Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009DC0250

    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl per maistą plintančių salmonelių kontrolės padėties ES

    /* KOM/2009/0250 galutinis */

    52009DC0250

    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl per maistą plintančių salmonelių kontrolės padėties ES /* KOM/2009/0250 galutinis */


    [pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

    Briuselis, 29.5.2009

    KOM(2009) 250 galutinis

    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

    dėl per maistą plintančių salmonelių kontrolės padėties ES

    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

    dėl per maistą plintančių salmonelių kontrolės padėties ES

    TIKSLAS

    Šiuo komunikatu siekiama informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie Bendrijos salmonelių kontrolei skirtų nuostatų įgyvendinimą ir rezultatus, pasiektus priėmus 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės[1] ir 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 99/2003/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo[2]. Komunikate aptariami ir kiti salmonelių kontrolei maisto grandinėje vykdyti ar gerinti skirti Bendrijos teisės aktai ir veikla.

    ĮžANGA

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) ir maisto saugos tarnyba (EMST) pranešė, kad 2007 m. 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse nustatyti 151 995 žmonių susirgimo salmonelioze atvejai, tai yra 31,1 atvejo 100 000 žmonių[3]. Tačiau akivaizdu, kad ne apie visus žmonių susirgimus pranešama ir faktinis jų skaičius yra gerokai didesnis[4].

    Dalis pirmiau minėtų žmonių susirgimų nustatyti per maistą plintančių ligų 3131 protrūkio metu[5], ir tai sudaro 64,5 % visų žinomos kilmės per maistą plintančių ligų protrūkių. Per salmoneliozės protrūkius susirgo 22 705 žmonės, iš kurių 14 % buvo hospitalizuoti, 23 mirė. 95 % protrūkių, kurių serotipas nustatytas, sukėlė Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium .

    Žmonės salmonelioze gali užsikrėsti valgydami užkrėstą maistą (didžioji dalis atvejų) arba gerdami užkrėstą vandenį. Dažniausiai protrūkiai kyla dėl gyvūninės kilmės maisto produktų, visų pirma kiaušinių ir mėsos (jų produktų), tačiau užfiksuota ir kepinių, vaisių, daržovių bei šokolado sukeltų salmoneliozės protrūkių.

    Papildoma visuomenės sveikatos problema yra žmonių salmoneliozės sukėlėjų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, kurio priežastis yra antimikrobinių medžiagų naudojimas gyvulininkystėje[6].

    SALMONELIų STEBėSENA

    Žmonių susirgimų stebėsena

    1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimu 2000/96/EB dėl užkrečiamųjų ligų, kurios turi būti laipsniškai įtrauktos į Bendrijos tinklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB[7] reglamentuojama privaloma žmonių salmoneliozės stebėsena. Šiuos duomenis renka ECDC naudodamas tinklus valstybėse narėse.

    Pašarų, maisto produktų ir gyvūnų stebėsena

    Direktyva 2003/99/EB siekiama užtikrinti, kad zoonozės, zoonozių sukėlėjai ir jų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms būtų tinkamai stebimi ir būtų atliktas tinkamas epidemiologinis per maistą plintančių ligų protrūkių tyrimas. Maisto, gyvūnų ir pašarų stebėsenos rezultatus valstybės narės elektroniniu būdu perduoda EMST.

    Atlikus per maistą plintančių ligų protrūkių ir pavienių atvejų šaltinių išaiškinimo tyrimus, galima nustatyti prioritetus, nurodant maisto produktus ir gyvūnų populiacijas, kurie pirmiausia turėtų būti įtraukti į salmonelių kontrolės programas, ir taip kuo skubiau sumažinti pavojų visuomenės sveikatai ir užtikrinti integruotą požiūrį. ECDC ir EMST, siekdami tobulinti šiuos tyrimus, daug išteklių skiria priemonėms ir rekomendacijoms rengti.

    EMST metinėje suvestinėje Bendrijos zoonozių ataskaitoje pateikia duomenų apie pašarus, maisto produktus ir žmones. Be to, EMST mokslininkų grupė biologinio pavojaus klausimais nagrinėja ataskaitą ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti stebėseną, ir siūlo numatyti priemones.

