27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 137/43

A.

kadangi valstybės narės yra atsakingos už mokyklinio ugdymo organizavimą, turinį ir reformą; kadangi informacijos ir pažangiosios patirties mainai, bendradarbiavimas sprendžiant bendras problemas yra puikios priemonės reformoms skatinti; kadangi Komisija turi atlikti svarbų vaidmenį skatindama šį bendradarbiavimą,

B.

kadangi dėl ekonominių ir socialinių pokyčių Europos Sąjungoje, veiksnių, darančių poveikį bendrajai rinkai, ir su globalizuota ekonomika susijusių naujų galimybių ir poreikių visoms nacionalinėms švietimo sistemoms kyla daug bendrų problemų, dėl kurių Europos lygmens bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje tampa vis svarbesnis,

C.

kadangi dėl ES švietimo sistemų nemažų konkrečių rezultatų skirtumų gali padidėti valstybių narių ekonominio ir socialinio vystymosi skirtumai ir tai gali trukdyti siekti Lisabonos strategijos tikslų,

D.

kadangi reikia sisteminių priemonių norint sustiprinti švietimo vaidmenį vadinamajame žinių trikampyje (moksliniai tyrimai, naujovės ir švietimas), į kurį atsižvelgdama Europos Sąjunga remia ilgalaikę būsimojo vystymosi, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos strategiją ir pritaria, kad švietimo klausimas būtų įtrauktas į Lisabonos proceso būsimo derybų raundo prioritetų sąrašą,

E.

kadangi lyginamieji standartai yra svarbios reformų vykdymo priemonės, kadangi remiantis jomis galima įvertinti pažangą, padarytą siekiant aiškiai apibrėžtų bendrų tikslų,

F.

kadangi Taryba 2010 metams priėmė tris lyginamuosius standartus, susijusius su mokykliniu ugdymu, mokyklos nebaigusiais asmenimis, mokėjimu skaityti ir aukštesniosios pakopos vidurinio išsilavinimo įgijimu; kadangi pažanga taikant šiuos lyginamuosius standartus vis dar yra nepakankama,

G.

kadangi visų jaunuolių pagrindinių gebėjimų ir įgūdžių įgijimas ir mokymosi rezultatų lygio kėlimas yra esminiai dalykai siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų,

H.

kadangi jaunuolių mokymosi rezultatai daro tiesioginį poveikį jų užimtumo perspektyvoms, socialiniam veiklumui, tolesniam švietimui ar mokymuisi ir pajamų dydžiui ateityje,

I.

kadangi moterų švietimas turi ypatingos įtakos bendruomenių išsilavinimui; kadangi nebaigtas ar nepakankamas mergaičių išsilavinimas gali pakenkti ne tik joms, bet daryti žalą ir ateinančiai kartai,

J.

kadangi neteisingumas ir tendencija nebaigti mokyklos lemia dideles socialines ir ekonomines išlaidas bei kenkia socialinei sanglaudai ir kadangi dėl bet kokių atskirties formų mokyklose krenta bendras nacionalinių švietimo sistemų lygis,

K.

kadangi dėl dviejų pagrindinių tendencijų švietimo įstaigose – kultūrų įvairovės ir klasių skirtumo išryškinimo šiuo metu pastebimas nerimą keliantis smurto padidėjimas mokyklose, kurį dažnai lydi rasizmo ir ksenofobijos apraiškos mokyklų aplinkoje, ir tokią padėtį apsunkina tai, kad švietimo sistemoje trūksta tam tikrų tinkamų įsikišimo ar paramos mokiniams ir bendravimo mechanizmų,

L.

kadangi taikant integracinius švietimo modelius skatinama socialiai nuskriaustų specialiųjų poreikių mokinių grupių integracija ir didinamas mokinių iš skirtingos aplinkos solidarumas,

M.

kadangi tinkamai išplėtotas priešmokyklinis ugdymas labai prisideda integruojant socialiai nuskriaustas grupes (pvz., vaikus iš šeimų, kurių pajamos nedidelės ar kurios priklauso mažumoms), gali padėti patobulinti visus įgūdžius, mažinti išsilavinimo skirtumus ir yra labai svarbus didinant teisingumą bei mažinant anksti mokyklą palikusių mokinių skaičių,

