29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/50

—

pritaria nuomonei, kad seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją, kartu su kitomis išnaudojimo formomis, tarp jų elgetavimu, smulkiais nusikaltimais arba organų išėmimu donorystės reikmėms, yra sunkūs žmogaus teisių ir visų pirma žmogaus orumo bei vaiko teisių pažeidimai ir turi būti aptariami bendrame prekybos žmonėmis kontekste, ir mano, kad Europos Sąjunga turi turėti šioje srityje tvirtą bendrą strategiją,

—

žino, kad pornografinių seksualinės prievartos prieš vaikus, taip pat kitų formų vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų daugėja, jie plinta naudojant naujas technologijas, o priemonės kovoti su šiuo reiškiniu nebuvo pakankamai sparčios ir veiksmingos, dėl to būtina duoti tinkamą atkirtį visais lygiais, įskaitant atitinkamų įstaigų darbuotojų vietos ir regionų lygiu mokymą ir gebėjimų ugdymą, kad būtų lengviau nustatyti šią veiką ir užkirsti jai kelią,

—

sutinka, kad bausmės turėtų būti veiksmingos, proporcingos nusikaltimo sunkumui ir atgrasančios, be kitų dalykų, siekiant padidinti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmingumą, taip pat pagerinti tarptautinį teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą,

—

pritaria nuomonei, kad kovojant su tokia sunkia nusikalstama veika kaip seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija, kartu su kitomis išnaudojimo formomis, susijusiomis su prekyba žmonėmis, būtina išsami strategija, aprėpianti pažeidėjų baudžiamąjį persekiojimą, nukentėjusių vaikų apsaugą ir šio reiškinio prevenciją bei kontrolę, be to, reikėtų ir visuomenės sąmoningumo ugdymo ir švietėjiškų priemonių,

—

primena, kad prekyba žmonėmis yra ir visuotinė problema, ir kartu labai aktuali problema vietos lygiu, todėl labai svarbu, kad šioje kovoje vietos valdžios institucijos būtų priešakyje. Teisėsaugos ir baudžiamojo persekiojimo politika gali būti veiksminga tik tuo atveju, kai glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja visų lygių valdžia, darbdavių organizacijos, privatusis sektorius, profesinės sąjungos ir nevyriausybinės organizacijos.

Pranešėjas

:

Ján Oravec (SK/ELP), Štūrovo miesto meras

1.

pritaria nuomonei, kad seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją, kartu su kitomis išnaudojimo formomis, tarp jų elgetavimu, smulkiais nusikaltimais arba organų išėmimu donorystės reikmėms, yra sunkūs žmogaus teisių ir visų pirma žmogaus orumo (Pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnis) bei vaiko teisių (Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnis ir 1989 m. Niujorko vaikų teisių konvencija) pažeidimai ir turi būti aptariami bendrame prekybos žmonėmis kontekste, ir mano, kad Europos Sąjunga turi turėti šioje srityje tvirtą bendrą strategiją;

2.

dar kartą pakartoja, kad vietos ir regionų valdžia yra arčiausiai piliečių, todėl nuo seksualinės prievartos nukentėję asmenys į ją gali kreiptis pirmiausia. Jei geriau būtų skirstomos lėšos, kovai su šiuo reiškiniu būtų galima pasitelkti daugiau sričių apimančią politiką ir strategijas;

3.

žino, kad pornografinių seksualinės prievartos prieš vaikus, taip pat kitų formų vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų daugėja, jie plinta naudojant naujas technologijas, o priemonės kovoti su šiuo reiškiniu nebuvo pakankamai sparčios ir veiksmingos, dėl to būtina duoti tinkamą atkirtį visais lygiais, įskaitant atitinkamų įstaigų darbuotojų vietos ir regionų lygiu mokymą ir gebėjimų ugdymą, kad būtų lengviau nustatyti šią veiką ir užkirsti jai kelią;

4.

mano, kad Tarybos pamatiniu sprendimu 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija (kurių tarpvalstybinis mastas yra didelis) suderinami valstybių narių teisės aktai, kuriais kriminalizuojami sunkiausi seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo atvejai, išplečiama nacionalinė jurisdikcija ir nustatoma būtiniausia parama aukoms tiek po to, kai paskelbiamas teismo sprendimas, tiek prieš jo paskelbimą;

