52008PC0852

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2008.12.11

KOM(2008) 852 galutinis

2008/0247 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo

{SeK(2008) 3028}{SEK(2008) 3029}

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. KROVINIų VEžIMO GELEžINKELIAIS PLėTROS UžDAVINIAI

1.1. Darnios transporto sistemos sukūrimas – svarbus uždavinys Bendrijai

Būtinybė Bendrijai laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, pagerinti ekonomiką aplinkos apsaugos požiūriu ir vis didesni su energetikos ištekliais susiję suvaržymai yra svarbūs Bendrijos transporto politikos veiksniai.

Bendrija nori sukurti piliečiams ir įmonėms tarnaujančią transporto sistemą, kuri būtų kaip įmanoma švaresnė ir veiksmingesnė. Tuo tikslu 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgoje[1] Komisija pasiūlė susitelkti ties įvairiarūšio vežimo, t. y. optimalaus visų transporto rūšių panaudojimo ir jų derinimo, vystymu.

Tokio vystymosi pagrindas – tikrai veikiančios Europos transporto vidaus rinkos sukūrimas. Oro ir kelių transporto srityje jau pasiekta nemaža pažanga, o geležinkelių transporto srityje nuveikti dar reikia daug.

1.2. Geležinkelių transporto srities uždaviniai

Krovinių vežimo geležinkeliais rinka konkurencijai atvira nuo 2007 m. sausio 1 d. Tradiciniai veiklos vykdytojai jau persitvarkė arba tą daro šiuo metu. Taip pat atsiranda naujų veiklos vykdytojų. Infrastruktūros valdytojų veiklos vykdytojams teikiamų paslaugų kokybė daugelyje valstybių narių tebėra prasta, ją gerinti būtina. Netolimoje ateityje geležinkelių transporto paklausa daugelyje ES regionų gali žymiai išaugti.

Jei geležinkelių infrastruktūra krovinių vežimu užsiimantiems veiklos vykdytojams nepasiūlys kokybiškesnių paslaugų, krovinių vežimo geležinkeliais rinka, kurios pusę sudaro tarptautinės paslaugos, negalės tinkamai vystytis. Tam trukdo keli dalykai: keleiviniams traukiniams skiriamas daug didesnis dėmesys nei krovininiams tiek investicijų pasirinkimo, tiek ir eismo pajėgumų valdymo, dėl kurio daugelyje valstybių narių krovinių vežimas geležinkeliu neišvystytas, požiūriu; vis dar pavieniui veikiantys nacionaliniai infrastruktūros valdytojai, neveiksmingos ar pernelyg mažai galimybių teikiančios geležinkelio infrastruktūros jungtys su kitų rūšių transportu.

Infrastruktūros valdytojai turėtų bendradarbiauti glaudžiau. Keleivinių ir krovininių traukinių eismo derinimą, bent jau krovinių vežimui svarbiose atkarpose, reikia valdyti skirtingai. Pagaliau, kombinuotojo transporto, kuris yra strateginis šiuolaikinės krovinių vežimo geležinkeliais rinkos segmentas, plėtrai labai svarbu, kad būtų pakankamas kiekis įvairiarūšių terminalų, kuriais naudodamiesi krovinių vežimu užsiimantys veiklos vykdytojai galėtų teikti kokybiškas paslaugas.

Be viso šito, krovinių vežimo geležinkeliais tinkamai plėtoti nebus įmanoma ir jis, Europoje kuriant įvairiarūšį vežimą, visaverčio vaidmens nevaidins.

2. KROVINIų VEžIMU UžSIIMANTIEMS VEIKLOS VYKDYTOJAMS INFRASTRUKTūROS TEIKIAMų PASLAUGų KOKYBėS GERINIMAS SPECIALIAME TINKLE

2.1. Jau pradėtos taikyti priemonės

Siekiant pagerinti infrastruktūros valdytojų teikiamų paslaugų kokybę, pastaraisiais metais buvo imtasi daugelio priemonių ir nacionaliniu, ir Bendrijos lygmenimis. Investicijos tampa labiau racionalizuotos, naudojama daugiau naujų technologijų, priimamos vis tobulesnės infrastruktūros valdymo taisyklės.

Europos mastu matyti, kad vadovaudamosios keliais geležinkelio teisės aktų paketais valstybės narės ėmė modernizuoti savo geležinkelius ir integruoti atskirų valstybių narių nacionalines sistemas. Pirmojo, antrojo ir trečiojo geležinkelių transporto teisės aktų paketų direktyvų nuostatos dėl prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir mokesčių už naudojimąsi ja, geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, geležinkelių saugos ir geležinkelių sistemos sąveikos plėtros yra Europos teisinis ir politinis pagrindas, kuriuo skatinamas geležinkelių modernizavimas.

Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) programa, Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) ir kroviniams taikomų telematikos priemonių techninėmis sąveikos specifikacijomis (TAF-TSI) prisidedama prie geležinkelių sistemos sąveikos plėtros ir geresnio integruoto geležinkelių infrastruktūros Europoje valdymo. Pavyzdžiui, įgyvendinant ERTMS, buvo nustatyti tarptautiniai į krovinių vežimą orientuoti koridoriai. Juos sukūrus, infrastruktūros valdytojai gali aktyviai bendradarbiauti. Pastarieji taip pat ėmėsi iniciatyvos ir susibūrė į RailNetEurope organizaciją, teikiančią tam tikras paslaugas tarptautiniu krovinių vežimu užsiimantiems veiklos vykdytojams ir skatinančią infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą pajėgumų valdymo srityje.

2.2. Lieka neišspręstų problemų

Šios priemonės padeda gerinti infrastruktūrų valdymą. Jas reikia stiprinti ir greitinti jų įgyvendinimą, kad geležinkelio integracijai ir krovinių vežimo plėtrai reikalinga pažanga taptų realybe. Visų pirma, tam reikia gerinti ar stiprinti:

- infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą, kad, vežant krovinius, nebeliktų su pasieniu susijusių problemų ir kad tarptautiniu lygmeniu jų investicijos bei jų pajėgumų panaudojimas taptų optimalūs, iš pradžių tose atkarpose, kuriose to labiausiai reikia;

- geležinkelį aptarnaujančių įvairiarūšių terminalų plėtrą ir valdymą;

- krovinių vežimo infrastruktūros pajėgumų kokybę ir patikimumą.

Kalbant apie jau sukurtus ERTMS koridorius, valstybių narių ir infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimas iš esmės susijęs su investicijomis ir smarkiai skiriasi lyginant tų investicijų dydį, priklausomai nuo koridorių. Beje, kol kas beveik nebuvo imtasi veiksmų geresnei skirtingų rūšių eismo pusiausvyrai sukurti, kiek tai susiję su geležinkelio tinklo naudojimu, nors tai labai svarbus veiksnys gerinant krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę Europoje (žr. Komunikatą COM (2008) 536 apie krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę).

3. REIKIA NAUJų INICIATYVų

3.1. Visi suinteresuoti šios srities subjektai norėtų, kad Bendrija imtųsi veiksmų

2007 m. spalio 18 d. komunikate „Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link“ Komisija įsipareigojo 2008 m. pateikti pasiūlymų dėl nuoseklaus tarptautinių į krovinių vežimą orientuotų geležinkelių koridorių sukūrimo. Pirmenybė buvo suteikta tokiam variantui, o ne krovinių gabenimui skirtiems koridoriams kurti, nes buvo nuspręsta, kad tai būtų pernelyg didelio masto, pernelyg brangus ir ilgai užtruksiantis projektas. Prisiėmusi tokį įsipareigojimą, Komisija konsultavosi su labai daug susijusių subjektų.

