52009PC0363

LT

Briuselis, 16.7.2009

COM (2009) 363 galutinis

2009/ 0108 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB

{SEC(2009) 977}

{SEC(2009) 978}

{SEC(2009) 979}

{SEC(2009) 980}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

Komisija siūlo reglamentą, kuriuo bus panaikinta šiuo metu galiojanti Direktyva 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti [1]. Didėjant priklausomybei nuo importo, daugėjant pavojų, susijusių su dujų tiekimu iš trečiųjų šalių ir jų tranzitu per šias šalis, didėjant dujų srautams ir plėtojantis Bendrijos dujų vidaus rinkai, šios direktyvos nebepakanka.

Po 2009 m. sausio mėn. įvykusios Rusijos ir Ukrainos dujų tiekimo krizės, dėl kurios nepaprastai sutriko dujų tiekimas per Ukrainą Bendrijai, Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas paragino skubiai peržiūrėti šiuo metu galiojančią direktyvą. Negalima atmesti galimybės, kad toks didelis dujų tiekimo sutrikimas gali pasikartoti – net ir artimiausiu metu. Todėl Bendrija turi pasirengti dujų tiekimo sutrikimams ateityje.

Sausio mėnesį įvykusi krizė parodė, kad, siekiant pasirengti artimiausiu metu spręsti tiekimo sutrikimo problemas ir ilgainiui sukurti reikiamą infrastruktūrą, būtina aiškiau apibrėžti dujų sektoriaus, valstybių narių ir Bendrijos institucijų vaidmenis. Krizė parodė, kad tik iš anksto parengtos ir Bendrijos lygmeniu koordinuojamos priemonės gali būti nuoseklios ir veiksmingos.

Šis reglamento pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos tikslus, visų pirma tikslus, susijusius su veikiančios dujų vidaus rinkos sukūrimu ir energijos tiekimo saugumu.

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

Viešos konsultacijos

2008 m. lapkričio 13 d. Komisija paskelbė Komunikatą dėl dabar galiojančios direktyvos įgyvendinimo – COM (2008) 769. Paskelbus šį komunikatą, nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. su suinteresuotosiomis šalimis (valstybėmis narėmis, sektoriaus atstovais, reguliavimo institucijomis, piliečiais) vyko viešos konsultacijos. Dėl peržiūrėto dujų tiekimo saugumo užtikrinimo teisės akto daug konsultuotasi ir per Dujų tiekimo koordinavimo grupės, kurioje dalyvauja valstybių narių, dujų sektoriaus ir vartotojų, t. y. Europos asociacijų Eurogas, OGP, GIE, IFIEC, BEUC, Eurelectric, atstovai, posėdžius (vasario 23 d., balandžio 2 d. ir gegužės 13 d.). Per 2009 m. sausio 12 d. ir vasario 19 d. įvykusius Energetikos tarybos posėdžius valstybės narės išsakė savo nuomonę, o kelios valstybės narės vėliau raštu pateikė Komisijai savo pastabas.

Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime svarstytos penkios politikos alternatyvos: 1) nesiimti naujų Bendrijos lygmens veiksmų; 2) geriau užtikrinti Direktyvos 2004/67/EB įgyvendinimą; 3) savanoriškai taikomos sektoriaus atstovų priemonės; 4) peržiūrėta direktyva; 5) naujas reglamentas.

Dėl 1-osios ir 2-osios alternatyvų: Komisija įvertino, kaip įgyvendinama šiuo metu galiojanti direktyva. Ji padarė išvadą, kad didėjant priklausomybei nuo importo, daugėjant pavojų, susijusių su dujų tiekimu iš trečiųjų šalių ir jų tranzitu per šias šalis, didėjant dujų srautams ir plėtojantis Bendrijos dujų vidaus rinkai, dabar galiojančios direktyvos nebepakanka. Dėl 3-iosios alternatyvos: pagrindinis savanoriškų priemonių trūkumas yra tas, kad negalima garantuoti nuolatinio visų subjektų dalyvavimo. Be to, rinkos jėgos gali ir neužtikrinti papildomų pajėgumų, kurių reikia tiekimo saugumui garantuoti. Dėl 4-osios ir 5-osios alternatyvų (teisinės priemonės pasirinkimas): Komisija mano, kad reglamentas yra tinkamesnė priemonė nei direktyva dėl šių pagrindinių priežasčių: reglamentas yra tiesiogiai taikomas valstybių narių kompetentingoms institucijoms, gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams; jam netaikoma ilga perkėlimo į nacionalinę teisę procedūra; jis užtikrina visoje Bendrijoje taikomų standartų ir įpareigojimų aiškumą ir nuoseklumą, taip pat jame tiesiogiai apibrėžiamas Bendrijos institucijų dalyvavimas.

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai

Teisinis pagrindas

Teisinis pasiūlymo pagrindas – Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsnis. Pagrindinis pasiūlymo tikslas – padidinti dujų tiekimo saugumą sukuriant paskatų investuoti į reikiamas jungtis, kad būtų pasiektas N-1 rodiklis, ir į dujų transportavimą priešinga kryptimi. Be to, jungtys reikalingos ir tinkamam dujų vidaus rinkos veikimui užtikrinti.

Reglamente daugiausia dėmesio skiriama dujų vidaus rinkos vaidmeniui dujų tiekimo saugumo užtikrinimo srityje. Reglamento nuostatomis siekiama suteikti gamtinių dujų įmonėms galimybę visoje Bendrijoje aprūpinti vartotojus dujomis kuo ilgiau ir netaikant apribojimų nacionaliniu lygmeniu. Reglamente leidžiama naudotis ne rinka grindžiamomis priemonėmis: kompetentinga institucija leidžia naudotis šiomis priemonėmis tik ekstremaliosiose situacijose, kai jau yra išnaudotos visos rinka grindžiamos priemonės ir gamtinių dujų įmonės nebegali užtikrinti tiekimo. Be to, Komisijai suteikiama daugiau galių, kad ji galėtų užtikrinti kuo ilgesnį vidaus rinkos veikimą ir nacionaliniu lygmeniu priimtų priemonių atitiktį šiam principui.

Subsidiarumo principas

Šiuo pasiūlymu siekiama padidinti dujų tiekimo Bendrijai saugumą. Kuriant energijos vidaus rinką ir po 2009 m. sausio mėn. sutrikusio dujų tiekimo paaiškėjo, kad dujų tiekimo saugumo problema Bendrijai tampa vis svarbesnė, todėl Bendrijos institucijų ir konkrečiai Komisijos įsikišimas šiuo atveju yra pagrįstas. Susidarius Bendrijos masto ekstremaliajai situacijai, Komisija turi tinkamiausių priemonių koordinuoti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus ir skatinti dialogą su trečiosiomis šalimis. Siekiant išvengti dujų tiekimo sutrikimo ir jam pasirengti, geriausia tiekimo saugumo garantija yra didelė, tinkamai sujungta ir konkurencinga vidaus rinka, turinti įvairių tiekimo šaltinių bei dujų transportavimo maršrutų ir galinti paskirstyti tiekimo sutrikimo poveikį atskiroms valstybėms narėms arba tiekimo įmonėms.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. Šiuo pasiūlymu neviršijama tai, kas būtina pasiūlymo tikslams pasiekti. Valstybės narės tebebus atsakingos už dujų tiekimo joms saugumą ir joms bus sudarytos labai lanksčios sąlygos rinktis tiekimo saugumo užtikrinimo būdus ir priemones, atsižvelgiant į jų dujų sektorių nacionalines ypatybes.

4. Poveikis biudžetui

Pasiūlymo poveikis Bendrijos biudžetui bus nedidelis: reikės padengti Dujų tiekimo koordinavimo grupės posėdžių išlaidas ir, jeigu bus sudaryta stebėsenos grupė, jos veiklos išlaidas (ši grupė gali būti sudaryta dujų tiekimui Bendrijoje ir už Bendrijos ribų stebėti ir ataskaitoms apie dujų tiekimą teikti). Komandiruotėms už Bendrijos ribų organizuoti krizės atveju galima panaudoti Stabilumo priemonės lėšas.

2009/xxxx (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [2],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [4],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [5],

kadangi:

(1) Gamtinės dujos (toliau – dujos) – vienas iš svarbiausių Bendrijai tiekiamos energijos išteklių – sudaro ketvirtadalį tiekiamos pirminės energijos kiekio ir daugiausia naudojamos elektros energijos gamybai, šildymui, kaip pirminė žaliava pramonėje ir transporto priemonių kuras.

(2) Per pastaruosius dešimt metų dujų vartojimas Europoje sparčiai didėjo. Mažėjant vidaus gamybos apimčiai, dujų importas didėjo dar sparčiau, todėl didėjo priklausomybė nuo dujų importo, o kartu ir poreikis spręsti tiekimo saugumo klausimus.