N.

kadangi mokyklos labai svarbios turint mintyje vaikų socialinį gyvenimą ir mokymąsi bei jų asmeninį vystymąsi; taip pat jos svarbios siekiant perduoti jiems žinias, įgūdžius ir vertybes, kurių reikia norint dalyvauti demokratinės visuomenės veikloje ir būti aktyviais piliečiais,

O.

kadangi kilus dabartinei pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei švietimas ir mokymas turi atlikti svarbiausią vaidmenį ugdant novatoriškus ir praktinius gebėjimus ir užtikrinti laisvą žinių sklaidą, kuri būtų geriausia ekonomikos atkūrimo ir užimtumo rinkos konsolidavimo priemonė; tačiau pažymi, kad svarbiausias švietimo ir mokymo politikos uždavinys – užtikrinti, kad mokiniai įgytų pagal bendrus švietimo kriterijus nustatyto bendro lygio žinias ir būtų visapusiškai harmoningos asmenybės, o ne patenkinti rinkos poreikius ir siekti atitikties užimtumo kriterijams,

P.

kadangi mokymo programos ir mokymo bei vertinimo metodai turėtų suteikti kiekvienam mokiniui galimybę įgyti pagrindinius gebėjimus ir visapusiškai išnaudoti savo galimybes; kadangi vaikų fizinė ir psichinė gerovė bei priimtina mokymosi aplinka yra labai svarbios siekiant teigiamų mokymosi rezultatų,

Q.

kadangi visapusiškas išsilavinimas, įtraukiant tokius mokomuosius dalykus kaip vaizduojamasis menas ir muzika, gali padėti puoselėti asmens savirealizaciją, pasitikėjimą savimi ir ugdyti kūrybingumą ir novatorišką mąstymą,

R.

kadangi švietimo išlaidos turėtų būti ypač nukreipiamos į sritis, kuriose labiausiai didinami mokinių laimėjimai ir tobulėjama,

S.

kadangi mokymo kokybė yra pripažįstama svarbiausiu mokyklos aplinkos veiksniu, darančiu poveikį mokinio rezultatams,

T.

kadangi judumas ir mainai gali skatinti tarpkultūrinius, kalbos, socialinius ir dalykinius gebėjimus, didinti ir mokytojų, ir mokinių motyvaciją be padėti gerinti mokytojo pedagoginius gebėjimus,

U.

kadangi pačios mokyklos sudaro tik dalį dalyvių, kurie dalijasi kolektyvine atsakomybe už jaunuolių švietimą, grupės,

V.

kadangi švietimo ir mokymo sistemose reikėtų kurti vertinimo kultūrą siekiant užtikrinti veiksmingą ilgalaikę jų raidos stebėseną,

W.

kadangi Parlamentas minėtoje 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje pabrėžė, kad reikia pertvarkyti Europos mokyklų valdymo sistemą ir išspręsti dabartines problemas, visų pirma susijusias su plėtra ir jos pasekmėmis,

1.

pritaria minėtam 2008 m. liepos 3 d. Komisijos komunikatui ir sritims, kuriose ji siūlo sutelkti būsimą bendradarbiavimą;

2.

pritaria minėtam 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatui ir jame siūlomoms priemonėms;

3.

pritaria požiūriui, kad mokyklinis ugdymas turėtų būti pagrindinis kito Lisabonos strategijos ciklo prioritetas;

4.

pritaria valstybių narių susitarimui bendradarbiauti pagrindinėse mokyklinio ugdymo srityse; ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti šią galimybę pasimokyti vienai iš kitos;

5.

ragina valstybes nares daryti visa, kas įmanoma, suteikiant kiekvienam jaunuoliui pagrindinius gebėjimus, kurie yra svarbūs jam toliau mokantis, toliau stengtis įgyvendinti Rekomendaciją 2006/962/EB ir siekti lyginamųjų standartų, dėl kurių susitarta anksčiau;