Iš pradžių maždaug penkiolika sektoriaus ekspertų kartu su Komisija nustatė konkrečias su infrastruktūra susijusias krovinių vežimo geležinkeliais problemas ir būdus joms spręsti. Būtent šios grupės išvadomis, įtrauktomis į ataskaitą, kurioje pateiktos pagal sritis suskirstytos rekomendacijos, rengiant šį pasiūlymą ir buvo remtasi.

Po to buvo pradėtos viešosios konsultacijos. Per jas pasisakyti ir savo nuomonę apie Komisijos pasiūlymus pateikti galėjo daug suinteresuotų subjektų, valstybių narių, vežėjų geležinkeliais, infrastruktūros valdytojų, pramonininkų, asociacijų, krovėjų.

Pagrindinė šių dviejų darbų išvada – greitas tarptautinių geležinkelių koridorių konkurencingam krovinių vežimui sukūrimas iš esmės pagerintų geležinkelio konkurencingumą.

Beje, 2008 m. balandžio 7–8 d. vykusiame Ministrų Tarybos posėdyje Komisijos buvo paprašyta „parengti priemones, kurių paskirtis – pasiekti, kad krovinių vežimo geležinkeliais paslaugos būtų teikiamos našiai, gerinant infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą operacijų ir investicijų srityse bei nustatant tuos sienų kirtimo koridorius (įskaitant intermodalines sekcijas), kuriuose būtų užtikrintas našus tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais srautas, atsižvelgiant į pajėgumų ir investicijų planavimą bei traukinių kelių patikimumą ir pakankamumą“. Europos Parlamentas, priėmęs ataskaitą šią tema, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas taip pat išreiškė pageidavimą, kad šis klausimas būtų sprendžiamas kuo skubiau.

3.2. Reglamentas dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo ir kartu pateikiamos priemonės

Atsižvelgusi į visus šiuos veiksnius, Komisija išnagrinėjo tris variantus (nesiimti jokių priemonių, sustiprinti esamas priemones ir, esant reikalui, imtis naujų politinių priemonių, pasiūlyti naujų teisinių priemonių), pagal kuriuos būtų galima sukurti iš tarptautinių koridorių sudarytą konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklą. Ji atliko kokybinio ir kiekybinio šių variantų poveikio vertinimą[2].

Remiantis šiuo vertinimu, trečiasis variantas būtų tinkamiausias ir tiek Bendrijai, tiek valstybėms narėms suteiktų garantijų dėl visų bendro įsitraukimo į darbą siekiant tikslo. Pagrindinis šio varianto trūkumas – nėra aišku, kada būtų priimtos ir įsigaliotų naujosios teisinės priemonės.

Remdamasi šiomis išvadomis, būtinybe greitai pasiekti pažangą integruojant nacionalinių tinklų geležinkelio infrastruktūrą, kad geležinkelio integracija neatsiliktų nuo kitų rūšių transporto integracijos, ir būtinybe tuo tikslu gerai suderinti infrastruktūros valdymo taisykles krovinių vežimo koridoriuose Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia Reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo pasiūlymą.

Komisijos reglamento pasiūlyme dėmesys visų pirma skiriamas koridorių parinkimo ir visos jų sistemos valdymo procedūroms bei tokių koridorių specifikacijoms. Pasiūlymas dera su prieš tai minėtų iniciatyvų ir nuostatų – TEN-T programos, ERTMS koridorių ir su geležinkelių transportu susijusių galiojančių Bendrijos teisės aktų – tęstinumu.

Kadangi veikti reikia greitai, taip pat tam, kad būtų skatinamos jau taikomos priemonės, kuriomis siekiama tų pačių tikslų, kaip ir šia iniciatyva, ir kad būtų vadovaujama tų priemonių įgyvendinimui, Komisija siūlo, kad prie reglamento pasiūlymo būtų pridėta ir kitų priemonių. Ji skatins valstybių narių asociacijų, skirtų koridoriams sukurti ir bendroms investicijoms planuoti, sudarymą. Ji reguliariai rengs ES geležinkelio infrastruktūros valdytojų susitikimus, kuriuose bus keičiamasi patirtimi ir diskutuojama apie visiems rūpimus dalykus.

Beje, dabar vykdoma TEN-T politikos peržiūra suteikia galimybę šią priemonę koordinuoti kartu su TEN-T politika, taip numatant didelį sinergijos poveikį ir įgyvendintinų priemonių, orientuojantis į veiksmingesnį Europai svarbių infrastruktūrų kūrimą ir naudojimą, ir investicijų požiūriu.

4. PAGRINDINIAI REGLAMENTO PASIūLYMO PRINCIPAI

Pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Jame pateikiamos su tarpvalstybiniu geležinkelio infrastruktūrų valdymu susijusios nuostatos, kurių valstybės narės negalėtų įgyvendinti atskirai. Pasiūlymas taip atitinka proporcingumo principą. Juo nustatomi valstybėms narėms ir geležinkelio infrastruktūros valdytojams bendri tikslai ir procedūros. Pagaliau, šiame pasiūlyme remiamasi galiojančiais geležinkelio srities teisės aktais, jie taip pat yra papildomi. Jis palengvina minėtų teisės aktų interpretavimą; taip prisidedama prie teisės aktų supaprastinimo, dėl kurio buvo susitarta Bendrijos lygmeniu.

Pasiūlymą sudaro penki skyriai, trys iš jų susiję su: konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo koncepcija ir valdymu; investicijomis į infrastruktūrą, terminalais ir jų įranga; krovinių vežimo koridorių naudojimu. Pirmajame skyriuje pateikiamos bendrosios nuostatos, penktajame skyriuje pateikiamos baigiamosios nuostatos.

Kiekvieno krovinių vežimo koridoriaus atveju siūlomi veiksmai yra pagrįsti nuolat atliekamais rinkos tyrimais ir konsultacijomis su klientais, o įgyvendinimo plano apibrėžtyje pateiktos priemonės, skirtos jų poreikiams patenkinti ir reglamento pasiūlymo nuostatų laikymuisi užtikrinti. To plano įgyvendinimas pavedamas infrastruktūros ir terminalų valdytojams, kuriuos turi paremti su konkretaus koridoriaus kūrimu susijusios valstybės narės.

4.1. Konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo apibrėžtis ir valdymas

Antrame skyriuje visų pirma pateikiamos valstybių narių prievolės, susijusios su tarptautinių konkurencingo krovinių vežimo geležinkelių koridorių sukūrimu ir tokių koridorių parinkimo procedūra. Šiomis nuostatomis siekiama, kad būtų užtikrinta siūlomų koridorių kokybė ir tarpusavio suderinamumas. Jose taip pat numatyta, kad konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklą kuria visos valstybės narės, kurių geografinė padėtis netrukdo tokio tikslo siekti.

Siūlomas metodas yra toks: teisės aktu nustatoma visuotinė valstybių narių prievolė TEN-T tinkle sukurti krovinių vežimo koridorius; valstybės narės kartu nusprendžia, kokie bus tokių koridorių maršrutai; toks sprendimas patvirtinamas Bendrijos lygmeniu, pagal komitologijos procedūrą, išnagrinėjus, ar siūlomas koridorius yra tinkamas ir suderinamas su kitais siūlomais krovinių vežimo koridoriais.

Šiame skyriuje taip pat pateikiamos pagrindinės kiekvienos krovinių vežimo koridoriaus valdymo institucijos savybės. Nustatydama šias pagrindines savybes, Komisija rėmėsi sukaupta patirtimi, visų pirma – ERTMS koridorių ir RailNetEurope koridorių sričių patirtimi, ekspertų grupės patarimais bei viešųjų konsultacijų rezultatais. Apskritai, buvo nustatyta, kad, norint jog šis projektas būtų sėkmingas, valstybių narių ir infrastruktūros valdytojų veiklos derinimą visame koridoriuje galinčią skatinti tarptautinę struktūrą sukurti būtina.

