52008PC0119

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 26.2.2008

KOM(2008) 119 galutinis

2007/0143 (COD)

Iš dalies pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl gyvybės draudimo dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (MOKUMAS II) (nauja redakcija)

(pateikta Komisijos pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. BENDROSIOS PASTABOS

2007 m. liepos 10 d. Komisija priėmė pasiūlymą COM (2007)361 („Mokumas II“ direktyvos pasiūlymas). Šį pasiūlymą sudaro 13 galiojančių draudimo ir perdraudimo sektoriaus direktyvų, išdėstytų nauja redakcija, ir naujos nuostatos dėl mokumo („Mokumas II“).

Tuo tarpu Oficialiajame leidinyje paskelbta 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje [1] , kuri įsigaliojo 2007 m. rugsėjo 21 d. – po to, kai teisės aktų leidėjui pateiktas naujos redakcijos pasiūlymas. Direktyvoje 2 007/44/EB pakeisti tam tikri direktyvų 92/49/EEB, 2002/83/EB ir 2005/68/EB straipsniai. Todėl direktyvų 92/49/EEB, 2002/83/EB ir 2005/68/EB tekstai ir nauja redakcija išdėstytos „Mokumas II“ direktyvos pasiūlymo atitinkamos dalys aiškiai skiriasi.

Be to, 2007 m. gruodžio mėn. Europos Parlamente ir Taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl vadinamojo ROMA I reglamento, susijusio su sutartiniams įsipareigojimams taikytina teise. Šis reglamentas turi įtakos „Mokumas II“ direktyvos pasiūlymo nauja redakcija išdėstytos dalies nuostatoms dėl tiesioginio draudimo sutartims taikytinos teisės ir sąlygų.

Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendė iš dalies pakeisti 2007 m. liepos mėn. priimtą „Mokumas II“ direktyvos pasiūlymą.

2. TEISINIS METODAS IR TEISINIS PAGRINDAS

a) Teisinis metodas

Planuojant keisti tvarką pagal naująją programą „Mokumas II“, šios 14 gyvybės ir ne gyvybės draudimo, perdraudimo, draudimo grupių ir likvidavimo direktyvų buvo išdėstytos nauja redakcija ir sujungtos į vieną direktyvą:

- 1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 64/225/EEB dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimų panaikinimo perdraudimo bei retrocesijos srityse[2];

- 1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo[3];

- 1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/240/EEB, panaikinanti įsisteigimo laisvės apribojimus vykdant tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės draudimą[4];

- 1976 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 76/580/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo [5];

- 1978 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyvos 78/473/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Bendrijos bendruoju draudimu, derinimo[6];

- 1984 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva, iš dalies keičianti, pirmiausia dėl pagalbos turistams, Pirmąją direktyvą (73/239/EEB) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo[7];

- 1987 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 87/344/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su teisinių išlaidų draudimu, derinimo[8];

- 1988 m. birželio 22 d. Antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, apibrėžianti nuostatas, padedančias veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, ir iš dalies keičianti Direktyvą 73/239/EEB[9];

- 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva)[10];

- 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo grupėje[11];

- 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo[12];

- 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo[13];

- 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo[14].

- 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje [15] .

Kadangi visiškas taikomų direktyvų perrašymas būtų daugiau nei išdėstymas nauja redakcija, naujoji redakcija atitinka taikomų (per)draudimo direktyvų struktūrą. Todėl naujosios „Mokumas II“ nuostatos pateiktos skirtinguose direktyvos projekto skirsniuose ir antraštinėse dalyse bei pažymėtos pilkai. Nauja redakcija išdėstomos direktyvos nebuvo labai pakeistos, išskyrus pakeitimus, būtinus naujai mokumo tvarkai įvesti.

Pasiūlyme taikytas „išdėstymo nauja redakcija metodas“ (Tarpinstitucinis susitarimas 2002/C 77/01), pagal kurį galima iš esmės keisti esamus teisės aktus, nepriimant atskiros pakeičiančiosios direktyvos. Išdėstymas nauja redakcija supaprastina teisės aktus, todėl ES teisė tampa prieinamesnė bei suprantamesnė. Daug esamų direktyvų nuostatų buvo šiek tiek pakeistos, siekiant patobulinti projektą ir padaryti jį suprantamesnį. Pasenę straipsniai arba jų dalys panaikinti. Visi pakeitimai aiškiai pažymėti tekste.

Naujosios mokumo nuostatos – tai principai, pagrįsti Lamfalussy finansinių paslaugų modelio 4 lygių struktūra. Principai bus toliau tobulinami įgyvendinimo priemonėse. Dėl naujojo Lamfalussy metodo naujoji mokumo tvarka atitiks būsimą rinkos ir technologijų bei tarptautinę apskaitos ir (per)draudimo reglamentavimo raidą.

b) Teisinis pagrindas

Pasiūlymas pagrįstas Sutarties 47 straipsnio 2 dalimi ir 55 straipsniu, kuriais grindžiamos Bendrijos priemonės, skirtos finansinių paslaugų vidaus rinkai kurti. Pasirinkta priemonė – direktyva, nes ji tinkamiausia teisinė priemonė šiems tikslams pasiekti. Pasiūlytos naujos nuostatos apsiriboja tik tuo, kas būtina nustatytiems tikslams pasiekti.

3. TAIKYMO SRITIS

Esamų direktyvų taikymo sritis liko nepakeista. Todėl pasiūlymas taikomas visoms gyvybės ir ne gyvybės draudimo bei perdraudimo įmonėms. Tačiau išimtis, taikoma mažoms savidraudos įmonėms, dabar apima visas 4 straipsnyje apibrėžtas mažas draudimo įmones, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą. Direktyva netaikoma pensijų fondams, reglamentuojamiems 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB[16] dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros. Ši direktyva bus persvarstoma 2008 m. Tada Komisija išnagrinės, ar (ir kaip) būtų galima (arba reikėtų) nustatyti tinkamus mokumo reikalavimus pensijų fondams. Finansiniams konglomeratams taikomos tvarkos direktyva taip pat nekeičia. Tačiau jei atsiras kokių nors klausimų, jie bus sprendžiami 2008 m. persvarstant Finansinių konglomeratų direktyvą (2002/87/EB).

4. PASTABOS DėL STRAIPSNIų

Pastabos susijusios tik su naujais straipsniais arba straipsniais, kurie buvo pakeisti dėl naujųjų mokumo taisyklių, taip pat su tais, kurie susiję su pakeitimais, nustatytais iš dalies pakeistame pasiūlyme, palyginti su 2007 m. liepos 10 d. priimtu „Mokumas II“ direktyvos pasiūlymu.

MOKUMAS II

1. Kokybiniai reikalavimai ir priežiūra

Kokybiniai reikalavimai ir (per)draudimo įmonių priežiūros taisyklės (sistemos „Mokumas II“ „II ramstis“) nustatyti 2 skirsniuose – Priežiūros institucijos ir bendrosios taisyklės ir Valdymo sistema.

Priežiūros institucijos ir bendrosios taisyklės. 27–38 straipsniai

Pagrindinis priežiūros tikslas. 27 straipsnis

Pagrindinis (per)draudimo reglamentavimo ir priežiūros tikslas – tinkama draudėjų apsauga. Taip pat reikėtų atsižvelgti į kitus tikslus – finansinį stabilumą ir sąžiningas bei stabilias rinkas, tačiau nenukrypstant nuo pagrindinio tikslo.

Bendrieji priežiūros principai. 28 straipsnis

Priežiūra grindžiama perspektyviniu, į riziką orientuotu požiūriu. Todėl sistemoje „Mokumas II“ taikomas ekonomine rizika pagrįstas metodas, leidžiantis sukurti sistemą, atitinkančią tikrą (per)draudimo įmonių rizikos pobūdį. Ta sistema turėtų būti pagrįsta patikimais ekonominiais principais ir geriausiai panaudoti finansų rinkų teikiamą informaciją.

Visų pirma reikėtų užtikrinti, kad naujoji mokumo tvarka pernelyg neapsunkintų mažų ir vidutinių (per)draudimo įmonių. Todėl svarbus proporcingumo principas, taikomas visiems šios direktyvos reikalavimams, bet ypač svarbus taikant kokybinius ir kiekybinius mokumo tvarkos reikalavimus bei priežiūros taisykles. Tai bus išsamiau apibūdinta įgyvendinimo priemonėse.

Skaidrumas ir atskaitomybė. 30 straipsnis

Skaidrumas ir atskaitomybė prisideda prie priežiūros institucijų teisėtumo ir vientisumo bei suteikia priežiūros sistemai patikimumo. Todėl šiame straipsnyje nustatyta, kad priežiūros institucijos atlieka savo užduotis skaidriai ir atsiskaitydamos. Atskleidžiama informacija skatina skaidrumą ir leidžia prasmingai palyginti valstybių narių priimtus metodus. Svarbi skaidrumo ir atskaitomybės dalis – nustatyti skaidrias procedūras, taikomas priimant ir atleidžiant priežiūros institucijų vadovaujančių bei administracinių struktūrų narius.

Priežiūros įgaliojimai. 34 straipsnis

Siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijos turi būti visapusiškai įgaliotos atlikti savo užduotis. Todėl 34 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus imtis visų reikiamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad įmonės laikytųsi šioje direktyvoje nustatytų norminių reikalavimų, bei užkirsti kelią galimiems neatitikimams ir juos ištaisyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ypač svarbu, kad į priežiūros įgaliojimus taip pat būtų įtrauktos ir užsakomosios paslaugos, kurias paslaugų teikėjas teikia tiesiogiai arba per kitą paslaugų teikėją. Visais priežiūros įgaliojimais naudojamasi laiku ir proporcingai.

Siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ypač svarbu, kad ji būtų vykdoma tiek vietoje, tiek ne vietoje; todėl priežiūros institucijoms suteikiami įgaliojimai atlikti patikrinimus draudiko ar perdraudiko patalpose.

Priežiūros procesas. 36 straipsnis

Neatitiktis kokybiniams ir kiekybiniams reikalavimams gali labai neigiamai paveikti finansinę draudiko ar perdraudiko padėtį. Todėl priežiūros procesu siekiama nustatyti institucijas, kurių finansinės, organizacinės ar kitos savybės gali padidinti riziką.

Pagal priežiūros procesą (PP) priežiūros institucijos tikrina ir vertina strategijas, procesus bei atsiskaitymo tvarką, kurią nustato draudikai ir perdraudikai, norėdami atitikti šią direktyvą, ir įmonių patiriamą arba galimą riziką bei gebėjimus ją įvertinti. Per šį procesą taip pat vertinamas įmonių metodų ir veiklos būdų tinkamumas siekiant nustatyti, kokie galimi įvykiai ar būsimi ekonominių sąlygų pokyčiai gali neigiamai paveikti bendrą finansinę įmonių būklę. Siekiant užtikrinti PP veiksmingumą, svarbu suteikti priežiūros institucijoms įgaliojimus ištaisyti priežiūros procese nustatytus trūkumus ar silpnąsias vietas, taip pat ir susijusias su tolesniais veiksmais dėl proceso išvadų.

Be to, labai svarbu, kad priežiūros institucijos turėtų tinkamų stebėsenos priemonių, kuriomis galėtų nustatyti ir ištaisyti blogėjančią finansinę padėtį. PP rezultatai labai naudingi priežiūros institucijoms, nes pagal juos jos gali nustatyti būsimos veiklos prioritetus, užtikrinti nuoseklius priežiūros institucijų metodus bei teikti pastabas įmonėms.

Kapitalo padidinimas. 37 straipsnis

Kiekybinių (per)draudimo sektoriaus reikalavimų tinkamumas grindžiamas mokumo kapitalo reikalavimu. Todėl priežiūros institucijos gali reikalauti (per)draudimo įmonių turėti daugiau kapitalo tik griežtai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis po priežiūros proceso. Nors standartinė formulė skirta nustatyti daugelio Bendrijos (per)draudimo įmonių rizikos pobūdį, kai kuriais atvejais standartinis metodas nevisiškai atitinka labai specifinį įmonės rizikos pobūdį.

Jeigu visapusiškas arba dalinis vidaus modelis pasižymi dideliais trūkumais (žr. tolesnį 4 punktą) arba valdymas iš esmės nepakankamas, labai svarbu, kad priežiūros institucija užtikrintų, jog draudimo ar (per)draudimo įmonė imtųsi visų priemonių siekdama ištaisyti trūkumus, dėl kurių draudėjų apsaugos labui buvo nustatytas papildomas kapitalas. Priežiūros institucijos privalo ne rečiau kaip kartą per metus tikrinti įmonės pažangą ištaisant trūkumus. Tik kai metodas labai nukrypsta nuo įmonės rizikos pobūdžio ir nepakanka nustatyti dalinį arba visapusišką vidaus modelį, papildomas kapitalas gali būti nuolatinio pobūdžio.

(Per)draudimo sektoriuje bus taikomas labiau suderintas ir ekonomika pagrįstas metodas nei nustatytas Kapitalo reikalavimų direktyvoje. Šis metodas tinkamai pateisina labiau suderintą kapitalo padidinimo metodą.

Administracijos ar vadovybės atsakomybė. 40 straipsnis

(Per)draudimo įmonės turės atitikti ne taisykles, o principus, todėl vadovybei teks daugiau atsakomybės nei dabar.

Direktyvoje aiškiai nurodoma, kad (per)draudimo įmonės administracija ar vadovybė prisiima galutinę atsakomybę už įmonės atitiktį šiai direktyvai.

Valdymo sistema. 41–49 straipsniai

Valdymo sistema ir bendrieji reikalavimai. 41 straipsnis

Norint užtikrinti įvairių sektorių nuoseklumą, turi būti suderinti bankininkystės, vertybinių popierių ir (per)draudimo sektorių reikalavimai. Šioje direktyvoje nustatytais valdymo reikalavimais siekiama šio tikslo.

Griežti valdymo reikalavimai – būtina veiksmingos mokumo sistemos sąlyga. Tam tikrą riziką galima tinkamai valdyti tik nustačius valdymo reikalavimus, užuot taikius kiekybinius reikalavimus. Todėl griežta valdymo sistema labai svarbi tinkamam draudiko valdymui ir veiksmingai priežiūros sistemai užtikrinti.

Į valdymo sistemą įtraukti tinkamumo ir kompetencijos, rizikos valdymo, savo rizikos ir mokumo vertinimo, vidaus kontrolės, vidaus audito, aktuarinių funkcijų ir užsakomųjų paslaugų reikalavimai. Proporcingumo principas bus apibrėžtas valdymo reikalavimų įgyvendinimo priemonėse.

Direktyvoje nustačius valdymo principus, įmonės turėtų lengviau nuspręsti, kaip įgyvendinti valdymo sistemą. Funkcija – tai administracinis gebėjimas atlikti tam tikras užduotis. Konkrečios funkcijos nustatymas netrukdo įmonei laisvai nuspręsti, kaip praktiškai organizuoti šią funkciją, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje nurodyta kitaip. Tokie reikalavimai neturėtų pernelyg apsunkinti įmonių, nes reikėtų atsižvelgti į įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Todėl valdymo funkcijas galima patikėti įmonių darbuotojams, prašyti patarimo išorės ekspertų arba užsakyti šias ekspertų paslaugas, kiek tai leidžia direktyva. Be to, mažesnėse ir paprastesnėse įmonėse vienas žmogus arba organizacinis padalinys gali atlikti daugiau nei vieną funkciją.

Norint užtikrinti tinkamą valdymo sistemos veikimą, reikalaujama, kad įmonės turėtų rašytinę politiką, kurioje būtų aiškiai nustatyta vidaus kontrolės, vidaus audito, rizikos valdymo ir prireikus užsakomųjų paslaugų tvarka. Labai svarbu, kad administracija ar vadovybė aktyviai dalyvautų valdymo sistemoje. Todėl rašytinę politiką turėtų patvirtinti administracija arba valdyba ir, be to, ją reikėtų peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per metus arba prieš darant didelius sistemos pakeitimus. Politiką būtina keisti prieš keičiant sistemą, nes kitaip įmonė neatitiktų vidaus strategijų ir procesų. Valdymo sistemą peržiūri ir vertina priežiūros institucija per PP.

Savo rizikos ir mokumo vertinimas (SRMV). 44 straipsnis

Visų (per)draudimo įmonių rizikos vertinimo sistemoje, sudarančioje neatsiejamą verslo strategijos dalį, turėtų būti nustatytas reguliarus bendrų mokumo poreikių vertinimas, atitinkantis specifinį įmonės rizikos pobūdį.

SRMV yra dvejopo pobūdžio procesas. Tai įmonės vidaus vertinimo procesas, įtrauktas į įmonės strateginius sprendimus. Be to, tai priežiūros institucijų priemonė, nes joms turi būti pranešama apie įmonės rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus.

SRMV nereikalauja, kad įmonė sukurtų ar taikytų visapusišką arba dalinį vidaus modelį. Tačiau jei įmonė jau taiko patvirtintą visapusišką arba dalinį vidaus modelį mokumo kapitalo reikalavimui (MKR) apskaičiuoti, pagal šį modelį gauti duomenys turėtų būti pritaikyti SRMV. SRMV nėra trečiasis kapitalo mokumo reikalavimas. Jis neturėtų pernelyg apsunkinti mažų arba paprastesnių įmonių. Priežiūros institucija peržiūri įmonės SRMV per jos priežiūros procesą. Apie visų SRMV rezultatus pranešama priežiūros institucijai kartu su kita informacija, kurią reikia pateikti priežiūros reikmėms pagal 35 straipsnį.

Užsakomosios paslaugos. 38–48 straipsniai

Kadangi užsakomosios paslaugos tampa vis svarbesnės, šioje srityje reikia taikyti nuoseklesnį metodą. Siekiant veiksmingiau prižiūrėti užsakomąsias paslaugas, ypač svarbu, kad jas užsakančios įmonės priežiūros institucijos galėtų susipažinti su visais svarbiais užsakomųjų paslaugų teikėjo duomenimis ir turėtų teisę atlikti užsakomųjų paslaugų patikrinimus vietoje užsakomųjų paslaugų teikėjo patalpose, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra reguliuojamas ar nereguliuojamas subjektas. Jei užsakomos trečiosios šalies paslaugų teikėjo paslaugos, paslaugas užsakančios įmonės priežiūros institucija turi turėti teisę susipažinti su visais svarbiais užsakomųjų paslaugų teikėjo duomenimis, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra reguliuojamas ar nereguliuojamas subjektas. Į užsakomąsias paslaugas taip pat įtrauktos paslaugos, kurias užsakomųjų paslaugų teikėjas teikia ne tiesiogiai, o per kitą paslaugų teikėją.

Tai galima pasiekti, be kitų būdų, ypač jei paslaugų teikėjas yra nereguliuojamas subjektas, pirmiausia atidžiai išnagrinėjant paslaugas užsakančios įmonės ir užsakomųjų paslaugų teikėjo sutartį. Priežiūros institucijos turi būti tinkamai ir laiku informuotos prieš tai, kai kokia nors svarbi veikla perduodama užsakomųjų paslaugų teikėjui arba kai tokie santykiai iš esmės keičiami.

Šios direktyvos reikalavimuose atsižvelgiama į bendro forumo veiklą ir jie taip pat atitinka Bankininkystės sektoriaus ir finansinių priemonių rinkų direktyvos (2004/39/EB) taisykles ir tvarką bei jų taikymą kredito įstaigoms.

2. Priežiūros ataskaitos ir informacijos atskleidimas visuomenei

Priežiūros ataskaitos ir informacijos atskleidimas visuomenei – trečiasis sistemos „Mokumas II“ ramstis.

Informacija, kurią reikia pateikti priežiūros tikslais. 35 straipsnis

Pasiūlyme iš esmės išlaikyta esama acquis filosofija, pagal kurią iš įmonių reikalaujama pateikti bet kokią informaciją, būtiną priežiūros reikmėms. Tačiau pagal Lamfalussy metodą pasiūlyme nustatyta keletas pagrindinių principų, kuriuos turi atitikti priežiūros ataskaitos, ir leidžiama imtis tinkamų įgyvendinimo priemonių nuoseklumui užtikrinti.

Informacijos atskleidimas visuomenei. 50–55 straipsniai

Pagal pasiūlymą reikalaujama, kad įmonės kasmet skelbtų ataskaitą, kurioje būtų pateikta esminė ir glausta informacija apie jų mokumą ir finansinę būklę. Pereinamuoju laikotarpiu bus galima taikyti išimtis atskiriems papildomo kapitalo atvejams. Prireikus įmonės taip pat turi atnaujinti atskleistą informaciją (specialios nuostatos skirtos atvejams, kai įmonė neatitinka minimalaus kapitalo reikalavimo ar mokumo kapitalo reikalavimo) ir savo noru atskleisti papildomą informaciją. Reikalaujama, kad įmonės turėtų informacijos atskleidimo politiką, o prieš paskelbiant mokumo ir finansinės būklės ataskaitą ją turi patvirtinti įmonių administracija ar vadovybė. Galiausia pasiūlyme leidžiama imtis tinkamų įgyvendinimo priemonių nuoseklumui užtikrinti.

3. Priežiūros konvergencijos skatinimas. 70 straipsnis

Finansinių paslaugų komitetas mano, kad priežiūros būdų konvergencijos skatinimas – vienas iš pagrindinių ateities uždavinių. Nors konvergencijos pagrindas – bendra norminė sistema, tikrai vienodas sąlygas galima pasiekti tik jeigu priežiūros institucijos nuosekliau ir bendriau priims sprendimus bei įgyvendins įstatymus. Priežiūros konvergencija visų pirma apima nuolatinį bendrą ir vieningą Bendrijos įstatymų taikymą bei nuoseklesnę nuolatinę bendrosios rinkos priežiūrą bei įgyvendinimą. Tarpusavio vertinimo ir tarpininkavimo priemonės gali būti svarbios skatinant priežiūros konvergenciją.

CEIOPS tenka ypatingas vaidmuo padedant nuosekliai taikyti šią direktyvą ir skatinti priežiūros būdų konvergenciją visoje Bendrijoje. Todėl šiame straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad priežiūros institucijos aktyviai dalyvautų CEIOPS veikloje.

4. Kiekybiniai reikalavimai

(Per)draudimo įmonėms taikomi kiekybiniai reikalavimai (sistemos „Mokumas II“ I ramstis) nustatyti šešiuose skirsniuose: turto ir įsipareigojimo vertinimas, techniniai atidėjiniai, nuosavos lėšos, mokumo kapitalo reikalavimas, minimalaus kapitalo reikalavimas ir investicijos. I ramsčio reikalavimai pagrįsti ekonominiu bendros balanso sumos metodu. Šis metodas pagrįstas jungtiniu draudimo ir perdraudimo įmonių bendros balanso sumos vertinimu, nuosekliai vertinant turtą ir įsipareigojimus. Pagal šį metodą draudimo ir perdraudimo įmonių turimų finansinių išteklių suma turėtų patenkinti jų bendrus finansinius reikalavimus, t. y. nesubordinuotus įsipareigojimus ir kapitalo reikalavimus. Dėl to pagal šį metodą tinkamų nuosavų lėšų (žr. toliau) suma turi būti didesnė nei mokumo kapitalo reikalavimas.

Turto ir įsipareigojimų vertinimas. 74 straipsnis

74 straipsnyje nustatyti viso turto ir įsipareigojimų vertinimo standartai, pagrįsti taikomuose TFAS pateiktu tikrosios vertės apibrėžimu. Ateityje bus parengtos įgyvendinimo priemonės, kuriose bus nustatyta, kaip reikėtų apskaičiuoti tikrąją specifinių balanso punktų vertę, siekiant užtikrinti, kad šios sumos būtų vertinamos nuosekliai visose valstybėse narėse. Įsipareigojimų vertinimo standartuose neatsižvelgiama į mokumo būklę, o vertinant turtą atsižvelgiama į esamas mokumo ir likvidumo charakteristikas.

Techniniai atidėjiniai. 75–85 straipsniai

Tam, kad įmonė galėtų įvykdyti savo (per)draudimo įsipareigojimus draudėjams ir naudos gavėjams, reikia suformuoti atitinkamus techninius atidėjinius. Jų apskaičiavimas bus pagrįstas 75 straipsnio nuostatomis:

- visų pirma, techniniai atidėjiniai bus apskaičiuojami pagal jų dabartinę tiksliausią vertę; dabartinė tiksliausia vertė atitinka sumą, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė turėtų mokėti dabar, jei ji tiesiogiai perduotų savo sutartines teises ir įsipareigojimus kitai įmonei; naudojant dabartinę tiksliausią vertę nereikėtų daryti prielaidos, kad (per)draudimo įmonė galėtų, ketintų ar turėtų iš tiesų perduoti šiuos įsipareigojimus;

- techninių atidėjinių apskaičiavimas turėtų neprieštarauti rinkos dėsniams, o konkrečios įmonės informacija gali būti naudojama techniniams atidėjiniams apskaičiuoti tik tiek, kiek ši informacija leidžia (per)draudimo įmonėms geriau atskleisti pagrindinio draudimo portfelio ypatybes.

Techninių atidėjinių apskaičiavimo tvarka apibūdinta 76–79 ir 81–85 straipsniuose. Atidėjiniai bus skaičiuojami kaip tiksliausio įverčio ir rizikos maržos suma, išskyrus draudžiamos rizikos, susijusios su (per)draudimo įsipareigojimais, atvejus, (žr. toliau):

- tiksliausias įvertis atitinka numatomą dabartinę būsimų pinigų srautų vertę, atsižvelgiant į visus įeinančius ir išeinančius pinigų srautus (indeksuoti pagal infliaciją), kurių reikia draudimo ir perdraudimo įmonių įsipareigojimams įvykdyti per visų jų trukmę, įskaitant visas išlaidas, planuojamą savo nuožiūra išmokėti būsimą draudiko pelno dalį, finansines garantijas ir sutartyse numatytas pasirinkimo galimybes; tiksliausias įvertis turi būti skaičiuojamas taikant pagrįstus aktuarinius metodus ir kokybiškus duomenis bei nuolat lyginamas su faktine patirtimi;

- rizikos marža užtikrina, kad bendra techninių atidėjinių vertė būtų lygi sumai, kurią (per)draudimo įmonė turėtų mokėti dabar, jei ji tiesiogiai perduotų savo sutartines teises ir įsipareigojimus kitai įmonei; arba papildomą kainą, kurią, be tiksliausio įverčio, (per)draudimo įmonė turėtų sumokėti už kapitalą, suteiktą (per)draudimo įsipareigojimams paremti per visą portfelio gyvavimo laikotarpį.

Kalbant apie draudžiamą riziką – t. y. riziką, kurią galima veiksmingai neutralizuoti perkant arba parduodant finansines priemones – techninių atidėjinių vertė apskaičiuojama tiesiogiai kaip visa suma, naudojant šių finansinių priemonių vertes (žr. 76 straipsnio 4 dalį).

