EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009PC0123

Pasiūlymas Tarybos sprendimas nustatyti Bendrijos poziciją Indijos vandenyno tunų komisijoje

/* KOM/2009/0123 galutinis */

52009PC0123

Pasiūlymas Tarybos sprendimas nustatyti Bendrijos poziciją Indijos vandenyno tunų komisijoje /* KOM/2009/0123 galutinis */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.3.11

KOM(2009) 123 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

nustatyti Bendrijos poziciją Indijos vandenyno tunų komisijoje

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Remiantis EB sutarties 300 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, kurioje nustatyta, kad tarptautiniais susitarimais įkurtos įstaigos priima teisinę galią turinčius sprendimus, išskyrus sprendimus, kuriais papildoma arba pakeičiama atitinkamų susitarimų institucinė struktūra, su tokiais sprendimais susijusią Bendrijos poziciją remdamasi Komisijos pasiūlymu nustato Taryba.

Atsižvelgdama į šį įsipareigojimą ir remdamasi panašiu pasiūlymu dėl Bendrijos pozicijos nustatymo TATAK (2008 m. lapkričio 11 d. Tarybos sprendimas nustatyti Bendrijos poziciją Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (TATAK), dok. Nr. 14863/08, PECH 278 RESTREINT), Europos Komisija siūlo šį sprendimą, kuriuo nustatoma Bendrijos pozicija Indijos vandenyno tunų komisijoje (IVTK). Šis pasiūlymas parengtas vadovaujantis tuo pačiu principu kaip ir Tarybos sprendimas, susijęs su TATAK, siekiant užtikrinti Bendrijos pozicijų nuoseklumą įvairiose regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (RŽVO).

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

nustatyti Bendrijos poziciją Indijos vandenyno tunų komisijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies antra pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) EB sutarties 33 straipsnyje kartu su 32 straipsniu numatyta, kad vienas iš bendrosios žuvininkystės politikos tikslų – užtikrinti pakankamą tiekimą. 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką numatyta, kad imdamasi priemonių, skirtų gyviesiems vandens ištekliams apsaugoti ir išsaugoti, jų tausiam naudojimui numatyti ir žvejybos daromam poveikiui jūrų ekosistemoms sumažinti, Bendrija vadovaujasi atsargumo principu. Minėtame reglamente taip pat numatyta, kad Bendrija siekia laipsniškai įgyvendinti ekosistemoms nežalingą žuvininkystės valdymo būdą ir stengiasi prisidėti prie veiksmingos žvejybos veiklos ekonomiškai gyvybingoje ir konkurencingoje žuvininkystės ir akvakultūros pramonėje, užtikrindama tinkamą gyvenimo lygį tiems, kuriems žvejyba yra pragyvenimo šaltinis, ir atsižvelgdama į vartotojų interesus.

(2) Europos bendrija yra susitarimo, kuriuo, vadovaujantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos nuostatomis, įsteigiama Indijos vandenyno tunų komisija (IVTK), susitariančioji šalis. Remdamasi moksliniais duomenimis, IVTK gali priimti priemones, kurių galėtų būti imamasi siekiant Indijos vandenyne ir gretimose jūrose į šiaurę nuo Antarkties konvergencijos rajono išlaikyti tokį toli migruojančių žuvų (tunų ir tunams giminingų žuvų) išteklių lygį, kuriam esant būtų užtikrintas tokių išteklių ilgalaikiškumas.

(3) Remiantis EB sutarties 300 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, Bendrijos pozicija regioniniais žuvininkystės susitarimais įkurtose įstaigose, kurios priima teisinę galią turinčius sprendimus (išskyrus sprendimus, kuriais papildoma arba pakeičiama atitinkamų susitarimų institucinė struktūra), turi būti priimta kvalifikuotąja balsų dauguma Tarybos sprendimu dėl Komisijos pasiūlymo,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Pozicija, kurią reikės priimti Bendrijos vardu Indijos vandenyno tunų komisijoje (IVTK), šiai komisijai rengiantis priimti teisinę galią turinčius sprendimus, išdėstyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Komisijai pateikus pasiūlymą, šį sprendimą Taryba įvertina ir prireikus peržiūri ne vėliau kaip iki 2014 m. vyksiančio kasmečio Indijos vandenyno tunų komisijos susitikimo.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Bendrijos pozicija Indijos vandenyno tunų komisijoje

1. PRINCIPAI

Indijos vandenyno tunų komisijoje Europos bendrija:

1. veikia laikydamasi bendrosios žuvininkystės politikos Bendrijai nustatytų tikslų, visų pirma, vadovaudamasi atsargumo principu imasi priemonių, skirtų tausiam IVTK reguliuojamų rūšių naudojimui numatyti, ekosistemoms nežalingo žuvininkystės valdymo būdo laipsniškam įgyvendinimui skatinti ir žvejybos veiklos daromam poveikiui jūrų ekosistemoms sumažinti, taip pat prisideda prie ekonomiškai gyvybingos ir konkurencingos Bendrijos žuvininkystės skatinimo, užtikrindama tinkamą gyvenimo lygį tiems, kuriems žvejyba yra pragyvenimo šaltinis, ir atsižvelgdama į vartotojų interesus;

2. užtikrina, kad IVTK priemonės atitiktų IVTK susitarimo tikslus;

3. užtikrina, kad IVTK priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma, JT jūrų teisės konvencijos, JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo ir susitarimo, skirto skatinti atviroje jūroje plaukiojančius žvejybos laivus įgyvendinti tarptautines išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, nuostatas;

4. skatina pozicijų, kurių laikomasi regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, nuoseklumą;

5. siekia sąveikos su Bendrijos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir atitikties jos išorės santykių politikai;

6. užtikrina, kad Bendrija laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų.

2. Kryptys

Europos bendrija prireikus stengiasi, kad IVTK priimtų šias priemones:

7. patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamos griežtos žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės gaubiamaisiais tinklais didžiaakius, gelsvauodegius ir dryžuosius tunus žvejojantiems laivams, taip pat lygiavertės priemonės ilgosiomis ūdomis tunus arba durklažuves žvejojantiems laivams;

8. priemonės žvejybos pastangoms kontroliuoti ir užtikrinti, kad jos atitiktų žvejybos galimybes;

9. priemonės žvejybos veiklos daromam poveikiui netikslinių rūšių žuvims, konkrečiai – rykliams, sumažinti;

10. stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonių, susijusių su, inter alia , uosto valstybių priemonėmis, kūrimas ir įgyvendinimas;

11. sugriežtintos priemonės kovai su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, visų pirma, privalomos rinkos priemonės, skirtos valstybių, kurios nėra IVTK narės, atitikčiai skatinti;

12. įvairioms regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, įskaitant Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisiją ir Tarptautinę Atlanto tunų apsaugos komisiją, bendrų požiūrių formavimas;

13. nuolatinis IVTK modernizavimas atlikus veiklos peržiūrą, įskaitant IVTK reformą ir nuo Jungtinių Tautų veiklos nepriklausomos įstaigos įsteigimą.

Top