1.1.

Pagal EB sutarties 248 straipsnį Audito Rūmai Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (DAS). Be to, Sutartis įgalioja Audito Rūmus šį pareiškimą papildyti specialiaisiais kiekvienos svarbios ES veiklos srities įvertinimais.

1.2.

Darbo, tikrinant Europos Bendrijų finansinių ataskaitų patikimumą, tikslas – gauti pakankamų ir tinkamų įrodymų, kad pajamos, išlaidos, turtas ir įsipareigojimai buvo tinkamai įrašyti, o metinės finansinės ataskaitos tiksliai atspindi finansinę būklę 2007 m. gruodžio 31 d. bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų rezultatus ir pinigų srautus (žr. 1.6–1.31 dalis).

1.3.

Audito Rūmų darbo, tikrinant 2007 metų finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, tikslas – sukaupti pakankamai tinkamų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, skirtų pateikti nuomonę, kad operacijos neprieštarauja taikomiems teisės aktams ar sutarčių nuostatoms, ir yra teisingai apskaičiuotos (kai dėl horizontaliųjų klausimų, žr. šio skyriaus 1.32–1.54 dalis, o išsamesnės informacijos rasite 2 ir 4–11 skyriuose).

1.4.

Audito Rūmai dar kartą įvertino Komisijos pažangą stiprinant savo vidaus kontrolės sistemą ir tęsiant veiksmų planus, patvirtintus atsižvelgiant į integruotos vidaus kontrolės sistemos gaires (žr. 2 skyrių).

1.5.

Kadangi kelerius metus iš eilės Komisija nerengė rodiklių ir siekdami papildyti 2007 m. pateiktus rodiklius (9), Audito Rūmai teikia tam tikrus rodiklius, padedančius tiek bendrai, tiek kiekvienoje pajamų ir išlaidų srityje sekti vidaus kontrolės priemonių tobulinimo pažangą (žr. šio skyriaus bei 2 ir 4–11 skyrių priedus).

1.6.

Audito Rūmų pastabos yra skirtos 2007 finansinių metų metinėms finansinėms ataskaitoms, kurias rengia Komisijos apskaitos pareigūnas ir patvirtina Komisija pagal 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento (10) 129 straipsnio nuostatas, ir kurios 2008 m. liepos 28 d. buvo nusiųstos Audito Rūmams. Finansines ataskaitas sudaro „konsoliduota finansinė atskaitomybė“, visų pirma apimanti balansą, kuriame pateikiamas turtas ir įsipareigojimai finansinių metų pabaigoje, ir ekonominių rezultatų ataskaitą, bei „konsoliduotos biudžeto vykdymo ataskaitos“, apimančios finansinių metų pajamas ir išlaidas.

1.7.

2007 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos buvo trečią kartą parengtos pagal kaupimo principu vykdomos apskaitos taisykles, kurias Europos Bendrijos pradėjo taikyti 2005 m. atsižvelgiant į Finansinio reglamento nuostatas (visų pirma, 123–138 straipsnius). Palyginus su 2005 ir 2006 finansinių metų metinėmis finansinėmis ataskaitomis, pagrindiniai pokyčiai yra šie:

—

buvo padidinta konsolidavimo apimtis – nuo 16 agentūrų 2005 m. iki 26 agentūrų 2007 m. (2006 m. buvo 24 agentūros);

—

buvo iš naujo suskirstyta informacija apie įvairias Komisijos įdiegtas neteisėtų išlaidų susigrąžinimo formas;

—

ekonominiai rezultatai buvo suderinti su biudžeto rezultatais;

—

pirmą kartą šiais metais kitų institucijų ar įstaigų apskaitos pareigūnai pateikė Komisijos apskaitos pareigūnui tinkamai pasirašytus „informacijos perdavimo raštus“, kurių dauguma buvo labai panašūs į Komisijos apskaitos pareigūno teikiamą vadovybės pareiškimą (11).

1.8.

Komisijos apskaitos pareigūnas Audito Rūmams pateikė vadovybės pareiškimą, kuriame patvirtinama, kad, su tam tikromis išlygomis, konsoliduotos finansinės ataskaitos yra išsamios ir patikimos (tačiau žr. 1.29 ir 1.31 dalis) ir kad dauguma Komisijos vietinių sistemų buvo patvirtintos (tačiau žr. 1.13–1.16 dalis).

1.9.

Dėl perėjimo prie kaupimo principu vykdomos apskaitos ir juo susijusių ženklių Europos Bendrijų finansinių ataskaitų struktūros ir turinio pokyčių Komisija turi vykdyti daugiamečio pritaikymo procesą. Tikrindami 2007 m. finansines ataskaitas Audito Rūmai kreipė ypatingą dėmesį į pakeitimus, atliktus tebevykdant Bendrijų apskaitos sistemos modernizavimą (12). Audito metu buvo susitelkta ties (13):

—

vertinimu, ar Komisijos taikytos priemonės, skirtos ištaisyti nustatytus naujos finansinės informacijos pateikimo sistemos ir kai kurių institucijų bei generalinių direktoratų (14) apskaitos sistemų trūkumus, prisideda prie pakankamo patikinimo dėl finansinių ataskaitų tikrumo ir teisingumo. Tai buvo padaryta visų pirma išanalizavus leidimus duodančių pareigūnų atliktų jų kompetencijai priklausančių 2007 finansinių metų finansinių ataskaitų tvirtinimų pagrindą (pagal Finansinio reglamento 61 straipsnį), taip pat išnagrinėjus apskaitos pareigūno atliktą atskyrimo (cut-off) metodikos ir vietinių finansų valdymo sistemų, teikiančių duomenis rengiant Komisijos finansines ataskaitas, pasirengimo darbui būklės tvirtinimą (žr. 1.13–1.18 dalis);

—

2007 finansinių metų finansinių ataskaitų patikimumo tikrinimu, susitelkiant ties tais aspektais, dėl kurių 2006 finansinių metų patikinimo pareiškimo kontekste (15) buvo pateikta pakeistoji nuomonė (išankstinis finansavimas, sąskaitos faktūros/išlaidų ataskaitos ir atskyrimas). Tai buvo padaryta atlikus analitines peržiūras ir reprezentatyvių statistinių imčių savarankiškus testus (žr. 1.23, 1.24, 1.25 ir 1.26 dalis).

1.10.

Siekiant sustiprinti perėjimą prie modernizuotos kaupimo principu vykdomos apskaitos, Komisijos apskaitos pareigūnas patvirtino keletą priemonių. Bandomasis tyrimas dėl apskaitos duomenų kokybės buvo pradėtas vykdyti 2006 m. liepos mėn. ir yra užbaigtas. Tokiu būdu Komisijos apskaitos pareigūnas baigė vykdyti keletą priemonių, apie kurias informacija visiems generaliniams direktoratams buvo išplatinta 2007 m. kovo mėn. Jų tikslas – pagerinti apskaitos kontrolės aplinką atskirų generalinių direktoratų lygmeniu. Jos apima apskaitos rizikos analizės parengimą, rizika pagrįstos apskaitos peržiūros vykdymą, specialių apskaitos vadovų sudarymą ir finansinių metų pabaigos sąskaitų uždarymo bylų dokumentaciją. Projektas pirmą kartą vykdomas rengiant 2007 finansinių metų metines finansines ataskaitas.

1.11.

Šios priemonės padėjo sustiprinti finansinės informacijos pateikimo sistemą ir apskaitos sistemas. Tačiau tam tikrų trūkumų vis dar yra; dėl jų apskaitos duomenų kokybei kyla rizika (žr. 1.13–1.18 dalis). Be to, buvo pažymėta, kad ribotas vykdomųjų generalinių direktoratų skaičius atskyrimo apskaičiavimui ne visiškai pritaikė Komisijos apskaitos pareigūno paskelbtas apskaitos kontrolės aplinkos gaires.

1.11.

Nors nustatyta kai kurių apskaitos duomenų kokybės trūkumų, jie neturėjo esminio poveikio finansinių ataskaitų patikimumui.

1.12.

1.1 lentelėje nurodyti tolesni veiksmai atsižvelgiant į Audito Rūmų išlygas dėl finansinių ataskaitų patikimumo, kurias jie pateikė 2006 finansinių metų patikinimo pareiškime, bei kiti Audito Rūmų iškelti klausimai, kurie buvo iš dalies išspręsti arba kuriuos vis dar reikia spręsti vykdant priemones, kurių ėmėsi Komisija, siekdama sustiprinti perėjimą prie modernizuotos kaupimo principu vykdomos apskaitos.

1.13.

Daugelis generalinių direktoratų finansų valdymui ir operacijų, kurios siunčiamos į centrinę apskaitos sistemą (ABAC) vartotojo sąsaja, įrašymui naudoja savo vietines IT sistemas.

1.13.

Kadangi padėtis nuolat kinta, už patvirtinimą atsakinga apskaitos tarnybų grupė privalo ją stebėti, taigi, kaip minėta praėjusiais metais, šiuo tikslu ji parengė vietinių sistemų pakeitimų tvirtinimo tvarką.

1.14.

2007 finansiniais metais Komisijos apskaitos pareigūno tarnybos atliko ankstesniais finansiniais metais nustatytų faktų (16) tolesnę peržiūrą. Be to, pagal ciklinį metodą, vidurio laikotarpiu apimsiantį visas Komisijos tarnybas, buvo išsamiai tikrinamos kitos šešios tarnybos (17). Taip pat buvo tikrinamos kitos dvi tarnybos (18), tačiau jų ataskaitos nebuvo laiku užbaigtos rengiant 2007 m. Komisijos apskaitininkų bendrąją tvirtinimo ataskaitą.

1.14.

Už patvirtinimą atsakinga apskaitos tarnybų grupė stebi, kaip sprendžiami klausimai, kurie buvo iškelti ankstesnėse ataskaitose, kad užtikrintų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, taigi taip užtikrinama, kad vietinių finansų valdymo sistemų kokybė nuolat gerėtų.

1.15.

Komisijos apskaitos pareigūnas vis dar negalėjo patvirtinti Švietimo ir kultūros generalinio direktorato (19) ir Išorės santykių generalinio direktorato (20) 2007 finansinių metų vietinių sistemų, kaip nurodyta jo vadovybės pareiškime (žr. 1.8 dalį), ar be išlygų patvirtinti EuropeAid bendradarbiavimo tarnybos (21) 2007 finansinių metų vietinės sistemos. Jungtiniam tyrimų centrui (22) 2006 m. pateikta neapskaitinio pobūdžio išlyga liko galioti ir 2007 finansiniais metais. Horizontalių problemų ir kitų klausimų, kuriuos reikėtų nagrinėti, skaičius ir svarba ir toliau išlieka labai panašūs kaip ir ankstesniais metais (23).

1.15.

Darbas tebevyksta ir siekiama gauti patvirtinimą Išorės ryšių bei Švietimo ir kultūros generaliniams direktoratams.

1.16.

Audito Rūmų auditas patvirtino, kad Komisijos apskaitos pareigūno sprendimai buvo pagrįsti: neišspręstos problemos ir klausimai buvo svarbūs.

1.17.

Siekiant patikrinti taikomų metodų tinkamumą, nuo pat perėjimo prie kaupimo principu vykdomos apskaitos dienos, Komisijos apskaitos pareigūnas ragino Komisijos tarnybas, prireikus (24), atlikti savo atskyrimo metodikos, apimančios duomenis iš biudžetinių šaltinių ir bendrosios apskaitos, ex post testus. Iš devynių patikrintų generalinių direktoratų (25) šeši generaliniai direktoratai buvo iš dalies susiję su šiais testais (jie sudarė mažiau nei 20 % visos atskyrimo sumos), vienas generalinis direktoratas patobulino savo taikomas procedūras atlikęs atskyrimo procedūrų testus ir jų pataisymus (26), kiti patikrino savo metodiką, bet taisomųjų veiksmų vykdymas buvo atidėtas (27), o kai kurie generaliniai direktoratai (28) vis dar nėra atlikę savo atskyrimo metodikų ex post testų. Dėl to gali atsirasti apskaitos duomenų netikslumų.

