52008SC0048

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 23.1.2008

SEK(2008) 48

KOMISIJOS TARNYBų DARBINIS DOKUMENTAS Pridedamas prie toliau nurodyto dokumento KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimas POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

{KOM(2008) 13 galutinis}{SEK(2008) 47}

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

Poveikio vertinimas, kurio santrauka čia pateikiama, yra susijęs su Komisijos darbo programos 2007/TREN/024 dokumentu dėl Komisijos komunikato dėl paramos išankstiniam elektros energijos tausios gamybos naudojant iškastinį kurą demonstravimui.

Poveikio vertinimas pagrįstas ankstesniu darbu , pirmiausia poveikio vertinimu, parengtu 2007 m. sausio mėn. Komisijos komunikatui „Tausi elektros energijos gamyba deginant iškastinį kurą“[1], ir pačiu komunikatu, kuriame yra išaiškinta keletas svarbių klausimų, susijusių su:

- anglių svarba tiekiant energiją, priklausančia nuo būsimo anglių naudojimo suderinamumo su aplinkosaugos tikslais; kaip vienas iš tinkamų sprendimų (papildančių veiksmingumo didinimo priemones) šioje srityje buvo patvirtintos anglies dvideginio sugaudymo ir saugojimo (CCS, angl. Carbon Capture and Storage ) technologijos;

- teisinės ir reguliavimo sistemos, leidžiančios ES ir tarptautiniu mastu taikyti CCS ir būtinos norint toliau plėtoti CCS, poreikiu;

- poreikiu iš anksto pademonstruoti CCS didelės galios elektrinėse;

- galimybe, susiejant mažesnių papildomų CCS išlaidų (dėl MTP ir demonstravimo) ir veiksmingos prekybos taršos leidimais sistemos (ETS, angl. Emissions Trading Scheme ) su nuspėjamomis kainomis poveikį, iki 2020 m. CCS taikymą elektros energijos gamyboje deginant anglis padaryti ekonomiškai pagrįstą;

- ES galimybėmis eksportuoti tausias iškastinio kuro naudojimo technologijas, prieš tai pademonstravus jas namie.

Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į 2007 m. sausio mėn. padarytas bendras išvadas dėl energetikos teisės aktų paketo ir 2007 m. pavasario Tarybos išvadose pareikštą pritarimą, poveikio vertinime yra atsižvelgta į nustatytą poreikį nuo 2020 m. ES pradėti plačiai diegti CCS technologijas .

Be to, Komisijos pasiūlymui Direktyva dėl anglies dvideginio geologinio saugojimo parengtuose tyrimuose [2] pirmiausia yra patvirtinta:

- galimybė parengti išankstinę CCS taikymo teisinę sistemą, sudarančią galimybę geologiniam saugojimui ir išaiškinančią vietos parinkimo ir atsakomybės už nuotėkį klausimus; ir

- CCS priimtinumas pagal dabartinę ES prekybos taršos leidimais sistemą.

Galiausiai, poveikio vertinime yra išanalizuotas ir kitoks parengiamasis darbas, atliktas pasiūlymams dėl ETS po 2012 m. pateikti, ir parengti strateginio energetikos technologijų (SET) plano pagrindai:

- CCS, kaip vienos iš strateginių energetikos technologijų, kuriai būtini papildomi moksliniai tyrimai, plėtra ir demonstravimas, siekiant greitai pateikti ją rinkai ir šiuo tikslu pagrįsti papildomų valstybės lėšų, skirtų MTP ir demonstravimui, skyrimą, vaidmuo; NB: buvo nustatyti aiškūs su CSS susijusių Europos MTP prioritetai[3], pagrįsti ES remiamų MTP rezultatais, taip pat žiniomis ir patirtimi, sukauptomis įgyvendinant Europos technologijų platformą neteršiančiai aplinkos elektros energijos gamybai (ETP-ZEP, angl. European Technology Platform for Zero Emission Power generation )[4];

- ETS, kaip pagrindinio rinka pagrįsto mechanizmo, vaidmuo po 2012 m. siekiant suteikti paskatų neteršti aplinkos ir CCS patvirtinimas prekybos taršos leidimais sistemoje kaip viena iš teisėtų galimybių gerinti padėtį.

