1.

Užtikrinti, kad į nacionalinę politiką, ES darbo metodą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinių forumų veiklą būtų įtrauktas suderintas ir integruotas metodas

1.

Valstybės narės ir ES institucijos turi veiksmingai koordinuoti kovos su narkotikais politiką, kad į ją būtų įtraukti 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategijos ir šio veiksmų plano tikslai

2.

Užtikrinti veiksmingą veiklos koordinavimą ES lygiu

2.

Tarybos narkotikų horizontalioji darbo grupė, kaip vadovaujamą vaidmenį atliekanti darbo grupė kovos su narkotikais klausimais Taryboje, turėtų aktyviai koordinuoti ES kovos su narkotikais politiką. Narkotikų horizontalioji darbo grupė turėtų nustatyti konkrečias kitų Tarybos darbo grupių veiklos sritis ir siekti veiksmingo veiklos koordinavimo

3.

Komisija ir Taryba turi užtikrinti kovos su narkotikais vidaus ir išorės politikos suderinamumą

4.

Taryba turi kartą per metus išnagrinėti narkotikų problemos būklę, remdamasi Komisijos metine pažangos apžvalga ir atitinkamomis metinėmis EMCDDA, Europolo ir Eurojusto ataskaitomis

5.

Pirmininkaujanti valstybė narė turi reguliariai rengti nacionalinių kovos su narkotikais koordinatorių arba einančių lygiavertes pareigas pareigūnų posėdžius, kad sparčiau vyktų koordinavimas konkrečiais skubiais klausimais, dėl kurių reikia imtis veiksmų. Koordinatoriai turi būti kviečiami prisidėti Tarybai kartą per metus nagrinėjant narkotikų problemos būklę (žr. 4 veiksmą pirmiau)

3.

Užtikrinti veiksmingą veiklos koordinavimą nacionaliniu lygiu

6.

Atsižvelgdamos į EMCDDA atliekamą darbą, susijusį su kovos su narkotikais koordinavimo mechanizmais visose ES valstybėse narėse, valstybės narės turi išnagrinėti kovos su narkotikais tarpžinybinį koordinavimą, kad užtikrintų, jog ES lygiu būtų pateikiamos suderintos pozicijos ir kad ES veiksmų plano tikslų būtų siekiama veiksmingiausiu lygiu

4.

Užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą kovos su narkotikais politikoje

7.

Komisija ne rečiau kaip kartą per metus turi gauti Pilietinės visuomenės forumo narkotikų tema nuomonę apie kovos su narkotikais politiką

8.

Komisija turi pradėti įgyvendinti iniciatyvą „Europos kovos su narkotikais aljansas“, kuria visos ES pilietinės visuomenės organizacijos (įskaitant, pvz., mokyklas, komercines įmones, viešąsias įstaigas ir nevyriausybines organizacijas) būtų raginamos dalyvauti bendroje sistemoje, skirtoje nustatyti visuomenės įsipareigojimus kovos su problemomis dėl narkotikų visuomenėje atžvilgiu ir imtis veiksmų šioje srityje

9.

Valstybės narės turi įtraukti pilietinę visuomenę visais tinkamais kovos su narkotikais politikos lygiais, laikydamosi nacionalinės praktikos

5.

Narkotikų vartojimo ir su juo susijusios rizikos prevencija

10.

Skatinti inovacijas ir sistemiškai įgyvendinti praktiniais duomenimis pagrįstas bei įvertintas visuotines prevencijos programas bei intervencines priemones įvairiose aplinkose (pvz., jaunimui skirtas programas ir priemones jaunimo centruose bei mokyklose ir suaugusiems skirtas programas bei priemones darbovietėse bei kalėjimuose) siekiant užkirsti kelią pirmą kartą pabandyti vartoti narkotikus ar sudaryti sąlygas, kad tai atsitiktų kuo vėliau. Prevencija taip pat turi apimti kombinuotą narkotikų vartojimą (kai kartu vartojamos nelegalios ir legalios medžiagos, visų pirma alkoholis) ir vairavimą apsvaigus nuo narkotikų

6.

Ypač rizikingos narkomanų (įskaitant intraveninius narkotikus vartojančius narkomanus) elgsenos prevencija vykdant tikslinę prevenciją

11.

