Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008PC0595

    Pasiūlymas Tarybos reglamentas kuriuo Bendrijos žvejybos laivams nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2009 ir 2010 m.

    /* KOM/2008/0595 galutinis */

    52008PC0595

    Pasiūlymas Tarybos reglamentas kuriuo Bendrijos žvejybos laivams nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2009 ir 2010 m. /* KOM/2008/0595 galutinis */


    [pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

    Briuselis, 2008.10.1

    KOM(2008) 595 galutinis

    Pasiūlymas

    TARYBOS REGLAMENTAS

    kuriuo Bendrijos žvejybos laivams nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2009 ir 2010 m.

    (pateikta Komisijos)

    AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

    1. PASIūLYMO APLINKYBėS |

    110 | Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Giliavandenių žuvų ištekliai – tai žuvys, gaudomos vandenyse, esančiuose už pagrindinių kontinentinių šelfų žvejybos plotų ribų. Tokie žuvų ištekliai pasiskirsto aplink kontinentinius šlaitus arba yra susiję su povandeniniais kalnais. Šių rūšių žuvys yra lėtai augančios, todėl per didelis šių išteklių eksploatavimas joms gali padaryti didelės žalos. 2007 ir 2008 m. giliavandenių žuvų žvejybos galimybės nustatytos 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2015/2006, nustatančiame Bendrijos žvejybos laivams tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2007 ir 2008 metais[1]. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (toliau – TJTT, angl. ICES) teikia mokslines rekomendacijas dėl giliavandenių žuvų išteklių kas dvejus metus. Naujausios tokios rekomendacijos pateiktos 2008 m. birželio mėn., jose nurodomas 2009–2010 m. siūlomo bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (toliau – BLSK, angl. TACs) pagrindas. Šioje rekomendacijoje teigiama, kad dauguma naudojamų giliavandenių žuvų išteklių yra naudojami jų netausojant. Šiame pasiūlyme numatyta galimybė sumažinti BLSK atitinka pagrindinį TJTT rekomendacijų principą nedelsiant sumažinti žvejybos mastus nustatytuose giliavandenių žuvų žvejybos rajonuose, jeigu juose negalima užtikrinti tausojančios žuvininkystės. Remiantis TJTT turimais duomenimis tokios išvados negalima padaryti nė dėl vieno žvejybos ploto, kuriam taikomas šis pasiūlymas. TJTT taip pat nuolat rekomenduoja giliavandenių žuvų išteklių pastangų valdymą, atsižvelgiant į mišrius žvejybos rajonus. Vis dėlto laimikio apribojimai laikomi naudinga papildoma priemone ir todėl Komisija įvedė laimikio reguliavimo pasiūlymų teikimo praktiką, gavus mokslinių įrodymų. Bet kuriuo atveju Komisija įsipareigojo persvarstyti ir prireikus pakeisti pastangų valdymo tvarką, taikomą giliavandenių žuvų išteklių žvejybos rajonams, teikdama atskirus atitinkamus pasiūlymus. Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes laikantis TJTT pateiktų mokslinių rekomendacijų. |

    120 | Bendrosios aplinkybės 2007 ir 2008 m. giliavandenių žuvų žvejybos galimybės buvo nustatytos 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2015/2006, nustatančiame Bendrijos žvejybos laivams tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2007 ir 2008 metais. Kadangi būtina skubiai užtikrinti šių rūšių apsaugą, būtų priimtina tokias priemones įgyvendinti vienašališkai, kartu siekiant sudaryti susitarimus dėl suderintų priemonių taikymo atitinkamose regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (Žvejybos Šiaurės Rytų Atlanto komisija, angl. NEAFC) su kitomis susijusiomis šalimis. Žvejybos galimybių nustatymas ir paskyrimas priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Bendrijos įsipareigojimas tausojančiai naudoti gyvuosius vandens išteklius kyla iš 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 2 straipsnyje nustatytų įpareigojimų. Tokios žvejybos galimybės turėtų būti suderintos su tarptautiniais susitarimais dėl prevencinio žuvininkystės valdymo ir tausojančio naudojimo, įskaitant Jungtinių Tautų susitarimą dėl dviejų ar daugiau valstybių vandenyse randamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo. |

