52009PC0439

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 1.9.2009

KOM(2009) 439 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės 2010 m. ir su jomis susijusios sąlygos

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

110

- Pasiūlymo tikslai

Šio pasiūlymo tikslas − valstybėms narėms nustatyti komerciniu požiūriu svarbiausių Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos galimybes 2010 metams.

120

- Bendrosios aplinkybės

Pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, bendrąja žuvininkystės politika (BŽP) siekiama užtikrinti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami laikantis tvarių ekonominių, aplinkos ir socialinių sąlygų. Svarbi priemonė siekiant šio tikslo yra kiekvienais metais nustatomos žvejybos galimybės, t. y. bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), kvotos ir žvejybos pastangų apribojimai.

Siekiant supaprastinti su metiniu BLSK ir kvotomis susijusius sprendimus ir siekiant, kad jie būtų aiškesni, nuo 2006 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybės nustatomos atskiru reglamentu – 2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 52/2006, nustatančiu Baltijos jūroje 2006 m. taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas.

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) atitinkamai 2009 m. gegužės mėn. ir 2009 m. birželio mėn. pateikė mokslines rekomendacijas dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių 2010 m.

Pasiūlymas sudarytas iš trijų žvejybai Baltijos jūroje valdyti 2010 m. svarbių skyrių: pirmame skyriuje nustatomi BLSK ir kvotos, antrame apribojamos žvejybos pastangos, trečiame nustatomos susijusios techninės priemonės.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Žvejybos galimybės ir jų paskirstymo valstybėms narėms tvarka reglamentuojami kasmet. Naujausias reglamentas yra 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1322/2008, kuriuo nustatomos Baltijos jūroje 2009 m. taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos.

Žvejybai Baltijos jūroje valdyti taip pat svarbus 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98.

2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiame Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiančiame Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 779/97, apibūdintos atitinkamų atlantinių menkių išteklių atkūrimo kontrolės ir stebėsenos priemonės. Jame taip pat išdėstytos vakarinės ir rytinės dalies atlantinių menkių išteklių BLSK ir susijusių žvejybos pastangų apribojimų nustatymo taisyklės.

- Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Siūlomos priemonės atitinka bendrosios žuvininkystės politikos tikslus ir yra suderinamos su Bendrijos darnaus vystymosi politika.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

- Patirties kaupimas ir panaudojimas

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi

Konsultuotasi su šiomis mokslinėmis organizacijomis: Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK).

Bendrija kasmet prašo TJTT ir ŽMTEK pateikti mokslines rekomendacijas dėl svarbių žuvų išteklių būklės. Gautose rekomendacijose aptarti visi Baltijos jūros žuvų ištekliai, kuriems siūloma nustatyti BLSK, išskyrus 31 pakvadračio jūrines plekšnes ir atlantines silkes, dėl kurių šiais metais rekomendacijų nepateikta. Siūlomi BLSK grindžiami tomis rekomendacijomis, tačiau į jas ne visada atsižvelgiama besąlygiškai. Atsižvelgiant į Komisijos tikslą užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą, kartu išlaikant stabilias žvejybos galimybes, kasmet nustatomas BLSK nuo ankstesnių metų BLSK gali skirtis ne daugiau kaip 15 %, jeigu dėl išteklių būklės nereikia imtis griežtesnių priemonių. Kai ištekliams taikomas valdymo planas, siūlomas BLSK turi atitikti tą planą.

Siūlomas atlantinių menkių išteklių BLSK atitinka Baltijos jūros atlantinių menkių ištekliams ir žvejybos būdams, kuriuos taikant žvejojamos tų išteklių žuvys, daugiamečiame plane taikomą laipsnišką metodą. Pagrindinė plano dalis – palaipsniui mažinti žvejybos pastangas iki ilgalaikių tausių žvejybos lygių, kuriais bus užtikrintas išteklių atkūrimas ir dideli bei stabilūs sužvejojamų žuvų kiekiai.

Baltijos jūros atlantinių lašišų ištekliams valdyti jūrų ir vidaus vandenyse reikia papildomų priemonių, kad prireikus būtų palengvintas veiksmingas išteklių atkūrimas. Rengiamas atlantinių lašišų išteklių valdymo planas.