Toliau plėtoti ankstyvo nustatymo bei intervencijos metodus ir įgyvendinti veiksmingą, įvertintą atrankinę prevenciją, skirtą pažeidžiamoms grupėms, kurioms būdinga didelė rizika, kad kils su narkotikais susijusių problemų, įskaitant intraveninių narkotikų vartojimą

12.

Toliau plėtoti ir įgyvendinti veiksmingą, įvertintą indikatyvinę prevenciją, skirtą specifinėms didelės rizikos (kombinuotus narkotikus vartojančių) narkomanų grupėms, atitinkamais atvejais siūlant lengvai prieinamas konsultavimo ir probleminės elgsenos valdymo paslaugas bei atliekant socialinį darbą

7.

Didinti priklausomybės nuo narkotikų gydymo ir reabilitacijos veiksmingumą, gerinant paslaugų pasiūlą, galimybę jomis naudotis ir jų kokybę

13.

Didinti praktiniais duomenimis pagrįsto priklausomybės nuo narkotikų gydymo būdų, kurie apimtų įvairius psichosocialinius ir farmakologinius metodus, atitinkančius narkomanų poreikius (įskaitant atitinkamą gydymą, pritaikytą naujiems narkotikams arba vartojimo būdams), veiksmingumą ir paplitimą

14.

Įgyvendinti esamas ir rengti novatoriškas reabilitacijos ir socialinės reintegracijos programas, kurių rezultatai gali būti įvertinti

15.

Prireikus galimoms tikslinėms auditorijoms skelbti, kad nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu teikiamos gydymo ir reabilitacijos paslaugos bei kad šios paslaugos suteikia daug įvairių galimybių

16.

Dažniau naudotis veiksmingomis nusikaltimą padariusių narkomanų įkalinimo alternatyvomis, vykdyti jų stebėseną, jas įgyvendinti ir toliau plėtoti

8.

Gerinti veiklos, skirtos mažinti narkotikų paklausą, kokybę ir veiksmingumą, atsižvelgiant į specifinius narkomanų poreikius pagal lytį, kultūrinius ypatumus, amžių ir kt.

17.

Plėtoti, įgyvendinti ir keistis geros praktikos gairėmis ir (arba) kokybės standartais, skirtais prevencijai, gydymui, žalos mažinimui ir reabilitacinei intervencijai bei paslaugoms

18.

Valstybės narės, spręsdamos specifinių poreikių klausimą, remdamosi metodine sistema, kurią su EMCDDA pagalba turi parengti Komisija ir kuri turi būti suderinta su esamomis metodikomis, turi ištirti prevencijos, gydymo, žalos mažinimo ir reabilitacijos paslaugų pasiūlą bei veiksmingumą

19.

Siekti sutarimo ES lygiu prevencijos, gydymo, žalos mažinimo, reabilitacijos intervencinių priemonių bei paslaugų būtiniausių kokybės ir lyginamųjų standartų klausimu, atsižvelgiant į specifinių grupių poreikius ir nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu atliktą darbą

20.

Prireikus plėtoti mažumoms, įskaitant, pvz., migrantus, skirtas paslaugas

9.

Suteikti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kalėjimuose esantiems narkomanams, siekiant užkirsti kelią narkotikų vartojimo žalai sveikatai ir ją sumažinti

21.

Plėtoti ir įgyvendinti kaliniams skirtas prevencijos, gydymo, žalos mažinimo ir reabilitacijos paslaugas, kurios prilygtų paslaugoms, teikiamoms už kalėjimų ribų. Ypatingas dėmesys skirtinas tolesnei sveikatos priežiūrai išėjus iš kalėjimo

22.

Valstybės narės turi patvirtinti ir taikyti kalėjimų aplinkoje rodiklius, skirtus stebėti narkotikų vartojimą, su narkotikais susijusias sveikatos problemas ir su narkotikais susijusių paslaugų teikimą, remiantis Komisijos su EMCDDA pagalba sukurta metodine sistema, kuri turi būti suderinta su esamomis metodikomis, ir atsižvelgiant į darbą, atliekamą UNODC (ŽIV/AIDS projekto ir treat.net srityje) bei PSO (sveikatos kalėjimuose klausimu)

10.

Užtikrinti galimybę naudotis žalos mažinimo paslaugomis, kad sumažėtų ŽIV ir (arba) AIDS, hepatito C ir kitų su narkotikais susijusių per kraują užkrečiamų infekcinių ligų plitimas ir sumažėtų su narkotikais susijusių mirčių skaičius ES

23.