6.

susirūpinęs dabartine moksleivių raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti įgūdžių prastėjimo tendencija ir ragina valstybes nares imtis visų galimų priemonių siekiant ją pakeisti;

7.

rekomenduoja valstybėms narėms toliau apgalvoti strategijas, skirtas mažinti lyčių nelygybę įgyjant pagrindinius gebėjimus;

8.

ragina valstybes nares toliau stengtis mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių; pabrėžia būtinybę kiek įmanoma greičiau nustatyti į rizikos grupę patenkančius mokinius ir teikti jiems papildomą pagalbą bei organizuoti popamokinę mokymosi veiklą, taip pat teikti jiems pagalbą, kai pereina iš vienos mokymosi pakopos į kitą, ir taikyti individualaus mokymosi metodus tiems, kuriems to reikia;

9.

pabrėžia, kad jaunuoliams Sąjungoje labai trūksta gebėjimo susikaupti; taigi ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuris padėtų nustatyti pagrindines mokinių negalėjimo susikaupti priežastis;

10.

mano, kad mokyklos turėtų pasiūlyti aukštos kokybės ugdymą visiems vaikams ir kelti ryžtingus tikslus visiems mokiniams, sykiu siūlydamos įvairius mokymosi dalykus ir papildomą pagalbą, kad būtų atsižvelgiama į individualius mokinio poreikius;

11.

taigi ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdant jų švietimo politiką būtų pasiekta teisingumo ir kokybės pusiausvyra, ypatingą dėmesį skirti nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems moksleiviams ir studentams, pritaikyti mokymosi procesą prie jų individualių reikmių ir taip sudaryti lygias mokymosi galimybes;

12.

be to, ragina valstybes nares padidinti nepalankioje padėtyje esančių grupių galimybes mokytis profesinio ir universitetinio mokymosi įstaigose pagal aukščiausius standartus, be kita ko, parengti tinkamas stipendijų sistemas ir skelbti apie galimybes gauti stipendijas;

13.

remia integracinius švietimo modelius, pagal kuriuos mokyklų bendruomenės atspindėtų visuomenės įvairovę ir jose nebūtų jokios atskirties;

14.

taigi ragina valstybes nares toliau siekti visiškai panaikinti pradinio švietimo pakopos romų klasių (arba įstaigų) atskirtį, taip pat stebėti ir panaikinti neteisėtą romų vaikų skyrimo į vaikų su psichine negalia klases praktiką;

15.

mano, kad svarbu, jog jaunimas, kol mokosi mokyklose, studijuoja kolegijose ir universitetuose, būtų rengiamas būti lanksčiais darbo rinkoje, atsižvelgiant į šios rinkos kintamumą (kuris reiškia, kad darbdavių reikalavimai gali sparčiai kisti);

16.

ragina modernizuoti ir pagerinti mokyklų mokymo programas taip, kad jos atspindėtų šių dienų socialinę, ekonominę, kultūrinę ir techninę tikrovę ir būtų glaudžiai susijusios su pramone, verslu ir darbo rinka;

17.

vis dėlto mano, kad vykdant švietimo sistemos reformą iš esmės turėtų būti siekiama skatinti visapusišką ir įvairialypį individo vystymąsi, ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir socialiniam teisingumui, skatinti mokymąsi visą gyvenimą siekiant asmeninio vystymosi ir profesinio tobulėjimo tikslų, aplinkos apsaugą ir asmeninę bei kolektyvinę gerovę; atsižvelgdamas į tai, mano, kad derinti įgyjamas žinias su rinkos reikalavimais, be abejonės yra švietimo sistemų prioritetas, bet ne pirmaeilis ir pagrindinis jų tikslas;

18.

mano, kad mokyklos turėtų stengtis ne tik didinti jaunuolių įsidarbinimo galimybes, bet ir suteikti visiems jaunuoliams progą visapusiškai išnaudoti savo galimybes, atsižvelgiant į asmeninius polinkius; pabrėžia, kad svarbu sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje jaunuoliai galėtų išsiugdyti pagrindinius demokratinius gebėjimus, kurių turėdami jie galėtų aktyviai dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje;

19.

todėl mano, kad visi vaikai nuo ankstyvo amžiaus turėtų gauti galimybę įgyti muzikinių, meninių, fizinio darbo, fizinių, socialinių ir pilietinių gebėjimų; todėl yra tvirtai įsitikinęs, kad muzikinis, meninis ir fizinis ugdymas turėtų tapti privalomąja mokyklos mokymo programos dalimi;

20.