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Skyrius, kuriame nustatomi žvejybos pastangų apribojimai, ir skyrius, kuriame nustatomos susijusios techninės priemonės, atitinka Tarybos 2006 m. gruodžio mėn. priimtus sprendimus dėl 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1941/2006, nustatančio Baltijos jūroje 2007 m. taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, ir dėl 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007, nustatančio Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą. Priimant abu šiuos reglamentus, 2005 ir 2006 m. konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis: žvejybos sektoriaus atstovais, žuvininkystės srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir atitinkamomis valstybėmis narėmis.

2009 m. birželio mėn. konsultuotasi su Baltijos jūros regiono patariamąja taryba (BJRPT) jos priedugnio ir pelaginių rūšių žuvų žvejybos darbo grupės posėdžiuose ir vykdomojo komiteto posėdyje, remiantis Komisijos komunikatu „Konsultacijos dėl 2010 m. žvejybos galimybių“. Pasiūlymą moksliškai pagrindė TJTT ir ŽMTEK. Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas pateikė taisykles, kurių jis žada laikytis nustatydamas BLSK ir kvotas 2010 metams remdamasis politikos pareiškimu. Pasiūlyme atitinkamai apsvarstytos šiuose posėdžiuose pareikštos preliminarios nuomonės bei vėliau pateiktos raštiškos rekomendacijos dėl visų susijusių žuvų išteklių ir į jas atsižvelgta.

BJRPT pritaria, kad būtų taikomas daugiametis atlantinių menkių išteklių valdymo planas, tačiau nesutinka, kad BLSK būtų pritaikytas prie ilgalaikių tausių žvejybos lygių, jei, BJRPT nuomone, išteklių būklė yra stabili arba jei atitinkamam ištekliui ar kitiems ištekliams teigiamą poveikį turėtų esamų BLSK išlaikymas arba BLSK padidinimas viršijant lygius, pasiektus taikant Komunikate „Konsultacijos dėl 2010 m. žvejybos galimybių“ nustatytas žvejybos taisykles.

- Poveikio vertinimas

Jei siūlomos priemonės bus įgyvendintos, Bendrijos laivų žvejybos Baltijos jūroje galimybės visų sužvejojamų atitinkamų rūšių žuvų kiekio atžvilgiu iš viso sumažės maždaug 10 %. Kai kurių atlantinių silkių ir atlantinių šprotų išteklių žvejybos galimybės mažinamos todėl, kad išteklių būklė nėra tiksliai žinoma ir todėl, kad jie nepakankamai pasipildė. Didžiausią ekonominį poveikį turėsiantis sumažinimas yra Baltijos jūros vakarinės dalies atlantinių silkių BLSK; jis mažinamas todėl, kad šie ištekliai pernelyg intensyviai žvejojami ir manoma, kad jie greitai mažės dėl nepakankamo išteklių pasipildymo pastaraisiais metais. Vadovaujantis daugiamečiu planu padidinti Baltijos jūros vakarinės ir rytinės dalies atlantinių menkių BLSK.

Pasiūlymas nėra tik trumpalaikis sprendimas, bet ir per ilgesnį laiką įgyvendintino metodo, kuriuo žvejybos mastas laipsniškai mažinamas tol, kol bus užtikrintas ilgalaikis tausus žvejybos lygis, dalis.

Todėl, taikant pasiūlyme nustatytą metodą, per vidutinės trukmės arba ilgą laikotarpį žvejybos pastangos sumažės, tačiau ilguoju laikotarpiu kvotos išliks stabilios arba padidės. Numatoma, kad metodo taikymo ilgalaikės pasekmės bus sumažėjęs poveikis aplinkai dėl žvejybos pastangų sumažėjimo, žvejybos sektoriaus sumažėjimas dėl mažesnio laivų skaičiaus ir (arba) sumažėjusių vidutinių kiekvieno laivo žvejybos pastangų ir nepakitęs arba padidėjęs iškraunamų žuvų kiekis. Žvejybos veiklos tvarumas ilguoju laikotarpiu padidės.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Teisinis pagrindas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002, ypač jo 20 straipsnis, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/1996, ypač jo 2 straipsnis, ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, ypač jo 5 straipsnis ir 8 straipsnio 3 dalis.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Pasiūlymas poveikio Bendrijos biudžetui neturi.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

- Išsamus paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu nustatomos valstybių narių tam tikrų žuvų išteklių arba išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2010 m. galimybės ir susijusios sąlygos.