    139 | Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2015/2006, nustatantis Bendrijos žvejybos laivams tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2007 ir 2008 metais. |

    140 | Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Siūlomos priemonės parengtos atsižvelgiant į Bendros žvejybos politikos tikslus ir suderintos su Bendrijos vykdoma tvariosios plėtros politika. Užtikrintas suderinamumas su Bendrijos aplinkos politika, visų pirma mažinant žuvų mirtingumą, kaip pagrindinė priemonė išsaugoti biologinę įvairovę, taip pat mažinant iškrovimą dėl priegaudos kvotų taikymo. |

    2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

    211 | Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Šiaurės jūros regioninė patariamoji taryba (toliau – ŠJRPT, angl. NSRAC), Šiaurės vakarų vandenų regioninė patariamoji taryba (toliau – ŠJVRPT, angl. NWWRAC) ir Pietvakarių vandenų regioninė patariamoji taryba (toliau – PVRPT, angl. SWWRAC) buvo informuotos apie pagrindines pasiūlymo nuostatas. Be to, su atitinkamomis valstybėmis narėmis buvo konsultuotasi 2008 m. liepos 2 d. vykusiame Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdyje. |

    212 |

    Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

    221 | Susijusios mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys Bendrija prašo TJTT ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – ŽMTEK, angl. STECF) pateikti mokslines rekomendacijas dėl svarbiausių žuvų išteklių būklės. ŽMTEK taip pat įgaliojamas teikti rekomendacijas dėl susijusių techninių ir ekonominių aspektų. |

    222 |

    223 | Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi Mokslinės organizacijos, su kuriomis konsultuotasi: Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). |

    2249 | Gautos ir panaudotos informacijos santrauka |

    225 | Apie visus šiame pasiūlyme nurodytus žuvų išteklius nėra surinkta pakankamai duomenų įrodyti tausojantį žuvininkystės išteklių naudojimą. TJTT rekomenduoja, kad daugeliu atvejų reikėtų sumažinti žvejybos galimybes, kol bus įrodyta, kad ištekliai naudojami tausojančiai. Šiuo pasiūlymu siekiama pasinaudoti tokia rekomendacija, tačiau siekiant sušvelninti socialinį ir ekonominį poveikį, žvejybos galimybės bus mažinamos per laikotarpį, kuris negali viršyti 4 metų. Atsižvelgdama į giliavandenių žuvų išteklių pažeidžiamumą dėl pernelyg didelio jų naudojimo ir ilgą jų atsikūrimo laiką, Komisija mano, kad laipsniškesnis BLSK mažinimas galėtų sukelti giliavandenių išteklių ekosistemoms nepriimtiną ilgalaikio žalingo poveikio riziką. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad dauguma žvejybos rajonų yra mišrūs. Jeigu TJTT rekomenduoja gerokai sumažinti vienos mišriuose rajonuose gaudomos rūšies žvejybos galimybes, o dėl kitos rūšies rekomendacijos yra mažiau ribojančios, BLSK nustatomas pagal rūšį, kuriai iškilęs didžiausias pavojus. Esamos nedidelės kvotos, nustatytos atsižvelgiant į neišvengiamą priegaudą, paliekamos galioti siekiant išvengti įpareigojimo iškrauti. Siūlomas BLSK apskaičiuojamas naudojantis 2007 m. laimikio ataskaitų rezultatais. Daugeliu atvejų naudojami oficialūs laimikio duomenys. Tačiau jeigu TJTT ataskaitose nurodyti laimikio duomenys yra gerokai didesni, nei skelbiami oficialiose ataskaitose, kaip atskaitos taškas naudojami TJTT duomenys. Taip yra todėl, kad šie duomenys dažniausiai yra tikslesni, o mažesnių oficialių duomenų naudojimas būtų naudingas tais atvejais, kai pranešama ne apie visą laimikį. Mokslininkai rekomenduoja, kad visuose rajonuose, kuriems nustatytas BLSK, islandinių pjūklapilvių beriksų žvejyba būtų uždrausta. Tačiau 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) 2270/2004, nustatančio Bendrijos žvejybos laivams tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2005 ir 2006 m., nustatyti islandinių pjūklapilvių beriksų rajonai TJTT VI ir VII kvadratuose paliekami, atsižvelgiant į išteklių išnykimo tuose rajonuose aplink povandeninius kalnus mastą ir toliau galiojančias kvotas už uždarų rajonų ribų. |

