Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009IP0078

    Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymas 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo (2008/2236(INI))

    OL C 76E, 2010 3 25, p. 83–90 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    25.3.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    CE 76/83


    2009 m. vasario 19 d., ketvirtadienis
    Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymas

    P6_TA(2009)0078

    2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo (2008/2236(INI))

    2010/C 76 E/16

    Europos Parlamentas,

    atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (1) (EKPP),

    atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo,

    atsižvelgdamas į bendrai patvirtintus veiksmų planus su Armėnija, Azerbaidžanu, Egiptu, Gruzija, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Moldova, Maroku, Palestinos savivalda, Tunisu ir Ukraina,

    atsižvelgdamas į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, nustatantį Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę, kuris įsigaliojo 1997 m. gruodžio 1 d., ir į tai, kad 2008 m. gruodžio mėn. vėl pradėtos derybos dėl atnaujinto Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo,

    atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2008 m. rugsėjo ir spalio mėn. sprendimus, pagal kuriuos atnaujinamas dialogas su Baltarusijos valdžios institucijomis ir šešiems mėnesiams sustabdomi vadovaujančių asmenų kelionių apribojimai po to, kai buvo išlaisvinti politiniai kaliniai ir šiek tiek geriau rengiami parlamento rinkimai,

    atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 27 ir 28 d. Barselonoje vykusios Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų konferencijos metu priimtą Barselonos deklaraciją, pagal kurią sukuriama Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė,

    atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ (COM(2008)0319),

    atsižvelgdamas į tai, kad komunikatą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ patvirtino 2008 m. kovo 13 ir 14 d. Europos Vadovų Taryba,

    atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto Viduržemio jūros regiono klausimams, bendrą deklaraciją,

    atsižvelgdamas į deklaraciją dėl valdymo, projektų ir politinio dialogo, priimtą 2008 m. lapkričio 3 ir 4 d. Marselyje vykusioje ministrų konferencijoje tema „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“,

    atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl EKP stiprinimo (COM(2006)0726) ir 2007 m. gruodžio 5 d. komunikatą dėl stiprios EKP (COM(2007)0774),

    atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ (COM(2007)0160) ir 2008 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą (COM(2008)0391), kuriame pateikiama pirmųjų šios iniciatyvos įgyvendinimo metų ataskaita,

    atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą „Rytų partnerystė“ (COM(2008)0823),

    atsižvelgdamas į Komisijos narės Benita Ferrero Waldner 2006 m. balandžio 26 d. laišką Užsienio reikalų komitetui,

    atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl EKP ir ES plėtros strategijos,

    atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl ES kaimyninių šalių ir regionų,

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

    atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6–0037/2009),

    A.

    kadangi pagal 2006 m. reformą ir susitarimą dėl naujosios išorės paramos sistemos numatytas Komisijos įsipareigojimas atlikti EKPP reglamento laikotarpio vidurio peržiūrą iki 2009 m. Europos Parlamento rinkimų, o Parlamentui suteikti didesni Bendrijos paramos tikrinimo įgaliojimai,

    B.

    kadangi Užsienio reikalų komitetas 2006 m. įsteigė darbo grupes Pietų šalių EKPP ir Rytų šalių EKPP klausimu, siekdamas palaikyti dalykišką dialogą su Komisija dėl įgyvendinimo dokumentų, kuriuose nustatoma paramos pagal EKPP priemonių sistema,

    C.

    kadangi nuo dabartinės finansinės perspektyvos pradžios 2007 m. pagal EKPP siekiama remti EKP įgyvendinimą, ypač EKP veiklos planus ir strateginę partnerystę su Rusijos Federacija, pagal EKPP padedant įgyvendinti keturių bendrų erdvių planus,

    D.

