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais,

ATSIŽVELGDAMOS į 2004 m. spalio 26 d. pasirašytą Europos Sąjungos Tarybos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą pasikeičiant laiškais dėl komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais,

ATSIŽVELGDAMOS į deklaraciją, pridėtą prie 2008 m. vasario 28 d. Lichtenšteino asociacijos protokolo dėl dalyvavimo komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais, darbe,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Europos Bendrijų Komisijos (toliau – Komisija), besinaudojančios savo vykdomaisiais įgaliojimais, priimti nauji Šengeno acquis aktai arba priemonės, kuriems taikomos šiame susitarime nustatytos procedūros, vienu metu taikomi Europos Sąjungai, Europos bendrijai bei jos valstybėms narėms ir asocijuotoms valstybėms,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad reikia užtikrinti naujų Šengeno acquis aktų arba priemonių taikymą ir vienodą įgyvendinimą, ir asocijuotos valstybės šiuo tikslu turi dalyvauti komitetų, padedančių Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais, darbe, kai priimami sprendimai dėl aktų arba priemonių, kuriais plėtojamas Šengeno acquis ,

KADANGI asociacijos susitarimuose nenustatyta asocijuotų valstybių dalyvavimo komitetų, padedančių Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais, darbe, kai priimami sprendimai dėl aktų arba priemonių, kuriais plėtojamas Šengeno acquis , išsamių taisyklių,

KADANGI Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės ir Lichtenšteino Kunigaikštystės dalyvavimas komitete, padedančiame Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais, nustatytais 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[7], yra šiuo metu nustatytas Europos ekonominės erdvės susitarime, o Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas šiame komitete nustatytas susitarimu pasikeičiant laiškais, pridėtu prie Asociacijos susitarimo su Šveicarija,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Šis susitarimas taikomas aktams arba priemonėms, kuriais iš dalies keičiamas Šengeno acquis arba kurie juo pagrįsti ir kuriuos Komisija priima naudodamasi savo vykdomaisiais įgaliojimais įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis .

2 straipsnis

1. Asocijuotos valstybės kaip stebėtojos dalyvauja komitetų, padedančių Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (toliau – Šengeno komitologijos komitetai), nurodytų šio susitarimo 1 priede, darbe.

2. Kai nauju aktu, kuriuo iš dalies keičiamas Šengeno acquis arba kuris juo pagrįstas, įsteigiamas naujas komitetas, padedantis Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais, asocijuotos valstybės dalyvauja šio komiteto darbe nuo jo steigimo akto įsigaliojimo dienos.

3. Šengeno komitologijos komitetų sąrašą Komisija reguliariai atnaujina ir skelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje .

3 straipsnis

1. Asocijuotų valstybių atstovai dalyvauja Šengeno komitologijos komitetų darbe šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Šengeno komitologijos komitetuose asocijuotos valstybės gali:

- paaiškinti dėl kurio nors akto ar priemonės joms kylančias problemas įgyvendinant, taikant ar plėtojant Šengeno acquis arba reaguoti į problemas, su kuriomis susidūrė kitos delegacijos;

- pareikšti savo nuomonę bet kokiu klausimu, susijusiu su joms rūpimų nuostatų rengimu, plėtojimu ar įgyvendinimu.

3. Asocijuotos valstybės turi teisę Šengeno komitologijos komitetuose teikti siūlymus. Po diskusijų Komisija gali apsvarstyti tokius siūlymus siekdama pateikti pasiūlymą arba imtis iniciatyvos.

4. Asocijuotos valstybės nedalyvauja Šengeno komitologijos komitetams balsuojant ir pasišalina, kai komitetas rengiasi balsuoti.

5. Šaukiant Šengeno komitologijos komitetų posėdžius, asocijuotos valstybės tuo pačiu metu kaip ir ES valstybės narės gauna posėdžio darbotvarkę, priemonių projektus, apie kuriuos jų prašoma pareikšti nuomonę, ir visus kitus svarbius darbinius dokumentus.

6. Visuomenės galimybei susipažinti su Šengeno komitologijos komitetų dokumentais taikomi tokie patys principai ir sąlygos kaip ir Komisijos dokumentams[8].

7. Taikant šį susitarimą ir nustatant Šengeno komitologijos komitetų procedūrinius aspektus pateikiama nuoroda į šį straipsnį.

4 straipsnis

Rengdama pasiūlymus, kuriais iš dalies keičiamos Šengeno acquis nuostatos arba kurie jomis pagrįsti, Komisija neoficialiai tariasi su asocijuotų valstybių ekspertais taip pat, kaip ji, rengdama savo pasiūlymus, tariasi su Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) ekspertais.

5 straipsnis

1. Naujų teisės aktų ar priemonių, kuriais plėtojamas Šengeno acquis , priėmimo teisę pasilieka Europos Sąjungos kompetentingos institucijos[9].

Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį,

- šio straipsnio 1 dalyje minimi teisės aktai arba priemonės įsigalioja tuo pačiu metu Europos Sąjungai, Europos bendrijai bei jos atitinkamoms valstybėms narėms ir asocijuotoms valstybėms, nebent tuose aktuose ar priemonėse aiškiai nurodyta kitaip,

- kiekvienai asocijuotai valstybei priėmus šio straipsnio 1 dalyje minimus aktus arba priemones, nustatomi tos asocijuotos valstybės ir Europos Sąjungos, Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kurioms šie aktai ir priemonės yra privalomi, teisės ir įsipareigojimai.

2. Apie šio straipsnio 1 dalyje minimų aktų arba priemonių, kuriems taikomos šiame susitarime nustatytos procedūros, priėmimą pranešama asocijuotoms valstybėms.

Apie šio straipsnio 1 dalyje minimų aktų arba priemonių priėmimą asocijuotoms valstybėms praneša Komisijos generalinis sekretoriatas, remdamasis šiuo straipsniu, jei apie šių aktų arba priemonių priėmimą pranešama valstybėms narėms.

Jei Komisijos generalinis sekretoriatas nepraneša valstybėms narėms apie šio straipsnio 1 dalyje minimų aktų arba priemonių priėmimą, apie šių aktų arba priemonių priėmimą asocijuotoms valstybėms praneša už jų priėmimą atsakingas Komisijos generalinis direktoratas, remdamasis šiuo straipsniu.

3. Kiekviena asocijuota valstybė savarankiškai sprendžia, ar pritarti 1 dalyje minimų aktų arba priemonių turiniui ir ar įgyvendinti juos savo vidaus teisinėje sistemoje. Apie šiuos sprendimus Komisijai pranešama per 30 dienų nuo Komisijos pranešimo apie aktus arba priemones.

Asocijuotoms valstybėms priėmus šio straipsnio 1 dalyje minimus aktus bei priemones arba atsižvelgiant į pasekmes, jei jos nepriimtų šių aktų ar priemonių, taikomos šios nuostatos:

- Islandijai ir Norvegijai – Asociacijos susitarimo su Islandija ir Norvegija 8 straipsnis;

- Šveicarijai – Asociacijos susitarimo su Šveicarija 7 straipsnis;

- Lichtenšteinui – Lichtenšteino asociacijos protokolo 5 straipsnis.

6 straipsnis

1. Asocijuotos valstybės į Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą įneša metinį administracinėms išlaidoms, susijusioms su šio susitarimo įgyvendinimu, padengti skirtą 500 000 EUR įnašą, kurį sudaro šių šalių bendrojo vidaus produkto procentinė dalis nuo visų dalyvaujančių valstybių bendrojo vidaus produkto, darant metinius patikslinimus pagal infliacijos lygį Europos Sąjungoje.

500 000 EUR suma koreguojama pasikeičiant laiškais, jei to reikia pasikeitus Šengeno komitologijos komitetų, kuriuose dalyvauja asocijuotos valstybės, skaičiui arba jų posėdžių dažniui.

2. Šengeno komitologijos komitetų posėdžiuose dalyvaujančių atstovų kelionės išlaidos negrąžinamos.

7 straipsnis

1. Šio susitarimo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius.

2. Europos bendrija ir asocijuotos valstybės patvirtina šį susitarimą pagal savo procedūras.

3. Tam, kad šis susitarimas įsigaliotų, jį turi patvirtinti Europos bendrija ir bent viena asocijuota valstybė.

4. Šis susitarimas Europos bendrijos ir atitinkamos asocijuotos valstybės atžvilgiu įsigalioja antro mėnesio po jo patvirtinimo arba ratifikavimo dokumento deponavimo depozitarui pirmąją dieną.

5. Lichtenšteinui šis susitarimas įsigalioja tik po to, kai įsigalioja Lichtenšteino asociacijos protokolas.

8 straipsnis

1. Norvegijos ir Islandijos atžvilgiu šis susitarimas nutraukiamas, kai nutraukiamas atitinkamas asociacijos susitarimas su Islandija arba Norvegija.

2. Šveicarijos atžvilgiu šis susitarimas nutraukiamas, kai nutraukiamas asociacijos susitarimas su Šveicarija.

3. Lichtenšteino atžvilgiu šis susitarimas nutraukiamas, kai panaikinamas Lichtenšteino asociacijos protokolas.

4. Apie susitarimo nutraukimą pranešama depozitarui.

9 straipsnis

Šis susitarimas ir bendra deklaracija sudaromi vienu originaliu egzemplioriumi anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, islandų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, norvegų, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra autentiški.

Priimta Briuselyje

Europos bendrijos vardu

Islandijos Respublikos vardu

Lichtenšteino Kunigaikštystės vardu

Norvegijos Karalystės vardu

Šveicarijos Konfederacijos vardu[pic][pic][pic]

[1] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[2] OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

[3] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[4] OL C ...

[5] OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

[6] OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

[7] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[8] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

[9] Šio susitarimo pasirašymo metu šie aktai arba priemonės priimami pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. liepos 17 d. Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

Top