52009PC0551

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 21.10.2009

KOM(2009) 551 galutinis

2009/0164 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų bei jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių reikalavimų (nauja redakcija) {SEK(2009)1373} {SEK(2009)1374}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Šiuo pasiūlymu 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų[1] (toliau – Priskyrimo direktyva arba direktyva) išdėstoma nauja redakcija.

Hagos programoje Komisija paraginta užbaigti pirmojo etapo teisinių dokumentų vertinimą ir pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui pasiūlymus dėl antrojo etapo priemonių, kad jie būtų priimti iki 2010 m. pabaigos. Prieglobsčio politikos plane[2] Komisija pasiūlė užbaigti antrąjį bendros Europos prieglobsčio sistemos (toliau – BEPS) etapą sugriežtinant apsaugos reikalavimus ir užtikrinant nuoseklų jų taikymą Europos Sąjungoje. 2008 m. spalio 16 d. Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte (toliau – paktas) numatyta toliau siekti šio tikslo politinio patvirtinimo ir postūmio jam įgyvendinti, raginant teikti iniciatyvas dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimo užbaigimo, kad būtų užtikrinta aukštesnio lygio apsauga.

Šiuo metu Komisija turi daug informacijos apie direktyvos įgyvendinimą, įskaitant išsamią informaciją apie su direktyvos terminais ir jos praktinio taikymo būdu susijusius trūkumus.

- 2007 m. birželio mėn. Komisija pateikė žaliąją knygą [3], skirtą įvairioms antrojo BEPS etapo formavimo galimybėms nustatyti. Per šias viešąsias konsultacijas ji gavo 89 atsakymus iš įvairių susijusių suinteresuotųjų šalių , įskaitant daugelį valstybių narių ir nevyriausybinių organizacijų[4], kurios pateikė įvairių pasiūlymų dėl galimų direktyvos pakeitimų.

- Komisija, vykdydama reguliarią stebėseną , surinko informaciją apie direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą, taip pat atsižvelgė į JTPVK ir įvairių nevyriausybinių organizacijų parengtų keletą tyrimų [5], kuriuose vertinamas direktyvos įgyvendinimas, taip pat į ataskaitą, kurią Komisijos vardu parengė akademinis tinklas „Odysseus“[6].

- Kiti duomenys gauti iš atsakymų į išsamius klausimynus , kuriuos Komisija parengė visoms valstybėms narėms ir pilietinei visuomenei.

- Be to, Komisijos vardu atliktas išorės tyrimas , kuriame nagrinėjami esami įrodymai ir konsultacijų bei klausimynų rezultatai, siekiant parengti prie šio pasiūlymo pridedamą poveikio vertinimą[7].

- Komisija taip pat surengė kelis ekspertų susitikimus galimiems direktyvos pakeitimams aptarti: 2008 m. birželio 26 d. įvyko susitikimas su teisėjais, akademikais, JTVPK ir tam tikru skaičiumi valstybių narių ekspertų , du susitikimai su valstybėmis narėmis (2008 m. lapkričio 19 d. ekspertų lygmens susitikimas ir 2008 m. gruodžio 12 d. Imigracijos ir prieglobsčio komiteto susitikimas) ir du susitikimai su nevyriausybinėmis organizacijomis – 2009 m. sausio 8 d. ir 2009 m. vasario 23 d.

Remdamasi šiais šaltiniais Komisija nustatė pagrindinę problemą – nustatyti būtiniausi reikalavimai yra neaiškūs ir daugiaprasmiški. Todėl:

- jais nepakankamai užtikrinamas suderinamumas su plėtojamomis žmogaus teisėmis ir pabėgėlių teisės reikalavimais,

- jais nepasiektas tinkamas suderinimo lygis ir

- jų poveikis sprendimų priėmimo kokybei ir veiksmingumui yra neigiamas.

Tokia pati išvada padaryta ir dėl Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – Prieglobsčio tvarkos direktyva)[8].

Šis pasiūlymas priimamas kartu su nauja redakcija išdėstyta Prieglobsčio tvarkos direktyva, kad, remiantis galiojančiu teisiniu pagrindu, būtų užtikrinti geresni esminiai ir procedūriniai apsaugos standartai, siekiant sukurti bendrą prieglobsčio suteikimo tvarką ir vienodą statusą, kaip raginama Hagos programoje. Pakeitimais siekiama:

a) supaprastinti sprendimų priėmimo tvarką ir užtikrinti pagrįstų pirmosios instancijos sprendimų priėmimą , taip užkertant kelią piktnaudžiavimui ;

b) racionalizuoti teisių suteikimo tvarką, taip padidinant prieglobsčio proceso veiksmingumą , ir

c) užtikrinti suderinamumą su Europos Teisingumo Teismo (ETT) ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) jurisprudencija .

Būtent:

a) Dėl kelių direktyvos nuostatų neaiškumo ir daugiaprasmiškumo sprendimus priimantiems pareigūnams kyla sunkumų, siekiant greitai priimti pagrįstus sprendimus, o dėl galimybės įvairiai aiškinti sąvokas sudaromos sąlygos dideliu mastu teikti apeliacinius skundus ir vėlesnius prašymus, be to, daug dėl neigiamų sprendimų pateiktų skundų yra patenkinami. Pasiūlymu sumažinamos neapibrėžtumo ir administracinių klaidų galimybės, nes juo patikslinamos teisinės sąvokos ir taip užtikrinamas paprastesnis jų taikymas , taigi pasiūlymu sustiprinami institucijų gebėjimai nagrinėti nepagrįstus ir piktnaudžiaujant pateiktus prašymus, taip pat greičiau išnagrinėti skundus ir priimti pagrįstus sprendimus, dėl kurių pateikti apeliaciniai skundai būtų patenkinami retai, taip išvengiant ilgo bylinėjimosi. Be to, tokiu būdu bus užtikrinta, kad asmenys, kuriems tikrai reikia apsaugos, galėtų greičiau pradėti naudotis direktyvoje nustatytomis teisėmis, bus paremtos valstybių narių pastangos kuo greičiau iš savo teritorijos išsiųsti prieglobsčio prašiusius, bet jo negavusius prašytojus ir padidintas viso proceso patikimumas.

b) Pasiūlymu siekiama racionalizuoti procedūras ir sumažinti su dviejų apsaugos statusų išlaikymu susijusias administracines išlaidas ir administracinę naštą . Suderinus teises, kurios suteikiamos dviejų kategorijų apsaugos gavėjams, valdžios institucijoms daugiau nereikės taikyti skirtingų sąlygų ir tvarkos išduodant leidimus gyventi šalyje ir kelionės dokumentus, taip pat suteikiant galimybę įsidarbinti, gauti socialinį aprūpinimą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti lengvatas šeimos nariams ir naudotis integracijos programomis. Bus racionalizuotos atitinkamos administracinės procedūros ir sumažintos su skirtingų infrastruktūrų kūrimu ir išlaikymu susijusios išlaidos.

c) Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad kompetentingi nacionaliniai ir tarptautiniai organai ir jurisdikcijos nuolatos plėtoja įsipareigojimus dėl pabėgėlių ir žmogaus teisių juos oficialiai išaiškindami, pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad ES acquis reikalavimai visiškai atitiktų reikalavimus, kuriuos po direktyvos priėmimo savo praktikoje nustatė ETT ir EŽTT.

Kalbant apie finansinę ir administracinę naštą, dėl numatytų priemonių atsirandančią valstybėms narėms, kurių prieglobsčio sistemos – pirmiausia dėl tų valstybių narių geografinės ar demografinės padėties – patiria ypatingą ir neproporcingą naštą, bus sutelkti Europos pabėgėlių fondo ištekliai, siekiant šioms valstybėms narėms suteikti tinkamą paramą ir užtikrinti, kad visos valstybės narės naštą pasidalytų teisingiau. Be to, Europos prieglobsčio paramos biuras koordinuos ir rems bendrą veiklą, siekdamas padėti ypatingą naštą patiriančioms valstybėms narėms, ir bendrai padės valstybėms narėms nustatyti ekonomiškiausius numatytų priemonių įgyvendinimo būdus, kaupdamas gerąją patirtį ir vykdydamas struktūrinius aukšto lygio ekspertų mainus.

Bendrosios aplinkybės

Tamperės Europos Vadovų Taryboje nustatytas tikslas per pirmąjį bendros Europos prieglobsčio sistemos etapą suderinti valstybių narių teisines sistemas, atsižvelgiant į bendrus būtiniausius reikalavimus. Todėl Priskyrimo direktyva buvo priimta, siekiant apibrėžti bendrus asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymo kriterijus ir užtikrinti, kad visose valstybėse narėse šiems asmenims būtų suteikta galimybė naudotis bent būtiniausiomis lengvatomis.

Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti trūkumus, nustatytus per pirmąjį prieglobsčio teisės aktų rengimo etapą ir užtikrinti aukštesnio lygio ir labiau suderintus apsaugos reikalavimus, taip labiau priartėjant prie bendros prieglobsčio tvarkos ir vienodo statuso, kaip nustatyta Tamperės išvadose ir dar kartą patvirtinta Hagos programoje. Išsami nustatytų problemų, susijusių su šia direktyva ir pasirengimu ją priimti, analizė, politinių galimybių nustatymas ir vertinimas, taip pat tinkamiausios politinės galimybės nustatymas ir vertinimas pateikiami prie šio pasiūlymo pridedame poveikio vertinime.

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šis pasiūlymas visiškai atitinka 1999 m. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadas ir 2004 m. Hagos programą, kiek tai susiję su bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimu.

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS

Iš atsakymuose dėl 2007 m. birželio mėn. pateiktos žaliosios knygos nurodytų pasiūlymų ir minėtų tyrimų, kuriuose vertintas direktyvos įgyvendinimas, Komisija gavo vertingos informacijos, susijusios su klausimais, kurie turėtų būti sprendžiami iš dalies direktyvą keičiančiu pasiūlymu. Kaip jau išsamiai paaiškinta, Komisija surengė konsultacijas, kuriose su valstybėmis narėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, JTPVK, pabėgėlių teisės teisėjais ir akademikais neoficialiai aptarė siūlomų pakeitimų bendruosius metmenis.

Šalys, su kuriomis konsultuotasi, pritarė tolesniam tiek apsaugos pagrindo, tiek jos pobūdžio derinimui. Skyrėsi valstybių narių nuomonės dėl šeimos narių apibrėžties išplėtimo ir dėl sąvokos „priklausymas prie tam tikros socialinės grupės“ apibrėžties pakeitimo. Valstybės narės bendrai sutarė, kad reikia suderinti su pabėgėlio statusu ir papildoma apsauga susijusias teises, bet tuo pačiu išlaikyti du atskirus statusus. Priešingai, JTPVK ir pilietinė visuomenė pasisako už bendrą vienodą statusą. Suinteresuotosios šalys dar pabrėžė, kad reikia išaiškinti 15 straipsnio c dalį.

Komisija siūlo laikytis pragmatiško požiūrio, t. y. išplėsti šeimos narių apibrėžtį tiek, kiek tai būtina, siekiant užtikrinti suderinamumą su pasiūlymais, kuriais iš dalies keičiamas Dublino reglamentas[9] ir Priėmimo sąlygų direktyva[10]. Kalbant apie priežasties „priklausymo prie tam tikros socialinės grupės“ apibrėžtį, svarbiausia pateikti konkretesnes rekomendacijas dėl su lytimi susijusiems aspektams priskirtinos svarbos. Be to, pakeitimais siekiama panaikinti bet kokius dviem kategorijoms taikomų sąlygų skirtumus, kurie negali būti laikomi objektyviai pagrįstais, ir taip siekti pažangos vienodinant apsaugą, bet tuo pat metu išlaikant du atskirus statusus.

„Rimtos ir asmeninės grėsmės“ buvimo reikalavimą, nustatytą 15 straipsnio c dalyje, išaiškino ETT savo 2009 m. vasario 17 d. sprendime, C-465/07[11]. Teismas apibrėžė sąlygas, kurioms esant tokia grėsmė gali būti išskirtinai pripažinta įrodyta, jeigu prieš prašytoją veiksmai dėl konkrečių su jo asmeninėmis aplinkybėmis susijusių veiksnių nevykdomi, bet vykstantį ginkluotą konfliktą apibūdinantis nesirenkamojo smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, jog jį galima laikyti rimta ir asmenine grėsme. Atsižvelgdamas į tai, Teismas išnagrinėjo kelių direktyvos nuostatų logiką, struktūrą ir formuluotę ir nustatė, kad jomis visomis nuosekliai remiamas ir pagrindžiamas toks išaiškinimas. Be to, Teismas nusprendė, kad šis išaiškinimas visiškai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, įskaitant su 3 straipsniu susijusią EŽTT precedentų teisę. Todėl, remiantis šiame sprendime pateiktomis aiškinamosiomis rekomendacijomis ir tuo, kad buvo nustatyta, jog susijusios nuostatos atitinka EŽTK, nemanoma, kad 15 straipsnio c dalį reikėtų iš dalies pakeisti .

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti:

- aukštesnio lygio apsaugos reikalavimus , kalbant tiek apie apsaugos pagrindą, tiek apie jos pobūdį, ir visų pirma siekiant užtikrinti visišką ir nuodugnų 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau – Ženevos konvencija), taikymą ir visišką EŽTK ir ES pagrindinių teisių chartijos laikymąsi, ir

- geresnį apsaugos reikalavimų suderinimą , siekiant sumažinti pakartotinio judėjimo mastą, nes tokį judėjimą lemia nacionalinių teisės sistemų ir sprendimų priėmimo praktikos skirtumai ir skirtingose valstybėse narėse suteikiamos nevienodo lygio teisės.