5.

mano, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ir ypač Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvencija yra esminės priemonės stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Todėl Komitetas ragina valstybes nares aktyviau ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją;

6.

pritaria nuomonei, kad kovojant su tokia sunkia nusikalstama veika kaip seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija, kartu su kitomis išnaudojimo formomis, susijusiomis su prekyba žmonėmis, būtina išsami strategija, aprėpianti pažeidėjų baudžiamąjį persekiojimą, nukentėjusių vaikų apsaugą ir šio reiškinio prevenciją bei kontrolę, be to, reikėtų ir visuomenės sąmoningumo ugdymo ir švietėjiškų priemonių. Bet kuri kovos su šia nusikalstama veika priemonė turėtų būti įgyvendinama vaiko interesų labui ir gerbiant jo teises. Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR turi būti pakeistas nauja priemone, kuria būtų numatyta išsami teisinė bazė, leidžianti pasiekti tikslą ir apsaugoti vaikus visose valstybėse narėse nuo nusikaltėlių iš visų valstybių narių;

7.

pritaria nuomonei, kad už sunkią seksualinę prievartą prieš vaikus ir jų seksualinį išnaudojimą turėtų būti taikomos veiksmingos, nusikaltimo sunkumui proporcingos ir atgrasančios bausmės. Pirmiausia – už naujų formų seksualinę prievartą ir seksualinį išnaudojimą, kuriems palankias sąlygas sudaro informacinių technologijų naudojimas. Taip pat reikėtų aiškios vaikų pornografijos apibrėžties ir ją priartinti prie tarptautiniuose dokumentuose pateiktų apibrėžčių. Procesinė teisė taip pat turi būti suderinta siekiant užtikrinti, kad nusikaltėliams būtų taikomos tos pačios teisinės nuostatos, o svarbiausia būtų išvengta bereikalingo delsimo, kuris gali sumenkinti perauklėjamąjį bausmės poveikį;

8.

mano, kad turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos tirti teisės pažeidimus ir pateikti kaltinimus baudžiamosiose bylose, atsižvelgiant į tai, kad vaikams sunku demaskuoti prievartą prieš juos naudojančius asmenis, ir į pažeidėjų anonimiškumą kibernetinėje erdvėje. Reikia nustatyti, kam pavedama tirti, aiškiai nurodant materialinę ir teritorinę jurisdikciją;

9.

mano, kad vietos policijos pajėgos gali veiksmingai prisidėti prie šios kovos, kadangi gerai žino vietos padėtį, ir atlikti lemiamą vaidmenį atskleidžiant tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Tačiau policijos pareigūnams turi būti sudaryta galimybė naudotis duomenų bazėmis, jie turi būti apmokyti nustatyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką ir turėti būtinus įgaliojimus;

10.

sutinka, kad turėtų būti iš dalies pakeistos jurisdikcijos taisyklės užtikrinti, kad prievartą prieš vaikus naudojantys asmenys arba išnaudotojai iš ES būtų persekiojami, net jeigu nusikaltimus įvykdo ne Europos Sąjungos teritorijoje, pirmiausia užsiimdami vadinamuoju sekso turizmu. Tačiau Europos Sąjunga, pasitelkdama savo politinę ir ekonominę įtaką, privalo pasirūpinti, kad panaši teisinė aplinka būtų sukurta ir Europos Sąjungai nepriklausančiose šalyse;

11.

sutinka, kad nukentėję vaikai turėtų turėti galimybę lengvai pasinaudoti teisinėmis gynimo priemonėmis ir neturėtų kentėti dalyvaudami baudžiamajame procese. Savaime suprantama, kad aukų, pirmiausia vaikų, parodymams registruoti turėtų būti naudojamos įvairios technologijos. Taip rečiau kiltų būtinybė juos pakartotinai apklausti arba surengti aukų ir smurtautojų akistatą;

12.

pripažįsta, kad siekiant užkirsti kelią recidyvizmui ir jį sumažinti, visada turi būti įvertinamas pažeidėjų keliamas pavojus ir pakartotinių lytinių nusikaltimų prieš vaikus galimybė. Pažeidėjai taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti veiksmingose intervencijos programose ar savanoriškai naudotis priemonėmis, kuriose aktyviai turėtų dalyvauti ir vietos valdžios institucijos;