Suteikti galimybę naudotis žalos mažinimo paslaugomis bei įvairiomis šių paslaugų suteikiamomis galimybėmis, kurios yra neatsiejama narkotikų paklausos mažinimo dalis, ir didinti jų aprėptį, kai įmanoma, pasinaudojant patvirtinto veiksmingumo intervencinėmis priemonėmis  (6)

11.

Skatinti veiksmingą teisėsaugos bendradarbiavimą ES, siekiant kovoti su narkotikų gamyba ir prekyba jais

24.

Kovoti su nusikalstamomis organizacijomis ir naujomis grėsmėmis, pasitelkiant žvalgybos duomenimis paremtą metodą, (grindžiamą Europos kriminalinės žvalgybos informacijos modelio (ECIM) metodika), pagal kurį pirmenybė teikiama didžiausią grėsmę keliantiems nusikalstamiems tinklams ir rinkoms

25.

Tarpdisciplininės teisėsaugos operacijos, kuriose dalyvaus Europolas ir Eurojustas, taip pat policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnybos, bus plačiau panaudojamos pagal dvišales ir daugiašales bendradarbiavimo iniciatyvas, suburiant jungtines tyrimo grupes (toliau — JTG) ir rengiant bendras muitinių operacijas (toliau — BMO). Valstybės narės išnagrinės, kuriomis priemonėmis galima procesą palengvinti ir pagreitinti, taip pat paskatinti daugiau naudotis šiomis priemonėmis bylose, susijusiose su narkotikais

26.

Pagerinti žvalgybos duomenų, pateiktų per Europolo nacionalinius padalinius Europolui, ir jo susijusių projektų, įskaitant analizės darbo bylas (toliau — AWF), kokybę. Daugiausia dėmesio turėtų būti skirta sunkiems organizuotiems nusikaltimams ir valstybių narių, kurių poveikis platesnėms ES narkotikų rinkoms didžiausias, bendradarbiavimui

27.

COSPOL projektų, susijusių su narkotikais, įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant:

28.

Europos policijos koledžas (toliau — CEPOL)  (7) per nacionalinius policijos mokymo koledžus turi rengti kvalifikacijos kėlimo mokymus  (8) vyresniesiems policijos bei muitinės pareigūnams ir ryšių palaikymo pareigūnams trečiosiose šalyse

29.

Sistemingiau naudotis valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnais ir atitinkamais atvejais ryšių palaikymo teisėjais bei prokurorais trečiosiose šalyse valstybių narių teisėsaugos institucijoms ir Europolui keičiantis informacija ir žvalgybos duomenimis, atsižvelgiant į 2003 m. vasario 27 d. Tarybos Sprendimą 2003/170/TVR dėl ryšių palaikymo pareigūnų, valstybių narių teisėsaugos institucijų pasiųstų dirbti užsienyje, bendro naudojimo, taikant 2006 m. liepos 24 d. Tarybos Sprendimo 2006/560/TVR redakciją

30.

Priimti ir įgyvendinti visoje Europoje veikiančią charakteristikų analizės sistemą, susijusią su teisėsauga sintetinių narkotikų ir prireikus kitų narkotikų srityje, pagrįstą, inter alia, patirtimi, įgyta vykdant tokius projektus, kaip SYNERGY ir CHAIN, Europolo ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro struktūra ir kompetencija, šioje srityje vykdoma valstybių narių teisėsaugos institucijų veikla ir patirtimi

12.

Sustiprinti veiksmingą teisminį bendradarbiavimąkovos su neteisėta prekyba narkotikais srityje ir teisėsaugą narkotikų ir (arba) prekursorių gamybos ir prekybos jais bei su šia prekyba susijusio pinigų plovimo srityse

31.

Skatinti visapusiškai pasinaudoti galiojančiomis priemonėmis, susijusiomis su ES savitarpio pagalbos prašymais baudžiamosiose bylose, Europos arešto orderiais ir valstybių narių jurisdikcijų priimtomis sankcijomis

32.

Valstybės narės turi prireikus apsvarstyti galimybę kurti liudytojų apsaugos programas ir išnagrinėti galimą jungtinio bendradarbiavimo šioje srityje pridėtinę vertę

33.

Sustiprinti ES valstybių narių bendradarbiavimą siekiant visapusiškai taikyti teisines priemones, susijusias su nutarimų konfiskuoti tarpusavio pripažinimu

34.