    226 |

    230 | Poveikio vertinimas Įgyvendinus šį pasiūlymą giliavandenių išteklių žvejybos galimybės gerokai sumažės. Nors iškrauti giliavandenių žuvų kiekiai sudaro tik labai nedidelę visų Bendrijoje iškrautų kiekių ekonominės vertės dalį, dėl prarastų žvejybos galimybių susijusiems laivynams neišvengiamai iškils finansinių sunkumų. Tačiau šis pasiūlymas turėtų būti vertinamas kaip ilgalaikės strategijos dalis, pagal ją žvejybos mastai bus mažinami laipsniškai, kol ji taps tausojanti; taip bus galima užtikrinti ilgalaikį šio pramonės sektoriaus veiklos veiksmingumą,taip pat apsaugoti giliavandenių išteklių ekosistemą. |

    3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

    305 | Siūlomų veiksmų santrauka Šiuo pasiūlymu siekiama Bendrijos žvejybos laivams nustatyti tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2009 ir 2010 metais remiantis mokslinėmis rekomendacijomis. |

    310 | Teisinis pagrindas Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002, visų pirma jo 20 straipsnis. |

    329 | Subsidiarumo principas Šis pasiūlymas patenka į Bendrijos išimtinės kompetencijos sritį. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. |

    Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios (-ių) priežasties (-čių): |

    331 | Pasiūlymas grindžiamas Reglamento 2371/2002 20 straipsniu, pagal kurį Taryba nustato laimikio ir (arba) žvejybos pastangų apribojimus ir paskirsto žvejybos galimybes tarp valstybių narių. |

    332 |

    Pasirinkta priemonė |

    341 | Siūloma priemonė – reglamentas. |

    342 | Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos priežasties: šis pasiūlymas pakeičia jau galiojantį reglamentą. |

    3. POVEIKIS BIUDžETUI |

    409 | Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. |

    4. PAPILDOMA INFORMACIJA Netaikoma |

    570 |

    .

    Pasiūlymas

    TARYBOS REGLAMENTAS

    kuriuo Bendrijos žvejybos laivams nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2009 ir 2010 m.

    EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[2], ypač į jo 20 straipsnį,

    atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

    kadangi:

    1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnį Taryba turi nustatyti priemones, būtinas užtikrinti galimybei naudotis vandenimis ir ištekliais bei tausojančiai žvejybos veiklai užtikrinti, atsižvelgdama į jai pateiktas mokslines rekomendacijas ir visas regioninių patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas.

    2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo žvejybos rajonui ar žvejybos rajonų grupei nustatyti žvejybos galimybes ir jas paskirstyti pagal nustatytus kriterijus.

    3. Naujausiose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT, angl. ICES) mokslinėse rekomendacijose dėl tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių nurodoma, kad šie ištekliai naudojami jų netausojant ir kad tokių išteklių žvejybos galimybės turėtų būti sumažintos siekiant užtikrinti jų tvarumą.