4.2. Investicijos

Trečiame skyriuje numatyti įsipareigojimai, kurių reikia laikytis tam tikro koridoriaus atveju koordinuojant ir planuojant investicijas ir plėtojant įvairių tinklų sąveiką bei didinant traukinių pajėgumus. Sąveikos plėtojimas leis sutrumpinti krovinių vežimo geležinkeliu laiką, didinti pajėgumus ir produktyvumą. Traukinių pajėgumo didinimas, pvz., padidinant koridoriumi galinčių važiuoti sąstatų ilgį, taip pat leis veiksmingai pagerinti krovinių vežimo geležinkeliu produktyvumą.

Šiame skyriuje Komisija taip pat pateikia strateginių terminalų tinklo kiekviename koridoriuje apibrėžtį. Tinkamos kiekvieno koridoriaus jungtys su visu tinklu ir kitų rūšių transportu jūrų uostuose ar žemyno gilumoje yra pamatinis sėkmingo šios iniciatyvos įgyvendinimo elementas. Todėl kiekvieno koridoriaus atveju būtina veiksminga strategija, apimanti visų pirma įvairiarūšių terminalų plėtrą ir jų pajėgumų suderinimą su koridoriumi vežamų krovinių poreikiais.

4.3. Krovinių koridoriaus naudojimas

Ketvirtajame skyriuje pateikiami septyni pagrindiniai dalykai: sąveikos procedūrų kūrimas; eismo naudojimo koordinavimo tarp infrastruktūros ir terminalų valdytojų gerinimas; prieigos prie infrastruktūros ir prie terminalų gerinimas; palankesnis krovininių traukinių aptarnavimas skirstant traukinių linijas ir valdant eismą; paslaugų kokybės krovinių koridoriuose stebėsena; reguliavimo institucijų bendradarbiavimas.

Krovinių koridoriaus naudojimo koordinavimo gerinimas leis padidinti tarptautinio krovinių vežimo pajėgumus mažesnėmis išlaidomis. Pavyzdžiui, pareiškėjams, prašantiesiems traukinių linijos skyrimo, numatomas „vieno langelio“ principas, nors prašymas susijęs su traukinių linijos skirtinguose tinkluose skyrimu. Iš poveikio vertinimo matyti, kad tinkamai koordinuojant terminalų ir pagrindinės infrastruktūros naudojimą smarkiai pagerėtų krovinių vežimo geležinkeliu padėtis. Dėl tokio koordinavimo sumažėtų traukinių prastovos prieš patenkant į terminalus arba į pagrindinę infrastruktūrą iš terminalų.

Dėl informacijos apie prieigos prie visų paslaugų, reikalingų tinkamam krovininių traukinių eismui užtikrinti, sąlygas ir taisykles kokybės bus galima nediskriminuojančiai naudotis visomis paslaugomis, kurias teikia krovinių koridoriaus infrastruktūros.

Krovininių ir keleivinių traukinių pusiausvyros klausimu svarbu užtikrinti, kad krovininiai traukiniai galėtų naudotis kokybiškomis ir patikimomis traukinių linijomis, o tarptautinių traukinių linijų atveju jos būtų sudarytos iš suderintų nacionalinių traukinių linijų. Šiame skyriuje taip pat nagrinėjamas geresnis krovininių traukinių aptarnavimas eismo naudojimo požiūriu. Pagrindinis šios srities uždavinys – suteikti garantijas, kad krovinių vežimui geležinkeliais infrastruktūros valdytojų teikiamos paslaugos būtų patikimos ir kokybiškos. Tokios garantijos, kurių krovinių vežimui geležinkeliais dar nesuteikiamos, keleivių vežimui turėtų daryti nedidelį poveikį. Be to, dėl jų neturėtų kilti pernelyg daug suvaržymų, galinčių pakenkti optimaliam infrastruktūros valdymui.

Visos prieš tai minėtos priemonės turi teigiamai paveikti krovinių vežimo geležinkeliais sektorių, jos turi būti pamatuotos ir nuolat analizuojamos. Todėl ketvirtame skyriuje numatyta, kad kiekvienam koridoriui turėtų būti nustatyti nuolat atnaujinami vertinimo rodikliai.

2008/0247 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[3],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[6],

kadangi:

(1) Pagal Lisabonos augimo ir užimtumo strategiją ir Bendrijos tvarios plėtros strategiją, geležinkelio vidaus rinkos, visų pirma krovinių vežimo srityje, sukūrimas yra esminis, siekiant tvaraus mobilumo pažangos.

(2) 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo[7] buvo svarbus etapas kuriant geležinkelio vidaus rinką.

(3) Kad nuo 2007 m. sausio 1 d. konkurencijai atviros vidaus ir tarptautinės krovinių vežimo geležinkeliais paslaugos galėtų konkuruoti su kitų rūšių transportu, būtina geros kokybės geležinkelio infrastruktūra, t. y. patikima infrastruktūra, kuria naudojantis būtų įmanoma teikti krovinių vežimo paslaugas prekybai priimtinamomis sąlygomis ir greičiu ir kad jos teikiamos paslaugos atitiktų vežėjų geležinkeliais prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

(4) 2008 m. balandžio 7–8 vykusiame Ministrų Tarybos posėdyje buvo prieita prie išvados, kad reikia skatinti veiksmingą infrastruktūrų panaudojimą ir, esant reikalui, gerinti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus taikant Europos ir nacionaliniais lygmenimis priimtas priemones, visų pirma – teisės aktus.

(5) Dėl konkurencingo krovinių vežimo geležinkelių tinklo, kuriuo krovininiai traukiniai galėtų kursuoti tinkamomis sąlygomis ir be sunkumų patekti iš vieno nacionalinio tinklo į kitą, būtų pagerintos infrastruktūros naudojimo sąlygos.

(6) Kad pradėtų veikti konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklas, jau įgyvendinamos geležinkelių infrastruktūros srities priemonės rodo, kad tarptautinių koridorių, patenkinančių specialius vieno ar keleto aiškiai nustatytų krovinių rinkos segmentų poreikius, sukūrimas yra tinkamiausias metodas.

(7) Konkurencingo krovinių vežimo geležinkelių tinklą kurti reikia derinant jį su Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) programa. Todėl reikalinga koordinuota abiejų tinklų plėtra, visų pirma – tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais koridorių integravimas į dabartinį TEN-T tinklą. Be to, Bendrijos lygmeniu reikėtų nustatyti vienodas šiems koridoriams taikomas taisykles. Esant reikalui, šių koridorių kūrimą galima būtų finansuoti pagal TEN-T programą[8].

(8) Krovinių vežimo koridorių atveju reikėtų užtikrinti tinkamą atitinkamų valstybių narių ir infrastruktūros valdytojų koordinavimą, suteikti pakankamą pirmenybę krovinių vežimui geležinkeliais, sukurti veiksmingas ir pakankamas jungtis su kitų rūšių transportu ir sudaryti tinkamas sąlygas krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų teikėjų konkurencijai.

(9) Krovinių vežimo koridoriaus sukūrimas turėtų būti apsvarstytas ir patvirtintas Bendrijos lygmeniu, remiantis aiškiai apibrėžta skaidria tvarka ir kriterijais, kuriais valstybėms narėms ir infrastruktūros valdytojams nebūtų apribojama laisvė patiems priimti jų konkretiems poreikiams pritaikytas priemones.

(10) Kad būtų skatinamas valstybių narių ir infrastruktūros valdytojų koordinavimas, kiekvieną koridorių turėtų prižiūrėti valdymo institucija, sudaryta iš infrastruktūros valdytojų, susijusių su tuo koridoriumi.