Taigi poveikio vertinime daugiausia dėmesio skiriama šiam klausimui: galimybės užtikrinti, kad Europoje būtų galima darniai ir laiku pademonstruoti CCS technologijas, šiuo tikslu pirmiausia būtina:

- diegiant pagrindines CCS technologijas, iki 2015 m. pastatyti pirmąsias demonstracines elektrines ir užtikrinti tolesnį jų eksploatavimą, kuris leistų pateikti praktines išvadas dėl galimybės iki 2020 m. įdiegti CCS elektros energijos gamyboje ir šių technologijų ekonominio pagrįstumo;

- skatinti nuolat dalyvauti Europos pramonės sektorių ir, teikiant valstybės finansinę paramą, padėti vykdyti esminius jo įsipareigojimus, nes CCS demonstracinės elektrinės patirs papildomas investicijų ir veiklos išlaidas, palyginti su elektros energijos gamyba netaikant CCS technologijų;

- kartu su demonstravimo darbais pradėti iš anksto rengtis po 2020 m. plačiau diegti CCS; tai pirmiausia siejama su tolesniais MTP ir CO2 infrastruktūros svarstymais.

Rengti poveikio vertinimą Komisijai padėjo PwC atliktas išorinis tyrimas, kuriame pirmiausia yra įvertintos galimos priemonės ir variantai, kaip iki 2015 m. suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti iki 12 didelių komercinių demonstracinių elektrinių. Šis įvertinimas pagrįstas iš dalies slaptais duomenimis apie keletą paskelbtų demonstravimo projektų, galinčių atitikti didelių elektrinių, kuriose būtų demonstruojamos CCS technologijos, specifikacijas. Pagrindinės tyrimo išvados patvirtina, kad tinkamiausias variantas – derinti ES koordinavimą ir valstybių narių bei kitų suinteresuotųjų grupių skatinimą prisiimti tvirtus įsipareigojimus, be to, primygtinai rekomenduojama išleisti ES gaires dėl nacionalinių finansavimo schemų suderinimo.

Be to, neseniai atliktame Komisijos tyrime, pagrįstame informacija, surinkta iš Europos administravimo institucijų, energetikos bendrovių ir energetikos srities suinteresuotųjų šalių, preliminariai nurodyti 33 dideli demonstravimo projektai (apie 20 elektrinių ketinama įdiegti CCS technologijas, o likusios jau dabar yra pasirengusios rinkti anglies dvideginį), kurių parengties būklė yra skirtinga. Šių projektų sąrašas pridėtas prie poveikio vertinimo ataskaitos.

Pagrindinė CCS demonstravimo problema yra dabartinės CCS technologijų išlaidos, dėl kurių šias technologijas taikyti elektros energijos gamyboje dabartinėmis sąlygomis yra neekonomiška. Elektrinėse, kuriose įdiegtos CCS technologijos, numatomos didesnės investicijų ir veiklos išlaidos nei tokio pat pajėgumo elektrinėse, kuriose CCS technologijos netaikomos[5]. ES ETS yra rinka pagrįstas mechanizmas, kuris, tikimasi, ilgainiui visiškai kompensuos šias papildomas išlaidas. Tačiau jei CO2 kainos bus tokios mažos ir taip smarkiai svyruos, kaip pastaruoju metu, papildomos CCS įrenginių išlaidos nebus pakankamai kompensuotos.

Kiti keliantys kliūčių veiksniai – tai demonstruotinų CCS technologijų sąrankų įvairovė, galimų CCS technologijų diegimo projektų koordinavimo stoka, sąveikos su panašiais projektais už Europos ribų stoka, nedidelė valstybės parama, nes apskritai menkai suvokiama CCS nauda.