Nedraudžiamos rizikos marža apskaičiuojama pagal vadinamąjį kapitalo sąnaudų metodą (žr. 76 straipsnio 5 dalį). Šiuo atveju visoms įmonėms taikoma vienoda kapitalo sąnaudų norma (pvz., nustatytas procentas), atitinkanti sumą, didesnę už nerizikingų palūkanų normą, kuri būtų taikoma (per)draudimo įmonei, kuriai nustatytas BBB reitingas, norinčiai padidinti tinkamų nuosavų lėšų sumą.

Nuosavos lėšos. 86–99 straipsniai

Nuosavos lėšos – tai (per)draudimo įmonės turimi finansiniai ištekliai, kurie galėtų sušvelninti riziką ir prireikus padengti finansinius nuostolius. Nuosavų lėšų sumos, tinkamos dviem kapitalo reikalavimams patenkinti, apskaičiuojamos pagal trijų žingsnių procesą. Kiekvienas žingsnis atitinka poskirsnį: nuosavų lėšų sumos apskaičiavimas, nuosavų lėšų klasifikavimas, nuosavų lėšų tinkamumas.

Pirmasis žingsnis skirtas tinkamų nuosavų lėšų sumai nustatyti. Nuosavas lėšas sudaro šių punktų suma:

- balanso punktai arba „pagrindiniai nuosavų lėšų elementai“ (žr. 87 straipsnį);

- ne balanso punktai arba „papildomi nuosavų lėšų elementai“ (žr. 88 straipsnį).

Pagrindines nuosavas lėšas sudaro ekonominis kapitalas (t. y. įsipareigojimus viršijantis turtas, įvertintas pagal 1 ir 2 skyrius) ir subordinuoti įsipareigojimai (nes jie gali būti vertinami kaip kapitalas, pvz., likviduojant įmonę).

Papildomas nuosavas lėšas sudaro įsipareigojimai, kuriais įmonė gali pasinaudoti norėdama padidinti savo finansinius išteklius, pvz., akcininkų įnašai ir akredityvai. Kadangi šios papildomos lėšos nepatenka į 1 ir 2 skyriuose nustatytų vertinimo standartų taikymo sritį, šios sumos apskaičiuojamos gavus išankstinį priežiūros patvirtinimą.

Antruoju žingsniu nuosavų lėšų elementai skirstomi į tris pakopas, nes jie pasižymi skirtingomis ypatybėmis ir skirtingu gebėjimo padengti nuostolius laipsniu, atsižvelgiant į jų pobūdį ir tai, kiek jie atitinka 93 straipsnyje nustatytus penkis pagrindinius kriterijus (t. y. subordinacija, nuostolių dengimas, pastovumas, amžinumas ir priežiūros išlaidų nebuvimas).

Nuosavos lėšos skirstomos į pakopas pagal kokybinius kriterijus, kurie bus papildomai apibrėžti įgyvendinimo priemonėse (žr. 97 straipsnį); tačiau siekiant palengvinti minėtą suskirstymą, šiose įgyvendinimo priemonėse taip pat bus pateiktas iš anksto suskirstytų elementų sąrašas.

Pobūdis Kokybė | Įtraukiamos į balansą (pagrindinės nuosavos lėšos) | Neįtraukiamos į balansą (papildomos nuosavos lėšos) |

Didelė | 1 pakopa | 2 pakopa |

Vidutinė | 2 pakopa | 3 pakopa |

Maža | 3 pakopa | − |

Trečiuoju žingsniu reikia apriboti 2 ir 3 pakopos pritaikymą priežiūros reikmėms, nes šių pakopų elementai nevisiškai padengia bet kokius nuostolius bet kokiomis aplinkybėmis. 98 straipsnyje nustatyta, kad siekiant nustatyti priežiūros reikmėms tinkamas sumas, turimoms nuosavoms lėšoms taikomi dviejų rūšių apribojimai:

- Kalbant apie mokumo kapitalo reikalavimą, 1 pakopos lėšos turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1/3 tinkamų nuosavų lėšų, o 3 pakopos – ne daugiau kaip 1/3,

- Kalbant apie minimalaus kapitalo reikalavimą, papildomos nuosavos lėšos nėra tinkamos, o tinkamų 2 pakopos punktų dalis turėtų būti ne didesnė kaip ½.

Mokumo kapitalo reikalavimas. 100–125 straipsniai

4 skirsnis apie kapitalo mokumo reikalavimą suskirstytas į tris dalis: bendras šio kapitalo reikalavimo pristatymas, standartinė MKR formulė ir vidaus modelių taikymas mokumo reikmėms.

Bendrosios mokumo kapitalo reikalavimo nuostatos, standartinės formulės arba vidaus modelio taikymas

Mokumo kapitalo reikalavimas atitinka ekonominį kapitalą, kurį (per)draudimo įmonė turi turėti tam, kad apribotų bankroto galimybę iki 0,5 %, t. y. kad tai galėtų atsitikti kartą per 200 metų (žr. 101 straipsnį). Mokumo kapitalo reikalavimas skaičiuojamas taikant rizikos vertės metodus – pagal standartinę formulę arba vidaus modelį: turi būti įvertinti visi galimi nuostoliai, taip pat nepalankus turto bei įsipareigojimų pervertinimas per kitus 12 mėnesių. Mokumo kapitalo reikalavimas parodo tikrąjį įmonės rizikos pobūdį, atsižvelgiant į visą riziką, kurią galima išreikšti kiekybiškai, ir grynąjį rizikos švelninimo metodo poveikį.

Mokumo kapitalo reikalavimas turi būti apskaičiuojamas ne rečiau kaip kartą per metus, nuolat stebimas ir perskaičiuojamas iš karto, kai įmonės rizikos pobūdis labai nukrypsta; mokumo kapitalo reikalavimas turi būti padengtas lygiaverte tinkamų nuosavų lėšų suma (žr. 100 straipsnį).

Standartinė mokumo kapitalo reikalavimo formulė

100–109 straipsniuose aprašomi standartinės mokumo kapitalo reikalavimo formulės tikslai, struktūra ir bendras kalibravimas. „Modulių“ struktūra, pagrįsta tiesinės sudėties metodais, išsamiau apibūdinta direktyvos IV priede. 13, 104 ir 105 straipsniuose nustatyta, į kokią riziką atsižvelgiama įvairiuose standartiniuose moduliuose ir submoduliuose.

Standartine mokumo kapitalo reikalavimo formule siekiama rasti tinkamą pusiausvyrą tarp jautrumo rizikai ir praktiškumo. Formulė sudaro galimybes tiek, kai tinkama, naudoti specifinius įmonės duomenis (žr. 104 straipsnio 7 dalį), tiek MVĮ skirtus standartinius supaprastinimus (žr. 108 straipsnį).

Kadangi naujuosiuose vertinimo standartuose tinkamai atsižvelgiama į turto mokumo ir likvidumo charakteristikas, o mokumo kapitalo reikalavime atsižvelgiama į visą kiekybiškai išreikštą riziką ir visoms investicijoms taikomas jos ribojimo principas, panaikinami kiekybiniai investicijų apribojimai ir turto tinkamumo kriterijai. Tačiau atsižvelgiant į pokyčius rinkoje, jei atsirastų naujos rūšies rizika, neįtraukta į standartinę mokumo kapitalo reikalavimo formulę, 109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija gali priimti laikinas įgyvendinimo priemones, kuriose būtų nustatyti investavimo apribojimai ir turto tinkamumo kriterijai, taikytini tol, kol atnaujinama pati formulė.

Vidaus modeliai

110–125 straipsniuose aprašomi reikalavimai, taikytini (per)draudimo įmonėms, kurios naudoja arba nori naudoti visapusišką arba dalinį vidaus modelį mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti. Prieš priežiūros institucijoms pritariant vidaus modeliui (per)draudimo įmonė turi pateikti prašymą (žr. 110 straipsnį), patvirtintą įmonės administracijos ar vadovybės (žr. 114 straipsnį), kuriame būtų įrodyta, kad jie atitinka taikymo kriterijus, statistinius kokybės, kalibravimo, patvirtinimo ir dokumentų rengimo standartus (žr. 118–123 straipsnius). Gavusios išsamų (per)draudimo įmonės prašymą, priežiūros institucijos per šešis mėnesius turi nuspręsti, ar priimti, ar atmesti prašymą.

Kiek tai susiję su dalinio vidaus modelio taikymu, yra nustatyti papildomi reikalavimai, kuriais siekiama neleisti (per)draudimo įmonėms išsirinkti joms palankiausių aspektų (žr. 111 straipsnį). Be to, 112 straipsnyje nustatyta, kad Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis 118–123 straipsniuose nustatyti standartai būtų pritaikyti prie dalinių vidaus modelių, siekiant atsižvelgti į ribotą šių modelių taikymo sritį.

117 straipsniu priežiūros institucijos įgaliojamos reikalauti, kad (per)draudimo įmonė, apskaičiuojanti mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę, sukurtų dalinį arba visapusišką vidaus modelį, jei mokumo kapitalo reikalavimo formulėje tiksliai neatsispindi šios įmonės rizikos pobūdis.

Minimalaus kapitalo reikalavimas. 126–129 straipsniai

Minimalaus kapitalo reikalavimas – tai tokia kapitalo suma, kurios nesiekiant kyla didelis pavojus draudėjų interesams, jei įmonei būtų leista toliau veikti. Jei nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, imamasi kraštutinių priežiūros veiksmų, t. y. panaikinamas leidimas (žr. 127–137 straipsnius). Todėl reikalaujama, kad įmonės turėtų tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų, būtinų minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti (žr. 126 straipsnį). Kadangi norint imtis kraštutinių priežiūros veiksmų gali reikėti nacionalinio teismo leidimo, minimalaus kapitalo reikalavimas turi būti skaičiuojamas kas ketvirtį pagal paprastą ir patikimą formulę, naudojant duomenis, kuriuos galima patikrinti.

127 straipsnyje dėl specifinės minimalaus kapitalo reikalavimo struktūros ir kalibravimo trumpai išdėstomi pagrindiniai principai. Laukiant trečio kiekybinio poveikio tyrimo rezultatų, buvo nustatytas atviras metodas, nes nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl minimalaus kapitalo reikalavimo.

Visų pirma direktyvoje leidžiama išbandyti šiuos du metodus:

- minimalaus kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal supaprastintą standartinės formulės versiją (modulių metodas), atsižvelgiant į gyvybės draudimo, ne gyvybės draudimo ir rinkos riziką, bei kalibruojamas pagal vienerių metų 90 % rizikos vertę;

- minimalaus kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas kaip mokumo kapitalo reikalavimo procentas (glaustasis metodas) ir kalibruojamas pagal 1/3 mokumo kapitalo reikalavimo.

Pvz., pagal 127 straipsnio 1 dalies c punktą minimalaus kapitalo reikalavimą galima kalibruoti pagal patikimumo lygį tarp 80 % (nes 1/3 mokumo kapitalo reikalavimo, kalibruojamas pagal 99,5 % rizikos vertės, lygus 80 % rizikos vertės, jei pasiskirstymas normalus) ir 90 % (šis lygis taikomas bandomame modulių metode).

Siekiant sklandžiai pereiti prie naujosios tvarkos (žr. 129 straipsnį), (per)draudimo įmonės, kurios atitinka sistemos „Mokumas I“ reikalavimus šios direktyvos įsigaliojimo dieną, bet neatitinka minimalaus kapitalo reikalavimo, prie naujosios tvarkos gali prisitaikyti per vienerius metus.

Investicijos. 130–133 straipsniai

Visos (per)draudimo įmonių investicijos (t. y. techninius atidėjinius dengiantis turtas, turtas mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti bei laisvasis turtas) turi būti investuojamos, valdomos ir stebimos pagal 130 straipsnyje nustatytą rizikos ribojimo principą. Pagal šį principą (per)draudimo įmonės turi investuoti turtą taip, kad investicijos būtų naudingos draudėjams, tinkamai derinti investicijas ir įsipareigojimus bei kreipti tinkamą dėmesį į finansinę riziką, pvz., likvidumą ir koncentracijos riziką.

5. GRUPIų PRIEžIūRA. 210–268 STRAIPSNIAI

Įžanga

(Per)draudimo priežiūros tvarka – esminis sėkmingai veikiančių bendrosios rinkos ir sistemos „Mokumas II“ veiksnys. Todėl pasiūlyme siekiama nustatyti tinkamus būdus racionalizuoti (per)draudimo grupių priežiūrą ES.

Pagrindiniai patobulinimai, taikomi visoms (per)draudimo grupėms

- Grupės priežiūros institucijos nustatymas ir paskyrimas. Pasiūlyme nustatyta nauja „grupės priežiūros institucijos“ sąvoka. Bus paskirta atskira kiekvienos grupės priežiūros institucija, kuriai bus suteikti konkretūs koordinavimo ir sprendimo įgaliojimai. Išsaugoti kriterijai pagrįsti Finansinių konglomeratų direktyva, tačiau pasiūlymo nuostatos, kai tinkama, lankstesnės.

- Grupės priežiūros institucijos teisės ir pareigos. Grupės priežiūros institucijai tenka pirminė atsakomybė už visus pagrindinius grupės priežiūros aspektus (grupės mokumas, grupės vidaus sandoriai, rizikos koncentracija, rizikos valdymas ir vidaus kontrolė). Šias užduotis reikia vykdyti bendradarbiaujant ir konsultuojantis su vietos priežiūros institucijomis. Be to, turi būti nustatyta visų kiekvienos grupės priežiūros institucijų veiklos koordinavimo tvarka.

- Kitos svarbios priemonės veiksmingai grupės priežiūrai užtikrinti: remiantis Finansinių konglomeratų direktyva, pasiūlyme pateiktos visapusiškos nuostatos, įpareigojančios visas priežiūros veikloje dalyvaujančias grupės priežiūros institucijas automatiškai keistis informacija (esmine informacija) arba keistis informacija pagal pareikalavimą (svarbia informacija), konsultuotis tarpusavyje prieš priimant svarbius sprendimus ir tinkamai atsakyti į prašymus patvirtinti informaciją.

- Grupės mokumas – metodo pasirinkimas: siekiant kuo labiau užtikrinti, kad grupės galėtų pasinaudoti diversifikacijos efektu, pasiūlyme labai rekomenduojamas konsolidacijos metodas.

- Grupės mokumas – grupės vidaus modelis : pasiūlyme grupei leidžiama prašyti leidimo taikyti vidaus modelį skaičiuojant grupės mokumo kapitalo reikalavimą ir atskirus susijusių subjektų mokumo kapitalo reikalavimus. Tvarka daug kuo pagrįsta Kapitalo reikalavimų direktyva (2006/48/EB 129 straipsnis). Patronuojančiai įmonei arba bet kokiai susijusiai priežiūros institucijai pateikus prašymą, CEIOPS gali suteikti konsultacijų.

- Pogrupių priežiūra: siekiant sumažinti grupių naštą, pasiūlyme iš esmės nurodoma, kad a) grupės priežiūra paprastai vykdoma tik aukščiausiu ES lygiu ir b) kad valstybės narės gali leisti jų priežiūros institucijoms vykdyti grupės priežiūrą aukščiausiu lygmeniu valstybėje narėje. Tai turėtų sumažinti priežiūros lygių skaičių iki ne daugiau kaip trijų (ES grupės, nacionaliniai pogrupiai, atskiri subjektai), neprieštaraujant Kapitalo reikalavimų direktyvai.

- Įgyvendinimo priemonės : siekiant užtikrinti, kad grupės priežiūros institucijos kuo nuosekliau priimtų sprendimus ir veiktų, pasiūlyme nustatytos kelios esminės nuostatos, susijusios su tolesnėmis įgyvendinimo priemonėmis.

Papildomi patobulinimai, susiję su grupės paramą naudojančiomis grupėmis

Pasiūlyme nustatyta naujoviška tvarka, kuria siekiama palengvinti grupių kapitalo valdymą, iš esmės a) leidžiant tam tikromis sąlygomis pagrindinei įmonei naudoti grupės paramos deklaracijas, siekiant atitikti dalį jos pavaldžiųjų įmonių mokumo kapitalo reikalavimo, ir b) nustatant, kai tinkama, leidžiančias nukrypti nuostatas dėl kai kurių straipsnių apie atskirą priežiūrą. Pasiūlyme leista priimti įgyvendinimo priemones ir nustatyta galimybė peržiūrėti visą sistemą praėjus penkeriems metams po to, kai direktyva bus perkelta į nacionalinę teisę.

Bendroji pastaba: grupės priežiūra nėra tik papildoma priemonė

Taikomame ES acquis grupės priežiūra tik papildo atskirą priežiūrą (pagal kurią visi subjektai prižiūrimi vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar jie priklauso grupei, o grupės priežiūra tik papildo tokią atskirą priežiūrą). Pasiūlyme ši samprata iš esmės keičiama: grupės priežiūros straipsniuose nustatyta daug nuostatų, kurios tiesiogiai paveiks tai, kaip atskirai prižiūrimi grupei priklausantys subjektai. Siekiant aiškiai atspindėti šį esminį pakeitimą, žodis „papildomas (-a)“ visur ištrintas (taip pat ir pavadinime).

DIREKTYVA 2007/44/EB

Į pasiūlymą išdėstyti nauja redakcija „Mokumas II“ direktyvą įtraukti Direktyva 2007/44/EB nustatyti pakeitimai, atitinkamose nuostatose dėl komitologijos atsižvelgiant į naująją reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Iš dalies pakeistos šios „Mokumas II“ direktyvos pasiūlymo konstatuojamosios dalys, straipsniai ir priedai: 91 konstatuojamoji dalis, 13, 24, 56–62, 310–312 straipsniai ir VI bei VII priedai. Be to, įrašytas naujas 305 straipsnis ir 47 bei 48 konstatuojamosios dalys.

REGLAMENTO ROMA I PROJEKTAS

2007 m. gruodžio mėn. Taryboje ir Europos Parlamente pasiektas politinis susitarimas dėl vadinamojo ROMA I reglamento, susijusio su sutartiniams įsipareigojimams taikytina teise. Šį reglamento projektą planuojama priimti 2008 m. pavasarį. Kad būtų galima atsižvelgti į naujausius pokyčius, iš pasiūlymo išbrauktos II antraštinės dalies I skyriaus nuostatos dėl tiesioginio draudimo sutartims taikytinos teisės ir sąlygų. 176 straipsnyje įtraukta nuoroda į ROMA I reglamento projektą ir nustatyta, kad valstybės narės, kurioms netaikomas tas reglamentas, taiko to reglamento nuostatas, kad nustatytų draudimo sutartims, kurios patenka į to reglamento 7 straipsnio taikymo sritį, taikytiną teisę. Taip pat įrašyta 60 konstatuojamoji dalis.

KITI PAKEITIMAI

Kad būtų atsižvelgta į geresnio reglamentavimo pricipus, rengiant iš dalies pakeistą pasiūlymą padaryti tam tikri techniniai nauja redakcija išdėstytos direktyvos patobulinimai, kuriuos pasiūlė pirmiau minėtame Tarpinstituciniame susitarime nurodyta konsultacinė darbo grupė, sudaryta iš atitinkamų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovų. Todėl padaryti nedideli pakeitimai 29, 45, 51 ir 76 konstatuojamosiose dalyse ir šiuose straipsniuose bei prieduose: 2, 6, 13, 14, 18, 23, 24, 26, 29, 32, 37, 39, 53, 61, 64, 66, 68, 69, 71, 73, 117, 137, 138, 139, 140, 141, 148, 150, 153, 154, 156, 157, 160, 162, 163, 164, 166, 173, 175, 177, 183, 188, 198, 200, 202, 204, 208, 214, 216, 236, 238, 239, 249, 262, 264, 273, 278, 281, 283, 289, 290, 291, 303 straipsniuose, tekste tarp 304 ir 305, 306 ir 309 straipsnių, IV antraštinės dalies tekste, I, II, III ir VII prieduose.

Toliau nurodyti panaikintų direktyvų straipsniai ir priedai išlieka nepakitę, palyginti su dabartine teisine padėtimi: 3, 5, 9, 11, 12, 16, 19–22, 24–26, 32, 33, 56–57, 60, 62–65, 68, 69, 72, 145, 147, 149, 151, 152, 154, 155, 157–159, 166–169, 172–174, 177, 178–187, 189, 191–194, 196–207, 269–279, 281, 282, 284–297, 300–302, 305, 307, 309 ir I priedas.

6. ĮGYVENDINIMO PRIEMONėS

Šia direktyva įgyvendinimo įgaliojimai suteikiami Komisijai. Tie atvejai, kai įgyvendinimo įgaliojimai perduodami, specialiai nurodyti kiekviename straipsnyje. Šiuos įgaliojimus įgyvendinti Komisijai padeda Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2004/9/EB. Priemones Komisija priims vadovaudamasi patariamąja tvarka arba reguliavimo procedūra su tikrinimu, nustatyta Sprendimo 1999/468/EB 3 straipsnyje, 5a straipsnio 1–4 dalyse ir 7 straipsnyje.

Siekiant didesnio darnumo ir priežiūros konvergencijos, šiomis įgyvendinimo priemonėmis bus papildomai apibrėžti direktyvoje nustatyti principai. Jos bus rengiamos pagal Komisijos CEIOPS suteiktus įgaliojimus po konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir įvertinus poveikį.

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

2007/0143 (COD)

Iš dalies pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl gyvybės draudimo √ dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo ∏ (MOKUMAS II)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį ir 55 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[17],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[18],

pasikonsultavę su Regionų komitetu[19],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[20],

kadangi:

ò naujas

(1) Reikia iš esmės pakeisti 1973 m. liepos 24 d. Pirmąją Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo[21], 1978 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyvą 78/473/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Bendrijos bendruoju draudimu, derinimo[22], 1987 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 87/344/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su teisinių išlaidų draudimu, derinimo[23], 1988 m. birželio 22 d. Antrąją Tarybos direktyvą 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, apibrėžiančią nuostatas, padedančias veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, ir iš dalies keičiančią Direktyvą 73/239/EEB[24], 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičiančią Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva)[25], 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo grupėje[26], 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo[27], 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo[28], 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/68/EB dėl perdraudimo ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB bei Direktyvas 98/78/EB ir 2002/83/EB[29] ir 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/44/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje[30]. Siekiant aiškumo, šias direktyvas reikėtų išdėstyti nauja redakcija.

(2) Siekiant palengvinti draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimą ir vykdymą, būtina pašalinti pagrindinius skirtumus tarp valstybių narių įstatymų, kuriais reglamentuojama draudimo ir perdraudimo įmonių veikla. Todėl reikėtų nustatyti teisinę sistemą, pagal kurią draudimo ir perdraudimo įmonės galėtų vykdyti draudimo veiklą visoje vidaus rinkoje, o draudimo ir perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra Bendrijoje, būtų lengviau vykdyti Bendrijos teritorijoje prisiimtus įsipareigojimus ir drausti riziką.

(3) Norint, kad vidaus rinka tinkamai veiktų, reikėtų nustatyti suderintas taisykles, susijusias su draudimo grupių priežiūra ir, siekiant apsaugoti kreditorius, su draudimo įmonių reorganizavimo bei likvidavimo tvarka.

(4) Tam tikros draudimo paslaugas teikiančios įmonės neturėtų būti įtrauktos į šia direktyva nustatomą sistemą dėl savo dydžio, teisinio statuso, pobūdžio (glaudaus ryšio su viešosiomis draudimo sistemomis) ar specifinių paslaugų. Taip pat pageidautina, kad ši direktyva nebūtų taikoma tam tikroms kai kurių valstybių narių draudimo įmonėms, kurių veikla apima labai ribotą sritį ir gali būti vykdoma pagal įstatymus tik tam tikroje teritorijoje arba tam tikrų asmenų atžvilgiu.

(5) 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvoje 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo[31], 1983 m. liepos 13 d. Septintojoje Tarybos direktyvoje 83/349/EEB, pagrįstoje Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės[32], 1983 m. gruodžio 30 d. Antrojoje Tarybos direktyvoje 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo[33], 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 85/611/EEB ir 93/6/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančioje Tarybos direktyvą 93/22/EEB[34], ir 2000 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo[35] nustatytos bendrosios apskaitos, variklinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, finansinių priemonių ir kredito įstaigų sričių taisyklės bei šių sričių apibrėžtys. Šioje direktyvoje reikėtų taikyti kai kurias iš šių apibrėžčių.

(6) Norintys užsiimti draudimo ar perdraudimo veikla turėtų iš anksto gauti leidimą. Todėl reikia nustatyti tokio leidimo ir atsisakymo jį išduoti sąlygas bei tvarką.

(7) Kadangi ši direktyva – esminė priemonė vidaus rinkai sukurti, draudimo ir perdraudimo įmonėms, kurioms leista veikti buveinės valstybėse narėse, turėtų būti leista veikti, steigti filialus arba teikti paslaugas visoje Bendrijoje. Todėl reikėtų imtis reikiamų ir pakankamų suderinimo priemonių, kurios leistų pripažinti abiejų pusių leidimų ir priežiūros sistemas, ir taip sudaryti galimybę išduoti vieną leidimą, galiosiantį visoje Bendrijoje, ir taikyti buveinės valstybės narės priežiūros principą.

(8) 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji variklinių transporto priemonių draudimo direktyva)[36], nustatytos žalų sureguliavimo atstovų skyrimo taisyklės. Jas reikėtų taikyti šioje direktyvoje.

(9) Perdraudimo įmonės turėtų vykdyti tik perdraudimo veiklą ir susijusias operacijas. Tokiu reikalavimu neturėtų būti trukdoma perdraudimo įmonėms savo klientams teikti statistinius ar aktuarinius patarimus, atlikti rizikos analizę ar tyrimus. Jos taip pat gali atlikti kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės funkcijas ir veiklą, susijusias su finansų sektoriaus veikla, kaip apibrėžta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB[37]. Bet kuriuo atveju pagal šį reikalavimą neleidžiama vykdyti nesusijusios bankininkystės ir finansų veiklos.

(10) Draudėjų apsaugos tikslais draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomi veiksmingi mokumo reikalavimai. Atsižvelgiant į pokyčius rinkoje dabar taikoma sistema nebetinkama, todėl reikia nustatyti naują reglamentavimo sistemą.

(11) Atsižvelgiant į naujausius rizikos valdymo srities įvykius, Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos, Tarptautinės apskaitos standartų tarybos ir Tarptautinės aktuarų asociacijos veiklą bei naujausius kitų finansų sektorių įvykius, reikėtų nustatyti pagrįstą ekonominį rizikos metodą, skatinantį draudimo ir perdraudimo įmones tinkamai nustatyti ir valdyti riziką. Siekiant didesnės darnos, reikėtų nustatyti tam tikras turto ir įsipareigojimų vertinimo taisykles bei technines sąlygas.

(12) Naujoji mokumo tvarka neturėtų pernelyg apsunkinti mažų ir vidutinių draudimo įmonių.

(13) Pagrindinis draudimo ir perdraudimo reglamentavimo ir priežiūros tikslas – tinkama draudėjų apsauga. Draudimo ir perdraudimo reglamentavimu ir priežiūra taip pat siekiama finansinio stabilumo ir sąžiningų bei stabilių rinkų. Į šiuos tikslus taip pat reikėtų atsižvelgti, tačiau nenukrypti nuo pagrindinio tikslo.