    4. TJTT taip pat nurodo, kad islandinių pjūklapilvių beriksų naudojimo mastai TJTT VII rajone yra pernelyg dideli. Toliau mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad VI rajone labai sumažėjo islandinių pjūklapilvių beriksų, taip pat įvardijami labiausiai pažeidžiami šių rūšių žuvų susitelkimo rajonai. Todėl būtų tikslinga tuose rajonuose uždrausti žvejoti islandinius pjūklapilvius beriksus.

    5. Remiantis 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2347/2002, nustatančiu konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai[3], giliavandenių žuvų rūšių, nurodytų to reglamento I priede, žvejybos galimybės nustatomos kas du metus. Tačiau atlantinės argentinos ir melsvosios molvos išteklių atveju taikoma išimtis, nes jų žvejybos galimybės priklauso nuo kasmetinių derybų su Norvegija rezultatų. Todėl šių išteklių žuvų žvejybos galimybės nustatomos gruodžio mėn. Tarybos reglamentu dėl kametinių žvejybos galimybių.

    6. Siekiant užtikrinti veiksmingą kvotų valdymą turėtų būti nustatytos specialios sąlygos, pagal kurias turėtų būti vykdomos žvejybos operacijos.

    7. Pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[4], 2 straipsnį būtina nustatyti, kuriems ištekliams taikomos tame reglamente nustatytos įvairios priemonės.

    8. Šiame reglamente nustatytos priemonės turėtų būti taikomos pagal TJTT zonas, nustatytas 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo([5]) ir Žvejybos Rytų Centrinio Atlanto komiteto (angl. CECAF) zonas, nustatytas 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2597/95 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus[6].

    9. Žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal šiuo klausimu priimtus Bendrijos teisės aktus, visų pirma pagal 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2807/83, nustatantį išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles([7]), 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87, nustatantį išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles([8]), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą([9]),1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų([10]), 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti([11]), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2347/2002, ir 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 88/98[12].

    10. Siekiant užtikrinti pragyvenimą Bendrijos žvejams, svarbu leisti žvejoti šiuose žvejybos rajonuose nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į klausimo skubumą, būtina taikyti išimtį Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijų steigimo sutarčių, I antraštinės dalies 3 straipsnyje nustatytam šešių mėnesių laikotarpiui,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis Dalykas

    Šis reglamentas nustato giliavandenių žuvų rūšių ir Bendrijos žvejybos laivų metines žvejybos galimybes 2009 ir 2010 metais Bendrijos vandenų ir tam tikrų ne Bendrijos vandenų zonose, kuriose būtina riboti laimikį, ir konkrečias tų žvejybos galimybių panaudojimo sąlygas.

    2 straipsnis Apibrėžtys

    1. Šiame reglamente „gelminės žvejybos leidimas“ – tai žvejybos leidimas, minimas 2002 m. gruodžio 16 d. Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnyje.

    2. Taikomos TJTT ir CECAF zonų apibrėžtys, pateiktos atitinkamai Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 ir Reglamente (EB) Nr. 2597/95.

    3 straipsnis Žvejybos galimybių nustatymas

    Giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės Bendrijos laivams yra nustatytos priede.

    4 straipsnis Paskirstymas valstybėms narėms

    Priede pateikiamos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nepažeidžiant:

    a) pasikeitimų, kurie buvo atlikti pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

    b) išteklių perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 32 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalį;

    c) papildomų iškrautų kiekių, kurie leidžiami pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

    d) neišnaudotų kiekių pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

    e) išskaitymų, atliekamų pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalį.

    5 straipsnis

    Kvotų lankstumas

    Reglamente (EB) Nr. 847/96 visos šio reglamento priede nurodytos kvotos yra laikomos „analitinėmis“ kvotomis.

    Tačiau Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės toms kvotoms netaikomos.