Valstybėms narėms skirti BLSK ir kvotos pateikti I priede. Siūlomi skaičiai grindžiami mokslinėmis rekomendacijomis, konsultacijomis su BJRPT ir bendrosiomis BLSK bei kvotų nustatymo nuostatomis, apibrėžtomis Komisijos komunikate „Konsultacijos dėl 2010 m. žvejybos galimybių“. Dviejų atlantinių menkių išteklių BLSK ir kvotos glaudžiai susiję su II priede nustatytais žvejybos pastangų apribojimais. III priede nustatytos techninės priemonės – pereinamojo laikotarpio europinių upinių plekšnių ir paprastųjų otų žvejybos valdymo priemonės.

Uždraudžiama atrinkti bet kurios rūšies, kuriai taikoma kvota, geriausias žuvis. Bendrasis draudimo atrinkti geriausias žuvis tikslas – mažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Draudimas atrinkti geriausias žuvis reiškia, kad draudžiama į jūrą išmesti rūšių, kurioms taikomos kvotos, žuvis, kurias pagal Bendrijos žuvininkystės srities teisės aktus galima teisėtai žvejoti ir iškrauti.

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės 2010 m. ir su jomis susijusios sąlygos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[1], ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/1996, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[2], ypač jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1098/2007, nustatantį Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą[3], ypač į jo 5 straipsnį ir 8 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje reikalaujama, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, visų pirma Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. STECF) parengtą ataskaitą, taip pat atsižvelgdama į visas rekomendacijas, gautas iš Baltijos jūros regiono patariamosios tarybos (BJRPT, angl. BSRAC), patvirtintų priemones, reikalingas užtikrinti, kad būtų galima naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą.

(2) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje numatyta, kad Taryba turi nustatyti žvejybos galimybių apribojimus žvejybos rajone arba žvejybos rajonų grupėje ir šias žvejybos galimybes paskirstyti valstybėms narėms.

(3) Siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos galimybių valdymą turėtų būtų nustatytos specialios sąlygos, pagal kurias būtų vykdomos žvejybos operacijos.

(4) Bendrijos lygmeniu reikia nustatyti žvejybos valdymo principus ir tam tikras procedūras, kad valstybės narės galėtų užtikrinti su jų vėliava plaukiojančių laivų valdymą.

(5) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje pateiktos apibrėžtys, kurios yra svarbios paskirstant žvejybos galimybes.

(6) Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį privaloma nustatyti išteklius, kuriems taikomos įvairios tame reglamente nurodytos priemonės.

(7) Žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal Bendrijos teisės aktus, visų pirma pagal 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87, nustatantį išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles[4], 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2807/83, nustatantį išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles[5], 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą[6], 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2244/2003, nustatantį išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų[7], 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2930/86, nustatantį žvejybinių laivų charakteristikas[8], 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo[9], 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose[10], 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1098/2007, nustatantį Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą[11], ir 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti[12].

(8) Siekiant užtikrinti, kad metinės žvejybos galimybės būtų nustatytos taip, kad aplinkos, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais ištekliai būtų naudojami tausiai, atsižvelgta į BLSK nustatymo principus, apibūdintus Komisijos komunikato „Konsultacijos dėl 2010 m. žvejybos galimybių“[13] 4, 5 ir 7–9 punktuose.

(9) Siekiant sumažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį, tikslinga uždrausti atrinkti bet kurios rūšies, kuriai taikoma kvota, geriausias žuvis; šis draudimas reiškia, kad draudžiama į jūrą išmesti rūšių, kurioms taikomos kvotos, žuvis, kurias pagal Bendrijos žuvininkystės srities teisės aktus galima teisėtai žvejoti ir iškrauti.

(10) Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo, 2010 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos priemonės, susijusios su techninėmis žvejybos sąlygomis.