1.17.

Apskaitos pareigūno manymu, galutinėms ataskaitoms skirti apskaitos duomenys pakankamai tikslūs.

1.18.

Kai kurie generaliniai direktoratai (sudarantys apie 20 % visos atskyrimo sumos) atlieka savo sukauptų sąnaudų atskyrimo apskaičiavimus pagal pro rata temporis metodą (29). Tačiau jei apskaitos sistemose įvestos sutarčių datos, naudojamos kaip atskyrimo apskaičiavimų pagrindas, yra netikslios arba jei nėra atnaujinami sistemoje padaryti pakeitimai, tai turi neigiamos įtakos finansinių ataskaitų patikimumui.

1.18.

Pagrindinio generalinio direktorato kokybės kontrolės plane daugiausia dėmesio skirta veiklos trukmei. Peržiūrėtos 935 sutartys, įskaitant visas ilgalaikes sutartis. Dėl šios priežasties likusios klaidos veiklos trukmės datose yra susijusios su trumpalaikėmis sutartimis, kurių poveikis atskyrimui mažesnis nei ankstesniais metais. Audito Rūmų imtyje, kurią sudarė 20 šio generalinio direktorato operacijų, yra 3 klaidos dėl neteisingų veiklos trukmės datų. Tai jau pagerėjimas, palyginti su ankstesniais metais.

1.19.

2007 m. Komisija ėmėsi priemonių užtikrinti naujų išankstinio finansavimo mokėjimų ir susijusių garantijų bei naujų neapmokėtų sąskaitų faktūrų/išlaidų ataskaitų įrašymo į apskaitą išsamumą ir tikslumą bei atskyrimą.

1.20.

Audito Rūmų audito metu nebuvo nustatyta jokių reikšmingų su paskolomis, atsargomis, ilgalaikėmis gautinomis sumomis, grynaisiais pinigais ir jų ekvivalentais, išmokomis darbuotojams, atidėjimais, finansiniais ir kitais ilgalaikiais įsipareigojimais bei rezervais susijusių faktų. Tačiau buvo nustatytos kelios su kitais elementais susijusios klaidos, kurios pateikiamos toliau.

1.21.

Europos GNSS (30) priežiūros institucija, 2004 m. įsteigta ES agentūra (31), iš buvusios bendros įmonės „Galileo“ (GJU) oficialiai perėmė atsakomybę (32)2007 m. sausio 1 d. Ši nauja įstaiga iš pradžių turėjo veikti kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės subjektas. 2007 m. lapkričio mėn. Tarybai priėmus sprendimą, „Galileo“ programa dabar turi būti finansuojama iš ES biudžeto. 2007 m. pabaigoje, nepaisant tarp suinteresuotųjų šalių (GJU, Europos kosmoso agentūros ir Institucijos) pasirašytų susitarimų (33), GJU nebuvo visiškai perdavusi Institucijai su projektų turtu susijusių nuosavybės teisių, ir nebuvo sudarytas Europos kosmoso agentūros turimo „Galileo“ turto sąrašas. Todėl Audito Rūmai nepareiškė nuomonės dėl Institucijos 2007 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų patikimumo.

1.21.

2007 m. pabaigoje, nepaisant suinteresuotųjų šalių (GJU, Europos erdvės agentūros (ESA), GSA) pasirašytų susitarimų, ESA ne iki galo perleido projektų turto nuosavybę Europos Bendrijoms. Kadangi perduodant turtą yra tam tikro neapibrėžtumo ir vėlavimo, atsargumo sumetimais Europos Bendrijos į savo balansą programos turto neįtraukė. Manoma, kad turtas bus įtrauktas išsprendus perdavimo klausimus.

1.22.

Europos Bendrijų konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje visos rizikos kapitalo operacijos (2007 m. gruodžio 31 d. sudariusios 218 milijonų eurų) klasifikuojamos kaip „ilgalaikės investicijos“ (pardavimui skirtas turtas). Jos yra vertinamos pradine verte, atėmus bet kokius atidėjimus vertės sumažėjimui, nes šiuo metu negalima tiksliai nustatyti jų tikrosios vertės. Nors šis vertinimo metodas yra priimtinas esamomis aplinkybėmis, jis nėra nuosekliai taikomas. Audito Rūmai nustatė, kad vertės sumažėjimai yra grindžiami tik nurašymais ir kad operacijų valdytojo (Europos investicijų banko) turimos su vertės sumažėjimu susijusios negalutinės sąmatos nebuvo pateiktos Komisijai (34).

1.22.

Ataskaitų teikimo ir apskaitos standartai MEDA mandatų, kurie apima šias rizikos kapitalo operacijas (RKO), laikotarpiu labai keitėsi. EIB ir Komisija stebėjo pokyčius ir šiuo metu kartu apžvelgia padėtį – ieško ekonomiškiausio sprendimo ir atsižvelgia į informaciją, turimą pagal prieš daug metų su galutiniais paramos gavėjais pasirašytas sutartis (į kurias dabartiniai ataskaitų teikimo standartai neįtraukti). Ši apžvalga patvirtino, kad dabartinė rizikos kapitalo operacijų vertės nustatymo tvarka užima daug laiko ir yra sudėtinga dėl didelio skaičiaus RKO sandorių ir jų sudėtingos pakopinės struktūros. EIB taip pat pabrėžė, kad RKO sandoriai kiek įmanoma yra pagrįsti atitinkamais tarptautiniais apskaitos principais, visų pirma 39-uoju TAS.

1.23.

Audito Rūmams atlikus apskaitos sistemoje įrašytų 150 išankstinio finansavimo operacijų reprezentatyvios statistinės imties auditą, buvo nustatytas žemas su šiuo balanso straipsniu susijusių finansinio poveikio klaidų lygis. Tačiau šių klaidų dažnis rodo, kad būtina toliau gerinti pagrindinių apskaitos duomenų tikslumą vykdomuosiuose generaliniuose direktoratuose. Dažniausios klaidos:

—

išankstinio finansavimo sumos nebuvo įrašytos atsižvelgiant į skirtingas valdymo rūšis, kaip tai yra pateikta prie finansinės atskaitomybės pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose;

—

išankstinio finansavimo sumos liko nepatvirtintos, nors nepasibaigus finansiniams metams jas buvo panaudoję naudos gavėjai.

1.24.

Be to, atlikus papildomą išankstinio finansavimo nustatymo ir tvirtinimo audito darbą rasta balanso išsamumo (tikslumo) problemų:

1.24.

—

kai kurie mokėjimai ekonominių rezultatų ataskaitoje buvo įrašyti kaip išlaidos, nors jie turėjo būti įrašyti į balansą kaip išankstinio finansavimo sumos;

—

kai kurios išankstinio finansavimo sumos vis dar įrašytos balanse, nors buvo galima pasinaudoti svarbia informacija, pvz., audito sertifikatais, kad galima būtų atlikti jų tvirtinimą į ekonominių rezultatų ataskaitą įrašant atitinkamas išlaidas. Be to, buvo nustatyta, kad išankstinio finansavimo sumų tvirtinimas buvo traktuojamas nenuosekliai. Tuo atveju, kai prašymai padengti išlaidas nepateikiami kartu su audito sertifikatais, Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinis direktoratas teisingai pradeda išankstinio finansavimo sumų tvirtinimą, o Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas, esant toms pačioms aplinkybėms, išankstinio finansavimo sumą palieka nepatvirtintą.

—

Komisija sutinka su Audito Rūmais, kad geriausia praktika – kuo greičiau patvirtinti neišmokėtas išankstinio finansavimo sumas ir Komisija siekia, kad visos tarnybos tai padarytų, kai tik turės pakankamus patvirtinamuosius dokumentus. Kol kas metų pabaigos apskaitos operacijomis užtikrinama, kad kritikuojama praktika neturėtų poveikio finansinių ataskaitų patikimumui.

Be to, Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinis direktoratas ir Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas bendradarbiauja, kad rastų bendrą būdą šiam klausimui spręsti pagal apskaitos tarnybų pateiktas rekomendacijas.

1.25.

Atlikus apskaitos sistemoje įrašytų, iš mokėtinų sumų populiacijos atrinktų 150 sąskaitų faktūrų/išlaidų ataskaitų reprezentatyvios statistinės imties auditą, buvo nustatytas žemas su šiuo balanso straipsniu susijusių finansinio poveikio klaidų lygis. Tačiau šių klaidų dažnis rodo, kad būtina toliau gerinti pagrindinių apskaitos duomenų patikimumą vykdomuosiuose generaliniuose direktoratuose. Dauguma klaidų yra susijusios su įrašytomis neteisingomis sąskaitų faktūrų ar išlaidų ataskaitų sumomis.

1.26.

Buvo nustatyti didelio vėlavimo apdorojant kai kurias sąskaitas faktūras ir prašymus padengti išlaidas atvejai. Tai turi įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi delsimo atvejai nagrinėjant sąskaitų faktūrų atitikimą reikalavimams užkerta kelią išankstinio finansavimo sumų tvirtinimo proceso pradžiai. Dėl to įsipareigojimų trečiosioms šalims pozicija gali būti klaidinga, o išlaidų suma gali būti įrašyta į apskaitą remiantis atskyrimo kontekste atliktu apskaičiavimu, o ne vadovaujantis skaičiumi, kurį pagrindžia jau gautos sąskaitos faktūros.

1.27.

Mokėjimų registravimas juos priskiriant klaidingai valdymo rūšiai turi įtakos išlaidų pasiskirstymo pagal valdymo rūšį tikslumui prie ekonominių rezultatų ataskaitos pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose bei segmento atskaitomybėje (taip pat žr. 1.23 dalį).

1.28.

Nors prie metinių finansinių ataskaitų pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose yra pateikta informacijos apie tai, kad tikėtina, jog kai kurias operacijas Komisijos tarnybos arba valstybės narės vėliau ištaisys, šiuose raštuose vis dar nėra nurodytos išlaidų sumos ir sritys, kurioms gali būti atliekamas papildomas tikrinimas ir sąskaitų patvirtinimo procedūros (35).

1.28.

Finansiniame reglamente ir sektorių reglamentuose, susijusiuose su žemės ūkiu ir struktūriniais fondais, Komisijai suteikta teisė patikrinti visas išlaidas praėjus daug metų po to, kai jos buvo patirtos. Ataskaitose neturėtų būti nurodyta, kad dėl šios teisės visas atitinkamas išlaidas tereikia priimti. Kai galimų susigrąžinimų sumos įvertinamos kiekybiškai, jos parodomos prie konsoliduotų ataskaitų pridedamuose 5.3 ir 5.4 aiškinamuosiuose raštuose.

1.29.

Rekomendavus Audito Rūmams, prie finansinės atskaitomybės pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose buvo pateikta daugiau informacijos apie neteisėtų išmokų susigrąžinimą. Tačiau šiuose raštuose vis dar nėra pateikiama išsami ir patikima informacija apie valstybių narių vykdomą finansinių pataisymų veiklą. Visų pirma juose pateikiama su panaikinimais, susigrąžinimais ir tebevykdomais susigrąžinimais struktūrinių veiksmų srityje (36) susijusi tokio pobūdžio informacija. Turėdami omeny didelę reikalavimų neatitinkančių išlaidų dalį (tai buvo ne kartą pažymėta Audito Rūmų metinėse ataskaitose), Audito Rūmai mano, kad prie finansinių ataskaitų pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose turėtų būti pateikta tinkama informacija apie šiuos taisymų mechanizmus, kad būtų įvykdyti tikro ir teisingo būklės atspindėjimo reikalavimai.

1.29.