    6 straipsnis

    Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

    11. Išteklių, kurių žvejybos galimybės nustatytos šiuo reglamentu, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tais atvejais, kai jas sugavo kvotą turinčios ir jos neišeikvojusios valstybės narės laivai. Visi iškrautų žuvų kiekiai įskaitomi į kvotą.

    12. Pirma pastraipa netaikoma laimikiui, sugautam vykdant mokslinius tyrimus pagal Reglamento (EEB) Nr. 850/89 43 straipsnį. Toks laimikis nėra įskaitomas į kvotą.

    7 straipsnis

    Islandiniai pjūklapilviai beriksai

    1. Islandinių pjūklapilvių beriksų žvejyba draudžiama tokiuose jūros rajonuose:

    a) jūros rajone, apibrėžtame rumbo linijų, nuosekliai sujungiančių šiuos taškus:

    57° 00' šiaurės platumos, 11° 00' vakarų ilgumos

    57° 00' šiaurės platumos, 8° 30' vakarų ilgumos

    55° 00' šiaurės platumos, 8° 30' vakarų ilgumos

    55° 00' šiaurės platumos, 11° 00' vakarų ilgumos

    57° 00' šiaurės platumos, 11° 00' vakarų ilgumos

    b) jūros rajone, apibrėžtame rumbo linijų, nuosekliai sujungiančių šiuos taškus:

    55º 30' šiaurės platumos, 15º 49' vakarų ilgumos

    53º 30' šiaurės platumos, 14º 11' vakarų ilgumos

    50º 30' šiaurės platumos, 14º 11' vakarų ilgumos

    50º 30' šiaurės platumos, 15º 49' vakarų ilgumos

    c) jūros rajone, apibrėžtame rumbo linijų, nuosekliai sujungiančių šiuos taškus:

    55º 00' šiaurės platumos, 13º 51' vakarų ilgumos

    55º 00' šiaurės platumos, 10º 37' vakarų ilgumos

    54º 15' šiaurės platumos, 10º 37' vakarų ilgumos

    53º 30' šiaurės platumos, 11º 50' vakarų ilgumos

    53º 30' šiaurės platumos, 13º 51' vakarų ilgumos

    Šie taškai, atitinkamos rumbo linijos ir laivo padėtis nustatomi pagal WGS84 standartą.

    2. Į 1 dalyje apibrėžtus rajonus įplaukę gelminės žvejybos leidimus turintys laivai gali laikyti laive islandinių pjūklapilvių beriksų, perkrauti juos ar tokią žvejybą užbaigę juos iškrauti tik tokiomis sąlygomis:

    a) tranzito metu visos denyje esančios žūklės priemonės yra sukrautos ir pririštos laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų;

    b) vidutinis greitis tranzito metu yra ne mažesnis nei 8 mazgai.

    3. Valstybės narės užtikrina, kad gelminės žvejybos leidimus turinčius laivus tinkamai kontroliuotų žvejybos stebėjimo centrai (toliau – ŽSC), kuriuose veikia sistema, nustatanti ir registruojanti į šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtus rajonus įplaukiančius, juos kertančius ar iš jų išplaukančius laivus.

    8 straipsnis Įsigaliojimas

    Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje,

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    PRIEDAS

    1 dalis

    Rūšių ir rūšių grupių apibrėžtis

    1. Šio priedo 2 dalyje esančiame sąraše žuvų ištekliai nurodomi išvardijant lotyniškus rūšių pavadinimus abėcėlės tvarka. Tačiau giliavandeniai rykliai yra šio sąrašo pradžioje. Šiame reglamente toliau pateikiama bendrinių pavadinimų ir lotyniškų pavadinimų atitikmenų lentelė:

    Bendrinis pavadinimas | Mokslinis pavadinimas |

    Juodoji kalavija | Aphanopus carbo |

    Beriksai | Beryx spp. |

    Bukasnukis ilgauodegis grenadierius | Coryphaenoides rupestris |

    Islandinis pjūklapilvis beriksas | Hoplostethus atlanticus |

    Melsvoji molva | Molva dypterigia |

    Raudonpelekis pagelas Siūlapelekė vėgėlė | Pagellus bogaraveo Phycis blennoides |