Pagrindinis politikos tikslas – paskatinti iki 2015 m. pastatyti pakankamą kiekį didelių CCS demonstracinių elektrinių. Pagal ETP-ZEP apskaičiuota, kad norint aprėpti įvairias CO2 sugaudymo technologijų sąrankas, saugojimo įrenginius ir geografines vietoves, reikės 10–12 demonstracinių elektrinių. Būtina iki 2015 m. pastatyti pakankamai šių elektrinių ir penkerius metus jas eksploatuoti, kad iki 2020 m. CCS procesus būtų galima visiškai pademonstruoti techniniu požiūriu, taip pat įvertinti realias išlaidas bei kitus ekonominius rodiklius.

Papildomas tikslas – pradėti kaupti praktinę patirtį remiantis demonstravimo projektais ir kitais laimėjimais, pasiektais tuo pat metu tęsiant MTP, kuriais siekiama mažinti CCS išlaidas. Keliuose informacijos šaltiniuose teigiama, kad ateityje CCS išlaidos ir CO2 kaina susilygins ir bus 25–30 EUR už CO2 toną, ir nurodoma, kad tai bus pasiekta apie 2020 m.

Būtina dabar veikti kuo skubiau , nes didelių CCS demonstravimo projektų rengimas, projektavimas, leidimų gavimas ir elektrinių statymas atima daug laiko.

Politikos kryptys, pagal kurias remiami dideli CCS demonstravimo projektai, turi būti naudingos trimis pagrindiniais aspektais:

- koordinuoti demonstravimo projektus , kuriais siekiama įgyvendinti nuoseklią CCS demonstravimo programą Europoje, pagal kurią išbandomi įvairūs CO2 sugaudymo technologijų deriniai, saugojimo įrenginiai ir geografinės vietovės;

- gerinti visuomenės supratimą apie CCS ir padėti Europai bendradarbiauti su CCS iniciatyvomis užsienyje – tiek kitose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kuriose ketinama netrukus pateikti CCS technologijas rinkai, tiek ekonomiškai besivystančiose šalyse, naudojančiose iškastinį kurą elektros energijai gaminti;

- organizuoti valstybės finansinę paramą arba padėti ją gauti , siekiant padėti pramonės atstovams vykdyti įsipareigojimus ir įgyvendinti iniciatyvą.

Vertinant poveikį, svarstyti trys politikos variantai:

- Pagal „nulinį“ politikos variantą nenumatoma jokių politikos pakeitimų . Demonstravimas priklausys tik nuo pramonės atstovų iniciatyvos, o kai kuriose valstybėse narėse ir Norvegijoje CCS demonstravimo projektams gali būti teikiama šiokia tokia valstybės finansinė parama.

- Pagal pirmąjį politikos variantą numatoma nustatyti ES koordinavimo ir valstybių narių bei kitų suinteresuotųjų grupių skatinimo prisiimti tvirtus įsipareigojimus derinimo mechanizmą. Šis mechanizmas atliks projektų koordinavimo funkcijas, taip pat tikimasi, kad anglis ir kitą iškastinį kurą elektros energijos gamybai naudojančios valstybės narės teiks esminę valstybės finansinės paramos dalį. Kad paskatintų valstybes nares teikti finansinę paramą, Komisija gali paskelbti, kad ji palankiai vertins valstybės pagalbą CCS demonstravimo projektams (nepanaikinant valstybių pareigos pranešti ir vėlesnio atskirų atvejų nagrinėjimo tvarkos).

- Pagal antrąjį politikos variantą numatoma įsteigti bendrą įmonę (BĮ) , kuri veiktų kaip Bendrijos struktūra, skirta projektams koordinuoti ir valstybės finansinei paramai teikti. Šiuo tikslu Komisija galėtų pasiūlyti iš esmės padidinti pagal Septintąją bendrąją programą ES švarioms anglims ir CCS numatytą biudžetą, kad galėtų bendrai finansuoti didelius CCS demonstravimo projektus, arba sukurti naują specialią biudžeto eilutę. Įsteigta BĮ paskirstytų ES lėšas demonstravimo projektams.