2007 m. metinių ataskaitų 6 skyriuje apžvelgiamos procedūros, taikomos nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimui, ir pateikiamas tiksliausias bendros tokių susigrąžintų sumų, įskaitant valstybių narių susigrąžintas sumas, susijusias su žemės ūkio išlaidomis, įvertis.

1.30.

Remdamiesi sertifikavimo įstaigų darbo patikrinimu (37), Audito Rūmai pakartotinai (38) išreiškia savo abejones dėl iš valstybių narių gautinų sumų tikslumo žemės ūkio srityje. Be to, Audito Rūmai pažymi, kad mokėjimo agentūros įvairiai traktuoja skolų pripažinimo datą, dėl to nėra nuoseklumo pateikiant bendrą skolų sumą (žr. 5.44 ir 5.45 dalis).

1.30.

Komisija mano, kad informacija, kurią gavo apie sumas, gautinas iš valstybių narių žemės ūkio srityje, yra pakankamai patikima patvirtinimo ir apskaitos tikslais.

1.31.

Be to, prie finansinių ataskaitų pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose nepateikiami susigrąžinimai, gauti atlikus atskaitymus iš vėlesnio mokėjimo (tarpusavio įskaitymus).

1.31.

Kaip nurodyta prie finansinių ataskaitų pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose, 2007 m. informacinėmis sistemomis šios informacijos nebuvo galima nustatyti. 2008 m. Komisija pritaikė sistemas, kad jomis būtų galima nustatyti ir paaiškinti visus susigrąžinimus, atliktus išskaičiuojant sumas iš vėlesnio mokėjimo.

1.32.

Komisijai įdiegus biudžeto sudarymo pagal veiklos sritis (BSVS) ir valdymo pagal veiklos sritis (VVS) sistemą, Audito Rūmai nusprendė iš naujo apibrėžti specialiuosius vertinimus, kuriuose biudžetas DAS tikslais yra skirstomas į atitinkamas BSVS politikos sričių grupes (darinius) (žr.  1.2 lentelę ).

1.33.

Audito Rūmai naudoja patikinimo modelį, grindžiamą dviem pagrindiniais įrodymų šaltiniais:

1.33.

a)

ES institucijų, valstybių narių, regionų, trečiųjų šalių ir kt. priežiūros ir kontrolės sistemų, taikomų surenkant ir panaudojant ES biudžeto lėšas, veikimo įvertinimu, siekiant pateikti reprezentatyvią informaciją apie pagrindinių kontrolės priemonių vykdymą ir veikimą, atsižvelgiant į jų savybę užkirsti kelią klaidoms ar jas nustatyti ir ištaisyti;

b)

pajamų ir išlaidų operacijų reprezentatyvių statistinių imčių patikromis iki galutinio naudos gavėjo lygmens, siekiant pateikti tiesioginius įrodymus apie mokėjimų teisėtumą ir tvarkingumą.

b)

Pagal galiojančius teisės aktus (46), Komisija naudoja kontrolės ciklą Bendrijos finansuojamų išlaidų atžvilgiu ir toks ciklas vykdomas daug metų. Pavyzdžiui, Komisija taiko sąskaitų patvirtinimo procedūras žemės ūkyje, finansinių pataisymų mechanizmus struktūrinėse priemonėse ir susigrąžinimą vidaus politikos ir išorės veiksmuose. Su klaidomis, kurios nustatomos vykdant daugiamečius projektus, susijusios nepagrįstai išmokėtos sumos gali būti susigrąžintos vėlesniais metais nei tie, kuriais atliekamas tyrimas, pvz., sumažinant galutinę išmoką atsižvelgiant į nustatytus trūkumus.

Valstybėms narėms ir Komisijai taikant šias procedūras ir kitas kontrolės priemones (su 2007 m. metinėse veiklos ataskaitose aprašytais apribojimais) užtikrinamas pagrįstas patikinimas, kad Komisijos veiklai skirti ištekliai panaudojami pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principų. Įdiegtomis kontrolės procedūromis suteikiamos būtinos operacijų teisėtumo ir tvarkingumo garantijos.

Taigi Komisija prisiima galutinę atsakomybę už biudžeto įvykdymą, kaip nustatyta EB sutarties 274 straipsnyje.

Komisija palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai išsamiau nagrinėjo priemones, kurių imamasi klaidoms nustatyti ir ištaisyti, daugiausia darant finansinius pataisymus, atliekant patvirtinimą ir susigrąžinimą. Komisija labai stengėsi pagerinti valstybių narių teikiamų duomenų apie susigrąžinimus kokybę ir dabar dirba, siekdama patikrinti tokių duomenų išsamumą ir tikslumą.

Padaryta pažanga pateikiant patikimų įrodymų apie daugiamečių taisomųjų mechanizmų veikimą. Komisija į aiškinamąjį raštą, pridedamą prie Europos Bendrijų 2007 m. finansinių metų metinių ataskaitų, įtraukė naują skyrių apie nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą. Šio skyriaus tikslas – pateikti procedūros, kuri taikoma susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas, apžvalgą ir pateikti geriausią bendrosios susigrąžintos sumos įvertį.

1.34.

Be šių pirmiau aprašytų pagrindinių šaltinių dar gali būti naudojami kiti du šaltiniai:

a)

Komisijos generalinių direktorių metinių veiklos ataskaitų, deklaracijų ir jų suvestinių ataskaitų, kuriose nurodoma, ar Komisija turi pakankamą patikinimą, kad įdiegtos sistemos užtikrina operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, analizė;

b)

kitų auditorių, kurie nėra susiję su Bendrijos valdymo ir kontrolės procesu, darbo nagrinėjimas (pavyzdžiui, aukščiausiųjų audito institucijų valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse) (47).

1.35.

Klaidos gali būti susijusios su „mokėjimo sąlyga“ arba „kitu atitikties kriterijumi“. Paprastai mokėjimo sąlygos pažeidžiamos, kai neįvykdomi atitinkamos pagalbos schemos arba sutarties teisiniai reikalavimai. O kiti atitikties kriterijai – tai konkrečios sąlygos, kurias reikia įvykdyti ir kurios yra susijusios su atitinkamais politikos tikslais (aplinkos apsauga, gera žemės ūkio praktika ir t. t.) ar sistemų reikalavimais (minimaliu kontrolės priemonių skaičiumi, nustatytomis struktūromis ir procedūromis ir kt.).

1.36.

Audito Rūmai skirsto klaidas į „kiekybiškai įvertinamas“ ir „kiekybiškai neįvertinamas“. Pirmoji kategorija – tai klaidos, kurios turi tiesioginį ir išmatuojamą finansinį poveikį iš ES biudžeto finansuojamų operacijų sumai (48).

1.37.

Apskaičiuojant klaidų finansinį poveikį visai populiacijai atsižvelgiama tik į kiekybiškai įvertinamas klaidas. Šioje ataskaitoje klaidų dažnis yra susijęs su kiekybiškai įvertinamomis ir kiekybiškai neįvertinamomis klaidomis (49).

1.38.

Pajamų, ekonomikos ir finansų reikalų bei administracinių ir kitų išlaidų srityse, kuriose priežiūros ir kontrolės sistemos iš esmės yra taikomos tinkamai ir teisingai (žr. 4.40, 4.41, 10.32, 10.33 ir 11.25 dalis), Audito Rūmai apskaičiavo, kad klaidų finansinis poveikis sudaro mažiau nei 2 % bendros sumos (žr.  1.3 lentelę ). Be to, Audito Rūmams atlikus generalinių direktorių ir įgaliotų leidimus duodančių pareigūnų deklaracijų įvertinimą pasitvirtino, kad nereikėjo pateikti jokių išlygų arba jos buvo nereikšmingos (žr. 2.6, 2.7 ir 2.9 dalis bei  2.1 lentelę ).

1.38.

2007 m. suvestinės ataskaitos išvadose teigiama, kad įdiegtomis vidaus kontrolės sistemomis (su 2007 m. metinėse veiklos ataskaitose aprašytais apribojimais) užtikrinamas pagrįstas patikinimas, kad Komisijos veiklai skirti ištekliai panaudojami pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principų.

1.39.

Žemės ūkio ir gamtinių išteklių, sanglaudos, mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, išorės pagalbos, vystymo ir plėtros bei švietimo ir pilietybės srityse, kuriose priežiūros ir kontrolės sistemos yra, geriausiu atveju, tik iš dalies veiksmingos (žr. 5.50–5.55, 6.32, 7.40, 7.41, 8.31, 8.32 ir 9.25 dalis), Audito Rūmai apskaičiavo, kad šiose srityse klaidų finansinis poveikis sudaro daugiau nei 2 % bendros išlaidų sumos (55) (žr.  1.3 lentelę ). Be to, Audito Rūmams atlikus generalinių direktorių ir įgaliotų leidimus duodančių pareigūnų deklaracijų įvertinimą pasitvirtino, kad šiose srityse buvo ar, Audito Rūmų nuomone, turėjo būti pateiktos pagrindinės išlygos (žr. 2.6–2.11 dalis ir 2.1 lentelę ).

1.39.

Komisija siekia užtikrinti, kad priežiūros ir kontrolės sistemos leistų veiksmingai nustatyti ir ištaisyti klaidas, deramai atsižvelgiant į patikrų, kurios turi būti atliekamos vietoje, sąnaudų ir naudos santykį. Jos veiksmų planas dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos iš esmės įgyvendintas ir akivaizdu, kad padėtis laipsniškai gerėja. Jo visas poveikis yra ilgalaikis.

1.40.

Lyginant su praėjusiais metais buvo pastebėti šie pokyčiai: klaidų kiekio, apskaičiuojamo remiantis imtimi, sumažėjimas politikos srityse, anksčiau nagrinėtose kaip vidaus politikų (58) ir išorės veiksmų sritys (59) (žr.  1.3 lentelę ). Žemės ūkio išlaidų, kurioms taikoma IAKS, vertė ženkliai išaugo įtraukus kai kurias didesnės rizikos išlaidų sritis, įskaitant alyvuogių aliejų. Tačiau Audito Rūmai daro išvadą, kad IAKS ir toliau išlieka veiksminga mažinant neteisėtų išlaidų riziką, jei ji yra teisingai įdiegta ir jei į ją yra įvesti tikslūs ir patikimi duomenys apie BIS išmokas, pagrįstas suteiktomis teisėmis į išmokas. Neseniai į BIS įtrauktos pagalbinės schemos, kaip antai schemos, susijusios su alyvuogių aliejumi, yra teigiamas pokytis, nors artimiausiu laiku dėl jų gali padidėti klaidų dažnis (žr. 5.52 dalį).

1.40.

Komisija taip pat norėtų nurodyti, kad sanglaudos srityje padaugėjo projektų, kuriuose nerasta klaidų, o Audito Rūmų bendrasis priežiūros ir kontrolės sistemų vertinimas pagerėjo nuo „neveiksmingos“ iki „iš dalies veiksmingos“.

1.41.

Audito Rūmai pabrėžia, kad žemės ūkio ir gamtinių išteklių, sanglaudos, mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, taip pat švietimo ir pilietybės srityse atlikti jų auditai rodo, jog sudėtingi arba neaiškūs tinkamumo finansuoti kriterijai arba sudėtingi teisiniai reikalavimai turi didelės įtakos operacijų teisėtumui ir (arba) tvarkingumui (60).

1.41.

Supaprastinimas – tai pagrindinė Komisijos geresnio reguliavimo programos dalis. Reikalaujama, kad valstybės narės savo nacionalinėse programose taip pat supaprastintų tinkamumo kriterijus. Tačiau tam tikro lygio sudėtingumas neišvengiamas, todėl reikėtų atsižvelgti į būsimas diskusijas dėl toleruotino rizikos lygio.

1.42.