    2. Šiame reglamente „giliavandeniai rykliai“ reiškia šias išvardytas rūšis:

    Juodasis katryklis | (Apristuris spp.) |

    Rudasis trumpadyglis ryklys | (Centrophorus granulosus) |

    Pilkasis trumpadyglis ryklys | (Centrophorus squamosus) |

    Portugalinis baltaakis dygliaryklys | (Centroscymnus coelolepis) |

    Ilgašnipis baltaakis dygliaryklis | (Centrocymmus crepidater) |

    Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis | (Deania calceus) |

    Paprastasis juodasis šunryklis | (Centroscyllium fabricii) |

    Šokoladinis dygliaryklis | (Dalatias licha) |

    Didysis juodasis dygliaryklis | (Etmopterus princeps) |

    Naktinis juodasis dygliaryklis | (Etmopterus spinax) |

    Juodažiotis pjūklauodegis katryklis | (Galeus melastomus) |

    Islandinis pjūklauodegis katryklis | (Galeus murinus) |

    Arktinis ryklys | (Somniosus microcephalus) |

    2 dalis

    Metinės žvejybos galimybės, taikomos Bendrijos laivams rajonuose, kuriose laimikis ribojamas pagal rūšis ir rajoną (tonomis gyvojo svorio)

    Visi rajonai yra TJTT parajoniai, jeigu nenurodyta kitaip.

    Rūšis: | Giliavandeniai rykliai | Zona: | V, VI, VII, VIII ir IX (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (DWS/56789-) |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Vokietija | 20 | 0 |

    Ispanija | 93 | 0 |

    Estija | 1 | 0 |

    Prancūzija | 339 | 0 |

    Airija | 55 | 0 |

    Lietuva | 1 | 0 |

    Lenkija | 1 | 0 |

    Portugalija | 127 | 0 |

    Jungtinė Karalystė | 187 | 0 |

    EB | 824 | 0 |

    Rūšis: | Giliavandeniai rykliai | Zona: | X (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (DWS/10-) |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Portugalija | 10 | 0 |

    EB | 10 | 0 |

    Rūšis: | Giliavandeniai rykliai ir Deania histricosa ir Deania profondorum | Zona: | XII (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (DWS/12-) |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Ispanija | 17 | 0 |

    Prancūzija | 6 | 0 |

    Airija | 1 | 0 |

    Jungtinė Karalystė | 1 | 0 |

    EB | 25 | 0 |

    Rūšis: | Juodoji kalavija Aphanopus carbo | Zona: | I, II, III ir IV (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (BSF/1234-) |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Vokietija | 4 | 4 |

    Prancūzija | 4 | 4 |

    Jungtinė Karalystė | 4 | 4 |

    EB | 13 | 13 |

    Rūšis: | Juodoji kalavija Aphanopus carbo | Zona: | V, VI, VII ir XII (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (BSF/56712-) |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Vokietija | 30 | 25 |

    Ispanija | 147 | 125 |

    Estija | 14 | 12 |

    Prancūzija | 2 068 | 1 757 |

    Airija | 74 | 63 |

    Latvija | 96 | 82 |

    Lietuva | 1 | 1 |

    Lenkija | 1 | 1 |

    Jungtinė Karalystė | 147 | 125 |

    Kitos (1) | 8 | 7 | (1) |

    EB | 2 586 | 2 198 |

    (1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuota žvejyba neleidžiama. |

    Rūšis: | Juodoji kalavija Aphanopus carbo | Zona: | VIII, IX ir X (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (BSF/8910-) |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Ispanija | 10 | 9 |