Todėl pasiūlymu sprendžiami keli toliau nurodyti klausimai. Pakeitimai išsamiai paaiškinti šio pasiūlymo priede.

1. Apsaugos teikėjai

Ši sąvoka nėra aiški, todėl ją galima labai įvairiai ir plačiai aiškinti, o tai gali neatitikti Ženevos konvencija nustatytų tinkamos apsaugos reikalavimų. Pavyzdžiui, nacionalinės institucijos, plačiai aiškindamos dabar galiojančią apibrėžtį, nusprendė, kad klanai ir gentys gali būti laikomi galimais apsaugos teikėjais, neatsižvelgdamos į tai, kad jų galimybių užtikrinti apsaugą negalima prilyginti atitinkamoms valstybės galimybėms. Kitais atvejais institucijos nusprendė, kad nevyriausybinės organizacijos gali būti laikomos apsaugos teikėjomis moterų, kurioms gresia lyties organų sužalojimas arba nužudymas dėl garbės, atvejais, neatsižvelgdamos į tai, kad tokios organizacijos persekiojimo aukoms gali užtikrinti tik laikiną saugumą ar suteikti vien tik pastogę. Siekiant išvengti tokių su apsauga susijusių spragų, užtikrinti visišką suderinamumą su Ženevos konvencija ir geresnę sprendimo priėmimo kokybę bei didesnį veiksmingumą, taip pat aiškinimo nuoseklumą ir suderinamumą su kitomis direktyvos nuostatomis, pasiūlyme paaiškinami kriterijai, taikytini vertinant apsaugos pobūdį.

Kai direktyvoje nustatomi orientaciniai sąrašai, vartojami tokie terminai kaip „įskaitant“ ir „inter alia“; todėl tai, kad 7 straipsnyje tokių terminų nėra, reiškia, jog pateiktas sąrašas yra baigtinis. Vis dėlto, siekiant kuo didesnio aiškumo, naudinga aiškiai nurodyti, kad apsaugos teikėjų sąrašas yra baigtinis.

Taip pat būtina aiškiai nurodyti, kad apsauga turėtų būti veiksminga ir tvari, o nevalstybiniai apsaugos teikėjai turėtų norėti ir galėti užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi. Sąvoka „noras apsaugoti“ yra susijusi su direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje jau nustatytu reikalavimu, pagal kurį prašytojui turėtų būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tokia apsauga . Vien to, kad subjektas gali suteikti apsaugą neužtenka – jis taip pat turėtų norėti apsaugoti konkretų asmenį. Priešingai, vien „noro apsaugoti“ neužtenka, jeigu nėra „galimybės apsaugoti“ . Be to, netgi tie apsaugos teikėjai, kurie nori suteikti apsaugą ir iš esmės gali tai padaryti, tačiau kurie apsaugos neteikia realiai , arba kurie gali suteikti apsaugą tik pereinamuoju laikotarpiu ar laikinai , nepatenka į šios sąvokos taikymo sritį. Nuoroda į teisinės valstybės principų laikymosi užtikrinimą dar labiau padidina 7 straipsnio 2 dalyje jau nustatytos sąlygos, t. y. veiksmingos teisinės sistemos taikymo , reikšmę.

Galiausiai, sąlyga, pagal kurią apsauga turi būti veiksminga ir tvari, užtikrinamas suderinamumas su direktyvos 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią reikalaujama, kad – pabėgėlio statuso panaikinimo tikslais – aplinkybių pasikeitimas kilmės šalyje būtų svarbus ir ilgalaikis .

2. Vidaus apsauga

Tarptautinės apsaugos tikslas ir pobūdis neapribojamas negrąžinimu . Todėl būtina aiškiai nurodyti, kad jos nesuteikti galima tik tuo atveju, jeigu apsaugą galima gauti bent kilmės šalies dalyje. Taip pat būtina užtikrinti, kad vidaus apsaugos sąvoka atitiktų EŽTK 3 straipsnį, kaip išaiškinta neseniai paskelbtame EŽTT sprendime[12]. Galiojančioje apibrėžtyje ne tik nenumatyti svarbiausi šiame sprendime nustatyti reikalavimai, bet ji dar ir visiškai prieštarauja šio teismo nustatytoms sąlygoms. Todėl pasiūlymu:

- pažodžiui išdėstomos minėtame sprendime nustatytos išankstinės sąlygos, susijusios su vidaus apsaugos sąvokos taikymu, būtent su tuo, kad apsaugos prašytojui turėtų būti sudarytos sąlygos keliauti ir atvykti į kitą vietą ir joje įsikurti,

- panaikinama pasitraukimo šalies viduje, nepaisant techninių sunkumų, galimybė, nes ji nesuderinama su minėtais reikalavimais;

- pateikiama nuoroda į institucijų pareigą gauti tikslią naujausią informaciją apie bendrą padėtį šalyje, taip atsižvelgiant į Prieglobsčio tvarkos direktyvos 8 straipsnio 1 dalį.

3. Priežastinio ryšio reikalavimas

Daugeliu atveju, kai persekiojimą vykdo nevalstybiniai vykdytojai, pavyzdžiui, karinės grupuotės, klanai, nusikaltėlių tinklai, vietos bendruomenės ar šeimos, persekiojimo veiksmai vykdomi ne dėl Ženevos konvencijoje išdėstytų priežasčių, bet kriminaliniais motyvais ar dėl asmeninio keršto. Tačiau dažnai nutinka taip, kad valstybė negali arba nenori dėl vienos iš su Ženevos konvencija susijusių priežasčių (pvz., religijos, lyties, etninės kilmės ir kt.) suteikti atitinkamam asmeniui apsaugą. Siekiant išvengti su apsauga susijusių spragų, pasiūlyme aiškiai nustatoma, kad persekiojimo veiksmų ir persekiojimo priežasčių sąsajos buvimo reikalavimas taip pat įvykdomas, kai yra persekiojimo veiksmų ir apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo sąsaja.

4. Priklausymas prie tam tikros socialinės grupės

Paprastai lytis nėra pakankamas kriterijus tam tikrai socialinei grupei apibrėžti; į ją paprastai atsižvelgiama atsižvelgiant ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, klasę, šeiminę padėtį, priklausymą prie tam tikros etninės grupės ar klano. Vis dėlto tam tikrose visuomenėse moterys gali sudaryti atskirą socialinę grupę – tai patvirtinama tuo, kad diskriminuojamos jų pagrindinės teisės. Dėl daugiaprasmės 10 straipsnio 1 dalies d punkto paskutinio sakinio formuluotės gali atsirasti su apsauga susijusių spragų ir šis sakinys gali būti labai įvairiai aiškinamas. Kad būtų pateiktos aiškios ir naudingos rekomendacijos ir užtikrintas nuoseklumas, pakeitimu aiškiai nustatoma, kad siekiant apibrėžti tam tikrą socialinę grupę, būtina tinkamai atsižvelgti į lyties aspektą.

5. Pabėgėlio arba papildomos apsaugos statuso panaikinimas

Iš Priskyrimo direktyvos išbrauktos nuorodos į išimtis, susijusias su Ženevos konvencijos 1 straipsnio C skirsnio 5 ir 6 punktuose įvardytomis sąlygomis dėl „aplinkybių nebuvimo“. Šiomis išimtimis numatoma, kad „nurodžius įtikinamas priežastis, atsirandančias dėl anksčiau patirto persekiojimo“, apsauga gali būti pratęsiama ir jos yra aiškinamos kaip atitinkančios bendrąjį humanitarinį principą. Pasiūlyme šios išimtys nustatomos ir pabėgėlių statusui, ir papildomai apsaugai.

6. Dviejų apsaugos statusų pobūdžio atskyrimas

Pakeitimu, kuriuo tikimasi labai supaprastinti ir racionalizuoti procedūras ir sumažinti administracines išlaidas, siekiama suderinti dviejų apsaugos kategorijų gavėjams suteikiamas teises. Kai buvo pradėta teikti papildoma apsauga, buvo manoma, kad šis statusas yra laikino pobūdžio. Todėl pagal direktyvą valstybėms narėms leidžiama savo nuožiūra suteikti mažiau teisių tam tikrose srityse. Vis dėlto iš sukauptos praktinės patirties matyti, kad ši pirminė prielaida buvo netiksli. Todėl būtina panaikinti bet kokius papildomos apsaugos gavėjų teisių suvaržymus, kurie daugiau negali būti laikomi būtinais ir objektyviai pagrįstais. Teises būtina suderinti, kad būtų užtikrintas visiškas nediskriminavimo principo, kaip išaiškinta, atsižvelgiant į naujausią EŽTT praktiką[13], ir JT vaiko teisių konvencijos laikymasis. Be to, jis atitinka Hagos programoje išreikštą raginimą sukurti vienodą apsaugos statusą.

7. Apsaugos pobūdis

Kad apsaugos gavėjai galėtų veiksmingai naudotis jiems oficialiai suteiktomis teisėmis, būtina spręsti konkrečius integracijos sunkumus, su kuriais jie susiduria.

a) Kvalifikacijų pripažinimas. Siekiant spręsti praktinius sunkumus, susijusius su tuo, kad apsaugos prašytojai negali pateikti dokumentų, o jų finansinės galimybės yra ribotos, pasiūlymu valstybės narės raginamos patvirtinti atitinkamą alternatyvią tvarką ir prireikus atleisti apsaugos prašytojus nuo susijusių mokesčių arba suteikti jiems finansinę paramą.

b) Profesinio mokymosi ir įsidarbinimo galimybė. Dažnai apsaugos gavėjai metų metus neturi galimybės dirbti arba jie nieko nežino apie darbo rinkos poreikius ir įdarbinimo tvarką. Pasiūlymu valstybės narės įpareigojamos pasiūlyti jiems galimybę dalyvauti mokymo kursuose, kad jie galėtų kelti savo kvalifikaciją, ir naudotis įdarbinimo tarnybų teikiamomis konsultavimo paslaugomis.

c) Galimybė naudotis integracijos priemonėmis. Apsaugos gavėjams labai padaugėtų galimybių veiksmingai integruotis, jeigu integracijos priemonėmis būtų tinkamai atsižvelgiama į jų skirtingą išsilavinimą ir profesinę patirtį arba kitas jų padėčiai būdingas ypatybes. Pasiūlyme valstybėms narėms nustatytas reikalavimas parengti integracijos politikos priemones, kurias jos laiko tinkamomis šiems ypatingiems poreikiams patenkinti.

d) Apgyvendinimo galimybė. Daugelis apsaugos gavėjų būsto rinkoje patiria tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją. Vadovaujantis Integracijos vadove[14] siūlomu metodu, pasiūlyme valstybės narės raginamos įgyvendinti politikos priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias diskriminacijai ir užtikrintos lygios galimybės.

e) Galimybė sumažinti lengvatas „suklastotų“ pareiškimų atveju. Tokia galimybė nepalanki integracijai ir dėl jos kyla susirūpinimas dėl nediskriminavimo principo. Be to, tai, kad tokia galimybe praktikoje pasinaudojama retai, iš esmės reiškia, kad jos pridėtinė vertė maža. Todėl siūloma šią galimybę panaikinti.

8. Šeimos nariai

Šeimos narių apibrėžtis išplečiama tiek, kad būtų atsižvelgta į atvejus, kai apsaugos gavėjas yra nepilnametis, ir į daugelį situacijų, kai nepilnametis gali būti priklausomas, užtikrinant, kad vaiko interesai būtų lemiamas kriterijus.

Teisinis pagrindas

Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiama Direktyva 2004/83/EB, o jo teisinis pagrindas yra toks pat kaip ir minėtos direktyvos, t. y. EB sutarties 63 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkto c papunktis, 2 punkto a papunktis ir 3 punkto a papunktis.

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija gali nuspręsti dalyvauti kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Pagal šio protokolo 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant dabar galiojančią direktyvą. Tačiau šių valstybių narių pozicija dėl dabar galiojančios direktyvos neturi įtakos jų galimam dalyvavimui taikant naująją direktyvą.

Danija pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties 1 ir 2 straipsnius šios direktyvos neprivalo laikytis ir ji neturi būti jai taikoma.

Subsidiarumo principas

EB sutarties IV antraštinėje dalyje, skirtoje vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitoms su laisvu asmenų judėjimu susijusioms politikos sritims, Europos bendrijai šiais klausimais suteikiami tam tikri įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turi būti naudojamasi pagal EB sutarties 5 straipsnį.

Su prieglobsčiu susijusios problemos yra tarpvalstybinio pobūdžio, todėl Europos Sąjunga yra puikiai pasirengusi teikti pasiūlymus, visų pirma susijusius su priskyrimu prie apsaugos gavėjų ir apsaugos gavėjų statusu. Nors priėmus dabar galiojančią direktyvą buvo pasiektas aukštas suderinimo lygis, reikia imtis tolesnių veiksmų ES lygmeniu, kad būtų užtikrinti aukštesni ir labiau suderinti apsaugos reikalavimai, taip pat reikia toliau dirbti siekiant vienodo statuso. Visų pirma raginama skubiai dėti pastangas, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad Dublino sistema veiktų sąžiningai ir veiksmingai. Kaip pabrėžta Politikos plane, siekiant spręsti su sistemos veikimu susijusius klausimus, būtina užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojai, kuriems ši sistema taikoma, turėtų lygias galimybes gauti apsaugą.