(3) Tarybos direktyvoje 2004/67/EB pirmą kartą nustatyta Bendrijos lygmens teisinė sistema, kurios paskirtis – užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir prisidėti prie tinkamo dujų vidaus rinkos veikimo, taip pat tiekimo sutrikimo atvejais. Šia direktyva įsteigta Dujų tiekimo koordinavimo grupė, kurios veikla buvo veiksminga: ši grupė padėjo keistis informacija ir nustatyti bendrus valstybių narių, Komisijos, dujų sektoriaus ir vartotojų veiksmus. Energijos tiekimo patikimumo korespondentų tinklas (NESCO, angl. Network of Energy Security Correspondents), kurio įsteigimą 2006 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba, pagerino gebėjimą rinkti informaciją ir iš anksto įspėdavo apie galimą grėsmę energijos tiekimo saugumui. 2009 m. birželio mėn. Tarybos patvirtinti nauji energijos vidaus rinkos teisės aktai yra svarbus žingsnis, kad būtų baigta kurti energijos vidaus rinka, ir turi aiškų tikslą – padidinti energijos tiekimo Bendrijai saugumą.

(4) Tačiau pagal šiuo metu taikomas Bendrijos lygmens dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemones valstybės narės tebeturi didelę priemonių pasirinkimo laisvę. Kai kurios nors valstybės narės dujų tiekimo saugumui iškyla grėsmė, akivaizdu, kad tos valstybės narės vienašališkai parengtos priemonės gali sutrikdyti tinkamą dujų vidaus rinkos veikimą. Iš naujausių faktų matyti kad tokia rizika yra reali. Siekiant užtikrinti, kad dujų vidaus rinka veiktų net ir sutrikus dujų tiekimui, būtina numatyti labiau koordinuotas reagavimo į tiekimo sutrikimą priemones: ir prevencines, ir reagavimo į konkrečius tiekimo sutrikimus priemones.

(5) Bendrijai skirtų dujų transportavimo maršrutai ir šaltiniai turėtų būti tokie, kad būtų užtikrintas visai Bendrijai ir kiekvienai valstybei narei skirtų dujų tiekimo saugumas. Tiekimo saugumas ateityje priklausys nuo naudojamo kuro rūšių, dujų gamybos pokyčių Bendrijoje ir dujas jai tiekiančiose trečiosiose šalyse, investicijų į saugyklas ir dujų transportavimo maršrutus Bendrijoje ir už jos ribų, įskaitant suskystintų gamtinių dujų įrenginius.

(6) Didelis dujų tiekimo Bendrijai sutrikimas gali paveikti visas valstybes nares ir Energijos bendrijos steigimo sutartį pasirašiusias šalis, taip pat padaryti didelę žalą Bendrijos ekonomikai. Be to, dujų tiekimo sutrikimas gali padaryti didelę žalą visuomenei, visų pirma pažeidžiamoms vartotojų grupėms.

(7) 2008 m. gruodžio mėn. paskelbtoje Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitoje pažymima, kad didėjanti priklausomybė nuo importuojamos energijos – tai dar vienas svarbus pavojus Bendrijos energijos tiekimo saugumui ir kad energetinis saugumas – tai vienas iš naujų saugumo politikos uždavinių. Dujų vidaus rinka yra svarbiausia priemonė, galinti padidinti energijos tiekimo Bendrijai saugumą ir sumažinti žalingą dujų tiekimo sutrikimo poveikį kiekvienai valstybei narei.

(8) Didžiausios vienos dujų infrastruktūros veikimo sutrikimas arba dujų tiekimo šaltinio sutrikimas (vadinamasis N-1 principas) yra tikroviškas scenarijus. Tokios infrastruktūros veikimo sutrikimu arba tiekimo šaltinio sutrikimu galima naudotis kaip lyginamuoju standartu, rodančiu, kokio dujų kiekio tiekimą valstybės narės turėtų sugebėti užtikrinti, ir tai yra tinkamas išeities taškas joms reikalingų dujų tiekimo saugumui užtikrinti.

(9) Tinkama dujų infrastruktūra valstybėje narėje ir visoje Bendrijoje yra labai svarbi dujų tiekimo sutrikimo problemai spręsti. Bendri būtiniausi dujų tiekimo saugumo kriterijai turėtų užtikrinti vienodas sąlygas dujų tiekimo saugumo užtikrinimo srityje ir suteikti svarbių paskatų kurti reikiamą infrastruktūrą ir gerinti pasirengimą dujų tiekimo krizėms. Dujų poreikio valdymo priemonės (pavyzdžiui, kuro rūšies pakeitimas) gali būti labai svarbios užtikrinant energetinį saugumą, jei, sutrikus dujų tiekimui, tokias priemones galima pritaikyti greitai ir gerokai sumažinti dujų poreikį.

(10) Reikėtų kuo labiau skatinti investicijas į naują dujų infrastruktūrą. Jos turėtų padidinti dujų tiekimo saugumą ir kartu užtikrinti tinkamą gamtinių dujų vidaus rinkos veikimą. Kai investicijos į infrastruktūrą yra tarpvalstybinio pobūdžio, su šiomis investicijomis susijusioje veikloje turėtų aktyviai dalyvauti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. …/… įsteigta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER, angl. Agency for the Cooperation of Energy Regulators) ir Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-G, angl. European Network of Transmission System Operators for Gas), kurie užtikrintų, kad būtų geriau atsižvelgiama į tarpvalstybinį poveikį.

(11) Siekiant padėti valstybėms narėms finansuoti būtinas investicijas į vietos lygmens gamybą ir infrastruktūrą, valstybėms narėms suteikiama galimybė naudotis įvairiais Bendrijos finansavimo šaltiniais, visų pirma Europos investicijų banko paskolomis ir garantijomis arba regioninių, struktūrinių ar sanglaudos fondų lėšomis. Siekiant padidinti energijos tiekimo saugumą, Europos investicijų banko ir išorinių Bendrijos priemonių, pavyzdžiui, ENPI, IPA ir DCI lėšomis taip pat gali būti finansuojami veiksmai trečiosiose šalyse.

(12) Šiuo reglamentu gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams turėtų būti sudarytos sąlygos kuo ilgiau naudotis rinkos priemonėmis tais atvejais, kai sutrinka dujų tiekimas. Be to, jame turėtų būti numatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonės, kurios bus taikomos tuomet, kai rinkos nebesugebės tinkamai spręsti dujų tiekimo sutrikimo problemos. Net ir susidarius ekstremaliajai situacijai, rinka grindžiamoms priemonėms, švelninant tiekimo sutrikimo padarinius, turėtų būti teikiama pirmenybė.

(13) Priėmus trečiąjį energijos vidaus rinkos teisės aktų paketą [6], dujų sektoriui bus taikomos naujos nuostatos, kuriose bus nustatytas aiškus valstybių narių, reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių ir ACER vaidmuo ir atsakomybė, be to, bus padidintas rinkos skaidrumas, kad būtų užtikrintas tinkamas rinkos veikimas ir tiekimo saugumas.

(14) Dujų vidaus rinkos sukūrimas ir veiksminga konkurencija šioje rinkoje garantuoja Bendrijai didžiausią dujų tiekimo visoms valstybėms narėms saugumą, tačiau rinkai turi būti sudarytos sąlygos veikti visu pajėgumu, kai dujų tiekimo sutrikimas (kokia bebūtų jo priežastis) paveikia tam tikrą Bendrijos dalį. Šiuo tikslu tiekimo saugumo užtikrinimo srityje reikia laikytis visuotinės ir veiksmingos bendros koncepcijos, visų pirma taikyti rinkos reikalavimus atitinkančią skaidrią ir nediskriminacinę politiką, vengti rinkos iškraipymo ir netrukdyti rinkai reaguoti į tiekimo sutrikimą.

(15) Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, visų pirma tiekimo sutrikimo atvejais ir krizinėse situacijose, labai svarbu aiškiai nustatyti visų gamtinių dujų įmonių ir kompetentingų institucijų vaidmenį ir atsakomybę.

(16) Atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus, reikėtų nustatyti pakankamai suderintus tiekimo saugumo standartus, kuriuose būtų numatyta bent 2009 m. sausio mėn. susidariusi situacija, tačiau šiais standartais gamtinių dujų įmonėms, įskaitant naujas įmones ir mažas įmones, neturėtų būti nustatyti nepagrįsti ir neproporcingi įpareigojimai.

(17) Atsižvelgiant į galimus dujų tiekimo sutrikimus, pavyzdžiui, į tokį dujų tiekimo sutrikimą, koks įvyko 2009 m. sausio mėn., ir siekiant, kad rinka veiktų tinkamai, reikiamas investicijas į vietos lygmens dujų gamybą ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, jungtis, įrangą, kurią naudojant dujų srautą vamzdynuose galima fiziškai nukreipti abiem kryptimis, saugyklas ir SGD pakartotinio dujinimo įrengimus, gamtinių dujų įmonės turi atlikti laiku.