    Prancūzija | 27 | 23 |

    Portugalija | 3 363 | 2 858 |

    EB | 3 400 | 2 890 |

    Rūšis: | Juodoji kalavija Aphanopus carbo | Zona: | CECAF 34.1.2. Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys (BSF/C3412-) |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Portugalija | 3 642 | 3 642 |

    EB | 3 642 | 3 642 |

    Rūšis | Beriksai | Zona: | III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (ALF/3X14-) |

    Beryx spp. |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Ispanija | 74 | 74 |

    Prancūzija | 20 | 20 |

    Airija | 10 | 10 |

    Portugalija | 214 | 214 |

    Jungtinė Karalystė | 10 | 10 |

    EB | 328 | 328 |

    Rūšis: | Bukasnukis ilgauodegis grenadierius | Zona: | I, II, IV ir Va (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (RNG/1245A-) |

    Coryphaenoides rupestris |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Danija | 2 | 2 |

    Vokietija | 2 | 2 |

    Prancūzija | 11 | 11 |

    Jungtinė Karalystė | 2 | 1 |

    EB | 17 | 17 |

    Rūšis: | Bukasnukis ilgauodegis grenadierius | Zona: | III (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (RNG/03-) |

    Coryphaenoides rupestris |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Danija | 804 | 804 |

    Vokietija | 5 | 5 |

    Švedija | 41 | 41 |

    EB | 850 | 850 |

    Rūšis: | Bukasnukis ilgauodegis grenadierius | Zona: | Vb, VI, VII (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (RNG/5B67-) |

    Coryphaenoides rupestris |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Vokietija | 7 | 6 |

    Estija | 57 | 49 |

    Ispanija | 63 | 54 |

    Prancūzija | 3 222 | 2 738 |

    Airija | 254 | 216 |

    Lietuva | 74 | 63 |

    Lenkija | 37 | 32 |

    Jungtinė Karalystė | 189 | 160 |

    Kitos (1) | 7 | 6 |

    EB | 3 910 | 3 324 |

    (1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuota žvejyba neleidžiama. |

    Rūšis: | Islandinis pjūklapilvis beriksas | Zona: | VI (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (ORY/06-C.) |

    Hoplostethus atlanticus |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Ispanija | 2 | 0 |

    Prancūzija | 11 | 0 |

    Airija | 2 | 0 |

    Jungtinė Karalystė | 2 | 0 |

    EB | 17 | 0 |

    Rūšis: | Islandinis pjūklapilvis beriksas | Zona: | VII (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (ORY/07-C.) |

    Hoplostethus atlanticus |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Ispanija | 0 | 0 |

    Prancūzija | 50 | 0 |

    Airija | 15 | 0 |

    Jungtinė Karalystė | 0 | 0 |

    Kitos (1) | 0 | 0 | (1) |

    EB | 65 | 0 |

    (1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuota žvejyba neleidžiama. |

    Rūšis: | Islandinis pjūklapilvis beriksas | Zona: | I, II, III, IV, V, VIII, IX, X, XII ir XIV (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (ORY/1CX14C) |

    Hoplostethus atlanticus |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Ispanija | 1 | 0 |

    Prancūzija | 9 | 0 |

    Airija | 2 | 0 |

    Portugalija | 2 | 0 |

    Jungtinė Karalystė | 1 | 0 |

    EB | 15 | 0 |

    Rūšis: | Melsvoji molva | Zona: | II, IV ir V (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (BLI/245-) |

    Molva dypterygia |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Danija | 5 | 4 |

    Germany | 5 | 4 |

    Prancūzija | 28 | 25 |

    Airija | 5 | 4 |

    Jungtinė Karalystė | 18 | 15 |

    Kitos | 5 | 4 | (1) |

    EB | 66 | 56 |

    (1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuota žvejyba neleidžiama. |

    Rūšis: | Melsvoji molva | Zona: | III (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (BLI/03-) |