Pakte Europos Vadovų Taryba pabrėžė savo susirūpinimą, kad tarp valstybių narių tebėra didelių skirtumų, susijusių su apsaugos suteikimu ir tokios apsaugos formomis, ir paragino imtis naujų iniciatyvų, siekiant užbaigti bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimą, kaip numatyta Hagos programoje, ir taip pasiūlyti aukštesnio lygio apsaugą, kaip savo Politikos plane pasiūlė Komisija.

Proporcingumo principas

Susijusiame poveikio vertinime įvertintos visos nustatytų problemų sprendimo politinės galimybės, kad praktinė vertė ir būtinos pastangos būtų visiškai proporcingos, ir prieita prie išvados, kad ES veiksmais nesiekiama daugiau negu būtina toms problemoms išspręsti.

Poveikis pagrindinėms teisėms

Šis pasiūlymas buvo nuodugniai išnagrinėtas, siekiant užtikrinti, kad jo nuostatos visiškai atitiktų: i) pagrindines teises, pagrįstas bendraisiais Bendrijos teisės principais, kurie patys yra visų valstybių narių ir EŽTT bendrų konstitucinių tradicijų rezultatas, kaip, be kita ko, įtvirtinta ES chartijoje, ir ii) tarptautine teise grindžiamus įsipareigojimus, visų pirma kildinamus iš Ženevos konvencijos ir JT vaiko teisių konvencijos.

Pasiūlymu bus užtikrinta daugiau galimybių gauti apsaugą ir kreiptis į teismą : išaiškinant apsaugos suteikimo priežastis sumažės su apsauga susijusių spragų galimybė ir mažiau skirsis pripažinimo praktika, taip pat bendrai pagerės sprendimų priėmimo kokybė. Juo taip pat bus suteikta daugiau galimybių naudotis socialinės apsaugos sistema, įsidarbinti ir bendrai integruotis , taip padidinant papildomos apsaugos gavėjų ir apskritai tarptautinės apsaugos gavėjų bei jų šeimos narių teisių lygį (suderinant dviem statusams numatytas teises, padidinant bendrą apsaugos gavėjams suteikiamų teisių lygį, išplečiant šeimos narių apibrėžtį ir panaikinant galimybę dėl „suklastotų“ pareiškimų sumažinti lengvatas). Suderinus teises ir užtikrinus daugiau galimybių moterims gauti apsaugą („priežastinio ryšio reikalavimo“ ir „tam tikros socialinės grupės“ pakeitimai) bus sustiprintas nediskriminavimo principas . Galiausiai keliais pakeitimais išplėtus šeimos narių apibrėžtį ir apsaugos gavėjams bei jų šeimos nariams užtikrinus daugiau teisių, taip pat bus pasiekta teigiamų rezultatų, susijusių su vaiko teisių stiprinimu .

ê 2004/83/EB (pritaikytas)

ð naujas

2009/0164 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo ð prie tarptautinės apsaugos gavėjų ï pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga , bei jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių Ö reikalavimų Õ standartų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdam ia į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkto c papunktį, 2 punkto a papunktį ir 3 punkto a papunktį,

atsižvelgdamia į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdamia į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[15],

atsižvelgdamia į Regionų komiteto nuomonę[16],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[17],

kadangi:

ò naujas

1. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų[18] reikia padaryti esminių pakeitimų. Siekiant aiškumo minėta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

ê 2004/83/EB 1 konstatuojamoji dalis

2. Bendra prieglobsčio politika, įskaitant apimanti bBendrąją Europos prieglobsčio sistemą, yra sudėtinė Europos Sąjungos siekio tikslo laipsniškai palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę asmenims zoną, atvirą tiems, kurie aplinkybių verčiami priversti teisėtai siekia Bendrijos apsaugos, dalis.

ê 2004/83/EB 2 konstatuojamoji dalis

3. 1999 m. spalio 15 ir 16 d. savo specialiajame posėdyje Tamperėje Europos Vadovų Taryba susitarė kurti bBendrąją Europos prieglobsčio sistemą, grindžiamą visišku ir visaapimančiu nuodugniu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Ženevos konvencija), papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau – Protokolas), taikymu, taip patvirtindama pabėgėlių negrąžinimo principą ir užtikrindama, kad nė vienas asmuo nebūtųus grąžinamas išsiųstas atgal persekioti, kur yra persekiojamas.

ê 2004/83/EB 3 konstatuojamoji dalis

4. Ženevos konvencija ir Protokolas yra sudaro tarptautinio teisinio pabėgėlių apsaugos režimo pagrindas pamatus.

ê 2004/83/EB 4 konstatuojamoji dalis

5. Tamperėse išvadose numatytao, kad bBendraoji Europos prieglobsčio sistema netrukus turėtų apimti pabėgėlių pripažinimo ir pabėgėlio statuso pobūdžio apibūdinimo turinio taisyklių suderinimą.

ê 2004/83/EB 5 konstatuojamoji dalis

6. Tamperėse išvadose taip pat numatytao, kad taisyklėes dėl pabėgėlio statuso turėtų būti papildytosi priemonėmis dėl papildomų apsaugos formų, pagal kurias asmeniui, kuriam reikalinga tokia apsauga, siūlomasančių atitinkamasą statusasą asmeniui, kuriam tokios apsaugos reikia.

ò naujas

7. Šiuo metu baigtas pirmasis bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimo etapas. 2004 m. lapkričio 4 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Hagos programą, kurioje nustatyti 2005–2010 m. įgyvendintini laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslai. Hagos programoje Europos Komisija paraginta užbaigti pirmojo etapo teisinių dokumentų vertinimą ir pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui antrojo etapo dokumentus bei priemones, kad jie būtų priimti iki 2010 m. pabaigos. Pagal Hagos programą tikslas, kurio reikia siekti kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, yra bendra prieglobsčio procedūra ir vienodas visoje Europos Sąjungoje pripažįstamas statusas.

8. 2008 m. spalio 16 d. priimtame Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte Europos Taryba pažymėjo, kad tarp valstybių narių tebėra didelių skirtumų, susijusių su apsaugos suteikimu ir tokios apsaugos formomis, ir paragino imtis naujų iniciatyvų, siekiant užbaigti bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimą, kaip numatyta Hagos programoje, ir taip pasiekti, kad būtų teikiama aukštesnio lygio apsauga.

9. Remiantis atliktų vertinimų rezultatais, šiuo etapu reikėtų patvirtinti principus, kuriais grindžiama Direktyva 2004/83/EB, taip pat, taikant griežtesnius reikalavimus, siekti labiau suderinti tarptautinės apsaugos pripažinimo ir pobūdžio taisykles, kad būtų padaryta pažanga kuriant vienodą visoje Europos Sąjungoje pripažįstamą apsaugos statusą, atsižvelgiant į Hagos programoje nustatytą tikslą.

10. Turėtų būti sutelkti Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuro ištekliai, kad būtų tinkamai remiamos valstybių narių pastangos įgyvendinti antrajame bendros Europos prieglobsčio sistemos etape nustatytus reikalavimus, visų pirma – tų valstybių narių pastangos, kurių prieglobsčio sistemos – pirmiausia dėl tų valstybių narių geografinės ar demografinės padėties – patiria ypatingą ir neproporcingą naštą.

ê 2004/83/EB 6 konstatuojamoji dalis

11. Pagrindinis šios direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, nustatymo kriterijus, taip pat užtikrinti, ir garantuoti, kad tokiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktosa bent būtiniausios lengvatos reikalingiausia pagalba.

ê 2004/83/EB 7 konstatuojamoji dalis

ð naujas

12. Pabėgėlio ir papildomos apsaugos statuso pripažinimo ir pobūdžio apibūdinimo turinio ir pripažinimo taisyklių suderinimas turėtų padėti apriboti pakartotinį prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojų judėjimą tarp valstybių narių, kai tokį judėjimą lemia sąlygoja tik teisinių sistemų skirtumai.

ê 2004/83/EB 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

13. Būtiniausi standartai numato Dėl būtiniausių Ö reikalavimų Õ pobūdžio kad valstybės narės turėtų turėti teisę nustatyti arba išlaikyti palankesnes nuostatas dėl trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, kurie prašo valstybės narės prašo tarptautinės apsaugos, kai suprantama, jog toks prašymas grindžiamas tuo, kad atitinkamas asmuo yra pabėgėlis, kaip apibrėžtaia Ženevos konvencijos 1A straipsnios A skirsnyje, arba asmuo, kuriam reikia tarptautinės apsaugos dėl kitų priežasčių.

ê 2004/83/EB 9 konstatuojamoji dalis

14. Į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka tie trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kuriems leidžiama pasilikti valstybių narių teritorijojese leidžiama pasilikti ne dėl tarptautinės apsaugos poreikio, bet valstybės narės nuožiūra dėl asmeninių užuojautos ar humanitarinių motyvų sumetimų.

ê 2004/83/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

15. Šioje direktyvojea gerbiamos pagrindinėes teisėes ir laikomasi principų, pripažintų patvirtintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje √ [19] ∏. Visu pirma Ššia direktyva pirmiausia siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir prieglobsčio prašytojų bei juos lydinčių šeimos narių teisę į prieglobstį, ð taip pat skatinti taikyti Chartijos 1, 7, 14, 15, 16, 18, 21, 24, 34 ir 35 straipsnius ir direktyva turėtų būti atitinkamai įgyvendinama ï.

ê 2004/83/EB 11 konstatuojamoji dalis

16. Dėl elgesio su asmenimis, kuriems taikoma ši direktyva, į šios direktyvos taikymo sritį patenkančiais asmenimis valstybės narės yra saistomos įsipareigojimų pagal tarptautinės teisės dokumentus, kuriuos jos yra pasirašiusios ir kurie draudžia diskriminaciją.

ê 2004/83/EB 12 konstatuojamoji dalis

ð naujas

17. Įgyvendindamosant šią direktyvą pagrindinis valstybėsių narėsių pirmiausia rūpestis turėtųi atsižvelgti į būti „svarbiausi vaiko interesusai“ ð pagal 1981 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ï.

ò naujas

18. Būtina išplėsti šeimos narių sąvoką, atsižvelgiant į tam tikras skirtingas priklausymo prie šeimos aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant vaiko interesams.

ê 2004/83/EB 13 konstatuojamoji dalis

19. Šia direktyva nepažeidžiamas neprieštarauja Protokolasui dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių prieglobsčio, pridėtaso prie Europos bendrijos steigimo sutarties.

ê 2004/83/EB 14 konstatuojamoji dalis

20. Pabėgėlių statuso pripažinimas yra deklaratyvus aktas.

ê 2004/83/EB 15 konstatuojamoji dalis

21. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnį nustatydamos pabėgėlio statusą valstybės narės vVertingų rekomendacijų valstybėms narėms nustatant pabėgėlio statusą pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnį gali gauti suteikti konsultuodamosiacijos su Jungtinių Tautų vyriausiuoju komisaru pabėgėlių reikalams komisaru.

ê 2004/83/EB 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

22. Turėtų būti nustatyti būtiniausi pabėgėlio statuso apibrėžimo ir pobūdžio apibūdinimo turinio Ö reikalavimai Õ standartai, padėsiantys kad valstybių narių kompetentingoms institucijoms taikyti galėtų jais vadovautis taikydamos Ženevos konvenciją.

ê 2004/83/EB 17 konstatuojamoji dalis

23. Būtina nustatyti įvesti bendrus prieglobsčio prašytojų pripažinimo pabėgėliais pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnį kriterijus.

ê 2004/83/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

24. Visų pirma būtina nustatyti įvesti bendras sąvokas: dėl sur place atsirandantisčio apsaugos poreikiso, Ö žalos Õ smurto veiksmų šaltiniaių ir apsaugaos, vidaus apsaugaos ir persekiojimaso, įskaitant persekiojimo priežastis, sąvokas.

ê 2004/83/EB 19 konstatuojamoji dalis

ð naujas

25. Apsaugą gali teikti ne tik valstybė, bet ir partijos ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, kurios atitinka šiojes direktyvojes nustatytas sąlygas reikalavimus ir kurios valstybės teritorijoje kontroliuoja regioną ar didesnę zoną ð ir nori ir gali užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi. Tokia apsauga turėtų būti veiksminga ir tvari ï.

ò naujas

26. Turėtų būti sudarytos sąlygos prašytojui veiksmingai naudotis vidaus apsauga toje kilmės šalies dalyje, kurioje jis gali saugiai ir teisėtai keliauti, į kurią gali atvykti ir joje įsikurti.

ê 2004/83/EB 20 konstatuojamoji dalis

27. Būtina, kad, vertindamos nepilnamečių pateiktus tarptautinės apsaugos prašymus pareiškimus dėl tarptautinės apsaugos, valstybės narės atsižvelgtų į tipines vaikų persekiojimo formas.

ò naujas

28. Viena iš sąlygų, taikomų nustatant tinkamumą pabėgėlio statusui gauti pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, yra priežastinis ryšys tarp persekiojimo veiksmo ir su rase, religija, pilietybe, politinėmis pažiūromis ar priklausymu prie tam tikros socialinės grupės susijusių priežasčių. Jeigu persekiojimą vykdo nevalstybinis veikėjas, pakanka, jei yra priežastinis ryšys tarp valstybės apsaugos nuo persekiojimo veiksmo nebuvimo ir vienos iš šių priežasčių.