Atlikta išsami kiekvieno politikos varianto padarinių analizė (žr. poveikio vertinimo ataskaitą), sistemingai tikrinant poveikį kiekvienam iš šių rodiklių:

- iki 2015 m. pastatytų didelių CCS demonstracinių elektrinių skaičius;

- CCS ekonominio perspektyvumo ir technologijų įvairovės didinimas;

- energijos rūšių įvairinimas ir elektros energijos savikaina;

- pasaulinė aplinka ir oro tarša;

- ekonominis ir socialinis aspektas, tarptautinis bendradarbiavimas ir MTP.

Dėl galimybių surinkti CO 2 reikia pasakyti, kad modeliuojant scenarijų „šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažinimas 20%, 20% elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, prekyba (leidimais) tik aukcionuose ir CCS technologijų taikymas pagal ETS“, kuriuo remtasi rengiant direktyvą dėl geologinio CO2 saugojimo, apskaičiuota, jog iki 2020 m. pasiekus, kad CCS technologijos taptų apskritai komerciškai perspektyvios, 2030 m. CCS technologijos bus įdiegtos anglimis kūrenamuose įrenginiuose, kurių bendri pajėgumai 21 GW; 27 ES valstybėse narėse 2020 m. bus surenkama apie 7 Mt CO2, o 2030 m. – apie 160 Mt, ir tuomet tai sudarys 13% gaminant elektros ir garo energiją išmetamo teršalų kiekio. Be to, modeliuojant nustatyta galima nauda dėl mažesnės oro taršos.

Poveikio vertinimo rezultatai tokie:

Taikant „nulinį“ politikos variantą (jokių politikos pakeitimų) , iki 2015 m. bus pradėta eksploatuoti tik keletas didelių CCS demonstracinių elektrinių, jose bus demonstruojamos ne visos CCS technologijos, šioje veikloje nedalyvaus daug valstybių narių ir operatorių, kuriuos tai galėtų dominti. Iki 2020 m. pasirinktos CCS technologijos tam tikromis aplinkybėmis, pvz., palankiose vietovėse arba šalyse, kuriose taikoma speciali rėmimo politika (kaip Norvegijoje ir kaip galėtų būti Jungtinėje Karalystėje arba Nyderlanduose), gali tapti ekonomiškai perspektyvios, tačiau iki 2020 m. jos nebus pakankamai gerai pademonstruotos, kad jas būtų galima plačiai diegti visoje Europoje.

Pagal „nulinį“ politikos variantą pirmiau aprašytos CO2 sugaudymo galimybės daugiausia liks neįgyvendintos. Tačiau jei dėl spaudimo kovoti su klimato kaita ir kuro rinkoje diktuojamų sąlygų ir toliau išliktų priklausomybė nuo anglių bei reikėtų toliau iš esmės mažinti su anglių naudojimu susijusio anglies dvideginio emisiją, ES galėtų importuoti kituose žemynuose (JAV, Japonijoje ar netgi Kinijoje) ištobulintas CCS technologijas. Kita alternatyva būtų radikalus anglių pakeitimas kitokiu kuru, taip galbūt mažinant ES energijos rūšių įvairovę ir energijos tiekimo garantijas.

Jei sąlygos nebūtų tokios nepalankios, taikant „nulinį“ politikos variantą CCS technologijos paprasčiausiai būtų įdiegtos vėliau ir kiltų pavojus, kad nebus pasiekti dabartiniai ambicingi kovos su klimato kaita tikslai. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad CCS technologijų įdiegimą pasaulyje atidėjus 7 metams per kitus 50 metų būtų išmesta apie 100 Gt CO2, kurių būtų galima išvengti, ir dėl to CO2 koncentracija atmosferoje padidės dešimčia milijoninių dalių. Tai svarbu, atsižvelgiant į pastangas apriboti bendrą padidėjimą iki mažiau kaip 100 milijoninių dalių, palyginti su šiandieniniu lygiu[6].

