29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/1

—

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi išskirtinę ir bendrą kompetenciją teikti viešąsias paslaugas ir prisidėti prie savo bendruomenių ekonominio vystymosi, todėl visavertis jų dalyvavimas pačioje ES teisės aktų rengimo pradžioje ir juos įgyvendinant vietoje būtinai reikalingas, kad ES veiktų demokratija,

—

pripažįsta, kad šioje srityje pasiekta pažangos, ir giria Europos Komisijos įdėtas pastangas, davusias apčiuopiamų rezultatų, bet mano, kad galima ir būtina tolesnė pažanga,

—

mano, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai, kaip ir poveikio įvertinimas yra pagrindiniai aspektai, skatinantys daugiapakopio valdymo modelio atsiradimą ES, ir bus labai naudingi regionų ekonominiam vystymuisi bei visos Europos Sąjungos teritorinei sanglaudai. Primena, kad pagal Sutartį sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuris yra arčiausiai plačiosios visuomenės, o tai ne visada būna centrinė vyriausybė. Todėl subsidiarumo principą reikėtų suprasti kaip pagrindą, kuriuo remdamiesi visi valdžios lygiai greičiau reaguotų į piliečių poreikius, o sprendimai būtų priimami veiksmingiau,

—

mano, kad Europos Teisingumo Teismo sprendimai gali daryti didelį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms, visų pirma viešųjų pirkimų srityje, tokiais būdais, kurie galbūt nebuvo numatyti pradimiuose teisės aktuose,

—

galiausiai Regionų komitetas nuogąstauja, kad valstybėse narėse perkeliant ES teisės aktų nuostatas į nacionalinę teisę ir toliau linkstama į pernelyg sudėtingą ir perteklinį reglamentavimą.

Pranešėjas

:

lordas Graham Tope (UK/LDAE) Londono Satono tarybos narys

1.

ir toliau kartu dirba su Europos Komisija ir kitomis institucijomis, kad ES būtų sėkmingai sukurtas geresnis reglamentavimas visais lygmenimis tikra daugiapakopio valdymo dvasia;

2.

pripažįsta, kad šioje srityje pasiekta pažangos, ir giria Europos Komisijos įdėtas pastangas, davusias apčiuopiamų rezultatų, bet mano, kad galima ir būtina tolesnė pažanga;

3.

primena apie Regionų komitetui stebėtojos statusu aukšto lygio grupėje dėl administracinės naštos mažinimo atstovavusios Johanna Maij-Weggen vertingą darbą. Šiomis aplinkybėmis Regionų komitetas pakartojo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir Regionų komitetas turi geriausias galimybes prisidėti prie ES teisėkūros proceso gerinimo, visų pirma todėl, kad nemaža ES teisės aktų dalis įgyvendinama vietos ir regionų lygmeniu, taip pat todėl, kad šie teisės aktai daro poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui;

4.

palankiai vertina didesnį Europos Komisijos atvirumą rengiant naujus pasiūlymus, jos konsultavimąsi su suinteresuotomis šalimis ne tik iš Europos Sąjungos, įskaitant Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančias asociacijas, taip pat jos entuziastingą „struktūruoto dialogo“ įgyvendinimą pasitelkiant Regionų komitetą. Svarbu, kad būtų galima naudotis įvairiais konsultaciniais mechanizmais siekiant užtikrinti, jog ES politiniai sprendimai būtų priimami remiantis plačiai Europos nuomonę reprezentuojančia informacija, nes tokiu būdu sprendimų priėmimas bus labiau subalansuotas, o jų įgyvendinimas veiksmingesnis, visų pirma tais atvejais, kai vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už ES teisės aktų nuostatų taikymą ir jų vykdymo užtikrinimą;

5.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi išskirtinę ir bendrą kompetenciją teikti viešąsias paslaugas ir prisidėti prie savo bendruomenių socialinio ir ekonominio vystymosi, todėl visavertis jų dalyvavimas pačioje ES teisės aktų rengimo pradžioje ir juos įgyvendinant vietoje būtinai reikalingas, kad ES veiktų demokratija;