ê 2004/83/EB 21 konstatuojamoji dalis

ð naujas

29. Taip pat būtina nustatyti bendrą persekiojimo priežasties „priklausymasomybė prie tam tikrosai socialinėsei grupėsei“ sąvoką. ðApibrėžiant tam tikrą socialinę grupę, turėtų būti deramai atsižvelgiama į klausimus, susijusius su prašytojo lytimi. ï

ê 2004/83/EB 22 konstatuojamoji dalis

30. Jungtinių Tautų siekiams ir principams prieštaraujantys veiksmai yra nurodyti Jungtinių Tautų chartijos preambulėje ir 1 bei 2 straipsniuose ir kartu su kitais minimi Jungtinių Tautų rezoliucijose dėl kovos su terorizmu priemonių, kuriose deklaruojama, kad „teroro aktai, metodai ir praktika prieštarauja Jungtinių Tautų siekiams ir principams“ ir kad „sąmoningas teroro aktų finansavimas, planavimas ir kurstymas taip pat prieštarauja Jungtinių Tautų siekiams ir principams“.

ê 2004/83/EB 23 konstatuojamoji dalis

31. Kaip nurodyta 14 straipsnyje, „statusas“ gali apimti ir pabėgėlio statusą.

ê 2004/83/EB 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

32. Taip pat turėtų būti nustatyti būtiniausi papildomos apsaugos statuso apibrėžtiesimo ir pobūdžio apibūdinimo turinio Ö reikalavimai Õ standartai. Papildoma apsauga turėtų papildyti Ženevos konvencijoje numatytą pabėgėlių apsaugą.

ê 2004/83/EB 25 konstatuojamoji dalis

33. Būtina nustatyti kriterijus, kuriais remiantis tarptautinės apsaugos prašytojai turiėtų būti pripažįstami kaip galinčiaistys gauti papildomą apsaugą. Tokie kriterijai turėtų būti grindžiami kildinami iš tarptautiniaisų įsipareigojimaisų pagal žmogaus teisių dokumentus, taip pat ir valstybiųėse nariųėse esamą praktikaą.

ê 2004/83/EB 26 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

34. Pavojai, kurie paprastai gresia šalies gyventojams ar jų daliai, paprastai savaime nesukelia asmeninės atskiros grėsmės, kuri būtųi kvalifikuojama kaip Ö didelė žala Õ smurto veiksmai.

ê 2004/83/EB 27 konstatuojamoji dalis

35. Šeimos nariamsi vien dėl jų giminystės su pabėgėliu paprastai yra pažeidžiami dėl persekiojimo gali grėsti toks persekiojimas tiek, kad tai kuris gali būti pagrindu suteikti pabėgėlio statusuią suteikti.

ê 2004/83/EB 28 konstatuojamoji dalis

36. Nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos sąvoka apima ir atvejus, kai trečiosios šalies pilietis priklauso asociacijai, kuri remia tarptautinį terorizmą, arba remia tokią asociaciją.

ê 2004/83/EB 29 konstatuojamoji dalis

Nors papildomos apsaugos statusą turinčių asmenų šeimos nariams teikiamos lengvatos nebūtinai yra tokios pat kaip lengvatos, kurias gauna pats papildomos apsaugos turėtojas, jos turi būti sąžiningai nustatomos atsižvelgiant į tas, kurias gauna papildomos apsaugos statusą turintys asmenys.

ò naujas

37. Atsakant į Hagos programoje išsakytą raginimą nustatyti vienodą statusą, būtina užtikrinti visišką nediskriminavimo principo laikymąsi. Todėl, išskyrus būtinas ir objektyviai pagrįstas nukrypti leidžiančias nuostatas, papildomos apsaugos gavėjams turėtų būti suteiktos tokios pačios teisės ir lengvatos kaip pabėgėliams ir taikomos tokios pačios sąlygos atitikti reikalavimus.

ê 2004/83/EB 30 konstatuojamoji dalis

38. Laikydamosi Pagal tarptautiniaisų įsipareigojimaisų numatytusų apribojimusų, valstybės narės gali nustatyti, kad, norint gauti lengvatas, susijusias su galimybe įsidarbinti teise į darbą, gauti socialinį aprūpinimą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis apsaugą ir integracijos priemonėmises, būtina turėti leidimą gyventi šalyje.

ò naujas

39. Kad tarptautinės apsaugos gavėjai direktyvoje nustatytomis teisėmis ir lengvatomis galėtų naudotis veiksmingiau, būtina atsižvelgti į konkrečius jų poreikius ir į integravimosi sunkumus, su kuriais jie susiduria.

40. Todėl reikėtų dėti pastangas, kad pirmiausia būtų sprendžiamos su finansiniais suvaržymais susijusios problemos, dėl kurių tarptautinės apsaugos gavėjai negali veiksmingai naudotis su įsidarbinimu susijusiomis švietimo ir profesinio mokymosi galimybėmis.

ê 2004/83/EB 31 konstatuojamoji dalis

41. Ši direktyva netaikoma valstybių narių suteikiamoms finansinėms lengvatoms, kurios skiriamos švietimui suteikiamos lavinimui ir mokymui skatinti.

ê 2004/83/EB 32 konstatuojamoji dalis

Reikėtų atsižvelgti į praktinius sunkumus, su kuriais susiduria gavusieji pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą, dėl jų užsienio diplomų, sertifikatų ar kitų oficialios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo.

ò naujas

42. Reikia apsvarstyti specialias priemones, siekiant veiksmingai spręsti praktinius tarptautinės apsaugos gavėjų sunkumus dėl jų užsienio diplomų, pažymėjimų ar kitų oficialios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo, kurie visų pirma kyla dėl to, kad tarptautinės apsaugos gavėjai neturi įrodomųjų dokumentų ir negali padengti su pripažinimo procedūromis susijusių išlaidų.

ê 2004/83/EB 33 konstatuojamoji dalis

ð naujas

43. Siekiant visų pirma išvengti socialinių sunkumų, asmenims, turintiems pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą, derėtų pagal socialinės paramos sistemąos pagalba ð tarptautinės ï apsaugos gavėjams, jų nediskriminuojant, suteikti reikiamą socialinį aprūpinimą ir pragyvenimo lėšųas.

ê 2004/83/EB 34 konstatuojamoji dalis

Kalbant apie socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūrą, būtiniausių lengvatų suteikimo asmenims, turintiems papildomos apsaugos statusą, tvarka ir konkrečios sąlygos turėtų būti nustatytos nacionaliniais įstatymais. Galimybė apriboti lengvatas asmenims, turintiems papildomos apsaugos statusą, suteikiant tik būtiniausias lengvatas turi būti suprantama taip, kad tai numatytų bent minimalių pajamų suteikimą, pagalbą ligos, nėštumo atveju ir globėjišką paramą, ir tokia, kokia ji suteikiama piliečiams pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus.

ê 2004/83/EB 35 konstatuojamoji dalis

ð naujas

44. ð Tarptautinės ï Asmenims, turintiems pabėgėlio ar papildomos apsaugos gavėjams statusą, turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis sveikatos priežiūrosa paslaugomis, įskaitant tiek fizinėsę, tiek psichinėsę sveikatosą priežiūrą.

ò naujas

45. Kiek tai įmanoma, tarptautinės apsaugos gavėjams skirtose integracijos programose turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius tarptautinės apsaugos gavėjų poreikius ir su jų padėtimi susijusias ypatybes.

ê 2004/83/EB 36 konstatuojamoji dalis

46. Šios direktyvos įgyvendinimas turėtų būti reguliariai įvertinamas, atsižvelgiant visų pirma į valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų dėl pabėgėlių negrąžinimo raidą, pokyčius valstybių narių darbo rinkoseų valstybėse narėse raidą ir pokyčius, susijusius su bendraisų pagrindiniaisų integracijos principaisų plėtrą.

ê 2004/83/EB 37 kostatuojamoji dalis (pritaikytas)

47. Kadangi valstybės narės negali iki galo įgyvendinti siūlomos direktyvos tikslų, būtent – nustatyti būtiniausius valstybių narių tarptautinės apsaugos suteikimo trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės ir suteikiamos apsaugos pobūdžio Ö reikalavimus Õ standartų – - ir kadangi dėl direktyvos masto bei jos direktyvos poveikio tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą išdėstytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, nenumatoma nieko, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti nėra būtina siekiant tų tikslų.

ê 2004/83/EB 38 konstatuojamoji dalis

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį, Jungtinė Karalystė 2002 m. sausio 28 d. raštu pranešė, kad pageidauja dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

ê 2004/83/EB 39 konstatuojamoji dalis

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį, Airija 2002 m. vasario 13 d. raštu pranešė, kad pageidauja dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

ê 2004/83/EB 40 konstatuojamoji dalis

48. Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir dėl to ji nėra jai privaloma ar taikoma.,

ò naujas

49. Įpareigojama į nacionalinę teisę perkelti tik tas šios direktyvos nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnės direktyvos.

50. Šia direktyva neturėtų būti pažeidžiami valstybių narių įsipareigojimai, susiję su direktyvos I priedo B dalyje nustatytu perkėlimo į nacionalinę teisę terminu,

ê 2004/83/EB (pritaikytas)

ð naujas

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Objektas ir taikymo sritis √ Tikslas ∏

Šios direktyvos tikslas – nustatyti būtiniausius trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie ð tarptautinės apsaugos gavėjų ï pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir suteikiamos apsaugos pobūdžio Ö reikalavimus Õ standartus.

2 straipsnis

Apibrėžtys Apibrėžimai

Šioje direktyvoje √ taikomos šios apibrėžtys ∏ :

a) „tarptautinė apsauga“ – tai pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas, kaip apibrėžta e ir g punktuose;

ò naujas

b) „tarptautinės apsaugos gavėjai“ – asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusas, kaip apibrėžta e ir g punktuose;

ê 2004/83/EB

b) c) „Ženevos konvencija“ – 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvencija) su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu;

c) d) „pabėgėlis“ – trečiosios šalies pilietis, kuris dėl pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikrosai socialinėsei grupėsei baimės yra ne savo pilietybės šalyje, kurios pilietybę turi, ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja naudotis atsiduoti tos šalies apsauga globai, arba asmuo be pilietybės, kuris dėl minėtų priežasčių būdamas ne savo gyventoje šalyje, kurioje anksčiau gyveno, dėl pirmiau minėtų priežasčių, negali ar dėl tokios baimės nenori į ją grįžti, ir kuriam netaikomas 12 straipsnis;

d) e) „pabėgėlio statusas“ – tai valstybės narės pripažinimas, kad suteikiamas trečiosios šalies pilietisčio arba asmuoens be pilietybės yra pripažinimas pabėgėlisu;

e) f) „papildomą apsaugą galintis gauti asmuo“ – tai trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis arba ji būtų grąžintas(-a) į savo kilmės šalį, arba – asmens be pilietybės atveju – į jo arba jos gyventą šalį, kurioje anksčiau gyveno, jam arba jai iškiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtąus didelę žalą smurtinius veiksmus, kuriam arba kuriai netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris arba kuri negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudotis tos šalies apsaugai;

f) g) „papildomos apsaugos statusas“ – tai valstybės narės pripažinimas, kad suteikiamas trečiosios šalies pilietisčio arba asmuoens be pilietybės yra pripažinimas papildomą apsaugą galintisčiu gauti asmuoeniu;

g) h) „tarptautinės apsaugos prašymas“ – tai prašymas dėl valstybės narės apsaugos, pateiktas trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, pateiktas prašymas dėl valstybės narės apsaugos, kuris arba kuri, kaip galima suprasti, siekia pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos statuso ir kuris arba kuri aiškiai neprašo kitokios rūšies apsaugos, kuri nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį ir kurios galima prašyti atskirai;

ò naujas

i) „prašytojas“ – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas;

ê 2004/83/EB (pritaikytas)

ð naujas

h) j) „šeimos nariai“ – tai tuo atveju, jei šeima jau egzistavo kilmės šalyje, toliau išvardyti pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinės ï apsaugos statuso gavėjo turėtojo šeimos nariai, (jei šeima jau egzistavo kilmės šalyje), kurie yra toje pačioje su tarptautinės apsaugos prašymu susijusioje valstybėje narėje: valstybėje narėje, kurioje pateikiamas tarptautinės apsaugos prašymas:

- pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinės ï apsaugos statuso gavėjo turėtojo sutuoktinis arba nuolatinis nesantuokinis partneris, kai atsižvelgiant į jo ar jos nesantuokinis partneris, su kuriuo palaikomi pastovūs santykiai, jei atitinkamos valstybės narės teisės aktusai ar praktikąa pagal užsieniečiamsų, taikomą jos teisę įstatymus nesantuokinės nesusituokusias poroas prilyginamos santuokinėms poroms traktuoja panašiai kaip ir susituokusias;

- pirmoje įtraukoje nurodytųos poros √ porų ∏ arba pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinės ï apsaugos statuso gavėjo turėtojo, jei jie nėra susituokę, nepilnamečiai ir priklausomi nuo jų vaikai, jei jie nėra susituokę, nesvarbu, ar jie yra santuokiniai ar nesantuokiniai, neatsižvelgiant į tai, ar jie gimę santuokoje, ar yra įvaikinti, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje pagal nacionalinius įstatymus;