(18) Svarbu užtikrinti nenutrūkstamą dujų tiekimą, visų pirma namų ūkiams ir kitiems saugomiems vartotojams, pavyzdžiui, mokykloms ir ligoninėms, tais atvejais, kai rinka negali toliau jų aprūpinti dujomis. Svarbu, kad krizės atveju taikytinos priemonės būtų nustatytos iki krizės.

(19) Vykdant dujų tiekimo saugumo užtikrinimo įpareigojimus galima naudotis labai įvairiomis priemonėmis. Kad šių priemonių taikymo rezultatai būtų nuoseklūs ir ekonomiški, šiomis priemonėmis turėtų būti naudojamasi atitinkamai nacionaliniu, regioniniu arba Bendrijos mastu.

(20) Su tiekimo saugumu susiję ilgalaikio investicijų į pakankamus tarpvalstybinius pajėgumus ir kitą infrastruktūrą planavimo aspektai, sistemos ilgalaikio gebėjimo garantuoti tiekimo saugumą ir patenkinti pagrįstą poreikį užtikrinimo klausimai aptariami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje …/…/EB [dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/55/EB] [7]. Tiekimo saugumo standartams įvykdyti gali prireikti pereinamojo laikotarpio, kad būtų galima atlikti reikiamas investicijas. Svarbiausia priemonė Bendrijos lygmeniu reikalingoms investicijoms nustatyti yra ENTSO-G parengtas ir ACER prižiūrimas dešimties metų tinklo plėtros planas.

(21) Dujų tiekimo koordinavimo grupės nariai ENTSO-G ir ACER turėtų aktyviai dalyvauti Bendrijos lygmens bendradarbiavimo ir konsultacijų procese.

(22) Siekiant užtikrinti aukščiausią parengties lygį tiekimo sutrikimo atveju, visos gamtinių dujų įmonės kartu su kompetentingomis institucijomis turėtų parengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Tokie planai turėtų būti suderinti tarpusavyje. Jie turėtų būti parengti remiantis gerąja esamų planų rengimo patirtimi ir juose turėtų būti aiškiai apibrėžtas visų suinteresuotųjų gamtinių dujų įmonių ir kompetentingų institucijų vaidmuo ir atsakomybė. Jei įmanoma ir būtina, reikėtų parengti bendrus regioninio lygmens ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.

(23) Siekiant sustiprinti valstybių narių solidarumą susidarius Bendrijos lygmens ekstremaliajai situacijai, visų pirma padėti valstybėms narėms, kurių geografinės arba geologinės sąlygos yra mažiau palankios, valstybės narės turėtų parengti specialias solidarumo priemones, įskaitant komercinius gamtinių dujų įmonių susitarimus, kompensavimo priemones, didesnį dujų eksportą arba didesnio dujų kiekio išleidimą iš saugyklų. Solidarumo priemonės gali būti ypač parankios valstybėms narėms, kurioms Komisija rekomenduoja parengti bendrus regioninio lygmens prevencinių veiksmų arba ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.

(24) Europos šalių solidarumas prireikus turėtų būti užtikrinamas teikiant Bendrijos ir valstybių narių civilinės saugos pagalbą. Tokia pagalba turėtų būti koordinuojama ir jai teikti palankios sąlygos turėtų būti sudaromos taikant Tarybos sprendimu 2007/779/EB, Euratomas [8] sukurtą Bendrijos civilinės saugos mechanizmą.

(25) Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių suverenioms teisėms į savo gamtos išteklius.

(26) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EC dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo [9] nustatyta procedūra, kuria siekiama pagerinti Bendrijoje veikiančių paskirtųjų Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, įskaitant tam tikrus dujų infrastruktūros objektus, saugumą. Direktyva 2008/114/EB kartu su šiuo reglamentu padeda kurti visuotinę Bendrijos energetinio saugumo užtikrinimo koncepciją.

(27) Ekstremaliųjų situacijų valdymo planai turėtų būti reguliariai atnaujinami ir skelbiami. Turėtų būti atliekamas jų tarpusavio vertinimas ir bandymai.

(28) Pagal 2004 m. balandžio 26 d. Direktyvą 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti [10] įsteigta Dujų tiekimo koordinavimo grupė turėtų konsultuoti Komisiją ir taip palengvinti tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių koordinavimą susidarius Bendrijos masto ekstremaliajai situacijai. Be to, ji turėtų kontroliuoti, ar pagal šį reglamentą taikomos priemonės adekvačios ir tinkamos.

(29) Šiuo reglamentu siekiama pavesti gamtinių dujų įmonėms ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms užtikrinti, kad tiekimo sutrikimo atveju dujų vidaus rinka kuo ilgiau veiksmingai veiktų, kol kompetentingos institucijos imsis priemonių ir ištaisys padėtį, dėl kurios rinka nebegali užtikrinti reikiamo dujų tiekimo. Tokios išimtinio pobūdžio priemonės turėtų visiškai atitikti Bendrijos taisykles ir apie jas turėtų būti pranešama Komisijai.

(30) Kadangi iš trečiųjų šalių gaunamos dujos yra labai svarbios Bendrijai reikalingų dujų tiekimo saugumui užtikrinti, Komisija turėtų koordinuoti su trečiosiomis šalimis susijusius veiksmus, rengdama su šalimis gamintojomis ir tranzito šalimis susitarimus, kurie padėtų spręsti krizines situacijas ir užtikrinti stabilų dujų tiekimą Bendrijai. Komisijai turėtų būti suteikta teisė sudaryti grupę, kuri stebėtų dujų tiekimą krizinėse situacijose Bendrijoje ir, pasikonsultavus su susijusiomis trečiosiomis šalimis, už Bendrijos ribų, taip pat jai turėtų būti suteikta teisė atlikti tarpininkavimo ir palankesnių sąlygų sudarymo funkciją tais atvejais, kai krizė kyla dėl trečiosios šalies sunkumų.

(31) 2009 m. vasario mėn. Energetikos taryba padarė išvadą, kad skaidrumą ir patikimumą reikėtų didinti užtikrinant, kad Komisija ir valstybės narės keistųsi informacija apie santykius energetikos srityje, taip pat informacija apie ilgalaikio tiekimo sutartis su trečiosiomis šalimis, kartu neatskleisdamos slaptos komercinės informacijos.

(32) Kadangi veiksmų, kurių reikia imtis dujų tiekimo saugumui Bendrijoje užtikrinti, tikslų valstybės narės negali tinkamai pasiekti pačios ir todėl dėl veiksmų masto arba poveikio juos galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente neviršijama tai, kas būtina nustatytiems tikslams pasiekti.

(33) Direktyva 2004/67/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente aiškiai apibrėžiama ir padalijama atsakomybė, numatomas valstybių narių ir Bendrijos lygmens atsakomųjų priemonių, t. y. prevencinių priemonių ir priemonių, kurių imamasi konkrečiais tiekimo sutrikimo atvejais, koordinavimas ir taip nustatomos priemonės, kurių tikslas – garantuoti dujų tiekimo saugumą ir taip užtikrinti nenutrūkstamą tinkamą dujų vidaus rinkos veikimą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojami Direktyvoje 2009/xxx/EB (Dujų direktyvoje) [11] ir Reglamente 2009/XX/EB [12] (Agentūros reglamente) apibrėžti terminai.

Be to, vartojami ir šie terminai:

(1) saugomi vartotojai – visi prie dujų paskirstymo tinklo jau prijungti namų ūkio vartotojai ir, jei atitinkama valstybė narė nusprendžia, mažosios ir vidutinės įmonės, mokyklos ir ligoninės, jeigu jos jau prijungtos prie dujų paskirstymo tinklo;

(2) kompetentinga institucija – nacionalinė reguliavimo institucija arba nacionalinė vyriausybinė institucija, valstybių narių paskirta dujų tiekimo saugumo klausimams spręsti. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti pavesti tam tikras šiame reglamente nurodytas užduotis kitoms institucijoms nei kompetentinga institucija. Šios užduotys atliekamos prižiūrint kompetentingai institucijai ir nurodomos 4 straipsnyje minimuose planuose.

3 straipsnis

Dujų tiekimo saugumo užtikrinimo atsakomybė

1. Už dujų tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo atitinkamas atsakomybės sritis atsako gamtinių dujų įmonės, valstybių narių kompetentingos institucijos, pramoniniai dujų vartotojai ir Komisija. Šiai užduočiai atlikti turi būti užtikrintas itin glaudus jų bendradarbiavimas.

2. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, kuri yra atsakinga už šiame reglamente nustatytų dujų tiekimo saugumo priemonių įgyvendinimą. Šios priemonės – tai kas dvejus metus atliekamas rizikos vertinimas, prevencinių veiksmų planų rengimas, ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimas ir nuolatinė nacionalinio lygmens dujų tiekimo saugumo stebėsena. Kompetentingos institucijos tarpusavyje bendradarbiauja, kad išvengtų tiekimo sutrikimo ir, sutrikimui įvykus, sumažintų jo žalą.

3. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki [2010 m. birželio 30 d.; 3 mėnesiai nuo įsigaliojimo dienos] praneša Komisijai apie paskirtą kompetentingą instituciją.

4. Komisija kompetentingų institucijų veiklą Bendrijos lygmeniu koordinuoja per Dujų tiekimo koordinavimo grupę, visų pirma tais atvejais, kai susidaro Bendrijos masto ekstremalioji situacija.

5. Tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės yra aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos, nediskriminacinės, patikrinamos, nederamai neiškraipo konkurencijos ir netrikdo veiksmingo vidaus rinkos veikimo.

4 straipsnis

Prevencinių veiksmų plano ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimas

1. Ne vėliau kaip iki [2011 m. kovo 31 d.; 12 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos] kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su gamtinių dujų įmonėmis, namų ūkio vartotojų ir pramoninių vartotojų interesams atstovaujančiomis atitinkamomis organizacijomis ir reguliavimo institucija, jei tai kita nei kompetentinga institucija, parengia:

a) prevencinių veiksmų planą, kuriame nurodomos priemonės nustatytų rūšių rizikai mažinti, ir

b) ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame nurodomos priemonės dujų tiekimo sutrikimo poveikiui mažinti.

2. Prieš priimdamos šiuos planus, kompetentingos institucijos keičiasi informacija ir konsultuojasi viena su kita ir su Komisija, kad įsitikintų, jog jų planai ir priemonės yra tarpusavyje suderinti atitinkamu regioniniu lygmeniu. Per tokias konsultacijas aptariami bent šie klausimai: jungtys, tarpvalstybinis tiekimas, tarpvalstybinis dujų laikymas ir fizinis pajėgumas transportuoti dujas abiem kryptimis.

3. 2 dalyje minimo proceso metu Komisija gali rekomenduoti, kokiu regioniniu lygmeniu turi būti keičiamasi informacija ir rengiamos konsultacijos. Komisija, pasikonsultavusi su Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklu (ENTSO-G) ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), taip pat gali rekomenduoti parengti bendrą regioninio lygmens planą.

4. Valstybės narės, užuot rengusios atskirus nacionalinius planus arba kad juos papildytų, taip pat gali nuspręsti parengti bendrus regioninio lygmens planus.

5. Kompetentinga institucija paskelbia savo planus, įskaitant pagal 6 dalį pataisytas jų redakcijas, ir nedelsdama praneša apie juos Komisijai.

6. Per šešis mėnesius po to, kai kompetentingos institucijos praneša apie planus, Komisija įvertina visų valstybių narių planus. Dėl šių planų Komisija konsultuojasi su ENTSO-G, ACER, Dujų tiekimo koordinavimo grupe ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Jeigu Komisija mano, kad planas nepadėtų veiksmingai sumažinti rizikos vertinime nurodytų rūšių rizikos, kad jis neatitinka kitų valstybių narių rizikos scenarijų ar planų arba kad jis neatitinka šio reglamento nuostatų ar kitų Bendrijos teisės nuostatų, ji pareikalauja peržiūrėti planą.

Per du mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos prašymą atitinkama kompetentinga institucija pakeičia savo planą ir praneša apie pakeistą planą Komisijai arba paaiškina Komisijai, kodėl nesutinka su jos prašymu. Tokiu atveju Komisija gali pakeisti arba atšaukti savo prašymą.

Jeigu per du mėnesius Komisija nusprendžia prašymo nekeisti arba neatšaukti, kompetentinga institucija patenkina Komisijos prašymą per tris mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos sprendimą dienos.

5 straipsnis

Prevencinių veiksmų plano turinys

1. Prevencinių veiksmų plane pateikiama tokia informacija:

a) 6 ir 7 straipsniuose nustatytiems infrastruktūros ir tiekimo standartams įgyvendinti skirtos priemonės; tarp tokių priemonių yra bent šios priemonės: planavimas įvykdyti N-1 standartą, apimtys ir pajėgumai, kurių reikia saugomiems vartotojams aprūpinti nustatytais didelio dujų poreikio laikotarpiais, dujų poreikio valdymo priemonės ir gamtinių dujų įmonėms ir kitoms atitinkamoms įstaigoms nustatyti įpareigojimai.

b) 8 straipsnyje nustatytas rizikos vertinimas.

c) Prevencinės priemonės nustatytų rūšių rizikai mažinti.

d) Informacija apie atitinkamus su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus.

2. Prevencinių veiksmų planas, visų pirma 6 straipsnyje nustatytam infrastruktūros standartui įgyvendinti skirti veiksmai, grindžiamas ENTSO-G rengiamu dešimties metų tinklo plėtros planu [13] ir jį atitinka.

3. Rengiant prevencinių veiksmų planą atsižvelgiama į ekonominį veiksmingumą, poveikį energijos vidaus rinkos veikimui ir poveikį aplinkai.

4. Prevencinių veiksmų planas atnaujinamas kas dvejus metus.

6 straipsnis

Infrastruktūros standartas

1. Ne vėliau kaip iki [2014 m. kovo 31 d.; 3 metai nuo įsigaliojimo dienos] kompetentinga institucija užtikrina, kad sutrikus didžiausios dujų tiekimo infrastruktūros veikimui, likusi infrastruktūra (N-1) būtų pajėgi tiekti tokį dujų kiekį, kokio reikia, kad būtų patenkintas visas apskaičiuoto rodiklio teritorijos dujų poreikis per šešiasdešimties dienų išskirtinai didelio dujų poreikio laikotarpį šalčiausiu metu, kuris, statistiniais skaičiavimais, pasitaiko kas dvidešimt metų.

2. Remiantis 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta Komisijos rekomendacija arba 4 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju 1 dalyje nustatytas įpareigojimas gali būti vykdomas regioniniu lygmeniu. N-1 standartas taip pat laikomas įvykdytu, jei kompetentinga institucija 5 straipsnyje nurodytame prevencinių veiksmų plane įrodo, kad tiekimo sutrikimas gali būti pakankamai ir laiku kompensuotas taikant dujų poreikio valdymo priemones.

3. N-1 standartas apskaičiuojamas taikant I priede aprašytą metodiką. Ją taikant reikėtų atsižvelgti į tinklo konfigūraciją ir faktinius dujų srautus, taip pat į esamus gamybos ir laikymo pajėgumus. I priede nurodyta apskaičiuoto rodiklio teritorija prireikus padidinama iki atitinkamo regioninio lygmens.

4. Kiekviena kompetentinga institucija nedelsdama praneša Komisijai apie N-1 standarto nesilaikymą.

5. Per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos perdavimo sistemos operatoriai užtikrina nuolatinį fizinį pajėgumą transportuoti dujas abiem kryptimis visose jungtyse, išskyrus atvejus, kai, kompetentingos institucijos prašymu, Komisija nusprendžia, kad, užtikrinus pajėgumą transportuoti dujas abiem kryptimis, kurios nors valstybės narės tiekimo saugumas nepadidės. Pasikeitus aplinkybėms, toks sprendimas gali būti peržiūrėtas. Dujų transportavimo abiem kryptimis pajėgumo lygis užtikrinamas laikantis ekonomiškumo principo ir atsižvelgiant bent į pajėgumą, kurio reikia 7 straipsnyje nustatytam tiekimo standartui įgyvendinti. Per tą dvejų metų laikotarpį dujų perdavimo sistemos operatorius pertvarko visos perdavimo sistemos veikimą, kad dujos šia sistema galėtų būti transportuojamos abiem kryptimis.

6. Valstybės narės užtikrina, kad nauja perdavimo infrastruktūra garantuotų tiekimo saugumą, t. y. kad joje būtų pakankamai dujų įleidimo ir išleidimo taškų ir kad ji padėtų kurti tinkamai sujungtą infrastruktūrą.

7. Nacionalinės reguliavimo institucijos, pagal Direktyvos […/…EB] 41 straipsnio 8 dalį tvirtindamos tarifus, atsižvelgia į N-1 standarto įgyvendinimo išlaidas ir nuolatinio fizinio pajėgumo transportuoti dujas abiem kryptimis užtikrinimo išlaidas. Jeigu išlaidų patiria kelios valstybės narės, visų susijusių valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos kartu priima sprendimą dėl išlaidų paskirstymo. Taikoma Reglamento (EB) Nr. .../... 8 straipsnio 1 dalis.

7 straipsnis

Tiekimo standartas

1. Kompetentinga institucija imasi priemonių, kad užtikrintų dujų tiekimą valstybės narės saugomiems vartotojams šiais atvejais:

a) esant ypač žemai temperatūrai septynių dienų piko laikotarpiu, kuris, statistiniais skaičiavimais, pasitaiko kartą per dvidešimt metų, ir

b) šešiasdešimties dienų išskirtinai didelio dujų poreikio laikotarpiu šalčiausiu metu, kuris, statistiniais skaičiavimais, pasitaiko kas dvidešimt metų.

