25.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/5

—

pažymi, kad įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) idėją ypač svarbų vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos,

—

pabrėžia, kad Europos Komisija ir valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos realiai visapusiškai dalyvautų įgyvendinant su EMTE susijusias iniciatyvas,

—

pripažįsta, kad Europos Sąjungai ir kaimyninėms šalims būtina bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje. Kaimynines šalis reikėtų įtraukti ne tik į ES mokslinių tyrimų bendrąją programą, bet ir į kitas Europos mokslinių tyrimų erdvės veiklos sritis, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir infrastruktūros koordinavimą, keitimosi žiniomis principų įgyvendinimą ir netrukdomą mokslo darbuotojų judumą,

—

pritaria, kad Septintoji bendroji programa, struktūriniai fondai, Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa bei Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai būtų naudojami suderintai, nes tai (kaip jau buvo teigiama ankstesnėse RK nuomonėse) yra būtina ES konkurencingumui ir sanglaudos, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir inovacijų politikos sinergijai nacionaliniu ir regionų lygmeniu.

Pranešėjas

:

Jyrki Myllyvirta (FI / ELP) Lahti miesto meras

1.

pažymi, kad įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) idėją ypač svarbų vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos. Jos turi reikalingos patirties, todėl daug prisideda prie regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų rengimo, dažnai valdo mokslinių tyrimų įstaigas ir remia inovacijas. Be to, miestų ar regionų valdžia paprastai turi pripažintą teisės aktų leidimo galią ir atskirą mokslinių tyrimų biudžetą, be to kitais būdais skatina mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą ir prisideda prie jos finansavimo. Mokslinių tyrimų veikla bus sėkmingai ir efektyviai planuojama bei vykdoma tik tuomet, kai vietos ir regionų lygmeniu deramai veiks institucinė sistema;

2.

mano, kad dėl šios priežasties vietos ir regionų valdžios institucijos laikytinos vienu svarbiausių suinteresuotuoju subjektu, kuris formuojant politiką ir rengiant iniciatyvas gali pagilinti ir išplėsti (o tai dar svarbiau) Europos mokslinių tyrimų erdvę, visų pirma jos viziją – kurti stiprias, novatoriškoje aplinkoje veikiančias mokslinių tyrimų ir švietimo įstaigas ir užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų veiklos koordinavimą;

3.

atkreipia dėmesį į didžiulę miestų ir regionų įtaką novatoriškos aplinkos kūrimui. Jų politika daro didelį poveikį ne tik mokslininkų judumui pritaikytos Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimui (tik įvairiapusė, tolerantiška ir naujoviška aplinka traukia mokslininkus), miestai yra ir mokslinių tyrimų infrastruktūros centrai. Reikalinga vietos naujovių diegimo politika, technologijų centrai, verslo inkubatoriai, mokslo parkai ir rizikos kapitalas (1);

4.

yra įsitikinęs, kad siūloma iniciatyva – svarbus žingsnis gilinant ir plečiant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Savo nuomonėje „Europos mokslinių tyrimų erdvė: naujos perspektyvos“ (1) Regionų komitetas pabrėžė, kad Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimui reikia skirti daugiau dėmesio, kad Europa taptų dinamiškiausia ekonomika pasaulyje (2);

5.

pabrėžia, kad Europos Komisija ir valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos realiai visapusiškai dalyvautų įgyvendinant (2) su EMTE susijusias iniciatyvas. Žinios ir naujovės turi tapti ekonomikos varomąja jėga. Aktyvus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas Europos mokslinių tyrimų erdvėje pagerins našumą ir konkurencingumą;

6.

pažymi, kad miestai ir regionai atlieka labai svarbų vaidmenį vykdant tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje. Miestai ir regionai, turintys savo mokslinių tyrimų politiką palaikančias programavimo, struktūrines ir įstatymų leidybos priemones, pastebimai didina Europos mokslinių tyrimų pridėtinę vertę ir padeda kurti gyvybingą Europos mokslinių tyrimų erdvę (1);

7.

palankiai vertina Komisijos komunikatą, ypač jo tikslą stiprinti Europos Sąjungos mokslo ir technologijų bazę, didinti ES pramonės konkurencingumą ir padėti atremti pasaulinius iššūkius vadovaujantis „visuotinės atsakomybės“ principu;

8.

primena Europos Komisijai, kad atidžiai stebės, kaip įgyvendinamas sutartas principas (pagal kurį turi būti įtraukiami miestai ir regioninės valdžios institucijos bei suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, universitetai ir mokslinių tyrimų organizacijos, pilietinė visuomenė ir verslo sektorius, kurie turėtų aktyviai dalyvauti Europos mokslinių tyrimų erdvės valdyme (3)), ir ar daroma nuoroda į subsidiarumo ir kintamosios geometrijos principų laikymąsi;

9.

pripažįsta, kad Europos Sąjungai ir kaimyninėms šalims būtina bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje. Kaimynines šalis reikėtų įtraukti ne tik į ES mokslinių tyrimų bendrąją programą (4), bet ir į kitas Europos mokslinių tyrimų erdvės veiklos sritis, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir infrastruktūros koordinavimą, keitimosi žiniomis principų įgyvendinimą ir netrukdomą mokslo darbuotojų judumą (5);

10.