    kadangi pagrindinis EKP tikslas – sukurti palankią aplinką arčiausiai Europos Sąjungos esančiuose regionuose; kadangi kaimyninės šalys savaime skirstomos į dvi kategorijas – Pietų ir Rytų ir kiekvienos iš jų tikslai ir požiūris į Europos Sąjungą skiriasi; kadangi šį suskirstymą atspindi dvi neseniai pasiūlytos iniciatyvos – Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga ir Rytų partnerystė,

    E.

    kadangi pagal EKPP taip pat siekiama finansuoti pasienio ir daugiašales programas EKPP srityje, inter alia, remiant tokias iniciatyvas kaip Juodosios jūros sinergija, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, ir Rytų partnerystė,

    F.

    kadangi EKP – vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos užsienio politikos prioritetų ir visoms susijusioms valstybėms suteikia galimybę glaudžiau integruotis su ES,

    G.

    kadangi EKP nepriklauso nuo stojimo proceso, tačiau nėra su juo nesuderinama ir yra žingsnis ES ir kaimyninių šalių draugiškų ekonominių ir politinių santykių atnaujinimo link,

    H.

    kadangi spartus ES kaimyninių šalių demografinis augimas, dėl kurio jose vis daugiau miesto gyventojų, susijęs su nauju uždaviniu, kurį turi padėti spręsti EKPP,

    Bendrosios pastabos

    1.

    mano, kad apskritai EKPP reglamento nuostatos yra pakankamos ir tinkamos bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis ir kitomis daugiašalėmis organizacijomis apibrėžti;

    2.

    ragina Komisiją kartu su šalių partnerių vyriausybėmis toliau tobulinti konsultacijų su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis mechanizmus, siekiant didesnio jų dalyvavimo nustatant EKPP ir nacionalines reformų programas ir prižiūrint, kaip jos įgyvendinamos; prašo Komisiją sparčiau skelbti metines veiksmų programas savo interneto svetainėje ir įtikinti šalių partnerių vyriausybes nuolat skelbti visuomenei savo nacionalinius planavimo dokumentus;

    3.

    ragina Tarybą kartu su Parlamentu parengti laksčią ir skaidrią informavimo šiais klausimais priemonę ir nedelsiant pateikti Parlamentui priimtų sprendimų protokolą;

    4.

    ragina Komisiją ir nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas skatinti miestų ir regionų partnerystės programas ir teikti su tuo susijusią pagalbą, siekiant vietos ir regiono lygmenimis ugdyti administravimo gebėjimus kaimyninėse šalyse, taip pat skatinti pilietinės visuomenės mainų programas ir labai mažus projektus;

    5.

    pritaria pagal EKPP Komisijos pradėtai naujajai Bendradarbiavimo ir dialogo miestų plėtros srityje programai (CIUDAD), pagal kurią siekiama sudaryti galimybes teikti paramą konkretiems Europos ir šalių, kurioms taikoma EKPP, miestų bendradarbiavimo projektams; pabrėžia, kad šio pobūdžio iniciatyva labai tinka siekiant tęsti dialogą ir demokratizacijos procesą; ragina, 2008–2009 m. atliekant finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, šiam tikslui skirti daugiau lėšų, kurios leistų paremti minėtąsias iniciatyvas;

    6.

    mano, kad turėtų būti didinamas Bendrijos paramos matomumas, tikslingai bendraujant su suinteresuotosiomis šalimis ir visuomene, taip pat rekomenduoja siekiant šio tikslo plėtoti ryšius su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis, nes būdamos artimesnės piliečiams šios institucijos yra atsakingai ir veiksmingai veiklai tinkamas lygmuo;

    7.

    ragina, laikantis EKP veiksmų planuose numatytų tikslų, aktyviau įgyvendinti metines veiksmų programas demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse, kad labai nesiskirtų Rytų ir Viduržemio jūros regiono partneriams skiriamų lėšų kiekis; mano, kad reikėtų didesnių pastangų siekiant įtikinti šalių partnerių vyriausybes imtis veiksmų minėtosiose srityse;

    8.