2. Kompetentinga institucija imasi priemonių, kad užtikrintų dujų tiekimą saugomiems vartotojams šešiasdešimties dienų laikotarpiu ir tais atvejais, kai susidaro 9 straipsnio 2 dalyje apibrėžta ekstremalioji situacija. Kompetentinga institucija stengiasi palaikyti tiekimą saugomiems vartotojams tiek laiko, kiek tai būtina.

3. Gamtinių dujų įmonėms nustatyti įpareigojimai laikytis 1 ir 2 dalyse nustatyto tiekimo standarto yra nediskriminaciniai ir jais naujiems rinkos dalyviams ir mažoms įmonėms nesudaroma pernelyg didelė našta.

4. Kompetentinga institucija leidžia gamtinių dujų įmonėms vykdyti šiuos kriterijus regioniniu arba Bendrijos lygmeniu ir nereikalauja, kad šie standartai būtų įvykdyti naudojant tik jos teritorijoje esančią infrastruktūrą.

5. Kompetentinga institucija užtikrina, kad tiekimo saugomiems vartotojams sąlygos būtų nustatytos netrikdant tinkamo dujų vidaus rinkos veikimo ir kad taikoma dujų kaina atitiktų prekės rinkos vertę.

8 straipsnis

Rizikos vertinimas

1. Iki [2010 m. rugsėjo 30 d.; 6 mėnesiai nuo įsigaliojimo dienos] kiekviena kompetentinga institucija išsamiai įvertina poveikį dujų tiekimo saugumui jos valstybėje narėje darančią riziką; šiuo tikslu ji:

a) naudoja 6 ir 7 straipsniuose nurodytus standartus;

b) atsižvelgia į visas svarbias nacionalines ir regionines aplinkybes;

c) numato įvairius išskirtinai didelio dujų poreikio ir tiekimo sutrikimo scenarijus, pavyzdžiui, pagrindinių perdavimo infrastruktūros objektų, saugyklų, SGD terminalų veikimo sutrikimą ir trečiųjų šalių tiekėjų vykdomo tiekimo sutrikimą;

d) nustato rizikos rūšių tarpusavio sąveiką ir koreliaciją su kitomis valstybėmis narėmis.

2. Gamtinių dujų įmonės, namų ūkio vartotojų ir pramoninių vartotojų interesams atstovaujančios atitinkamos organizacijos ir reguliavimo institucija, jei tai kita nei kompetentinga institucija, bendradarbiauja ir teikia visą rizikos vertinimui parengti būtiną informaciją.

3. Rizika vertinama kas dvejus metus iki rugsėjo 30 d.

9 straipsnis

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas ir krizės lygmenys

1. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas:

(1) grindžiamas 2 dalyje nurodytais krizės lygmenimis;

(2) jame nustatomas gamtinių dujų įmonių ir pramoninių vartotojų vaidmuo ir atsakomybė, taip pat jų ryšiai su kompetentinga institucija ir prireikus su reguliavimo institucija;

(3) jame nustatomas kompetentingos institucijos vaidmuo ir atsakomybė;

(4) jame nustatomos išsamios procedūros, kurių reikia laikytis kilus kiekvieno lygmens krizei, taip pat nustatomos atitinkamos informacijos perdavimo sistemos;

(5) jame nurodomas krizės valdytojas arba krizės valdymo grupė ir apibrėžiamas jo (jos) vaidmuo;

(6) jame nurodomas II priede išvardytų rinka grindžiamų priemonių indėlis sprendžiant pavojaus lygmens situaciją ir švelninant ekstremaliojo lygmens situacijos padarinius;

(7) jame nurodomas III priede išvardytų ne rinka grindžiamų priemonių, kurias planuojama taikyti arba kurios bus įgyvendinamos susidarius ekstremaliojo lygmens situacijai, indėlis; įvertinama būtinybė taikyti ne rinka grindžiamas priemones siekiant įveikti krizę, įvertinamas jų poveikis ir apibrėžiamos jų įgyvendinimo procedūros;

(8) jame apibūdinamos kiekvienam krizės lygmeniui skirtos bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis priemonės;

(9) jame išsamiai apibūdinami gamtinių dujų įmonėms nustatyti informacijos teikimo įpareigojimai, susiję su pavojaus ir ekstremaliojo lygmens situacijomis;

(10) jame išvardijami iš anksto nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas susidarius ekstremaliajai situacijai, taip pat nurodomos kompensavimo priemonės ir šalių, dalyvaujančių atliekant tokius veiksmus, komerciniai susitarimai. Tokie veiksmai gali būti susiję su valstybių narių ir (arba) gamtinių dujų įmonių tarpvalstybiniais susitarimais.

2. Trys pagrindiniai krizės lygmenys yra:

(1) Išankstinio įspėjimo lygmuo (išankstinis įspėjimas): esama konkrečios, pagrįstos ir patikimos informacijos, kad gali įvykti įvykis, dėl kurio pablogės tiekimo sąlygos (tokia informacija gali būti gauta taikant išankstinio įspėjimo mechanizmą).

(2) Pavojaus lygmuo (pavojus): sutrinka tiekimas arba atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis, tačiau rinka dar yra pajėgi išspręsti situaciją be kompetentingos institucijos įsikišimo.

(3) Ekstremalusis lygmuo (Ekstremalioji situacija): atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis arba sutrinka tiekimas, vykdomas per didžiausią infrastruktūrą ar šaltinį arba iš jų, ir yra tikėtinas pavojus, kad taikant tik rinka grindžiamas priemones saugomiems vartotojams nepavyks užtikrinti tiekimo standarto.

3. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planu garantuojama, kad tarpvalstybinė prieiga prie laikymo įrenginių būtų užtikrinama ir tuo atveju, kai susidaro ekstremalioji situacija. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nenumatoma priemonių, dėl kurių būtų nederamai ribojamas dujų transportavimas į kitas valstybes.

4. Paskelbusi apie bet kurio lygmens krizę, kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Komisiją ir suteikia jai visą reikiamą informaciją. Susidarius ekstremaliajai situacijai, dėl kurios gali tekti prašyti ES ir jos valstybių narių pagalbos, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Komisijos Civilinės saugos stebėsenos ir informacijos centrą.

5. Paskelbusi apie ekstremaliąją situaciją, kompetentinga institucija imasi iš anksto nustatytų veiksmų, apibūdintų jos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ir nedelsdama informuoja apie tai Komisiją, visų pirma apie veiksmus, kurių ji ketina imtis pagal 9 straipsnio 1 dalį. Komisija gali sušaukti Dujų tiekimo koordinavimo grupę.

6. Komisija per vieną savaitę patikrina, ar ekstremalioji situacija paskelbta pagrįstai ir ar dėl to gamtinių dujų įmonėms ir vidaus rinkos veikimui nesudaroma pernelyg didelė našta. Visų pirma Komisija gali paprašyti kompetentingos institucijos pataisyti priemones, kuriomis gamtinių dujų įmonėms sudaroma pernelyg didelė našta, ir atšaukti paskelbtą ekstremaliąją situaciją, jei Komisija mano, kad ekstremaliosios situacijos paskelbimas nėra arba nebėra pagrįstas.

10 straipsnis

Bendrijos reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonės

1. Komisija gali paskelbti apie Bendrijos masto ekstremaliąją situaciją vienos kompetentingos institucijos prašymu arba kai Bendrija netenka daugiau kaip 10 % iš trečiųjų šalių per dieną importuojamų dujų kiekio, kurį apskaičiuoja ENTSO-G. Ji paskelbia apie Bendrijos masto ekstremaliąją situaciją, jei, pagal 9 straipsnio 6 dalį atlikus patikrinimą, daugiau kaip viena kompetentinga institucija paskelbia apie ekstremaliąją situaciją. Komisija gali paskelbti apie Bendrijos masto ekstremaliąją situaciją ypač paveiktuose geografiniuose regionuose, apimančiuose kelių valstybių narių teritoriją.

2. Komisija sušaukia Dujų tiekimo koordinavimo grupę iš karto po paskelbimo apie Bendrijos masto ekstremaliąją situaciją.

3. Susidarius Bendrijos masto ekstremaliajai situacijai, Komisija koordinuoja kompetentingų institucijų veiksmus. Visų pirma Komisija užtikrina keitimąsi informacija, valstybės narės bei regioninio lygmens ir Bendrijos lygmens veiksmų nuoseklumą ir veiksmingumą, taip pat koordinuoja su trečiosiomis šalimis susijusius veiksmus. Komisija gali sušaukti krizių valdymo grupę, kurią sudaro sektoriaus ir valstybių narių, kuriose susidarė ekstremalioji situacija, atstovai.

4. Jei Komisija mano, kad, susidarius Bendrijos masto ekstremaliajai situacijai, kompetentingos institucijos arba gamtinių dujų įmonių vykdoma veikla yra netinkama ekstremaliajai situacijai spręsti arba kad ji kelia didelį pavojų kitos valstybės narės padėčiai, Komisija pareikalauja, kad kompetentinga institucija arba gamtinių dujų įmonė pakeistų savo veiklą.