6.

mano, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai, kaip ir poveikio įvertinimas, yra pagrindiniai aspektai, skatinantys daugiapakopio valdymo modelio atsiradimą ES, ir bus labai naudingi regionų ekonominiam vystymuisi bei visos Europos Sąjungos teritorinei sanglaudai. Primena, kad pagal Sutartį sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuris yra arčiausiai plačiosios visuomenės, o tai ne visada būna centrinė vyriausybė. Todėl subsidiarumo principą reikėtų suprasti kaip pagrindą, kuriuo remdamiesi visi valdžios lygiai greičiau reaguotų į piliečių poreikius, o sprendimai būtų priimami veiksmingiau;

7.

pakartoja, kad yra pasiryžęs skleisti išsamesnę informaciją apie subsidiarumą. Šiuo požiūriu Subsidiarumo stebėsenos tinklas yra naudinga priemonė ne vien tik dėl partnerių dalyvavimo stebint subsidiarumo principo taikymą, bet ir dėl jo galimybės būti laboratorija, skirta keistis subsidiarumo principo taikymo ir daugiapakopio valdymo geriausios praktikos pavyzdžiais;

8.

pritaria Europos Komisijos pastangoms įgyvendinant savo teisėkūros ir reguliavimo galias laikytis proporcingumo principo ir panaikinti daugelį teisinių priemonių pateikiant daug oficialių konsoliduotų pasiūlymų. Atkreipia dėmesį į tai, kad 48 pasiūlymus dėl supaprastinimo galiausiai patvirtino teisės aktų leidėjai. Todėl norėtų pažymėti, kad svarbus ne tik pasiūlymų dėl supaprastinimo skaičius, bet ir veiksmingas bei praktinis administracinės naštos sumažinimas;

9.

mano, kad tiriant įsikišimo ES lygiu būtinybę ir analizuojant galimą įvairių politikos priemonių poveikį, poveikio tyrimai turėtų padėti pagerinti ir supaprastinti reguliavimo aplinką. Veiksmingas ir tvarus ex ante naujosios ES teisės įvertinimas svarbus ne tik siekiant apskritai sumažinti administracinę naštą, bet ir yra esminis veiksnys, kad ši našta išliktų kuo mažesnė. Vis tik RK nerimauja, kad vėliau Europos Parlamento ir Tarybos pateiktos pataisos ir pakeitimai dėl pasiūlymų dėl teisės aktų gali daryti didelį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurio sprendimus priimantys asmenys negalėjo iki galo numatyti;

10.

mano, kad Europos Teisingumo Teismo sprendimai gali daryti didelį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms, visų pirma viešųjų pirkimų srityje, tokiais būdais, kurie galbūt nebuvo numatyti pradiniuose teisės aktuose;

11.

mano, kad jei ES turi tapti skaidresnė ir geriau reaguoti į visuomenei rūpimas problemas, labai svarbu Bendrijos teisės aktus rengti taip, kad juos suprastų tie, kuriems jie skirti. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją rengti aiškesnius, nuoseklesnius ir nedviprasmiškus dokumentus, kad būtų užtikrintas jų veiksmingas ir vienodas taikymas visose valstybėse narėse. Šis reikalavimas yra ypač svarbus, kadangi priimami dokumentai būna kompromisinio pobūdžio ir juos ne visada paprasta perkelti į nacionalinius įstatymus;

12.

šiuo požiūriu pripažįsta, kad daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų ir jų piliečiai dažniausiai susidurs ne su ES teise, o su jos nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę. Todėl būtina visais valdymo lygiais siekti supaprastinimo, užtikrinti nuoseklumą ir paaiškinti naujas teisės nuostatas ir politiką;

13.

nuogąstauja, kad valstybėse narėse perkeliant ES teisės aktų nuostatas į nacionalinę teisę ir toliau linkstama į pernelyg sudėtingą ir perteklinį reglamentavimą;

14.