    pabrėžia, kad visuose naujuose EKP veiksmų planuose, dėl kurių deramasi, reikia nustatyti aiškius, tikslius ir išmatuojamus tikslus; pabrėžia būtinybę, kad visi šių veiksmų planų skyriai priklausytų vienas nuo kito, norint, kad visų jų atžvilgiu būtų galima siekti pažangos nediskriminuojant; atsižvelgdamas į tai, primena savo raginimą parengti bendrą žmogaus teisių ir demokratijos politiką, kuri apimtų visas šios srities priemones;

    9.

    pastebi, kad, kaip visų pirma rodo Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (2), nepaisant didesnio Bendrijos paramos priemonių lankstumo ir paprastumo, EKP numatytos procedūros ir terminai ir toliau užkrauna pernelyg didelę naštą pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms; ragina Komisiją atlikti procedūrų, kurias taiko kiti pagrindiniai paramos teikėjai, lyginamąją analizę ir pateikti jos rezultatus Parlamentui;

    10.

    mano, kad parama tam tikriems sektoriams ir bendroji biudžeto parama pagal EKPP turėtų būti skiriama tik toms vyriausybėms, kurios galėtų ją įgyvendinti skaidriai, veiksmingai ir užtikrindamos atskaitomybę ir kurioms tokia parama iš tikrųjų suteiktų paskatų; ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti, ar tinkama skirti biudžeto paramą šalims, kurios patiria sunkumų dėl biudžeto valdymo ir kontrolės procedūrų ir kuriose aukštas korupcijos lygis; prašo Komisiją rasti tinkamą lankstumo ir skaidrumo pusiausvyrą atrenkant, įgyvendinant ir stebint EKPP programas;

    11.

    pabrėžia, kad kiekvienoje šalyje reikia taikyti atskirą politinių sąlygų strategiją, inter alia, siekiant skatinti demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus ir mažumų teisėms ir teismų nepriklausomumą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad išsamus ir nuoseklus visų pagal šią priemonę finansuojamų teisingumo projektų vertinimo rezultatai turėtų būti skelbiami viešai ir teikiami Parlamentui;

    12.

    teigiamai vertina tai, kad į EKPP reglamento taikymo sritį įtrauktas pasienio regionų bendradarbiavimas, kuris yra bendrų projektų plėtojimo, taip pat EKP šalių ir valstybių narių santykių stiprinimo strateginė priemonė; vis dėlto teigia, kad reikia parengti konkrečių priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų reguliariai stebima, kaip valdomos ir įgyvendinamos bendros veiksmų programos abipus ES sienų;

    13.

    ragina Komisiją parengti išsamią visų patvirtintų 2007–2013 m. laikotarpio bendrų veiksmų programų apžvalgą, taip pat įvertinti, kiek laikytasi skaidrumo, veiksmingumo ir partnerystės principų įgyvendinant projektus; ragina Komisiją parengti problemų, su kuriomis dažniausiai susiduria ES pasienio regionų ir EKP šalių valdymo institucijos, sąrašą, siekiant rasti geresnių būdų, kaip šias problemas spręsti kitu planavimo laikotarpiu;

    14.

    ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas keistis pasienio regionų bendradarbiavimo patirtimi ir pažangiosios patirties pavyzdžiais, susijusiais su EKP programomis ir projektais, taip pat su veiksmais, kurių imtasi siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, ir veiksmais pagal jau įgyvendintą Bendrijos iniciatyvą INTERREG III; visų pirma mano, kad reikėtų aktyviau įgyvendinti valstybės tarnautojų mokymo, įskaitant kaimyninių šalių kalbų mokymo programas, ir partnerystės iniciatyvas; atsižvelgdamas į tai, siūlo periodiškai analizuoti pažangą, pasiektą ugdant pajėgumus ir kuriant institucijas abipus ES sienų;

    15.