    Molva dypterygia |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Danija | 5 | 4 |

    Vokietija | 3 | 3 |

    Švedija | 5 | 4 |

    EB | 13 | 11 |

    Rūšis: | Raudonpelekis pagelas | Zona: | VI, VII ir VIII (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (SBR/678-) (1) |

    Pagellus bogaraveo |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Ispanija | 204 | 172 |

    Prancūzija | 10 | 9 |

    Airija | 7 | 6 |

    Jungtinė Karalystė | 25 | 22 |

    Kitos | 7 | 6 | (2) |

    EB | 253 | 215 |

    (1) Būtina paisyti 33 cm (visas ilgis) minimalaus dydžio. (2) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuota žvejyba neleidžiama. |

    Rūšis: | Raudonpelekis pagelas | Zona: | IX (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (SBR/09-) (1) |

    Pagellus bogaraveo |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Ispanija | 722 | 614 |

    Portugalija | 196 | 166 |

    EB | 918 | 780 |

    (1) Būtina paisyti 33 cm (visas ilgis) minimalaus dydžio. |

    Rūšis: | Raudonpelekis pagelas | Zona: | X (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (SBR/10-) (1) |

    Pagellus bogaraveo |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Ispanija | 9 | 9 | (2) |

    Portugalija | 1 032 | 1 032 | (2) |

    Jungtinė Karalystė | 9 | 9 | (2) |

    EB | 1 050 | 1 050 | (2) |

    (1) Būtina paisyti 33 cm (visas ilgis) minimalaus dydžio. (2) 2009 m. gruodžio mėn. gali būti išnaudota iki 10 % 2010 m. kvotų. |

    Rūšis | Siūlapelekė vėgėlė | Zona: | I, II, III ir IV (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (GFB/1234-) |

    Phycis blennoides |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Vokietija | 9 | 9 |

    Prancūzija | 9 | 9 |

    Jungtinė Karalystė | 13 | 13 |

    EB | 31 | 31 |

    Rūšis | Siūlapelekė vėgėlė | Zona: | V, VI ir VII (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (GFB/567-) |

    Phycis blennoides |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Vokietija | 10 | 10 |

    Ispanija | 588 | 588 |

    Prancūzija | 356 | 356 |

    Airija | 260 | 260 |

    Jungtinė Karalystė | 814 | 814 |

    EB | 2 028 | 2 028 |

    Rūšis | Siūlapelekė vėgėlė | Zona: | VIII ir IX (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (GFB/89-) |

    Phycis blennoides |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Ispanija | 242 | 242 |

    Prancūzija | 15 | 15 |

    Portugalija | 10 | 10 |

    EB | 267 | 267 |

    Rūšis | Siūlapelekė vėgėlė | Zona: | X ir XII (Bendrijos vandenys ir trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai nepriklausantys vandenys) (GFB/1012-) |

    Phycis blennoides |

    Metai | 2009 | 2010 |

    Ispanija | 9 | 9 |

    Portugalija | 36 | 36 |

    Jungtinė Karalystė | 9 | 9 |

    EB | 54 | 54 |

    [pic][pic][pic]

    [1] (OL L 384, 2006 12 29, p. 28).

    [2] OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL 192, 2007 7 24, p. 1).

    [3] OL L 351, 2002 12 28, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL L 396, 2004 12 31, p. 1)

    [4] OL L 115, 1996 5 9, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 338/2008 (OL L 107, 2008 4 17, p. 1).

    [5] OL L 365, 1991 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 448/2005 (OL L 74, 2005 3 19, p. 5).

    [6] OL L 270, 1995 11 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

    [7] OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1804/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 10).

    [8] OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

    [9] OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1559/2007 (OL L 340, 2007 12 22, p. 8).

    [10] OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

    [11] OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2166/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).

    [12] OL L 349, 2005 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 809/2007 (OL L 182, 2007 7 12, p. 1).

    Top