(11) Siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinį Bendrijos žvejams, svarbu, kad žvejybą šiuose rajonuose būtų galima pradėti 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į klausimo skubumą būtina nustatyti išimtį taikant aštuonių savaičių laikotarpį, nurodytą Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos, Europos Anglių ir plieno bendrijos bei Europos Atominės energijos bendrijos steigimo sutarčių, I dalies 4 punkte,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS Taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės 2010 m. ir tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygos.

2 straipsnis Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai), vykdantiems veiklą Baltijos jūroje.

3 straipsnis Apibrėžtys

Be Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatytųjų, šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) zonos – Reglamente (EB) Nr. 2187/2005 apibrėžtos zonos;

b) Baltijos jūra – TJTT 22–32 pakvadračiai;

c) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – kasmet leidžiamas sužvejoti kiekvieno išteklio kiekis;

d) kvota – Bendrijai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirto BLSK dalis;

e) nebuvimo uoste diena – nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis, kuriuo laivas nebūna uoste, arba šio laikotarpio dalis.

II SKYRIUSŽvejybos galimybės ir susijusios sąlygos

4 straipsnis Sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai ir jo paskirstymas

Sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, šių apribojimų paskirstymas valstybėms narėms ir papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį nurodyti šio reglamento I priede.

5 straipsnis Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

1. I priede nustatyti sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai valstybėms narėms nustatomi nepažeidžiant:

a) žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b) perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį;

c) papildomų žuvų kiekių, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d) pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį perkeliamų neišnaudotų kiekių;

e) išskaitymų pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 338/2008 5 straipsnį .

2. Neišnaudotas kvotas perkeliant į 2011 m., visiems ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, galima taikyti Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalį, nukrypstant nuo to reglamento.

6 straipsnis Sužvejojamų žuvų kiekiui ir priegaudai taikomos sąlygos

1. Išteklių, kurių žvejybai nustatyti sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik jeigu:

a) žuvis sužvejojo kvotą turinčios valstybės narės laivai, ir ta kvota nėra išnaudota, arba

b) kitų nei atlantinės silkės ir atlantiniai šprotai rūšių žuvys susimaišiusios su kitų rūšių žuvimis, žuvys sužvejotos tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis nei 32 mm, ir sužvejotos žuvys nerūšiuojamos nei laive, nei iškraunant.

2. Visi iškrautų žuvų kiekiai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus pagal 1 dalies b punktą sužvejotų žuvų kiekius.

3. Jei valstybei narei paskirta atlantinių silkių kvota išnaudota, žvejybos laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje ir veiklą vykdantiems tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikoma atitinkama kvota, draudžiama iškrauti neišrūšiuotas sužvejotas žuvis, jei tarp jų yra atlantinių silkių.

4. Jei valstybei narei paskirta atlantinių šprotų kvota išeikvota, žvejybos laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje ir veiklą vykdantiems tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikoma atitinkama kvota, draudžiama iškrauti neišrūšiuotas sužvejotas žuvis, jei tarp jų yra atlantinių šprotų.

7 straipsnis Draudimas atrinkti geriausias žuvis

Per žvejybos operacijas sužvejotos tų rūšių, kurioms taikomos kvotos, žuvys laikomos laive, o po to iškraunamos, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų Bendrijos žuvininkystės srities teisės aktuose, kuriais nustatomos techninės, kontrolės ir išsaugojimo priemonės, visų pirma šiame reglamente ir reglamentuose (EB) Nr. 2187/2005, (EEB) Nr. 2847/1993 ir (EB) Nr. 2371/2002, nustatytiems įpareigojimams.

8 straipsnis Žvejybos pastangų apribojimai

1. Žvejybos pastangų apribojimai nustatyti II priede.

2. 1 dalyje nurodyti apribojimai taikomi TJTT 27 ir 28.2 pakvadračiams, jei Komisija nėra priėmusi sprendimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 2 dalį tiems pakvadračiams netaikyti to reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 3, 4 bei 5 dalyse ir 13 straipsnyje nustatytų apribojimų.

3. 1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi TJTT 28.1 pakvadračiui, jei Komisija nėra priėmusi sprendimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 4 dalį, kad tam pakvadračiui taikomi Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3, 4 bei 5 dalyse nustatyti apribojimai.