1.39 dalyje ir 1.3 lentelėje parodyta, kad daugumos išlaidų pagal jų vertę atveju taikomos tik iš dalies veiksmingos arba visiškai neveiksmingos priežiūros ir kontrolės priemonės, o operacijose išlieka reikšmingas klaidų lygis. Tačiau 2007 finansinių metų metinėje ataskaitoje ir ankstesnėse metinėse ataskaitose buvo nustatyta, kad:

a)

Komisijos vidaus kontrolės priemonės ir toliau tobulėja (t. y. metinės veiklos ataskaitos – žr. 2.8, 2.10–2.12. ir 2.37 dalis) arba jų lygis išlieka aukštas (t. y. vidaus kontrolės standartų laikymasis – žr. 2.25 ir 2.39 dalis);

b)

Komisija padarė pažangą įgyvendindama savo veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (žr. 2.29–2.36 ir 2.39 dalis);

c)

Komisijos vykdomas biudžeto valdymas per pastaruosius kelerius metus pagerėjo (žr. 3.4, 3.6, 3.11, 3.15 ir 3.30–3.32 dalis).

1.42.

Audito Rūmų vertinimas yra susijęs su priežiūros ir kontrolės veiksmingumu užkertant kelią klaidoms. Bendrijos vidaus kontrolės sistema apima tas kontrolės priemones, kurios yra būtinos klaidoms nustatyti ir ištaisyti, taip pat priemones, skirtas neleisti klaidoms atsirasti. Komisija vertins šios sistemos poveikį sistemų, kaip visumos, veiksmingumui.

1.43.

Iš ES biudžeto mokėjimai atliekami milijonams atskirų galutinių naudos gavėjų. Mokėjimai yra atliekami atsižvelgiant į tai, ar galutiniai naudos gavėjai laikosi teisinių ar teisės aktų sąlygų (pvz., ar naudos gavėjai ar išlaidos atitinka neretai sudėtingas tinkamumo finansuoti taisykles), ir ar operacijos ir (arba) išlaidos yra tikslios ir jos iš tikrųjų egzistuoja. Kai kurios šios finansavimo sąlygos yra nustatytos Bendrijos taisyklėse, įskaitant visuotinai taikomas taisykles, kaip antai viešųjų pirkimų direktyvos, o kitas nustato valstybės narės. Galutiniams naudos gavėjams sumokama tiesiogiai (pvz., tiesioginio valdymo atveju) arba jiems sumoka valstybių narių valdžios institucijos, kurios padengia deklaruotas reikalavimus atitinkančias išlaidas (visų pirma pasidalijamojo valdymo atveju).

1.44.

Mokėjimai yra teisėti ir tvarkingi, kai įvykdomos šios sąlygos, ir reikalavimus atitinkantys naudos gavėjai tinkamu laiku gauna jiems priklausančias sumas, o tam yra būtina adekvati priežiūra ir kontrolė. Komisija yra atsakinga už užtikrinimą, kad biudžeto lėšos būtų tinkamai išleistos, t. y., kad išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos bei būtų panaudotos racionaliausiu būdu. Maždaug 80 % (sanglaudos ir žemės ūkio) išlaidų atveju įgyvendinimo užduotis vykdoma kartu su valstybėmis narėmis, o tai faktiškai reiškia, kad jos yra prisiėmusios konkrečius įsipareigojimus atrinkti finansuotinus projektus, atlikti mokėjimus ir naudoti veiksmingai riziką valdančias kontrolės sistemas bei pranešti apie gautus rezultatus.

1.45.

Yra daug veiksnių, leidžiančių nustatyti klaidas ar užkertančių kelią tam, kad kontrolės sistemos neleistų joms atsirasti arba jas aptiktų ir ištaisytų. Šie veiksniai yra: tinkamumo finansuoti taisyklių ir įsipareigojimų, kurių naudos gavėjai turi laikytis, sudėtingumas ir šių taisyklių bei įsipareigojimų išmanymas; būdas, kaip paraiškos yra parengiamos ir tvarkomos; atliktų patikrų skaičius ir mastas; sankcijų, taikomų naudos gavėjams, kurie prašė kompensuoti per didelę sumą, dydis aptikus klaidų ir informacija apie kontrolės procedūras bei susijęs atgrasomasis poveikis. Todėl tinkamai sukurtos taisyklės ir teisės aktai, kuriuos galima aiškiai interpretuoti ir lengvai pritaikyti, sumažina klaidų atsiradimo riziką.

1.46.

Kad ir koks būtų taikomas valdymo metodas, priežiūros ir kontrolės priemonės atitinka tris pagrindinius funkcinius lygmenis apimančią sistemą:

a)

pirminio lygio kontrolę siekiant patikrinti, ar galutiniai naudos gavėjai vykdo teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus;

b)

antrinio lygio kontrolę siekiant patikrinti pirminės kontrolės veiksmingumą;

c)

bendrą Komisijos vykdomą priežiūrą siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir (arba) Komisijos generaliniai direktoratai vykdytų savo su biudžeto valdymu susijusias prievoles ir pareigas (62).

1.47.

ES išlaidų pobūdis apsprendžia tai, kad pagrindinė klaidų rizika kyla galutinio naudos gavėjo lygmeniu, kai jis tyčia, netyčia ar dėl aplaidumo pateikia paraiškas padengti išlaidas, kurios yra netinkamos apmokėti, nes jos neatitinka reguliavimo sąlygų, arba jos nėra tinkamai patvirtintos dokumentais ar neteisingai apskaičiuotos. Tai patvirtina Audito Rūmų ankstesnių auditų metu nustatyti faktai, taip pat šioje metinėje ataskaitoje pateikti faktai (žr. 5.12–5.16, 6.22–6.27, 7.14–7.22, 8.9, 9.8–9.11 ir 10.16–10.19 dalis). Be to, kad šiame lygmenyje kyla didžiausia rizika, dažnai klaidos patikimai gali būti aptiktos tik vietoje, tokiu būdu dokumentų patikros tampa tik iš dalies veiksmingos. Tai, turint omeny, kad kiekvienais metais atliekama daug milijonų mokėjimų, reiškia, jog vykdyti pirminio lygio kontrolę yra brangu – jos bendros išlaidos tiesiogiai priklauso nuo jos taikymo srities.

1.47.

Komisija sutinka, kad paraiškų dokumentų patikromis galima tik iš dalies veiksmingai užkirsti kelią klaidoms. Todėl Komisijos vidaus kontrolės sistema, atliekant daugiau auditų vietoje, pagerinamas daugiametis išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimas.

1.48.

Šiame lygmenyje atliekamos patikros vietoje dažnai sudaro tik mažą atskirų paraiškų dalį (paprastai 5–10 % per metus, priklausomai nuo srities). Audito Rūmai nustatė su patikromis žemės ūkio srityje (žr. 5.27, 5.28, 5.30–5.32 ir 5.34–5.36 dalis) ir sanglaudos politikos srityje (žr. 6.29 dalį) susijusių trūkumų, kurie atitinka trūkumus valstybių narių valdžios institucijų lygmeniu. Prastos kokybės pirminės kontrolės atvejai taip pat buvo nustatyti esant tiesioginiam valdymui, įskaitant tai, kad Komisijos lygmeniu vykdomos su kompensacijomis naudos gavėjams mokslinių tyrimų srityje susijusios patikros nebuvo pakankamos (žr. 7.29 ir 7.30 dalis), o nepriklausomų auditorių atliktų su atskiromis paraiškomis susijusių auditų kokybė buvo prasta (žr. 7.32, 7.33, 10.29 ir 10.30 dalis).

1.48.

Nors tiesa, kad patikros vietoje retai atliekamos visiems schemos paramos gavėjams, kiekvienos paraiškos atžvilgiu visada atliekamos teisės aktų taikymo administracinės patikros. Taip yra dėl to, kad patikros vietoje yra per brangios.

1.49.

Pirminio lygio kontrolės pobūdis yra toks, kad prasto jos atlikimo šiame lygmenyje negali tiesiogiai kompensuoti antrinio lygio kontrolė. Todėl pastarosios veiksmingumą apsprendžia jos gebėjimas skatinti tinkamų kontrolės priemonių veikimą pirminės kontrolės lygmeniu, o ne aptikti ir ištaisyti pavienes klaidas. Su 2007 finansiniais metais susijusio Audito Rūmų darbo metu vėl buvo nustatyta, kad vis dar nėra pasiektas norimas valstybių narių vykdomų antrinių patikrų ir Komisijos (63) atliekamų priežiūros patikrų veiksmingumas. Pavyzdžiui, Audito Rūmai nustatė trūkumų, susijusių su:

1.49.

Komisijos vykdoma priežiūra siekiama pagerinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad jos leistų užkirsti kelią klaidoms arba klaidas nustatyti ir ištaisyti, kaip rekomenduoja Audito Rūmai, ir taip pat užtikrinti, kad būtų imtasi taisomųjų priemonių. Pačia sistema nesiekiama nustatyti pavienių klaidų.

a)

Komisijos atliekamu atitikties patvirtinimu žemės ūkio srityje (žr. 5.47 ir 5.48 dalis);

a)

Audito Rūmų nustatyti faktai, minimi 5.47 ir 5.48 dalyse, yra būdingi atitikties patvirtinimo mechanizmui žemės ūkyje ir todėl negali būti laikomi to mechanizmo trūkumais. Komisija mano, kad mechanizmas veikia gerai ir kad juo visiškai pasiekiamas tikslas, dėl kurio jis ir sukurtas, t. y. iš Bendrijos finansavimo pašalinti išlaidas, kurios patirtos nesilaikant Bendrijos taisyklių.

Be to, kai atliekant atitikties patvirtinimą nustatoma, kad paramos gavėjams nepagrįstai išmokėtos lėšos, reikalaujama, kad valstybės narės tokiems paramos gavėjams pritaikytų išieškojimo priemones. Tačiau, net jei susigrąžinti išmokų iš paramos gavėjų nereikia dėl to, kad finansiniai pataisymai yra susiję tik su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumais, bet ne su nepagrįstomis išmokomis, tokie pataisymai yra svarbi priemonė, siekiant tobulinti valstybių narių sistemas ir taip užkirsti kelią nepagrįstoms išmokoms paramos gavėjams, arba jas nustatyti ir susigrąžinti.

Taip pat žr. atsakymus į 5.47 ir 5.48 dalių pastabas.

b)

sanglaudos išlaidų auditais (žr. 6.30 ir 6.31 dalis);

b)

Komisija mano, kad daugelio Audito Rūmų nagrinėtų auditų sanglaudos politikos srityje rezultatas – veiksmingos taisomosios priemonės ir veiklos požiūriu naudingi rezultatai. Be to, kompetentingo generalinio direktorato metinėse veiklos ataskaitose išsamiai aprašyti audito veiklos rezultatai, visų pirma taisomosios priemonės, sustabdymas ir finansiniai pataisymai.

Taip pat žr. atsakymus į 6.30 ir 6.31 dalių pastabas.

c)

ex post finansiniais auditais mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto srityje (žr. 7.34 dalį);

c)

Mokslinių tyrimų generaliniai direktoratai gerokai padidino savo audito pastangas 2007 m. ir įvykdė metinius tikslus.

Dabar dėmesys sutelkiamas į nustatytų klaidų ištaisymą. Mokslinių tyrimų generaliniai direktoratai aktyviai stengiasi pagerinti valdymo priemones ir skelbia tikslesnes administracines ir finansines gaires. Tikimasi, kad jos padidins susigrąžinimo proceso veiksmingumą ir išsamumą (įskaitant ekstrapoliaciją ir tolesnius veiksmus, susijusius su Audito Rūmų nustatytais faktais).

d)

ex ante patikinimo pareiškimu dėl valdymo kokybės ir susijusių priežiūros vizitų (žr. 9.16, 9.17 ir 9.20 dalis).

d)

Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinis direktoratas (DG JLS) pagerino teikiamas rekomendacijas ir sukūrė savo stebėsenos vizitų veiksmų planą. Žr. atsakymus į 9.16, 9.17 ir 9.20 dalių pastabas.