(14) Valstybių narių priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę naudoti visas reikiamas priemones, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės Bendrijoje vykdytų įsisteigimo teise ar laisve teikti paslaugas grindžiamą veiklą. Siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, visų priežiūros institucijų veiksmų pobūdis ir sudėtingumas turėtų atitikti draudimo ar perdraudimo įmonės veiklai būdingą riziką, neatsižvelgiant į atitinkamos įmonės svarbą bendram rinkos finansiniam stabilumui.

(15) Todėl priežiūros institucijos turėtų galėti gauti draudimo ir perdraudimo įmonių informaciją, būtiną priežiūros reikmėms.

(16) Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos turėtų stebėti finansinę draudimo ir perdraudimo įmonių padėtį. Tuo tikslu institucijos turėtų nuolat atlikti tikrinimus ir vertinimus.

(17) Draudimo sektoriaus kiekybinių reikalavimų tinkamumas grindžiamas mokumo kapitalo reikalavimu. Todėl priežiūros institucijos turėtų nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas mokumo kapitalo reikalavimas tik griežtai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis, po priežiūros proceso. Standartinė mokumo kapitalo reikalavimo formulė turėtų atitikti daugelio draudimo ir perdraudimo įmonių rizikos pobūdį. Tačiau kartais standartinis metodas neatitinka labai specifinio įmonės rizikos pobūdžio. Kai metodas labai nukrypsta nuo įmonės rizikos pobūdžio ir jo nepakanka daliniam arba visapusiškam vidaus modeliui nustatyti, papildomas kapitalas gali būti nuolatinio pobūdžio. Jeigu visapusiškas arba dalinis vidaus modelis pasižymi dideliais trūkumais arba valdymas iš esmės nepakankamas, priežiūros institucija turėtų užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi visų priemonių trūkumams, dėl kurių buvo nustatytas papildomas kapitalas, ištaisyti.

(18) Tam tikrus rizikos klausimus galima tinkamai išspręsti tik nustačius valdymo reikalavimus, užuot taikius kiekybinius reikalavimus, susijusius su mokumo kapitalo reikalavimu. Todėl tinkamo draudimo įmonės valdymo ir reglamentavimo sistemos reikmėms ypač svarbi veiksminga valdymo sistema.

(19) Visų draudimo ir perdraudimo įmonių verslo strategijose turėtų būti numatytas nuolatinis bendro mokumo poreikių vertinimas, atsižvelgiant į specifinės rizikos pobūdį. Apie vertinimų rezultatus reikėtų pranešti priežiūros institucijai kartu su informacija, kurią reikėtų pateikti priežiūros reikmėms.

(20) Siekiant veiksmingiau prižiūrėti užsakomąsias paslaugas, ypač svarbu, kad jas užsakančios draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūros institucijos galėtų susipažinti su visais svarbiais užsakomųjų paslaugų teikėjo duomenimis, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra reguliuojamas ar nereguliuojamas subjektas, bei turėtų teisę atlikti patikrinimus vietoje. Siekiant atsižvelgiant į rinkos raidą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi paslaugų užsakymo sąlygų, priežiūros institucijai turėtų būti iš anksto pranešama apie ketinimą užsakyti paslaugas, susijusias su svarbia veikla. Šiuose reikalavimuose atsižvelgiama į bendro forumo veiklą. Jie taip pat atitinka dabartines bankininkystės sektoriaus ir Finansinių priemonių rinkų direktyvos taisykles ir tvarką bei jų taikymą kredito įstaigoms.

(21) Siekiant užtikrinti skaidrumą, draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų bent jau kasmet atskleisti esminę informaciją, susijusią su mokumu ir finansine padėtimi. Įmonėms reikėtų leisti savanoriškai atskleisti papildomą informaciją.

(22) Reikėtų sudaryti galimybę priežiūros institucijoms ir institucijoms ar įstaigoms, kurios pagal savo funkcijas padeda stiprinti finansinės sistemos stabilumą, keistis informacija. Todėl reikia nustatyti sąlygas, kuriomis būtų galima keistis tokia informacija. Be to, kai informacija gali būti atskleista tik gavus aiškų priežiūros institucijų sutikimą, pastarosios prireikus turėtų galėti nustatyti, kad toks sutikimas duodamas tik atitikus griežtas sąlygas.

(23) Reikia skatinti priežiūros konvergenciją, ne tik susijusią su priežiūros priemonėmis, bet ir su jos atlikimo tvarka. Svarbus vaidmuo šioje srityje turėtų tekti Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetui, įsteigtam Komisijos sprendimu 2004/6/EB[38]. Šis komitetas turėtų nuolat pranešti apie padarytą pažangą.

(24) Siekiant sumažinti administracinę naštą ir išvengti užduočių dubliavimo, priežiūros bei nacionalinės statistikos institucijos turėtų bendradarbiauti ir keistis informacija.

(25) Siekiant labiau prižiūrėti draudimo ir perdraudimo įmones bei apsaugoti draudėjus, 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančioje Tarybos direktyvą 84/253/EEB[39], apibrėžti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai turėtų būti įpareigoti nedelsiant pranešti apie bet kokius faktus, galinčius stipriai paveikti draudimo ar perdraudimo įmonės finansinę padėtį arba administracinę struktūrą.

(26) Draudimo įmonės, teikiančios ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo paslaugas, turėtų atskirai valdyti šias veiklos sritis, kad apsaugotų gyvybės draudėjų interesus. Visų pirma tokioms įmonėms reikėtų taikyti tuos pačius kapitalo reikalavimus, kaip ir lygiavertėms draudimo grupėms, sudarytoms iš gyvybės draudimo įmonės ir ne gyvybės draudimo įmonės, atsižvelgiant į didesnes mišraus draudimo įmonių galimybes perduoti kapitalą.

(27) Finansinė draudimo ir perdraudimo įmonių padėtis turėtų būti vertinama pagal patikimus ekonomikos principus ir optimaliai pasinaudojant finansų rinkų teikiama bei bendrąja vieša informacija apie techninę draudimo įmonių riziką.

(28) Priežiūros reikmėms taikomi vertinimo standartai, kiek įmanoma, turėtų būti suderinti su tarptautine apskaitos raida, siekiant sumažinti administracinę draudimo ar perdraudimo įmonių naštą.

(29) Vadovaujantis šiuo požiūriu, kapitalo reikalavimai turėtų būti patenkinti nuosavomis lėšomis – pagal balanso arba ne balanso straipsnius. Kadangi visi finansiniai ištekliai visiškai nepadengia likvidavimo ir einamųjų nuostolių, nuosavas lėšas reikėtų skirstyti į kategorijas pagal kokybės kriterijus ir atitinkamai sumažinti tinkamą nuosavų lėšų sumą kapitalo reikalavimams patenkinti. Nuosavoms lėšoms taikomi apribojimai turėtų galioti tik nustatant draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo būklę ir neturėtų riboti šių įmonių vidaus kapitalo valdymo laisvės.

(30) Kad draudimo ir perdraudimo įmonės galėtų vykdyti įsipareigojimus draudėjams ir naudos gavėjams, valstybės narės turėtų reikalauti, kad šios įmonės nustatytų tinkamus techninius atidėjinius. Siekiant geresnio palyginamumo ir skaidrumo, šių techninių atidėjinių apskaičiavimas turėtų būti suderintas visoje Bendrijoje.

(31) Techninių atidėjinių apskaičiavimas turėtų būti suderintas su turto ir kitų įsipareigojimų vertinimu, rinka bei tarptautine apskaitos ir priežiūros raida.

(32) Techninių atidėjinių suma turėtų atitikti pagrindinio draudimo portfelio savybes. Todėl skaičiavimams reikėtų naudoti tik atitinkamai įmonei būdingą informaciją, nes ši informacija draudimo ir perdraudimo įmonėms padeda geriau įvertinti pagrindinio draudimo portfelio savybes.

(33) Numatoma dabartinė draudimo įsipareigojimų vertė turi būti skaičiuojama pagal naujausią ir patikimą informaciją bei tikroviškas prielaidas, atsižvelgiant į finansines draudimo ar perdraudimo sutarčių garantijas ir galimybes, ir ekonomiškai įvertinant draudimo bei perdraudimo įsipareigojimus. Reikėtų taikyti veiksmingus ir suderintus aktuarinius metodus.

(34) Siekiant atsižvelgti į ypatingą mažų ir vidutinių įmonių padėtį, reikėtų nustatyti supaprastintus techninių atidėjinių apskaičiavimo metodus.

(35) Pagal priežiūros tvarką turėtų būti nustatytas nuo rizikos dydžio priklausantis, perspektyviniu skaičiavimu pagrįstas reikalavimas, kuriuo būtų siekiama užtikrinti, kad priežiūros institucijos tiksliai ir laiku įsikištų (mokumo kapitalo reikalavimas), ir minimalus apsaugos lygis, t. y. mažiausia galima finansinių išteklių suma (minimalaus kapitalo reikalavimas). Siekiant vienodo draudėjų apsaugos lygio, abu kapitalo reikalavimai turėtų būti suderinti visoje Bendrijoje.

(36) Mokumo kapitalo reikalavimas turėtų atitikti tinkamų nuosavų lėšų sumą, draudimo ir perdraudimo įmonėms leidžiančią padengti didelius nuostolius ir pagrįstai užtikrinti draudėjams ir naudos gavėjams, kad jiems mokėtinos sumos bus išmokėtos.

(37) Siekiant skatinti tinkamą rizikos valdymą ir derinti norminius kapitalo reikalavimus su pramonės veiklos būdais, mokumo kapitalo reikalavimas turėtų būti nustatomas kaip ekonominis kapitalas, kurį draudimo ir perdraudimo įmonės turi turėti, kad užtikrintų, jog jų veiklos žlugimo rizika atsirastų ne dažniau kaip kas 200 metų. Šis ekonominis kapitalas turėtų būti skaičiuojamas pagal realų šių įmonių rizikos pobūdį, atsižvelgiant į galimų rizikos mažinimo priemonių ir diversifikacijos efektą.

(38) Tam, kad visos draudimo ir perdraudimo įmonės galėtų įvertinti savo ekonominį kapitalą, reikėtų nustatyti standartinę mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo formulę. Standartinę formulę reikėtų nustatyti pagal modulių metodą, t. y. iš pradžių reikėtų įvertinti atskirą kiekvienos rizikos kategorijos poveikį, o po to juos sudėti. Jei tikrąjį draudžiamos rizikos pobūdį geriau atitinka konkrečios įmonės duomenys, turėtų būti leista juos taikyti, jei jie gauti naudojant standartinius metodus.

(39) Siekiant atsižvelgti į ypatingą mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį, reikėtų nustatyti standartine formule pagrįstus supaprastintus mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo metodus.

(40) Pagal į riziką orientuotą požiūrį į mokumo kapitalo reikalavimą reikėtų sudaryti galimybę tam tikromis sąlygomis taikyti ne standartinę formulę, o dalinį arba visapusišką vidaus modelį šiam reikalavimui apskaičiuoti. Siekiant užtikrinti lygiavertę draudėjų ir naudos gavėjų apsaugą, tokie vidaus modeliai iš pradžių turėtų būti patvirtinti pagal suderintus procesus ir standartus.

(41) Iš esmės naujasis rizika pagrįstas metodas neapima kokybinių investicijų apribojimų koncepcijos ir turto tinkamumo kriterijų. Tačiau reikėtų sudaryti galimybę taikyti investicijų apribojimus ir turto tinkamumo kriterijus rizikai, kuri nėra tinkamai įtraukta į standartinės formulės submodulį.

(42) Kai tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų suma yra mažesnė už minimalaus kapitalo reikalavimą, reikėtų panaikinti draudimo ir perdraudimo įmonių leidimus, jei jos negali greitai atkurti tinkamų pagrindinių lėšų sumos iki minimalaus kapitalo reikalavimo lygio.

(43) Minimalaus kapitalo reikalavimas turi būti apskaičiuojamas pagal paprastą formulę, naudojant duomenis, kuriuos galima patikrinti.

(44) Draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų disponuoti pakankamai kokybišku turtu, kad galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Visos draudimo ir perdraudimo įmonių investicijos turėtų būti valdomos pagal „rizikos ribojimo“ principą.

(45) Buveinės valstybės narės neturėtų reikalauti, kad draudimo įmonės investuotų savo turtą į konkrečias turto grupes, nes toks reikalavimas galėtų būti nesuderinamas su kapitalo judėjimo liberalizavimu, numatytu Sutarties 56 straipsnyje.

(46) Reikia uždrausti visas nuostatas, pagal kurias valstybės narės gali reikalauti užstatyti turtą, kuriuo padengiami techniniai draudimo ar perdraudimo įmonės atidėjiniai, neatsižvelgiant į tokio reikalavimo formą, jei draudiką perdraudžia draudimo ar perdraudimo įmonė, gavusi leidimą pagal šią direktyvą, arba trečiosios šalies įmonė, jei šioje šalyje taikoma lygiavertė priežiūros tvarka.

(47) Teisinėje sistemoje iki šiol nenustatyti nei išsamūs siūlomo įsigijimo riziką ribojančio vertinimo kriterijai, nei jų taikymo tvarka. Siekiant vertinimo procesui ir jo rezultatams būtino teisinio tikrumo, aiškumo ir nuspėjamumo, reikia tiksliai apibrėžti kriterijus ir riziką ribojančio vertinimo tvarką. Šie kriterijai ir tvarka nustatyti Direktyvoje 2007/44/EB. Todėl su draudimu ir perdraudimu susijusias nuostatas reikėtų kodifikuoti ir įtraukti į šią direktyvą.

(48) Todėl ypač svarbu kuo labiau suderinti tvarką ir riziką ribojančius vertinimus visoje Bendrijoje. Tačiau nuostatomis dėl akcijų paketų valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma reikalauti, kad priežiūros institucijoms būtų pranešama apie akcijų paketų, neviršijančių tose nuostatose nustatytos ribos, įsigijimą, su sąlyga, kad valstybė narė tuo tikslu nustatytų tik vieną papildomą mažesnę nei 10 % ribą. Jomis taip pat neturėtų būti užkertamas kelias priežiūros institucijoms pateikti bendrąsias gaires, pagal kurias būtų nustatoma, kada tokie akcijų paketai suteikia galimybę daryti esminę įtaką.

(49) Siekiant didesnio Europos piliečių mobilumo, vis dažniau siūlomas tarptautinis variklinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas. Siekiant užtikrinti, kad žaliosios kortos sistema ir variklinių transporto priemonių nacionalinių draudikų biurų susitarimai toliau tinkamai veiktų, reikėtų nustatyti, kad valstybės narės galėtų reikalauti, jog draudimo įmonės, teikiančios variklinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo paslaugas jų teritorijoje, bendrai finansuotų nacionalinius biurus bei dalyvautų steigiant garantinį fondą valstybėje narėje. Valstybė narė, kurioje teikiamos paslaugos, turėtų reikalauti, kad įmonės, teikiančios variklinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo paslaugas, paskirtų atstovą jų teritorijoje, kuris rinktų visą reikiamą informaciją, susijusią su žalomis, ir atstovautų įmonei.

(50) Vidaus rinkos struktūroje draudėjai savo labui turėtų turėti galimybę rinktis iš kuo didesnio Bendrijoje turimo draudimo produktų skaičiaus. Todėl valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas arba kurioje yra draudimo rizika, turėtų užtikrinti, kad niekas nekliudo prekiauti jos teritorijoje visais draudimo produktais, kuriuos ji siūlo Bendrijoje, jeigu tai neprieštarauja teisinėms nuostatoms, kuriomis apsaugoma visuotinė gerovė šioje valstybėje narėje ir jeigu visuotinė gerovė nėra saugoma buveinės valstybės narės taisyklių.

(51) Turėtų būti numatyta sankcijų sistema, kuri būtų taikoma, kai valstybėje narėje, kurioje prisiimti įsipareigojimai arba kurioje yra rizika, draudimo įmonė nesilaiko visuotinę gerovę saugančių nuostatų.

(52) Vidaus draudimo rinkoje vartotojai turi platesnį ir įvairesnį sutarčių pasirinkimą. Tam, kad ši įvairovė ir didesnė konkurencija būtų naudinga, prieš sudarant sutartį ir per visą sutarties galiojimo laiką jiems turėtų būti suteikta visa informacija, kurios reikia, kad jie pasirinktų geriausiai jų poreikius atitinkančią sutartį.

(53) Pagalbos sutartis siūlanti draudimo įmonė turėtų turėti visas reikiamas priemones, kad galėtų teikti išmokas, kurias siūlo per atitinkamą laikotarpį. Reikėtų nustatyti specialias mokumo kapitalo reikalavimo skaičiavimo nuostatas ir minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą, kurią įmonė turėtų atitikti.

(54) Norint veiksmingai teikti Bendrijos bendrojo draudimo paslaugas, susijusias su veikla, kuri dėl savo pobūdžio ar dydžio tikriausiai bus bendrai draudžiama tarptautiniu mastu, reikėtų kuo mažiau derinimo veiksmų, siekiant išvengti iškreiptos konkurencijos ir taikomų skirtingų nuostatų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, pagrindinė draudimo įmonė turėtų vertinti žalas ir nustatyti techninių atidėjinių sumą. Be to, reikėtų nustatyti specialaus bendradarbiavimo sąlygas Bendrijos bendrojo draudimo srityje tarp valstybių narių priežiūros institucijų bei tarp šių institucijų ir Komisijos.

(55) Siekiant apsaugoti apdraustus asmenis, reikėtų suderinti nacionalinius teisės aktus, susijusius su teisinių išlaidų draudimu. Kiek įmanoma, reikėtų vengti interesų konfliktų arba sudaryti sąlygas jiems išspręsti, ypač susijusius su tuo, kad draudimo įmonė suteikia draudimo apsaugą kitam asmeniui arba suteikia draudimo apsaugą ir asmens teisinėms išlaidoms, ir kuriai nors kitai draudimo grupei. Tam įvairiomis priemonėmis galima užtikrinti tinkamą draudėjų apsaugos lygį. Neatsižvelgiant į pasirinktą sprendimą, žmonių, kurių teisinės išlaidos yra apdraustos, interesai turėtų būti apsaugoti lygiavertėmis priemonėmis.

(56) Draudimo įmonių, teikiančių draudimo apsaugą teisinėms išlaidoms ir apdraustiems asmenims, konfliktai turėtų būti sprendžiami pačiu sąžiningiausiu ir greičiausiu būdu. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti arbitražo arba panašias garantijas užtikrinančią tvarką.

(57) Kai kuriose valstybėse narėse privačiu arba savanorišku sveikatos draudimu galima iš dalies arba visiškai pakeisti socialinės apsaugos sistemų teikiamą sveikatos draudimą. Specifinis sveikatos draudimo pobūdis skiria jį iš kitų kompensacinio draudimo rūšių ir gyvybės draudimo tiek, kiek būtina užtikrinti, jog draudėjai galėtų veiksmingai naudotis privačiu ar savanorišku sveikatos draudimu, neatsižvelgiant į jų amžių ar draudimo rizikos pobūdį. Sveikatos draudimo sutarčių pobūdis ir socialiniai padariniai pateisintų valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, priežiūros institucijų reikalavimą sistemingai informuoti apie privataus arba savanoriško sveikatos draudimo bendrąsias ir specialiąsias draudimo liudijimo sąlygas, kad būtų galima patikrinti, ar šios sutartys yra dalinė ar visapusiška socialinės apsaugos sistemų teikiamo sveikatos draudimo alternatyva. Toks patikrinimas neturėtų būti išankstinė produktų prekybos sąlyga.

(58) Šiuo tikslu kai kurios valstybės narės priėmė specialias teisines nuostatas. Kad būtų apsaugota visuotinė gerovė, reikėtų priimti arba toliau taikyti šias teisines nuostatas, jeigu jomis nepagrįstai neribojama įsisteigimo teisė arba laisvė teikti paslaugas, susitarus, kad minėtos nuostatos turėtų būti taikomos vienodai. Šios teisinės nuostatos savo pobūdžiu gali skirtis atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės sąlygas. Šį tikslą taip pat galima pasiekti reikalaujant, kad privatų arba savanorišką sveikatos draudimą teikiančios draudimo įmonės siūlytų tipinius draudimo liudijimus, atitinkančius įstatymų nustatytų socialinio draudimo programų teikiamus draudimus, kuriuose nurodytos draudimo įmokos būtų lygios arba mažesnės už nustatytą didžiausią dydį, bei dalyvautų nuostolių kompensavimo programose. Taip pat gali būti reikalaujama, kad techninis privataus ar savanoriško sveikatos draudimo pagrindas būtų panašus į techninį gyvybės draudimo pagrindą.

(59) Valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad visos draudimo įmonės, užsiimančios jų teritorijose privalomuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe savo pačių rizika, laikytųsi nacionalinių įstatymų, kuriais reglamentuojamas toks draudimas, konkrečių nuostatų. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas finansinės priežiūros nuostatoms, už kurias turėtų išimtinai atsakyti buveinės valstybė narė.

(60) Valstybės narės, kurioms netaikomas Reglamentas [ROMA I], turėtų taikyti to reglamento nuostatas, kad nustatytų draudimo sutartims, kurioms taikomas reglamento 7 straipsnis, taikytiną teisę.

(61) Reikėtų nustatyti tinkamas specialiosios paskirties įmonių, prisiimančių draudimo ir perdraudimo įmonių riziką, nors jos nėra draudimo ar perdraudimo įmonės, taisykles. Iš specialiosios paskirties įmonių atgautinos sumos turėtų būti atimamos iš perdraudimo ar pakartotinio perdraudimo (retrocesijos) sutarčių.

(62) Dėl specifinio riboto perdraudimo veiklos pobūdžio valstybės narės turėtų užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios sudaro riboto perdraudimo sutartis arba vykdo riboto perdraudimo veiklą, galėtų tinkamai nustatyti priemones ir valdyti riziką, susijusią su tokiomis sutartimis ar veikla.

(63) Siekiant atsižvelgti į tarptautinius perdraudimo aspektus, reikėtų nustatyti sąlygas sudaryti tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, apibrėžiant visose sutarčių šalių teritorijose veikiančių perdraudimo įmonių priežiūros priemones. Be to, reikėtų nustatyti lanksčią tvarką, pagal kurią būtų galima vertinti trečiosios šalies rizikos ribojimo lygiavertiškumą pagal Bendrijos kriterijus, siekiant padėti liberalizuoti trečiųjų šalių perdraudimo paslaugas, steigiantis arba teikiant paslaugas tarptautiniu mastu.

(64) Priemonės, susijusios su draudimo ir perdraudimo įmonių grupės papildoma priežiūra, turėtų leisti draudimo ar perdraudimo įmones prižiūrinčioms institucijoms labiau pagrįstai spręsti apie jų finansinę padėtį.

(65) Prižiūrint tokias grupes reikėtų tiek, kiek būtina, atsižvelgti į draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiąsias bendroves. Tačiau šioje direktyvoje jokiu būdu neturėtų būti nustatyta, kad valstybės narės privalo prižiūrėti kiekvieną tokią įmonę atskirai.

(66) Nors atskirų draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūra išlieka svarbiausias draudimo priežiūros principas, reikia nustatyti, kokios grupės įmonės patenka į priežiūros taikymo sritį.

(67) Grupės priežiūra bet kuriuo atveju turėtų būti vykdoma pagrindinės dalyvaujančios įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, lygmeniu. Todėl valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės leisti jų priežiūros institucijoms taikyti grupės priežiūrą tam tikrais žemesniais lygmenimis, jei jos mano, kad tai būtina.

(68) Reikia apskaičiuoti grupei priklausančių draudimo ir perdraudimo įmonių mokumą.

(69) Vienai grupei priklausančios draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų galėti prašyti patvirtinti vidinį modelį tiek grupės, tiek pačios įmonės mokumui apskaičiuoti.

(70) Reikia užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos grupėje ir prireikus užtikrintų draudėjų bei naudos gavėjų apsaugą. Todėl grupės draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų turėti pakankamai nuosavų lėšų, kad atitiktų mokumo kapitalo reikalavimą, išskyrus atvejus, kai draudėjus ir naudos gavėjus galima veiksmingai apsaugoti kitomis priemonėmis. Todėl grupės draudimo ir perdraudimo įmonėms turėtų būti leista patenkinti mokumo kapitalo reikalavimą pasitelkus grupės pagalbą, kurią nustatytomis aplinkybėmis patvirtina jų patronuojanti įmonė. Siekdama įvertinti galimo grupės rėmimo tvarkos patikslinimo poreikį ir tam pasirengti, Komisija turėtų pranešti apie valstybių narių taisykles ir šios srities priežiūros institucijų veiklos būdus.

(71) Draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės draudimo ar perdraudimo įmonės mokumui poveikį gali turėti grupės, kurioje jos dalyvauja, finansiniai ištekliai ir jų paskirstymas grupėje. Priežiūros institucijoms turėtų būti suteiktos galimybės prižiūrėti grupę ir draudimo ar perdraudimo įmonės lygmeniu imtis atitinkamų priemonių, kai jos mokumui kyla ar gali kilti pavojus.

(72) Rizikos koncentracija ir grupės vidaus sandoriai gali turėti įtakos finansinei draudimo ar perdraudimo įmonių padėčiai. Todėl priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę bendrai prižiūrėti tam tikros rūšies rizikos koncentracijos ir grupės vidaus veiksmus bei draudimo ar perdraudimo įmonės lygmeniu imtis atitinkamų priemonių, kai jos mokumui kyla ar gali kilti pavojus.

(73) Grupės draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų būti tinkamai valdomos, o šioms valdymo sistemoms turėtų būti taikoma priežiūros tvarka.

(74) Visoms prižiūrimoms draudimo ar perdraudimo grupėms turėtų būti paskirta grupės priežiūros institucija, būtent viena iš dalyvaujančių priežiūros institucijų. Į grupės priežiūros institucijos teises ir pareigas turėtų būti įtraukti tinkami koordinavimo ir sprendimo įgaliojimai. Tos pačios grupės draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūros institucijos turėtų susitarti dėl veiklos koordinavimo.

(75) Priežiūros institucijoms turėtų būti prieinama visa informacija, būtina grupei prižiūrėti. Reikėtų nustatyti institucijų, atsakingų už draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūrą, bendradarbiavimą ir jų bendradarbiavimą su institucijomis, atsakingomis už kitų finansų sektorių priežiūrą.

(76) Grupę sudarančios draudimo ir perdraudimo įmonės, kurių pagrindinė buveinė yra ne Bendrijoje, turėtų būti vienodai ir tinkamai prižiūrimos. Todėl reikia nustatyti skaidrias taisykles ir sąlygas visais reikiamais atvejais keistis informacija su trečiųjų šalių institucijomis.