    Salmonelių stebėsena palaipsniui suderinta bendrais mėginių ėmimo protokolais ir analizės metodais, nustatytais per pirminius tyrimus ir kontrolės programose (žr. 5 punktą), kai tai susiję su gyvais gyvūnais, o kai tai susiję su maisto produktais – bendrais mikrobiologiniais kriterijais (žr. 6.2 punktą). Todėl dabar gali būti palyginami įvairių valstybių narių salmonelių paplitimo duomenys ir gali būti atliktas Bendrijos lygmens rizikos vertinimas.

    Siekiant pagerinti tyrimų metodiką ir užtikrinti aukštos kokybės laboratorinius tyrimus visose valstybėse narėse, paskirta Bendrijos salmonelių etaloninė laboratorija, koordinuojanti nacionalinių etaloninių laboratorijų tinklo darbą.

    Veiksmas : Siekiant geriau įvertinti realų žmonių salmoneliozės paplitimą ir palyginti atskirų valstybių narių ir, jei įmanoma, trečiųjų šalių salmoneliozės paplitimo duomenis, reikėtų skatinti mokslinius tyrimus, tobulinti žmonių stebėseną.

    SALMONELIų KONTROLė PAšARUOSE

    Perdirbti gyvūnų baltymai turi atitikti 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiu sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms[8], nustatytus salmonelių kriterijus.

    Salmonelių rasta ir daugybėje augalinės kilmės pašarinių žaliavų, kaip antai sojų ir rapsų miltuose3. Todėl 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 183/2005, nustatančiu pašarų higienos reikalavimus[9], nustatytos priemonės, įskaitant HACCP sistemą, yra ypač svarbios tam, kad pašarinės žaliavos, jas vežant, sandėliuojant ir perdirbant, nebūtų užkrečiamos salmonelėmis arba galimybė jas užkrėsti būtų kuo mažesnė.

    2008 m. birželio mėn. EMST grupė biologinio pavojaus klausimais pateikė nuomonę dėl pašarų maistiniams gyvūnams mikrobiologinės rizikos vertinimo. Nuomonėje rekomenduojama nustatyti salmonelių (augaliniuose) pašaruose kriterijus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo galimybės jomis užsikrėsti.

    Veiksmas : Salmonelių pašaruose kriterijų svarstymas. Keičiamasi nuomonėmis su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis.

    SALMONELIų KONTROLė GYVūNų POPULIACIJOSE

    Pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 nuostatas buvo nustatyti Bendrijos siekiniai (tikslai) mažinti salmonelių paplitimą naminių paukščių ir kiaulių populiacijose. Kiekvienai populiacijai taikytas panašus metodas:

    ( Salmonelių paplitimo pirminiai tyrimai pagal Direktyvą 2003/99/EB pradėti vykdyti praėjus vos keliems mėnesiams po 10 naujų valstybių narių įstojimo į ES 2004 m. Todėl buvo surinkta palyginama informacija apie 25 valstybių narių vištas dedekles ir broilerius. Visų 27 valstybių narių kalakutų ir skersti skirtų kiaulių pirminių tyrimų rezultatai bus pateikti 2008 m. pirmąjį pusmetį. Salmonelių paplitimo veislinėse kiaulėse pirminis tyrimas bus atliktas 2008 m.

    ( EMST pirminių tyrimų ataskaitose pateikiami preliminarūs paplitimo naminių paukščių populiacijoje duomenys, skirti salmonelių paplitimo mažinimo siekiniui pagal Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 nustatyti. Ataskaitos taip pat suteikia galimybę nagrinėti rizikos veiksnius ir kurti kontrolės programas. Ataskaitos taip pat paskatino valstybes nares, kuriose paplitimo lygis aukštas, sparčiau imtis veiksmų, kol Bendrija dar nenustatė reikalavimų.

    ( Atlikus pirminius tyrimus kiaulių populiacijoje gaunama informacija apie ekonominės naudos analizę iki panaudojant duomenis, pavyzdžiui, preliminaraus paplitimo, mažinimo siekiniui nustatyti. Be to, šiai ekonominės naudos analizei atlikti reikalingas EMST atliktas kiekybinis rizikos vertinimas. Naminių paukščių populiacijoms taikoma nukrypti leidžianti nuostata dėl šios ekonominės naudos analizės.

    ( Valstybės narės ir trečiosios šalys teikia Komisijai tvirtinti nacionalines kontrolės programas kiekvienu atveju, kai sutariama dėl nacionalinio mažinimo siekinio (tikslo).