1.50.

Komisijos vykdoma priežiūra negali kompensuoti silpnos pirminės ir antrinės kontrolės. Šios priežiūros tikslas – užtikrinti, kad būtų įdiegtos tinkamos pirminės ir antrinės kontrolės priemonės ir kad jos efektyviai veiktų. Trūkumai žemesniuose lygiuose turi būti nustatyti (pavyzdžiui, generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose) ir imtasi priemonių siekiant ištaisyti padėtį (žr. 2.40 dalį). Priežiūra vykdoma skirtinguose Komisijos lygmenyse, tiek už pasidalijamojo valdymo išlaidas atsakinguose generaliniuose direktoratuose, tiek aukščiausiu Komisijos lygmeniu – atskiruose generaliniuose direktoratuose.

1.50.

Žemės ūkio srityje atliekant atitikties patvirtinimo procedūras nustatyti valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai ir dėl to valstybėms narėms gali reikėti padaryti finansinius pataisymus. Tokie pataisymai yra svarbi priemonė, leidžianti pagerinti valstybių narių sistemas ir taip užkirsti kelią nepagrįstam lėšų išmokėjimui paramos gavėjams arba nustatyti ir susigrąžinti jau išmokėtas sumas.

1.51.

Šį procesą stabdo veiksniai, tiesiogiai susiję su naudos gavėjų skaičiumi, taisyklių sudėtingumu, atitikties patikrinimo sunkumais ir atgrasomuoju finansinių pataisymų bei sankcijų poveikiu.

1.51.

Tai tam tikroms politikos sritims būdinga rizika, į kurią reikia atsižvelgti nustatant kontrolės strategiją, visų pirma rengiant daugiametes programas.

1.52.

Audito Rūmų nuomonėje Nr. 2/2004 rekomenduojama, kad taikant Bendrijos išlaidų kontrolės sistemas, būtų sudaryta tinkama pusiausvyra tarp kontrolės sąnaudų ir gaunamos naudos, iki priimtino lygio sumažinant klaidų riziką operacijose (išliekančią riziką). Todėl būtina, kad visi biudžeto proceso dalyviai suvoktų, kad:

1.52.

Komisija sutinka su rekomendacijomis, pateiktomis Audito Rūmų nuomonėje Nr. 2/2004, ir įgyvendina jas savo Veiksmų plane dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos, kaip nurodyta jos pažangos ataskaitoje (COM(2008) 110 galutinis). Komisija tęsia savo darbą, susijusį su patikrų sąnaudų ir naudos santykio vertinimu, pagal šio veiksmų plano 10 punktą ir dar kartą 2008 m. pabaigoje pradės debatus dėl toleruotinos rizikos.

a)

ne visi galutiniai naudos gavėjai gali būti patikrinti vietoje, todėl visuomet išliks tam tikra klaidų rizika. Pagrindinis tikslas – atsižvelgiant į įvairių išlaidų tipų pobūdį, esamų taisyklių sudėtingumą ir atgrasomąjį taikomų sankcijų poveikį, nustatyti tinkamą (toleruotiną) tos rizikos lygį;

b)

kontrolės sąnaudos yra svarbios ir ES biudžetui, ir valstybėms narėms ar valstybėms naudos gavėjoms;

b)

Būtent patikrų vietoje sąnaudos ir yra didelės.

c)

pusiausvyra tarp sąnaudų ir atskirose išlaidų srityse išliekančios rizikos yra tokia svarbi, kad ji Europos Sąjungos piliečių vardu turėtų būti patvirtinta politiniu lygmeniu (t. y. tai turėtų padaryti biudžeto valdymo arba biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos);

d)

jei schemos negalima tinkamai įgyvendinti nustačius priimtiną sąnaudų lygį esant toleruotinai rizikai, tokia schema turėtų būti iš naujo apsvarstyta.

1.53.

Nustačius šiais racionaliais principais grindžiamą vidaus kontrolės sistemą, būtų galima apibrėžti kontrolės sistemas atsižvelgiant į siektinus tikslus (64) (rezultatų tikslinius rodiklius) ir į patvirtintus kriterijus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti ir tikrinti, kaip jos veikia.

1.53.

Komisija apsvarstys šią idėją. Dabartinėse rekomendacijose sanglaudos politikos srityje jau skatinamas į rezultatus orientuotas požiūris į kontrolę remiantis klaidų lygio nustatymu ir jo kitimu laikui bėgant, o reikalavimas stebėti klaidų lygius ir teikti ataskaitas apie juos yra privalomas 2007–2013 m. teisės aktuose. Žemės ūkio srityje atidžiai stebimi patikrų, kurių reikalaujama pagal IAKS, rezultatai.

1.54.

Audito Rūmai skatina Komisiją užbaigti savo vykdomą kontrolės sąnaudų ir skirtingų išlaidų sritims būdingos rizikos lygių analizę (65). Audito Rūmų nuomone, vadovaujantis tikrovišku, skaidriu, racionaliu ir ekonomišku rizikos valdymo požiūriu, naudos gautų ir mokesčių mokėtojai, ir paramos gavėjai.

2.1.

Šiame skyriuje kalbama apie Komisijos pažangą 2007 metais didinant savo generalinių direktoratų priežiūros ir kontrolės sistemų veiksmingumą, siekiant užtikrinti iš ES biudžeto finansuojamų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Konkrečiai jame nagrinėjama, kokiu mastu:

2.1.

a)

generalinių direktorių metinėse veiklos ataskaitose ir deklaracijose, taip pat Komisijos suvestinėje ataskaitoje pateiktus vadovybės pareiškimus patvirtina Audito Rūmų auditų metu nustatyti faktai (2.2–2.14 dalys);

b)

Komisijai pavyko padidinti patikinimą dėl teisėtumo ir tvarkingumo naudojant rodiklius, atitinkamus reikšmingumo kriterijus ir metinius apibendrinimus (2.15–2.23 dalys);

c)

Komisija padarė pažangą įgyvendindama vidaus kontrolės standartus ir integruotą vidaus kontrolės sistemą ir kokiu mastu ji galėjo įrodyti jų poveikį 2007 m. išlaidoms (2.24–2.36 dalys).

c)

Įdiegtos vidaus kontrolės sistemos (su 2007 m. metinėse veiklos ataskaitose aprašytais apribojimais) suteikia pagrįstą patikinimą, kad Komisijos veiklai skirti ištekliai panaudoti pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principų. Įdiegtos kontrolės procedūros ir tolesni veiksmai atsižvelgiant į Audito Rūmų nustatytus faktus suteikia būtinas garantijas dėl operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.

Komisija imasi veiksmų, kad dar labiau pagerintų savo vidaus kontrolės sistemą atsižvelgdama į savo patirtį ir spręsdama auditorių iškeltus klausimus. 2007 m. imtasi tokių veiksmų: pataisyti vidaus kontrolės standartai, taikomi siekiant veiksmingo valdymo, nuolat įgyvendinamas Veiksmų planas dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos, pataisytos metinių veiklos ataskaitų gairės.

Komisija sprendžia klausimus, pavyzdžiui, tuos, kurie pabrėžti įgaliotųjų leidimus duodančių pareigūnų išlygose. Komisija aiškiau paaiškins priežastis tais atvejais, kai Audito Rūmų metinė nuomonė, kurios reikalaujama EB sutartyje, ir vadovo daugiametė nuomonė, kuria atsižvelgiama į priemones, kurių imtasi per metus atsirandančioms klaidoms nustatyti ir ištaisyti, skiriasi.

2.2.

Patvirtindama suvestinę ataskaitą Komisija prisiima politinę atsakomybę už savo generalinių direktorių praktinį biudžeto vykdymą (1). Komisija mano, kad „esamos kontrolės procedūros leidžia suteikti būtiną patikinimą dėl operacijų, už kurias Komisija yra atsakinga pagal EB sutarties 274 straipsnį, teisėtumo ir tvarkingumo“.

2.3.

Tačiau ji pripažįsta, kad norint pašalinti trūkumus, visų pirma tuos, kuriuos savo išlygose pabrėžė deleguotieji leidimus duodantys pareigūnai ir kurie yra nustatyti biudžeto srityse, kurių Audito Rūmai nelaiko patenkinamomis, būtinos papildomos pastangos. Taigi Audito Rūmai mano, kad kai kurių išlygų apimtis turėtų būti didesnė nei pateikė Komisijos generaliniai direktoriai (2.12 dalis ir 2.1 lentelė ).

2.3.

Komisija džiaugiasi, kad 2.1 lentelėje Audito Rūmai geriau įvertino generalinių direktorių 2007 m. metinėse veiklos ataskaitose pateiktus įrodymus, skirtus Audito Rūmų patikinimo pareiškimo išvadoms.

2.4.

Komisija nurodo, kad ji pateikė bendrus su struktūriniais fondais susijusių finansinių pataisymų, kuriuos nacionaliniu lygmeniu padarė valstybės narės atlikdamos išėmimus ir išieškojimus, skaičius (8). Tačiau suvestinėje ataskaitoje Komisija turėtų didesnį dėmesį kreipti į valstybių narių duomenyse esančius „trūkumus ir neatitikimus“. Todėl informacijos kokybės gerinimo priemonės neturėtų būti skirtos tik Komisijai, kaip nurodoma suvestinėje ataskaitoje, o turėtų būti išplėstos į valstybes nares (taip pat žr. 1.42, 2.31–2.33 ir 3.26–3.28 dalis).

2.4.

2006 m. metinės struktūrinių fondų ataskaitos priede, į kurį daroma nuoroda suvestinėje ataskaitoje (COM (2008) 338 galutinis), ir 2007 m. metinėse finansinėse ataskaitose pripažįstama, kad iš valstybių narių gautuose duomenyse esama trūkumų ir neatitikimų.

2.5.

Kai kurių Komisijos daugiamečių tikslų atveju jos įvertinimas nesutampa su Audito Rūmų įvertinimu. Pavyzdžiui, Komisija mano, kad ji pasiekė tiek veiksmingos vidaus kontrolės sistemos, tiek atskaitomybės didinimo teikiant metinės veiklos ataskaitas tikslus. Tačiau Audito Rūmai pažymi, kad kai kurių priežiūros ir kontrolės sistemų veiksmingumas užkertant kelią klaidoms ar jas aptinkant ir ištaisant dar nėra įrodytas, nors vidaus kontrolės standartai ir buvo įgyvendinti (taip pat žr. 2.26 dalį), ir kad kai kurių išlygų apimtis ir mastas metinės veiklos ataskaitose turėtų būti platesni, siekiant visiškai atsižvelgti į jų potencialų poveikį (žr. 2.12 dalį).

2.5.

Komisijos suvestinėje ataskaitoje (COM (2008) 338 galutinis, 3 priedas) kai kurios iniciatyvos, skirtos tikslams pasiekti, laikomos baigtomis. Tai nereiškia, kad Komisija mano, jog daugiau nebereikia imtis veiksmų siekiant ateityje pagerinti vidaus kontrolės sistemas ar metines veiklos ataskaitas. Komisija įsipareigojusi nuolat gerinti savo vidaus kontrolės sistemą.

2.6.

Nagrinėdami generalinių direktorių metinės veiklos ataskaitas ir deklaracijas Audito Rūmai įvertino, kokiu mastu jos teisingai (t. y. be didesnių iškraipymų) atspindi esamų procedūrų veiksmingumą. Kitaip sakant – ar priežiūros ir kontrolės sistemos leidžia suteikti būtiną patikinimą, kad operacijos yra teisėtos ir tvarkingos.

2.7.

Buvo atlikta visų metinės veiklos ataskaitų peržiūra ir buvo išsamiai išnagrinėtos 15 generalinių direktoratų metinės veiklos ataskaitų.

2.8.