9 straipsnis Techninės pereinamojo laikotarpio priemonės

Techninės pereinamojo laikotarpio priemonės nustatytos III priede.

III SKYRIUSBaigiamosios nuostatos

10 straipsnis Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį siųsdamos Komisijai duomenis apie iškrautus sužvejotų žuvų kiekius, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

11 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

Sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai ir susijusios sąlygos, taikomos vykdant kasmetinį sužvejojamų žuvų kiekio apribojimų, taikomų Bendrijos laivams rajonuose, kuriuose galioja sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai pagal rūšis ir žvejybos rajoną, valdymą

Šiose lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK ir kvotos (tonomis gyvojo svorio, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip), jų paskirstymas valstybėms narėms ir susijusios sąlygos vykdant kasmetinį kvotų valdymą.

Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal lotyniškus abėcėlės tvarka išdėstytus rūšių pavadinimus. Šiose lentelėse naudojami tokie rūšių kodai:

Mokslinis pavadinimas | Triraidis kodas | Bendrinis pavadinimas |

Clupea harengus | HER | Atlantinė silkė |

Gadus morhua | COD | Atlantinė menkė |

Platichthys flesus | FLX | Europinė upinė plekšnė |

Pleuronectes platessa | PLE | Jūrinė plekšnė |

Psetta maxima | TUR | Paprastasis otas |

Salmo salar | SAL | Atlantinė lašiša |

Sprattus sprattus | SPR | Atlantinis šprotas |

Rūšis | Atlantinė silkė | Zona | 30–31 pakvadračiai |

Clupea harengus | HER/3D30.; HER/3D31. |

Suomija | 84 721 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Švedija | 18 615 |

EB | 103 336 |

BLSK | 103 336 |

Rūšis | Atlantinė silkė | Zona | 22–24 pakvadračiai |

Clupea harengus | HER/3B23.; HER/3C22.; HER/3D24. |

Danija | 3 009 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 11 845 |

Suomija | 2 |

Lenkija | 2 793 |

Švedija | 3 820 |

EB | 21 469 |

BLSK | 21 469 |

Rūšis | Atlantinė silkė | Zona | 25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračiai |

Clupea harengus | HER/3D25.; HER/3D26.; HER/3D27.; HER/3D28.; HER/3D29.; HER/3D32. |

Danija | 2 685 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 712 |

Estija | 13 714 |

Suomija | 26 769 |

Latvija | 3 384 |

Lietuva | 3 564 |

Lenkija | 30 412 |

Švedija | 40 828 |

EB | 122 068 |

BLSK | Netaikoma |

Rūšis | Atlantinė silkė | Zona | 28.1 pakvadratis |

Clupea harengus | HER/03D.RG |

Estija | 16 809 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Latvija | 19 591 |

EB | 36 400 |

BLSK | 36 400 |

Rūšis | Atlantinė menkė | Zona | 25–32 pakvadračių EB vandenys |

Gadus morhua | COD/3D25.; COD/3D26.; COD/3D27.; COD/3D28.; COD/3D29.; COD/3D30.; COD/3D31.; COD/3D32. |

Danija | 11 777 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 4 685 |

Estija | 1 148 |

Suomija | 901 |

Latvija | 4 379 |

Lietuva | 2 885 |

Lenkija | 13 561 |

Švedija | 11 932 |

EB | 51 267 |

BLSK | Netaikoma |

Rūšis | Atlantinė menkė | Zona | 22–24 pakvadračių EB vandenys |

Gadus morhua | COD/3B23.; COD/3C22.; COD/3D24. |

Danija | 7 726 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 3 777 |

Estija | 171 |

Suomija | 152 |

Latvija | 639 |

Lietuva | 415 |

Lenkija | 2 067 |

Švedija | 2 753 |

EB | 17 700 |

BLSK | 17 700 |

Rūšis | Jūrinė plekšnė | Zona | 22–32 pakvadračių EB vandenys |

Pleuronectes platessa | PLE/3B23.; PLE/3C22.; PLE/3D24.; PLE/3D25.; PLE/3D26.; PLE/3D27.; PLE/3D28.; PLE/3D29.; PLE/3D30.; PLE/3D31.; PLE/3D32. |

Danija | 2 179 | Prevencinis BLSK. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 242 |