    ( Kontrolės programos, įskaitant suderintą populiacijos stebėseną, taikomos po patvirtinimo visais atvejais 18 mėnesių po mažinimo siekinio (tikslo) nustatymo. Jeigu kontrolės programos nebuvo pateiktos ar patvirtintos ar buvo aptikti tam tikri salmonelių serotipai, ribojamas gyvų gyvūnų ir kiaušinių tiekimas rinkai.

    Veislinės Gallus gallus rūšies vištos

    Salmonelių paplitimo veislinių vištų dedeklių pulkuose mažinimo tikslas (siekinys) buvo nustatytas 2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1003/2005, įgyvendinančiu Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003[10]. Iki 2009 m. pabaigos suaugusių veislinių paukščių pulkuose gali būti ne daugiau kaip 1 % paukščių, užsikrėtusių vienu iš penkių pagrindinių serotipų.

    Pradėjus įgyvendinti nacionalines kontrolės programas nuo 2007 m. sausio 1 d., iš valstybių narių reikalaujama imti mėginius iš visų pulkų ar peryklų suderintu metodu. Jeigu nustatoma Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium atvejų, perinti skirtų kiaušinių gamyba turi būti nutraukiama, o vištos saugiai nužudomos arba paskerdžiamos. 2007 m. daugelyje valstybių narių penkiais pagrindiniais salmonelių serotipais dar buvo užkrėsta 1,2 % ar daugiau pulkų, tikslas buvo pasiektas arba beveik pasiektas. Penkiose valstybėse narėse tebebuvo užkrėsta nuo 4,2 iki 15,4 % pulkų.

    Priėmus 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2007/843/EB dėl salmonelių kontrolės programų, skirtų Gallus gallus veislinių naminių paukščių pulkams tam tikrose trečiosiose šalyse, patvirtinimo[11] perinių kiaušinių ir gyvų naminių paukščių, skirtų veisimui, importas leidžiamas tik iš Jungtinių Valstijų, Kanados, Kroatijos, Tuniso ir Izraelio, kurios yra vienintelės šalys, pateikusios ES nuostatas atitinkančias salmonelių kontrolės programas.

    Vištos dedeklės

    Atlikus pirminius tyrimus paaiškėjo, kad vištų dedeklių pulkuose yra labai didelių paplitimo skirtumų – salmonelėmis buvo užsikrėtę nuo 0 iki daugiau kaip 50 % paukščių. Dėl šių skirtumų ir didelio paplitimo keliose valstybėse narėse Komisija nusprendė nustatyti mažinimo tikslą (siekinį), susijusį su praėjusiaisiais metais, kol paplitimas bus mažesnis negu 2 % (Reglamentas (EB) Nr. 1168/2006[12]).

    Vištų dedeklių pulkų salmonelių kontrolės programa, įskaitant suderintą visų pulkų stebėseną kas 15 savaičių, visose valstybėse narėse pradėta vykdyti ne vėliau kaip 2008 m. vasario 1 d.

    Be to, Komisija priėmė priemones (Komisijos reglamentas Nr. 1237/2007[13]) riboti valgomų kiaušinių tiekimą rinkai:

    - nuo 2007 m. lapkričio 1 d., jei vištų dedeklių pulkas yra žmonių užsikrėtimo salmonelioze šaltinis;

    - nuo 2009 m. sausio 1 d., jei stebėsenos metu Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium nenustatyta.

    Remiantis lygiaverčių kontrolės programų teikimo ir tvirtinimo duomenimis tik Šveicarijai ir Kroatijai leidžiama eksportuoti valgomuosius kiaušinius į ES. Tik šioms dviems šalims ir Jungtinėms Valstijoms leidžiama eksportuoti gyvas dedekles.

    Broileriai

    2005 m. spalio mėn. – 2006 m. rugsėjo mėn. atliktas pirminis paplitimo tyrimas broilerių pulkuose. Bendrijos lygmeniu 23,7 % tirtų pulkų buvo aptiktos salmonelės.

    Atitinkamai birželio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 646/2007[14] nustatytas mažinimo tikslas (siekinys), kad Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium užkrėstų pulkų būtų 1 % ar mažiau.

    Broilerių pulkų salmonelių kontrolės programa, įskaitant visų broilerių pulkų stebėseną iki jų išsiuntimo į skerdyklą, visose valstybėse narėse pradėta vykdyti ne vėliau kaip 2009 m. sausio 1 d.