2007 m. metinės veiklos ataskaitų rengimo gairėse (9) pabrėžiamas Komisijos centrinių tarnybų pageidavimas, kad būtų išryškinta sąsaja tarp vidaus kontrolės sistemų veiksmingumo ir to pagrindo, kuriuo remiantis deklaracijos yra parengiamos. Iš tiesų dauguma generalinių direktorių išsamiai paaiškino „sudedamąsias dalis“ ar pagrindinius elementus, kuriais jie grindė savo patikinimą.

2.9.

Visi generaliniai direktoriai pareiškė gavę pakankamą patikinimą, kad jiems paskirti ištekliai buvo panaudoti numatytiems tikslams ir kad jų įdiegtos vidaus kontrolės priemonės leido užtikrinti operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, išskyrus kai kuriuos atvejus, kai teko pareikšti išlygas. Audito Rūmai įvertino šių tvirtinimų pagrindą, palygindami jų aprėptį ir poveikį su Audito Rūmų atlikto audito rezultatais.

2.10.

Iš keturiasdešimties 2007 m. pateiktų deklaracijų trylikoje (10) deklaracijų yra viena ar daugiau išlygų, kurių daugumoje nurodomi su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu susiję trūkumai. 2007 m. (17 išlygų) lyginant su 2006 m. (20 išlygų) bendras išlygų skaičius sumažėjo, nors jų bendras finansinis poveikis padidėjo.

2.11.

Regioninės politikos generalinio direktorato ir Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato atvejais jų išlygų bendras įvertintas finansinis poveikis padidėjo nuo maždaug 140 milijonų eurų 2006 m. iki beveik 725 milijonų eurų 2007 m (11). Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atveju nauja 2007 m. išlyga dėl kaimo plėtros išlaidų yra pagrįsta valstybių narių informacija, kurios klaidų lygis viršija 3 %. Tačiau šios informacijos nepatvirtino sertifikavimo įstaigos ir nepripažino generalinis direktoratas. Svarbiausios išlygos operacijų teisėtumo ir tvarkingumo kontekste pateiktos 2.1 lentelėje .

2.11.

Regioninės politikos generalinio direktorato ir Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato metinėse veiklos ataskaitose pateiktos rizikingos sumos, visų pirma išmokos, susijusios su sistemomis, kuriose yra trūkumų, ir finansinio poveikio kiekybinis įvertinimas. Toks įvertinimas pagrįstas valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų fiksuoto dydžio pataisymų normomis. Komisija mano, kad taikant tokį metodą nustatytų trūkumų galimas finansinis poveikis pakankamai gerai įvertinamas.

2.12.

Lentelėje parodyta, kad tik administracinių išlaidų bei ekonominių ir finansinių reikalų srityse metinėse veiklos ataskaitose pateikti aiškūs ir nedviprasmiški įrodymai, kuriais remiantis galima padaryti Audito Rūmų DAS išvadas. Daugelyje politikos sričių metinės veiklos ataskaitos yra artimesnės atitinkamo DAS specialiojo įvertinimo išvadoms nei ankstesniais metais, visų pirma žemės ūkio ir sanglaudos politikos srityse. Tačiau Audito Rūmai pažymi, kad šių išlygų apimtis ir mastas turėtų būti platesni, siekiant atspindėti visą jų potencialų poveikį, ir kad daugelyje politikos sričių generalinių direktorių išvados dėl ES išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo vis dar palankesnės nei rodo pačių Audito Rūmų nustatyti faktai.

2.12.

Nors Audito Rūmai pateikia metinę audito nuomonę apie operacijų teisėtumą ir tvarkingumą (kaip reikalaujama EB sutartyje), generalinių direktorių nuomonėje dėmesys kreipiamas į tai, ar lėšos panaudotos pagal paskirtį, atsižvelgiant į daugiametį kontrolės pobūdį ir į jos veiksmingumą nustatant ir ištaisant klaidas. Generaliniai direktoriai pareiškia vadovybės nuomonę, pagrįstą informacija, kuri apima pačios Komisijos atliktą auditą, Audito Rūmų ataskaitas ir pastabas o prireikus – valstybių narių kontrolės rezultatus.

2.13.

Generalinių direktorių teikiamas patikinimas dėl švietimo ir pilietybės politikos srities kai kuriais reikšmingais aspektais neatitinka Audito Rūmų nustatytų faktų. Audito Rūmai nustatė ženklių trūkumų atliekat ex ante deklaravimo procedūras, už kurias atsako Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (žr. 9.17 ir 9.25 dalis), tačiau šie trūkumai nėra parodyti kaip generalinio direktoriaus išlyga. Komunikacijos generalinio direktorato atveju padaryta išlyga dėl struktūriškai apibrėžtų ex post patikrų nebuvimo, tačiau Audito Rūmai taip pat mano, kad yra ženklių trūkumų vykdant ex ante patikras (žr. 9.23 ir 9.25 dalis).

2.13.

Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas pagrindė savo patikinimą išsamiomis kontrolės priemonėmis, o ne vien ex ante deklaravimo vertinimo procedūra.

2.14.

Audito Rūmai mano, kad išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros srityje operacijas veikia reikšmingas teisėtumo ir (arba) tvarkingumo klaidų, kurios daugiausia buvo nustatytos įgyvendinančių organizacijų valdomose operacijose, lygis (žr. 8.31 dalį) ir kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra iš dalies veiksmingos (žr. 8.32 dalį). Generaliniai direktoriai šių nustatytų faktų adekvačiai neatspindi savo išlygose.

2.14.

Audito Rūmai daro išvadą dėl reikšmingumo remdamiesi operacijų, kurios apima kelis generalinius direktoratus, imtimi. Tačiau kiekvienas generalinis direktorius gali daryti išvadas ir pranešti apie reikšmingumą tik savo srityje.

2.15.

Komisija pabrėžė, kad 2007 m. metinėse veiklos ataskaitose turi būti pateikti tvarkingumo rodikliai (12). Dauguma generalinių direktorių naudojo orientacinius vidaus kontrolės modelius, siekdami įrodyti, kaip buvo laikomasi atitinkamų teisinių, norminių ir sutartinių nuostatų ir kaip jos gali būti susietos su pagrįstu patikinimu (13). Tačiau vieno generalinio direktorato atveju pagrindiniai panaudoti duomenys nėra patikimi ir (arba) sąsaja su teisėtumu ir tvarkingumu nėra aiškiai nustatyta (14). Beveik visi generaliniai direktoriai neįtraukė ankstesnių metų palyginamųjų rodiklių ir nenustatė teisėtumo ar tvarkingumo tikslinių rodiklių (15).

2.15.

Komisija sukūrė kelis vidaus kontrolės modelius, kuriais siekiama suderintai pateikti kontrolės strategijas, tačiau tokie modeliai yra pritaikyti skirtingiems valdymo klausimams ar būdams. Teisėtumo ir tvarkingumo rodikliai, kuriais siekiama palengvinti operacijų teisėtumo ir tvarkingumo stebėjimą ir ataskaitų teikimą, yra privalomi 2007 m. metinėms veiklos ataskaitoms. Komisija mano, kad tai yra svarbus pirmasis žingsnis, bet pripažįsta, kad kai ką dar reikės patobulinti, kad rodikliai būtų patikimesni ir aiškesni. Jie turėtų būti visapusiškai ir lengvai naudojami tolesnių veiksmų ir stebėjimo tikslais.

2.16.

Peržiūrėto finansinio reglamento (16) 53b straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: „Valstybės narės tinkamu nacionaliniu lygiu parengia atliktų auditų ir pateiktų deklaracijų metinį apibendrinimą“ (17). Pagal Komisijos centrinių tarnybų instrukcijas generaliniai direktoriai 2007 metų metinėse veiklos ataskaitose turėjo pateikti preliminarų patikinimo, kuris gali būti gautas remiantis metiniais apibendrinimais, įvertinimą (18).

2.17.

Audito Rūmai jau anksčiau pripažino, kad metiniai apibendrinimai yra papildomas vidaus kontrolės elementas ir paragino Komisiją patobulinti procesą išryškinant bendras problemas, galimus sprendimus ir geriausias praktikas bei naudojant šią informaciją kaip Komisijos vykdomos priežiūros priemonę (19).

2.18.

Audito Rūmų auditas parodė, kad 2008 m. kovo 31 d. metinį apibendrinimą buvo pateikusios 25 iš 27 valstybių narių. Iš šių 25 valstybių narių aštuonios nesilaikė minimalių Finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo taisyklių (20) reikalavimų, o 12 valstybių narių jų laikėsi tik iš dalies. Be to, tik 15 iš šių 25 valstybių narių perdavė pateiktos informacijos išsamumo ir tikslumo ataskaitą, o ji dviem atvejais buvo susijusi su 2007–2013 programavimo laikotarpiu, kurio metu buvo sumokėti tik avansai ir susijusi rizika nebuvo didelė.

2.18.

Komisija palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad Komisija tinkamai prižiūri metinio apibendrinimo procesą pateikdama aiškias gaires ir greitai nustatydama nesilaikymo atvejus.

2.19.

Pateikimo skirtumai ir dažnas duomenų išsamumo ir tikslumo ataskaitų nebuvimas reiškė, kad metiniai apibendrinimai vis dar neleidžia patikimai įvertinti priežiūros ir kontrolės sistemų darbo ir efektyvumo.

2.19.

Apskritai, pirmojo metinių apibendrinimų teikimo etapo rezultatas buvo teigiamas, nes beveik visos valstybės narės galiausiai atitiko reikalavimus ir Komisija mano, kad tai yra geras pagrindas kito etapo apibendrinimų kokybei gerinti. Komisija pateiks pataisytas gaires valstybėms narėms su rekomendacijomis, kuriomis siekiama geresnės 2008 m. metinių apibendrinimų kokybės.

2.20.

Audito Rūmai mano, kad pirmaisiais metinių apibendrinimų metais Komisija tinkamai prižiūrėjo procesą nustatydama aiškias gaires ir aiškindamasi terminų bei apimties ar kokybės kriterijų nesilaikymo priežastis.

2.21.

Dauguma generalinių direktorių reikšmingumo kriterijus (21) nustatė vadovaudamiesi Komisijos gairėmis ir jas pritaikė savo konkretiems valdymo metodams, vidaus kontrolės aplinkai ir kontrolės sistemoms valstybėse narėse (22).

2.22.

Vadovaujantis Audito Rūmų 2006 finansinių metų metinėje ataskaitoje (23) pateikta rekomendacija, keturi pagrindiniai generaliniai direktoratai, atsakingi už ES biudžeto vykdymą pasidalijamuoju valdymu (24), peržiūrėjo valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų darbo struktūrinių veiksmų srityje įvertinimo metodą. Generaliniai direktoriai visas programas ar sistemas, kurių atžvilgiu atitinkama įstaiga pateikė neigiamą audito nuomonę, dabar laiko turinčiomis „ženklių trūkumų“, nebent iš kito šaltinio gaunami patikimi priešingi įrodymai (25).

2.23.

Vienas generalinis direktoratas taikė reikšmingumo ribas, kurios neatitiko kitose metinės veiklos ataskaitos vietose pateiktos informacijos ir patikinimo (26).

2.23.

Komisijos centrinės tarnybos įsipareigojo suvestinėje ataskaitoje pateikti daugiau gairių generaliniams direktoratams, kad aiškiau būtų nustatoma klaidų lygio, reikšmingumo ir išlygų sąsaja.

2.24.

Audito Rūmai išnagrinėjo pasirinktų vidaus kontrolės standartų (VKS) taikymą įvairiose Komisijos tarnybose. Šio tyrimo tikslas buvo ne tik įvertinti minimalių (bazinių) reikalavimų įgyvendinimo lygį, bet taip pat nustatyti sistemų, užtikrinančių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, veiksmingumą. Pastarasis tikslas 2007 m. buvo ypač svarbus, nes jis leidžia daryti išvadas apie Komisijos pastangų sėkmę šioje srityje prieš bendrąją 2008 m. įsigaliojusių standartų peržiūrą.