Lenkija | 456 |

Švedija | 164 |

EB | 3 041 |

BLSK | 3 041 |

Rūšis | Atlantinė lašiša | Zona | 22–31 pakvadračių EB vandenys |

Salmo salar | SAL/3B23.; SAL/3C22.; SAL/3D24.; SAL/3D25.; SAL/3D26.; SAL/3D27.; SAL/3D28.; SAL/3D29.; SAL/3D30.; SAL/3D31. |

Danija | 54 556 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 6 070 | (1) |

Estija | 5 545 | (1) |

Suomija | 68 028 | (1) |

Latvija | 34 700 | (1) |

Lietuva | 4 079 | (1) |

Lenkija | 16 550 | (1) |

Švedija | 73 745 | (1) |

EB | 263 273 | (1) |

BLSK | Netaikoma |

__________ |

(1) Nurodomas žuvų skaičius. |

Rūšis | Atlantinė lašiša | Zona | 32 pakvadračio EB vandenys |

Salmo salar | SAL/3D32. |

Estija | 1 581 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Suomija | 13 838 | (1) |

EB | 15 419 | (1) |

BLSK | Netaikoma |

_________ |

(1) Nurodomas žuvų skaičius. |

Rūšis | Atlantinis šprotas | Zona | 22–32 pakvadračių EB vandenys |

Sprattus sprattus | SPR/3B23.; SPR/3C22.; SPR/3D24.; SPR/3D25.; SPR/3D26.; SPR/3D27.; SPR/3D28.; SPR/3D29.; SPR/3D30.; SPR/3D31.; SPR/3D32. |

Danija | 33 535 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 21 245 |

Estija | 38 941 |

Suomija | 17 555 |

Latvija | 47 032 |

Lietuva | 17 013 |

Lenkija | 99 810 |

Švedija | 64 829 |

EB | 339 960 |

BLSK | Netaikoma |

II PRIEDAS

Žvejybos pastangų apribojimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams žvejoti tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 90 mm arba daugiau, žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 90 mm arba daugiau, inkarinėmis ūdomis, ilgosiomis ūdomis, išskyrus dreifuojančias ūdas, skrituliais ir kapeliais būtų leidžiama ne ilgiau nei:

a) 181 nebuvimo uoste dieną 22–24 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo balandžio 1 d. iki 30 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies a punktas, ir

b) 160 nebuvimo uoste dienų 25–28 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punktas.

III PRIEDAS Techninės pereinamojo laikotarpio priemonės

Europinių upinių plekšnių ir paprastųjų otų žvejybos apribojimai

1. Draudžiama laivuose laikyti šių toliau nurodytuose geografiniuose rajonuose ir toliau nurodytais laikotarpiais sužvejotų rūšių žuvis:

Rūšis | Geografinis rajonas | Laikotarpis |

Europinės upinės plekšnės (Platichthys flesus) | 26, 27, 28 ir 29 pakvadračiai į pietus nuo 59°30' šiaurės platumos 32 pakvadratis | Vasario 15 d.–gegužės 15 d. Vasario 15 d.–gegužės 31 d. |

Paprastieji otai (Psetta maxima) | 25, 26 ir 28 pakvadračiai į pietus nuo 56°50' šiaurės platumos | Birželio 1 d.–liepos 31 d. |

2. Nukrypstant nuo 1 punkto, žvejojant tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 105 mm arba daugiau, arba žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 100 mm arba daugiau, europinių upinių plekšnių ir paprastųjų otų priegauda gali būti laikoma laive ir iškraunama neviršijant 10 % visų 1 punkte nurodytais draudimo laikotarpiais laive laikomų ir iškrautų sužvejotų žuvų gyvojo svorio.

[…]

[1] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[2] OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

[3] OL L 248, 2007 9 22, p. 1.

[4] OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

[5] OL L 276, 1983 10 10, p. 1.

[6] OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

[7] OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

[8] OL L 274, 1986 9 25, p. 1.

[9] OL L 365, 1991 12 31, p. 1.

[10] OL L 16, 2005 1 20, p. 184.

[11] OL L 248, 2007 9 22, p. 1.

[12] OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

[13] COM (2009) 224.