EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008XG0607(01)

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl tarpkultūrinės kompetencijos

OL C 141, 2008 6 7, p. 14–16 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

7.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/14


2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl tarpkultūrinės kompetencijos

(2008/C 141/09)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

1)

remdamasi 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1983/2006/EB dėl Europos kultūrų dialogo metų (2008 m.) (1) nuostatomis,

2)

remdamasi UNESCO konvencija dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

3)

atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės (2) ir į 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės (3),

4)

primindama 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (4),

5)

primindama 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl mokytojų švietimo kokybės gerinimo,

ATSIŽVELGDAMA į tai, kad:

kultūrų dialogas yra viena iš pagrindinių priemonių sprendžiant svarbiausius uždavinius, su kuriais šiuo metu susiduria Europa, ir kad jis yra vienas iš trijų Europos kultūros darbotvarkės strateginių tikslų, kuris turi būti įgyvendintas vykdant trejų metų darbo planus;

siekiant ugdyti atvirą, aprėptimi ir pagrindinėmis Europos vertybėmis grindžiamą visuomenę ir skatinti aktyvų pilietiškumą, Europos piliečiai turi įgyti tarpkultūrinę kompetenciją, kuri yra vienas pagrindinių kultūrų dialogo stiprinimo veiksnių;

tarpkultūrinei kompetencijai ugdyti ypač svarbios tos žinios, gebėjimai ir nuostatos, kurie yra susiję su šiais bendraisiais gebėjimais: bendravimu užsienio kalbomis, socialiniais ir pilietiniais gebėjimais, kultūriniu sąmoningumu ir raiška (5);

PRIPAŽINDAMA, kad

siekiant stiprinti visuomenės tarpkultūrinę kompetenciją, reikia parengti tvarų ir visus sektorius apimantį kultūrų dialogo plėtojimo metodą. Šiuo metodu turėtų būti siekiama integruoti ir remti toliau nurodytas atitinkamas iniciatyvas šiose srityse:

A)

KULTŪRA. Visų pirma kaip numatyta 2008–2010 m. Tarybos darbo plane:

kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo – priemonės ugdyti atvirą ir aprėptimi grindžiamą visuomenę – skatinimas;

kiekvieno asmens aktyvaus dalyvavimo kultūriniame gyvenime ir galimybių naudotis visa kultūros bei paveldo įvairove skatinimas, skiriant ypatingą dėmesį mažiau galimybių naudotis šia įvairove turintiems asmenims;

menininkų ir meno kūrinių judumo sąlygų gerinimas;

parama bendradarbiavimui kultūros ir tiek formaliojo švietimo ir mokymo, tiek neformaliojo mokymosi bei savišvietos srityse, kultūrinio sąmoningumo ir meninio ugdymo klausimais;

kalbų mokėjimo ir vertimo skatinimas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis menine raiška įvairiomis kalbomis;

B)

ŠVIETIMAS:

visą gyvenimą trunkančio mokymosi perspektyvos, kuri, be kita ko, reiškia, kad visi piliečiai įgyja bendruosius gebėjimus, labiausiai susijusius su tarpkultūrine kompetencija ir tikriausiai skatinančius kultūrinę įvairovę suvokti kaip pagrindinę vertybę, pavyzdžiui, kalbų mokėjimo, socialinius ir pilietinius gebėjimus, kultūrinį sąmoningumą ir raišką, plėtojimas;

politikos, skirtos skirtingų socialinių grupių ir kultūrų vaikų integravimui į vyraujančius švietimo ir mokymo modelius be jokios diskriminacijos, plėtojimas remiantis lygybės principais;

vykdant nuoseklią daugiakalbystės politiką, aktyvus skatinimas mokytis kalbas sudarant įvairiausias galimybes kalbas mokytis tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje, tiek savarankiškai, įskaitant IRT naudojimą ir nuotolinį mokymąsi;

mokinių, mokytojų ir kito mokymo personalo skatinimas dalyvauti judumo programose – veiksminga priemonė kultūrų dialogui skatinti;

gebėjimų ugdymas visą profesinės veiklos laikotarpį, kad mokytojai galėtų geriau valdyti kultūrinę įvairovę ir kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui, nes tai veiksmingai padėtų kurti aprėptimi grindžiamas mokymosi bendruomenes;

C)