2.24.

Komisija siekia parodyti, kad standartų įgyvendinimu veiksmingai prisidedama prie valdymo patikinimo. Dėl šio principo 2007 m. pataisyti vidaus kontrolės standartai (galiojantys nuo 2008 m.).

2.25.

Audito Rūmų atliktas vidaus kontrolės standartų įgyvendinimo 2007 finansiniais metais įvertinimas rodo, kad generaliniai direktoratai vidutiniškai įvykdė 96 % (2006 m. – 95 %) bazinių reikalavimų (žr.  2.2 lentelę ). Taigi nuo 2004 m. Komisija nuolat įgyvendino aukštą VKS lygį.

2.25.

2000 m. Komisija priėmė vidaus kontrolės standartus, vykdydama tais pačiais metais pradėtą reformą. Taikant standartus ir su jais susijusius minimalius reikalavimus turėjo būti įmanoma įvertinti Komisijos vidaus kontrolės sistemų užbaigtumą. Šio metodo sėkmę rodo nuolat aukštas reikalavimų laikymosi lygis, apie kurį pastaraisiais metai praneša ir tarnybos, ir Audito Rūmai.

2.26.

Nepaisant šio pasiekimo, Komisija negalėjo pateikti aiškių įrodymų, kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra pakankamai veiksmingos mažinant klaidų riziką tam tikrose politikos srityse, kaip antai žemės ūkio ir gamtinių išteklių (5.51 dalis), sanglaudos (6.32 dalis) (27), mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto (7.41 dalis), išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros (8.32 dalis) bei švietimo ir pilietybės (9.25 dalis) srityse.

2.26.

Komisija pripažįsta, kad reikia imtis priemonių vidaus kontrolės ir priežiūros sistemų tam tikrose politikos srityse veiksmingumui didinti. Tai tęstinis procesas, apimantis tolesnį kontrolės sistemų tobulinimą visais kontrolės lygmenimis.

2.27.

2007 m. Komisija nusprendė dabartinių VKS struktūrą pakeisti pagrindiniais principais ir susijusiais išsamesniais reikalavimais, kurie iš esmės atitiktų buvusius VKS ir bazinius reikalavimus (28). Aštuonių VKS, susijusių su 2007 m. Audito Rūmų atliktu įvertinimu, analizė nerodo, kad įdiegus naują formatą, įvyko reikšmingų pasikeitimų.

2.27.

Standartų taisymo tikslas buvo paaiškinti ir supaprastinti jų įgyvendinimą: naujieji standartai apima tas pačias sritis, bet yra lengviau suprantami visiems darbuotojams. Iš naujosios sistemos taip pat pašalintos ankstesnių standartų spragos, pabrėžiamas kontrolės sistemų veiksmingumas.

2.28.

Vienas iš peržiūrėtų VKS komponentų yra vidaus kontrolės veiksmingumo įvertinimas, kurio metu Komisijos tarnybos privalo įvertinti ir įrodyti savo vidaus kontrolės sistemų veiksmingumą praktiškai. Tuo tikslu vadovybė suteiks pirmenybę kai kuriems standartams ir atliks metinį rizikos įvertinimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad VKS yra tarpusavyje priklausomi ir kartu sudaro kontrolės sistemą, Komisija taip pat privalo kasmet sugebėti įrodyti vidaus kontrolės sistemos, kaip visumos, veiksmingumą.

2.28.

Atsiskaityti dėl veiksmingumo reikalaujama atsižvelgiant į du aspektus:

—

parodant, kad patys standartai (apimantys finansinius ir nefinansinius klausimus) veiksmingai įgyvendinami Komisijos tarnybose, ir

—

parodant, kad Komisijoje įdiegtomis sistemomis veiksmingai valdoma operacijų klaidų rizika, kaip to ir siekiama šiuo stebėjimu.

2.29.

2007 m. gruodžio mėn. baigėsi dvejų metų laikotarpis, per kurį turėjo būti įgyvendintas Komisijos nustatytas veiksmų planas, skirtas įdiegti Integruotą vidaus kontrolės sistemą (29). 2007 m. Komisijos suvestinėje ataskaitoje (30) gerai vertinama iki tos dienos padaryta pažanga įgyvendinant veiksmus, tačiau nurodoma, kad veiklos veiksmingumo mažinant operacijų klaidų lygį įrodymų dar negalima pateikti.

2.29.

Veiksmų plane siekiama spręsti, kaip pašalinti konkrečius vidaus kontrolės sistemos trūkumus. Per dvejus metus iki 2007 m. gruodžio 31 d. ketinta įgyvendinti 16 veiksmų. Šis tikslas buvo iš esmės pasiektas (likusius veiksmus planuojama užbaigti iki 2008 m. pabaigos).

2.30.

Audito Rūmų analizė parodė (žr.  2.3 lentelę ), kad Komisija 2007 m. įgyvendindama veiksmų planą padarė pažangą. Apskritai 2007 m. pabaigoje buvo įvykdyti 21 poveiksmiai (2006 m. – 7), o 14 (2006 m. – 19) buvo įvairiuose vykdymo etapuose.

2.30.

Audito Rūmų analizė iš esmės patvirtina pačios Komisijos analizę jos 2008 m. vasario 27 d. pateiktoje pažangos ataskaitoje (COM(2008) 110 galutinis). Veiksmų įgyvendinimas yra tęstinis procesas ir yra energingai vykdomas. Veiksmų poveikis yra tikrai vėlesnis už jų įgyvendinimą 2006 ir 2007 m. Pirmoji poveikio ataskaita bus pateikta 2009 m. pradžioje.

2.31.

2007 m. kovo mėn. buvo apibrėžtas poveiksmis 11N, skirtas įvertinti, ar išieškojimo ir įskaitymo sistemos buvo veiksmingos, apskaičiuojant 2005 ir 2006 m. išieškotas sumas bei nustatant jų sąsają su patikrų metu pastebėtomis klaidomis.

2.32.

Nepaisant nemažų pastangų, Komisija negalėjo pateikti išsamių ir patikimų 2005 ir 2006 m. skaičių. Be to, Komisija negalėjo įrodyti, kad galiausiai pateikti skaičiai buvo susiję su atitinkamais metais, apėmė visus valstybių narių vykdomus išieškojimus ir galėjo būti aiškiai sutikrinti su paskelbtomis finansinėmis ataskaitomis.

2.32.

Prie 2007 m. metinių finansinių ataskaitų pridedamo aiškinamojo rašto 6 skyriuje pateikiami geriausi išieškotų sumų įverčiai (taip pat žr. atsakymą į 3.29 dalies pastabas). Sanglaudos politikos srityje Komisija skelbia finansinių pataisymų, padarytų vykdant savo pačios kontrolės veiklą, skaičių. Šių duomenų patikimumas jau pagerintas. Komisija imasi priemonių, kad pagerintų valstybių narių atsiskaitymą apie po jų kontrolės veiklos padarytus finansinius pataisymus, kad užtikrintų šių ataskaitų išsamumą ateityje.

2.33.

Komisijos iniciatyva nuo 2008 m. centrinėje finansų ir apskaitos sistemoje registruoti išsamius Komisijos išieškojimų duomenis yra teigiamas poslinkis. Tačiau Audito Rūmai pažymi, kad šia galimybe nebuvo galima pasinaudoti 2007 m.

2.33.

Buvo laikoma, kad visų 2007 m. kreditinių dokumentų įrašų ir vykdomųjų raštų sumoms išieškoti įrašų retrospektyvaus atnaujinimo išlaidos buvo pernelyg didelės.

2.34.

Komisija atliko pirmąjį veiksmų plano poveikio 2008 m. vasario mėn. įvertinimą (34). Apskritai ji veiksmus vertina kaip pradedančius daryti poveikį, nors skirtingų poveiksmių atveju pastebi nedidelius skirtumus (žr.  2.3 lentelę ). Siekiant padidinti skaidrumą, Komisija turėtų aiškiau išdėstyti, kuo remiasi vertindama poveikį.

2.34.

Nuo 2009 m. ataskaitose bus pabrėžiamas nebe įgyvendinimas, bet poveikio vertinimas. Komisija savo pirmojoje poveikio ataskaitoje 2009 m. pradžioje pateiks daugiau informacijos apie įvertintą kiekvieno veiksmo poveikį, kiekvienam veiksmui nurodydama konkrečius poveikio rodiklius. Tačiau tikrą kai kurių veiksmų poveikį Komisija gali parodyti jau dabar, pvz.:

—

(3 veiksmas) vidaus kontrolės modeliai ir tarpusavio vertinimo procesas, kartu su aiškesnėmis gairėmis generaliniams direktoratams, leido akivaizdžiai pagerinti metines veiklos ataskaitas, kaip parodyta Audito Rūmų 2.1 lentelėje,

—

(8N veiksmas) precedentų tyrimas leido pagerinti ataskaitas, teikiamas aukščiausioms audito institucijoms, todėl daugiau AAI jomis galėjo pasinaudoti savo darbe,

—

(12 veiksmas) Audito Rūmai pripažino, kad 6-osios mokslinių tyrimų pagrindų programos audito strategija „greičiausiai prisidės prie veiksmingesnio šios (ex post) kontrolės veikimo“.

2.35.

Nors Audito Rūmai pripažįsta, kad didelė veiksmų plano dalis buvo įgyvendinta, jie neranda pagerėjimo įrodymų, kuriuos būtų galima tiesiogiai ir išmatuojamai susieti su veiksmais, kurie visų pirma yra susiję su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu. Audito Rūmai mano, kad jei poveikis gali būti objektyviai išmatuotas, jis gali būti įvertintas tik per ilgesnį laikotarpį.

2.35.

Praeis laiko, kol taisyklių supaprastinimas ir visi Komisijos kontrolės patobulinimai turės poveikį klaidų prevencijai. Be to, daugelis priemonių yra susijusios su ex post patikromis ir klaidų ištaisymu praėjus keleriems metams po jų padarymo. Komisija sutinka su Audito Rūmų nuomone, kad poveikis gali būti įvertintas tik per ilgą laiką, kaip sakoma Komisijos 2008 m. vasario mėn. veiksmų plano ataskaitoje (COM(2008) 110); taip pat žr. atsakymą į 2.29 dalies pastabas.

2.36.

Audito Rūmai pažymi, kad Komisija 2009 m. pradžioje ketina pristatyti pirmą metinę ataskaitą dėl veiksmų plano poveikio.

2.37.

Audito Rūmai nustatė, kad 2007 finansiniais metais Komisija toliau darė pažangą gerindama priežiūros ir kontrolės sistemas, konkrečiai pagerėjo metinių veiklos ataskaitų ir deklaracijų rengimo procesas (2.8 dalis), atitinkamos išlygos darė didesnį poveikis generalinių direktorių deklaracijose teikiamam patikinimui (2.10–2.11 dalys) ir padidėjo atitiktis DAS specialiųjų vertinimų išvadoms (2.12 dalis).

2.37.

Komisija palankiai vertina Audito Rūmų nustatytą pažangą ir yra pasirengusi toliau dirbti šia linkme. Pavyzdžiui, vidinis kolegų vykdomo vertinimo procesas prieš galutinį metinių veiklos ataskaitų užbaigimą padėjo užtikrinti ataskaitų nuoseklumą ir išsamumą. Šis procesas bus toliau gerinamas rengiant 2008 m. metines veiklos ataskaitas, kaip skelbiama suvestinėje ataskaitoje.

2.38.

Tačiau Audito Rūmų auditų metu kai kurių metinių veiklos ataskaitų ir deklaracijų atveju nustatyta, kad vis dar pasitaiko išlygų apimties ir masto bei priežiūros ir kontrolės sistemų įvertinimo ir veikimo trūkumų (2.13–2.14 dalys).

2.38.