    pabrėžia, kad svarbu paaiškinti EKP, kaip priemonių sistemos, ir tokių regioninių EKP iniciatyvų, kaip Juodosios jūros sinergija, jūros regiono valstybių sąjunga ir būsimoji Rytų partnerystė, ryšį, taip pat svarbu labiau derinti šias iniciatyvas ir įvairias Bendrijos paramos priemones ir užtikrinti, kad jos labiau papildytų viena kitą; ragina labiau derinti EKPP programas ir valstybių narių, taip pat tarptautinių organizacijų finansinį bendradarbiavimą;

    16.

    pabrėžia, kad reikia užtikrinti glaudesnį EKPP šalių bendradarbiavimą su ES agentūromis ir suteikti EKPP šalims daugiau galimybių dalyvauti Bendrijos programose, jei buvo įgyvendinti EKP veiksmų planuose nustatyti tikslai; ragina Komisiją imtis veiksmingų priemonių trečiųjų šalių finansinei naštai, susijusiai su jų dalyvavimu šiose Bendrijos programose, mažinti;

    17.

    pabrėžia būtinybę, kad pagal EKP atliekami mokėjimai būtų skaidrūs šalies, regiono ir prioritetų aspektais;

    18.

    ragina labiau pabrėžti judumo, ypač užmezgant judumo partnerystę su EKPP šalimis, ir asmeninių žmonių ryšių svarbą, ypač švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, verslo ir politinio dialogo srityse; pritaria tam, kad būtų imtasi skubių veiksmų mažinti vizų mokesčius visų EKPP šalių piliečiams ir gyventojams ir ilgainiui liberalizuoti vizų režimą;

    19.

    pritaria Komisijos taikomai ekonominės integracijos strategijai, pagal kurią siekiama sukurti išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos zoną;

    20.

    pažymi, kad, nepaisant kai kurių EKP šalių pastangų skatinti lyčių lygybę ir moterų dalyvavimą politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime, šiomis priemonėmis dar nepasiekta didesnės pažangos Viduržemio jūros regiono kaimyninėse šalyse ir kai kuriose Rytų kaimyninėse šalyse; ragina Komisiją planuojant ir įgyvendinant EKPP sistemingiau spręsti lyčių nelygybės problemas;

    21.

    pritaria Komisijos taikomai energetinio saugumo strategijai, pagal kurią siekiama per vidutinės trukmės laikotarpį sukurti abiem pusėms naudingą, susietą ir diversifikuotą ES ir kaimyninių valstybių energetikos rinką; tačiau pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti ne tik pastangoms toliau derinti partnerių energetikos politiką ir teisės aktus su ES praktika ir acquis communautaire, bet ir energetikos infrastruktūros šalyse partnerėse modernizavimui;

    22.

    džiaugiasi tuo, kad į Komisijos pasiūlymą dėl Rytų partnerystės įtrauktos teminės platformos (demokratija, geras valdymas ir stabilumas, ekonominė integracija ir konvergencija ES politikos krypčių atžvilgiu, energetinis saugumas ir žmonių ryšiai), kurios atitinka pagrindines bendradarbiavimo sritis;

    23.

    pabrėžia, kad būtina didinti EKPP finansavimą, norint sudaryti sąlygas pagal EKP įgyvendinti vis platesnio užmojo tikslus ir remti pagal ją numatytas naująsias regionines iniciatyvas; prašo, kad kai bus padidintas finansavimas, būtų užtikrinta, kad Viduržemio jūros regiono ir Rytų Europos šalys galėtų palankiomis sąlygomis naudotis šia priemone;

    24.

    ragina įvertinti dabartinį veiksmingumą ir išlaidų poveikį platesniu mastu, pvz., turint mintyje trečiųjų šalių pagalbos veiksmus;

    25.

    ragina Komisiją įvertinti trečiųjų šalių, ypač Kinijos ir Rusijos, teikiamos užsienio pagalbos priemonių poveikį EKP šalyse, taip pat finansų krizės poveikį visose EKPP šalyse;