    Reglamentu (EB) Nr. 2160/2003 nustatyta, kad nuo 2010 m. pabaigos salmonelių turėtų nebūti 25 gramuose šviežios paukštienos, o išsamias taisykles dar turi nustatyti Komisija.

    Lygiavertes skirtų skersti naminių paukščių eksporto garantijas pateikė tik Šveicarija. Vienadieniai broileriai į ES gali būti eksportuojami tik iš Šveicarijos ir Jungtinių Valstijų.

    Veiksmas : Komisija iki metų pabaigos priims išsamias taisykles dėl maisto saugos salmonelių kriterijaus nustatymo šviežiai paukštienai, įskaitant minimalų mėginių ėmimo dažnį, suderintus mėginių ėmimo planus ir analitinius metodus. Kai tik bus sutarta dėl prekybos šviežia paukštiena ES detalių, bus imtasi ir trečiųjų šalių, kurioms leidžiama eksportuoti šviežią paukštieną, pateiktų lygiaverčių garantijų vertinimo.

    Kalakutai

    Nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. rugsėjo visose valstybėse narėse, įskaitant ir Bulgariją bei Rumuniją, atlikti pirminiai kalakutų tyrimai. Nustatyta, kad Bendrijoje salmonelėmis užkrėsta 13,6 % veislinių kalakutų pulkų ir 30,7 % mėsinių kalakutų pulkų.

    Remiantis pirminio tyrimo rezultatais 2008 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 584/2008[15] nustatytas mažinimo tikslas (siekinys), kad Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium užkrėstų pulkų būtų 1 % ar mažiau.

    Komisija šiuo metu vertina valstybių narių ir trečiųjų šalių pateiktas nacionalines kontrolės programas. Kontrolės programos bus pradėtos taikyti nuo 2010 m. pradžios.

    Šviežios paukštienos maisto saugos kriterijai nuo 2010 m. pabaigos bus taikomi ir broilerių, ir kalakutų mėsai.

    Veiksmas: Valstybių narių ir trečiųjų šalių kontrolės programų įvertinimas ir galimas patvirtinimas iki 2009 m. pabaigos.

    Skersti skirtos kiaulės

    Nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. rugsėjo visose valstybėse narėse, įskaitant ir Bulgariją bei Rumuniją, atlikti pirminiai kiaulių tyrimai. Bendrijos lygmeniu 10,3% tirtų skersti skirtų kiaulių buvo aptiktos salmonelės.

    Komisija prieš nustatydama Bendrijos tikslą (siekinį) atlieka ekonominės naudos analizę, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2160/2003. Ši analizė apima kiekybinį rizikos veiksnių ir mažinimo galimybių bei galimos naudos žmonių sveikatai vertinimą. Tai daroma bendradarbiaujant su EMST ir turtų būti baigta iki 2010 m. vidurio.

    Veiksmas: Mažinimo siekinys bus nustatytas, kai tik bus baigta ekonominės naudos analizė. Nepaisant vėlesnio mažinimo siekinio nustatymo dėl būtinumo surinkti palyginamus paplitimo duomenis iš visų valstybių narių ir ekonominės naudos analizės atlikimo reikalavimo, galiojančiais pagrindiniais teisės aktais, visų pirma higienos reglamentais (žr. 6.2 punktą) ir reglamentu dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų, jau nustatytas aukštas maisto saugos lygis.

    Veislinės kiaulės

    Pirminiai veislinių kiaulių tyrimai nuo 2008 m. gruodžio buvo atlikti visose 27 valstybėse narėse. Komisija prieš nustatydama Bendrijos tikslą (siekinį) atliks ekonominės naudos analizę, panašią į skersti skirtų kiaulių. Ši analizė apima kiekybinį rizikos veiksnių ir mažinimo galimybių bei galimos naudos mažinant salmonelių paplitimą tarp penimų kiaulių vertinimą. Tai daroma bendradarbiaujant su EMST ir turtų būti baigta iki 2010 m. pabaigos.

    Veiksmas: Veislinių kiaulių salmonelių paplitimo mažinimo siekinys bus apsvarstytas iš karto atlikus ekonominės naudos analizę, t. y. vėliau, nei numatyta Reglamente (EB) Nr. 2160/2003.