(11) Kad būtų atsižvelgta į rinkos poreikius, transporto koridoriaus kūrimo taisyklės turėtų būti pateiktos įgyvendinimo plane, kuriame turėtų būti nurodyti krovinių vežimui geležinkeliu patobulinti naudingi veiksmai ir jų įgyvendinimo grafikas. Be to, tam, kad būtų įsitikinta, jog krovinių vežimo koridoriaus kūrimui numatyti ar įgyvendinti veiksmai atitinka visų koridoriaus naudotojų poreikius ar lūkesčius, su tais naudotojais būtina nuolat konsultuotis pagal aiškiai nustatytą tvarką.

(12) Kad būtų užtikrinta krovinių vežimo koridoriuje esančių infrastruktūros pajėgumų darna ir tęstinumas, reikėtų koordinuoti atitinkamų valstybių narių ir infrastruktūros naudotojų investicijas į krovinių vežimo koridorių ir jas planuoti vadovaujantis koridoriaus poreikiais. Turėtų būti paskelbta investicijų programa, kad būtų užtikrintas koridoriuje galinčių veikti pareiškėjų informavimas. Į investicijas turėtų būti įtraukti projektai, susiję su sąveikių sistemų plėtra ir traukinių pajėgumo didinimu.

(13) Dėl tų pačių priežasčių kapitaliniai priežiūros darbai, kurių poveikis geležinkelio struktūros pajėgumams labai dažnai yra didelis, turėtų būti koordinuojami viso koridoriaus lygmeniu ir apie juos turi būti nuolat skelbiama.

(14) Taip pat būtina sukurti infrastruktūras ir sistemas, skirtas įvairiarūšio krovininio transporto paslaugų plėtrai, kad Bendrijoje būtų skatinamas krovinių vežimo geležinkeliais vystymas.

(15) Atitinkamos valstybės narės ir už krovinių vežimo koridorius atsakingos kompetentingos nacionalinės saugos institucijos gali sudaryti susitarimus dėl riedmenų ir mašinistų abipusio pripažinimo. Su krovinių vežimo koridoriumi susijusių valstybių narių saugos institucijos turėtų bendradarbiauti, kad tokie susitarimai būtų įgyvendinti.

(16) Siekiant palengvinti prašymų dėl infrastruktūros pajėgumų vidaus ir tarptautinėms krovinių vežimo geležinkeliais paslaugoms teikimą, kiekvieno koridoriaus atveju reikėtų vadovautis „vieno langelio“ principu. Todėl reikėtų remtis jau veikiančiomis priemonėmis, visų pirma tomis, kurias vykdo organizacija RailNetEurope , infrastruktūros valdytojų koordinatorius, teikiantis tarptautiniu krovinių vežimu užsiimantiems veiklos vykdytojams tam tikras paslaugas.

(17) Kadangi įvairių rūšių vežimo geležinkeliais tvarkaraščių planavimo laikas skiriasi, pageidautina užtikrinti, kad pajėgumų prašymai dėl krovinių vežimo nebūtų nepagrįstai apribojami dėl su keleivių vežimu susijusių prašymų, atsižvelgiant į jų atitinkamas socialines ekonomines vertes. Už infrastruktūros naudojimą imami mokesčiai turėtų skirtis priklausomai nuo skirtos traukinių linijos kokybės ir patikimumo.

(18) Traukiniams, vežantiems krovinius, kuriuos labai svarbu pristatyti per suplanuotą laiką, eismo trikdžių atveju turėtų būti teikiama pirmenybė.

(19) Kad krovinių koridoriuje būtų pakankama krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų teikėjų konkurencija, infrastruktūros pajėgumų prašyti reikėtų leisti ir kitiems pareiškėjams, ne tik geležinkelio įmonėms ar jų grupėms.

(20) Siekiant optimizuoti krovinių koridoriaus valdymą ir užtikrinti geresnį pralaidumą ir tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę, reikėtų, kad skirtinguose krovinių vežimo koridoriaus tinkluose esančių geležinkelio eismo kontrolės institucijų darbas būtų gerai koordinuotas. Kad būtų užtikrintas geresnis geležinkelio infrastruktūros naudojimas, reikėtų koordinuoti tokių infrastruktūrų ir strateginių terminalų, esančių visame krovinių vežimo koridoriuje, valdymą.

(21) Kad su visos pagrindinės krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros naudojimu susijusi informacija būtų lengviau prieinama ir kad prie tokios infrastruktūros būtų užtikrinta nediskriminacinė prieiga, reikėtų, kad visi tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų teikėjai galėtų susipažinti su tinklo nuostatais, kuriuose visa ši informacija būtų pateikta.

(22) Kad būtų galima objektyviai įvertinti veiksmų, kuriais siekiama sukurti krovinių vežimo koridorių, naudingumą ir užtikrinti veiksmingą tokių veiksmų stebėseną, reikėtų sukurti ir nuolat skelbti paslaugos koridoriuje vertinimo rodiklius.

(23) Kad gerąja patirtimi būtų keičiamasi veiksmingiau ir būtų užtikrinta veiksminga konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo valdymo stebėsena, reikėtų, Komisijai padedant, sustiprinti visų Bendrijos infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą.

(24) Kadangi šio reglamento tikslo – konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo sukūrimo – valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir to tikslo siekti geriau yra Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(25) Turėtų būti sukurtos tinkamos investicijų koordinavimo, pajėgumų ir eismo valdymo taisyklės, pagrįstos kokybiškas paslaugas krovinių vežimu tarptautiniame geležinkelio koridoriuje užsiimantiems veiklos vykdytojams turinčių teikti infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimu.

(26) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką.

(27) Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti sąlygas ir kriterijus, būtinus šiam reglamentui įgyvendinti. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas ir jį papildyti įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomos konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo, sudaryto iš tarptautinių konkurencingo krovinių vežimo geležinkelių koridorių (toliau – krovinių vežimo koridorių) sukūrimo ir organizavimo taisyklės. Juo nustatomos krovinių vežimo koridorių parinkimo ir organizavimo taisyklės ir bendrieji su investicijų planavimu ir pajėgumų bei eismo valdymu susiję principai.

2. Šis reglamentas taikomas geležinkelių infrastruktūrai, teikiant vidaus ir tarptautines vežimo geležinkeliais paslaugas, valdyti ir naudoti, išskyrus:

a) autonominius vietinius ir regioninius tinklus, kai teikiamos keleivių vežimo geležinkelių infrastruktūra paslaugos;

b) tinklus, skirtus vien tik miesto ar priemiestinėms keleivių vežimo paslaugoms teikti;

c) regioninius tinklus, kuriais naudojasi tik geležinkelio įmonė, kuriai netaikoma Direktyva 91/440/EEB[9], regioninėms krovinių vežimo paslaugoms teikti tol, kol tinklo pajėgumų nepaprašo kitas pareiškėjas;

d) vien tik infrastruktūros savininko krovinių vežimo reikmėms skirtą privačią geležinkelių infrastruktūrą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamos Direktyvos 2001/14/EB 2 straipsnyje nustatytos apibrėžtys.