(77) Kadangi nacionaliniai teisės aktai, susiję su reorganizavimo priemonėmis ir likvidavimo tvarka, nėra suderinti, vidaus rinkoje reikėtų užtikrinti abipusį valstybių narių reorganizavimo priemonių ir likvidavimo teisės aktų pripažinimą bei būtiną bendradarbiavimą, atsižvelgiant į tokių priemonių vieningumo, universalumo, koordinavimo ir viešumo būtinybę bei vienodą elgesį su draudimo kreditoriais ir jų apsaugą.

(78) Reikėtų užtikrinti, kad valstybės narės kompetentingos institucijos priimtos reorganizavimo priemonės, skirtos draudimo įmonės patikimai finansinei būklei išsaugoti ar atkurti arba išvengti, kiek įmanoma, likvidavimo, būtų visiškai veiksmingos visoje Bendrijoje. Tačiau visų tokių reorganizavimo priemonių ir likvidavimo tvarkos padariniai trečiosioms šalims neturėtų būti paveikti.

(79) Reikėtų atskirti kompetentingas institucijas, susijusias su reorganizavimo priemonėmis bei likvidavimo tvarka, ir draudimo įmonių priežiūros institucijas.

(80) Apibrėžiant „filialą“ nemokumo reikmėms, pagal taikomus nemokumo principus reikėtų atsižvelgti į tai, kad draudimo įmonė yra vienas atskiras juridinis asmuo. Tačiau buveinės valstybės narės teisės aktuose turėtų būti nustatyta, kaip nepriklausomų asmenų, turinčių ilgalaikius įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei, turtas ir įsipareigojimai turėtų būti vertinami likviduojant tą draudimo įmonę.

(81) Reikėtų nustatyti sąlygas, kada likvidavimo tvarka, nepagrįsta nemokumu, o susijusi su draudimo išmokų mokėjimo prioritetų eiliškumu, patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Draudimo įmonės darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo sutartimis ir darbo santykiais, turėtų būti įmanoma perleisti nacionalinei darbo užmokesčių garantijų sistemai. Tokius perleistus reikalavimus reikėtų nagrinėti pagal valstybės narės teisės nuostatas ( lex concursus ).

(82) Reorganizavimo priemonės netrukdo pradėti likvidavimo procedūros. Likvidavimą būtų galima pradėti net jei reorganizavimo priemonių nebuvo imtasi arba po to, kai šios priemonės buvo priimtos, ir nutraukti ją, kai susitariama dėl dalinio skolų grąžinimo ar imamasi lygiaverčių priemonių, tarp jų ir reorganizavimo.

(83) Tik buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų būti įgaliotos spręsti klausimus dėl draudimo įmonių likvidavimo. Sprendimai turėtų galioti visoje Bendrijoje, visos valstybės narės turėtų juos pripažinti. Sprendimai turėtų būti skelbiami pagal buveinės valstybės narės tvarką ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Informaciją reikėtų pateikti žinomiems kreditoriams, nuolat gyvenantiems Bendrijoje, kurie turėtų turėti teisę pareikšti reikalavimus ir pateikti pastabas.

(84) Likvidavimo procedūrose reikėtų atsižvelgti į visą draudimo bendrovės turtą ir įsipareigojimus.

(85) Visas likvidavimo procedūrų pradžios, vykdymo ir pabaigos sąlygas turėtų reglamentuoti buveinės valstybės narės įstatymai.

(86) Siekiant užtikrinti darnius valstybių narių veiksmus, buveinės valstybės narės ir visų kitų valstybių narių priežiūros institucijoms turėtų būti skubos tvarka pranešta apie likvidavimo pradžią.

(87) Labai svarbu, kad apdrausti asmenys, draudėjai, naudos gavėjai ir bet kuri žalą patyrusi šalis, turinti teisę pateikti ieškinį tiesiogiai draudimo įmonei dėl žalos, susijusios su draudimo operacijomis, per likvidavimą būtų apsaugoti, o ši apsauga neturėtų apimti reikalavimų, susijusių ne su draudimo sutartyse nustatytais įsipareigojimais ar draudimo operacijomis, o su atstovo civiline atsakomybe, dėl kurios derėdamasis pagal draudimo sutarčiai ar operacijai taikytinus teisės aktus pats atstovas nėra atsakingas pagal tokią draudimo sutartį ar operaciją. Siekiant šio tikslo valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę pasirinkti iš lygiaverčių metodų, skirtų užtikrinti ypatingą elgesį su draudimo kreditoriais. Nė vienas toks metodas neturėtų trukdyti valstybei narei nustatyti skirtingų draudimo žalų kategorijų eiliškumo. Be to, draudimo kreditorių ir kitų privilegijuotų kreditorių, kurių teisės saugomos pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus, apsauga turėtų būti tinkamai subalansuota.

(88) Pradedant likvidavimą reikėtų panaikinti draudimo įmonės leidimą vykdyti veiklą, išskyrus atvejus, kai leidimas jau buvo panaikintas.

(89) Per likvidavimo procedūrą kreditoriams turėtų būti suteikta teisė pareikšti reikalavimus arba pateikti pastabas raštu. Kreditorių, nuolat gyvenančių valstybėje narėje, išskyrus buveinės valstybę narę, reikalavimams turėtų būti taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir lygiaverčiams reikalavimams, pareikštiems buveinės valstybėje narėje, nediskriminuojant jų pagal tautybę ar gyvenamąją vietą.

(90) Siekiant apsaugoti teisėtus lūkesčius ir tam tikrų sandorių tikrumą valstybėse narėse, išskyrus buveinės valstybę narę, reikia nustatyti, kokie teisės aktai būtų taikytini reorganizavimo priemonių ir likvidavimo padariniams, susijusiems su nagrinėjamomis bylomis ir atskirais įstatymų įgyvendinimo veiksmais dėl bylų.

(91) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[40]. Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti priemones, susijusias su priedų pritaikymu, ir ypač priemones, kuriose būtų nustatyti priežiūros įgaliojimai bei būtini veiksmai ir išsamesni reikalavimai šiose srityse: valdymo sistema, informacijos atskleidimas visuomenei, su akcijų paketais susiję vertinimo kriterijai, techninių atidėjinių ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimas, investavimo taisyklės ir grupės priežiūra. Kadangi šios priemonės yra bendrojo pobūdžio ir skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimtos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(92) Kadangi valstybės narės negali tinkamai pasiekti numatomos priemonės tikslų, nes dėl jų masto bei poveikio šių tikslų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Bendrija gali priimti priemones. Vadovaujantis 5 straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šia direktyva nesiekiama daugiau, negu reikia šiems tikslams įgyvendinti.

(93) 1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 64/225/EEB dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimų panaikinimo perdraudimo bei retrocesijos srityse[41], 1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvos 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo[42], 1976 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 76/580/EEB, iš dalies keičiančios Direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo[43], ir 1984 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyvos 84/641/EEB, iš dalies keičiančios, pirmiausia dėl pagalbos turistams, Pirmąją direktyvą (73/239/EEB) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo[44], nuostatos paseno, todėl jas reikėtų panaikinti.

(94) Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų galioti tik toms nuostatoms, kurios, palyginti su ankstesnių direktyvų nuostatomis, iš esmės skiriasi. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas galioja pagal ankstesnes direktyvas.

(95) Šia direktyva neturėtų būti apriboti valstybių narių įsipareigojimai, susiję su VI priedo B dalyje nurodytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

√ TIESIOGINIO DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO VEIKLOS PRADĖJIMO IR JOS VYKDYMO BENDROSIOS TAISYKLĖS ∏

I SKYRIUS

√ DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR ∏ SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI IR TAIKYMO SRITIS

1 SKIRSNIS. DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

ê 2002/83/EB 2 straipsnis (pritaikytas)

1 straipsnis√ Dalykas ∏

Šia direktyva reglamentuoja √ nustatomos taisyklės šiose srityse: ∏

(1). valstybėje narėje įsteigtų ar pageidaujančių ten įsisteigti įmonių √ Bendrijoje ∏ vykdomos savarankiškos tiesioginio draudimo √ ir perdraudimo ∏ veiklos pradėjimasą ir vykdymasą;tokia forma:

√ (2) papildomą priežiūra draudimo ir perdraudimo grupių atveju; ∏

√ (3) tiesioginio draudimo įmonių reorganizavimas ir likvidavimas. ∏

ê 84/641/EEB 1 straipsnis ir 2002/83/EB 2 straipsnis (pritaikytas)

2 straipsnis√ Taikymo sritis ∏

1. Ši direktyva reglamentuoja √ taikoma ∏ tiesioginio √ gyvybės ir ne gyvybės ∏ draudimo įmoniųėms, įsteigtųoms valstybėje narėje arba siekiančiųoms joje įsisteigti, tiesioginio draudimo, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje minimos pagalbos teikimą, savarankiškos veiklos pradėjimą ir vykdymą.

ê 2005/68/EB 1 straipsnis (pritaikytas)

1. Ši direktyva nustato savarankiškos √ Išskyrus IV antraštinę dalį, ∏ √ ji taip pat taikoma ∏ perdraudimo veiklos pradėjimo ir vykdymo taisykles įmonėms, užsiimančiomis tik perdraudimo veikla ir įsisteigusioms valstybėsje narėsje √ teritorijoje ∏ ar pageidaujančioms ten įsisteigti.

ê 84/641/EEB 1 straipsnis (pritaikytas)

2. √ 1 dalies pirmoje pastraipoje ne gyvybės draudimui priskiriama ∏ Pagalbos veikla √ , kurios tikslas – ∏ reiškia pagalbaą asmenims, patyrusiems sunkumų kelionės metu, išvykus toli nuo namų ar nuolatinės gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad įmonė, kuriai yra sumokėta draudimo įmoka, privalo nedelsdama suteikti draudimo sutartyje numatytą pagalbą naudos gavėjui, atsidūrusiam sunkioje padėtyje dėl netikėtai įvykusio atsitikimo, sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis.

Pagalba gali būti išmokos pinigais arba išmokos natūra. Išmokos natūra taip pat gali būti teikiamos pasitelkiant į pagalbą teikiančiojo asmens darbuotojus ir įrenginius.

Į pagalbos veiklą neįtrauktas √ neįtraukiamas ∏ aptarnavimas, priežiūra arba garantinis aptarnavimas įsigijus prekę, arba kai pagalbos nurodytojas arba jos suteikėjas veikia tiktai kaip tarpininkas.

3. Šiame straipsnyje minimos veiklos klasifikavimas į grupes yra pateikiamas priede.

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

ð naujas

√ 3. Gyvybės draudimo srityje šios direktyvos taikymo sričiai priklauso: ∏

a) 1. pPagal sutartis vykdomaos tokiaos draudimo rūšys√ gyvybės draudimo veikla ∏:

ai) gyvybės draudimas√ draudimas ∏, t. y. draudimo grupė, kurįią sudaro visų pirma draudimas tik išgyvenimo iki nustatyto amžiaus atveju, draudimas tik mirties atveju, draudimas išgyvenimo iki nustatyto amžiaus arba ankstyvos mirties atveju, gyvybės draudimas su įmokų grąžinimu, sutuoktuvinis draudimas, gimimų draudimas;

bii) anuitetai;

ciii) papildomas draudimas √ (kuriuo papildomas gyvybės draudimas) ∏, kuriuo draudžia gyvybės draudimo įmonės, t. y. draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, įskaitant darbingumo netekimą, draudimą mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju, taip pat draudimą invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju, kai šios įvairios draudimo rūšys yra papildomos, šalia gyvybės draudimo;

div) Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje taikomasi √ nuolatinis sveikatos ∏ draudimaso √ , kurio šiuo metu negalima panaikinti ∏rūšiai, vadinamai nuolatiniu sveikatos draudimu, kurio negalima panaikinti;

b) 2. pPagal sutartis vykdomos tokios operacijos, jeigu jas prižiūri už privataus draudimo sektoriaus priežiūrą atsakingos administracinės institucijos:

ai) tontinos √ operacijos ∏, kurių pagrindu steigiamos narių draugijos, siekiant bendrai kapitalizuoti narių įnašus, o vėliau paskirstyti tokiu būdu sukauptą turtą tarp išgyvenusių narių ir mirusių narių naudos gavėjų √ (tontinos) ∏;

bii) aktuariniais apskaičiavimais paremtos kapitalo išpirkimo operacijos, kai mainais už vienkartinius ar periodinius iš anksto sutartus mokėjimus prisiimami nurodytos trukmės ir dydžio įsipareigojimai;

ciii) kolektyvinių pensijų fondų valdymas, ð kuris apima ït. y. atitinkamos įmonės vardu vykdomos investicijų, ypač turto, sudarančio atsargas tų subjektų, kurie moka išmokas mirties ar išgyvenimo atveju arba nutraukus veiklą ar sumažinus jos apimtis, √ valdymą ∏valdymo operacijos;

div) ciii punkte nurodytos operacijos, jeigu jos apdraustos kapitalo išsaugojimo arba minimalių palūkanų mokėjimo draudimu;

ev) tokios draudimo √ gyvybės draudimo ∏ įmonių vykdomos operacijos, kaip nurodyta Prancūzijos „Code des assurances“ IV tomo 4 dalies 1 skyriuje.;

3. c) Ooperacijos, susijusios su žmogaus gyvenimo trukme, kurios yra nurodytos ar numatytos socialinio draudimo teisės aktuose, kai √ jeigu ∏ jas, remdamosi valstybės narės įstatymais, savo rizika vykdo ar valdo gyvybės draudimo įmonės √ gyvybės draudimo įmonės ∏.

ê 73/239/EEB 2 straipsnio 1 dalies d punktas ir 2002/83/EB 3 straipsnio 4 dalis (pritaikytas)

ð naujas

√ 2 SKIRSNIS. SRITYS, KURIOMS DIREKTYVA NETAIKOMA ∏

√ 1 POSKIRSNIS. BENDROJI INFORMACIJA ∏

3 straipsnis√ Įstatymais nustatytos sistemos ∏

Jeigu taikoma √ Nepažeidžiant ∏ 2 straipsnio 3 dalies √ c punkto ∏ , √ ši direktyva netaikoma ∏ draudimui, kuris yra įstatymais nustatytos socialinio draudimo sistemos dalis.

ò naujas

4 straipsnisDirektyvos netaikymas tam tikro dydžio įmonėms

1. Nepažeidžiant 5–10 straipsnių, ši direktyva netaikoma draudimo įmonėms, kurių metinės pajamos iš draudimo įmokų neviršija 5 mln. EUR.

2. Jei 1 dalyje nurodyta suma viršijama trejus metus iš eilės, ši direktyva pradedama taikyti ketvirtaisiais metais.

ê 73/239/EEB 2 straipsnis (pritaikytas)

√ 2 POSKIRSNIS. NE GYVYBėS DRAUDIMAS ∏

5 straipsnis√ Operacijos ∏

√ Ne gyvybės draudimo įmonių atveju ∏ šŠi direktyva netaikoma

1. tokioms draudimo rūšims:

a) gyvybės draudimui, t. y. draudimo šakai, apimančiai visų pirma draudimą išgyvenimo atvejui (draudimo išmoka mokama tik sulaukus nustatyto amžiaus), draudimą mirties atvejui (draudimo išmoka mokama tik mirties atveju), draudimą išgyvenimo arba ankstesnės mirties atvejui (draudimo išmoka mokama sulaukus nustatyto amžiaus ar mirus anksčiau), taip pat gyvybės draudimą su įmokų grąžinimu, tontinas, sutuoktuvių ir gimimų draudimą;

b) anuitetams (periodinėms draudimo išmokoms);

c) papildomam draudimui, kuriuo draudžia gyvybės draudimo įmonės, t.y. draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, įskaitant darbingumo netekimą, draudimą mirties dėl nelaimingo atsitikimo atvejui, taip pat draudimą invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos atvejui, kai šios įvairios draudimo rūšys yra papildomos, šalia gyvybės draudimo;

e) Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje taikomai draudimo rūšiai, vadinamai „nuolatiniu sveikatos draudimu, kurio negalima panaikinti“.

2. Ši direktyva netaikoma tokiai veiklai:

a1) kapitalo išpirkimo operacijoms, kurios apibrėžiamos pagal kiekvienos valstybės narės teisės aktus;

b2) taupymo ir savidraudos institucijų, kurių išmokų dydis priklauso nuo jų turimų išteklių ir kuriose narių įnašų dydis nustatomas pagal vienodą tarifą, operacijoms;

c3) operacijoms, kurias atlieka juridinio asmens teisių neturinčios organizacijos, siekdamos savo narių savidraudos, nemokant draudimo įmokų ir nesudarant draudimo techninių atidėjiniųmų;

ê 87/343/EEB 1 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

d4) iki tolesnio suderinimo, eksporto kredito draudimo operacijoms, vykdomoms valstybės sąskaita arba valstybei garantuojant, arba kai draudikas yra pati valstybė.

ê 84/641/EEB 2 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

6 straipsnis√ Pagalba ∏

√ 1. Ši direktyva netaikoma ∏ pPagalbos veiklai, √ kuri atitinka visas šias sąlygas: ∏

a) √ pagalba teikiama ∏ kai atsitikus su transporto priemone susijusiai avarijai arba gedimui, įvykusiam √ kai avarija arba gedimas įvyksta ∏ draudimoinę apsaugą suteikusios įmonės valstybės narės teritorijoje,;atsakomybė apsiriboja šiomis operacijomis:

√ b) atsakomybė už pagalbą apsiriboja šiomis operacijomis: ∏

i) avarijos vietoje suteikiama pagalba, kurios metu draudimoinę apsaugą suteikianti įmonė dažniausiai pasitelkia savo darbuotojus ir įrengimus,

ii) transporto priemonės nugabenimas į artimiausią arba tinkamiausią vietą, kur gali būti atlikti remonto darbai, ir vairuotojo bei keleivių pristatymas paprastai tomis pačiomis pagalbos priemonėmis į artimiausią vietovę, iš kur jie galės tęsti savo kelionę kitomis priemonėmis,

iii) jeigu tai numatyta draudimoinę apsaugą suteikusios įmonės valstybėje narėje, transporto priemonės, greičiausiai kartu su vairuotoju bei keleiviais, nugabenimas į namus, jų išvykimo arba pradinio tikslo vietą toje pačioje valstybėje,;

c) išskyrus atvejus, kai tokias operacijas vykdo √ pagalbos neteikia ∏ įmonė, kuriai yra taikoma ši direktyva.

2. Pirmosiose dviejose įtraukose1 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose minimais atvejais sąlyga, kad avarija arba gedimas turi būti įvykęs draudimoinę apsaugą suteikusios įmonės valstybės narės teritorijoje: a) negalioja, jei ši įmonė yra tokia organizacija, kurios narys yra naudos gavėjas √ yra draudimo apsaugą teikiančios organizacijos narys ∏, ir panaši organizacija atitinkamoje šalyje be papildomos įmokos (premijos), savitarpio susitarimo pagrindu suteikia avarinės tarnybos bei transporto priemonės nutempimo paslaugas tiesiog pateikus nario kortelę;, b) negali sukliudyti, kad tokią pagalbą ir √ arba tuo atveju, kai ∏ Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje √ pagalbą teikia ∏ suteiktų viena organizacija, veikianti abiejose valstybėse.

√ 3. Ši direktyva netaikoma teikiant pagalbą, ∏ Trečioje įtraukoje minimąomis 1 dalies b punkto iii papunktyje aplinkybėmis, jeigu avarija arba gedimas įvyko Airijos teritorijoje arba Jungtinės Karalystės atveju Šiaurės Airijos teritorijoje, √ ir ∏ transporto priemonė, greičiausia kartu ir vairuotojas bei keleiviai gali būti nugabenti √ nuvežami ∏ į namus, išvykimo arba jų pirminio tikslo vietą bet kurioje iš šių teritorijų.

4. Be to, ši √ Ši ∏ direktyva netaikoma pagalbos operacijoms, √ kurias atlieka Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Automobilių klubas, ∏ kai, įvykus su transporto priemone susijusiai avarijai arba jos gedimasui √ įvyksta už Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teritorijos ribų, ∏ už Liuksemburgo Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos ribų, tokias pagalbos operacijas, kurias √ o pagalba yra ∏ sudaro √ tą ∏ avariją patyrusios arba sugedusios transporto priemonės, greičiausia kartu su vairuotoju bei keleiviais, nugabenimas namo, atlieka Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Automobilių klubas.

Įmonės, kurioms yra taikoma ši direktyva, gali užsiimti šiame punkte minima veikla tiktai turėdamos leidimą priedo A dalyje nurodytai 18 draudimo grupei, nepažeidžiant šio priedo C dalies. Tuo atveju ši direktyva yra taikoma atitinkamoms operacijoms.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

Ši direktyva netaikoma įmonėms, kurios laikosi visų šių sąlygų:

įmonė nevykdo jokios šioje direktyvoje reglamentuojamos veiklos, išskyrus priedo A dalies 18 grupei priskiriamą veiklą,

ši veikla vykdoma tik vietos lygiu ir ją sudaro tik išmokos natūra ir

visos metinės pajamos, gautos dėl pagalbos, suteiktos su sunkumais susidūrusiems asmenims, ne didesnės už 200 000 EUR.

7 straipsnis √ Savidraudos įmonės ∏

1. Ši direktyva netaikoma savidraudos draugijoms, kurios laikosi visų šių sąlygų:

a) savidraudos draugijos įstatai numato papildomų įnašų mokėjimus arba išmokų sumažinimą;

b) jų veikla neapima civilinės atsakomybės rizikų, nebent pastarosios sudaro papildomų rizikų grupę, apibrėžtą šios direktyvos I priedo C dalyje, arba kredito ir laidavimo draudimo rizikų grupę;

c) metinės pajamos iš įnašų už šia direktyva reglamentuojamą veiklą neturi viršyti 5 mln. EUR ir

d) ne mažiau kaip pusę pajamų sudaro asmenų, kurie yra savidraudos draugijos nariai, įnašai už šia direktyva reguliuojamą veiklą.

ê 73/239/EEB 3 straipsnis (pritaikytas)

2. Be to, Šši direktyva netaikoma savidraudos draugijoms √ įmonėms, kurios vykdo ne gyvybės draudimo veiklą ir ∏ kurios yra sudariusios sutartį su kitomis tokios rūšies draudimo įmonėmis √ savidraudos įmonėmis ∏ dėl visiško jų draudimo liudijimų (polisų) perdraudimo arba sutartį, pagal kurią perdraudimą prisiimanti √ perimančioji ∏ įmonė vykdo įsipareigojimus, kylančius iš draudimo liudijimų (polisų), vietoj persidraudžiančiosperleidžiančios įmonės. Tokiu atveju perdraudimą prisiimanti √ perimančioji ∏ įmonė laikosi šia direktyva nustatytų taisyklių.

ê 73/239/EEB 4 straipsnis (pritaikytas)

8 straipsnis √ Institucijos ∏

Ši direktyva netaikoma toliau išvardytoms draudimo įmonėms, √ vykdančioms ne gyvybės draudimo veiklą, ∏ nebent būtų pakeisti jų įstatai arba teisės aktai dėl jų veiklos apimtiesstatuso:

ê 84/641/EEB 4 straipsnis (pritaikytas)

f1) Danijoje Falcks Redningskorps A/S, København √ Danmark ∏ ;

ê 73/239/EEB 4 straipsnis (pritaikytas)

a2) Vokietijoje

draudimo įmonėms, kurios pagal viešąją teisę turi monopolio teisę (Monopolanstalten):

1. Badische Gebäudeversicherungsanstalt, Karlsruhe;

2. Bayerische Landesbrandversicherungsanstalt, Munich;

3. Bayerische Landestierversicherungsanstalt, Schlachtviehversicherung, Munich;

4. Braunschweigische Landesbrandversicherungsanstalt, Brunswick;

5. Hamburger Feuerkasse, Hamburg;

6. Hessische Brandversicherungsanstalt (Hessische Brandversicherungskammer), Darmstadt;

7. Hessische Brandversicherungsanstalt, Kassel;

8. Hohenzollernsche Feuerversicherungsanstalt, Sigmaringen;

9. Lippische Landesbrandversicherungsanstalt, Detmold;

10. Nassauische Brandversicherungsanstalt, Wiesbaden;

11. Oldenburgische Landesbrandkasse, Oldenburg;

12. Ostfriesische Landschaftliche Brandkasse, Aurich;

13. Feuersozietät Berlin, Berlin;

14. Württembergische Gebäudebrandversicherungsanstalt, Stuttgart.

Tačiau tuo atveju, kai susijungus kelioms tokioms draudimo įmonėms naujoji įmonė išlaiko susijungusiųjų draudimo veiklos teritorines apimtis, laikoma, kad jos veiklos teritorinė apimtis nepasikeičia; be to, laikoma, kad nepasikeičia jos draudžiamų grupių apimtis, jeigu viena iš susijungusių įmonių perima toje pačioje teritorijoje tokios pat įmonės vykdomus draudimus, priskiriamus vienai arba kelioms draudimo grupėms.

šioms pPusiau valstybinėms institucijoms:

1.a) Postbeamtenkrankenkasse ,

2. b) Krankenversorgung der Bundesbahnbeamten ;

b) Prancūzijoje

šioms draudimo įmonėms:

1. Caisse départementale des incendiés des Ardennes;

2. Caisse départementale des incendiés de la Cōte-d'Or;

3. Caisse départementale des incendiés de la Marne;

4. Caisse départementale des incendiés de la Meuse,

5. Caisse départementale des incendiés de la Somme,

6. Caisse départementale grêle du Gers,

7. Caisse départementale gréle de l'Hérault;

c3) Airijoje √ the ∏ Voluntary Health Insurance Board ;

ê Ispanijos ir Portugalijos stojimo akto 26 straipsnis ir I priedas, p.156 (pritaikytas)

ð naujas

g4) Ispanijoje

šioms draudimo įmonėms:

1. Comisaría de Seguro Obligatorio de Viajeros,

2. Consorcio de Compensación de Seguros ;

3. Fondo Nacional de Garantía de Riesgos de la Circulación.

ê 73/239/EEB 4 straipsnis

d5) Italijoje

Cassa di Previdenza per l'assicurazione degli sportivi (Sportass) .

e) Jungtinėje Karalystėje The Crown Agents;

ê 2002/83/EB 3 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

√ 3 POSKIRSNIS. GYVYBėS DRAUDIMAS ∏

9 straipsnis√ Operacijos ir ∏ Į taikymo sritį nepatenkanti veikla ir įstaigos

Ši direktyva netaikoma √ šioms gyvybės draudimo įmonių ∏ √ operacijoms ir veiklai ∏ :

1. Jeigu taikomos šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos, Direktyvos 73/239/EEB priede nurodytoms grupėms.

(1) 2. tTaupymo ir savidraudos institucijų, kurių išmokų dydis priklauso nuo jų turimų išteklių ir kuriose visų narių įnašų dydis nustatomas pagal vienodą tarifą, operacijoms;.