    SALMONELIų MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLė

    Higienos reglamentai

    2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos[16] nustatomos bendros maisto produktų higienos taisyklės, kurių turi laikytis maisto verslo subjektai. Įgyvendinant reglamente nustatytas HACCP pagrįstas procedūras ir taikant maisto higienos gerąją patirtį, maisto produktų sauga užtikrinama visoje maisto grandinėje.

    2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 853/2004, nustatančiu konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus[17], papildomos Reglamentu (EB) Nr. 852/2004 nustatytos taisyklės dėl perdirbtų ir neperdirbtų gyvūninės kilmės produktų. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 854/2004, nustatančiu specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles[18], užtikrinamas tinkamas minėtų nuostatų taikymas.

    Šiais reglamentais nustatomos bendros higienos sąlygų teisinės nuostatos, kuriomis mažinamos maisto produktų užkrėtimo salmonelėmis galimybės. Rengiama reglamentų įgyvendinimo vertinimo ataskaita.

    Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų

    2005 m. lapkričio 15 d. Reglamentu (EB) Nr. 2073/2005[19] nustatomi tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologiniai kriterijai ir įgyvendinimo taisyklės, kurių turi laikytis maisto verslo subjektai.

    Reglamentu nustatomi maisto saugos kriterijai dėl salmonelių 18 maisto produktų grupių maisto produktų, įskaitant smulkintą mėsą, mėsos pusgaminius, mechaniškai atskirtą mėsą, kiaušinių produktus, ledus ir sausus mišinius kūdikiams. Remiantis šiais kriterijais nustatomas rinkai tiekiamų maisto produktų priimtinumas.

    Reglamentu taip pat nustatomi broilerių, kalakutų, kiaulių, galvijų, avių, ožkų ir arklių skerdenų gamybos proceso higienos kriterijai. Kriterijais nurodoma preliminari vertė, kurią viršijus būtina imtis korekcinių veiksmų siekiant skerdenas perdirbti higieniškai.

    SALMONELIų ATSPARUMO ANTIBIOTIKAMS KONTROLė

    Europos Sąjungoje

    EMST pranešė apie didėjantį iš žmonių išskirtų atsparių antibiotikams salmonelių izoliatų kiekį pastaraisiais metais[20].

    Kiaulių, galvijų, iš dalies, broilerių bei jų mėsos ir žmonių salmonelių izoliatai yra beveik vienodai atsparūs. Tad akivaizdu, kad antibiotikams atsparių salmonelių izoliatų yra ūkiuose auginamuose gyvūnuose ir iš jų pagamintuose maisto produktuose.

    Nuo 2006 m. sausio 1 d. ES uždrausta kaip pašarų papildus naudoti antibiotikus, išskyrus kokcidiostatus ir histomonostatus. Be to, antibiotikai negali būti naudojami kaip specifinis salmonelių paplitimo tarp naminių paukščių kontrolės metodas, išskyrus išimtines aplinkybes, aiškiai nurodytas 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1177/2006[21]. Atsižvelgiant į šį draudimą salmonelių paplitimo ūkiuose auginamų gyvūnų populiacijose mažinimo kontrolės programos gali būti veiksmingiausias būdas sumažinti atsparių antibiotikams salmonelių kiekį.

    Siekiant gauti palyginamą informaciją iš kiekvienos valstybės narės Komisija priėmė suderintas salmonelių izoliatų atsparumo stebėsenos taisykles[22].

    Be to, paskirta Bendrijos atsparumo antimikrobinėms medžiagoms etaloninė laboratorija ir sudarytas nacionalinių etaloninių laboratorijų tinklas[23], siekiant pagerinti tyrimų metodiką ir užtikrinti aukštos kokybės laboratorinius tyrimus visose valstybėse narėse.

    Komisija suteikė įgaliojimus atitinkamoms mokslinėms įstaigoms SCENIHR[24], EMST, EMEA[25] ir ECDC įvertinti zoonozių sukėlėjų, įskaitant salmoneles, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamą riziką.

    Veiksmas: Komisija įvertins SCENIHR, EMST, EMEA ir ECDC atliktą rizikos vertinimą siekdama prireikus išnagrinėti atitinkamus galimus sprendimus.

    Tarptautiniu mastu

    Nuo 2007 m. Europos bendrija ėmėsi iniciatyvos kurti valdymo galimybes FAO/WHO Codex Alimentarius komisijos įsteigtoje ad hoc Tarpvyriausybinėje darbo grupėje atsparumo antimikrobinėms medžiagoms klausimams spręsti. Labai atidžiai stebimas Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (TEB) atliekamas preliminarus darbas.