2. Be 1 straipsnyje nurodytų apibrėžčių vartojamos šios apibrėžtys:

a) „krovinių vežimo koridorius“ – visos valstybių narių, o reikalui esant – ir kitų Europos šalių, teritorijoje esančios geležinkelio linijos, jungiančios vieną ar kelis strateginius terminalus su kitu ar keliais strateginiais terminalais, sudarytos iš pagrindinio ir alternatyvių kelių bei juos jungiančių bėgių; kuriose yra geležinkelio infrastruktūros ir jų įranga krovinių terminaluose, skirstymo stotys ir traukinių formavimo įrenginiai bei privažiavimo prie jų keliai;

b) „įgyvendinimo planas“ – dokumentas, kuriame numatyta strategija, veiksmai ir priemonės, kurias suinteresuotosios šalys ketina įgyvendinti ar taikyti, kad per tam tikrą laiką būtų išvystyta pakankama veikla, reikalinga krovinių vežimo koridoriui sukurti.

c) „kapitaliniai priežiūros darbai“ – bet kokie geležinkelių infrastruktūros ir jos įrangos, reikalingos traukinių eismui krovinių vežimo koridoriuje užtikrinti, remonto darbai, kai remiantis Direktyvos 2001/14/EB 28 straipsniu rezervuojami infrastruktūros pajėgumai.

d) „terminalas“– krovinių vežimo koridoriuje esanti įranga, specialiai pritaikyta kroviniams krauti į krovininius traukinius ir (arba) jiems iškrauti bei sujungti krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas su kelių, jūrų, upių ir oro transporto paslaugomis arba pritaikyta krovininiams sąstatams formuoti arba performuoti.

e) „strateginis terminalas“ – krovinių vežimo koridoriuje esantis terminalas, atviras visiems pareiškėjams, kurio vaidmuo krovinių vežimo koridoriuje krovinių vežimui geležinkeliais yra svarbus;

f) „vienas langelis“ – krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojų įsteigta bendra institucija, kurioje pareiškėjai gali vienoje vietoje iš karto pateikti prašymą skirti traukinio liniją, susijusią su maršrutu, kertančiu bent vieną valstybės sieną.

II SKYRIUS KONKURENCINGO KROVINIŲ VEŽIMO EUROPOS GELEŽINKELIAIS TINKLO KONCEPCIJA IR VALDYMAS

3 straipsnis

Krovinių vežimo koridorių parinkimas

1. Krovinių vežimo koridoriaus paskirtis – sudaryti galimybę teikti tarptautines ir vidaus vežimo geležinkeliais paslaugas bent dviejų valstybių narių teritorijoje. Tokio koridoriaus ypatumai:

a) jis yra TEN-T dalis;

b) dėl jo pastebimai vystosi krovinių vežimas geležinkeliu;

c) jis pagrįstas socialine ekonomine analize, iš kurios matyti poveikis transporto sistemoms grandims, kuriose krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros pajėgumų skyrimas pastebimai paveikia krovinių ir keleivių vežimą. Į analizę įtraukiami pagrindiniai išorinių išlaidų poveikiai;

d) jis paremtas įgyvendinimo planu.

2. Krovinių vežimo koridoriaus kūrimą ar keitimą siūlo atitinkamos valstybės narės. Tuo tikslu Komisijai jos pateikia kartu su atitinkamais infrastruktūros valdytojais parengtą pasiūlymą, atsižvelgusios į priede pateiktus kriterijus.

3. Krovinių vežimo koridoriai kuriami vadovaujantis tokiomis taisyklėmis:

a) ne vėliau kaip praėjus metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, kiekviena valstybė narė, turinti bent dvi sausumos sienas su kitomis dvejomis valstybėmis narėmis, turi būti pasirengusi vykdyti bent vieną pasiūlymo projektą, susijusį su krovinių vežimo koridoriumi jos teritorijoje;

b) ne vėliau kaip praėjus trims metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, kiekvienos valstybės narės teritorijoje turi būti:

i) krovinių vežimo koridorius,

ii) du krovinių vežimo koridoriai, jei toje valstybėje narėje krovinių vežimo intensyvumas geležinkeliu yra 30 mlrd. tonų kilometrų per metus ar didesnis,

iii) trys krovinių vežimo koridoriai, jei toje valstybėje narėje krovinių vežimo intensyvumas geležinkeliu yra 70 mlrd. tonų kilometrų per metus ar didesnis.

4. Ne vėliau kaip praėjus metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, Komisija išnagrinėja 2 dalyje minėtus krovinių vežimo koridorių kūrimo pasiūlymus, ir, taikydama 18 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo tvarką, priima sprendimą dėl preliminaraus krovinių vežimo koridorių tinklo. Nagrinėjant atsižvelgiama į priede pateiktus kriterijus.

5. Į krovinių vežimo koridorių gali būti įtrauktos kitų Europos šalių tinklų dalys. Tokiu atveju minėtos dalys turi derėti su TEN-T politika.

6. Remiantis krovinių vežimo koridoriaus kūrimo ar pakeitimo pasiūlymais, 4 dalyje numatytas koridorių tinklas palaipsniui keičiamas ir papildomas, jei Komisija priima tokį sprendimą taikydama 18 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo tvarką. Valstybių narių pasiūlymai nagrinėjami atsižvelgiant į priede pateiktus kriterijus.

7. Jei dviems ar kelioms valstybėms narėms iškyla su krovinių vežimo koridoriaus kūrimu ar keitimu susijusių sunkumų dėl jų teritorijoje esančios geležinkelių infrastruktūros, Komisija, vienai iš suinteresuotųjų valstybių narių prašant, tuo klausimu konsultuojasi su 18 straipsnyje numatytu komitetu. Komiteto nuomonė perduodama atitinkamoms valstybėms narėms. Siekdamos išspręsti problemą, atitinkamos valstybės narės į šią nuomonę atsižvelgia.

9. Su priedo pakeitimais susijusios bendro pobūdžio priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti, patvirtinamos laikantis 18 straipsnio 4 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

4 straipsnis

Krovinių vežimo koridorių valdymas

1. Su krovinių vežimo koridoriumi susijusios valstybės narės bendradarbiauja, kad krovinių vežimo koridorius būtų kuriamas pagal jo įgyvendinimo planą. Jos nustato pagrindinius tikslus, kurių bus siekiama naudojant krovinių vežimo koridorių, ir įsitikina, kad įgyvendinimo plane tokie tikslai yra numatyti.

2. Kiekvieno krovinių vežimo koridoriaus atveju atitinkami infrastruktūros valdytojai, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/14/EB 2 straipsnyje, sukuria valdymo instituciją, atsakingą už krovinių vežimo koridoriaus įgyvendinimo plano nustatymą, vadovavimą įgyvendinimui ir atnaujinimą. Valdymo institucija už savo veiklą nuolat atsiskaito atitinkamoms valstybėms narėms, o reikalui esant – į krovinių vežimo koridorių įtrauktų TEN-T prioritetinių projektų Europos koordinatoriams, numatytiems Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1692/96/EB[10] 17a straipsnyje.

3. Valdymo institucija yra nepriklausomas juridinis asmuo. Ji gali būti sudaryta kaip Europos ekonominių interesų grupė, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2137/85[11], ir turėti tokios grupės statusą.

4. Institucijos direktorių ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui skiria valdymo institucijos nariai.

5. Sudaroma krovinių vežimo koridoriaus strateginių terminalų, numatytų 9 straipsnyje, valdytojų ir savininkų darbo grupė. Ji gali pareikšti nuomonę dėl bet kokio valdymo institucijos pateikto pasiūlymo, turinčio tiesioginių pasekmių su strateginiais terminalais susijusioms investicijoms ir tų terminalų valdymui. Valdymo institucija negali priimti tokiai nuomonei prieštaraujančio sprendimo.

5 straipsnis

Krovinių vežimo koridoriaus kūrimo priemonės

1. Į valdymo institucijos patvirtintą įgyvendinimo planą įtraukiama:

a) krovinių vežimo koridoriaus aprašymas ir priemonių, reikalingų krovinių vežimo koridoriui sukurti, įgyvendinimo programa;

b) pagrindiniai trečioje dalyje numatyto rinkos tyrimo elementai;

c) valdymo institucijos tikslai, susiję su krovinių vežimo koridoriaus veikla, išreikšta paslaugų kokybe ir krovinių vežimo koridoriaus pajėgumais, remiantis 16 straipsniu;

d) krovinių vežimo koridoriaus veiklos kūrimo ir gerinimo programa, numatyta šio straipsnio 3 dalyje.