(2) 3. vVeiklai, kurią vykdo organizacijos, išskyrus 2 straipsnyje nurodytas įmones, kurių tikslas – mokėti išmokas samdomiesiemspagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbantiems asmenims, priklausantiems įmonei ar įmonių grupei arba kuriai nors profesijai ar profesijų grupei, mirties ar išgyvenimo atveju, arba nutraukus veiklą ar sumažėjus veiklos apimčiai, neatsižvelgiant į tai, ar su šia veikla susijusius įsipareigojimus matematiniai atidėjiniaimai dengia visuomet ir visiškai, ar ne;.

(3) 8. pPensijų draudimo įmonių vykdomai su pensijomis susijusiai veiklai, nurodytai įstatyme „Darbuotojai. Pensijų įstatymas (TELTyEL)“ ir kituose susijusiuose Suomijos teisės aktuose, jeigu:

a) pensijų draudimo įmonės, kurios pagal Suomijos įstatymus jau yra įpareigotos turėti atskiras savo su pensijomis susijusios veiklos apskaitos ir valdymo sistemas nuo stojimo dienos √ 1995 m. sausio 1 d. įsteigia ∏ dar įsteigs atskirus juridinius asmenis šiai veiklai vykdyti;

b) Suomijos valdžios institucijos be jokios diskriminacijos leis √ leidžia ∏ visų valstybių narių piliečiams ir įmonėms pagal Suomijos teisės aktus vykdyti 2 straipsnyje nurodytą veiklą, susijusią su šia lengvata,: įsigyjantijus esamą draudimo įmonę ar grupę ar joje dalyvaujant, √ arba ∏ įsteigiantus naujas draudimo įmones ar grupes, įskaitant pensijų draudimo įmones, ar jose dalyvaujant.;

c) Suomijos valdžios institucijos per tris mėnesius nuo stojimo dienos pateiks Komisijai tvirtinti ataskaitą apie tai, kokių priemonių buvo imtasi atskiriant su TEL susijusią veiklą nuo įprastinės draudimo veiklos, vykdomos Suomijos draudimo įmonių, tam, kad būtų vykdomi šios direktyvos reikalavimai.

10 straipsnis √ Organizacijos, įmonės ir institucijos ∏

√ Gyvybės draudimo srityje ši direktyva netaikoma šioms organizacijoms, įmonėms ir institucijoms: ∏

(1) 5. oOrganizacijoms, kurios įsipareigoja mokėti išmokas tik mirties atveju, o tokių išmokų dydis neviršija vidutinių vieno asmens laidojimo išlaidų arba tos išmokos mokamos natūra;.

6. savidraudos draugijoms, jeigu:

- jų įstatai numato papildomų įnašų mokėjimus arba išmokų sumažinimą, arba pagalbos iš kitų asmenų, įsipareigojusių ją suteikti, prašymą ir

- metinės pajamos, gaunamos iš įnašų už šia direktyva reglamentuojamą veiklą, trejus metus iš eilės neviršija 5 mln. EUR. Jei ši suma per trejus metus iš eilės yra viršijama, ši direktyva pradedama taikyti ketvirtaisiais metais.

Tačiau šios dalies nuostatos nekliudo savidraudos draugijai prašyti išduoti ar pratęsti licenciją pagal šios direktyvos nuostatas.

(2) 7. Ši direktyva netaikoma Vokietijos „Versorgungsverband deutscher Wirtschaftsorganisationen“, jeigu ji savo įstatuose nepakeičia savo veiklos ð veiklos ï apimties.;

ê 2005/68/EB 1 straipsnis (pritaikytas)

√ 4 POSKIRSNIS. PERDRAUDIMAS ∏

11 straipsnis √ Perdraudimas ∏

2. √ Perdraudimo srityje ∏ šŠi direktyva netaikoma:

a) draudimo įmonėms, kurioms taikomos Direktyvos 73/239/EEB ar 2002/83/EB;

b) veiklai ir įstaigoms, minimoms Direktyvos 73/239/EEB 2 ir 3 straipsniuose;

c) veiklai ir įstaigoms, minimoms Direktyvos 2002/83/EB 3 straipsnyje;

d) perdraudimo veiklai, kurią vykdo arba visiškai užtikrina valstybės narės vyriausybė dėl viešųjų visuomenės interesų kraštutiniais atvejais veikdama kaip perdraudikas, įskaitant atvejus, kai tokį vaidmenį ji turi prisiimti dėl rinkoje susidariusios situacijos, kai joje negalima gauti adekvačios komercinio draudimo teikiamos apsaugos.

ê 2005/68/EB 62 straipsnis (pritaikytas)

12 straipsnisNutraukiančios veiklą perdraudimo įmonės

1. Perdraudimo įmonėms, kurios iki 2007 m. gruodžio 10 d. nutraukė naujų perdraudimo sutarčių sudarymą ir išimtinai administruoja turimą portfelį, siekdamos nutraukti savo veiklą, ši direktyva nėra taikoma.

2. Kiekviena vValstybės narės sudaro tokių perdraudimo įmonių sąrašą ir jį pateikia kitoms valstybėms narėms.

ê 98/78/EB 1 straipsnis ir 2001/17/EB 2 straipsnis (pritaikytas)

√ 3 SKIRSNIS. SąVOKOS ∏

13 straipsnisSąvokos

1. Šioje direktyvoje √ vartojamų terminų apibrėžtys: ∏

a1) draudimo įmonė – √ tiesioginio gyvybės arba ne gyvybės draudimo ∏ įmonė, kuri yra gavusi oficialų leidimą pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 14 straipsnį arba Direktyvos 79/267/EEB 6 straipsnį;

ê 98/78/EB 1 straipsnio b dalis (pritaikytas)

ð naujas

b2) Bendrijai nepriklausančios√ trečiosios ∏ šalies draudimo įmonė – √ draudimo ∏ įmonė, kuriai reikėtų leidimo pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį arba Direktyvos 79/267/EEB 6 14 straipsnį, jei ji turėtų registruotą ð pagrindinę ï buveinę Bendrijoje;

ê 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalies c punktas ir 59 straipsnio 2 dalies a punktas (pritaikytas)

c3) perdraudimo įmonė – įmonė, gavusi oficialų leidimą √ vykdyti perdraudimo veiklą ∏ pagal 2005 m. lapkričio 16 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/68/EB dėl perdraudimo 3 14 straipsnį;

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 2 dalies b punktas (pritaikytas)

l4) Bendrijai nepriklausančios √ trečiosios ∏ šalies perdraudimo įmonė – √ perdraudimo ∏ įmonė, kuriai reikėtųkuri turėtų kreiptis leidimo pagal Direktyvos 2005/68/EB 3 14 straipsnį, jeigu jos pagrindinė buveinė būtų Bendrijoje;

ê 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

a5) „ perdraudimas “ – √ bet kuri iš šių veiklos rūšių: ∏

a) veikla, kuria prisiimama rizika, perduodama draudimo įmonės ar kitos perdraudimo įmonės;.

b) „Lloyd's“ dDraudikų asociacijos, žinomos kaip „Lloyd's“, atveju – perdraudimas taip pat reiškia veiklaą, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus „Lloyd's“ draudikų asociaciją, prisiima riziką, perduodamą bet kurio „Lloyd's“ nario;

e) „įmonė“ – tai perdraudimo įmonės pagrindinė buveinė arba filialas, atsižvelgiant į d punktą;

ê 92/49/EEB 1 straipsnio c dalis (pritaikytas)

c6) buveinės valstybė narė – √ bet kuri iš šių valstybių narių: ∏

√ a) ne gyvybės draudimo atveju – ∏ valstybė narė, kurioje yra riziką draudžiančios įmonės pagrindinė buveinė;

ê 2002/83/EB 1 straipsnio 1 dalies e punktas (pritaikytas)

eb) „buveinės valstybė narė“ √ gyvybės draudimo atveju ∏ – valstybė narė, kurioje įsikūrusi draudimo įmonės, prisiėmusios įsipareigojimų, pagrindinė buveinė;

ê 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalies f punktas (pritaikytas)

fc) „buveinės valstybė narė“ √ perdraudimo atveju ∏ – valstybė narė, kurioje įsikūrusi pagrindinė perdraudimo įmonės buveinė;

ê 92/49/EEB 1 straipsnio d ir e dalys (pritaikytas)

d) valstybė narė, kurioje yra filialas – valstybė narė, kurioje yra riziką draudžiantis filialas;

e) valstybė narė, kurioje teikiamos paslaugos – valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, apibrėžta Direktyvos 88/357/EEB 2 straipsnio d punkte, jeigu ją draudžia kitoje valstybė narėje esanti draudimo įmonė arba filialas;

ê 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

g) „filialo valstybė narė“ – tai valstybė narė, kurioje įsikūręs perdraudimo įmonės filialas;

h7) " priimančioji valstybė narė " – valstybė narė √ , išskyrus buveinės valstybę narę ∏, kurioje yra √ draudimo arba ∏ perdraudimo įmonės filialas arba kurioje ji teikia paslaugas;

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 2 dalies a punktas (pritaikytas)

k8) kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos – tai nacionalinės valdžios institucijos, pagal įstatymus ar kitus teisės aktus įgaliotos prižiūrėti draudimo įmones ar perdraudimo įmones;

ê 2002/83/EB 1 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

b)„filialas“ – draudimo įmonės atstovybė arba filialas.

Bet kuri įmonės buveinė, esanti valstybės narės teritorijoje, prilyginama atstovybei ar filialui netgi ir tuo atveju, jeigu toji buveinė neturi filialo ar atstovybės statuso, o yra tik biuras, kurį valdo įmonės darbuotojai, ar nepriklausomas, tačiau, kaip ir atstovybė, turintis nuolatinius įgaliojimus veikti įmonės vardu, asmuo;

ê 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

d9) „ filialas “ – √ draudimo arba ∏ perdraudimo įmonės atstovybė arba filialas √ , įsteigtas valstybės narės, išskyrus buveinės valstybę narę, teritorijoje ∏;

ê 92/49/EEB 1 straipsnis (pritaikytas)

b) filialas – bet kuri draudimo įmonės atstovybė arba filialas, atsižvelgiant į Direktyvos 88/357/EEB 3 straipsnio nuostatas;

ê 2001/17/EB 2 straipsnis (pritaikytas)

„filialas“ bet kuris pastovus draudimo įmonės padalinys kurioje nors valstybėje narėje, išskyrus buveinės valstybę narę, kuris užsiima draudimo veikla;

ê 88/357/EEB 2 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

a) „pirmoji direktyva“

Direktyva 73/239/EEB;

b)„draudimo įmonė“:

- taikant šios direktyvos I ir II antraštines dalis

bet kuri draudimo įmonė, gavusi oficialų leidimą pagal pirmosios direktyvos 6 arba 23 straipsnį,

- taikant šios direktyvos III ir V antraštines dalis

bet kuri draudimo įmonė, gavusi oficialų leidimą pagal pirmosios direktyvos 6 straipsnį;

c) „draudimo įstaiga“

draudimo įmonės pagrindinė buveinė, atstovybė arba filialas, atsižvelgiant į 3 straipsnį;

d10) „valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika“ √ – bet kuri iš toliau nurodytų valstybių narių ∏ ð nuo ne gyvybės draudimo sutarties sudarymo datos ï :

a) valstybė narė, kurioje yra apdrausta nuosavybė, jeigu draudimas yra susijęs su pastatais arba su pastatais ir juose esančiu turtu, jeigu šis turtas yra apdraustas ta pačia draudimo sutartimi,

b) valstybė narė, kurioje yra atlikta registracija, jeigu draudimas yra susijęs su bet kokios rūšies transporto priemonėmis,

c) valstybė narė, kurioje draudėjas gavo draudimo liudijimąpolisą, jeigu tai yra liudijimaipolisai, sudaryti ne ilgesniam negu keturių mėnesių laikotarpiui, apdraudžiant kelionių ar atostogų rizikas nesvarbu, kuriai draudimo grupei jos priklausytų,

d) √ visais a, b arba c punktuose aiškiai neapibrėžtais atvejais – ∏ valstybė narė, kurioje yra:

√ i) nuolatinė ∏ draudėjo √ gyvenamoji vieta ∏ , nuolatinė gyvenamoji vieta arba,

ii) jeigu draudėjas yra juridinis asmuo, valstybė narė, kurioje yra pastarojo – padalinysįstaiga, susijęsusi su draudimo sutartimi— visais atvejais, kurie nėra aiškiai apibrėžti ankstesnėse pastraipose;

e) „valstybė narė, kurioje yra draudimo įstaiga“:

valstybė narė, kurioje yra rizikos draudimo įstaiga;

f) „valstybė narė, kurioje teikiamos draudimo paslaugos“:

valstybė narė, kurioje yra kitos valstybės narės teritorijoje esančios draudimo įstaigos apdrausta rizika.

ê 2002/83/EB 1 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

ð naujas

c) „padalinys“ – įmonės pagrindinė buveinė, atstovybė arba filialas;

d) „įsipareigojimas“ – tai įsipareigojimas pagal vieną iš draudimo rūšių ar operacijų, nurodytų 2 straipsnyje;

f) „filialo valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje įsikūręs filialas, prisiėmęs įsipareigojimą;

g11) „valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas“ – valstybė narė, kurioje ð nuo gyvybės draudimo sutarties sudarymo datos ï √ yra: ∏

a) yra nuolatinė draudėjo gyvenamoji vieta, arba

b) jeigu draudėjas yra juridinis asmuo – valstybė narė, kurioje yra jo padalinys, su kuriuo susijusi draudimo sutartis;

h) „paslaugų teikimo valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, jeigu šį įsipareigojimą prisiima draudimo įmonė ar filialas, esantys kitoje valstybėje narėje;

ê 98/78/EB 1 straipsnio d dalis (pritaikytas)

d12) patronuojanti įmonė – patronuojanti įmonė, apibrėžta Tarybos dDirektyvos 83/349/EEB[45] 1 straipsnyje, arba bet kuri įmonė, kuri, kompetentingų institucijų nuomone, veiksmingai daro lemiamą įtaką kitai įmonei;

ê 98/78/EB 1 straipsnio e dalis (pritaikytas)

e13) dukterinė įmonė – dukterinė įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, √ įskaitant jos pačios dukterines įmones ∏ ir bet kuri įmonė, kuriai, kompetentingų institucijų nuomone, patronuojanti įmonė veiksmingai daro lemiamą įtaką. Visos dukterinių įmonių dukterinės įmonės taip pat laikomos patronuojančios įmonės, kuri vadovauja toms įmonėms, dukterinėmis įmonėmis;

ê 92/49/EEB 1 straipsnio f dalis, 2002/83/EB 1 straipsnio 1 dalies i punktas ir 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalies i punktas (pritaikytas)

i14) „ kontrolė “ – santykiairyšys tarp patronuojančios ir dukterinės įmonės, kaip apibrėžta Ö nustatyta Õ Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba analogiški santykiaipanašus ryšys tarp bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės;

ê 95/26/EB 2 straipsnio 1 dalis ir 2002/83/EB 1 straipsnio 1 dalies r punktas (pritaikytas)

r15) „ glaudus ryšys “ – ryšys tarp dviejųpadėtis, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, pasireiškiantis yra susiję: √ kontrole arba ∏

i) dalyvavimu, o tai reiškia, kad įmonėje tiesiogiai ar kontrolės būdu turima 20 % ar daugiau balsavimo teisių ar kapitalo, arba

ii) kontrole, o tai reiškia, kad visais Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytais atvejais yra ryšys tarp patronuojančios ir dukterinės įmonių arba panašus ryšys tarp bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės; bet kuri dukterinės įmonės dukterinė įmonė taip pat laikoma toms įmonėms vadovaujančios patronuojančios įmonės dukterine įmone.

kKai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra kontrolės santykiais nuolat susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu, tarp tų asmenų taip pat yra glaudus ryšys;

ê 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalies n punkto i papunktis (pritaikytas)

n) „glaudūs ryšiai“ – tai padėtis, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra susiję:

i16) dalyvavimas u, – o tai reiškia nuosavybę arba kad įmonėje tiesiogiai ar kontrolės būdu turima 20 % ar daugiau balsavimo teisių ar įmonės kapitalo nuosavybė; arba

ii) kontrole, visais atvejais, apibrėžtais Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba panašiu ryšiu tarp fizinio ar juridinio asmens ir įmonės;

ê 92/49/EEB 1 straipsnio g dalis, 2002/83/EB 1 straipsnio 1 dalies j punktas ir 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalies j punktas (pritaikytas)

j17) „ akcijų paketas “ – draudimo įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai turimos akcijos, sudarančios 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžiančios daryti esminę įtaką √ tos ∏ įmonės, kurioje turimos tos akcijos, valdymui;

ê 2002/83/EB 1 straipsnio 1 dalies m punktas (pritaikytas)

m18) „reguliuojama rinka“: √ – bet kuri iš šių rinkų: ∏

a) valstybėje narėje esančios rinkos atveju – reguliuojama rinka, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos dDirektyvos 93/22/EEB 2004/39/EB[46] 1 4 straipsnio 1 dalies 1413 punktedalyje, o

b) trečiojoje šalyje esančios rinkos atveju – √ finansų rinka, atitinkanti šiuos reikalavimus: ∏

i) √ ji yra ∏ pripažinta draudimo įmonės buveinės valstybės narės pripažinta finansų rinka, atitinkanti √ ir ∏ atitinka panašius reikalavimus,. √ panašius į tuos, kurie nustatyti Direktyvoje 2004/39/EB; ∏

ii) Visų finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje rinkoje, kokybė turi būti √ yra ∏ panaši į priemonių, kuriomis prekiaujama atitinkamos √ buveinės ∏ valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ar reguliuojamose rinkose, kokybę;

ê 76/580/EEB 1 straipsnio 1 dalis ir 1 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

a) „apskaitos vienetas“ — Europos apskaitos vienetas (EAV), apibrėžtas Komisijos sprendime Nr. 3289/75/EAPB[47]. Kiekvieną kartą, kai šioje direktyvoje yra minimas apskaitos vienetas, jo konvertavimo į nacionalinę valiutą vertė nuo kiekvienų metų gruodžio 31 d. nustatoma tokia, kokia ji buvo tą paskutinę praėjusių metų spalio dieną, kai buvo žinomas EAV keitimo į visas Bendrijų valiutas kursas;

ê 73/239/EEB 5 straipsnio b dalis

b) „suderintas turtas“ — rizikos prisiėmimo įsipareigojimų, išreikštų tam tikra valiuta, padengimas turtu, kurio vertė arba pardavimo kaina yra išreikšta ta pačia valiuta;

ê 90/618/EEB 1 straipsnis (pritaikytas)

a) „transporto priemonė“ – transporto priemonė, apibrėžta Direktyvos 72/166/EEB 1 straipsnio 1 dalyje;

b19) "√ nacionalinis draudikų ∏ biuras “ – nacionalinis draudikų biuras, apibrėžtas Tarybos dDirektyvos 72/166/EEB[48] 1 straipsnio 3 dalyje;

c20) "√ nacionalinis ∏ garantinis fondas “ – institucija, nurodyta Tarybos Ddirektyvos 84/5/EEB[49] 1 straipsnio 4 dalyje;

ê 2002/83/EB 1 straipsnio 1 dalies q punktas

q) „rizikos kapitalas“ – suma, mokėtina mirties atveju, atėmus pagrindinės rizikos matematinį atidėjimą;

ê 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

o21) „ finansų įmonė “ – tai viena √ bet kuri iš toliau ∏ išvardytų įmonių šiame punkte:

ia) kredito įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas banko paslaugas teikianti įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos dDirektyvos 2000/12/EB[50] 2006/48/EB [51] 14 straipsnio 5 ir 21 dalyse;

iib) draudimo įmonė, √ arba ∏ perdraudimo įmonė, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio i punkte 210 straipsnio 1 dalies e punkte;

iiic) investicinė įmonė arba finansų įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

ivd) mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos dDirektyvos 2002/87/EB[52] 2 straipsnio 15 punkte;

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 2 dalies b punktas (pritaikytas)

l) Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė – tai įmonė, kuri turėtų kreiptis leidimo pagal Direktyvos 2005/68/EB 3 straipsnį, jeigu jos pagrindinė buveinė yra Bendrijoje.

ê 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalies p punktas (pritaikytas)

p22) „ specialiosios paskirties įmonė (SPĮ)“ – įmonė, įeinanti į kitų juridinių asmenų sudėtį arba ne, išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę, kuri prisiima draudimo ar perdraudimo įmonių riziką ir kuri visiškai finansuoja tokios rizikos tikimybę pajamomis, gautomis išleidus skolos vertybinius popierius, arba naudodama √ bet kokią ∏ kitą finansavimo priemonę, kai skolintojo arba kitos finansavimo priemonės teikėjo teisė atgauti paskolintas lėšas priklauso nuo tokios įmonės įsipareigojimų;

ê 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalies b punktas

b) „priklausoma perdraudimo įmonė“ – tai perdraudimo įmonė, kurios savininkė yra finansų įmonė, išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę arba draudimo ar perdraudimo įmonių grupę, kuriai taikoma Direktyva 98/78/EB, arba ne finansų įmonė, kurios tikslas – perdrausti išimtinai įmonės ar įmonių, kurioms ji priklauso, arba įmonės ar įmonių grupės, kurios narė yra ta priklausoma perdraudimo įmonė, riziką;

ò naujas

(23) užsakomosios paslaugos – paslaugos pagal bet kokia forma sudarytą draudimo ar perdraudimo įmonės ir prižiūrimo arba neprižiūrimo paslaugų teikėjo susitarimą, pagal kurį tas paslaugų teikėjas tiesiogiai arba per kitą paslaugų teikėją teikia paslaugas arba vykdo veiklą, kurią kitu atveju vykdytų pati draudimo ar perdraudimo įmonė;

(24) draudimo rizika – nuostolių rizika arba rizika, susijusi su nepalankiais draudimo įsipareigojimų vertės pokyčiais, kurių priežastis – netinkamos kainų nustatymo ir atidėjinių sudarymo prielaidos;

(25) rinkos rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties pokyčių rizika, atsirandanti tiesiogiai ar netiesiogiai dėl turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių rinkos kainų lygių svyravimo ir nepastovumo;

(26) kredito rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties pokyčių rizika, atsirandanti dėl vertybinių popierių emitentų, sandorio šalių ir visų skolininkų, kurie turi įtakos draudimo ir perdraudimo įmonėms, mokumo būklės pokyčių ir pasireiškianti sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos, skirtumo rizikos (angl. spread risk ) arba rinkos rizikos koncentracijos forma;

(27) operacinė rizika – nuostolio, atsirandančio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmonių ir sistemų arba išorės įvykių, rizika;

(28) likvidumo rizika – rizika, kad draudimo ir perdraudimo įmonės nesugebės realizuoti investicijų ir kito turto, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus suėjus terminui;

(29) koncentracijos rizika – visos rizikos pozicijos, kuriose nuostolių tikimybė yra pakankamai didelė, kad keltų grėsmę draudimo ar perdraudimo įmonių mokumui ar finansinei būklei;

(30) rizikos mažinimo priemonės – visos priemonės, kuriomis naudodamosi draudimo ir perdraudimo įmonės gali perduoti visą riziką ar jos dalį kitai šaliai;

(31) diversifikacijos efektas – draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių prisiimtos rizikos sumažėjimas, susijęs su jų veiklos diversifikavimu, kai neigiamas vienos rizikos poveikis gali būti kompensuojamas palankesniu kitos rizikos poveikiu, kai šios rizikos nėra visiškai susiję;

(32) tikimybių pasiskirstymo prognozė – matematinė funkcija, pagal kurią nustatoma išsamaus tarpusavyje nesuderinamų ateities įvykių rinkinio išsipildymo tikimybė;

(33) rizikos matas – matematinė funkcija, pagal kurią tam tikra tikimybių pasiskirstymo prognozė įvertinama pinigų suma ir kuri monotoniškai didėja didėjant prisiimtos rizikos, kuria grindžiama ta tikimybių pasiskirstymo prognozė, lygiui.

ê 2005/68/EB 2 straipsnis

2. Taikant šio straipsnio 1 dalies a punktą, veikla, kai perdraudimo įmonė apdraudžia profesinių pensijų instituciją, kuriai taikoma Direktyva 2003/41/EB[53], kai tokią veiklą leidžia institucijos buveinės valstybės narės teisė, taip pat reiškia veiklą, kuriai taikoma ši direktyva.

Taikant 1 dalies d punktą, bet kuri perdraudimo įmonės buveinė, nuolat esanti valstybės narės teritorijoje, prilyginama atstovybei ar filialui netgi ir tuo atveju, jeigu toji buveinė neturi filialo ar atstovybės statuso, o yra tik biuras, kurį valdo įmonės darbuotojai, ar nepriklausomas, tačiau kaip ir atstovybė turintis nuolatinius įgaliojimus veikti įmonės vardu, asmuo.

Taikant šio straipsnio 1 dalies j punktą, 12 ir 19–23 straipsnių kontekste, taip pat 19–23 straipsniuose nurodytų akcijų paketų dydžių kontekste, atsižvelgiama į balsavimo teises, apibrėžtas Direktyvos 2001/34/EB[54] 92 straipsnyje.

Taikant 1 dalies l punktą, bet kuri dukterinės įmonės dukterinė įmonė taip pat laikoma tos įmonės, kuri yra pagrindinė šių įmonių patronuojanti įmonė, dukterine įmone.

Taikant 1 dalies n punktą:

bet kuri dukterinės įmonės dukterinė įmonė taip pat laikoma tos įmonės, kuri yra vadovaujanti šių įmonių patronuojanti įmonė, dukterine įmone,

kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra kontrolės ryšiais nuolat susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu, tarp tų asmenų taip pat yra glaudus ryšys.

ê 2002/83/EB 1 straipsnio 2 dalis ir 2005/68/EB 2 straipsnis

2. Ten, kur šioje direktyvoje minimas euras, nuo kiekvienų metų gruodžio 31 d. reikia taikyti tą keitimo į nacionalinę valiutą kursą, kuris galiojo paskiausią ankstesnio spalio mėnesio dieną, kai buvo nustatyti visų atitinkamų Bendrijos valiutų keitimo kursai.

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

II ANTRAŠTINĖ DALIS SKYRIUS. GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS PRADĖJIMAS

14 straipsnisLeidimų išdavimo principai

ê 92/49/EEB 4 straipsnis (pritaikytas)

1. Pradedant tiesioginio draudimo √ arba perdraudimo ∏ veiklą, √ kuriai taikoma ši direktyva, ∏ būtina iš anksto gauti oficialų leidimą.

2. Tokį √ 1 dalyje minėtą ∏ leidimą išduoda buveinės valstybės narės kompetentinga √ priežiūros ∏ institucija, į kurią turi kreiptis √ šios įmonės ∏:

a) bet kokia įmonė, kurios pagrindinė buveinė steigiama šios valstybės teritorijoje;

b) bet kokia draudimo įmonė, kuri, gavusi √ 1 dalyje ∏ pirmojoje pastraipoje nurodytą leidimą, ketina √ nori ∏ išplėsti savo veiklą vykdydama visus vienos grupės draudimus arba kitų √ ir imtis kitų grupių draudimo, ∏ grupių draudimus √ kuriam ji dar neturi leidimo ∏;.