    Veiksmas: Komisija toliau rems Kodekso dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms gairių priėmimą iki 2011 m.

    SPECIALIOS GARANTIJOS

    Suomijai ir Švedijai stojant į ES, joms suteiktos specialios garantijos dėl salmonelių. Kitos valstybės narės, pageidaujančios eksportuoti mėsą ar kiaušinius į Suomiją ir Švediją, turi pateikti įrodymus, kad produktai neužkrėsti salmonelėmis, laikydamosi griežto mėginių ėmimo protokolo. Specialios garantijos Suomijai ir Švedijai buvo suteiktos atsižvelgiant į palankią jų epidemiologinę padėtį ir griežtas jų taikomų kontrolės programų priemones.

    Kiekviena valstybė narė ar regionas, vykdantis Suomijos ir Švedijos patvirtintai kontrolės programai lygiavertę pripažintą programą, gali gauti tokias pat specialias garantijas.

    2007 m. Danija pateikė prašymą dėl į Suomijai ir Švedijai suteiktas garantijas panašių specialių garantijų dėl salmonelių broilerių mėsoje ir kiaušiniuose. Tačiau Salmonella paplitimas Danijoje nebuvo pripažintas pakankamai mažu, kad būtų gautas daugumos valstybių narių pritarimas.

    Veiksmas: Komisija apsvarstys specialių garantijų Danijai suteikimą, kai paplitimas bus dar sumažintas, ir toliau vertins valstybių narių paraiškas dėl specialių garantijų suteikimo.

    ZOONOZIų KONTROLėS MOKYMAI

    2007 m. ir 2008 m., pagal programą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“ suorganizuotos penkios keturių dienų mokymo sesijos, skirtos zoonozių stebėsenos ir kontrolės temoms. Salmonelių kontrolė buvo pagrindinė mokymo tema. Šių mokymų tikslas buvo:

    - suteikti dviem šimtams kompetentingų institucijų atstovų informaciją, reikalingą planuojant ar koreguojant nacionalinius ES teisės aktų reikalavimus atitinkančios zoonozių kontrolės programas ir (arba) planus;

    - priimti ES lūkesčius atitinkančius sprendimus vykdant zoonozių stebėseną bei kontrolę ir taikant mikrobiologinius kriterijus maisto produktams.

    Mokymas kitiems dalyviams bus pakartotas 2009 ir 2010 m.

    2006, 2007 ir 2008 m. surengti bendresnio pobūdžio HACCP taikymo mokymai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 1100 dalyvių iš visų ES valstybių narių ir penkiolikos ES nepriklausančių šalių.

    SALMONELIų KONTROLEI SKIRTAS DARBO GRUPėS POSėDIS

    Komisija sudarė gyvūnų ligų kontrolės ir likvidavimo darbo grupę siekdama didinti kompetentingų institucijų valstybėse narėse taikomų priemonių veiksmingumą ir gerinti Bendrijos bendrai finansuojamų kontrolės programų, kaip antai salmonelių programa, sąnaudų ir naudos santykį.

    2007 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. kovo mėn. organizuoti keturi specialiai salmonelių kontrolei skirti regioniniai posėdžiai. Komisija ir dalyvavusios valstybės narės nagrinėjo naminiams paukščiams skirtas nacionalines kontrolės programas, dalijosi patirtimi dėl jų įgyvendinimo ir nustatė problemines sritis, kur reikalingi tolimesni veiksmai.

    Veiksmas: Komisija ketina toliau organizuoti ad hoc susitikimus valstybėms narėms, vykdančioms patvirtintas bendrai finansuojamas salmonelių kontrolės programas.

    BENDRAI FINANSUOJAMOS SALMONELIų KONTROLėS PROGRAMOS

    Bendrija gali bendrai finansuoti zoonotinių salmonelių kontrolės programas vadovaudamasi 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimu 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje[26].