galiausiai nors ir suprantama, kad labiau pabrėžiamas ex ante poveikio vertinimas, vis tik nereikėtų pamiršti dedant didesnes geresnio reglamentavimo pastangas naudoti ex post įvertinimus, kai numatyti rezultatai lyginami su tikrove. Dauguma naujų pasiūlymų siekiama iš dalies pakeisti arba papildyti esamą Bendrijos teisyną. Vykdant nuolatinį ir būtiną teisės aktų atnaujinimą, rengiant naujus pasiūlymus labai svarbu tinkamai atsižvelgti į vertingą vietos ir regionų valdžios institucijų patirtį, įgytą taikant Europos Sąjungos taisykles;

15.

ragina ES institucijas ir valstybes nares siekti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos pagal joms suteiktus įgaliojimus aktyviau dalyvautų rengiant ES teisės aktus ir jų galutinę redakciją, kad sustiprėtų sprendimų priėmimo proceso demokratinis teisėtumas. Regionų komitetas pabrėžia, kad toks dalyvavimas ypač svarbus įstatymų leidybos galias turintiems regionams, atsižvelgiant į jų įsipareigojimą perkelti ES teisės aktų nuostatas į jų atitinkamas kompetencijos sritis. Šiuo aspektu Regionų komitetas yra geriausias vietos ir regionų valdžios institucijų atstovas, kai šios institucijos siekia dalyvauti teisėkūros procese. Regionų komiteto nariai turi praktinės patirties ir yra visapusiškai susipažinę su vietos sąlygomis, todėl gali geriausiai įvertinti teisės aktų poveikį bei veiksmingumą;

16.

mano, kad būtinos konsultacijos visais sprendimų priėmimo lygiais tiek ES, tiek valstybėse narėse. Turėtų būti nustatytos tinkamos konsultavimosi su vietos ir regionų valdžios institucijomis procedūros;

17.

pabrėžia didėjančią parengiamojo etapo svarbą ES teisėkūros procese. Pagerindama analizę ir konsultacijas šiame ankstyvajame etape, ES padidintų savo galimybes kurti veiksmingus teisės aktus, kuriuos būtų lengviau įgyvendinti skirtingomis valstybių narių sąlygomis;

18.

pakartoja savo pasiryžimą padėti įvertinti naujus pasiūlymus dėl naujų teisės aktų, kurie daro didelį poveikį vietos ir regionų lygmeniui. Kai naujais pasiūlymais keičiamos esamos nuostatos, poveikio vertinime turi būti pateikiamos vertinimo išvados, kadangi tai leistų tiesiogiai susieti ex ante poveikio vertinimą su ex post vertinimu;

19.

žinodamas, kad poveikio vertinimas yra ilgai trunkantis ir ištekliams imlus procesas, teigia, kad planavimas turėtų būti kuo labiau orientuotas į ateitį, sudarant galimybę dvišaliai nustatyti prioritetinius klausimus remiantis metine politikos strategija ir Komisijos teisėkūros ir darbo programa, galbūt surengiant metinę techninio pobūdžio diskusiją. Be to, Europos Komisijos generaliniai direktoratai turėtų būti skatinami tiesiogiai kreiptis į RK, jei mano, kad jų atliekamą poveikio įvertinimą būtina papildyti duomenimis apie numatomų iniciatyvų teritorinį poveikį;

20.

reikalauja, kad atliekant poveikio vertinimą būtų atsižvelgiama į įstatymų leidybos galias turinčius regionus ir vengiama Bendrijos susitarimų, dėl kurių šios galios atitektų centrinei vyriausybei;

21.

ragina Europos Parlamentą ir Tarybą labiau laikytis 2003 m. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros, kai šios institucijos iš dalies keičia Komisijos pasiūlymus dėl teisės aktų užkraudamos naują administracinę ir finansinę naštą vietos ir regionų valdžios institucijoms. Kiekvieną kartą peržiūrint tarpinstitucinį susitarimą turėtų dalyvauti RK ir EESRK;

22.