ò naujas

c) bet kokia perdraudimo įmonė, kuri, gavusi 1 dalyje nurodytą leidimą, nori imtis kitos perdraudimo veiklos, kuriai vykdyti ji dar neturi leidimo.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

ð naujas

3. Tačiau šio straipsnio nuostatos ð 4 straipsnyje ï nedraudžiama savidraudos įmonei prašyti išduoti arba pratęsti licenciją √ leidimą ∏ pagal šią direktyvą.

ê 2002/83/EB 5 straipsnis (pritaikytas)

15 straipsnisLeidimų galiojimo sritis

1. Leidimas √ pagal 14 straipsnį ∏ galioja visoje Bendrijoje. Jis leidžia draudimo įmonei √ draudimo ir perdraudimo įmonėms ∏ čia vykdyti veiklą vadovaujantis √ , taip pat naudotis ∏ įsisteigimo teise arba √ ir ∏ laisve teikti paslaugas.

2. √ Pagal 14 straipsnį ∏ lLeidimas išduodamas vykdyti tam tikros I priedoe A dalyje arba II priede nurodytos √ tiesioginio draudimo ∏ grupės draudimąo veiklą. Leidimas galioja visai draudimo grupei, nebent pareiškėjas pageidauja prisiimti tik kai kurias tai grupei priskiriamas rizikas.

ê 73/239/EEB priedo A dalis

Draudimo grupės rizika negali būti įtraukta į kitas draudimo grupes, išskyrus C dalyje 16 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.

ê 2002/83/EB 5 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

Kiekviena valstybė narė gali išduoti Lleidimasą √ gali būti išduotas vykdyti ∏ dviejų ar daugiau grupių draudimo veikląai, jeigu √ valstybės narės ∏ nacionalinės teisės aktais leidžiama šių draudimo grupių veiklą vykdyti kartu.

ê 92/49/EEB 5 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

Tačiau:

a)3. √ Ne gyvybės draudimo srityje ∏ valstybės narės gali išduoti leidimą vykdyti I priedo B dalyje išvardytų grupių draudimo veikląus, nurodydamos atitinkamus pavadinimus pagal B dalį.;

b) leidimas, išduotas drausti vieną grupę ar grupių junginį, taip pat galioja draudžiant papildomas rizikas, priskiriamas kitoms draudimo grupėms, jeigu įvykdomos priedo C dalyje nurodytos sąlygos.

ê 2002/83/EB 5 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

Kompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos gali apriboti leidimą, prašomą išduoti siekiant vykdyti vienos kurios nors grupės draudimo veikląai, ir leisti vykdyti tik tas operacijas, kurios nurodytos 723 straipsnyje nurodytame veiklos plane.

ê 84/641/EEB 2 straipsnis (pritaikytas)

4. Įmonės, kurioms yra taikoma ši direktyva, gali užsiimti šiame punkte √ 6 straipsnyje ∏ minima veikla tiktai turėdamos leidimą I priedo A dalyje nurodytosai 18 draudimo grupeiės veiklai vykdyti, nepažeidžiant šio priedo C dalies 16 straipsnio 1 dalies. Tuo atveju ši direktyva yra taikoma atitinkamoms operacijoms.

ê 2005/68/EB 4 straipsnis (pritaikytas)

25. √ Perdraudimo srityje ∏ lLeidimas išduodamas vykdyti ne gyvybės perdraudimo veiklas √ veiklą ∏, gyvybės perdraudimo veiklas √ perdraudimo veiklą ∏ ar visas perdraudimo veiklų √ veiklos ∏ rūšis, pagal prašymą pateikiančiojo pageidavimą.

Jis √ Prašymas ∏ traktuojamas atsižvelgiant į veiklos planą, pateikiamą pagal 6 straipsnio b punktą ir 11 straipsnį 18 straipsnio 1 dalies c punktą, ir valstybės narės, kurios prašoma išduoti leidimą, nustatytų sąlygų leidimui gauti vykdymą.

ê 73/239/EEB priedo C dalis (pritaikytas)

16 straipsnis√ Papildoma draudimo rizika ∏

1. Draudimo įmonė, gaunanti √ gavusi ∏ leidimą vykdyti pagrindinės rizikos, priskiriamos vienai arba kelioms draudimo grupėms, √ (kaip nurodyta I priede) ∏ draudimo veiklą, taip pat gali be atskiro leidimo drausti kitai draudimo grupei priskiriamas rizikas, jeigu pastarosios √ jeigu šios rizikos atitinka visas toliau nurodytas sąlygas ∏:

a) √ jos ∏ susijusios su pagrindine rizika,

b) √ jos ∏ susijusios su objektu, kuris draudžiamas nuo pagrindinės rizikos, ir

c) √ jos ∏ įtraukiamos į pagrindinės rizikos draudimo sutartį.

ê 87/344/EEB 9 straipsnis (pritaikytas)

2. Tačiau √ Nukrypstant nuo 1 dalies, ∏ rizikos, įtrauktos į I priedo A dalies 14, 15 ir 17 grupespunktus, negali būti laikomos kitų draudimo grupių papildomomis rizikomis.

Nepaisant to, √ Tačiau ∏ į 17 punktą (teisinių išlaidų draudimas) įtraukta rizika √ , nurodytas 17 grupėje, ∏ gali būti papildomas 18 grupėjepunkte numatytoms rizikoms, jei yra įvykdytos pirmoje pastraipoje √ 1 dalyje ∏ numatytos sąlygos √ ir bet kuri iš toliau nurodytų sąlygų ∏:,

a) kai pagrindinė rizika susijusi tiktai su pagalba asmenims, kurie susiduria su problemomis kelionės metu, išvykę iš namų arba iš nuolatinės gyvenamosios vietos;.

b) Teisinių išlaidų draudimas taip pat gali būti laikomas papildoma rizika pagal pirmoje pastraipoje numatytas sąlygas, kai jis susijęs su ginčais arba rizika, atsirandančiais dėl jūros laivų naudojimo arba su tuo susijusiais.

ê 2005/68/EB 5 straipsnis (pritaikytas)

17 straipsnis√ Draudimo ar ∏ pPerdraudimo įmonės rūšis

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena √ pagal 14 straipsnį ∏ leidimo prašanti perdraudimo įmonė atitiktų vieną iš IIII priede nurodytų rūšių.

2. Valstybės narės, jei tinkama, gali steigti bet kurios viešosios teisės numatytos rūšies perdraudimo įmones, jeigu jų veikla apima √ draudimo ar ∏ perdraudimo operacijas, atliekamas lygiavertėmis sąlygomis su pagal privatinę teisę veikiančiomis įmonėmis.

ê 2002/83/EB 64 straipsnis (pritaikytas)

√ 3. Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, susijusias su III priede pateikto rūšių sąrašo išplėtimu. ∏

ò naujas

Tokios įgyvendinimo priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ê 2005/68/EB 6 straipsnis (pritaikytas)

18 straipsnis√ Leidimo suteikimo ∏ sąlygos

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena leidimo prašanti perdraudimo įmonė:

ê 92/49/EEB 6 straipsnis (pritaikytas)

ba) √ jei ji yra draudimo įmonė, ∏ vykdytų tik draudimo veiklą ir tiesiogiai su ja susijusias operacijas bei neužsiimtų jokia kita komercine veikla;

ê 2005/68/EB 6 straipsnis (pritaikytas)

ab) √ jei ji yra perdraudimo įmonė, ∏ vykdytų tik perdraudimo ir su tuo susijusių operacijų veiklą; šis reikalavimas gali apimti ir kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės funkcijas ir veiklas, susijusias su finansinio sektoriaus veiklomis, apibrėžtomis Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio Ö 8 Õ dalyje punkte;

ê 2002/83/EB 6 straipsnio 1 dalis

ð naujas

c) pateiktų veiklos planą pagal 7 23 straipsnį;

d) ð turėtų tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų, kurios atitiktų minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą, numatytą ï turėtų 29 127 straipsnio 2 dalyje 1 dalies d punkte numatytą minimalų garantinį fondą;

ò naujas

e) pateiktų įrodymų, kad turės tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, kaip numatyta 100 straipsnyje;

f) pateiktų įrodymų, kad turės tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų, reikalingų minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti, kaip numatyta 126 straipsnyje;

ê 2002/83/EB 6 straipsnio 1 dalis, 92/49/EEB 6 straipsnio e dalis ir 2005/68/EB 6 straipsnio d dalis

ð naujas

eg) ð pateiktų informaciją apie valdymo sistemos struktūrą, numatytą IV skyriaus 2 skirsnyje; ï būtų veiksmingai valdomos geros reputacijos asmenų, turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ar patirtį.

ê 2000/26/EB 8 straipsnio a dalis (pritaikytas)

fh) √ vykdydama ne gyvybės draudimo veiklą, ∏ praneštų √ visų ∏ atstovo √ atstovų ∏ žalų sureguliavimo reikalams, paskirtųo √ pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/26/EB[55] 4 straipsnį ∏ kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus valstybę narę, kurioje yra prašoma išduoti leidimą, pavardę arba pavadinimą ir adresą, jeigu draudžiamoji rizika priskiriama I priedo A dalies 10 grupeipunktui, išskyrus vežėjo civilinę atsakomybę.

ê 92/49/EEB 6 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

2. Draudimo įmonė, prašanti išduoti leidimą išplėsti savo veiklą ir pradėti kitų grupių draudimus arba kitus tos pačios grupės draudimus, pateikia veiklos planą pagal 9 23 straipsnį.

Be to, draudimo √ draudimo ∏ įmonė turi pateikti įrodymus, kad jos mokumo atsarga atitinka ð tinkamos nuosavos lėšos atitinka mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, numatytus ï 16 100 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnyje. straipsnio reikalavimus; taip pat, jeigu pagal 17 straipsnio 2 dalies nuostatas toms kitoms draudimo grupėms būtinas didesnis minimalus garantinis fondas, draudimo įmonė pateikia įrodymus, kad ji turi šį minimumą.

ò naujas

3. Nepažeidžiant 2 dalies, draudimo įmonė, užsiimanti gyvybės draudimo veikla ir prašanti leidimo išplėsti veiklą bei pradėti I priedo A dalies 1 arba 2 grupių rizikos draudimą, kaip nurodyta 72 straipsnyje, turi įrodyti:

a) kad turi tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų, kurios atitinka gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą ir ne gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą, kaip nurodyta 127 straipsnio 1 dalies d punkte;

b) kad įsipareigoja ir toliau vykdyti minimalius finansinius įsipareigojimus, nurodytus 73 straipsnio 3 dalyje.

4. Nepažeidžiant 2 dalies, draudimo įmonė, užsiimanti I priedo A dalies 1 ar 2 grupių ne gyvybės draudimo veikla ir prašanti leidimo išplėsti veiklą bei pradėti gyvybės draudimą, kaip nurodyta 72 straipsnyje, turi įrodyti:

a) kad turi tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų, kurios atitinka gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą ir ne gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą, kaip nurodyta 127 straipsnio 1 dalies d punkte;

b) kad įsipareigoja ir toliau vykdyti minimalius finansinius įsipareigojimus, nurodytus 73 straipsnio 3 dalyje.

ê 2005/68/EB 7 straipsnis (pritaikytas)

19 straipsnisGlaudūs ryšiai

1. Jeigu tarp √ draudimo arba ∏ perdraudimo įmonės ir kitų fizinių ar juridinių asmenų yra glaudžių ryšių, kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos išduoda leidimą tik tada, jeigu tie glaudūs ryšiai nekliudo veiksmingai atlikti joms pavestų priežiūros funkcijų.

2. Kompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos taip pat atsisako išduoti leidimą, jeigu dėl kurios nors √ trečiosios šalies ∏ valstybės, nesančios nare, įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių vieną ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais √ draudimo arba ∏ perdraudimo įmonė turi glaudžių ryšių, arba dėl sunkumų, kylančių įgyvendinant tokius √ tuos ∏ įstatymus ar teisės aktus, minėtosios institucijos negali veiksmingai atlikti joms pavestų priežiūros funkcijų.

3. Kompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos reikalauja, kad perdraudimo įmonės joms teiktų informaciją, reikalingą nuolat stebėti, ar vykdomos 1 dalyje pirmoje pastraipoje minėtos sąlygos.

ê 2005/68/EB 8 straipsnis (pritaikytas)

20 straipsnisPagrindinė √ draudimo arba ∏ perdraudimo įmonės buveinė

Valstybės narės reikalauja, kad pagrindinės √ draudimo arba ∏ perdraudimo įmonių buveinės būtų toje pačioje valstybėje narėje, kaip ir jų registruotosios buveinės.

ê 2005/68/EB 9 straipsnis

21 straipsnisDraudimo liudijimoPoliso sąlygos ir įmokų tarifailentelės

ê 2002/83/EB 6 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

51. Valstybės narės nepriima nuostatų, pagal kurias būtų reikalaujama √ nereikalauja ∏ iš anksto patvirtinti arba sistemingai pranešti apie bendrąsias ir specialiąsias draudimo sutarčių sąlygas, įmokų tarifuslenteles, įmokų tarifųlentelių, techninių atidėjiniųmų skaičiavimo ir kt. techninį pagrindimą ar dokumentų formas ir kitus spausdintinius dokumentus, kuriuos draudimo įmonė ketina naudoti sudarydama sandorius su draudėjais √ ar persidraudžiančiomis arba pakartotinai persidraudžiančiomis įmonėmis ∏.

Neatsižvelgiant į pirmąją pastraipą, √ Tačiau gyvybės draudimo atveju ir ∏ vien tik tam, kad būtų patikrinta atitiktis nacionalinėms nuostatoms dėl aktuarinių principų, buveinės valstybė narė gali pareikalauti sistemingai pranešti apie įmokų tarifųlentelių ir techninių atidėjiniųmų skaičiavimo techninį pagrindimą., tačiau Ššis reikalavimas nėra draudimo įmonės veiklos išankstinė sąlyga √ išduoti leidimą vykdyti gyvybės draudimo veiklą ∏.

ê 92/49/EEB 6 straipsnis (pritaikytas)

2. Valstybės narės negali reikalauti √ nereikalauja ∏, kad būtų iš anksto pranešama apie numatomą draudimo įmokų tarifų padidinimą arba kad toks numatomas įmokų tarifų padidinimas būtų iš anksto patvirtintas, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su bendrosiomis kainų kontrolės sistemomis.

3. Šios direktyvos nuostatos netrukdo Vvalstybėms narėms √ gali ∏ tikrinti draudimo įmonių, pateikusių prašymą išduoti leidimą drausti rizikas, įtrauktas į I priedo A dalies 18 grupępunktą, arba gavusių šį leidimą, tiesioginius arba netiesioginius personalo ir įrangos išteklius, įskaitant jų medicinos personalo kvalifikaciją ir turimos įrangos kokybę, kad galėtų vykdyti su šia √ ta ∏ draudimo grupe susijusius įsipareigojimus.

34. Tai, kas pasakyta šioje direktyvoje, nedraudžia Vvalstybėms narėms √ gali ∏ toliau taikyti galiojančius arba priimtus √ priimti ∏ įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais reikalaujama, kad būtų tvirtinami draudimo įmonės steigimo sutartismemorandumas bei įstatai ir pateikiami visi kiti tinkamai priežiūrai reikalingi dokumentai.

ê 2005/68/EB 10 straipsnis (pritaikytas)

22 straipsnisEkonominiai rinkos reikalavimai

Valstybė narė negali reikalauti √ nereikalauja ∏, kad bet kuris prašymas išduoti leidimą būtų nagrinėjamas atsižvelgiant į rinkos ekonominius reikalavimus.

ê 2005/68/EB 11 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

23 straipsnisVeiklos planas

1. 6 straipsnio b punkte 18 straipsnio 1 dalies c punkte minėtame veiklos plane nurodomi šie duomenys arba pateikiami įrodymai, patvirtinantys √ šiuos dalykus ∏ :

a) rizikų √ arba įsipareigojimų ∏, kuriuoas √ atitinkama draudimo ar ∏ perdraudimo įmonė siūlo padengti, pobūdį;

b) perdraudimo susitarimų, kuriuos perdraudimo įmonė siūlo sudaryti su riziką perleidžiančiomis persidraudžiančiomis draudimo įmonėmis, rūšis;

c) pagrindinius √ perdraudimo ir ∏ pakartotinio perdraudimo (retrocesijos) principus;

d) minimalų garantinį fondą ð minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą ï sudarančius ð pagrindinių nuosavų lėšų ï elementus;

ê 92/49/EEB 7 straipsnis (pritaikytas)

de) išlaidų, susijusių su pradinėmis administracinėmis paslaugomis ir verslą užtikrinančiomis organizacinėmis priemonėmis, sąmatą; finansinius išteklius, numatytus šioms išlaidoms padengti, ir, jeigu draudžiamos rizikos, įtrauktos į I priedo A dalies 18 grupępunktą, draudimo įmonės √ draudimo įmonės ∏ turimus išteklius, kurie bus naudojami teikti siūlomas paslaugas;.

ê 2005/68/EB 11 straipsnis (pritaikytas)

2. Be 1 dalyje nurodytų reikalavimų, pirmųjųiems trejųms finansiniųams metųams veiklos plane nurodoma √ plane pateikiama ∏:

a) valdymo išlaidų, išskyrus įsikūrimo išlaidas, sąmata, visų pirma einamųjų bendrųjų išlaidų ir komisinių sąmata;

b) įmokų arba įnašų ir reikalavimų sąmata;

ca) numatomasą balansasą;

ò naujas

b) būsimo mokumo kapitalo reikalavimo įverčiai, kaip nurodyta VI skyriaus 4 skirsnio 1 poskirsnyje, parengti remiantis a punkte minėtu numatomu balansu ir vadovaujantis tų įverčių apskaičiavimo metodu;

c) būsimo minimalaus kapitalo reikalavimo įverčiai, kaip nurodyta 126 ir 127 straipsniuose, parengti remiantis a punkte minėtu numatomu balansu ir vadovaujantis tų įverčių apskaičiavimo metodu;

ê 2005/68/EB 11 straipsnis

ð naujas

d) finansinių išteklių, kuriuos ketinama panaudoti ð techniniams atidėjiniams, minimalaus kapitalo reikalavimui ï rizikos prisiėmimo įsipareigojimams ir ð mokumo kapitalo reikalavimui ï mokumo atsargoms padengti, sąmata;

ê 92/49/EEB 7 straipsnis (pritaikytas)

e) be to, √ ne gyvybės draudimo ir perdraudimo atveju taip pat pateikiama ∏ per pirmuosius trejus finansinius metus:

ei) valdymo išlaidų, išskyrus įsikūrimo išlaidas, sąmataą ir visų pirma einamųjų bendrųjų išlaidų ir komisinių sąmataą;

fii) draudimo įmokų arba įnašų ir išmokų sąmataą;

ê 2002/83/EB 7 straipsnis (pritaikytas)

f) be to, √ gyvybės draudimo atveju taip pat pateikiamas ∏ per pirmuosius trejus finansinius metus: e) planasą, kuriame nurodoma išsami tiesioginės draudimo veiklos, prisiimto perdraudimo Ö perdraudimo Õ ir perduoto perdraudimo Ö perdraudimo Õ pajamų ir išlaidų sąmata.;

f) numatomą balansą;

g) finansinių išteklių, kuriuos ketinama panaudoti rizikos prisiėmimo įsipareigojimams padengti, ir mokumo atsargos sąmatą.

ê 2005/68/EB 12 straipsnis (pritaikytas)

24 straipsnisAkcininkai ir nariai, turintys pakankamus akcijų paketus

1. Buveinės valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos išduoda įmonei leidimą pradėti vykdyti √ draudimo ar ∏ perdraudimo veiklą tik po to, kai joms pateikiama informacija apie tiesioginių ar netiesioginių akcininkų ar narių, kurie yra fiziniai arba juridiniai asmenys ir turi tos įmonės pakankamų akcijų paketų, tapatybę bei turimų akcijų skaičių.

Šios kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimą, jeigu, atsižvelgus į būtinumą užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonės valdymą, jų netenkina akcininkų ar narių kvalifikacija.

ê 2007/44/EB 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

2. Šiame apibrėžime, atsižvelgiant į 8 ir 15 straipsnius ir į kitus akcijų paketų dydžius, nurodytus 15 straipsnyje,1 dalyje atsižvelgiama į balsavimo teises, nurodytas Direktyvos 2004/109/EB 9 ir 10 straipsniuose bei į tos direktyvos 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas sąlygas dėl akcijų sujungimo.

Valstybės narės neatsižvelgia į balsavimo teises ar akcijas, kurias investicinės įmonės ar kredito įstaigos gali turėti po to, kai prisiimamas įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansines priemones ir (arba) po finansinių priemonių išplatinimo tvirtai įsipareigojus pirkti, kaip numatyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 6 punkte, jei šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jei jos perleidžiamos per vienerius metus nuo įsigijimo.

ê 73/239/EEB 12 straipsnis, 2002/83/EB 9 straipsnis ir 2005/68/EB 13 straipsnis (pritaikytas)

25 straipsnisAtsisakymas išduoti leidimą

Bet koks sprendimas neišduoti leidimo turi būti pagrįstas konkrečiais motyvais, ir apie tai pranešama atitinkamai √ susijusiai ∏ draudimo įmonei.

ê 73/239/EEB 12 straipsnis, 2002/83/EB 9 straipsnis ir 2005/68/EB 13 straipsnis (pritaikytas)

Kiekviena valstybė narė užtikrina teisę apskųsti sprendimą neduoti leidimo teismui √ , jei atsisakoma išduoti leidimą ∏.

ê 73/239/EEB 12 straipsnis, 2002/83/EB 9 straipsnis ir 2005/68/EB 13 straipsnis (pritaikytas)

Ši nuostata taip pat taikoma tais atvejais, kai kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos neišnagrinėjo prašymo išduoti leidimą per šešis mėnesius nuo jo gavimo dienos.

ê 2005/68/EB 60 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

26 straipsnisIšankstinės konsultacijos su kitos valstybės narės kompetentingomis √ priežiūros ∏ institucijomis

1. Su kitos susijusios valstybės narės kompetentingomis √ priežiūros ∏ institucijomis konsultuojamasi prieš išduodant leidimą gyvybės draudimo √ bet kuriai iš toliau nurodytų ∏ įmoniųei :

ê 2005/68/EB 14 straipsnis, 57 straipsnio 1 dalis ir 60 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

a) kitoje valstybėje narėje leidimą gavusios draudimo ar perdraudimo įmonės dukterineiė įmoneiė; arba

b) kitoje valstybėje narėje leidimą gavusios patronuojančios draudimo ar perdraudimo įmonės dukterineiė įmoneiė; arba

c) √ įmonei, ∏ kurią kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo taip pat kontroliuoja kitoje valstybėje narėje leidimą gavusią draudimo ar perdraudimo įmonę.

ê 2005/68/EB 60 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

2. Su atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, √ valdžios institucijomis, ∏ atsakingomisa už kredito įstaigų arba investicinių įmonių priežiūrą, konsultuojamasi prieš išduodant leidimą gyvybės √ bet kuriai iš toliau nurodytų ∏ draudimo įmoniųei:

ê 2005/68/EB 14 straipsnis, 57 straipsnio 1 dalis ir 60 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

a) Bendrijoje leidimą gavusios kredito įstaigos arba investicinės įmonės dukterineiė įmoneiė; arba

b) Bendrijoje leidimą gavusios patronuojančios kredito įstaigos arba investicinės įmonės dukterineiė įmoneiė; arba

c) √ įmonei, ∏ kurią kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo taip pat kontroliuoja Bendrijoje leidimą gavusią kredito įstaigą arba investicinę įmonę.

ê 2002/87/EB 22 straipsnio 1 dalis, 2005/68/EB 14 straipsnis ir 60 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

ð naujas

3. 1 ir 2 dalyse nurodytos atitinkamos kompetentingos institucijos, vertindamos akcininkų tinkamumą ir ð kompetencijos bei tinkamumo reikalavimus visiems asmenims, veiksmingai vadovaujantiems įmonei ar vykdantiems kitas pagrindines funkcijas, susijusias su ï kitos tos pačios grupės įmonės valdymue dalyvaujančių direktorių patirtį bei reputaciją, pirmiausia konsultuojasi tarpusavyje.

Jos viena su kita keičiasi informacija apie akcininkų tinkamumą ir ð kompetencijos bei tinkamumo reikalavimus visiems asmenims, veiksmingai vadovaujantiems įmonei ar vykdantiems kitas pagrindines funkcijas, ï direktorių reputaciją bei patirtį, kuri yra svarbi kitoms kompetentingoms institucijoms išduodant leidimus ir nuolat vertinant, kaip laikomasi veiklos sąlygų.

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

III ANTRAŠTINĖ DALIS

DRAUDIMO VEIKLOS REGULIAVIMO SĄLYGOS

1 III SKYRIUS

FINANSINĖS PRIEŽIŪROS PRINCIPAI IR METODAI √ PRIEžIūROS INSTITUCIJOS IR BENDROSIOS TAISYKLėS ∏

ò naujas

27 straipsnisPagrindinis priežiūros tikslas

Valstybės narės užtikrina, jog priežiūros institucijos turėtų reikiamas priemones, kad galėtų įgyvendinti pagrindinį priežiūros tikslą – apsaugoti draudėjus ir naudos gavėjus.

28 straipsnisBendrieji priežiūros principai

1. Priežiūra grindžiama perspektyviniu ir į riziką orientuotu požiūriu. Priežiūros veiklai priskiriamas nuolatinis tikrinimas, ar tinkamai vykdoma draudimo ar perdraudimo veikla ir ar draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi priežiūros nuostatų.

2. Priežiūra vykdoma vietoje (įmonėse) ir ne įmonėse.

3. Valstybės narės užtikrina, kad šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai būtų taikomi atsižvelgiant į draudimo ar perdraudimo įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdį, sudėtingumą ir mastą.

ê 2005/68/EB 15 straipsnis (pritaikytas) ir 2002/83/EB 10 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

29 straipsnisKompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos ir priežiūros objektas √ apimtis ∏

1. √ Draudimo ir ∏ pPerdraudimo įmonės √ įmonių ∏ finansinė priežiūra, įskaitant veiklos, kurią ta įmonė √ tos įmonės ∏ vykdo per filialus arba naudodamoasi laisve teikti paslaugas, finansinę priežiūrą, yra vien tik buveinės valstybės narės pareiga.

Jei priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos turi pagrindo manyti, kad dėl draudimo įmonės veiklos gali nukentėti jos patikima finansinė padėtis, apie tai jos informuoja tos įmonės buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas. Pastarosios institucijos nusprendžia, ar įmonė atitinka šioje direktyvoje nustatytas riziką ribojančias taisykles.

2. 1 dalyje minėtai finansinei priežiūrai priskiriamas visos √ draudimo ir ∏ perdraudimo įmonės veiklos, jos mokumo būklės, suformuotų techninių atidėjinių ir ð tinkamų nuosavų lėšų ï juos dengiančio turto patikrinimas pagal buveinės valstybės narės, vadovaujantis Bendrijos lygiu priimtomis nuostatomis, nustatytas taisykles ar taikomą tvarką.