    2008 m. dvidešimt valstybių narių pateikė Gallus gallus rūšies vištų dedeklių pulkų salmonelių kontrolės programas, kurios pripažintos atitinkančiomis bendro finansavimo reikalavimus, 19 valstybių narių gavo finansinę Bendrijos paramą veislinių naminių paukščių pulkų salmonelių kontrolės programoms įgyvendinti. Į Bendrijos bendrai finansuojamas priemones įtrauktos valstybių narių kompetentingų institucijų išlaidos, patirtos atliekant bakteriologinius tyrimus, perkant vakcinas ir mokant kompensacijas už pulkų naikinimą 2008 m. salmonelių kontrolei iš viso skirta 29 935 000 EUR Bendrijos lėšų.

    2009 m. 20 valstybių narių pateikė veislinių Gallus gallus pulkų salmonelių kontrolės programas, 22 paraiškos pateiktos bendrai finansuoti Gallus gallus vištų dedeklių pulkų kontrolės programas, o 16 valstybių narių prašo finansuoti broilerių salmonelių kontrolės programų įgyvendinimą.

    2009 m. dezinfekcinių medžiagų naudojimo veiksmingumo tikrinimo analizės išlaidos pirmą kartą pripažintos atitinkančiomis reikalavimus.

    SUINTERESUOTųJų šALIų DALYVAVIMAS

    Salmonelių kontrolę reglamentuojančiais Bendrijos teisės aktais siekiama gerinti vartotojams skirto maisto saugą. Tai taip pat gali pagerinti Europos maisto produktų gamintojų padėtį tarptautinėje prekyboje, kadangi tam tikros importuojančios šalys kreipia daug dėmesio į salmonelių buvimą maisto produktuose, o kelios eksportuojančios šalys gali turėti sunkumų įgyvendindamos griežtus ES reikalavimus.

    Tačiau pradedant vykdyti kontrolės programas ten, kur paplitimas yra didelis, nederėtų pamiršti reikšmingo priemonių socialinio ir ekonominio poveikio. Todėl norint, kad kontrolės programos būtų tinkamai ir sėkmingai įgyvendintos, labai svarbu, kad suinteresuotosios šalys norėtų bendradarbiauti.

    Todėl Komisija džiaugiasi, kad suinteresuotieji asmenys rengia Bendrijos higienos gerosios patirties vadovus. Visų pirma:

    - ES žemės ūkio profesinių organizacijų komitetas bei ES žemės ūkio kooperatyvų konfederacija (COPA/COGECA) ir Europos kiaušinių, kiaušinių produktų, naminių ir medžiojamų paukščių didmeninės prekybos sąjunga (EUWEP) sutarė kurti Bendrijos vištų dedeklių pulkų higienos gerosios patirties vadovą;

    - COPA/COGECA ir ES naminių paukščių perdirbėjų ir prekybos asociacija (AVEC) sutarė kurti Bendrijos broilerių pulkų ir skerdyklų higienos gerosios patirties vadovą.

    Abiejuose vadovuose daug dėmesio bus skirta salmonelių kontrolei.

    Veiksmas: Komisija toliau skatins suinteresuotąsias šalis dalyvauti rengiant higienos gerosios patirties rekomendacijas, visų pirma, kiaulienos gamybos.

    MOKSLINIAI TYRIMAI

    Pradėta ir Komisijos remiama per 6-ąją ir 7-ąją bendrąsias mokslinių tyrimų programas (FP) daug salmonelėms ir jų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimų iniciatyvų. Pavyzdžiui, FP6 pavyzdinis tinklas skirtas zoonozių (daugiausia plintančių per maistą) prevencijai ir kontrolei. Gali būti naudingas mokslinis bendradarbiavimas abipus Atlanto dėl geriausių zoonozių tyrimų metodų.

    IšVADOS

    Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 dabar daugiausia dėmesio skiriama pirminės naminių paukščių ir kiaulių gamybos salmonelių kontrolei. Komisijos sprendimas nustatyti salmonelių paplitimo mažinimo siekinius pagal teisės aktų reikalavimus buvo sėkmingas. Kalbant apie kiaulių tyrimą, siekinys bus nustatytas gerokai vėliau, nes reikia surinkti palyginamus paplitimo visose 27 valstybėse narėse duomenis, ir reikalaujama atlikti ekonominės naudos analizę. Visapusiška ekonominės naudos analizė dar iki mažinimo siekinio kiaulių populiacijoje nustatymo yra laikoma būtina, kadangi toks mažinimas nėra aiškus remiantis turimais moksliniais duomenimis ir tam tikrų valstybių narių patirtimi.