2. Įgyvendinimo planas nuolat patikslinamas, atsižvelgiant į jame numatytų priemonių įgyvendinimą, į krovinių vežimo koridoriaus krovinių vežimo geležinkeliu rinką ir į remiantis 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis išmatuotus rodiklius.

3. Atliekamas rinkos tyrimas. Jis susijęs su faktiškai konstatuotu ir planuojamu eismu krovinių vežimo koridoriuje ir su prie jo prijungtomis transporto sistemos grandimis. Tyrimu nustatoma, kaip keičiasi skirtingų rūšių eismas – tiek krovinių vežimo, tiek keleivių. Į šį tyrimą įtraukiami pagrindiniai 3 straipsnio c punkte numatytos socialinės ekonominės analizės elementai. Tyrimas atnaujinamas ne rečiau kaip kartą per metus. Tyrimo rezultatai naudojami krovinių vežimo koridoriaus įgyvendinimo planui koreguoti.

4. Sudaroma krovinių vežimo koridoriaus veiklos kūrimo ir gerinimo programa. Šioje programoje yra numatyti bendri tikslai, techniniai sprendimai ir geležinkelio infrastruktūros bei jos įrengimų darbų grafikas 7–16 straipsniuose numatytoms priemonėms įgyvendinti.

6 straipsnis

Tarimasis su pareiškėjais

1. Kad galintys naudoti krovinių vežimo koridorių pareiškėjai, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/14/EB 2 straipsnyje, galėtų tinkamai dalyvauti, valdymo institucija įsteigia konsultacijų mechanizmus.

2. Su krovinių vežimo koridorių naudosiančiais pareiškėjais valdymo institucija tariasi prieš patvirtindama įgyvendinimo planą ir jį įgyvendinant. Iškilus valdymo institucijos ir pareiškėjų nesutarimams, pareiškėjai gali kreiptis į Komisiją, kuri tuo klausimu tariasi su 18 straipsnio 1 dalyje numatytu komitetu, laikydamasi 18 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos.

III SKYRIUS INVESTICIJOS Į KROVINIŲ VEŽIMO KORIDORIŲ

7 straipsnis

Investicijų planavimas

1. Valdymo institucija parengia ir patvirtina:

a) investicijų į krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūrą bendrąjį ilgalaikį planą, t. y. ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui;

b) esant reikalui – investicijų į krovinių vežimo koridorių bendrąjį vidutinės trukmės planą (ne trumpesniam kaip 2 metų laikotarpiui).

Investicijų planuose numatomas projektų, skirtų krovinių vežimo koridoriuje esančiai geležinkelio infrastruktūrai ir jos įrangai plėtoti, atnaujinti ar pertvarkyti, ir susijusių finansinių poreikių sąrašas.

2. Pirmoje dalyje numatytuose investicijų planuose turi būti strategija, susijusi su sąveikių sistemų krovinių vežimo koridoriuje plėtojimu, kuris atitinka pagrindinius reikalavimus ir geležinkelio tinklams taikomas technines sąveikos specifikacijas, apibrėžtas Direktyvoje 2008/57/EB[12]. Tokia strategija turi būti paremta tų sistemų plėtojimo išlaidų ir pelno analize. Ji turi derėti su nacionaliniais ir europiniais sąveikių sistemų plėtojimo planais, ypač su Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) plėtojimo planu.

3. Esant reikalui, investicijų planuose pažymima, koks yra numatomas Bendrijos įnašo dydis pagal TEN-T programą ir pagrindžiamas tokių planų strategijos suderinamumas su minėta programa.

4. Pirmoje dalyje minimi investicijų planai taip pat apima strategiją, susijusią su krovininių traukinių, galinčių važiuoti krovinių vežimo koridoriumi, pajėgumų didėjimu. Ji gali būti paremta krovinių vežimo koridoriumi važiuojančių sąstatų ilgio, gabaritų, ašių apkrovos didinimu.

5. Pirmoje dalyje minimi investicijų planai skelbiami 15 straipsnyje minimame dokumente ir yra nuolat atnaujinami. Jie yra krovinių vežimo koridoriaus įgyvendinimo plano dalis.

8 straipsnis

Kapitaliniai priežiūros darbai

Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai bent vieną kartą per metus koordinuoja infrastruktūros ir jos įrangos kapitalinių priežiūros darbų planavimą.

9 straipsnis

Strateginiai terminalai

1. Kartu su 4 straipsnio 5 dalyje numatyta darbo grupe valdymo institucija tvirtina strategiją, susijusią su strateginių terminalų plėtra, kad jie atitiktų krovinių vežimo koridoriumi vežamų krovinių poreikius.

2. Valdymo institucija imasi tinkamų priemonių šiai strategijai įgyvendinti. Valdymo institucija strategiją reguliariai persvarsto.

IV SKYRIUS KROVINIŲ VEŽIMO KORIDORIAUS VALDYMAS

10 straipsnis

Vienas langelis tarptautinių traukinių linijų paraiškoms pateikti

1. Valdymo institucija taiko „vieno langelio“ principą traukinių linijų paraiškoms, kai krovininio traukinio maršrutas krovinių vežimo koridoriumi kerta bent vieną valstybinę sieną, pateikti.

2. Paraiška, kaip prašoma suteikti traukinio liniją krovininiam traukiniui, kurio maršrutas krovinių vežimo koridoriuje kerta bent vieną valstybinę sieną ar driekiasi keliais tinklais, pateikiama naudojantis 1 dalyje numatytu „vieno langelio“ principu.

3. Šio reglamento 17 straipsnyje numatytos reguliavimo institucijos stebi, kad „vieno langelio“ veikla būtų skaidri ir nediskriminuojanti.

11 straipsnis

Prioritetinis krovinių vežimas

1. Valdymo institucija nustato krovinių vežimo klases, kurios galioja visame krovinių vežimo koridoriuje. Ne mažiau kaip viena iš šių klasių (toliau – prioritetinis krovinių vežimas) taikoma kroviniams, kurie turi būti vežami ir pristatomi laikantis griežtų terminų.

2. Esant reikalui, krovinių vežimo klasių nustatymo kriterijai patvirtinami remiantis 18 straipsnio 3 dalyje numatyta reguliavimo tvarka.

12 straipsnis

Krovininiams traukiniams skiriamos traukinių linijos

1. Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/14/EB 20 straipsnio 2 dalies, krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai, remdamiesi konstatuotu krovinių vežimo srauto dydžiu ir 5 straipsnio 1 dalyje numatytu rinkos tyrimu, prieš prasidedant metams, kai nustatomas tarnybinis traukinių tvarkaraštis, kaip numatyta Direktyvos 2001/14/EB 18 straipsnyje, rezervuoja prioritetiniam krovinių vežimui traukiniais reikalingus pajėgumus ateinantiems metams.

2. Infrastruktūros valdytojai turi rezervinių pajėgumų, kuriuos jie turi numatyti galutiniame sudarytame tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje, kad galėtų greitai ir tinkamai reaguoti į ad hoc pajėgumų, numatytų Direktyvos 2001/14/EB 23 straipsnyje, prašymus. Tie pajėgumai turi būti pakankami, kad paraiškos traukinių linijai gauti galėtų būti patenkintos užtikrinant tinkamą skiriamos traukinių linijos kokybę kelionės laiko ir krovinių vežimui pritaikyto tvarkaraščio atžvilgiu.

4. Traukinių linijos, skirtos operacijoms su kroviniais atlikti, kelionės laiko atžvilgiu gali būti skirtingos kokybės. Už su tokių traukinių linijų susijusios infrastruktūros naudojimą imami mokesčiai gali skirtis priklausomai nuo siūlomos kokybės, remiantis Direktyvos 2001/14/EB 7 ir 8 straipsniais.