ò naujas

- pirmoje įtraukoje nurodytų porų arba tarptautinės apsaugos gavėjo susituokę nepilnamečiai vaikai, nesvarbu, ar jie yra santuokiniai ar nesantuokiniai, ar įvaikinti, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, jei jų labui svarbu gyventi toje pačioje šalyje, kurioje gyvena tarptautinės apsaugos gavėjas;

- tėvas, motina ar kitas suaugęs giminaitis, pagal įstatymus ar papročius atsakingas už tarptautinės apsaugos gavėją, jei pastarasis yra nepilnametis ir nesusituokęs arba jei yra pilnametis ir susituokęs, bet jo labui svarbu gyventi toje pačioje šalyje, kurioje gyvena jo tėvas, motina ar kitas už jį atsakingas suaugęs giminaitis;

- nesusituokę nepilnamečiai tarptautinės apsaugos gavėjo broliai ir seserys, jei tarptautinės apsaugos gavėjas yra nepilnametis ir nesusituokęs arba jei tarptautinės apsaugos gavėjas ar jo broliai ir seserys yra nepilnamečiai ir susituokę, bet vieno ar kelių iš jų labui svarbu gyventi toje pačioje šalyje;

k) „nepilnametis“ – jaunesnis nei 18 metų trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės;

ê 2004/83/EB (pritaikytas)

ð naujas

i) l) „nelydimas vieniši nepilnametisčiai“ – tai jaunesni nei aštuoniolikos metų trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, ð nepilnametis ï, atvykę √ atvykęs ∏ į valstybės narės teritoriją nelydimasi pagal įstatymus ar papročius už √ jį ∏ juos pagal įstatymus ar papročius atsakingo suaugusiojo, tol, kol jais √ juo ∏ nepradeda rūpintis toks asmuo; įskaitant nepilnametįčius, kuris be priežiūros palikti √ nėra lydimas ∏ po to, kai atvyko į valstybių narių teritoriją;

j) m) „leidimas gyventi šalyje“ – tai bet koks valstybės narės institucijų suteiktas leidimas tos valstybės teisės aktais nustatyta forma suteiktas leidimas, leidžiantis trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės gyventi jos teritorijoje;

k) n) „kilmės šalis“ – tai pilietybės šalis ar šalys, o asmenųims be pilietybės atveju – šalis, kurioje anksčiau gyvenota.

3 straipsnis

Palankesni Ö reikalavimai Õ standartai

Valstybės narės gali nustatyti arba išlaikyti palankesnius Ö reikalavimus Õ standartus, skirtus nustatyti, nustatant kuris asmuo gali būti laikomas pabėgėliu ar papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu, taip pat ir – tarptautinės apsaugos pobūdį, jei tie Ö reikalavimai Õ standartai neprieštarauja šios direktyvos nuostatoms.

II SKYRIUS

Tarptautinės apsaugos prašymų įvertinimas

4 straipsnis

Faktų ir aplinkybių įvertinimas

51. Valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti. Valstybės narės pareiga – bendradarbiaujant su prašytoju įvertinti atitinkamą su prašymuų susijusią informaciją.

52. Šio straipsnio 1 dalyje minima informacija – tai prašytojo pareiškimai ir visia jo turimia dokumentaicija, susijęusi su jo amžiumi, biografijos faktais, įskaitant susijusių sietinus giminaičiųus, tapatybe, pilietybe (-ėmis), ankstesne gyvenamąja šalimi (-is) ir vieta (-omis), kurioje (-se) anksčiau gyveno, ankstesniais prieglobsčio prašymais, kelionės maršrutais, tapatybės bei kelionės dokumentais ir tarptautinės apsaugos prašymo teikimo priežastimis.

53. Tarptautinės apsaugos prašymas įvertinamas individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus įvertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies teisės aktus įstatymus ir taisykles ir bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentusaciją, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas buvo ar gali būti persekiojamas arba, ar jam gresia Ö didelė žala Õ smurto veiksmai;

c) prašytojo asmeninę padėtį ir aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal asmenines prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį arba ją vykdyti ar galimi veiksmai galėtų būti persekiojimas arba Ö didelė žala Õ būtų susiję su smurtu;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta siekiant vieninteliamo arba pagrindiniamo tiksluio pasiekti –- sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl šios veiklos į tą šalį grąžintas grįžęs prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam arba jai grėstų Ö didelė žala Õ smurto veiksmai;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų pasinaudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga, kurioje jis galėtų gauti pilietybę.

54. Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta imtasi Ö didelė žala Õ smurto veiksmų arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar Ö padaryti didelę žalą Õ imtis smurto veiksmų, yra rimtas pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti Ö didelę žalą Õ smurtą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas ar smurtas nesikartos ar Ö didelė žala Õ nebus dar kartą padaryta.

55. Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojo pareiga yra pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimųo faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia nebūtina patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas sąžiningai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamais paaiškintaimas, kodėl nepateikta kitaos svarbios informacijaos nepateikimo;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs bei patikimi ir neprieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos anksčiausiu įmanomu laiku, nebent jis arba ji gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir

e) yra nustatyta, kad prašytojas yra patikimas.

5 straipsnis

Sur place atsirandantis tarptautinės apsaugos poreikis

56. Pagrįsta persekiojimo baimė ar realus Ö didelės žalos Õ smurto pavojus gali būti grindžiamias įvykiais, įvykusiais po to, kai prašytojas išvyko iš kilmės šalies.

57. Pagrįsta persekiojimo baimė ar realus Ö didelės žalos Õ smurto pavojus gali būti grindžiamas veikla, kuriąoje prašytojas vykdė dalyvavo po to, kai išvyko iš kilmės šalies, ypač jei nustatyta, kad ta veikla yra reiškia ir pratęsia kilmės šalyje turėtųus įsitikinimųus air požiūrio orientaciją reiškimas ir tolesnis jų laikymasis.

58. Nepažeisdamos Ženevos konvencijos, valstybės narės gali nustatyti, kad prašytojui, kuris pateikia vėlesnį prašymą, paprastai pabėgėlio statusas paprastai nesuteikiamas, jei persekiojimo pavojus grindžiamas aplinkybėmis, kurias prašytojas sukūrė savo iniciatyva po išvykimo iš kilmės šalies.

6 straipsnis

Persekiojimo vykdytojai ar Ö didelės žalos Õ darytojai smurto dalyviai

Persekiojimo vykdytojai ar Ö didelės žalos Õ darytojai smurto dalyviai yra šie:

a) valstybė;

b) valstybę ar didelę žymią valstybės teritorijosą dalį valdančios partijos ar organizacijos;

c) nevalstybiniai vykdytojai ar darytojai dalyviai, jei galima įrodyti, kad šio straipsnio a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai dalyviai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugosą nuo persekiojimo arba Ö didelės žalos Õ smurto, kaip nustatyta 7 straipsnyje.

7 straipsnis

Apsaugos teikėjai

59. Apsauga ð nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir tvari, o ï ją gali suteikti ð tik ï:

a) valstybė; arba

b) valstybę ar didelę žymią valstybės teritorijos dalį valdančios partijos ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas ð , kurios nori ir gali užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi ï.

60. ð Veiksminga ir tvari ï aApsauga paprastai suteikiama, kai šio straipsnio 1 dalyje minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstųi kelią persekiojimui ar Ö didelei žalai Õ smurto veiksmams, inter alia , taikydami pasinaudodamos veiksmingąa teisinęė sistemąa persekiojimo ar Ö didelei žalai Õ smurto veiksmams nustatyti, persekioti dėl jų baudžiamąja tvarka ir nubausti už juos, ir kai o prašytojuias sudarytos sąlygos gali gauti tokią apsaugą.

61. Vertindamos, ar tarptautinė organizacija kontroliuoja valstybę arba didelę žymią jos teritorijos dalį ir ar suteikia apsaugą, kaip aprašyta šio straipsnio 2 dalyje, valstybės narės atsižvelgia į rekomendacijas, kurios gali būti pateiktiamos susijusiuose Tarybos aktuose.

8 straipsnis

Vidaus apsauga

62. Vertindamos tarptautinės apsaugos prašymą valstybės narės gali nustatyti, kad prašytojui nereikia tarptautinės apsaugos, jei kilmės šalies dalyje nėra pagrįstos persekiojimo baimės arba realaus smurto patyrimo pavojaus ð jis turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, kilmės šalies dalyje ï ir, o toje šalies dalyje prašytojas galėtų būti ð gali saugiai ir teisėtai keliauti, gali į ją atvykti ir joje įsikurti ï toje šalies dalyje.

63. Nagrinėdamos, ar ð prašytojas gali naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos ï kilmės šalies dalyjeis, kaip nurodyta atitinka šio straipsnio 1 dalyjeies nuostatas, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąas toje šalies dalyje vyraujančią padėtį dominuojančias sąlygas ir į asmenines prašytojo aplinkybes. ðTodėl valstybės narės užtikrina, kad iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija. ï

64. Šio straipsnio 1 dalis gali būti taikoma nepaisant techninių sunkumų grįžti į kilmės šalį.

III SKYRIUS

Priskyrimas prie pabėgėlių Pabėgėlio statuso reikalavimai

9 straipsnis

Persekiojimo veiksmai

65. √Tam, kad būtų laikomas ∏ pPersekiojimo veiksmu pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, √ veiksmas ∏ turi būti:

a) pakankamai rimtasi √ savo ∏ pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, kurių negalima varžyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba

b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkiūs, kad veiktų asmenį panašiai kaip minėta a punkte.

66. Persekiojimo veiksmai pagal šio straipsnio 1 dalį inter alia gali būti, inter alia , tokios pobūdžio formos:

a) fizinio ar ir psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą;

b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos taikomos diskriminuojant;

c) neproporcingas ir diskriminuojantis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis;

d) atsisakymas teisine tvarka atlyginti žalą, atsiteisimo neigimas, dėl kurio rezultatas baudimas yra neproporcingas ir diskriminuojantis baudimas;

e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus išimčiųties sąlygose, nustatytose 12 straipsnio 2 dalyje;

f) prieš tam tikros lyties asmenis lytį ar vaikus nukreipti veiksmai.

67. Pagal 2 straipsnio c punktą turi būti ryšys sąsaja tarp 10 straipsnyje nurodytų minimų priežasčių ir persekiojimo veiksmų pagal šio straipsnio 1 dalį ð arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo ï.

10 straipsnis

Persekiojimo priežastys

68. Valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, atsižvelgia į šiuos veiksnius faktorius:

a) rasės sąvoka turi visų pirma apimati odos spalvą, kilmę ar priklausymą tam tikrai etninei grupei;

b) religijos sąvoka visų pirma turi apimati teistinių, neteistinių ir ateistinių įsitikinimų turėjimą, dalyvavimą ar nedalyvavimą pamaldose privačiai ar viešai, vienam ar kartu su kitais, kitus religinius veiksmus ar pažiūrų išraišką arba asmeninio ar bendruomeninio elgesio formas, grindžiamas ar privalomas pagal bet kokius religinius įsitikinimus;

c) pilietybės sąvoka neturi apsiriboti neribojama vien pilietybės turėjimu ar jos neturėjimu, bet visų pirma turi apimati priklausymąomybę prie grupėsei, kuri apibūdinama atsižvelgiant į jos apibrėžtai savo kultūrinįe, etninįe ar kalbinįe tapatumąybe, bendrąa geografinęe ar politinęe kilmęe ar santykius su kitos valstybės gyventojais;

d) grupe laikoma tam tikra socialineė grupeė, kai kurioje visų pirma:

– tos grupės nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis neturėtų negali būti verčiamas jų atsisakyti; ir

– ta grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės ją suvokiama kaip kitokią skirtinga.;

Aatsižvelgiant į aplinkybes kilmės šalyje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos. Seksualinė orientacija negali būti suprantama kaip nėra veiksmai, kurie pagal valstybių narių nacionalinę teisę įstatymus būtų laikomi nusikalstamaistimu.: ð Siekiant pripažinti priklausymą prie tam tikros socialinės grupės arba nustatyti tokios grupės savybes, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į ï sSu lytimi susijusiusę aspektusai gali būti nagrinėjami, nors savaime nesudaro šio straipsnio taikomumo prezumpcijos;.

e) politinių pažiūrų sąvoka visų pirma apima turimas pažiūrasų, įsitikinimusų ar tikėjimąo tam tikru klausimu turėjimą dėl reikalų, susijusiuų su 6 straipsnyje minėtais galimais persekiojimo vykdytojais dalyviais ir jų politika ar metodais, nesvarbu, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų, ar ne.

69. Vertinant, ar prašytojas turi pagrįstaios bijo baimės būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių gali būti persekiojamas kurios sukelia persekiojimą, jei tokiųą savybiųę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas dalyvis.

11 straipsnis

Pabėgėlio statuso panaikinimas

70. Trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės nustoja būti pabėgėliu, jei jis arba ji:

a) savo noru vėl pasinaudojasio savo pilietybės valstybės, kurios pilietybę turi, apsauga; arba

b) savo noru susigrąžino prarastą pilietybę; arba

c) įgijo užsienio valstybės pilietybę ir naudojasi tos valstybės, kurios pilietis jis arba ji dabar yra, apsauga; arba

d) savo noru vėl apsigyveno valstybėje, kurią buvo palikęs(-usi) arba už kurios ribų jis arba ji buvo bijodamas persekiojimo; arba

e) dėl aplinkybių, į kurias atsižvelgus dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu, nebebuvimo nebegali atsisakyti naudotis savo pilietybės valstybės, kurios pilietybę turi, apsauga; arba

f) būdamas asmuo be pilietybės dėl aplinkybių, į kurias atsižvelgus dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu, nebebuvimo gali grįžti į valstybę, kurioje anksčiau gyveno.