palankiai vertina tai, kad aukšto lygio grupėje dėl administracinės naštos mažinimo jam atstovauja Johanna Maij-Weggen (ELP/NL). Siūlo Europos Komisijai oficialiai aptarti šios grupės išvadas prieš pasibaigiant jo įgaliojimams (2010 m. rugpjūtis), kad Regionų komitetas galėtų informuoti apie rezultatus visas ES vietos ir regionų valdžios institucijas joms rūpimais klausimais;

23.

pritaria ketinimui sumažinti nereikalingą naštą MVĮ ir dar aktyviau taikyti informacines technologijas; vienas iš Sąjungos reglamentavimo aplinkos supaprastinimo tikslų turėtų būti teisės aktų supaprastinimas ir veiksmingumo didinimas, taigi jie turėtų būti labiau orientuoti į naudotoją;

24.

pripažįsta, kad geresnė teisėkūra neatsiejama nuo periodiško taikomų teisės aktų vertinimo. Todėl reikėtų į visus ES teisės aktus sistemingai įtraukti nuostatas dėl jų vertinimo siekiant, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų pasidalyti patirtimi, susijusia su atitinkamų priemonių praktiniu poveikiu, jų taikymu ir vykdymo užtikrinimu;

25.

ragina įstatymų leidybos galias turinčius regionus pripažinti, kad jie galėtų turėti daug naudos, jei aktyviau dalyvautų derantis dėl ES teisės aktų ir perkeliant jų nuostatas į nacionalinę teisę. Kitiems regionams ir vietos valdžios institucijoms taip pat tenka svarbus vaidmuo. Be to, RK ragina valstybes nares dėti visas pastangas skatinant tokį aktyvų dalyvavimą;

26.

pabrėžia, kad Europos teritoriniai paktai, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG), galėtų paskatinti teritorinę sanglaudą ir politikos, turinčios didelį poveikį vietos lygmeniui, lankstumą. ETBG, juridinio asmens statusą turinti priemonė, leidžianti partneriams sukurti nuolatinę teisinę teritorinio bendradarbiavimo struktūrą, užtikrins platesnį daugiapakopio valdymo taikymą ir paskatins geresnę teisėkūrą vietos ir regionų lygiu visoje Europoje;

27.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų supaprastinti nacionalinės teisės aktus ir tinkamai bei greitai priimti Bendrijos direktyvas. Vykstant šiam procesui, jos turėtų konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atsižvelgti į jų pastabas ir pasiūlymus;

28.

dar kartą ragina nacionalinės teisės aktų leidėjus perkeliant ES teisės aktų nuostatas susilaikyti nuo perteklinio reglamentavimo. Ataskaitose dėl teisingai ir laiku įgyvendintų ES direktyvų nuostatų Komisija galėtų nurodyti, kurios valstybės narės nustatė pernelyg didelius nacionalinius reikalavimus;

29.

pabrėžia, kad Komisija ir Teisingumo Teismas turėtų atsižvelgti į Teisingumo Teismo sprendimų poveikį regionams ir vietos valdžios institucijoms;

30.

ragina Europos Komisiją tiksliai nurodyti konkrečius atvejus, kurie yra susiję su valstybės pagalba, pabrėžiant tas problemas bei situacijas, kurios priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai;

31.

ragina Europos Komisiją pristatyti savo geresnės teisėkūros darbotvarkę laikantis labiau į naudotoją orientuoto požiūrio. Pastangos ir komunikacija pirmenybę turėtų teikti toms sritims, kuriose piliečiai mato didžiausią pridėtinę vertę;

32.

rekomenduoja aiškiau formuluoti rengiamas direktyvas, nes taip sumažėtų galimybė neteisingai aiškinti teisės aktus, nebūtų delsiama perkelti į nacionalinę teisę arba perkeliama klaidingai;

33.

pripažįsta, kad nacionaliniai teisės aktų leidėjai ir vietos ir regionų valdžios institucijos bei joms atstovaujančios asociacijos turi svariai prisidėti geriau informuodamos apie ES teisės aktus ir jų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę tuos asmenis, kurie turi juos įgyvendinti, ir eilinius piliečius.