Per tris dienas nuo pranešimo apie Komisijos prašymą atitinkama kompetentinga institucija pakeičia savo veiklą ir praneša apie tai Komisijai arba paaiškina Komisijai, kodėl nesutinka su jos prašymu. Tokiu atveju Komisija gali pakeisti arba atšaukti savo prašymą.

Jeigu per tris dienas Komisija nusprendžia nekeisti arba neatšaukti prašymo, kompetentinga institucija nedelsdama patenkina Komisijos prašymą.

5. Kompetentinga institucija arba gamtinių dujų įmonės jokiais atvejais netaiko priemonių, dėl kurių būtų ribojamas dujų transportavimas vidaus rinkoje.

6. Susidarius Bendrijos masto ekstremaliajai situacijai, valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikyta tarpvalstybinė prieiga prie laikymo įrenginių, ir nepriima jokių teisinių nuostatų, kuriomis būtų nederamai ribojamas dujų transportavimas paveiktoms rinkoms.

7. Komisija sudaro nuolatinį atsarginį stebėsenos grupės narių sąrašą, į kurį įtraukiami sektoriaus ekspertai ir Komisijos atstovai. Stebėsenos grupė gali būti sušaukta, kai tai būtina; bendradarbiaudama su šalimis tiekėjomis ir tranzito šalimis ji stebi ir teikia atskaitas apie dujų transportavimą Bendrijoje ir už jos ribų.

8. Kompetentinga institucija teikia Komisijos Civilinės saugos stebėsenos ir informacijos centrui informaciją apie pagalbos poreikius. Civilinės saugos stebėsenos ir informacijos centras vertina bendrąją padėtį ir teikia rekomendacijas dėl pagalbos, kuri turėtų būti teikiama labiausiai paveiktoms valstybėms narėms, o prireikus ir trečiosioms šalims.

11 straipsnis

Dujų tiekimo koordinavimo grupė

1. Dujų tiekimo koordinavimo grupė įsteigiama siekiant palengvinti tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių koordinavimą. Šią grupę sudaro kompetentingų institucijų, ACER, ENTSO-G, šiam sektoriui atstovaujančių įstaigų ir atitinkamų vartotojų atstovai. Komisija priima sprendimą dėl grupės sudėties, užtikrindama jos reprezentatyvumą, ir pirmininkauja grupei. Grupė nustato savo darbo tvarkos taisykles.

2. Dujų tiekimo koordinavimo grupė padeda Komisijai spręsti visų pirma šiuos klausimus:

a) dujų tiekimo saugumas bet kuriuo metu ir ypač ekstremaliosiose situacijose;

b) visa informacija, susijusi su dujų tiekimo saugumu nacionaliniu, regioniniu ir Bendrijos lygmenimis;

c) geroji patirtis ir galimos gairės visoms suinteresuotosioms šalims;

d) tiekimo saugumo lygis, lyginamieji standartai ir vertinimo metodika;

e) nacionaliniai, regioniniai ir Bendrijos scenarijai, parengties lygio tikrinimas;

f) priemonių, kurių imamasi ekstremaliajai situacijai Bendrijoje, Energijos bendrijos steigimo sutarties šalyse spręsti, ir su trečiosiomis šalimis susijusių priemonių koordinavimas;

g) planų įgyvendinimas;

h) labiausiai paveiktoms valstybėms narėms būtina pagalba.

3. Komisija reguliariai šaukia Dujų tiekimo koordinavimo grupės posėdžius.

12 straipsnis

Keitimasis informacija

1. Susidarius ekstremaliajai situacijai, kompetentingai institucijai kasdien teikiama visų pirma ši informacija:

a) kasdienis dujų poreikis ir dujų tiekimo prognozės kitoms trims dienoms;

b) valandinis dujų srautas visuose tarpvalstybiniuose dujų įleidimo ir išleidimo taškuose, taip pat visuose gamybos įrenginio ir tinklo, saugyklos ir SGD jungimo taškuose (mln. m3 per dieną);

c) laikotarpis (dienų skaičius), per kurį įmanoma užtikrinti dujų tiekimą saugomiems vartotojams.

2. Susidarius Bendrijos masto ekstremaliajai situacijai, Komisija turi teisę prašyti kompetentingos institucijos nedelsiant pateikti jai bent šią informaciją:

a) 1 dalyje nustatytą informaciją;

b) informaciją apie priemones, kurių planuojama imtis ir kurias kompetentinga institucija jau įgyvendino, kad sušvelnintų ekstremaliosios situacijos padarinius, taip pat informaciją apie jų veiksmingumą;

c) prašymus dėl papildomų priemonių, kurių turi imtis kitos kompetentingos institucijos;

d) priemones, kurios įgyvendintos kitų kompetentingų institucijų prašymu.

3. Kompetentingos institucijos ir Komisija užtikrina slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

4. Kompetentinga institucija pateikia Komisijai informaciją apie jos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano įgyvendinimą ir taikytas priemones.

5. Ekstremaliajai situacijai pasibaigus, kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Komisijai išsamų ekstremaliosios situacijos ir taikytų priemonių veiksmingumo vertinimą, įskaitant ekstremaliosios situacijos ekonominio poveikio vertinimą, kuro rūšies pakeitimo poveikio išmetamųjų teršalų kiekiui vertinimą, poveikio elektros energijos sektoriui vertinimą ir Bendrijos ir jos valstybių narių suteiktos ir (arba) gautos pagalbos vertinimą.

6. Kad Komisija galėtų įvertinti tiekimo saugumo padėtį Bendrijoje, ne vėliau kaip iki [2010 m. rugsėjo 30 d.; 6 mėnesiai nuo įsigaliojimo dienos]:

a) Valstybės narės Komisijai pateikia galiojančius tarpvyriausybinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurie turi įtakos dujų infrastruktūros kūrimui ir dujų tiekimui; prieš sudarydamos naujus tarpvyriausybinius susitarimus valstybės narės informuoja apie tai Komisiją, kad būtų įvertinta šių susitarimų atitiktis vidaus rinkos teisės aktams.

b) Gamtinių dujų įmonės apie sutartis, sudarytas su trečiųjų šalių tiekėjais, praneša Komisijai šią informaciją:

- sutarties trukmė ir jos pratęsimo nuostatos;

- bendras sutartyje nurodytas kiekis, metinis kiekis ir vidutinis kiekis per mėnesį;

- galimybė keisti sutartyje nurodytą kiekį, taip pat nuostatos, susijusios su įsipareigojimais pirkti arba mokėti netesybas.

- sutartyje nurodyti pristatymo taškai.

13 straipsnis

Dujų tiekimo saugumo stebėsena ir ataskaitų apie ją teikimas

1. Be stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimų, nustatytų Dujų direktyvos 5 straipsnyje, kompetentinga institucija skelbia ir Komisijai kasmet iki liepos 31 d. perduoda ataskaitą, kurioje pateikiami šie duomenys:

a) informacija apie N-1 rodiklio skaičiavimą ir tokiam skaičiavimui atlikti būtini duomenys, pažanga, susijusi su investicijomis į N-1 standarto įgyvendinimą, sunkumai, kuriuos šalis patyrė įgyvendindama naujas alternatyvias priemones;

b) dujų importo sutartyse nurodytos metinės sumos, trukmė ir šalis tiekėja;

c) kiekvieno dujų sistemos įleidimo ir išleidimo taško didžiausias sujungimo pajėgumas;

d) pagrindiniai susijusių tarpvyriausybinių susitarimų, sudarytų su trečiosiomis šalimis, aspektai.

2. Kompetentingos institucijos ir Komisija užtikrina slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

14 straipsnis

Stebėsena

Iki […] Komisija, įvertinusi perduotus planus ir pasikonsultavusi su Dujų tiekimo koordinavimo grupe, padaro išvadas dėl galimų priemonių dujų tiekimo Bendrijai saugumui padidinti ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Pririekus į ataskaitą įtraukiamos rekomendacijos, kaip patobulinti šį reglamentą.

15 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2004/67/EB yra panaikinama.

16 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS. N-1 RODIKLIO APSKAIČIAVIMAS

1. N-1 rodiklio apskaičiavimas

N-1 rodiklis apibūdina dujų infrastruktūros pajėgumą tiekti dujas didžiausiam dujų poreikiui apskaičiuoto rodiklio teritorijoje patenkinti, kai sutrinka didžiausios infrastruktūros veikimas.

Apskaičiuoto rodiklio teritorija – tai geografinė vietovė, kurios apskaičiuotas N-1 rodiklis.

Sutrikus didžiausios infrastruktūros veikimui, visų likusių turimų dujų tiekimo infrastruktūros objektų techniniai pajėgumai [14] turėtų atitikti bent visą apskaičiuoto rodiklio teritorijai reikalingą dujų kiekį šešiasdešimties dienų išskirtinai didelio dujų poreikio laikotarpiu šalčiausiu metu, kuris, statistiniais skaičiavimais, pasitaiko kas dvidešimt metų. Toliau nurodytu būdu apskaičiuotas N-1 rodiklis turėtų būti lygus bent 100 %.