5. Išskyrus force majeure atvejus, prioritetiniam krovinių vežimui skirta traukinių linija negali būti anuliuota likus mažiau nei 3 mėnesiams iki jos numatyto laiko tarnybiniame tvarkaraštyje, jei pareiškėjas nedavė sutikimo tokiam anuliavimui.

6. Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai ir 4 straipsnio 5 dalyje numatyta darbo grupė nustato tvarką, kad būtų užtikrintas optimalus geležinkelio infrastruktūros pajėgumų skyrimo ir strateginių terminalų, numatytų 9 straipsnyje, pajėgumų skyrimo koordinavimas.

13 straipsnis

Patvirtinti pareiškėjai

Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/14/EB 16 straipsnio 1 dalies, pareiškėjai, išskyrus geležinkelio įmones ir tarptautines geležinkelio įmonių grupes, gali pateikti traukinio linijų paraišką kroviniams vežti, jei traukinio linijos susijusios su viena ar keliomis krovinių vežimo koridoriaus atkarpomis.

14 straipsnis

Eismo valdymas

1. Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai nustato ir 3 straipsnyje bei Direktyvos 2001/14/EB I priede minėtuose tinklo nuostatuose paskelbia skirtingų rūšių eismo prioritetų taisykles, taikomas krovinių vežimo koridoriuje esant eismo trikdžiams.

2. Pirmoje dalyje numatytose prioritetų taisyklėse turi būti bent numatyta, kad traukinių linija, skirta prioritetinio krovinių vežimo traukiniui, kuris laikosi pirminių jam skirtos linijos nuostatų, negali būti skirta kitam traukiniui ar pakeista, išskyrus atvejus, kai pirminis linijos gavėjas sutinka, kad linija būtų paskirta kitam traukiniui ar pakeista.

3. Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai nustato eismui valdyti taikomą koordinavimo tvarką krovinių vežimo koridoriuje.

4. Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai ir 4 straipsnio 5 dalyje numatyta darbo grupė nustato tvarką, kad būtų užtikrintas optimalus geležinkelio infrastruktūros ir strateginių terminalų, numatytų 9 straipsnyje, naudojimo koordinavimas.

15 straipsnis

Informacija apie krovinių vežimo koridoriaus naudojimo sąlygas

Valdymo institucija parengia ir paskelbia dokumentą, į kurį įtraukti:

a) visi duomenys, esantys nacionalinių tinklų, susijusių su krovinių vežimo koridoriumi, nuostatuose, parengtuose remiantis Direktyvos 2001/14/EB 3 straipsnyje numatyta tvarka;

b) strateginių terminalų sąrašas ir jų ypatybės bei visa informacija apie prieigos prie strateginių terminalų sąlygas ir taisykles.

16 straipsnis

Paslaugų kokybė krovinių vežimo koridoriuje

1. Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai visame krovinių vežimo koridoriuje užtikrina veiklos rezultatų gerinimo sistemos, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/14/EB 11 straipsnyje, darną.

2. Kad krovinių vežimo koridoriuje būtų galima įvertinti tarptautinių ir nacionalinių vežimo geležinkeliu paslaugų kokybę, valdymo institucija nustato krovinių vežimo koridoriaus vertinimo rodiklius ir juos skelbia ne rečiau kaip kartą per metus.Esant reikalui, pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą nustatomos tokių rodiklių taikymo taisyklės.

17 straipsnis

Reguliavimo institucijos

1. Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnyje numatytos krovinių vežimo koridoriaus klausimais kompetentingos reguliavimo institucijos bendradarbiauja, prižiūrėdamos tarptautinę infrastruktūros valdytojų ir pareiškėjų veiklą krovinių vežimo koridoriuje. Jos konsultuojasi tarpusavyje ir keičiasi informacija. Esant reikalui, jos pareikalauja reikalingų duomenų iš savo valstybės narės infrastruktūros valdytojų.

2. Jei kuris nors pareiškėjas pateikia skundą dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarptautinių paslaugų kokybės arba kai vyksta tyrimas, atitinkama reguliavimo institucija konsultuojasi su valstybės narės, kurios teritorija eina atitinkamas krovinių vežimo koridorius, reguliavimo institucija, ir, prieš priimdama sprendimą, paprašo pateikti reikalingą informaciją. Kitos reguliavimo institucijos pateikia visą informaciją, kurios reikalauti jos pačios turi teisę pagal savo valstybės įstatymus. Esant reikalui, skundą gavusi ar tyrimą pradėjusi reguliavimo institucija perduoda bylą kompetentingai reguliavimo institucijai, kad būtų imtasi su suinteresuotomis šalimis susijusių priemonių.

V SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

4. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

19 straipsnis

Bendradarbiavimas

Infrastruktūros valdytojai bendradarbiauja, kad šis reglamentas būtų įgyvendintas. Jie keičiasi savo patirtimi, kad ji būtų taikoma visoje Bendrijoje. Jų bendradarbiavimą remia Komisija. Tuo tikslu Komisija įsteigia savo vadovaujamą infrastruktūros valdytojų darbo grupę.

20 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata

Esant reikalui, valstybės narės gali nukrypti nuo šio reglamento nuostatų. Tuo tikslu jos Komisijai atsiunčia motyvuotą prašymą. Komisija, remdamasi 18 straipsnio 2 dalyje numatyta konsultavimo tvarka, priima sprendimą, atsižvelgdama į valstybės narės, pateikusios prašymą, geografinę padėtį ir į krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų išvystymą joje.

21 straipsnis

Įgyvendinimo stebėsena

Atitinkamos valstybės narės sukūrus krovinių vežimo koridorių kas dvejus metus Komisijai pateikia dokumentus su 4 straipsnio 1 dalyje numatyto valstybių narių bendradarbiavimo rezultatais. Komisija išnagrinėja šiuos dokumentus ir apie tai praneša 18 straipsnyje numatytam komitetui.

22 straipsnis

Ataskaita

Komisija nuolat tikrina, kaip šis reglamentas įgyvendinamas. Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija ataskaitą pirmą kartą pateikia nuo šio reglamento įsigaliojimo praėjus penkeriems metams, vėliau – kas trejus metus.

23 straipsnis

Persvarstymas

Jei persvarstant TEN-T gaires, kaip numatyta Sprendimo Nr. 1692/96/EB 18 straipsnio 3 dalyje, Komisija nutars, kad šį reglamentą reikėtų pritaikyti prie minėtų gairių, Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateiks pasiūlymą, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti šį reglamentą.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje [data]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS Pasiūlymų krovinių vežimo koridoriui kurti vertinimo kriterijai

Trečiame straipsnyje numatytas krovinių vežimo koridorių parinkimas ir konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliais tinklo atnaujinimas atliekami remiantis tokiais kriterijais:

1. gautas atitinkamų valstybių narių ketinimo laiškas, kuriuo patvirtinamas apsisprendimas sukurti krovinių vežimo koridorių;

2. krovinių vežimo koridorius yra TEN-T dalis;

3. jei krovinių vežimo koridoriaus maršrutas sutampa su vieno ar kelių TEN-T prioritetinių projektų[13] atkarpa (ar tokios atkarpos dalimi), ta atkarpa įtraukiama į krovinių vežimo koridorių, išskyrus atvejus, kai atkarpa skirta keleivių vežimo maršrutui;

4. siūlomas kurti krovinių vežimo koridorius eina per ne mažiau kaip trijų valstybių narių teritorijas arba per ne mažiau kaip dviejų valstybių narių teritorijas, jei atstumas tarp siūlomo krovinių vežimo koridoriaus aptarnaujamų geležinkelio mazgų didesnis nei 500 km;

5. krovinių vežimo koridoriaus ekonominis pagrįstumas bei socialinė ir ekonominė nauda;

6. valstybių narių pasiūlytų kurti krovinių vežimo koridorių tarpusavio suderinamumas, siekiant sukurti konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklą;