pabrėžia bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis mokslo ir technologijų srityje svarbą. Šis bendradarbiavimas gali turėti didelės įtakos regioniniam vystymuisi ES teritorijoje. Tai pasakytina apie Rusiją, turinčią reikšmingą mokslo ir technologijų potencialą, bet tinka ir Rytų Europos, Balkanų bei Viduržemio jūros regiono šalims, kurios nėra valstybės narės;

11.

palankiai vertina priemones, skirtas Septintąją bendrąją programą ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą atverti kaimyninėms šalims, ir taip suteikti šioms programoms ryškesnį teritorinį atspalvį;

12.

primena EMTE ekspertų grupės išvadas (6) dėl vis didesnės nacionalinių ir regioninių suinteresuotųjų subjektų įtakos kuriant naujas reikalingas Europos iniciatyvas, pavyzdžiui, ERA-NET, Eurostar, Europos technologijų institutą, Bendras technologijų iniciatyvas arba Europos inovacijų grupių aljansą;

13.

pritaria, kad Septintoji bendroji programa, struktūriniai fondai, Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa bei Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai būtų naudojami suderintai, nes tai (kaip jau buvo teigiama ankstesnėse RK nuomonėse (7)) yra būtina ES konkurencingumui ir sanglaudos, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir inovacijų politikos sinergijai nacionaliniu ir regionų lygmeniu;

14.

pabrėžia būtinybę didinti Europos mokslinių tyrimų, mokymo ir inovacijų mastą, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų infrastruktūrą, mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtus mokslinius tyrimus, regioninius moksliniais tyrimais užsiimančius branduolius ir viso mokslinių tyrimų potencialo realizavimą ES konvergencijos regionuose, į klausimus, susijusius su tema „Mokslas visuomenėje“ ir su tarpšakiniu tarptautiniu bendradarbiavimu (8);

15.

pasisako už platų inovacijų sąvokos aiškinimą ir už tai, kad ši sąvoka apimtų socialinius ir humanitarinius mokslus bei jų sėkmingą sąveiką su savo vietovių miesto ir regionų kultūromis;

16.

kadangi siekiama kritinės masės mokslinių tyrimų institutų ir tarptautinių tinklų lygiu, pažymi, jog kritinė masė priklauso nuo tyrimo temos, mokslinių tyrimų srities ir dalyvių. Visiems tarptautinės partnerystės ryšiams negali būti taikomas universalus metodas;

17.

primena žaliojoje knygoje nurodytą tikslą (5) rasti tinkamą institucinio ir konkurencinio finansavimo pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į ankstesnėse nuomonėse išsakytą požiūrį susijusiais klausimais, Regionų komitetas ragina pradėti nuolatines diskusijas dėl tinkamos institucinio ir konkurencinio finansavimo pusiausvyros;

18.

kaip buvo nurodyta pirmiau (1), linkęs labiau pasitikėti mokslininkais ir mokslininkų grupėmis, pasirenkančiomis įdomias ir naudingas mokslinių tyrimų sritis, ir savanoriškais (iš apačios į viršų) bei horizontaliais dalykiniais ryšiais nei procesais, kurie yra griežtai valdomi iš viršaus, ir tradiciniu bendradarbiavimu, kurį tie procesai lemia;

19.

ragina užtikrinti politikos nuoseklumą daugeliu lygmenų vykdomose ir daugelį suinteresuotų subjektų apimančiose programose, ypač dalyvaujant trečiųjų šalių partneriams, kuriose reikalinga veiksminga daugiapakopio valdymo sistema (7);

20.

visiškai pritardamas, kad mokslininkų judumas yra esminis tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje bruožas, Komitetas pabrėžia šiuos punktus:

21.

pabrėžia, jog būtina pritraukti aukščiausios kvalifikacijos ne Europos šalių mokslininkus, todėl ypač svarbios ES judumo programos: Marijos Kiuri programa ir paramos priemonės, kurių buvo imtasi kai kuriuose regionuose įgyvendinant mokslininkų grįžimui skirtas programas (1);

22.

pritaria Konkurencingumo tarybos 2008 m. gegužės 30 d. priimtoms išvadoms, kur Europos Komisija ir valstybės narės raginamos gerinti regionų ir vietos valdžios institucijų gebėjimus naudotis, kurti ir įgyvendinti modernias mokslinių tyrimų infrastruktūras. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas siūlo šias priemones:

23.

pabrėžia regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą skatinant bendras mokslinių tyrimų programas, įskaitant tas, kuriose dalyvauja trečiosios šalys partnerės, nes šios institucijos geriau žino konkrečią vietos mokslinių tyrimų ir technologijų bei ekonomikos padėtį, taip pat žino, kada reikalingas bendradarbiavimas strateginės svarbos srityse (2). Kai kurie Europos regionai jau sėkmingai dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų programų koordinavimo ir bendradarbiavimo priemones, pavyzdžiui, ERA-NET projektų atveju. Bendradarbiavimo susitarimus pagal bendrąją programą turėtų inicijuoti ne tik valstybės narės, bet ir regionų valdžios institucijos, kurios turėtų tapti šio proceso dalyvėmis (2);

24.

pažymi, kad komunikate neatsižvelgiama į visus vietos ir regionų aspektus, be to Komisija nepateikė šio komunikato poveikio įvertinimo. Šioje nuomonėje akcentuojami vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimai ir pabrėžiama ypatinga tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje svarba miestams ir regionams.