……………………….IPm+Pm+Sm+LNGm – Im -Tout

N-1[%] = --------------------------------------------- * 100, N-1 ≥ 100%

……………………………………….Dmax

Terminų, vartojamų apskaičiuojant N-1 rodiklį, apibrėžtys:

Su tiekimu susijusios apibrėžtys

IPm – didžiausias techninis importo vamzdynų pajėgumas (mln. m3 per dieną), t. y. dujų vamzdynų, kuriais dujos tiekiamos apskaičiuoto rodiklio teritorijai, didžiausių techninių pajėgumų suma.

Pm – didžiausias gamybos pajėgumas (mln. m3 per dieną), t. y. visų apskaičiuoto rodiklio teritorijoje veikiančių dujų gamybos įrenginių didžiausių galimų gamybos apimčių suma, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama į svarbius veiksnius, pavyzdžiui, dujų telkinio atsikūrimą.

Sm – išleidimo pajėgumas per krizę (mln. m3 per dieną), t. y. didžiausia dujų išleidimo iš visų apskaičiuoto rodiklio teritorijos saugyklų apimtis, kurią įmanoma užtikrinti kiekvieną dujų tiekimo sutrikimo šešiasdešimties dienų laikotarpio dieną. Ši apimtis galėtų būti nustatyta sudėjus apskaičiuoto rodiklio teritorijoje veikiančių visų rūšių saugyklų, naudojamų šešiasdešimties dienų laikotarpiu, dujų išleidimo apimtis.

LNGm – didžiausias SGD įrenginių pajėgumas (mln. m3 per dieną), t. y. visų SGD terminalų suminis didžiausias galimas pajėgumas skystinti gamtines dujas arba importuoti, priimti SGD, teikti papildomas paslaugas, laikinai laikyti ir pakartotinai dujinti SGD; jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tokius svarbius veiksnius kaip esamus didžiausius SGD tanklaivių ir laikymo pajėgumus, techninį pajėgumą perduoti dujas sistemai ir galimybę 60 dienų tiekti dujas apskaičiuoto rodiklio teritorijai.

Im – didžiausios dujų infrastruktūros, kurią naudojant apskaičiuoto rodiklio teritorijai tiekiamas didžiausias dujų kiekis, pajėgumas (mln. m3 per dieną).

Jeigu apskaičiuoto rodiklio teritorijoje dujos gali būti perduodamos iš daugiau nei vieno vamzdyno ar dujų įleidimo taško ir tokį perdavimo pajėgumą turi ne didžiausia infrastruktūra (Ipm ≠ Im), likęs apskaičiuoto rodiklio teritorijos perdavimo pajėgumas taip pat turi būti atimtas iš skaitiklio.

Tout – išleidžiamų dujų perdavimo pajėgumas (mln. m3 per dieną), t. y. likusių techninių pajėgumų perduoti dujas per apskaičiuoto rodiklio teritoriją, sutrikus didžiausios infrastruktūros veikimui, suma.

Poreikio apskaičiavimas

Dmax – pajėgumas tiekti apskaičiuoto rodiklio teritorijai per dieną reikalingą dujų kiekį, susijusį su šalčiausia išskirtinai didelio dujų poreikio diena, kuri, statistiniais skaičiavimais, pasitaiko kas dvidešimt metų.

II PRIEDAS. RINKA GRINDŽIAMŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ SĄRAŠAS

Rengdama prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus kompetentinga institucija atsižvelgia į šį orientacinį nebaigtinį priemonių sąrašą:

Tiekimo valdymo priemonės

· Lankstesnė gamyba

· Lankstesnis importas

· Komercinis dujų laikymas – išleidimo pajėgumas ir laikomų dujų kiekis

· SGD terminalo pajėgumas ir didžiausias išleidimo pajėgumas

· Tiekimo šaltinių ir maršrutų įvairinimas

· Dujų transportavimas priešinga kryptimi

· Perdavimo sistemos operatorių vykdomas koordinuotas transportavimas

· Ilgalaikės ir trumpalaikės sutartys

· Investicijos į infrastruktūrą

· Dujų tiekimo saugumo užtikrinimo susitarimai

Poreikio valdymo priemonės

· Pertraukiamojo poreikio sutartys

· Galimybė pakeisti kurą – alternatyvaus kuro šaltinių atsargos pramonės įrenginiuose ir elektrinėse

· Didesnis efektyvumas

· Didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas

III PRIEDAS. NE RINKA GRINDŽIAMŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ SĄRAŠAS

Rengdama prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus kompetentinga institucija apsvarsto galimybę taikyti toliau nurodytas priemones tik susidarius ekstremaliajai situacijai:

Tiekimo valdymo priemonės

· Strateginės dujų atsargos

· Priverstinis kuro pakeitimas

· Alternatyvaus kuro atsargų naudojimas (pvz., laikantis 90 dienų naftos atsargų įpareigojimo)

· Elektros energijos, pagamintos naudojant kitus šaltinius nei dujos, naudojimas

Poreikio valdymo priemonės

· Įvairūs poreikio privalomo mažinimo etapai

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Šis dokumentas yra aiškinamąjį memorandumą papildantis priedas. Todėl, pildant šią finansinę pažymą, reikėtų stengtis nekartoti aiškinamajame memorandume pateiktos informacijos, tačiau būtina išlaikyti jos aiškumą. Prieš pildant šią formą, prašom perskaityti konkrečias rekomendacijas, kuriose pateikiama patarimų ir paaiškinimų.

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių (veikla, susijusi su stebėsenos ekspertų komandiruotėmis)

2. VEIKLA GRINDŽIAMO VALDYMO IR VEIKLA GRINDŽIAMO BIUDŽETO SUDARYMO SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

06: Energetika ir transportas

06 04: Tradiciniai ir atsinaujinantys energijos šaltiniai

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

06 01 01: Išlaidos energetikos ir transporto politikos srityje dirbančiam personalui

06 04 03: Aprūpinimo tradiciniais energijos ištekliais saugumas

06 01 02: Išorės personalas ir kitos energetikos ir transporto politikos srities valdymo išlaidos

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Pradžia – 2010 m. Pabaiga nenustatyta.

3.3. Biudžeto ypatybės (prireikus įterpti eilučių):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

06.01.01 | NPI | NDIF [15] | NE | NE | NE | Nr. 5 |

06.04.03 | NPI | DIF | NE | NE | NE | Nr. 1a |

06.01.02 | NPI | NDIF | NE | NE | NE | Nr. 5 |

4.

IŠTEKLIŲ SUVESTINĖ

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos [16] | | | | | | | | |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 3 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | | b | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 3 |

Į orientacinę sumą įskaičiuotos administracinės išlaidos [17] | | | | |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4 | c | | | | | | | |

ORIENTACINĖ SUMA, IŠ VISO | | | | | | | |

Įsipareigojimų asignavimai | | a+c | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 3 |

Mokėjimų asignavimai | | b+c | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 3 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos [18] | | |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 1,464 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos prie žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų nepriskiriamos administracinės išlaidos (NDIF) | 8.2.6 | e | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,9 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | | a+c+d+e | 0,89 | 0,89 | 0,89 | 0,89 | 0,89 | 0,89 | 5,364 |

Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | | b+c+d+e | 0,89 | 0,89 | 0,89 | 0,89 | 0,89 | 0,89 | 5,364 |

Išsami informacija apie bendrąjį finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendrojo finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrąjį finansavimą teikianti įstaiga | | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f | | | | | | | |

Iš viso ĮA, įskaitant bendrąjį finansavimą | a+c+d+e+f | | | | | | | |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

x Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti finansinės perspektyvos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Įgyvendinant pasiūlymą gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo [19] nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis pajamoms

x Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms.

Pasiūlymas pajamoms turi tokį finansinį poveikį:

Pastaba. Visa išsami informacija ir pastabos, susijusios su poveikio pajamoms apskaičiavimo metodais, turėtų būti pateiktos atskirame priede.

mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

| | Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Biudžeto eilutė | Pajamos | | | [n-metai] | [n+1] | [n+2] | [n+3] | [n+4] | [n+5] [20] |

| a) pajamos absoliučiąja verte | | | | | | | | |

| b) pajamų pokytis | | | | | | | | |

(Nurodyti kiekvieną susijusią biudžeto eilutę. Jei poveikis daromas kelioms biudžeto eilutėms, lentelėje įterpti reikiamą eilučių skaičių.)

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus); išsami informacija pateikta 8.2.1 punkte.