13.

siūlo, prireikus, nuteistiems nusikaltėliams laikinai arba visam laikui užkirsti kelią vykdyti veiksmus, susijusius su reguliariais kontaktais su vaikais, jei kyla toks pavojus ir yra galimybė, kad nusikaltimai bus pakartoti. Turėtų būti sudarytos sąlygos tokius draudimus įgyvendinti visoje ES, ir šiame procese turėtų aktyviai dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos;

14.

mano, kad kovojant su vaikų pornografija, ypač jeigu nustatoma, kad pirminė medžiaga nėra Europos Sąjungoje, turėtų būti nustatyti prieigos iš ES teritorijos blokavimo mechanizmai prie tinklalapių, kuriuose, kaip nustatyta, yra vaikų pornografijos arba per kuriuos tokia pornografija platinama;

15.

galvoja, kad, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, šiuo pamatiniu sprendimu nesiekiama daugiau negu būtina minėtiems tikslams įgyvendinti Europos lygmeniu, ir jame nenumatyta jokių veiksmų, kurie nėra būtini to siekiant;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo pamatiniu sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamų principų, būtent žmogaus orumo principų, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, vaiko teisių, teisės į laisvę ir saugumą, saviraiškos ir informacijos laisvės, asmens duomenų apsaugos principų, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principų. Šiuo pamatiniu sprendimu visų pirma siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiamos šios teisės. Šiuo pamatiniu sprendimu nesiekiama reglamentuoti nepilnamečių savanoriškų tarpusavio lytinių santykių.

17.

primena, kad prekyba žmonėmis yra ir visuotinė problema, ir kartu labai aktuali problema vietos lygiu, todėl labai svarbu, kad šioje kovoje vietos institucijos būtų priešakyje. Teisėsaugos ir baudžiamojo persekiojimo politika gali būti veiksminga tik tuo atveju, kai glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja visų lygių valdžia, darbdavių organizacijos, privatusis sektorius, profesinės sąjungos ir nevyriausybinės organizacijos;

18.

sutinka, kad prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas, dažniausiai susijęs su organizuotu nusikalstamumu, taip pat grubus žmogaus teisių pažeidimas. Todėl pritaria ES vienodam, tvirtam ir visybiniam požiūriui į šį reiškinį ir laiko šią sritį savo prioritetu;

19.

remia Europos Sąjungos pasiryžimą užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja, taip pat apsaugoti prekybos žmonėmis aukų teises. Todėl 2002 m. liepos 19 d. priimtas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis, taip pat ES planas dėl prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja skirtų geriausios praktikos, standartų ir procedūrų (2005/C 311/01);

20.

palankiai vertina tai, kad šiuo pamatiniu sprendimu nustatoma kompleksinė ir visybinė kovos su prekyba žmonėmis taktika. Pagrindiniai šio pamatinio sprendimo tikslai – nuodugnesnis tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, taip pat aukų teisių apsauga. Vaikai dėl savo amžiaus gali atsidurti pavojingose situacijose, jie yra labiau pažeidžiami, todėl jiems kyla didesnis pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis. Visos šio pamatinio sprendimo nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją;

21.

mano, kad 2000 m. Jungtinių Tautų protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ir 2005 m. Europos Tarybos konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis yra esminiai žingsniai, skirti stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis. Siekiant labiau suderinti teisės aktus, šiame pamatiniame sprendime pateikta plati nusikaltimo apibrėžtis, įtraukta į minėtuosius JT ir Europos Tarybos dokumentus. Apibrėžtis taip pat apima įvairias aukas – ne tik moteris, bet ir vaikus bei vyrus, taip pat įvairias išnaudojimo formas – ne tik seksualinį išnaudojimą, bet ir vaikų darbą bei jų vertimą elgetauti ir daryti smulkius nusikaltimus, prekybą žmonėmis dėl jų organų išėmimo, kuri gali būti susijusi su prekyba organais ir kuri yra sunkus žmogaus orumo ir fizinio neliečiamumo pažeidimas;

22.