Remti veiksmingų turto susigrąžinimo tarnybų steigimą valstybėse narėse laikantis Tarybos Sprendimo 2007/845/TVR ir toliau remti susijusias valstybes nares pasitelkiant CARIN tinklą. Remti tyrimus pasitelkiant Europolą ir susijusias Europolo AWF

13.

Greitai ir veiksmingai reaguoti operatyviniu, strategijos ir politiniu lygiais į kylančias grėsmes (pvz., nauji narkotikai, nauji tiekimo keliai)

35.

Prireikus įsteigti regioninio saugumo platformas (pvz., MAOC-N, Baltijos jūros regiono kovos su organizuotu nusikalstamumu veiksmų grupė (Baltic Sea TF)), kad būtų kovojama su naujomis grėsmėmis naudojant koordinuotų operatyvinių veiksmų priemones. Tokie veiksmai turi būti suderinami su esamais teisiniais ir operatyviniais susitarimais ES lygiu ir pagrįsti konkrečiais grėsmės vertinimais (taip pat žr. 48 veiksmą). Naujųjų platformų struktūra turėtų būti nustatyta nedubliuojant funkcijų ir būti suderinta su esamomis struktūromis

36.

ES turi sutelkti dėmesį į valstybių narių ir regionų, kuriuos labiausiai veikia tam tikrų narkotinių medžiagų gamyba ir (arba) neteisėta prekyba jomis, koordinuotus bendrus veiksmus, kurie prireikus būtų vykdomi bendradarbiaujant su Europolu

14.

Sumažinti sintetinių narkotikų gamybą ir pasiūlą

37.

Valstybės narės turi aktyviai palaikyti teisėsaugos bendradarbiavimą ir (arba) vykdyti bendras operacijas šioje srityje ir dalytis žvalgybos duomenimis ir geriausios patirties pavyzdžiais. Turi būti optimaliai pasinaudojama Europolo analizės darbo byla SYNERGY, jos komponentais  (9) bei susijusiomis EJUP ir COSPOL iniciatyvomis

15.

Sumažinti narkotikų prekursorių, naudojamų nelegalių narkotikų gamybai, naudojimui ir prekybai ES ar pasinaudojant jos teritorija

38.

ES turi išlaikyti aiškią bendrą poziciją šiuo klausimu tarptautiniu lygiu ir atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, remdamasi galiojančiais teisės aktais ir bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi patirtimi bei veiksmingai koordinuodama veiklą per atitinkamus Tarybos komitetus

39.

Muitinės tarnybos turi strateginiu lygiu integruoti prekursorių kontrolę, gerindamos sienų kontrolės valdymo veiksmingumą įgyvendindamos Bendrijos rizikos valdymą, ir labiau koordinuoti veiklą su kitomis teisėsaugos institucijomis, kovojančiomis su narkotikų gamyba ir prekyba

40.

ES turi teikti visokeriopą pagalbą tarptautiniam operatyviniam bendradarbiavimui, kurio tikslas — užkirsti kelią neteisėtam narkotikų prekursorių naudojimui, pvz., Tarptautinės narkotikų kontrolės valdybos (TNKV) vadovaujamiems projektams PRISM ir COHESION. Operatyvinis tyrimų institucijų bendradarbiavimas remiamas pasinaudojant EJUP bendradarbiavimo sistema ir Europolo–AWF bendradarbiavimo sistema. Ši bendradarbiavimo sistema turi būti toliau stiprinama/naudojama

41.

Teisėsaugos ir žvalgybos požiūriu ES ir valstybės narės turi visapusiškai remti su narkotikais susijusius Europolo projektus ir EJUP, kad būtų kovojama su nusikalstamais tinklais, susijusiais su prekyba prekursoriais

42.

Įvertinti ES narkotikų prekursorių kontrolės teisės aktus ir jų įgyvendinimą

43.

ES, jeigu įmanoma, turi sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su pagrindinėmis šalimis, kurios nustatytos kaip pagrindinių sintetinių narkotikų prekursorių kilmės šalys, ir jais naudotis

44.

Komisija, OLAF, Europolas, EJUP ir COSPOL turi stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, kad būtų parengtos bendros iniciatyvos

16.

Prireikus sistemingai įtraukti ES kovos su narkotikais politikos klausimus į santykius su trečiosiomis šalimis bei regionais ir į platesnę plėtros ir saugumo darbotvarkę. To siekti remiantis strateginiu planavimu ir visų susijusių dalyvių veiklos koordinavimu

45.