įsitikinęs, kad, remiantis 2002 m. Barselonoje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, vaikai nuo ankstyvo amžiaus turėtų mokytis užsienio kalbų; pritaria naujo lyginamojo standarto pasiūlymui, kuriame numatoma, kad ne mažiau kaip 80 proc. pagrindinės mokyklos mokinių turi mokytis ne mažiau kaip dviejų užsienio kalbų; pabrėžia, kad svarbu vidurinio išsilavinimo aukštesniojoje pakopoje toliau mokyti užsienio kalbų norint užtikrinti, kad jaunuoliai įgytų aukšto lygio kalbos įgūdžių; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes mokyti kalbų įdarbinti daugiau asmenų, kuriems tos kalbos yra gimtosios;

21.

pabrėžia švietimo reikšmę informacinių ir ryšių technologijų bei žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityse; mano, kad svarbu mokyti mokinius naudotis naujosiomis ryšių ir skaitmeninėmis technologijomis ir jas taikyti;

22.

pripažįsta neformaliojo mokymo įnašą teikiant jaunimui vertingus gebėjimus, kurie papildo įgytuosius mokyklose, ir ragina mokyklas aktyviau bendradarbiauti su neformaliojo mokymo teikėjais, pvz., jaunimo organizacijomis;

23.

mano, kad kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką švietimą ir kad Europos mokinių teisių chartija būtų pirmas ir svarbus žingsnis siekiant užtikrinti šią teisę;

24.

ragina valstybes nares ir kompetentingas regionų valdžios institucijas investuoti į ikimokyklinį ugdymą, užtikrinti, jog būtų kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros įstaigų, kuriose dirbtų tinkamai parengti mokytojai ir globėjai, bei užtikrinti šių įstaigų prieinamumą; pritaria pasiūlymui dėl dalyvavimo ikimokykliniame ugdyme aktyvumo naujo lyginamojo standarto;

25.

mano, kad valstybinis švietimas turėtų išlikti pirmenybine valstybės finansuojama sritimi, padedančia kurti socialinį teisingumą ir integraciją; vis dėlto teigiamai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama plėtoti vaisingą bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi ir ieškoti naujų papildomo finansavimo galimybių;

26.

mano, kad mažiau palankioje finansinėje padėtyje esančioms valstybinėms švietimo institucijoms, ypač skurdesniuose ES regionuose, turėtų būti teikiama papildoma pagalba;

27.

mano, kad aukštos kokybės mokymosi aplinka, kurioje suteikiama galimybė naudotis modernia infrastruktūra, medžiaga ir technologijomis, yra būtina sąlyga siekiant aukštos kokybės švietimo mokyklose;

28.

mano, kad norint pagerinti švietimo kokybę ir pakelti švietimo rezultatų lygį reikia reiklaus ir griežto pobūdžio mokymo programų ir reguliariai vertinti mokinius, kartu ir jų atsakomybę už jų pačių daromą pažangą;

29.

pripažindamas poreikį užtikrinti visos Europos kvalifikacijų sistemų palyginamumą, ragina valstybes nares suteikti mokykloms būtiną autonomiją ieškant konkrečių problemų, su kuriomis jos susiduria vietos plotmėje, sprendimo būdų ir užtikrinti pakankamą lankstumą rengti mokymo programas, mokymo metodus ir vertinimo sistemas;

30.