71. Nagrinėdamos šio straipsnio 1 dalies e ir f punktus, valstybės narės turi atsižvelgiati, į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra toks svarbus ir ilgalaikis nelaikino pobūdžio, kad pabėgėlio baimė būti persekiojamu daugiau negali būti laikoma nebėra pagrįsta.

ò naujas

72. Šio straipsnio 1 dalies e ir f punktai netaikomi pabėgėliui, kuris gali nurodyti įtikinamas priežastis, atsirandančias dėl anksčiau patirto persekiojimo, vykdyto atsisakius naudotis valstybės, kurios pilietybę turi, arba – asmens be pilietybės atveju – valstybės, kurioje anksčiau gyveno, apsauga.

ê 2004/83/EB (pritaikytas)

12 straipsnis

Pabėgėlio statuso nesuteikimas

73. Trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jei:

a) jamis arba ji taikomas patenka į Ženevos konvencijos 1straipsnio D skirsnis, susijęsusio su apsauga ar pagalba, kurią teikia iš Jungtinių Tautų organaių ar agentūrosų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiąjį komisarą pabėgėlių reikalams komisarą, taikymo sritį. Kai Jei dėl bet kokios priežasties tokiosa apsaugosa ar pagalbosa teikimas nutrūkstatų, o tokių asmenų padėtis nėra nebūtų galutinai išspręsta pagal atitinkamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas, šie tokie asmenys ipso facto turi teisę pasinaudoti šiojes direktyvojes numatytomis teikiamomis lengvatomis;

b) šalies, kurioje jis arba ji apsigyveno, kompetentingosų institucijosų yra pripažįsta pripažintas(-a) kaip turintis(-i) jo teises ir pareigas įsipareigojimus, susijusias su kurie priskiriami tos šalies pilietybe piliečiams, arba jiems lygiavertes teises ir pareigas įsipareigojimus.

74. Trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad:

a) jis arba ji padarė nusikaltimą taikai, karo nusikaltimą arba nusikaltimą žmoniškumui, kaip apibrėžta tarptautiniuose dokumentuose, į kuriuos įtrauktos parengtuose numatyti nuostatoas dėl tokių nusikaltimų;

b) jis arba ji padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą ne prieglobsčio šalyje prieš pripažįstant jį arba ją pabėgėliu, t. y. leidimo gyventi šalyje išdavimo, pagrįsto pabėgėlio statuso suteikimu, laiku; sunkiais nepolitiniais nusikaltimais gali būti laikomi ypač žiaurūs veiksmai, net jei jie įvykdyti turint tariamaią politiniuį tiksluą;

c) jis arba ji yra kaltinamas(-a) padaręs dėl Jungtinių Tautų siekiams ir principams prieštaraujančiusų veiksmusų, nurodytusų Jungtinių Tautų chartijos preambulėje ir 1 bei 2 straipsniuose.

75. Šio straipsnio 2 dalis taikoma asmenims, kurie kursto ar kitaip dalyvauja vykdant joje ten paminėtus nusikaltimus ar veiksmus.

IV SKYRIUS

Pabėgėlio statusas

13 straipsnis

Pabėgėlio statuso suteikimas

Valstybės narės suteikia pabėgėlio statusą trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės, kuris priskiriamas prie pabėgėliųams pagal remiantis II ir III skyriusais.

14 straipsnis

Pabėgėlio statuso panaikinimas, galiojimo nutraukimas ar atsisakymas pratęsti galiojimą

76. Jei tarptautinės apsaugos prašymas buvo pateiktas po šios Ddirektyvos √ 2004/83/EB ∏ įsigaliojimo, valstybės narės panaikina, nutraukia ar atsisako pratęsti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pabėgėlio statusą, kurį suteikė vVyriausybinė, administracinė, teisminė arba pusiau teisminė institucija galiojimą, jei jis arba ji nustoja būti pabėgėliu pagal 11 straipsnį.

77. Nepažeisdamadžiant pabėgėlio pareigos pagal 4 straipsnio 1 dalį atskleisti visus susijusius faktus ir pateikti visusą jo arba jos turimusą susijusiusą dokumentus informaciją, pabėgėlio statusą suteikusi valstybė narė turi individualiai nurodoyti, kad atitinkamas asmuo nustojo būti arba niekuomet nebuvo pabėgėliu pagal šio straipsnio 1 dalį.

78. Valstybės narės panaikina, nutraukia ar atsisako pratęsti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pabėgėlio statusąo, arba nutraukia ar atsisako pratęsti jo galiojimą, jei po to, kai jam arba jai buvo suteiktas pabėgėlio statusas, atitinkama valstybė narė nustatė, kad:

a) jis arba ji neturėjo nebūti arba nustojo būti laikomas priskiriamas pabėgėliuams pagal 12 straipsnį;

b) jo arba jos neteisingai pateikti arba nutylėti faktai, įskaitant suklastotų dokumentų naudojimą, buvo lemiami suteikiant pabėgėlio statusą.

79. Valstybės narės gali panaikinti, nutraukti ar atsisakyti pratęsti statusą, kurį pabėgėliui suteikė vVyriausybinė, administracinė, teisminė arba pusiau teisminė institucija, arba nutraukti ar atsisakyti pratęsti jo galiojimą, kai:

a) yra rimto pagrindo laikyti jį arba ją keliančiu pavojų pavojingu valstybės narės, kurioje jis arba ji yra, saugumui;

b) jis arba ji yra galutiniu teismo sprendimu nuosprendžiu apkaltintas(-a) itin sunkiu nusikaltimu ir kelia pavojų tos valstybės narės visuomenei.

80. Susidarius šŠio straipsnio 4 dalyje nurodytomsse situacijomsse valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti pabėgėlio statuso, jei toks sprendimas dar nėra priimtas.

81. Asmenys, kuriems taikomaos šio straipsnio 4 arba 5 daliys, gali naudotis turi teisėmises, nustatytomisas ar panašiomisas į nustatytąsias Ženevos konvencijos 3, 4, 16, 22, 31, 32 ir 33 straipsniuose, jei jie yra valstybėje narėje.

V SKYRIUS

Priskyrimas prie papildomos apsaugos gavėjų Papildomos apsaugos reikalavimai

15 straipsnis

Ö Didelė žala Õ Smurto veiksmai

Ö Didelė žala Õ Smurto veiksmus yra sudaro:

a) mirties bausmė ar egzekucija arba

b) prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminamasntis elgesys arba baudimas kilmės šalyje, arba

c) rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

16 straipsnis

Papildomos apsaugos panaikinimas

82. Trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės nebetenka galimybės gauti papildomą apsaugą, kai aplinkybės, į kurias atsižvelgus dėl kurių buvo suteiktas papildomos apsaugos statusas, nustoja egzistuoti arba pasikeičia tiek, kad apsauga tampa nebereikalinga.

83. Taikydamos šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės atsižvelgia į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra toks svarbus ir ilgalaikiso pobūdžio, kad papildomą apsaugą galinčiam gauti asmeniui nebėra realaus Ö didelės žalos Õ smurto veiksmų pavojaus.

ò naujas

84. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma papildomos apsaugos gavėjui, kuris gali nurodyti įtikinamas priežastis, atsirandančias dėl anksčiau patirtos didelės žalos, padarytos atsisakius naudotis valstybės, kurios pilietybę turi, arba – asmens be pilietybės atveju – valstybės, kurioje anksčiau gyveno, apsauga.

ê 2004/83/EB

ð naujas

17 straipsnis

Papildomos apsaugos nesuteikimas

85. Trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikiama papildoma apsauga nesuteikiama, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad:

a) jis arba ji padarė nusikaltimą taikai, karo nusikaltimą arba nusikaltimą žmoniškumui, kaip apibrėžta tarptautiniuose dokumentuose, į kuriuos įtrauktos parengtuose numatyti nuostatoas dėl tokių nusikaltimų;

b) jis arba ji padarė sunkų nusikaltimą;

c) jis arba ji yra kaltas(-a) dėl Jungtinių Tautų siekiams ir principams prieštaraujančių veiksmų, nurodytų Jungtinių Tautų chartijos preambulėje ir 1 bei 2 straipsniuose;

d) jis arba ji kelia pavojų valstybės narės, kurioje yra, visuomenei ar saugumui.

86. Šio straipsnio 1 dalis taikoma asmenims, kurie kursto ar kitaip dalyvauja vykdant joje ten paminėtus nusikaltimus ar veiksmus.

87. Valstybės narės gali nustoti laikyti trečiosios šalies pilietį arba asmenį be pilietybės papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu, jei jis arba ji iki atvykimo į valstybę narę įvykdė vieną ar daugiau nusikaltimų, nenurodytų šio straipsnio 1 dalyje, kurie, jei būtų įvykdyti atitinkamoje valstybėje narėje, būtų baudžiami įkalinimu, ir jei jis arba ji išvyko iš savo kilmės šalies tik vien todėl, kad siekė išvengtių sankcijų už tokius nusikaltimus.

VI SKYRIUS

Papildomos apsaugos statusas

18 straipsnis

Papildomos apsaugos statuso suteikimas

Valstybės narės suteikia papildomos apsaugos statusą trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės, galinčiam gauti papildomą apsaugą pagal II ir V skyrius.

19 straipsnis

Papildomos apsaugos statuso panaikinimas, galiojimo nutraukimas ar atsisakymas pratęsti galiojimą

88. Jei tarptautinės apsaugos prašymas buvo pateiktas po šios direktyvos įsigaliojimo, valstybės narės panaikina, nutraukia ar atsisako pratęsti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės papildomos apsaugos statusą, kurį suteikė vVyriausybinė, administracinė, teisminė arba pusiau teisminė institucija galiojimą, jei jis nustoja būti papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu pagal 16 straipsnį.

89. Valstybės narės gali panaikinti, nutraukti ar atsisakyti pratęsti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės papildomos apsaugos statusą, kurį suteikė vVyriausybinė, administracinė, teisminė arba pusiau teisminė institucija galiojimą, arba nutraukti ar atsisakyti pratęsti jo galiojimą, jei suteikus papildomos apsaugos statusą jis arba ji nustojamas laikyti papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu pagal 17 straipsnio 3 dalį.

90. Valstybės narės panaikina, nutraukia ar atsisako pratęsti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės papildomos apsaugos statusąo arba nutraukia ar atsisako pratęsti jo galiojimą, jei:

a) jis arba ji, suteikus papildomos apsaugos statusą, neturėjo būti arba nustojo būti laikomas yra nebelaikomas papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu pagal 17 straipsnio 1 ir 2 dalis;

b) jo arba jos neteisingai pateikti arba nutylėti faktai, įskaitant suklastotų dokumentų naudojimą, buvo lemiami suteikiant papildomos apsaugos statusą.

91. Nepažeidžiant trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pareigos pagal 4 straipsnio 1 dalį atskleisti visus susijusius faktus ir pateikti visusą jo arba jos turimusą susijusiusą dokumentus informaciją, papildomos apsaugos statusą suteikusi valstybė narė turi individualiai nurodoyti, kad atitinkamas asmuo nustojo būti arba nėra papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

VII SKYRIUS

Tarptautinės apsaugos pobūdis

20 straipsnis

Bendrosios taisyklės

92. Šiuos skyriumis nepažeidžiamos Ženevos konvencijoje nustatytosų teisėsių.

93. Jei nenurodyta kitaip, šis skyrius taikomas ir tiek pabėgėliams, ir tiek papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims.

94. Įgyvendindamos šio skyriaus nuostatas, valstybės narės atsižvelgia į konkrečią savitą pažeidžiamų asmenų, pvz., nepilnamečių, nelydimų vienišų nepilnamečių, neįgalių asmenų, senyvų asmenų, nėščių moterų, vienišų tėvų su nepilnamečiais vaikais ð , prekybos žmonėmis aukų, psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų ï ir asmenų, kurie buvo kankinami, prievartaujami ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį lytinį smurtą, padėtį situaciją.

95. Šio straipsnio 3 dalis taikoma tik asmenims, kurių situaciją įvertinus individualiai, paaiškėjo, kad jie turi ypatingų savitų poreikių.

96. Įgyvendindamos šio skyriaus nuostatas dėl nepilnamečių, valstybės narės visų pirma atsižvelgia į turi įvertinti svarbiausius vaiko interesus.

6. Ženevos konvencijos nustatytose ribose valstybės narės gali sumažinti šio skyriaus teikiamas lengvatas, suteiktas pabėgėliams, kurių pabėgėlio statusas buvo gautas remiantis veikla, kuria buvo užsiimta vien tam arba labiausiai tam, kad susidarytų sąlygos, būtinos pripažinti pabėgėliu.

7. Valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų nustatytose ribose valstybės narės gali sumažinti šio skyriaus teikiamas lengvatas, suteiktas papildomą apsaugą galinčiam gauti asmeniui, kurio papildomos apsaugos statusas buvo gautas remiantis veikla, kuria buvo užsiimta vien tam arba labiausiai tam, kad susidarytų sąlygos, būtinos pripažinti papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu.