sutinka, kad bausmės turėtų būti veiksmingos, proporcingos nusikaltimo sunkumui ir atgrasančios, be kitų dalykų, siekiant padidinti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmingumą, taip pat pagerinti tarptautinį teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą. Nustatant sunkinančias aplinkybes turėtų būti atsižvelgta į poreikį visų pirma apsaugoti pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusias aukas, įskaitant visus nukentėjusius vaikus, taip pat suaugusiuosius, kurie yra pažeidžiami dėl asmeninių aplinkybių arba dėl fizinių ar psichologinių nusikaltimo pasekmių. Visais atvejais būtinas visų esamų nepilnamečių teisių apsaugos ir kitų su žmogaus teisėmis susijusių tarnybų bendradarbiavimas, taip pat veiksmingas baudžiamųjų institucijų darbas bei teisingumo įvykdymas;

23.

pritaria nuomonei, kad kompetentingos institucijos sprendimu aukos neturėtų būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiamos už neteisėtą veiką, kurią vykdant jos dalyvavo ir kuri yra tiesioginė bet kurių neteisėtų priemonių, kurias prieš juos panaudojo prekyba žmonėmis užsiimantys asmenys, pasekmė, pavyzdžiui, imigracijos įstatymų pažeidimai, naudojimasis suklastotais dokumentais arba prostituciją reglamentuojančiuose įstatymuose numatytos nusikalstamos veikos. Tačiau aplinkybes reikėtų nagrinėti nuosekliai ir atsargiai. Be to, tokia apsauga siekiama paskatinti nukentėjusius asmenis būti liudytojais baudžiamosiose bylose;

24.

mano, kad nors 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatiniame sprendime dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (2001/220/TVR) nustatytos nukentėjusių asmenų teisės baudžiamosiose bylose, įskaitant jų teisę į apsaugą ir žalos atlyginimą, pažeidžiamoje padėtyje yra ir prekybos žmonėmis aukos, todėl joms reikalingos specialios priemonės. Tokios aukos, kurios nukenčia nuo nusikalstamos veikos, susijusios su prekyba žmonėmis, įskaitant prekybą žmonėmis dėl organų, turi būti apsaugotos nuo įbauginimo ir antrinės viktimizacijos, t. y. nuo tolesnio persekiojimo ar traumos dėl baudžiamojo proceso vykdymo būdo. Be to, turėtų būti nustatytos specialios priemonės, užtikrinančios veiksmingą apsaugą ir žalos atlyginimą;

25.

mano, kad aukos turi turėti galimybę veiksmingai naudotis savo teisėmis. Todėl aukoms turėtų būti teikiama tinkama pagalba (kai kuriais atvejais šis reikalavimas yra visuotinai privalomas) prieš baudžiamosios bylos nagrinėjimą, jo metu ir po jo. Šiuo pamatiniu sprendimu valstybėms narėms nustatoma pareiga visoms aukoms suteikti pagalbą, kuri būtų pakankama, kad jos galėtų atsigauti ir būtų apsaugotos;

26.

yra įsitikinęs, kad prekyba žmonėmis yra susijusi su milžiniškais pinigais ir kad šia neteisėta veika užsiimantys nusikaltėliai sukaupė didelius turtus, bei ragina valstybes nares iš nusikaltėlių konfiskuotą turtą panaudoti papildomoms šių vaikų gydymo ir integravimo paslaugoms finansuoti;

27.

nors Direktyva 2004/81/EB numatytas leidimų gyventi šalyje išdavimas ES nepriklausančių šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, o Direktyva 2004/38/EB reglamentuoja Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimų teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, taip pat numato apsaugą nuo išsiuntimo, šiuo pamatiniu sprendimu nustatomos specialios apsaugos priemonės visoms prekybos žmonėmis aukoms, nereglamentuojant jų gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygų ar kitų Bendrijos kompetencijai priklausančių klausimų;

28.

mano, kad be suaugusiesiems skirtų priemonių kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad nukentėjusiems vaikams būtų taikomos specialios apsaugos priemonės;

29.

pritaria iniciatyvai kiekvienoje valstybėje narėje sukurti ir (arba) stiprinti politiką, kuria būtų siekiama užkirsti kelią prekybai žmonėmis, įskaitant tyrimų, informacijos, sąmoningumo ugdymo ir švietėjiškas priemones, taip pat Europos mastu žiniasklaidos kampanijas, propaguojančias visybinę prekybos žmonėmis apibrėžtį ir skirtas kovoti su tokiu reiškiniu kaip antrinė viktimizacija, kuriomis būtų mažinama visų formų išnaudojimą skatinanti paklausa. Imdamasi tokių iniciatyvų kiekviena valstybė narė turėtų atsižvelgti į lyčių aspektą ir vaiko teises;

30.

[Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/…/EB, kuria numatomi minimalūs sankcijų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams standartai] numatytos sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, kurie, nors jiems ir nepareikšti kaltinimai arba jie nėra pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis, naudojasi asmens darbu arba paslaugomis, žinodami, kad jis yra prekybos žmonėmis auka. Be to, valstybės narės turėtų atsižvelgti į galimybę skirti sankcijas asmenims, kurie naudojasi asmens paslaugomis žinodami, kad jis yra prekybos žmonėmis auka;

31.

pritaria pasiūlymui sukurti nacionalines stebėsenos sistemas, pavyzdžiui, nacionalinių pranešėjų sistemą, arba lygiaverčius mechanizmus, kad būtų galima rinkti duomenis ir vertinti prekybos žmonėmis tendencijas, kovos su prekyba žmonėmis politikos rezultatus ir teikti konsultacijas vyriausybėms ir parlamentams dėl veiksmų, nukreiptų prieš prekybą žmonėmis, vystymo;

32.

mano, kad būtina apsvarstyti ir priežastis, sudarančias sąlygas organizuotoms grupuotėms užsiimti prekyba žmonėmis. Dažniausiai pasitaikanti priežastis – neviltis ir netvirta ekonominė bei socialinė padėtis kilmės šalyse. Daug aukų paprasčiausiai atsiduria organizuotų grupuočių rankose tikėdamosi pagerinti savo padėtį. Tokios grupuotės po to panaudoja aukas nelegaliam darbui, prostitucijai, elgetavimui, organų transplantacijai ar kitai nelegaliai veiklai;

33.

pažymi, kad vietos policijos pajėgos gali labai prisidėti nustatant nusikalstamą veiką, tos veikos užuomazgas ir apskritai stebint padėtį, kadangi jos labai gerai pažįsta vietos padėtį. Tačiau policijos pareigūnams turi būti sudaryta galimybė naudotis duomenų bazėmis, jie turi būti apmokyti nustatyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką ir turėti atitinkamus įgaliojimus;

34.

tvirtai remia Europos Sąjungos priemones, skirtas užkirsti kelią neteisėtai imigracijai, nes neteisėti imigrantai iš esmės yra potencialios prekybos žmonėmis aukos;

35.

supranta, kad šio pamatinio sprendimo tikslo, t. y. kovoti su prekyba žmonėmis, valstybės narės vienos negali tinkamai pasiekti, nes dėl jos masto ir poveikio jį geriau galima pasiekti Europos Sąjungos lygmeniu, todėl Europos Sąjunga gali priimti priemones vadovaudamasi subsidiarumo principu, nurodytu Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje. Vadovaujantis proporcingumo principu, nustatytu pastarajame straipsnyje, šiame pamatiniame sprendime nenumatyta jokių veiksmų, kurie nėra būtini šiam tikslui pasiekti;

36.

pažymi, kad šiuo pamatiniu sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtent žmogaus orumo principų, vergijos, priverstinio darbo ir prekybos žmonėmis uždraudimo, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, vaiko teisių, teisės į laisvę ir saugumą, saviraiškos ir informacijos laisvės, asmens duomenų apsaugos principų, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principų;

37.

pripažįsta, kad prekybos žmonėmis aukos yra nuolat traumuojamos ir patiria nuolatinę gėdą dėl to, ką joms teko išgyventi, ir kad dažnai vietos ir regionų valdžios institucijos būna atsakingos už reabilitacijos ir perkėlimo gyventi į kitą vietą paslaugas. Šis vaidmuo turėtų būti pripažintas ir turėtų būti skirta pakankamai išteklių, kad šis procesas vyktų sklandžiai.