ê 92/49/EEB 9 straipsnis (pritaikytas)

Jeigu minėta √ atitinkama ∏ draudimo įmonė turi leidimą drausti rizikas, įtrauktas į I priedo A dalies 18 grupępunktą, į jos priežiūrą taip pat įeina draudimo įmonės disponuojamų techninių išteklių, būtinų vykdant pagalbos operacijas, kurias ji yra įsipareigojusi atlikti, kontrolė, jeigu tokių išteklių kontrolė numatyta pagal buveinės valstybės narės teisę.

3. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad kiekviena draudimo įmonė laikytųsi tinkamos administracinės ir finansinės apskaitos tvarkos ir tinkamos vidaus kontrolės.

ê 2002/83/EB 10 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

1 3. Jeigu valstybės narės, √ kurioje yra draudimo rizika arba ∏ kurioje prisiimtas įsipareigojimas, kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos turi pagrindo manyti, kad dėl draudimo √ arba perdraudimo ∏ įmonės veiklos gali nukentėti jos patikima finansinė padėtis, apie tai jos informuoja tos įmonės buveinės valstybės narės kompetentingas √ priežiūros ∏ institucijas.

Pastarosios √ Buveinės valstybės narės ∏ √ priežiūros ∏ institucijos turi nuspręsti, ar įmonė atitinka šioje direktyvoje nustatytus riziką ribojančius principus.

ò naujas

30 straipsnisSkaidrumas ir atskaitomybė

1. Priežiūros institucijos vykdo veiklą skaidriai ir atsakingai, tinkamai užtikrindamos konfidencialios informacijos apsaugą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atskleista ši informacija:

a) įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat bendrųjų rekomendacijų draudimo reguliavimo srityje tekstai;

b) bendrieji kriterijai ir metodai, naudojami priežiūros procese, kaip nurodyta 36 straipsnyje;

c) bendra statistinė informacija apie pagrindinius riziką ribojančios sistemos taikymo aspektus;

d) informacija apie šioje direktyvoje numatytų pasirinkimo galimybių ir kompetencijos įgyvendinimą;

e) priežiūros tikslai ir informacija apie priežiūros institucijų funkcijas bei veiklą.

Atskleidžiant informaciją pagal pirmą pastraipą, pateikiama pakankamai duomenų, kad būtų galima palyginti įvairių valstybių narių priežiūros institucijų taikomus metodus.

Informacija atskleidžiama bendrai nustatyta forma ir yra nuolat atnaujinama. Informaciją galima gauti vienu elektroniniu adresu kiekvienoje valstybėje narėje.

3. Valstybės narės gali nustatyti skaidrias procedūras, taikomas priimant ir atleidžiant priežiūros institucijų valdymo ir vadovavimo struktūrų narius.

4. Komisija patvirtina 2 dalies įgyvendinimo priemones, nustatančias pagrindinius aspektus, su kuriais susijusius bendrus statistinius duomenis reikia atskleisti, taip pat tų duomenų formą, struktūrą, turinį ir paskelbimo datą.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ê 2005/68/EB 60 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

ð naujas

√ 31 straipsnisDraudimas atmesti perdraudimo ar pakartotinio perdraudimo sutartis ∏

1. Draudimo įmonės buveinės valstybė narė neatmeta perdraudimo sutarties, kurią sudarė ši draudimo įmonė ir pagal 14 straipsnį Direktyvą 2005/68/EB leidimą gavusi perdraudimo įmonė arba pagal Direktyvą 73/239/EEB arba šią direktyvą leidimą gavusi draudimo įmonė, remdamasi priežastimis, tiesiogiai susijusiomis su √ tos ∏ perdraudimo įmonės ar √ tos ∏ draudimo įmonės finansinės padėties patikimumu.

ê 2005/68/EB 15 straipsnis (pritaikytas)

32. Perdraudimo įmonės buveinės valstybė narė neatmeta pakartotinio perdraudimo (retrocesijos) sutarties, kurią sudarė ši perdraudimo įmonė ir kita pagal šią direktyvą 14 straipsnį leidimą gavusi perdraudimo įmonė arba pagal Direktyvas 73/239/EEB ar 2002/83/EB leidimą gavusi draudimo įmonė, remdamasi priežastimis, tiesiogiai susijusiomis su tos perdraudimo įmonės ar draudimo įmonės finansinės padėties patikimumu.

4. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad kiekviena perdraudimo įmonė laikytųsi teisingos administravimo ir apskaitos tvarkos bei turėtų atitinkamus vidaus kontrolės mechanizmus.

ê 2005/68/EB 16 straipsnis (pritaikytas)

32 straipsnisKitoje valstybėje narėje įsteigtų filialų priežiūra

Filialo valstybė narė √ Valstybės narės ∏ numato, kad kitoje valstybėje narėje leidimą gavusiai √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonei vykdant veiklą per filialą buveinės valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos, prieš tai informavusios filialo √ atitinkamos priimančiosios ∏ valstybės narės kompetentingas √ priežiūros ∏ institucijas, gali pačios arba per jų tuo tikslu paskirtus tarpininkaujančius asmenis vietoje patikrinti informaciją, būtiną įmonės finansinei priežiūrai užtikrinti.

Filialo √ Atitinkamos ∏ √ priimančiosios ∏ valstybės narės institucijos gali dalyvauti tokiame patikrinime √ tokiuose patikrinimuose ∏.

ê 2002/83/EB 13 straipsnis (pritaikytas)

33 straipsnisApskaitos, rizikos ribojimo ir statistinė informacija: priežiūros įgaliojimai

ê 84/641/EEB 11 straipsnis (pritaikytas)

1. Kiekviena valstybė narė √ Valstybės narės ∏ reikalauja, kad kiekviena draudimo √ ir perdraudimo ∏ įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra jos √ jų ∏ teritorijosje, pateiktų metinę ataskaitą apie visų rūšių operacijas, savo finansinę padėtį, mokumą ir I priedo A dalies 18 grupėjepunkte išvardytų rizikų draudimoinės apsaugos atveju turimus kitus jų įsipareigojimų vykdymui reikalingus išteklius, jeigu tos valstybės √ tų valstybių ∏ įstatymuose yra numatyta tokių išteklių priežiūra.

ê 87/343/EEB 1 straipsnio 7 dalis (pritaikytas)

12. Kredito draudimą vykdanti √ ne gyvybės draudimo ∏ įmonė priežiūros institucijai √ institucijoms ∏ turi pateikti finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi tiek techniniai rezultatai, tiek techniniai atidėjimai √ atidėjiniai ∏, susiję su šia veikla.

ê 2005/68/EB 17 straipsnis (pritaikytas)

23. Valstybės narės reikalauja, kad √ draudimo ir ∏ perdraudimo įmonės, kurių pagrindinės buveinės yra jų teritorijoje, sistemingai pateiktų ataskaitas kartu su statistiniais dokumentais, kurie reikalingi priežiūrai vykdyti.

Kompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos pateikia viena kitai dokumentus ir informaciją, naudingą priežiūrai vykdyti.

ê 2002/83/EB 13 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

√ 34 straipsnis Bendrieji priežiūros įgaliojimai ∏

ò naujas

1. Valstybės narės garantuoja, kad priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus imtis prevencinių ir korekcinių priemonių siekdamos užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės laikytųsi pagal šią direktyvą priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų.

2. Priežiūros institucijos turi teisę draudimo ar perdraudimo įmonėms, jų administracinės ar valdymo struktūros nariams ir tą struktūrą kontroliuojantiems asmenims taikyti visas priemones, tam tikrais atvejais įskaitant administracinio ar finansinio pobūdžio priemones.

3. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus reikalauti visos informacijos, kurios reikia priežiūrai vykdyti pagal 35 straipsnį.

4. Valstybės narės užtikrina, kad prireikus priežiūros institucijos priežiūros procese be priemonių, naudojamų mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, turėtų įgaliojimus rengti kitas kiekybinio vertinimo priemones, kurių tikslas – įvertinti draudimo ar perdraudimo įmonių gebėjimą veikti susidūrus su galimais įvykiais ar būsimais ekonominių sąlygų pokyčiais, kurie gali turėti neigiamą poveikį bendrai tų įmonių finansinei būklei. Priežiūros institucijos reikalauja, kad tokius tyrimus atliktų pačios įmonės.

ê 2002/83/EB 13 straipsnis (pritaikytas)

√ 5. Priežiūros institucijos turi įgaliojimus atlikti patikrinimus vietoje, draudimo ir perdraudimo įmonių patalpose. ∏

ò naujas

6. Priežiūros įgaliojimais naudojamasi laiku ir proporcingai.

ò naujas

7. 1–5 dalyse nurodytais įgaliojimais, kuriais naudojamasi draudimo ir perdraudimo įmonių atžvilgiu, galima naudotis ir draudimo bei perdraudimo įmonių užsakomųjų paslaugų atžvilgiu.

ê 2002/83/EB 13 straipsnis (pritaikytas)

8.c) užtikrinti, kad tos √ 1–5 ir 7 dalyse nurodytos ∏ priemonės būtų taikomos, jeigu būtina, panaudojant priverstinas priemones, ir, jeigu reikia, veikiant per teismą.

ê 2002/83/EB 13 straipsnis (pritaikytas)

3. Kiekviena valstybė narė imasi visų būtinų priemonių užtikrindamos, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus ir galėtų naudoti priemones, kurių joms reikia draudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra jos teritorijoje, veiklos priežiūrai vykdyti, įskaitant ir veiklą, vykdomą už šios teritorijos ribų vadovaujantis tokią veiklą reglamentuojančiomis Tarybos direktyvomis ir siekiant, kad jos yra įgyvendintos.

Šie įgaliojimai ir priemonės turi visų pirma suteikti atsakingoms institucijoms galimybę:

a) atlikti išsamų draudimo įmonės būklės ir visos jos veiklos tyrimą, inter alia:

- renkant informaciją arba reikalaujant pateikti su įmonės draudimo veikla susijusius dokumentus,

- atliekant tyrimus vietoje, draudimo įmonės patalpose;

b) taikyti draudimo įmonei, jos direktoriams ar valdytojams arba ją kontroliuojantiems asmenims bet kokias priemones, kurios tinkamos ar būtinos užtikrinant, kad įmonės veikla atitiktų įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių ta įmonė turi laikytis kiekvienoje valstybėje narėje, ir ypač veiklos planą tiek, kiek jis yra privalomas, ir kad būtų užkirstas kelias visiems apdraustųjų interesams pavojų keliantiems pažeidimams ar tie pažeidimai būtų pašalinti;

ò naujas

35 straipsnisInformacija, kurią reikia pateikti priežiūros tikslais

1. Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės pateiktų priežiūros institucijoms informaciją, būtiną priežiūrai vykdyti. Reikia pateikti bent informaciją, būtiną toliau nurodytiems tikslams pasiekti įgyvendinant 36 straipsnyje nurodytą procesą:

a) įvertinti įmonių taikomą valdymo sistemą, jų vykdomą veiklą, mokumo vertinimo principus, rizikas, su kuriomis susiduriama, rizikos valdymo sistemas, taip pat įmonių kapitalo struktūrą, poreikius ir valdymą;

b) priimti bet kokius tinkamus sprendimus, kurių reikia įgyvendinant priežiūros teises ir pareigas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų šiuos įgaliojimus:

a) nustatyti 1 dalyje nurodytos informacijos, kurią jų reikalavimu turi pateikti draudimo ir perdraudimo įmonės toliau nurodytais laikotarpiais, pobūdį, apimtį ir formą:

i) iš anksto nustatytais laikotarpiais;

ii) įvykus iš anksto apibrėžtiems įvykiams;

iii) atliekant su draudimo ar perdraudimo įmonės būkle susijusius tyrimus;

b) gauti visą informaciją apie tarpininkų sudarytas sutartis arba su trečiosiomis šalimis sudarytas sutartis;

c) reikalauti informacijos iš išorės ekspertų, pavyzdžiui, auditorių ir aktuarų.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją sudaro:

a) kokybiniai ar kiekybiniai duomenys ar bet koks tinkamas jų derinys;

b) praeities, dabarties ar ateities duomenys ar bet koks tinkamas jų derinys;

c) vidaus ar išorės šaltinių duomenys ar bet koks tinkamas jų derinys.

4. 1 ir 2 dalyse nurodytą informacija atitinka šiuos principus:

a) ji turi atspindėti tam tikros įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

b) ji turi būti prieinama, visais atžvilgiais išsami, palyginama ir laikui bėgant turi išlikti nuosekli;

c) ji turi būti aktuali, patikima ir suprantama.

5. Valstybės narės reikalauja iš draudimo ir perdraudimo įmonių turėti tinkamas sistemas ir struktūras, kad galėtų laikytis 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, taip pat rašytinę politiką, patvirtintą draudimo ar perdraudimo įmonės administracijos ar vadovybės, kurią taikant būtų nuolat užtikrinamas pateikiamos informacijos tinkamumas.

6. Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, nustatančias 1–5 dalyse nurodytą informaciją, kad tinkamu mastu užtikrintų ataskaitų teikimo priežiūros institucijoms konvergenciją.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ê 2002/83/EB 13 straipsnis ir 2005/68/EB 17 straipsnio 4 dalis (pritaikytas)

Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad kompetentingos institucijos turėtų galimybę gauti visą informaciją apie pas tarpininkus esančias sutartis.

ò naujas

36 straipsnisPriežiūros procesas

1. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos patikrintų ir įvertintų strategijas, procesus ir atsiskaitymo tvarką, kurias draudimo ir perdraudimo įmonės parengė siekdamos laikytis pagal šią direktyvą priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų.

Šio tikrinimo ir vertinimo metu įvertinami su valdymo sistema susiję kokybės reikalavimai, rizikos, su kuriomis susiduria ar gali susidurti atitinkamos įmonės, ir tų įmonių gebėjimas įvertinti tas rizikas atsižvelgiant į aplinką, kurioje įmonės veikia.

2. Priežiūros institucijos visų prima tikrina ir vertina, ar laikomasi šių reikalavimų:

a) IV skyriaus 2 skirsnyje nurodytos valdymo sistemos reikalavimų;

b) VI skyriaus 2 skirsnyje nurodytų techninių atidėjinių reikalavimų;

c) VI skyriaus 4 ir 5 skirsniuose nurodytų kapitalo reikalavimų;

d) VI skyriaus 6 skirsnyje nurodytų investavimo taisyklių;

e) VI skyriaus 3 skirsnyje nurodytų nuosavų lėšų kokybės ir kiekio reikalavimų;

f) jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė naudoja visapusišką ar dalinį vidaus modelį, tikrinama nuolatinė atitiktis VI skyriaus 4 skirsnio 3 poskirsnyje nurodytiems visapusiško ar dalinio vidaus modelio reikalavimams.

3. Priežiūros institucijos įgyvendina tinkamas stebėsenos priemones, kurios suteikia joms galimybę nustatyti blogėjančią draudimo ar perdraudimo įmonės finansinę padėtį ir stebėti, kaip ta padėtis taisoma.

4. Priežiūros institucijos įvertina, ar tinkami draudimo ir perdraudimo įmonių metodai ir praktika, kuriais siekiama nustatyti galimus įvykius ar būsimus ekonominių sąlygų pokyčius, kurie gali turėti neigiamą poveikį tų įmonių bendrai finansinei būklei.

Priežiūros institucijos įvertina įmonių gebėjimą veikti įvykus tiems galimiems įvykiams ar ateityje pasikeitus ekonominėms sąlygoms.

5. Priežiūros institucijos turi reikiamus įgaliojimus reikalauti draudimo ir perdraudimo įmonių ištaisyti priežiūros procese nustatytus trūkumus ar silpnąsias vietas.

6. Tikrinimas ir vertinimas atliekami reguliariai.

Priežiūros institucijos, atsižvelgdamos į atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, nustato minimalų 1, 2 ir 4 dalyse minėto tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir mastą.

37 straipsnisPapildomas kapitalas

1. Po priežiūros proceso priežiūros institucijos išskirtiniais atvejais gali, nurodžiusios priežastis, priimti sprendimą nustatyti papildomą draudimo ar perdraudimo įmonės kapitalą. Tokia galimybė egzistuoja tik toliau nurodytais atvejais:

a) priežiūros institucija padaro išvadą, kad draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas mokumo kapitalo reikalavimas, apskaičiuotas taikant standartinę formulę pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 poskirsnį, o reikalavimas pagal 117 straipsnį pasirodo neveiksmingas arba dalinis ar visapusiškas vidaus modelis dar yra kuriamas pagal tą straipsnį;

b) priežiūros institucija padaro išvadą, kad draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas mokumo kapitalo reikalavimas, apskaičiuotas taikant visapusišką ar dalinį vidaus modelį pagal VI skyriaus 4 skirsnio 3 poskirsnį, nes tam tikra kiekybinė rizika nėra tinkamai įvertinta, o modelis per tinkamą laikotarpį nebuvo patobulintas taip, kad geriau atspindėtų esamą rizikos pobūdį;

c) priežiūros institucija padaro išvadą, kad draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistema smarkiai skiriasi nuo IV skyriaus 2 skirsnyje nustatytų standartų, dėl tų skirtumų ji negali tinkamai įvertinti ir valdyti kylančios ar galinčios kilti rizikos ir nepanašu, kad pritaikius kitas priemones per tinkamą laikotarpį smarkiai sumažėtų esamų trūkumų.

2. 1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais papildomo kapitalo suma apskaičiuojama taip, kad būtų užtikrinta, jog įmonė laikytųsi 101 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

3. 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais priežiūros institucija užtikrina, kad draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi visų priemonių siekdama ištaisyti trūkumus, dėl kurių buvo nustatytas papildomas kapitalas.

4. 1 dalyje minėtą sprendimą dėl papildomo kapitalo priežiūros institucija peržiūri bent kartą per metus ir panaikina, kai draudimo ar perdraudimo įmonė ištaiso trūkumus, dėl kurių sprendimas buvo priimtas.

Papildomas kapitalo gali būti nuolatinio pobūdžio tik tuomet, jei ir toliau galioja 1 dalies a punkte nurodytos sąlygos, nes atitinkamos įmonės rizikos pobūdis ir toliau smarkiai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas mokumo kapitalo reikalavimas, apskaičiuotas pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 poskirsnį.

5. Mokumo kapitalo reikalavimas, įskaitant papildomą kapitalą, nustatytą pagal 1 dalies a ir b punktus, pakeičia netinkamą mokumo kapitalo reikalavimą.

Norint nustatyti, ar laikomasi mokumo kapitalo reikalavimo, kaip nurodyta 136 straipsnyje, mokumo kapitalo reikalavimas, įskaitant papildomą kapitalą, bet kokiu atveju pakeičia netinkamą mokumo kapitalo reikalavimą.

6. Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones išsamiau nurodydama aplinkybes, kurioms esant galima nustatyti papildomą kapitalą, ir papildomo kapitalo apskaičiavimo būdą.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

38 straipsnisUžsakomųjų paslaugų priežiūra

1. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios perduoda vykdyti tam tikras funkcijas kitoms įmonėms pagal 48 straipsnį, užtikrintų, kad:

a) paslaugų teikėjas bendradarbiautų su draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūros institucijomis užsakomųjų paslaugų srityje;

b) draudimo ir perdraudimo įmonės, jų auditoriai ir atitinkamos priežiūros institucijos galėtų veiksmingai naudotis duomenimis, susijusiais su užsakomosiomis paslaugomis, ir patekti į paslaugų teikėjo veiklos patalpas, kai tos patalpos yra Bendrijoje, o priežiūros institucijos turėtų galimybę naudotis šiomis prieigos teisėmis.

2. Valstybė narė, kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas, prieš tai informavusi savo atitinkamas valdžios institucijas, leidžia draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūros institucijoms pačioms arba tarpininkaujant šiuo tikslu jų paskirtiems asmenims atlikti patikrinimus paslaugų teikėjo patalpose. Neprižiūrimo subjekto atveju atitinkama valdžios institucija yra priežiūros institucija.

Draudimo ar perdraudimo įmonės valstybės narės priežiūros institucijos gali tokius patikrinimus vietoje perduoti atlikti tos valstybės narės, kurioje įsikūręs paslaugų teikėjas, priežiūros institucijoms.

ê 2002/83/EB 14 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

39 straipsnisPortfelio perdavimas

1. Laikydamoasi nacionalinės teisės aktais nustatytų sąlygų, kiekviena valstybė narė √ valstybės narės ∏ leidžia draudimo √ ir perdraudimo ∏ įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra jos √ jų ∏ teritorijoje, perduoti visą savo sutarčių, sudarytų naudojantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, portfelį arba jo dalį Bendrijoje įsteigtai perimančiajai įstaigai √ įmonei ∏., ,

√ Tokį perdavimą galima leisti tik tuomet, ∏ jeigu perimančiosios įstaigos √ įmonės ∏ buveinės valstybės narės √ priežiūros institucijos ∏ patvirtina, kad, atsižvelgus į perdavimą, pastaroji √ perimančioji įmonė ∏ turi būtinųąją ð tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, kaip nurodyta 100 straipsnio pirmoje pastraipoje ï mokumo atsargą.

√ 2. Draudimo įmonių atveju taikomos 3–6 dalys. ∏

23. Jeigu filialas ketina perduoti visą savo sutarčių, sudarytų naudojantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, portfelį arba jo dalį, konsultuojamasi su filialo valstybe nare √ , kurioje yra filialas ∏ .

34. 1 ir 32 dalyse nurodytomis aplinkybėmis perduodančios draudimo įmonės buveinės valstybės narės √ priežiūros ∏ institucijos leidžia atlikti perdavimą, gavusios √ valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba ∏ valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijų sutikimą.

45. Valstybių narių kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos, su kuriomis konsultuojamasi, per tris mėnesius nuo √ konsultacijos ∏ prašymo gavimo dienos pateikia savo nuomonę arba sutikimą valstybės narės, kurioje yra perduodančios draudimo įmonės buveinė, kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms.;

Jjeigu per minėtą laikotarpį institucijos, su kuriomis buvo konsultuotasi, nepateikia jokio atsakymo, tai reiškia teigiamą nuomonę arba tylų sutikimą.

56. Apie perdavimą, kurį leista atlikti remiantis šio straipsnio nuostatomis 1–5 dalimis, skelbiama √ valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba ∏ valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, nacionalinės teisės aktais nustatyta tvarka.

Tokie perdavimai savaime įsigalioja draudėjams, apdraustiesiems ir visiems kitiems asmenims, turintiems kokių nors teisių ar įsipareigojimų pagal perduotas sutartis.

ê 92/49/EEB 12 straipsnis ir 2002/83/EB 14 straipsnis (pritaikytas)

Ši nuostata Pirma ir antra šios dalies pastraipos neturi įtakos valstybių narių teisei suteikti draudėjams galimybę po perdavimo per nurodytą laikotarpį nutraukti draudimo sutartį.

III ANTRAŠTINĖ DALIS IV SKYRIUS. DRAUDIMO VEIKLOS REGULIAVIMO SĄLYGOS

ò naujas

1 SKIRSNIS. ADMINISTRACIJOS AR VADOVYBėS ATSAKOMYBė

ò naujas

40 straipsnisAdministracijos ar vadovybės atsakomybė

Valstybės narės garantuoja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės administracija ar vadovybė prisiimtų galutinę atsakomybę už tai, kad atitinkama įmonė laikytųsi pagal šią direktyvą priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų.

ò naujas

2 SKIRSNIS. VALDYMO SISTEMA

41 straipsnisBendrieji valdymo reikalavimai

1. Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės įgyvendintų veiksmingą valdymo sistemą, kuria būtų užtikrintas patikimas ir riziką ribojantis veiklos valdymas.

Šią sistemą sudaro bent tinkama skaidri organizacinė struktūra, kurioje aiškiai paskirstytos ir tinkamai atskirtos pareigos, ir veiksminga informacijos perdavimo užtikrinimo sistema. Ji atitinka 42–48 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Valdymo sistema reguliariai persvarstoma atliekant vidaus peržiūrą.

2. Valdymo sistema turi būti proporcinga draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

3. Draudimo ir perdraudimo įmonės turi rašytinę politiką bent rizikos valdymo, vidaus kontrolės, vidaus audito ir, kai taikoma, užsakomųjų paslaugų srityse. Jos užtikrina, kad ši politika būtų įgyvendinta.

Rašytinė politika peržiūrima mažiausiai kartą per metus. Ji turi būti iš anksto patvirtinta administracijos ar vadovybės ir keičiama atsižvelgiant į bet kokius svarbius sistemos ar susijusios srities pokyčius.

4. Priežiūros institucijos turi tinkamas priemones, metodus ir įgaliojimus, kad galėtų patikrinti draudimo ir perdraudimo įmonių valdymo sistemas ir įvertinti šių įmonių nustatytas naujas rizikas, kurios gali turėti įtakos tų įmonių finansinės padėties patikimumui.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų reikiamus įgaliojimus pareikalauti tobulinti ir stiprinti valdymo sistemą, kad būtų užtikrinta atitiktis 42–48 straipsniuose išdėstytiems reikalavimams.

42 straipsnisKompetencijos ir tinkamumo reikalavimai įmonei vadovaujantiems ar kitas pagrindines funkcijas vykdantiems asmenims

1. Draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrina, kad visi įmonei veiksmingai vadovaujantys ar kitas pagrindines funkcijas vykdantys asmenys nuolat atitiktų šiuos reikalavimus:

a) jų profesinė kvalifikacija, žinios ir patirtis būtų tinkama patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti (kompetencija);

b) būtų geros reputacijos ir sąžiningi (tinkamumas).

2. Draudimo ir perdraudimo įmonės informuoja priežiūros instituciją apie visus pokyčius, susijusius su įmonei veiksmingai vadovaujančių ar kitas pagrindines funkcijas vykdančių asmenų tapatybe, taip pat teikia visą informaciją, reikalingą siekiant įvertinti, ar nauji įmonei vadovauti paskirti asmenys yra kompetentingi ir tinkami.

3. Draudimo ir perdraudimo įmonės informuoja priežiūros instituciją, jei 1 ir 2 dalyse minėti asmenys buvo pakeisti kitais todėl, kad nebeatitiko 1 dalies b punkte minėtų reikalavimų.

43 straipsnisRizikos valdymas

1. Draudimo ir perdraudimo įmonės turi turėti veiksmingą rizikos valdymo sistemą, kurią sudaro strategijos, procesai ir atsiskaitymo tvarka, reikalingi nuolat stebėti, valdyti ir pranešti apie rizikas (individualiu ir visos įmonės lygmeniu), kurios įmonėms kyla ar gali kilti, ir apie jų tarpusavio priklausomybę.

Tokia rizikos valdymo sistema turi būti gerai integruota į draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinę struktūrą. Sistemoje turi būti parengtas nenumatytų atvejų planas.