21 straipsnis

Apsauga nuo grąžinimo

97. Valstybės narės laikosi negrąžinimo principo pagal savo tarptautinius įsipareigojimus.

98. Kai taio nedraudžiama pagal šio straipsnio 1 dalyje minimusi įsipareigojimusai, valstybės narės gali grąžinti pabėgėlį, oficialiai pripažintą arba ne, jei:

a) yra rimtas pagrindaso laikyti jį arba ją pavojingu valstybės narės, kurioje jis yra, saugumui; arba

b) jis arba ji yra galutiniu teismo sprendimu nuosprendžiu apkaltintas(-a) itin sunkiu nusikaltimu ir kelia pavojų tos valstybės narės visuomenei.

99. Valstybės narės gali panaikinti, nutraukti ar atsisakyti pratęsti arba išduoti leidimą gyventi šalyje pabėgėliui, kuriam taikoma šio straipsnio 2 dalis.

22 straipsnis

Informacija

Kai tik asmenims, kurių atveju yra pripažinta, kad jiems yra reikalinga tarptautinės apsaugosa ð gavėjams ï , yra suteikiamas atitinkamas apsaugos statusas, valstybės narės jiems suteikia informaciją apie su tuo statusu susijusias teises ir pareigas įsipareigojimus ta kalba, kurią ð , kaip pagrįstai galima manyti, jie supranta ï greičiausiai supranta.

23 straipsnis

Šeimos vientisumo išsaugojimas

100. Valstybės narės užtikrina galimybę , kad išsaugoti šeimos vientisumąas gali būti išsaugotas.

101. Valstybės narės užtikrina, kad pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinės ï apsaugos statuso gavėjo turėtojo šeimos nariai, kuriems patiemsys ð ši apsauga ï negali būti suteikta gauti tokio statuso, turėtų teisę į 24–34 straipsniuose nurodytas lengvatas nacionalinių taisyklių nustatyta tvarka, kiek tai suderinama su šeimos nario asmeniniu teisiniu statusu.

Kiek tai susiję su papildomos apsaugos statuso turėtojų šeimos nariais, valstybės narės gali nustatyti tokių lengvatų sąlygas.

Šiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad suteikiamos lengvatos užtikrintų reikiamą pragyvenimo lygį.

102. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos tuomet, kai šeimos nariui nesuteikiama nėra arba nebūtų nebus suteiktas pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinė ï apsaugaos statusas pagal III ir V skyrius.

103. Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, valstybės narės nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais gali atsisakyti suteikti, gali sumažinti ar panaikinti jose ten nurodytas lengvatas dėl nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos sumetimų.

104. Valstybės narės gali nuspręsti, kad šis straipsnis taip pat taikomas kitiems artimiems giminaičiams, kurie paliekant kilmės šalį gyveno kartu arba kaip šeimos nariai ir kurie tuo metu buvo visiškai ar daugiausia priklausomi nuo asmens, kuriam tuo metu buvo suteikta ð tarptautinė apsauga ï turinčio pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusą.

24 straipsnis

Leidimai gyventi šalyje

105. Iškart po statuso suteikimo valstybės narės išduoda pabėgėlio statuso ð tarptautinės apsaugos ï gavėjams turėtojams išduoda leidimą gyventi šalyje, kuris turi galioti ne trumpiau kaip trejus metus ir gali būtių pratęsiamas, nebent dėl kitaip reikalautų įtikinamųos nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos priežasčiųtys būtų reikalaujama kitaip, ir nepažeidžiant 21 straipsnio 3 dalies.

Nepažeidžiant 23 straipsnio 1 dalies, pabėgėlio statuso ð tarptautinės apsaugos ï gavėjo turėtojo šeimos nariams išduodamas leidimas gyventi šalyje gali galioti trumpiau kaip trejus metus ir būtių pratęsiamas.

2. Iškart po statuso suteikimo valstybės narės išduoda papildomos apsaugos statuso turėtojams leidimą gyventi šalyje, kuris turi galioti ne trumpiau kaip vienerius metus ir būtų pratęsiamas, nebent kitaip reikalautų įtikinamos nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos priežastys.

25 straipsnis

Kelionės dokumentas

106. Valstybės narės išduoda pabėgėlio statuso turėtojams išduoda kelionės dokumentus, kurių forma nustatyta pateikiama Ženevos konvencijos papildomame dokumente, kad jie galėtų keliauti už jų teritorijos ribų, nebent dėl kitaip reikalautų įtikinamųos nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos priežasčiųtys būtų reikalaujama kitaip.

107. Valstybės narės išduoda papildomos apsaugos statuso turėtojams, kurie negali gauti nacionalinio paso, išduoda dokumentus, kuriuose turėdami leidžia jiems gali išvykti ð iš valstybių narių teritorijos ï keliauti bent tuomet, kai atsiranda rimtų humanitarinių priežasčių, dėl kurių jiems reikia būti kitoje valstybėje, nebent dėl kitaip reikalautų įtikinamųos nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos priežasčiųtys būtų reikalaujama kitaip.

26 straipsnis

Galimybė įsidarbinti

108. Valstybės narės leidžia pabėgėlio statuso ð tarptautinės apsaugos ï gavėjams turėtojams iš karto po pabėgėlio statuso ð tarptautinės apsaugos ï suteikimo užsiimti darbo veikla pagal darbo sutartį arba savarankiškai pagal taisykles, bendrai taikomas tai profesijai ir tai valstybinei tarnybai bendrai taikomas taisykles, iškart po pabėgėlio statuso suteikimo.

109. Valstybės narės užtikrina, kad ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statuso gavėjams turėtojams galimybės užsiimti tokia veikla kaip su įdarbinimu susijęs švietimas suaugusiesiems, profesinis mokymas rengimas ð , įskaitant kvalifikacijos kėlimo kursus, ï taip pat ir galimybės įgyti praktinės patirties darbo vietoje ð ir naudotis įdarbinimo tarnybų teikiamomis konsultavimo paslaugomis, ï būtų suteikiamos tokiomis pačiomis lygiavertėmis sąlygomis kaip ir piliečiams.

ò naujas

110. Valstybės narės siekia tarptautinės apsaugos gavėjams sudaryti palankesnes sąlygas naudotis šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis su įdarbinimu susijusio švietimo suaugusiems ir profesinio mokymo galimybėmis ir taiko tokias priemones, kaip pragyventi skirtos stipendijos ir paskolos, kurios teikiamos prireikus, arba galimybė dirbti ir studijuoti ne visą darbo dieną.

ê 2004/83/EB

ð naujas

3. Valstybės narės leidžia papildomos apsaugos statuso turėtojams užsiimti darbo veikla pagal darbo sutartį arba savarankiškai pagal taisykles, bendrai taikomas tai profesijai ir tai valstybinei tarnybai, iškart po papildomos apsaugos statuso suteikimo. Gali būti atsižvelgta į valstybių narių darbo rinkos padėtį, įskaitant galimą įsidarbinimo galimybių prioritetų nustatymą ribotam laikui, kuris nustatomas pagal nacionalinius įstatymus. Valstybės narės užtikrina, kad papildomos apsaugos statuso turėtojas galėtų užimti postą, kuris jam buvo pasiūlytas pagal nacionalines darbo rinkos prioritetų nustatymo taisykles.

4. Valstybės narės užtikrina, kad papildomos apsaugos statuso turėtojams galimybės užsiimti tokia veikla kaip su įsidarbinimu susijęs švietimas suaugusiems, profesinis rengimas ir praktinė patirtis darbo vietoje būtų suteikiamos remiantis tokiomis sąlygomis, kurias nustatys valstybės narės.

54. Taikomi valstybėse narėse galiojantys atlyginimąo, ir galimybes naudotis socialinioės draudimo apsaugos sistemomisų taikymo, kiek tai susijęusio su darbo veikla pagal darbo sutartį arba savarankiška darbo veikla, reglamentuojantys įstatymai ir kitos įdarbinimo sąlygos.

27 straipsnis

Mokymosi Ggalimybė mokytis

111. Visiems nepilnamečiams, kuriems suteiktas pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinė ï apsaugaos statusas, valstybės narės sudaro suteikia visas sąlygas naudotis švietimo sistema tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiams.

112. Valstybės narės suteikia galimybę suaugusiesiems, kuriems suteiktas ð tarptautinė ï pabėgėlio ar papildomos apsaugaos statusas, naudotis bendrąja švietimo sistema, toliau lavintis ar persikvalifikuoti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teisėtai toje šalyje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams.

3. Valstybės narės užtikrina vienodų sąlygų taikymą pabėgėlio ar papildomos apsaugos statuso turėtojams ir piliečiams taikomos užsienio diplomų, sertifikatų ir kitų oficialios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo tvarkos kontekste.

ò naujas

28 straipsnis

Galimybė naudotis kvalifikacijų pripažinimo tvarka

1. Valstybės narės užtikrina vienodų sąlygų taikymą tarptautinės apsaugos gavėjams ir piliečiams pagal galiojančią užsienio diplomų, pažymėjimų ir kitų formalių kvalifikacijų įrodymų pripažinimo tvarką.

2. Valstybės narės siekia užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos gavėjai, negalintys pateikti jų kvalifikaciją įrodančių dokumentų, turėtų galimybę naudotis atitinkamomis jų ankstesnio mokymosi vertinimo, patvirtinimo ir akreditavimo sistemomis. Visos šios priemonės atitinka 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo[20] 2 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 3 dalį.

3. Valstybės narės siekia užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos gavėjams dėl susijusių išlaidų nebūtų užkirstas kelias siekti jų užsienio diplomų, pažymėjimų ar kitų formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo arba jų ankstesnio mokymosi akreditavimo.

ê 2004/83/EB

ð naujas

2829 straipsnis

Socialinis aprūpinimas

113. Valstybės narės užtikrina, kad pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinės ï apsaugos statuso gavėjai turėtojai tokią tą statusą ð apsaugą ï suteikusioje valstybėje narėje gautų būtiną socialinę paramą, kokia kuri suteikiama tos valstybės narės piliečiams.

114. 2. Kaip išimtis bendrajai taisyklei, nustatytai šio straipsnio 1 dalyje, valstybės narės gali apriboti papildomos apsaugos statuso turėtojams suteikiamą socialinę apsaugą iki pagrindinių lengvatų, kurios teikiamos tokio paties lygio ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir piliečiams.

2930 straipsnis

Sveikatos priežiūra

115. Valstybės narės užtikrina, kad pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinės ï apsaugos statuso gavėjai turėtojai turėtų galimybę naudotis sveikatos priežiūros apsauga paslaugomis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tokiąį ð apsaugą ï statusą suteikusios valstybės narės piliečiai.

2. Kaip išimtis bendrajai taisyklei, nustatytai šio straipsnio 1 dalyje, valstybės narės gali apriboti papildomos apsaugos statuso turėtojams suteikiamą sveikatos apsaugą iki pagrindinių lengvatų, kurios teikiamos tokio paties lygio ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir piliečiams.

32. Valstybės narės, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tokį statusą suteikusios valstybės narės piliečiams, suteikia tinkamas reikiamą sveikatos priežiūros paslaugas ð , įskaitant, prireikus, psichinės sveikatos priežiūros paslaugas, ï apsaugą pabėgėlio ar papildomos ypatingų poreikių turintiems ð tarptautinės ï apsaugos statuso gavėjams turėtojams, kurie turi savitų poreikių, pvz., nėščioms moterims, neįgaliems asmenims, asmenims, kurie buvo kankinami, prievartaujami ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį lytinį smurtą, arba nepilnamečiams, kurie patyrė bet kokios formos blogą elgesį, nepriežiūrą, išnaudojimą, kankinimą, žiaurų, nežmonišką ir žeminamąntį elgesį arba nukentėjo nuo ginkluoto konflikto.

3031 straipsnis

Nelydimi Vieniši nepilnamečiai

116. Iškart, kai tik įmanoma po pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinės ï apsaugos statuso suteikimo, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrinti vienišų nelydimiems nepilnamečiamsų būtų užtikrinta atstovavimą teisinėe globa, arba, jei reikia, jiems atstovautų už nepilnamečių priežiūrą ir gerovę atsakinga organizacija per organizaciją, atsakingą už rūpinimąsi nepilnamečių gerove, arba bet kokiu kitu būdu būtų tinkamaiu atstovaujamaatstovavimu, įskaitant atstovavimą remiantis pagrįstą teisės aktais ar tTeismo sprendimu.

117. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečio poreikius įgyvendinant šią direktyvą tinkamai patenkintų paskirtas globėjas ar atstovas. Atitinkamos institucijos tai reguliariai atlieka vertinimustų.

118. Valstybės narės užtikrina, kad nelydimi vieniši nepilnamečiai būtų apgyvendinti:

a) su suaugusiais giminaičiais; arba

b) globojančioje šeimoje, arba

c) nepilnamečių rūpyba užsiimančiuose centruose, arba

d) kituose nepilnamečiams gyventi tinkamosenčiuose vietose būstuose.

Susidarius tokioms aplinkybėms Šia prasme į vaiko nuomonę požiūrį atsižvelgiama pagal jo amžių ir brandą.