7. suderinamumas su esančiais Europos geležinkelio tinklais, pvz., ERTMS koridoriais ir RailNetEurope koridoriais;

8. geros jungtys su kitų rūšių transportu, visų pirma dėl tinkamo strateginių terminalų tinklo, įskaitant jūrų uostuose ar žemyno gilumoje esančius terminalus;

9. būdas, siūlomas 4–16 straipsnių nuostatoms įgyvendinti.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkamos politikos sritys ir susijusi veikla:

06 antraštinė dalis: Energetika ir transportas

Veikla: „Vidaus, oro ir jūrų transportas“ (06 02 skyrius)

Tikslas: „Užtikrinti transporto paslaugų vidaus rinkos įgyvendinimą“

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės [veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)] su pavadinimais

Nėra

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė

Pasiūlymo nuostatos laiko atžvilgiu iš esmės neribotos. Jų įgyvendinimas gali būti padalintas į du laikotarpius: 2010 m. (reglamento įsigaliojimas) – 2013 m. (valstybių narių pasiūlymų krovinių vežimo koridoriams kurti patvirtinimo terminas) ir po 2013 m. Ši pažyma susijusi su 2009–2013 m. ir 2014–2015 m. laikotarpiais, kurių finansinis poveikis galės kartotis vėlesniais metais.

3.3. Biudžeto ypatybės

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

NPI | NDIF[14] | NĖRA | NĖRA | NĖRA | NĖRA |

NPI | DIF | NĖRA | NĖRA | NĖRA | NĖRA |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | Iš viso |

Veiklos išlaidos[15] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[16] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDA) | 8.2.4. | c |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c |

Mokėjimų asignavimai | b+c |

Administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą[17] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,183 | 0,183 | 0,183 | 0,183 | 0,122 | 0,122 | 0,976 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | 0,08 | 0,08 | 0,08 | 0,08 | 0,06 | 0,06 | 0,44 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0,263 | 0,263 | 0,263 | 0,263 | 0,182 | 0,182 | 1,416 |

Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0,263 | 0,263 | 0,263 | 0,263 | 0,182 | 0,182 | 1,416 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n+1 | n+2 | n+3 | n+4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f |

Iš viso ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

X Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[18] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Mln. eurų (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-metai] | Situation après l'action |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 1,5 | 1,5 | 1,5 | 1,5 | 1,5 | 2 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Krovinių vežimo koridorių sukūrimo pasiūlymų įvertinimas ir pasiūlymo nuostatų įgyvendinimo tikrinimas.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Krovinių vežimo geležinkelių plėtrai reikia, kad operatoriams būtų suteikta geros kokybės ir patikima infrastruktūra, valdoma, jei reikia, vadovaujantis tarptautiniu mastu. Kad tokį tikslą būtų galima pasiekti, kad būtų pagerintas infrastruktūrų nacionalinių valdytojų bendradarbiavimas (o platesniu mastu – infrastruktūrų valdymas) ir jam būtų vadovaujama, reikia, kad veiksmų imtųsi Bendrija.

Įgyvendinant pasiūlymą būtų prisidedama prie optimalaus transeuropinio transporto tinklo naudojimo ir prie minėtos TEN-T programos veiksmingumo.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Užtikrinti transporto paslaugų vidaus rinkos įgyvendinimą.

Pasiūlymu valstybių narių prašoma sukurti tarptautinius konkurencingo krovinių vežimo geležinkelių koridorius. Tokių koridorių veikimas grindžiamas keturiais principais: infrastruktūros naudojimo koordinavimo sustiprinimu; investicijų koordinavimu; įvairiarūšių jungčių plėtra; informacijos apie prieigos prie infrastruktūros sąlygas skaidrumu; palankesniu krovinių vežimo šiais koridoriais aptarnavimu.

Pagal reglamento pasiūlymą įsteigtas komitetas bus įtrauktas į koridorių parinkimo procesą ir, esant reikalui, į reguliavimo procedūrą.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai).

( Centralizuotas valdymas:

( Tiesioginis, vykdomas Komisijos

( Netiesioginis, deleguojama:

( vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) ar įstaigai (-oms), teikiančiai (-čioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėjimo sistema

Nuostatų įgyvendinimo prižiūrės Transporto ir energetikos GD bei pasiūlyme numatytas komitetas.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex -ante vertinimas

Teisės aktų pasiūlymai parengti remiantis ekspertų grupės, kurią Komisija subūrė ir su kuria konsultavosi 2008 m. pirmąjį pusmetį, ataskaita (ataskaita bus paskelbta tuo pat metu, kaip ir pasiūlymas).

Be to, siūlomų nuostatų poveikio vertinimas buvo atliktas ir patvirtintas 2008 m. trečiajame ketvirtyje.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis).

Pasiūlymas taip pat pagrįstas su prioritetinių koridorių diegiant ERTMS, vadinamųjų ERTMS koridorių, susijusia patirtimi (žr. pasiūlymo poveikio vertinimą).

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Pasiūlyme numatoma jo įgyvendinimo vertinimą atlikti kas dvejus metus.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Informacijos nėra.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Informacijos nėra.

8.2. Administracinės išlaidos

8.2.1. Žmogiškųjų išteklių skaičius ir tipas

Pareigų rūšis | Darbuotojai, skiriami priemonei įgyvendinti iš esamų arba papildomų išteklių (darbo vietų arba visos darbo dienos ekvivalentų skaičius) |

2010 metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[20] (XX 01 01) | A*/AD | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 |

B*, C*/AST | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 |

Darbuotojai, finansuojami[21] pagal XX 01 02 str. |

Kiti darbuotojai, finansuojami[22] pagal XX 01 04/05 str. |

IŠ VISO | 1,5 | 1,5 | 1,5 | 1,5 | 1 | 1 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Komisija bus atsakinga už tris pagrindinius uždavinius:

– valstybių narių pasiūlymų krovinių vežimo koridoriams kurti įvertinimą ;

– pasiūlymo nuostatų įgyvendinimo stebėseną;

– įgyvendinimo ataskaitų rengimą.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

X Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti.

( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams

( Darbo vietų, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2010 metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n + 5 metai ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (06 01 01) | 0,183 | 0,183 | 0,183 | 0,183 | 0,122 | 0,122 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguoti nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,183 | 0,183 | 0,183 | 0,183 | 0,122 | 0,122 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai |

Žmogiškųjų ir finansinių išteklių poreikiai padengiami iš Transporto ir energetikos GD metinio biudžeto atsižvelgiant į biudžeto suvaržymus.

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 straipsnį |

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) |

2010 metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n + 5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai | 0,08 | 0,08 | 0,08 | 0,08 | 0,06 | 0,06 | 0,42 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,08 | 0,08 | 0,08 | 0,08 | 0,06 | 0,06 | 0,42 |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą |

[1] COM(2006) 314 galutinis, 2006 06 22.

[2] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas COM

[3] OL C […], […], p. […].

[4] OL C […], […], p. […].

[5] OL C […], […], p. […].

[6] .... Europos Parlamento nuomonė ir .... Tarybos bendroji pozicija.

[7] OL L 75, 2001 3 15, p. 29.

[8] OL L 228, 1995 9 23, p. 1, iš dalies pakeistas EP ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1655/1999 (OL L 197, 1999 7 29, p. 1) ir EP ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 807/2004 (OL L 143, p. 46, 2004 4 30).

[9] OL L 237, 1991 8 24, p. 25.

[10] OL L 228, 1996 9 9.

[11] OL L 199, 1985 7 31, p. 1.

[12] OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

[13] Numatyti Komisijos sprendimo 1692/96/EB III priede.

[14] Nediferencijuoti asignavimai.

[15] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[16] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[17] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[18] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[19] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[20] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[21] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[22] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.