    26.

    ragina Komisiją tiksliai įvertinti tikruosius šalių, kurioms ji teikia užjūrio vystymosi ir panašią pagalbą, poreikius, ypač atsižvelgiant į tokią pagalbą gaunančių šalių BVP lygį ir ekonomikos augimo rodiklius;

    27.

    ragina valstybes nares finansiškai remti reformų darbotvarkę, numatytą EKP veiksmų planuose, t. y. toliau prisidėti prie Kaimynystės investicijų priemonės ir panašių EKPP iniciatyvų ir didinti dvišalę paramą;

    28.

    primena, kad derantis dėl EKPP teisinio pagrindo Parlamentui kilo pagristų abejonių, kaip Parlamento kontrolė bus taikoma vidutinio ir artimojo laikotarpio strategijoms ir šalių dokumentams, kuriuose dažnai pateikiamos preliminarios pinigų sumos; ragina įvertinti, kaip šie preliminarūs finansiniai įsipareigojimai buvo įgyvendinami pastaruosius dvejus metus;

    29.

    atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl prašymų perkelti daug biudžeto lėšų į 1908 skyrių – jau dabar bendras didinimas 2007 ir 2008 m. sudaro 410 mln. EUR įsipareigojimams ir 635 mln. EUR mokėjimams;

    30.

    su pasitenkinimu pažymi, kad šalys, kurioms taikoma EKPP, gali gauti paskolų iš Europos investicijų banko (EIB) (3), o finansinės operacijos turėtų atitikti ES išorės politiką, įskaitant konkrečius regioninius tikslus, ir ją remti; primena, kad su EKPP šalimis susijusių EIB finansinių operacijų 2007–2013 m. laikotarpiu didžiausia riba šiuo metu siekia 12,4 mlrd. EUR ir dalijama į dvi preliminarias ribas: 8,7 mlrd. EUR – Viduržemio jūros regiono šalims ir 3,7 mlrd. EUR – Rytų šalims ir Rusijai; ragina kartu su EIB įvertinti, kaip šios paskolos naudojamos;

    31.

    su pasitenkinimu pažymi, kad Parlamentui pareiškus ieškinį (4) Teisingumo Teismas neseniai panaikino pradinį teisinį pagrindą ir priėmė sprendimą, jog tokiais atvejais pagal EB sutarties 179 ir 181a straipsnius reikėtų taikyti bendro sprendimo procedūrą; pabrėžia, kad EKPP turi būti persvarstoma ir reglamentas, kuriuo bus keičiamas panaikintas Tarybos sprendimas dėl Bendrijos garantijos EIB paskoloms, turi būti priimamas tuo pačiu metu, kadangi tai – viena kitą papildančios priemonės, susijusios su ES politika kaimyninių šalių atžvilgiu, taigi reikia vengti nesuderinamų ar priešingus rezultatus duodančių nuostatų;

    32.

    dar kartą reiškia susirūpinimą dėl galimų su atskaitomybe susijusių trūkumų ir rizikos, kad Bendrijos lėšos netinkamai naudojamos tais atvejais, kai ES parama teikiama per daugelio donorų patikos fondus; pabrėžia patikimo viešųjų finansų sistemos, grindžiamos skaidrumu ir demokratine atskaitomybe, svarbą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, jei įmanoma, vengti teikti lėšas per minėtuosius tarpininkus, jei šias lėšas galima teikti geresniais ir skaidresniais būdais;

    Pastabos dėl konkrečių šalių ir regionų

    33.

    atkreipia dėmesnį į pažangą, pasiektą pagal Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos iniciatyvą, tačiau pabrėžia, kad:

    pagal EKPP finansuojant EKP iniciatyvą pietuose ar rytuose nė vienas iš šių regionų neturėtų būti finansuojamas mažiau;