Metų poreikiai | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

Aiškinamajame memorandume reikia pateikti išsamią informaciją apie pasiūlymo aplinkybes. Šiame finansinės teisės akto pažymos skirsnyje turi būti pateikta ši konkreti papildoma informacija:

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Kaip siūloma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, Komisija sudaro nuolatinę stebėsenos grupę, kurioje dalyvauja sektoriaus ekspertai ir Komisijos atstovai. Stebėsenos grupė sudaroma dujų tiekimo sutrikimo arba galimo jo sutrikimo atvejais; bendradarbiaudama su šalimis tiekėjomis ir tranzito šalimis ji stebi dujų transportavimą Europos Sąjungoje ir už jos ribų, taip pat teikia apie jį ataskaitas.

5.2. Papildoma Bendrijos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sąveika

Kaip parodė 2009 m. sausio mėnesį įvykusi dujų tiekimo krizė, dujų tiekimo saugumo problemos išspręsti įgyvendinant tik valstybių narių iniciatyvas neįmanoma. Bendrijos dalyvavimas sprendžiant šią problemą būtinas, nes tai padėtų kuo labiau sumažinti krizės poveikį koordinuojant Europos Sąjungoje vykdomą veiklą ir būtų įgyvendinamos tiekėjams ir tranzito šalims skirtos nuoseklios iniciatyvos.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į veikla grindžiamo valdymo sistemą

Kaip parodė 2009 m. sausio mėnesį įvykusi dujų krizė, Bendrijai būtina turėti priemonę, kuria remdamasi ji galėtų skubiai sušaukti iš sektoriaus ekspertų sudarytą stebėsenos grupę, kad ji padėtų Komisijos pareigūnams spręsti dujų krizę.

5.4. Įgyvendinimo metodas (orientacinis)

Toliau nurodykite metodą (-us) [21], kurį (-iuos) pasirinkote priemonei įgyvendinti.

Centralizuotas valdymas

x Tiesioginis, vykdomas Komisijos

ٱ Netiesioginis, perduodama:

ٱ vykdomosioms įstaigoms

ٱ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 straipsnyje

ٱ nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) arba viešąsias paslaugas teikiančiai (-čioms) įstaigai (-oms)

Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas

ٱ kartu su valstybėmis narėmis

ٱ kartu su trečiosiomis šalimis

ٱ Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6.

STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Stebėsenos grupės veikla bus vertinama ir aprašoma kasmet rengiamoje ataskaitoje.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Netaikoma.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Netaikoma.

6.2.3. Būsimo vertinimo sąlygos ir dažnumas

Netaikoma.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Stebėsenos veikla bus vertinama kartą per metus ir bus rengiama ataskaita. Stebėsenos grupės veiklai bus taikomos įprastos Komisijos kovos su sukčiavimu kontrolės priemonės.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

(Nurodyti tikslų, priemonių ir rezultatų pavadinimus) | Rezultato rūšis | Vid. išlaidos | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n + 5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

| | | Rezultatų skaičius | Iš viso išlaidų | Rezultatų skaičius | Iš viso išlaidų | Rezultatų skaičius | Iš viso išlaidų | Rezultatų skaičius | Iš viso išlaidų | Rezultatų skaičius | Iš viso išlaidų | Rezultatų skaičius | Iš viso išlaidų | Rezultatų skaičius | Iš viso išlaidų |

VEIKLOS TIKSLAS Nr. 1 [22] ……… | | | | | | | | | | | | | | | | |

1 priemonė. Stebėsenos grupės komandiruotė | Mokėjimai už ekspertų komandiruotę (planuojama 10 komandiruočių, kurių kiekviena trunka 50 dienų) | | 10 | 0,5 | 10 | 0,5 | 10 | 0,5 | 10 | 0,5 | 10 | 0,5 | 10 | 0,5 | 50 | 2,5 |

- 1 rezultatas | | | | | | | | | | | | | | | | |

- 2 rezultatas | | | | | | | | | | | | | | | | |

2 priemonė ………………. | | | | | | | | | | | | | | | | |

- 1 rezultatas | | | | | | | | | | | | | | | | |

1 tikslo tarpinė suma | | | | | | | | | | | | | | | | |

VEIKLOS TIKSLAS Nr. 21 ……… | | | | | | | | | | | | | | | | |

1 priemonė ………………. | | | | | | | | | | | | | | | | |

- 1 rezultatas | | | | | | | | | | | | | | | | |

2 tikslo tarpinė suma | | | | | | | | | | | | | | | | |

VEIKLOS TIKSLAS Nr. n 1……… | | | | | | | | | | | | | | | | |

n tikslo tarpinė suma | | | | | | | | | | | | | | | | |

IŠ VISO IŠLAIDŲ | | | 10 | 0,5 | 10 | 0,5 | 10 | 0,5 | 10 | 0,5 | 10 | 0,5 | 10 | 0,5 | 50 | 2,5 |

8.2. Administracinės išlaidos

8.2.1. Žmogiškųjų išteklių skaičius ir rūšis

Etatų rūšys | | Darbuotojai, skiriami priemonei valdyti iš esamų ir (arba) papildomų išteklių (etatų arba visos darbo dienos ekvivalentų skaičius) |

| | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai [23] (XX 01 01) | A*/AD | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 |

| B*, C*/AST | | | | | | |

Darbuotojai, finansuojami [24] pagal XX 01 02 str. | | | | | | |

Kiti darbuotojai [25], finansuojami pagal XX 01 04/05 str. | | | | | | |

IŠ VISO | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Kilus dujų krizei, stebėsenos komandiruočių valstybėse narėse ir (arba) prireikus trečiosiose šalyse organizavimas. Apie komandiruočių rezultatus valstybėms narėms bus pranešama komandiruočių ataskaitose ir Dujų tiekimo koordinavimo grupės posėdžiuose.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

(Pateikus daugiau kaip vieną šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių etatų skaičių).

x Šiuo metu programos valdymui skirti etatai, kuriuos reikia pakeisti arba pratęsti.

Etatai, pagal MPS (metinę politikos strategiją) ir (arba) PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirti n-tiesiems metams.

Etatai, kurių bus prašoma kitos MPS ir (arba) PBP procedūros metu.

Etatai, kurie bus perskirstyti naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

Etatai, reikalingi n-tiesiems metams, tačiau nenumatyti tų metų MPS ir (arba) PBP.

8.2.4.

Į orientacinę sumą įskaičiuotos kitos administracinės išlaidos (XX 01 04/05 – Administracinio valdymo išlaidos)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė(numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

1. Techninė ir administracinė pagalba (įskaitant susijusias išlaidas darbuotojams) | | | | | | | |

Vykdomosios įstaigos [26] | | | | | | | |

Kita techninė ir administracinė pagalba | | | | | | | |

- intra muros | | | | | | | |

- extra muros | | | | | | | |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | | | | | | | |

8.2.5. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 |

Pagal XX 01 02 str. finansuojami darbuotojai (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.)(nurodyti biudžeto eilutę) | | | | | | |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

2 AD FTE (visos darbo dienos ekvivalentas) 122 000 EUR vienam pareigūnui per metus * 2= 244 000 EUR

Apskaičiuota – Pagal XX 01 02 str. finansuojami darbuotojai

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidosmln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) |

| n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metaiir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės | | | | | | | |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,9 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai [27] | | | | | | | |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | | | | | | | |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | | | | | | | |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | | | | | | | |

3. Kitos administracinio pobūdžio išlaidos (patikslinti nurodant biudžeto eilutę) | | | | | | | |

Iš viso administracinių išlaidų, išskyrus žmogiškųjų išteklių ir susijusias išlaidas, (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,15 | 0,9 |

Apskaičiuota – Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos

Reguliarūs Dujų tiekimo koordinavimo grupės posėdžiai, kuriuose aptariami su dujų tiekimo saugumu susiję klausimai (30 ekspertų x 1000 EUR x 5 posėdžiai).

[1] OL L 127, 2004 4 29, p. 92.

[2] OL C , , p. .

[3] OL C , , p. .

[4] OL C , , p. .

[5] OL C , , p. .

[6] OL L

[7] Direktyva XXX

[8] OL L 314, 2007 12 1, p. 9.

[9] OL L 345, 2008 12 23, p. 75.

[10] OL L 127, 2004 4 29, p. 92.

[11] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/xxx/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L [ ]).

[12] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L [...]).

[13] Direktyvos OL L XX straipsnis.

[14] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. .../... dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005, projekto 2 straipsnio 18 dalis: „techniniai pajėgumai“ – tai didžiausi nuolatiniai pajėgumai, kuriuos perdavimo sistemos operatorius gali siūlyti tinklo naudotojams atsižvelgdamas į sistemos vientisumą ir perdavimo tinklo eksploatacijos reikalavimus.

[15] Nediferencijuotieji asignavimai

[16] Atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui nepriklausančios išlaidos.

[17] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[18] xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams nepriskiriamos išlaidos pagal xx 01 skyrių.

[19] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[20] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[21] Jei nurodomas daugiau kaip vienas metodas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

[22] Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje.

[23] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[24] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[25] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[26] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) įstaigos (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[27] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.

--------------------------------------------------