Taikant pirmąjį politikos variantą (nustatant mechanizmą, derinantį ES koordinavimą ir tvirtus valstybių narių bei kitų suinteresuotųjų šalių įsipareigojimus) , gali būti užtikrintas veiksmingas demonstravimo projektų koordinavimas ir sukurtos palankios sąlygos valstybės finansinei paramai teikti.

Komisija gali sparčiai įdiegti dalį šio mechanizmo, taikydama dabartinius ES teisės aktus ir suderintus ES finansinius paketus. Pirmiausia Komisija gali įdiegti pagalbinę tinklo struktūrą demonstravimo projektams vertinti 2008 m.[7]. Atskiri CCS projektai (nepaisant to, ar jie priklauso tinklui, ar ne) pirmiausia turės būti remiami iš valstybių narių ir įmonių finansinių išteklių. Kad valstybės narės paramai galėtų naudoti valstybės lėšas, Komisija iš pat pradžių turės išaiškinti valstybės pagalbos klausimus.

Jei pramonės atstovai ir valstybės narės prisiims tvirtus įsipareigojimus, manoma, kad iki 2015 m. turėtų būti įgyvendinta apie dvylika didelių CCS demonstravimo projektų. Darant prielaidą, kad šie projektai apims daugybę technologinių, geografinių ir organizacinių parinkčių, iki 2020 m. bus galima pademonstruoti CCS technologijų ekonominį perspektyvumą, ir jos bus parengtos plačiai diegti Europoje ir trečiosiose šalyse.

Dėl to bus galima gauti naudą, susijusią su CCS technologijų diegimu ir sumodeliuotą pagal scenarijų „šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažinimas 20%, 20% elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, prekyba (leidimais) tik aukcionuose ir CCS technologijų taikymas pagal ETS“ (žr. pirmiau). Be to, Europa taps šių technologijų tiekėja pasaulio rinkose, o tai suteiks Europos įmonėms komercinių galimybių.

Antrąjį politikos variantą (bendros įmonės, BĮ, įsteigimą) galima vertinti kaip politiką, kuriai būdingas akivaizdžiausias naudos ir trūkumų susidūrimas. BĮ gali vykdyti daugelį projektų koordinavimo ir finansinės paramos organizavimo funkcijų. Tai būtų geriausia veiksmingo projektų koordinavimo ir užtikrinimo, kad visoje Europoje būtų išbandytos visos įmanomos galimybės, priemonė.

Tačiau šiam mechanizmui reikėtų didelės ES paramos, kuri šiaip pagal dabartines ES finansines priemones nėra numatyta. Pagal ETP-ZEP apskaičiuota, kad tokiai „geriausių pavyzdžių programai“ reikėtų 9–16 mlrd. EUR kapitalo. Tai reiškia, kad iš ES viešųjų fondų laipsniškai didėjančiomis sumomis reikėtų skirti 5 mlrd. EUR ar daugiau.

Iš šiuo metu pagal Septintąją bendrąją programą švarioms anglims ir CCS numatyto biudžeto bendrai įmonei nesunkiai būtų galima skirti tik nedidelę ES finansinę paramą (100–200 mln. EUR), tačiau tokios sumos nepakanka išsamiai demonstravimo programai finansuoti. Susitarimo dėl esminių ES lėšų CCS demonstravimui skyrimo sudarymas galėtų ilgai užtrukti, dėl to būtų kelerius metus vėluojama. Todėl iki 2015 m. būtų pastatyta nedaug CCS demonstracinių elektrinių, ir iki 2020 m. CCS technologijos Europoje nebūtų visiškai pademonstruotos. Neigiami padariniai – bent jau trumpu ir vidutiniu laikotarpiu – panašūs į „nulinio“ politikos varianto padarinius. Ilgesniu laikotarpiu, jei būtų įsteigta bendra įmonė, būtų galima pasiekti daugelį pirmojo politikos varianto laimėjimų.