Užtikrinti, kad į ES santykius su trečiosiomis šalimis būtų įtraukti ES kovos su narkotikais strategijos ir veiksmų planų uždaviniai

46.

Gerinti esamų kovos su narkotikais sistemų (pvz., ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono (LAKR) bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmas, ES ir Andų bendrijos specializuotas dialogas ir trejeto susitikimai su trečiosiomis šalimis ir regionais kovos su narkotikais klausimais) veiksmingumą nustatant konkrečias bendradarbiavimo sritis ir rezultatų rodiklius

47.

Laikantis ES politinių sprendimų bei strategijų ir naudojant valstybių narių ir EB paramos programas, spręsti su narkotikais susijusius klausimus šalyse, kuriose narkotikai gaminami, ir šalyse, per kurių teritorijas eina (nauji) keliai, pvz., Vakarų Afrikoje pasitelkiant projektus, kurių tikslas — mažinti narkotikų paklausą bei pasiūlą, įskaitant alternatyvaus vystymosi priemones, ir užkirsti kelią neteisėtam cheminių prekursorių naudojimui. Ši parama prireikus turi būti derinama su ES ir trečiųjų šalių bei regionų kovos su narkotikais veiksmų planais (žr. 51 ir 60 veiksmus)

48.

Intensyvinti regioninį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, kad būtų mažinama narkotikų paklausa ir pasiūla trečiosiose šalyse, naudojant valstybių narių ir EB finansavimo programas, pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir Europos plėtros fondą, stabilumo priemonę ir Europos politikos priemonę

49.

Siekiant koordinavimo, sukurti ES paramos, teikiamos trečiosioms šalims kovai su narkotikais, kontrolės mechanizmą

50.

Atlikti apklausą apie su narkotikais susijusių EB projektų trečiosiose šalyse mastą ir rezultatus

51.

Atnaujinti ir įgyvendinti ES kovos su narkotikais veiksmų planus, skirtus Vidurinės Azijos respublikoms  (10); Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionui  (11); Vakarų Balkanams ir šalims kandidatėms  (12)

52.

Pasinaudoti Dublino grupės konsultaciniu mechanizmu ir palaikyti aktyvų dialogą su trečiosiomis šalimis įgyvendinant mažosios Dublino grupės rekomendacijas

17.

Propaguoti ir įgyvendinti ES požiūrį dėl alternatyvaus vystymosi (apibrėžto dok. 9597/06 CORDROGUE 44 ir UNODC/CND/2008/WG.3/CRP.4) bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į žmogaus teises, žmonių saugumą ir konkrečias sistemos sąlygas

53.

Stiprinti finansinę paramą alternatyvaus vystymosi projektams ir programoms užtikrinant, kad intervencinės priemonės būtų vykdomos tinkama eilės tvarka, o parama vystymuisi nebūtų siejama su nelegalių narkotinių augalų pasėlių mažinimu ir finansinėmis iniciatyvomis, skirtomis nelegalių narkotinių augalų pasėlių prevencijai

54.

Alternatyvų vystymąsi įtraukti į valstybių narių platesnę vystymosi darbotvarkę ir skatinti trečiąsias šalis alternatyvų vystymąsi įtraukti į savo nacionalinę politiką

55.

Prisidėti prie iniciatyvų, skirtų aplinkai, susijusiai su narkotikais, ir skirtų mažinti skurdą, konfliktus ir pažeidžiamumą, remiant teisėtus, perspektyvius ir tvarius pragyvenimo šaltinius

—

neturtingųjų aprūpinimas maistu pagerėjo, o pajamos padidėjo,

—

pagerėjo neturtingųjų socialinė ir gamybinė infrastruktūra (DE),

18.

Stiprinti ES daugiašalį koordinavimą ir skatinti naudoti suderintą ir integruotą metodą

56.

Užtikrinti geresnį Narkotikų horizontaliosios darbo grupės (HDG) ir valstybių narių delegacijų Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų kontrolės komisijoje (CND) darbo koordinavimą ir tęstinumą, taip pat ir tinkamai paskirstant susijusią naštą valstybėms narėms pirmininkaujančios narės iniciatyva

57.

Parengti, koordinuoti ir priimti ES bendrąsias pozicijas ir bendras rezoliucijas JT Narkotinių medžiagų kontrolės komisijoje

58.