    Komisija neapsiribojo Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 įgyvendinimo nuostatų priėmimu, bet ėmėsi iniciatyvos dėl papildomų veiksmų, kad būtų daugiau galimybių sėkmingai įgyvendinti šį metodą, pavyzdžiui:

    ( valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų mokymo organizavimas;

    ( Europos suinteresuotųjų šalių organizacijų skatinimas aktyviai dalyvauti;

    ( finansinė parama valstybėms narėms.

    Salmonelių kontrolė įtraukta į plataus masto patogenų kontrolę visoje maisto grandinėje pagal Komisijos strategiją „nuo lauko iki stalo“ ir atsižvelgiant į galimą neigiamą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms didėjimą.

    Komisija sustiprino salmonelių stebėseną, siekdama įvertinti savo ir valstybių narių įdėtas pastangas nustatant pirminių tyrimų pamatines vertes, kuriant laboratorijų tinklą ir derinant mėginių ėmimo protokolus.

    Priėmus Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl zoonozių kontrolės, kompetentingos institucijos ir suinteresuotosios šalys tapo labiau informuotos, jų motyvacija kovoti su salmonelėmis padidėjo, todėl dažnai veiksmų imtasi dar prieš įsigaliojant privalomoms Bendrijos nuostatoms. Poveikis visuomenės sveikatai jau matomas pažiūrėjus į žmonių salmoneliozės tendencijas 2004–2007 m. (1 pav.). Be to, galima tikėtis reikšmingo mažėjimo 2009 m. (dėl valgomiems kiaušiniams taikomų apribojimų) ir nuo 2011 m. (paukštienos mėsos maisto saugos kriterijus).

    1 pav. Salmoneliozės atvejų, apie kuriuos pranešta 2004–2007 m., skaičius ES 25 valstybėse narėse

    [pic]

    [1] OL L 325, 2003 12 12, p. 1.

    [2] OL L 325, 2003 12 12, p. 31.

    [3] Bendrijos zoonozių ir zoonozių sukėlėjų tendencijų bei šaltinių ir dėl maisto kylančių protrūkių Europos Sąjungoje 2007 m. suvestinė (EMST leidinys (2009) 223).

    [4] Grupės biologinio pavojaus klausimais mokslinė nuomonė dėl kiekybinio mėsoje esančių salmonelių keliamos mikrobiologinės rizikos vertinimo. Mėsa kaip žmonių salmoneliozės sukėlėjo šaltinis. EMST leidinys (2008 m.) 625, p. 1-32.

    [5] Protrūkis – tai situacija, kai dėl to paties šaltinio suserga du ir daugiau žmonių; protrūkiai, skirtingai nei individualūs atvejai, patraukia žiniasklaidos dėmesį.

    [6] Žr. : www.who.int/foodborne_disease/resistance.

    [7] OL L 28, 2000 2 3, p. 50.

    [8] OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

    [9] OL L 35, 2005 2 8, p. 1.

    [10] OL L 170, 2005 7 1, p. 12.

    [11] OL L 332, 2007 12 18, p. 81.

    [12] OL L 211, 2006 8 1, p. 4.

    [13] OL L 280, 2007 10 24, p. 5.

    [14] OL L 151, 2007 6 13, p. 21.

    [15] OL L 162, 2008 6 21, p. 3.

    [16] OL L 139, 2004 4 30, p. 1; pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 3.

    [17] OL L 139, 2004 4 30, p. 55; pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 22.

    [18] OL L139, 2004 4 30, p. 206; pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 83.

    [19] OL L 338, 2005 12 22, p. 1.

    [20] Bendrijos zoonozių, zoonozių sukėlėjų, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tendencijų bei šaltinių ir dėl maisto kylančių protrūkių Europos Sąjungoje 2006 m. suvestinė (EMST leidinys (2007) 130).

    [21] OL L 212, 2006 8 2, p. 3.

    [22] 2007 m. birželio 12 d. Komisijos sprendimas 2007/407/EB dėl suderintos Salmonella naminiuose paukščiuose ir kiaulėse atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos (OL L 153, 2007 6 14, p. 26).

    [23] 2006 m. gegužės 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 776/2006, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedą dėl Bendrijos etaloninių laboratorijų, OL L 136, 2006 5 24, p. 3.

    [24] Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas.

    [25] Europos vaistų vertinimo agentūra.

    [26] OL L 224, 1990 8 18, p. 19.

    Top