    Parlamentas turėtų būti tinkamai informuojamas apie Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos projektus, finansuojamus pagal EKPP;

    naudojant EKPP lėšas itin svarbus yra kitų šaltinių, įskaitant privatų finansavimą, skaidrumas;

    34.

    pakartoja, kad EKP Viduržemio jūros aspektas turėtų papildyti Barselonos procesą ir reikia aiškiau nustatyti EKP tikslus, kad Barselonos procesas būtų stiprinamas teikiant pirmenybę daugiašaliam regioniniam požiūriui;

    35.

    mano, kad siekiant didinti pagal EKPP vykdomų regioninių, daugiašalių ir pasienio projektų veiksmingumą, reikėtų numatyti visų naujų Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos partnerių galimybę dalyvauti su tuo susijusiose programose;

    36.

    mano, kad naujausi geopolitiniai pokyčiai rytinėje ES kaimynystėje rodo, jog svarbu toliau plėtoti EKP ir ją labiau pritaikyti prie partnerių poreikių, įskaitant aktyvesnį ES dalyvavimą Juodosios jūros regione ir plataus užmojo Rytų partnerystę; pabrėžia, kad būtina skubiau įkurti laisvosios prekybos zoną, kuri apimtų Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją, Moldovą ir ypač Ukrainą, kai tik šalys partnerės bus tam pasirengusios, taip pat pabrėžia būtinybę kuo skubiau baigti veiksmus siekiant šių šalių bevizio režimo su ES ir gerinti regioninį bendradarbiavimą, siekiant skatinti stabilumą ir klestėjimą Europos kaimynystėje;

    37.

    siūlo, dalyvaujant Europos Parlamentui ir remiantis EUROMED ir EUROLAT asamblėjų principais, sukurti Rytų kaimynystės asamblėją EUROEAST, kuri būtų skirta EKPP įgyvendinti Rytų Europos šalyse, t. y. Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje;

    38.

    pažymi, kad vadinamieji įšaldyti konfliktai trukdo visokeriopai plėtoti EKP Pietų Kaukaze, ir ragina Tarybą aktyviau dalyvauti sprendžiant konfliktus;

    39.

    pabrėžia, kad ES reikia aktyviau įsitraukti į veiksmus Juodosios jūros regione, jei ES nori padėti spręsti dar neišspręstus konfliktus ir gerinti šio regiono šalių bendradarbiavimą; mano, kad glaudesnis bendradarbiavimas Juodosios jūros regione turėtų būti viena iš pagrindinių EKP sričių, taip pat ir prioritetinė įvairių ES vykdomų regionų iniciatyvų sritis; tikisi, kad Juodosios jūros sinergijos iniciatyva bus toliau įgyvendinama; atsižvelgdamas į Turkijos strateginę svarbą ir jos būsimą vaidmenį, kurį ji galėtų atlikti užsienio ir saugumo politikos srityje, ragina Juodosios jūros regione glaudžiau bendradarbiauti su Turkija, taip pat ragina bendradarbiauti su Rusija, pabrėždamas, kad reikia visapusiškai įtraukti šias šalis į regionų konfliktų sprendimo ir taikos ir stabilumo Europos kaimynystėje skatinimo procesą; laikosi nuomonės, kad pasitelkus šių priemonių sistemą būtų galima įgyvendinti keletą abiem pusėms svarbių projektų;

    40.

    džiaugiasi tuo, kad pagal Rytų partnerystę suteikiama daugiau didelių paskatų tokioms daug siekiančioms partnerėms, kaip Ukraina; ypač džiaugiasi naująja išsamia institucijų kūrimo programa, skirta administraciniams gebėjimams visose aktualiose bendradarbiavimo srityse tobulinti;

    41.

    mano, kad Rytų partnerystė neturėtų trukdyti tų kaimyninių šalių narystei ES, kurios norėtų prašyti tapti narėmis pagal ES sutarties 49 straipsnį;

    42.