52-ojo JT Narkotinių medžiagų kontrolės komisijos posėdžio aukšto lygio dalyje pristatyti ES poziciją dėl 1998 m. JT Generalinės asamblėjos specialiosios sesijos nuostatų vertinimo ir tolesnio darbo  (14), kurioje būtų išdėstyti pagrindiniai ES kovos su narkotikais politikos principai

59.

Koordinuoti veiklą su kitais tarptautiniais forumais ar programomis, visų pirma su JT narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biuru (UNODC), Pompidou grupe, Pasauline sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų kovos su ŽIV/AIDS programa (UNAIDS), Pasaulio muitinių organizacija (PMO) ir Interpolu

19.

Remti šalis kandidates bei stabilizavimo ir asociacijos proceso šalis

60.

Teikti būtiną techninę pagalbą ir kitokią paramą šioms šalims, siekiant supažindinti jas su ES kovos su narkotikais srities acquis ir padėti joms vykdyti būtinus veiksmus, įskaitant veiksmus, įtrauktus į priimtą kovos su narkotikais veiksmų planą, skirtą Vakarų Balkanams (15)

20.

Pagerinti bendradarbiavimą su Europos kaimynystės politikos šalimis

61.

Pagerinti dvišalį arba regioninį dialogą narkotikų klausimais su Europos kaimynystės politikos šalimis, pirmiausia per pakomitečius

62.

Komisija turi paskatinti šias šalis naudoti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, kad įgyvendintų Europos kaimynystės politikos veiksmų planų dalis, skirtas kovai su narkotikais

21.

Plėsti žinių bazę kovos su narkotikais srityje, skatinant mokslinius tyrimus

63.

Taryba ir Komisija turi:

22.

Užtikrinti keitimąsi tikslia su šia politikos kryptimi susijusia informacija nelegalių narkotikų srityje

64.

Valstybės narės turi teikti išteklius Reitox  (16) pagrindiniams nacionaliniams centrams (toliau — PNC), būtinus siekiant įvykdyti įsipareigojimus ir atitikti kokybės standartus, susijusius su naryste Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centre (EMCDDA). PNC teikia informaciją EMCDDA, remdamiesi kasmet sudaromais susitarimais, EMCDDA teikiant tinkamą paramą

23.

Toliau plėtoti priemones, skirtas stebėti su narkotikais susijusią padėtį ir reagavimo į ją veiksmingumą

65.

Toliau tobulinti ir visapusiškai įgyvendinti penkis pagrindinius epidemiologinius EMCDDA rodiklius ir kurti naujus rodiklius bei priemones, skirtas narkotikų paklausai mažinti

66.

Atlikti mokslinį tyrimą įvertinant internetą kaip nelegalios narkotikų prekybos priemonę ir išnagrinėti, kokios nacionalinės, europinės ir (arba) tarptautinės priemonės galėtų būti veiksmingos su tuo kovojant

67.

Sukurti pagrindinius rodiklius, skirtus rinkti politikai nustatyti svarbius duomenis apie su narkotikais susijusius nusikaltimus, neteisėtą auginimą, narkotikų rinkas ir intervencines priemones, skirtas pasiūlai sumažinti, bei parengti jų rinkimo strategiją

68.

Parengti analitines priemones, siekiant geriau įvertinti kovos su narkotikais politikos veiksmingumą ir poveikį (pvz., įvertinimo priemonių pavyzdį, politikos veiksmingumo rodiklius, viešųjų išlaidų analizę ir t. t.)

69.

Įvertinti, ar veiksmingas Tarybos Sprendimas 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės, ir prireikus jį iš dalies pakeisti

24.

Užtikrinti nuolat atliekamą kovos su narkotikais politikos vertinimą

70.

Valstybės narės turi nuolat reguliariai vertinti ir derinti nacionalinę kovos su narkotikais politiką

71.

Pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui metinę veiksmų plano įgyvendinimo pažangos apžvalgą ir prireikus pateikti patikslintus ir (arba) patobulintus kriterijus ir stebėsenos bei vertinimo ataskaitų teikimo procedūras

72.

Užsakyti atlikti išorinį nepriklausomą 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategijos ir 2009–2012 m. ES kovos su narkotikais veiksmų plano vertinimą, po kurio būtų svarstymo laikotarpis prieš imantis tolesnių veiksmų