Komisija savo tarnyboms nurodė imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant 2007 m. metinėse veiklos ataskaitose paskelbtų išlygų priežastis ir atidžiau stebės procesą, ypatingą dėmesį skirdama pasikartojančioms išlygoms. 2008 m. tarnyboms bus pateikta dar daugiau gairių, siekiant skatinti vienodą su reputacija susijusios rizikos traktavimą ir klaidų lygio, reikšmingumo ir išlygų sąsajos vertinimą.

2.39.

Nuo 2004 m. Komisija galėjo nuolat įrodyti aukštą vidaus kontrolės standartų įgyvendinimo lygį (žr. 2.25 dalį) ir 2007 m. pabaigoje buvo įgyvendinusi daugiau kaip du trečdalius savo veiksmų plano, skirto kurti integruotą vidaus kontrolės sistemą, poveiksmių (2.30 dalis).

2.40.

Tačiau Audito Rūmai pažymi, kad Komisija negali įrodyti, kad jos priežiūros ir kontrolės sistemų gerinimo veikla buvo veiksminga mažinant klaidų riziką didelę biudžeto dalį apimančiose srityse. Audito Rūmai dar neturi įrodymų, kurie paremtų Komisijos tvirtinimus apie veiksmų plano poveikį.

2.40.

Pastaraisiais metais patobulinta Bendrijos finansavimo programų teisinė sistema, pagerėjo kontrolės sąlygos, supaprastėjo finansinės taisyklės, į pasidalijamąjį ir centralizuotą netiesioginį valdymą įtraukti metiniai apibendrinimai – tai iniciatyvos, kuriomis siekiama pagerinti vidaus kontrolės sistemą ir sumažinti operacijų klaidų riziką.

2.41.

Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai toliau tęsti savo pastangas užtikrinant ir įrodant savo generalinių direktoratų priežiūros ir kontrolės sistemų veiksmingumą bei ypatingai stengtis:

2.41.

a)

užtikrinti, kad metinėse veiklos ataskaitose ir deklaracijose būtų pateikiamas nuoseklus priežiūros ir kontrolės sistemų įvertinimas, kuris atitiktų padarytas išlygas (2.12–2.14 dalys);

a)

Nors generaliniai direktoriai ir toliau išimtinai atsakingi už metinę veiklos ataskaitą ir bet kurias išlygas, 2007 finansiniais metais buvo daugiau naudojamasi metinių veiklos ataskaitų projektų tarpusavio vertinimo priemone. Metinėse veiklos ataskaitose ir deklaracijose dabar iš esmės pateikiamas ne tik veiksmingumo užkertant kelią klaidoms, bet ir nuoseklus priežiūros ir kontrolės sistemų, kaip visumos, vertinimas. Tai atitinka išlygas. Be to, Komisija gerina metinių veiklos ataskaitų procesą kai kuriose srityse, visų pirma užtikrindama, kad tarnybose jis vyktų vienodai, ir toliau dės pastangas šioje srityje.

Taip pat žr. atsakymus į 2.12–2.14 dalių pastabas.

b)

bendradarbiauti su valstybėmis narėmis gerinant metiniuose apibendrinimuose pateiktą informaciją ir parodyti, kaip ši informacija buvo panaudota siekiant gauti patikinimą ar prisidėti prie metinėse veiklos ataskaitose teikiamo patikinimo (2.19 dalis).

b)

Komisija pateiks pataisytas gaires valstybėms narėms su rekomendacijomis, kuriomis siekiama pagerinti 2008 m. metinių apibendrinimų kokybę.

Taip pat žr. atsakymą į 2.19 dalies pastabas.

c)

tinkamai vykdyti tolesnius veiksmus, atsižvelgiant į atitinkamas veiksmų plano, skirto kurti integruotą vidaus kontrolės sistemą, priemones, siekiant užtikrinti tikrą jų poveikį priežiūros ir kontrolės sistemoms (2.35 dalis), visų pirma kiek tai susiję su poveiksmiu 1 (paprastinimas), poveiksmiais 10a ir 10b (ekonomiškumas) bei poveiksmiu 11N (išieškojimo sistemos) (2.31 dalis);

c)

Veiksmų plano poveikio 2008 m. gruodžio pabaigoje ataskaita bus pateikta 2009 m. pradžioje. Komisija taip pat toliau aptars 4, 10 ir 11 veiksmų rezultatus 2008 m. lapkričio mėn. komunikate, kuriuo bus siekiama dar kartą pradėti diskusijas dėl toleruotinos rizikos.

Sanglaudos politikos srityje Komisija labai stengėsi pagerinti valstybių narių teikiamų duomenų kokybę ir dabar dirba, siekdama patikrinti šių duomenų išsamumą ir tikslumą.

Taip pat žr. atsakymus į 2.31 ir 2.35 dalių pastabas.

2.42.

Audito Rūmai rekomenduoja, kad teisės aktus leidžiančios institucijos ir Komisija būtų pasirengusios persvarstyti būsimų išlaidų programų koncepciją bei ypatingai stengtųsi:

2.42.

a)

supaprastinti reikalavimus atitinkančių išlaidų apskaičiavimo pagrindą ir dažniau naudoti vienodo dydžio sumų ar vienodos normos mokėjimus užuot atlyginus „tikrąsias išlaidas“,

a)

Komisija sutinka, kad reikia labiau supaprastinti išlaidų tinkamumo klausimus.

Komisija savo Veiksmų plane dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įsipareigojo būsimuose teisės aktų rengimo etapuose pateikti pasiūlymus dėl supaprastintų taisyklių. Tačiau ji neveikia viena, todėl reikės, kad teisės aktų leidėjas užtikrintų supaprastinimo priemonių įtraukimą į būsimus teisės aktus.

Komisija ėmėsi užtikrinti, kas būsimuose teisės aktų pasiūlymuose būtų aiškios ir nesudėtingos taisyklės, susijusios su dažnesniu vienodo dydžio sumos ar vienodos normos išmokų taikymu.

Dabartinėse sanglaudos politikos taisyklėse jau leidžiama taikyti vienodą normą tam tikromis aplinkybėmis ir Komisija išnagrinės šios praktikos, kuri dabar taikoma tik ribotam skaičiui išlaidų kategorijų, išplėtimo galimybes. Kapitalo projektams tai netinka dėl konkurso taisyklių bei ekonominės naudos aspektų.

Dėl mokslinių tyrimų Komisija sutinka, kad reikia labiau supaprastinti išlaidų, ypač išlaidų darbuotojams ir netiesioginių išlaidų, tinkamumo klausimus. Komisija atkreipia dėmesį į teisinius 7-osios bendrosios programos apribojimus ir sunkumus nustatyti orientacines vienodo dydžio ar vienodos normos sumas.

Be to, ex ante išlaidų apskaičiavimo metodikos sertifikavimas, pradėtas taikyti 7-ojoje bendrojoje programoje, yra svarbus žingsnis siekiant supaprastinimo. Komisija nurodo klausimus, aptartus savo atsakyme į 7.20 ir 7.21 dalių pastabas.

b)

iš naujo apibrėžti kontrolės sistemas, remiantis jų rezultatais (rizikos tikslu ir apskaičiuotu priimtinu klaidų lygiu), o ne indėliais, kurie naudojami šiuo metu (atliktinų patikrų skaičius),

b)

Komisija sutinka su šia rekomendacija ir išnagrinės, kaip ją įgyvendinti praktikoje.

c)

daryti pažangą svarstant toleruotinos rizikos sąvoką.

c)

2008 m. rudenį Komisija pateiks komunikatą šiuo klausimu, siekdama dar kartą pradėti tarpinstitucines diskusijas toleruotinos rizikos klausimu.

3.1.

Šiame skyriuje nagrinėjami ES bendrojo biudžeto vykdymo 2007 m., t. y. pirmaisiais daugiametės 2007–2013 m. finansinės perspektyvos metais, klausimai. Skyrius visų pirma skiriamas biudžeto įvykdymo lygiui ir neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų lygiui aptarti, atkreipiant dėmesį į „n + 2“ taisyklės taikymą. Šiame skyriuje taip pat aptariami finansiniai pataisymai ir išieškojimai, atlikti dėl ankstesnių metų sistemos trūkumų arba neteisingų mokėjimų, į kuriuos būtina atsižvelgti biudžeto procese.

3.2.

Pagrindinė Komisijos biudžeto valdymo užduotis yra užtikrinti, kad lėšos, kurias Taryba ir Parlamentas paskirstė pagal ES politinius prioritetus, būtų išleistos pagal taisykles ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais. Biudžeto vykdymo analizė yra tik vienas teisingo biudžeto įvykdymo aspektas. Biudžetas taip pat turi atitikti ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principus, kurie yra Audito Rūmų teikiamų specialiųjų ataskaitų, o ne šios metinės ataskaitos, objektas.

3.3.

Patvirtinti 2007 m. biudžetiniai asignavimai (patvirtintas biudžetas ir taisomieji biudžetai) iš visos sudarė 126,4 milijardo eurų įsipareigojimų ir 113,8 milijardo eurų mokėjimų, t. y. atitinkamai buvo 5 % ir 6 % didesni nei 2006 m. galutiniame biudžete. Bendri metiniai biudžetiniai įsipareigojimų asignavimai buvo 2,5 milijardo eurų mažesni nei finansinės programos riba, o mokėjimų asignavimai – ir toliau 10 milijardų eurų mažesni nei ši riba (žr.  I priedo III  ir  IV diagramas ).

3.4.

Dėl patvirtintų septynių taisomųjų biudžetų finansiniais metais asignavimai įsipareigojimams iš viso sumažėjo 0,167 milijardo eurų, o asignavimai mokėjimams – 1,65 milijardo eurų. Pastarąjį sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnės, nei tikėtasi, išlaidos konkurencingumo (0,5 milijardo eurų), sanglaudos politikos (0,7 milijardo eurų) bei žemės ūkio ir gamtinių išteklių (0,5 milijardo eurų) srityse. Toks asignavimų mokėjimams sumažėjimas atspindi gerą biudžeto valdymą, nes parodo gebėjimą reaguoti į pokyčius bei sumažėja biudžeto perteklius (1) (sudarant sąlygas valstybėms narėms sugrąžinti nuosavus išteklius).

3.5.

Išsami informacija apie asignavimus įsipareigojimams ir mokėjimams, taip pat jų atitinkama faktinė suma 2007 m. finansinėje programoje pagal antraštines dalis ir pagal ABB politikos sritį, pateikta I priedo III  ir  IV diagramose .

3.6.

Komisija teikia dokumentus (iš dalies besidubliuojančius), kuriuose taip pat nurodoma ši informacija apie Europos Bendrijų biudžeto vykdymą (2):

3.6.

Audito Rūmų minimi dokumentai rengiami skirtingais tikslais (žr. atsakymą į 3.20 pastraipos pastabas).

—

biudžeto pertekliaus sumažėjimas nuo 1,9 milijardo eurų 2006 m. iki 1,5 milijardo eurų 2007 m.,

—

tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų panaudojimo lygis, atitinkamai 96 % ir 98 %, išlieka panašaus aukšto lygio kaip ir 2006 m. (99 % ir 96 %),

—

panašiai kaip ir praėjusiais metais 1,2 milijardo eurų nepanaudotų mokėjimų asignavimų (išskyrus asignuotąsias pajamas) nebuvo panaikinti, o perkelti iš 2007 m. į 2008 m. arba iš naujo įtraukti į programą,

—

sanglaudos srityje (į kurią įeina 04, 05, 11 ir 13 antraštinės dalys (3)) mokėjimų asignavimams sumažėjus 0,745 milijardo eurų, galutinis panaudojimo lygis siekė beveik 100 % (be taisomojo biudžeto jis būtų buvęs 97 %). Pastaraisiais metais pagerėjo valstybių narių mokėjimų prognozės. Bendras pervertinimas sumažėjo nuo 33 % 2006 m. iki 18 % 2007 m.