mano, kad įvertinimas būtų naudinga priemonė siekiant pagerinti švietimo sistemų kokybę; vis dėlto pabrėžia, kad kiekvienos analizės ir įvertinimo sistemos tikslas turėtų būti ne tik mokinių kiekybinių laimėjimų ir rezultatų įvertinimas, nes taip rastųsi socialinė švietimo įstaigų hierarchija ir kartu vadinamosios skirtingos spartos švietimo sistemos, o pačios švietimo sistemos ir jos naudojamų metodų įvertinimas aiškiai atsižvelgiant į konkrečias socialines ir ekonomines sąlygas, kuriomis dirba kiekviena mokykla;

31.

mano, kad švietimo kokybė ir švietimo rezultatų lygis taip pat labai priklauso nuo to, ar mokytojas klasėje gerbiamas kaip autoritetas;

32.

mano, kad mokyklų personalo sudėtis turėtų kiek įmanoma geriau atspindėti didėjančią Europos visuomenių įvairovę, kad galėtų visiems mokiniams pademonstruoti vaidmenų pavyzdžius; atsižvelgdamas į tai, ragina apsvarstyti būtinybę paskatinti daugiau vyrų rinktis mokytojo profesiją, ypač pradinių klasių mokytojo;

33.

įsitikinęs, kad būtina užtikrinti aukštos kokybės pirminį mokytojų rengimą, pagrįstą teorija ir praktika, ir nuoseklų nuolatinio profesinio tobulinimosi procesą, taip pat paramą siekiant, kad mokytojai per visą savo karjerą būtų įvaldę naujausius įgūdžius, kurių reikia žiniomis grindžiamoje visuomenėje; mano, kad mokytojų rengimo ir samdymo politika turėtų būti skirta pritraukti geriausius darbuotojus ir kad mokytojams turėtų būti siūlomas toks socialinis pripažinimas, statusas ir atlyginimas, kuris atitiktų jų užduočių svarbą;

34.

labai palaiko nuomonę, kad kiek įmanoma daugiau mokinių ir mokytojų turėtų galimybę dalyvauti judumo ir mokyklų partnerysčių projektuose; pabrėžia programos „Comenius“ reikšmę šiuo klausimu; pabrėžia, kad būtina toliau mažinti administracinę naštą mokykloms, pateikusioms paraiškas; sveikina iniciatyvą parengti programą „Comenius Regio“; pritaria pasiūlymui kurti naują judumo lyginamąjį standartą;

35.

rekomenduoja, kad mokytojai, įskaitant meninio lavinimo mokytojus, būtų skatinami kuo daugiau naudotis Europos ir nacionalinėmis judumo programomis ir kad judumas taptų neatskiriama jų mokymo ir karjeros dalis;

36.

pripažindamas, kad švietimo nelygybės kompensavimas vien švietimo politikos priemonėmis pasirodė esąs neveiksmingas, rekomenduoja įtraukti tėvus į mokyklos gyvenimą ir didinti informuotumą apie galimą gyvenimo sąlygų ir popamokinės veiklos poveikį įgyjant gebėjimų ir įgūdžių mokykloje;

37.

primygtinai rekomenduoja užmegzti mokyklų ir bendruomenių partnerystę siekiant kovoti su smurto mokyklose problema, kuri gali išplisti ir apimti visą visuomenę;

38.

mano, kad visos mokyklos turėtų skatinti įgyti demokratinių gebėjimų remdamos moksleivių tarybas ir leisdamos moksleiviams, bendradarbiaujant su tėvais, mokytojais ir mokyklų tarybomis, kartu prisiimti atsakomybę už mokyklas;

39.

ragina valstybes nares ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti skatinant įdiegti Europos švietimo sistemą valstybių narių atitinkamose švietimo sistemose; ragina Komisiją numatyti įtraukti Europos mokyklas į tinklo „Eurydice“ veiklą;

40.

prašo Komisijos reguliariai teikti pažangos, pasiektos laikantis minėtųjų dviejų komunikatų nuostatų, ataskaitas, kad galima būtų įvertinti ES švietimo ir mokymo sistemų rezultatus, ypatingą dėmesį kreipiant į tai, kaip mokiniai įgyja pagrindinių gebėjimų;

41.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.