[1] KOM(2006) 843.

[2] Direktyvos projekto ir jos poveikio vertinimo nuoroda.

[3] Pagrindiniai klausimai: elektrinės veiksmingumo didinimas; baudų už nepakankamą veiksmingumą surenkant CO2 mažinimas ir kapitalo išlaidų mažinimas (kad būtų galima toliau mažinti vienos tonos CO2 emisijos išvengimo išlaidas); naujoviškų sugaudymo metodų plėtojimas; naujų medžiagų, įskaitant apvalkalus, kūrimas; geresnis elektrinės sudedamųjų dalių derinimas, kartu didinant elektrinės prieinamumą; Europos CO2 saugojimo pajėgumų vertinimas; saugojimo sauga ir nuotėkio saugojimo vietose stebėjimas; ilgalaikis saugojimo patikimumo užtikrinimas.

[4] Dėl MTP darbų, pradėtų įgyvendinant ES remiamus projektus (FP5, FP6, Carnot, EAPB mokslinių tyrimų fondas) ir nacionalines bei pramonės sektoriaus iniciatyvas, CCS technologijos pasiekė tokį lygį, kad dabar jos taikomos įvairiuose gamybos procesuose. Tačiau jas reikia pritaikyti naudoti didelėse elektrinėse. Europos technologijų platformos neteršiančiai aplinkos elektros energijos gamybai naudojant iškastinį kurą (ETP-ZEP) Strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkėje apskaičiuota, kad šiuo tikslu nuo šiandienos iki 2020 m. MTP reikės skirti 1 mlrd. EUR.

[5] 2007 m. vasarą investicijų įmonė Climate Change Capital Ldt (CCC) atliko labai išsamų tyrimą ir apskaičiavo galimas išlaidų, patiriamų naudojant įvairius šaltinius, ribas. CCC daro išvadą, jog norint, kad CCS technologijų taikymo projektai padengtų išlaidų prieaugį, jie turi gauti išankstines 1076–1705 EUR/kW kapitalo subsidijas arba gauti nuolatinę 25–67 EUR veiklos paramą už kiekvieną saugomo CO2 toną. Daroma prielaida, kad 400 MW elektrinė, kurioje taikomos CCS technologijos, kasmet turės padėti į saugyklą apie 2,5 Mt CO2. Išsamesni duomenys pateikti išsamiame poveikio vertinime.

[6] Šaltinis: 2008 Shell Scenarios to 2050 .

[7] Remdamasi iki šiol surengtomis konsultacijomis, Komisija laikosi preliminarios nuomonės, kad atrenkant tinkle dalyvausiančius projektus turėtų būti taikomi šie kriterijai: (a) galia ne mažesnė kaip 300 MWe, didelę naudojamo kuro dalį turi sudaryti iškastinis kuras (bet leidžiama, kad kartu būtų deginama ir, pvz., biomasė); jei tai universalūs įrenginiai, elektros gamybos sekcija turėtų iš viso gaminti ne mažiau kaip 250 MW energijos; (b) pateikiant projekto idėją, turi būti nurodyti visų tvaraus iškastinio kuro naudojimo elektros energijai gaminti idėjos dalių techniniai sprendimai, pvz., veiksmingos elektros energijos gamybos (geriausias įmanomas gamybos būdas), CO2 sugaudymo, jo vežimo ir įleidimo po žeme saugiam ilgalaikiam saugojimui; (c) nuostatos surinkti ir saugoti ne mažiau kaip 85% anglies, esančios naudojamame iškastiniame kure; (d) projektas turi būti įvykdytas iki 2015 m. pabaigos; (e) turi būti pademonstruotas aiškus įsipareigojimas įgyvendinti projektą (pvz., turi būti pateiktas inžinerinis projekto tyrimas); (f) pasirengimas dalytis informacija apie projektą, laikantis intelektinės nuosavybės teisių (INS) apsaugos nuostatų.