    pritaria Komisijos pateiktam pasiūlymui dėl Rytų partnerystės, kuriame atsižvelgiama į tai, kad nauji santykiai turi būti grindžiami kiekvienai šaliai pritaikytais asociacijos susitarimais, labiau atitinkančiais partnerių siekius palaikyti artimesnius ryšius;

    43.

    džiaugiasi tuo, kad energetinis saugumas sudaro neatskiriamą pasiūlymo dėl Rytų partnerystės, pagal kurią bus palaikomi ryšiai su rytiniais partneriais, dalį; pritaria minėtojo 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikato dėl Rytų partnerystės pagrindiniams tikslams, pvz., greitai derybų dėl Ukrainos ir Moldovos narystės energetikos bendrijoje pabaigai ir platesnio pobūdžio politiniams ryšiams su Azerbaidžanu, siekiant jo konvergencijos su ES energetikos rinka ir integracijos infrastruktūros srityje; pabrėžia, kad visos EKP šalys turi dalyvauti įgyvendinant bendradarbiavo energetikos klausimais priemones;

    44.

    pritaria Bendrijos biudžete numatytam ekonomikos atkūrimo ir stabilumo paketui, kuris leistų 2008–2010 m. skirti iki 500 mln. EUR Gruzijos atkūrimui pasibaigus daug nuostolių sukėlusiam karui ir užtikrintų šalie viduje perkeltųjų asmenų ekonominę reabilitaciją, kol jiems bus grąžinti namai ir nuosavybė; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, jog parama būtų skiriama skubiausiems Gruzijos poreikiams tenkinti, su ES finansavimu turėtų būti siejamos atitinkamos sąlygos ir stebėjimo mechanizmai; pabrėžia, kad teikiant pagalbą turėtų būti tikslingai siekiama remti reformų darbotvarkę, apibrėžtą EKP veiksmų plane ir EKPP programavimo dokumentuose, kurie vis dar yra labai aktualūs;

    45.

    pabrėžia, kad būtina peržiūrėti finansinę paramą Baltarusijai ir nuspręsti, ar galima plėsti bendradarbiavimą taip, kad jis apimtų ne tik energetikos, aplinkos ir migracijos, bet ir kitas sritis, įgyvendinant pakartotinio šalies įtraukimo politiką, kurią Taryba pradėjo taikyti 2008 m. rugsėjo mėn.; primena, kad ES ir Baltarusijos santykiai labai priklausys nuo Baltarusijos vyriausybės ryžto vadovautis demokratinėmis vertybėmis; pabrėžia, kad reikia veiksmingų politinių sąlygų ir garantijų, jog parama turės tiesioginį teigiamą poveikį piliečiams ir nebus valdžios institucijų naudojama prieš politinius oponentus; pabrėžia, kad ES turėtų teikti veiksmingesnę paramą demokratiją ginančiai pilietinei visuomenei ir politinėms partijoms;

    46.

    mano, kad ES, derėdamasi dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Rusija, turėtų skirti didžiausią dėmesį:

    aktyvesniam Rusijos bendradarbiavimui nustatant aiškius finansinio bendradarbiavimo prioritetus, kurie leistų užtikrinti geresnį pagalbos planavimą ir daugiametį programavimą;

    garantijoms, kad, teikiant bet kokią finansinę paramą Rusijos valdžios institucijoms bus padedama įtvirtinti demokratijos standartus Rusijos Federacijoje;

    bendros atsakomybės už projektus, kuriuos ketinama finansuoti, didinimui;

    *

    * *

    47.

    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir EKPP šalių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinei asamblėjai.


    (1)  OL L 310, 2006 11 9, p. 1.

    (2)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (OL L 386, 2006 12 29, p. 1).

    (3)  2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/1016/EB, suteikiantis Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (OL L 414, 2006 12 30, p. 95).

    (4)  2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-155/07 Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą (OL C 327, 2008 12 20, p. 2).


    Top