JAUNIMAS:

jaunimo įtraukimas į veiklą, kuria prisidedama prie tarpkultūrinio dialogo atviroje ir pliuralistinėje visuomenėje;

jaunimo tarpkultūrinės kompetencijos propagavimas, ugdymas ir pripažinimas pasitelkiant neformalųjį mokymąsi bei savišvietą;

jaunimo galimybių plėtimas, kad jie kuo anksčiau įgytų tarpkultūrinės kompetencijos įvairiais būdais aktyviai dalyvaudami visuomenės gyvenime, visų pirma vykdydami savanorišką veiklą, ir dėl didesnio judumo, kuris sudaro galimybę susipažinti su kultūrų ir kalbų įvairove;

jaunimo galimybių susipažinti su kultūra, menu, muzika bei sportu ir jų vaidmens formuojant jaunimo identitetą ir suburiant juos skatinimas;

jaunų darbuotojų ir jaunimo vadovų tarpkultūrinės kompetencijos propagavimas, ugdymas ir pripažinimas sudarant palankesnes sąlygas jų judumui bei geresnes švietimo ir mokymosi galimybes;

organizuotos pilietinės visuomenės vaidmens, visų pirma jaunimo organizacijų dalyvavimo, propagavimas;

D)

AUDIOVIZUALINĖ SRITIS:

žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimas pagal 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“ ir 2007 m. gruodžio 11 d. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą (6), kurioje, inter alia, propaguojama kultūrų įvairovė teikiant linijines ir nelinijines paslaugas, kad asmenys geriau gebėtų:

atpažinti ir vertinti skirtingų kultūrų arba su jomis susijusį turinį bei juo naudotis; ir

naudoti naujas technologines priemones (programinę ir techninę įrangą) savo kultūriniam turiniui kurti ir platinti;

kultūros aspektu visiems vertingo, įvairiapusio ir informatyvaus žiniasklaidos ir audiovizualinio turinio skatinimas, inter alia, šiomis priemonėmis:

skatinant bendrą gamybą Europos, nacionaliniu ir regionų lygiu;

skatinant pelno nesiekiančią pilietinės visuomenės pagrindu veikiančią žiniasklaidą (7), kad būtų galima geriau pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis;

kultūrinės medžiagos ir turinio skaitmeninimo proceso skatinimas, siekiant suteikti naujai žiniasklaidai – internetinei ir judriojo ryšio paslaugų – galimybę padėti gerinti prieigą prie kultūrinės įvairovės.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE:

skatinti tarpkultūrinę kompetenciją pasitelkiant turimas priemones ir iniciatyvas kultūros, švietimo, jaunimo ir audiovizualinės politikos srityse, visų pirma, nagrinėjant galimybes toliau plėtoti ir stiprinti šias priemones palaikant kultūrų dialogą;

didinti šių sričių sinergiją siekiant plėtoti tarpkultūrinę kompetenciją, pavyzdžiui, numatant bendras iniciatyvas, atsižvelgiant į piliečių poreikį suprasti ir gerbti savo kultūrą, kitų kultūrą ir kultūrų įvairovę apskritai, bendrauti kultūriniu požiūriu daugialypėje aplinkoje ir identifikuoti bendras vertybes – demokratiją ir pagrindines teises – bei aktyviai dalyvauti jas ugdant ir plėtojant;

sudaryti galimybes vesti dialogą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygiais stiprinant paramą tarpkultūrinės kompetencijos plėtojimui vykdant esamas programas kultūros, švietimo, jaunimo ir audiovizualinės politikos srityse;

skatinti kūrybingumui ir inovacijoms palankią aplinką, kad jų indėlis formuojant tarpkultūrinę kompetenciją ir stiprinant kultūrų dialogą būtų visapusiškas;

nustatyti geriausią tarpkultūrinės kompetencijos plėtojimo praktiką ir keistis jos pavyzdžiais, tolesnėje veikloje atsižvelgiant visų pirma į nacionaliniu ir ES lygiais įgyvendinamas iniciatyvas, skirtas Europos kultūrų dialogo metams;

stiprinti ir propaguoti kultūrų dialogo koncepciją visose kitose atitinkamose politikos srityse ES viduje ir išorės santykiuose.


(1)  OL L 412, 2006 12 30, p. 44.

(2)  Dok. 9496/07 ir ADD 1.

(3)  OL C 287, 2007 11 29, p. 1.

(4)  OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(5)  Bendrieji gebėjimai, apibrėžti rekomendacijoje 2006/962/EB.

(6)  OL L 332, 2007 12 18, p. 27.

(7)  Dažnai anglų k. vadinama „community media“, o prancūzų k. – „médias associatifs“ („visuomeninė žiniasklaida“).


Top