119. Kiek įmanoma, broliai ir seserys neturi būti neišskiriami, atsižvelgiant į svarbiausius atitinkamo nepilnamečio interesus ir visų pirma į jo amžių ir brandą. Nelydimų Vienišų nepilnamečių gyvenamojisios vietaos keičiama keitimai turi būti kuo rečiau retesni.

120. Svarbiausius vienišo Valstybės narės, siekdamos užtikrinti nepilnamečio interesus, ð nustato tvarką, pagal kurią būtų siekiama kiek įmanoma greičiau po tarptautinės apsaugos suteikimo surasti nelydimų nepilnamečių šeimos narius ï nustato nepilnamečio interesus saugančios valstybės narės turi stengtis kuo greičiau surasti nepilnamečio šeimos narius. Tais atvejais, kai nepilnamečio arba jo ar jos artimiems giminaičiams, ypač, jei jie liko kilmės šalyje, gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, reikia pasirūpinti, kad informacijaos apie tuos asmenis būtų renkama rinkimas, tvarkomaymas ir platinamaimas vyktų konfidencialiai.

121. Dirbantieji su nelydimais vienišais nepilnamečiais yra turi būti dalyvavę ð ir turi toliau dalyvauti ï gavę ar gauti atitinkamuoseą mokymuose parengimą apie jų poreikius.

3132 straipsnis

Apgyvendinimo galimybė

Valstybės narės užtikrina, kad pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinės ï apsaugos statuso gavėjams turėtojai gautų būtų suteikta apgyvendinimo galimybėę apsigyventi lygiavertėmis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti jų teritorijose teisėtai legaliai gyvenantiemsys trečiųjų šalių piliečiamsi. ðValstybės narės siekia įgyvendinti politiką, kurios tikslas – užkirsti kelią tarptautinės apsaugos gavėjų diskriminacijai ir užtikrinti lygias apgyvendinimo galimybes. ï

3233 straipsnis

Teisė laisvai judėti Judėjimo valstybėje narėje laisvė

Valstybės narės suteikia pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinės ï apsaugos statuso gavėjams turėtojams suteikia teisę laisvai judėti judėjimo jų teritorijoje laisvę tokiomis pačiomis sąlygomis ir taikydamosant tokius pačius apribojimus kaip ir kitiems jų teritorijojse teisėtai legaliai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams.

3334 straipsnis

Galimybė pasinaudoti integracijos priemonėmis

122. Siekdamosiant palengvinti pabėgėlių ð tarptautinės apsaugos gavėjų ï integraciją į visuomenę, valstybės narės ð užtikrina galimybę pasinaudoti ï, turi numatyti jų nuomone, tinkamomis integracijos programomisas, kurios joms atrodo tinkamos, ð kad būtų atsižvelgta į konkrečius tarptautinės apsaugos gavėjų poreikius, ï arba nustato išankstines sudaryti sąlygas, kuriomis užtikrinama garantuojančias galimybėę pasinaudoti tokiomis programomis.

1 Jei valstybės narės mano, kad tai būtina, papildomos apsaugos turėtojams suteikiama galimybė pasinaudoti integracijos programomis.

ò naujas

123. Į tokias integracijos programas galėtų būti įtrauktos įvadinės programos ir kalbų kursai, parengti taip, kad kuo geriau atitiktų tarptautinės apsaugos gavėjų poreikius.

ê 2004/83/EB (pritaikytas)

ð naujas

3435 straipsnis

Repatriacija

Valstybės narės gali suteikti pagalbą pabėgėlio ar papildomos ð tarptautinės ï apsaugos statuso gavėjams turėtojams, kurie pageidauja grįžti į savo šalį išvykti iš šalies.

VIII SKYRIUS

Administracinis bendradarbiavimas

3536 straipsnis

Bendradarbiavimas

Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę ryšių palaikymo instituciją √ ir praneša jos ∏ , kurios adresą praneša Komisijai,. √ Komisija ∏ perduoda kuri pranešą √ šią informaciją ∏ jį kitoms valstybėms narėms.

Bendradarbiaudamos su Komisija valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių tiesioginiam bendradarbiavimui užmegzti ir keitimuisi informacija tarp kompetentingų institucijų keitimuisi informacija užtikrinti nustatyti.

3637 straipsnis

Darbuotojai Personalas

Valstybės narės užtikrina, kad šią direktyvą įgyvendinančios institucijos ir kitos organizacijos būtų tinkamai apmokytos gautų reikiamą parengimą ir pagal nacionalinėsių teisės įstatymų nuostatas būtų įpareigotos laikytis saistomos konfidencialumo principo dėl bet kokios savo darbo metu gaunamos informacijos.

IX SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

3738 straipsnis

Ataskaitos

124. Iki 2008 m. balandžio 10 d. ð [...] ï Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos įgyvendinimoą ataskaitą ir pasiūlymus dėl būtinų pakeitimų pasiūlo reikiamas pataisas. Šie pataisų pasiūlymai dėl 15, 26 ir 33 straipsnių pateikiami pirmenybės principu. Valstybės narės iki 2007 m. spalio 10 d. ð [...] ï nusiunčia Komisijai visą informaciją, reikalingą ataskaitai parengti.

125. Pateikusi minėtą ataskaitą Komisija teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos įgyvendinimoą ataskaitas teikia ne rečiau kaip kas penkerius metus.

3839 straipsnis Perkėlimas į nacionalinęius teisę teisės aktus

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus imasi būtinų priemonių, kuriaisos, įsigaliojusios iki 2006 m. spalio 10 d., √ įsigaliojusiais ne vėliau kaip iki [...] Õ įgyvendinami šią direktyvą Ö [...] straipsniai [straipsniai, kurie iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos] ∏. Jos nedelsdamos praneša apie tai √ pateikia ∏ Komisijai √ tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę ∏.

Valstybės narės, priimdamos tvirtindamos šias priemones nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant oficialiai. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. √Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, panaikinamą šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką ir suformuluoja minėtą teiginį. ∏

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo sritiesyje priimtų nacionalinės teisės aktų √ pagrindinių ∏ nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus √ ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę. ∏

ê

40 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2004/83/EB panaikinama nuo [dienos, einančios po nustatytosios [...] straipsnio pirmoje pastraipoje] nepažeidžiant valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminu, numatytu I priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

ê 2004/83/EB

3941 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

ê

[…] straipsniai taikomi nuo [dienos, einančios po nurodytosios [...] straipsnio pirmos dalies pirmoje pastraipoje].

ê 2004/83/EB (pritaikytas)

4042 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta [...]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas […] […]

ê

I PRIEDAS

A dalis

Panaikinta direktyva(nurodyta 40 straipsnyje)

Tarybos direktyva 2004/83/EB | (OL L 304, 2004 9 30, p. 12) |

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas(nurodyta 39 straipsnyje)

Direktyva | Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas |

2004/83/EB | 2006 m. spalio 10 d. |

_____________

II PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2004/83/EB | Ši direktyva |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

2 straipsnio įžanginė formuluotė | 2 straipsnio įžanginė formuluotė |

2 straipsnio a punktas | 2 straipsnio a punktas |

- | 2 straipsnio b punktas |

2 straipsnio b–g punktai | 2 straipsnio c–h punktai |

- | 2 straipsnio i punktas |

2 straipsnio h punktas - | 2 straipsnio j punkto pirma ir antra įtraukos 2 straipsnio j punkto trečia, ketvirta ir penkta įtraukos |

- | 2 straipsnio k punktas |

2 straipsnio i punktas | 2 straipsnio l punktas |

2 straipsnio j punktas | 2 straipsnio m punktas |

2 straipsnio k punktas | 2 straipsnio n punktas |

3 straipsnis | 3 straipsnis |

4 straipsnis | 4 straipsnis |

5 straipsnis | 5 straipsnis |

6 straipsnis | 6 straipsnis |

7 straipsnis | 7 straipsnis |

8 straipsnio 1 ir 2 dalys | 8 straipsnio 1 ir 2 dalys |

8 straipsnio 3 dalis | - |

9 straipsnis | 9 straipsnis |

10 straipsnis | 10 straipsnis |

11 straipsnio 1 ir 2 dalys | 11 straipsnio 1 ir 2 dalys |

- | 11 straipsnio 3 dalis |

12 straipsnis | 12 straipsnis |

13 straipsnis | 13 straipsnis |

14 straipsnis | 14 straipsnis |

15 straipsnis | 15 straipsnis |

16 straipsnio 1 ir 2 dalys | 16 straipsnio 1 ir 2 dalys |

- | 16 straipsnio 3 dalis |

17 straipsnis | 17 straipsnis |

18 straipsnis | 18 straipsnis |

19 straipsnis | 19 straipsnis |

20 straipsnio 1–5 dalys | 20 straipsnio 1–5 dalys |

20 straipsnio 6 ir 7 dalys | - |

21 straipsnis | 21 straipsnis |

22 straipsnis | 22 straipsnis |

23 straipsnio 1 dalis | 23 straipsnio 1 dalis |

23 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa | 23 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |

23 straipsnio 2 dalies antra pastraipa | - |

23 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa | - |

23 straipsnio 3–5 dalys | 23 straipsnio 3–5 dalys |

24 straipsnio 1 dalis | 24 straipsnio 1 dalis |

24 straipsnio 2 dalis | - |

25 straipsnis | 25 straipsnis |

26 straipsnio 1–3 dalys | 26 straipsnio 1–3 dalys |

26 straipsnio 4 dalis | - |

26 straipsnio 5 dalis | 26 straipsnio 4 dalis |

27 straipsnio 1 ir 2 dalys | 27 straipsnio 1 ir 2 dalys |

27 straipsnio 3 dalis | 28 straipsnio 1 dalis |

- | 28 straipsnio 2 ir 3 dalys |

28 straipsnio 1 dalis | 29 straipsnio 1 dalis |

28 straipsnio 2 dalis | - |

29 straipsnio 1 dalis | 30 straipsnio 1 dalis |

29 straipsnio 2 dalis 29 straipsnio 3 dalis | - 30 straipsnio 2 dalis |

30 straipsnis | 31 straipsnis |

31 straipsnis | 32 straipsnis |

32 straipsnis | 33 straipsnis |

33 straipsnis | 34 straipsnis |

34 straipsnis | 35 straipsnis |

35 straipsnis | 36 straipsnis |

36 straipsnis | 37 straipsnis |

37 straipsnis | 38 straipsnis |

38 straipsnis | 39 straipsnis |

- | 40 straipsnis |

39 straipsnis | 41 straipsnis |

40 straipsnis | 42 straipsnis |

– | I priedas |

– | II priedas |

[1] OL L 304, 2004 9 30, p. 12.

[2] „Prieglobsčio politikos planas. Kompleksinis požiūris į apsaugą Europos Sąjungoje“ (COM (2008) 360).

[3] COM (2007) 301.

[4] Galima rasti adresu

http://ec.europa.eu/justice_home/doc_centre/immigration/integration/doc/2007/handbook_2007_en.pdf.

[5] Galima rasti adresu http://ec.europa.eu/justice_home/doc_centre/asylum/studies/wai/doc_asylum_studies_en.htm

[6] UNHCR, "Asylum in the European Union, A study on the implementation of the Qualification Directive", november 2007; ELENA/ECRE, "The impact of the EU Qualification Directive on International protection", oktober 2008; France Terre d'Asile, "Asile La protection subsidiaire en Europe: Un mosaïque de droits", Les cahiers du social no 18, september 2008; Dutch Refugee Council/ECRE, "Networking on the Transposition of the Qualification Directive", december 2008, Nijmegen University; "The Qualification Directive: Central themes, Problem issues, and Implementation in selected MS", Karin Zwaan (udgiver), 2007.

[7] GHK – poveikio vertinimo tyrimai dėl priemonių, susijusių su trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, bei jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių reikalavimų, kurie grindžiami Tarybos direktyva 2004/83/EB, būsimo plėtojimo ir dėl priemonių, susijusių su būtiniausių reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, kuri grindžiama Tarybos direktyva 2005/85/EB, būsimo plėtojimo; daugkartinė bendroji paslaugų sutartis JLS/2006/A1/004.

[8] OL L 326, 2005 12 13, p. 13.

[9] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pasiūlymas (COM (2008) 820 galutinis/2).

[10] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos minimalios normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, pasiūlymas (COM (2008) 815 galutinis/2).

[11] Teismo buvo paprašyta priimti prejudicinį sprendimą dėl to, ar pavojaus papildomos apsaugos prašytojo asmeniui ar jo gyvybei patirti rimtą asmeninę grėsmę egzistavimas nustatomas tik tuo atveju, jeigu apsaugos prašytojas pateikia įrodymus, jog pavojus jam kyla dėl konkrečiai su jo situacija susijusių priežasčių, o jei taip nėra, nurodyti kriterijus, kuriais remiantis galima laikyti, jog toks pavojus egzistuoja.

[12] 2007 m. sausio 11 d. sprendimas Salah Sheekh prieš Nyderlandus , 141 punktas.

[13] 2006 m. vasario 15 d. sprendimai Niedzwiecki prieš Vokietiją ir Okpisz prieš Vokietiją .

[14] Antrasis leidimas, kurį galima rasti adresu http://ec.europa.eu/justice_home/doc_centre/immigration/integration/doc/2007/handbook_2007_en.pdf, p. 32–36.

[15] OL C […], […], p. […].

[16] OL C […], […], p. […].

[17] OL C […], […], p. […].

[18] OL L 304, 2004 9 30, p. 12.

[19] OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

[20] OL L 255, 2005 9 30, p. 22.