2. Rizikos valdymo sistema apima rizikas, įtraukiamas skaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą, kaip nurodyta 101 straipsnio 4 dalyje, taip pat šį reikalavimą skaičiuojant neįtraukiamas ar iš dalies įtraukiamas rizikas.

Sistema apima bent šias sritis:

a) rizikos prisiėmimo ir atidėjinių sudarymo;

b) turto ir įsipareigojimų valdymo;

c) investavimo, ypač išvestinių priemonių ir panašių įsipareigojimų atvejais;

d) likvidumo ir koncentracijos rizikos valdymo;

e) perdraudimo ir kitų rizikos mažinimo priemonių.

41 straipsnio 3 dalyje nurodyta rašytinė rizikos valdymo politika apima šios dalies antros pastraipos a–e punktuose nurodytas veiklos sritis.

3. Investavimo rizikos srityje draudimo ir perdraudimo įmonės turi įrodyti, kad atitinka VI skyriaus 6 skirsnio reikalavimus.

4. Draudimo ir perdraudimo įmonės numato rizikos valdymo funkciją, kurios vykdymas organizuojamas taip, kad būtų lengviau įgyvendinti rizikos valdymo sistemą.

5. Draudimo ir perdraudimo įmonių, naudojančių pagal 110 ir 111 straipsnius patvirtintą visapusišką ar dalinį vidaus modelį, rizikos valdymo funkcija apima šias papildomas užduotis:

a) parengti ir įgyvendinti vidaus modelį;

b) išbandyti ir patvirtinti vidaus modelį;

c) įforminti vidaus modelį ir bet kokius vėlesnius jo pakeitimus dokumentais;

d) teikti administracijai ar vadovybei informaciją apie vidaus modelio veikimą, nurodant tobulintinas sritis, ir apie pastangų tobulinant anksčiau nustatytas silpnąsias vietas pažangą;

e) analizuoti vidaus modelio veikimą ir rengti suvestines jo veikimo rezultatų ataskaitas.

44 straipsnisSavo rizikos ir mokumo įvertinimas

1. Naudodamasi rizikos valdymo sistema, kiekviena draudimo ar perdraudimo įmonė įvertina savo riziką ir mokumą.

Vertinami bent šie aspektai:

a) bendri mokumo poreikiai, atsižvelgiant į specifinį įmonės rizikos pobūdį, patvirtintas priimtinas rizikos ribas ir verslo strategiją;

b) nuolatinė atitiktis VI skyriaus 4 ir 5 skirsniuose nustatytiems kapitalo reikalavimams ir VI skyriaus 2 skirsnyje nustatytiems techninių atidėjinių reikalavimams;

c) mastas, kuriuo atitinkamos įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas mokumo kapitalo reikalavimas, kaip nurodyta 101 straipsnio 3 dalyje, apskaičiuotas taikant standartinę formulę pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 poskirsnį arba taikant visapusišką arba dalinį vidaus modelį pagal VI skyriaus 4 skirsnio 3 poskirsnį.

2. Taikant 1 dalies a punktą, atitinkama įmonė įdiegia procedūras, pagal kurias ji galėtų tinkamai nustatyti ir išmatuoti trumpuoju ar ilguoju laikotarpiais kylančią riziką, taip pat nustatyti galimus įvykius ar būsimus ekonominių sąlygų pokyčius, kurie gali turėti neigiamą poveikį tos įmonės bendrai finansinei būklei. Įmonė turi parodyti, kokius metodus naudoja bendriems mokumo poreikiams nustatyti.

3. 1 dalies c punkte nurodytu atveju, kai naudojamas vidaus modelis, vertinimas atliekamas kartu su perkalibravimu, kurį pasitelkus vidaus rizikos duomenys transformuojami į mokumo kapitalo reikalavimo rizikos mato ir kalibravimo duomenis.

4. Savo rizikos ir mokumo įvertinimas – sudėtinė verslo strategijos dalis, į kurią nuolat atsižvelgiama įmonei priimant strateginius sprendimus.

5. Draudimo ir perdraudimo įmonės 1 dalyje nurodytą vertinimą atlieka reguliariai, o įvykus svarbiems jų rizikos pobūdžio pokyčiams – nedelsiant.

6. Draudimo ir perdraudimo įmonės, teikdamos informaciją pagal 35 straipsnį, praneša priežiūros institucijoms apie kiekvieno savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus.

45 straipsnisVidaus kontrolė

1. Draudimo ir perdraudimo įmonės turi turėti veiksmingą vidaus kontrolės sistemą.

Šią sistemą sudaro bent administracinės ir apskaitos procedūros, vidaus kontrolės tvarka, tinkami atsiskaitymo principai visais įmonės lygmenimis ir nuolatinė atitikties užtikrinimo funkcija.

2. Atitikties užtikrinimo funkcija – tai pareiga patarti administracijai ar vadovybei atitikties pagal šią direktyvą priimtiems įstatymams ir kitiems teisės aktams klausimais. Vykdant šią funkciją taip pat vertinamas poveikis, kurį atitinkamos įmonės veiklai gali daryti teisinės aplinkos pokyčiai, ir nustatoma bei vertinama atitikties rizika.

46 straipsnisVidaus auditas

1. Draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrina, kad vidaus auditas būtų atliekamas veiksmingai ir nuolat.

2. Vidaus auditui priklauso pareiga išnagrinėti, ar draudimo ir perdraudimo įmonės veikla atitinka jos vidaus strategiją, procesus ir atsiskaitymo tvarką.

Atliekant vidaus auditą taip pat vertinama, ar įmonės vidaus kontrolės sistema tebėra pakankama ir tinkama įmonės veiklai.

3. Vidaus auditas atliekamas objektyviai ir nepriklausomai nuo įmonės veiklos funkcijų.

4. Visos vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos administracijai ar vadovybei, kuri užtikrina, kad vidaus audito išvados ir rekomendacijos būtų įgyvendintos.

47 straipsnisAktuarinė funkcija

1. Draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrina veiksmingą aktuarinę funkciją, kurios tikslas yra:

a) koordinuoti techninių atidėjinių skaičiavimą;

b) užtikrinti, kad techniniams atidėjiniams skaičiuoti būtų naudojama tinkama metodika ir modeliai bei daromos tinkamos prielaidos;

c) įvertinti duomenų, naudojamų skaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumą ir kokybę;

d) palyginti tiksliausius įverčius ir patirtį;

e) informuoti administraciją ar vadovybę apie techninių atidėjinių skaičiavimo patikimumą ir tinkamumą;

f) prižiūrėti techninių atidėjinių skaičiavimą 81 straipsnyje numatytais atvejais;

g) pareikšti nuomonę apie bendrą rizikos prisiėmimo politiką;

h) pareikšti nuomonę apie perdraudimo susitarimų tinkamumą;

i) prisidėti prie veiksmingo 43 straipsnyje nurodytos rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo, ypač kiek tai susiję su rizikos modeliavimu, kuriuo grindžiamas VI skyriaus 4 ir 5 skirsniuose nurodytų kapitalo reikalavimų skaičiavimas, ir 44 straipsnyje nurodytu vertinimu.

2. Aktuarines funkcijas vykdo asmenys, turintys pakankamai aktuarinės ir finansų matematikos žinių ir prireikus galintys įrodyti tinkamą kompetenciją ir patirtį pagal taikytinus profesinius ir kitus standartus.

48 straipsnisUžsakomosios paslaugos

1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai draudimo ir perdraudimo įmonės perduoda išorės paslaugų teikėjui esmines arba svarbias veiklos funkcijas arba bet kokią draudimo ar perdraudimo veiklą, šios įmonės ir toliau lieka visiškai atsakingos už visų įsipareigojimų pagal šią direktyvą vykdymą.

2. Svarbios veiklos funkcijos negali būti vykdomos pasitelkus užsakomąsias paslaugas, jeigu dėl to:

a) iš esmės pablogėtų atitinkamos įmonės valdymo sistemos kokybė;

b) nepagrįstai padidėtų operacinė rizika;

c) pablogėtų priežiūros institucijų galimybės stebėti, ar įmonė laikosi savo įsipareigojimų;

d) nukentėtų draudėjams teikiamų paslaugų tęstinumas ir kokybė.

3. Draudimo ir perdraudimo įmonės prieš perduodamos svarbias veiklos funkcijas išorės subjektams laiku praneša apie tai priežiūros institucijoms, taip pat informuoja jas apie visus svarbius su šia veikla susijusius pokyčius.

49 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, išsamiau nustatančias:

(1) 41, 43, 45 ir 46 straipsniuose minėtų sistemų elementus, ypač sritis, kurioms turi būti taikoma draudimo ir perdraudimo įmonių turto ir įsipareigojimų valdymo bei investavimo politika, kaip nurodyta 43 straipsnio 2 dalyje;

(2) 43, 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytas funkcijas;

(3) 42 straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir funkcijas, kurioms tie reikalavimai taikomi;

(4) sąlygas, kurioms esant galima naudotis užsakomosiomis paslaugomis.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3 SKIRSNIS. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS VISUOMENEI

50 straipsnisMokumo ir finansinės padėties ataskaita. Turinys

1. Valstybės narės, atsižvelgdamos į 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytus principus, reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės kasmet viešai paskelbtų savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitą.

Šioje ataskaitoje pateikiama visa toliau nurodyta informacija arba pateikiamos nuorodos į lygiavertę informaciją, kuri yra viešai skelbiama laikantis kitų teisinių ar reguliavimo reikalavimų:

a) įmonės verslo ir veiklos rezultatų aprašymas;

b) valdymo sistemos aprašymas ir vertinimas, ar ji atitinka įmonės rizikos pobūdį;

c) atskiras kiekvienos rizikos kategorijos rizikos pozicijos, koncentracijos, mažinimo ir jautrumo rizikai aprašymas;

d) atskiri turto, techninių atidėjinių ir kitų įsipareigojimų vertinimo pagrindo ir metodų aprašymai, taip pat visų svarbiausių pagrindo ir metodų, naudojamų juos vertinant finansinėse ataskaitose, skirtumų paaiškinimas;

e) kapitalo valdymo sistemos aprašymas, įskaitant bent šiuos aspektus:

i) nuosavų lėšų struktūrą, sumą ir kokybę;

ii) minimalaus kapitalo reikalavimo ir mokumo kapitalo reikalavimo sumas;

iii) informaciją, sudarančią galimybes tinkamai suprasti pagrindinius standartinės formulės ir bet kokio vidaus modelio, kurį įmonė naudoja mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, skirtumus;

iv) sumą, neatitinkančią minimalaus kapitalo reikalavimo ar smarkiai neatitinkančią mokumo kapitalo reikalavimo ataskaitiniu laikotarpiu, net ir tuo atveju, jei skirtumas galiausiai panaikinamas, taip pat neatitikimo pobūdžio ir pasekmių paaiškinimą bei taisomąsias priemones, kurių imtasi.

2. 1 dalies e punkto i papunktyje minėtame aprašyme pateikiama visų svarbių pokyčių, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, analizė ir minėtų elementų vertės finansinėse ataskaitose visų svarbiausių skirtumų paaiškinimas, taip pat trumpas galimybės perduoti kapitalą aprašymas.

Atskleidžiant informaciją apie mokumo kapitalo reikalavimą pagal 1 dalies e punkto ii papunktį, atskirai nurodoma suma, apskaičiuota pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius, ir bet koks papildomas kapitalas, nustatytas pagal 37 straipsnį, taip pat trumpa atitinkamos priežiūros institucijos informacija apie papildomo kapitalo nustatymo priežastis.

Tačiau, nepažeisdamos kitų teisinių ar norminių privalomo informacijos atskleidimo reikalavimų, valstybės narės gali numatyti, kad pereinamuoju laikotarpiu, kuris trunka ne ilgiau kaip penkerius metus nuo 310 straipsnyje nurodytos datos, informacijos apie papildomą kapitalą atskirai atskleisti nereikia.

Atskleidžiant informaciją apie mokumo kapitalo reikalavimą, prireikus kartu nurodoma, kad galutinė jo suma priklausys nuo priežiūros institucijų įvertinimo.

51 straipsnisEuropos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetui teikiama informacija ir šio komiteto ataskaitos

1. Valstybės narės reikalauja, kad priežiūros institucijos kasmet teiktų Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetui šią informaciją:

a) informaciją apie vidutinį kiekvienos įmonės papildomą kapitalą ir priežiūros institucijų nustatytos papildomo kapitalo sumos, išreikštos mokumo kapitalo reikalavimo procentu, pasiskirstymą per praėjusius metus; ši informacija atskirai parodoma taip:

i) visų draudimo ir perdraudimo įmonių kartu;

ii) gyvybės draudimo įmonių;

iii) ne gyvybės draudimo ir perdraudimo įmonių;

b) kiekvienu a punkte nurodyto atskleidimo atveju informaciją apie papildomo kapitalo, nustatyto pagal atitinkamai 37 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, proporcijas.

2. Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetas kasmet viešai atskleidžia šią informaciją:

a) informaciją apie toliau nurodytų įmonių bendrą papildomo kapitalo, išreikšto mokumo kapitalo reikalavimo procentu, pasiskirstymą visoje Bendrijoje:

i) visų draudimo ir perdraudimo įmonių;

ii) gyvybės draudimo įmonių;

iii) ne gyvybės draudimo ir perdraudimo įmonių;

b) kiekvienu a punkte nurodyto atskleidimo atveju informaciją apie papildomo kapitalo, nustatyto pagal atitinkamai 37 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, proporcijas.

Be to, Komitetas kasmet atskleidžia šią informaciją:

a) informaciją apie kiekvienos valstybės narės visų draudimo ir perdraudimo įmonių papildomo kapitalo, išreikšto mokumo kapitalo reikalavimo procentu, pasiskirstymą;

b) a punkte nurodyto atskleidimo atveju informaciją apie papildomo kapitalo, nustatyto pagal atitinkamai 37 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, proporcijas.

3. Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetas teikia Komisijai 2 dalyje nurodytą informaciją kartu su ataskaita, kurioje nurodomas priežiūros konvergencijos lygis skirtingų valstybių narių priežiūros institucijoms nustatant papildomą kapitalą.

52 straipsnisMokumo ir finansinės padėties ataskaita. Taikomi principai

1. Priežiūros institucijos leidžia draudimo ir perdraudimo įmonėms neatskleisti informacijos šiais atvejais:

a) jei atskleidus tokią informaciją įmonės konkurentai įgytų nepagrįstai didelį pranašumą;

b) jei dėl įsipareigojimų draudėjams ar santykių su kitomis sandorio šalimis įmonė turi laikytis slaptumo ar konfidencialumo.

2. Kai priežiūros institucija patvirtina teisę neatskleisti informacijos, įmonės tai nurodo savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitoje bei paaiškina priežastis.

3. Priežiūros institucijos leidžia draudimo ir perdraudimo įmonėms pasinaudoti arba remtis informacija, viešai atskleista pagal kitus teisinius ar norminius reikalavimus, jei ta viešai atskleista informacija pagal pobūdį ir apimtį yra lygiavertė pagal 50 straipsnį reikalaujamai atskleisti informacijai.

4. 1 ir 2 dalys netaikomos 50 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai informacijai.

53 straipsnisMokumo ir finansinės padėties ataskaita. Atnaujinimas ir papildoma savanoriškai teikiama informacija

1. Įvykus svarbiems įvykiams, turintiems didelę įtaką pagal 50 ir 52 straipsnius atskleistos informacijos tinkamumui, draudimo ir perdraudimo įmonės atskleidžia tinkamą informaciją apie tų įvykių pobūdį ir poveikį.

Taikant pirmą pastraipą, svarbiais laikomi bent šie įvykiai:

a) kai nustatoma, jog nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, ir priežiūros institucijos mano, kad įmonė nesugebės pateikti perspektyvaus padėties atkūrimo plano, arba šios institucijos per mėnesį negauna tokio plano;

b) kai nustatoma, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, ir priežiūros institucijos per du mėnesius negauna jų manymu perspektyvaus padėties atkūrimo plano.

Antros pastraipos a punkte minėtais atvejais priežiūros institucijos reikalauja, kad atitinkama įmonė nedelsiant atskleistų neatitikimo sumą ir paaiškintų jos kilmę bei pasekmes, įskaitant bet kokias taisomąsias priemones, kurių imtasi. Kai nepaisant padėties atkūrimo plano, kuris iš pradžių laikytas perspektyviu, minimalaus kapitalo reikalavimo neatitikimas nebuvo ištaisytas per du mėnesius nuo jo nustatymo, informaciją apie neatitikimą, jo pobūdį ir pasekmes, įskaitant bet kokias taisomąsias priemones, kurių imtasi, reikia atskleisti šio laikotarpio pabaigoje.

Antros pastraipos b punkte minėtu atveju priežiūros institucijos reikalauja, kad atitinkama įmonė nedelsiant atskleistų neatitikimo sumą ir paaiškintų jos pobūdį bei pasekmes, įskaitant bet kokias taisomąsias priemones, kurių imtasi. Kai nepaisant padėties atkūrimo plano, kuris iš pradžių laikytas perspektyviu, didelis mokumo kapitalo reikalavimo neatitikimas nebuvo ištaisytas per keturis mėnesius nuo jo nustatymo, informaciją apie neatitikimą, jo pobūdį ir pasekmes, įskaitant bet kokias taisomąsias priemones, kurių imtasi, reikia atskleisti šio laikotarpio pabaigoje.

2. Draudimo ir perdraudimo įmonės gali savanoriškai atskleisti bet kokią su mokumu ir finansine padėtimi susijusią informaciją ar paaiškinimus, kurių nereikalaujama atskleisti pagal 50 bei 52 straipsnius ir 1 dalį.

54 straipsnisMokumo ir finansinės padėties ataskaita. Politika ir patvirtinimas

1. Valstybės narės reikalauja iš draudimo ir perdraudimo įmonių turėti tinkamas sistemas ir struktūras, kad galėtų laikytis 50, 52 straipsniuose ir 53 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat rašytinę politiką, kuria būtų nuolat užtikrinamas pagal 50, 52 ir 53 straipsnius atskleidžiamos informacijos tinkamumas.

2. Mokumo ir finansinės padėties ataskaitą turi patvirtinti draudimo ar perdraudimo įmonės administracija ar vadovybė; ataskaita skelbiama tik ją patvirtinus.

55 straipsnisMokumo ir finansinės padėties ataskaita. Įgyvendinimo priemonės

Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiai apibrėžiama atskleistina informacija ir priemonės šiam tikslui įgyvendinti.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ê 2002/83/EB 15 straipsnis (pritaikytas)

4 SKIRSNIS. AKCIJų PAKETAI

56 straipsnis√ Įsigijimas ∏

ê 2007/44/EB 1 straipsnio 2 dalies a punktas, 2 straipsnio 2 dalies a punktas ir 4 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

1. Valstybės narės reikalauja, kad visi fiziniai arba juridiniai asmenys arba kartu veikiantys tokie asmenys (toliau – siūlomas įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti valdomą draudimo √ ar perdraudimo ∏ įmonės akcijų paketą arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti tokį valdomą draudimo √ ar perdraudimo ∏ įmonės akcijų paketą tiek, kad jų turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų ar viršytų 20 %, 30 % ar 50 % arba tiek, kad ta draudimo √ ar perdraudimo ∏ įmonė taptų jų dukterine įmone (toliau – siūlomas įsigijimas), pirmiausia apie tai raštu praneštų draudimo √ ar perdraudimo ∏ įmonėsę, kurioje jie ketina įsigyti ar padidinti valdomą akcijų paketą, prižiūrinčioms kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms, nurodydami planuojamo įsigyti akcijų paketo dydį ir pateikdami 15b straipsnio 4 dalyje 58 straipsnio 4 dalyje minimą svarbią informaciją. Valstybėms narėms nereikia taikyti 30 % ribinės vertės, jeigu pagal Direktyvos 2004/109/EB 9 straipsnio 3 dalies a punktą jos taiko vieno trečdalio ribinę vertę.

ê 2007/44/EB 1 straipsnio 2 dalies c punktas, 2 straipsnio 2 dalies c punktas ir 4 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

2. Valstybės narės reikalauja, kad visi fiziniai arba juridiniai asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti draudimo √ ar perdraudimo ∏ įmonės akcijų paketą, pirmiausia apie tai raštu praneštų buveinės valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms, nurodydami akcijų paketo, kurį ketinama perleisti, dydį. Toks asmuo taip pat praneša kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms, jei jis nusprendė sumažinti savo akcijų paketą tiek, kad jo balsavimo teisės arba turimas kapitalas sudarytų mažiau kaip 20 %, 30 % arba 50 % visų balsavimo teisių ar viso kapitalo arba kad draudimo √ ar perdraudimo ∏ įmonė nustotų buvusi jo dukterine įmone. Valstybėms narėms nereikia taikyti 30 % ribinės vertės, jeigu pagal Direktyvos 2004/109/EB 9 straipsnio 3 dalies a punktą jos taiko vieno trečdalio ribinę vertę.

ê 2007/44/EB 1 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

57 straipsnisVertinimo laikotarpis

1. Kompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos, gavusios pagal 15 straipsnio 1 dalį 56 straipsnio 1 dalį reikalaujamą pranešimą, taip pat vėliau gavusios šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, skubiai ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas raštu praneša apie tai siūlomam įsigyjančiam asmeniui.

ê 2007/44/EB 4 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

2. Kompetentingos institucijos, gavusios pranešimą, taip pat jei vėliau gauna 3 dalyje nurodytą informaciją, skubiai ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas raštu jų gavimą patvirtina siūlomam įsigyjančiam asmeniui.

ê 2007/44/EB 1 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

Kompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos per ne ilgesnį kaip šešiasdešimties darbo dienų laikotarpį nuo pranešimo ir visų dokumentų, kuriuos valstybė narė reikalauja pateikti kartu su pranešimu remiantis 15b straipsnio 4 punkte 58 straipsnio 4 dalyje nurodytu sąrašu, gavimo rašytinio patvirtinimo dienos (toliau – vertinimo laikotarpis) atlieka 15b straipsnio 1 dalyje 58 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą (toliau – vertinimas).

Patvirtindamos pranešimo gavimą, kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

2. Vertinimo laikotarpiu kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos prireikus, bet ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti pateikti papildomos vertinimui užbaigti reikalingos informacijos. Šis prašymas pateikiamas raštu nurodant, kokios papildomos informacijos reikia.

Vertinimo laikotarpis sustabdomas nuo tos dienos, kai kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos pateikia prašymą suteikti informacijos, ir atnaujinamas tą dieną, kai gaunamas siūlomo įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti galima ne ilgiau kaip dvidešimčiai darbo dienų. Kompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos savo nuožiūra gali teikti tolesnius prašymus suteikti išsamesnės informacijos ar ją patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpis daugiau nebegali būti stabdomas.

3. Kompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos gali pratęsti 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą sustabdymo laikotarpį iki ne daugiau kaip trisdešimties darbo dienų, jei siūlomas įsigyjantis asmuo:

a) yra įsisteigęs arba jo veikla yra reglamentuojama ne Bendrijoje; arba

b) yra fizinis arba juridinis asmuo, kuriam netaikoma priežiūra pagal šią direktyvą arba Direktyvas 85/611/EEB[56], 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB, 2006/48/EB.

4. Jei, užbaigusios vertinimą, kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos nusprendžia pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, jos per dvi darbo dienas ir neviršydamos vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai siūlomam įsigyjančiam asmeniui, nurodydamos to sprendimo motyvus. Pagal nacionalinę teisę atitinkamas sprendimo motyvų pareiškimas gali būti pateikiamas visuomenei susipažinti siūlomo įsigyjančio asmens prašymu. Tai neužkerta kelio valstybei narei leisti kompetentingai √ priežiūros ∏ institucijai atskleisti informaciją siūlomam įsigyjančiam asmeniui neprašant.

5. Jei kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos per vertinimo laikotarpį raštu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui, siūlomas įsigijimas laikomas patvirtintu.

6. Kompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos gali nustatyti ilgiausią terminą siūlomam įsigijimui įgyvendinti ir prireikus jį pratęsti.

7. Valstybės narės negali nustatyti griežtesnių nei nustatyta šioje direktyvoje reikalavimų dėl pranešimo kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms apie tiesioginį ar netiesioginį balsavimo teisių ar kapitalo įsigijimą ir dėl kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijų suteikiamo patvirtinimo.

ê 2007/44/EB 2 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnio 6 dalis, 1 straipsnio 4 dalis (pritaikytas)

ð naujas

8. ð Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiai apibrėžiami ï 15b straipsnio 1 dalyje 58 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų patikslinimai siekiant atsižvelgti į būsimus pokyčius ir užtikrinti vienodą šios direktyvos Ö 56–62 Õ straipsnių taikymą.

ð Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. ï

ê 2007/44/EB 1 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

58 straipsnisVertinimas

1. Vertindamos 15 straipsnio 1 dalyje 56 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimą ir 15a straipsnio 2 dalyje 57 straipsnio 2 dalyje minimą informaciją kompetentingos Ö priežiūros Õ institucijos, siekdamos užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį draudimo Ö ar perdraudimo Õ įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą ir atsižvelgdamos į galimą siūlomo įsigyjančio asmens įtaką draudimo Ö ar perdraudimo Õ įmonei, vertina siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

a) siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją;

b) bet kokio asmens, kuris vadovaus draudimo Ö ar perdraudimo Õ įmonės verslui po siūlomo įsigijimo, reputaciją ir patirtį;

c) siūlomo įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač draudimo Ö ar perdraudimo Õ įmonėje, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšies atžvilgiu;

d) tai, ar draudimo Ö ar perdraudimo Õ įmonė galės nuolat laikytis šia direktyva grindžiamų riziką ribojančių reikalavimų ir atitinkamais atvejais kitomis direktyvomis, būtent Direktyvaomis 73/239/EEB, 98/78/EB, 2002/13/EB ir 2002/87/EB grindžiamų riziką ribojančių reikalavimų, visų pirma, ar grupės, kurios dalimi ji taps, struktūra sudaro sąlygas veiksmingai priežiūrai vykdyti, kompetentingoms Ö priežiūros Õ institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti kompetentingų Ö priežiūros Õ institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

e) tai, ar esama tinkamo pagrindo įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą vykdomas arba įvykdytas ar buvo bandomas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnyje, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti jų pavojų.

2. Kompetentingos Ö Priežiūros Õ institucijos gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui tik esant tinkamam pagrindui remiantis 1 dalyje nurodytais kriterijais arba jei siūlomo įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami.

3. Valstybės narės nenustato jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti akcijų paketo dydžio ir neleidžia savo kompetentingoms Ö priežiūros Õ institucijoms nagrinėti siūlomo įsigijimo rinkos ekonominių poreikių atžvilgiu.

4. Valstybės narės viešai paskelbia sąrašą, kuriame nurodo informaciją, būtiną vertinimui atlikti ir kuri turi būti pateikiama kompetentingoms Ö priežiūros Õ institucijoms teikiant 15 straipsnio 1 dalyje 56 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. Reikalaujama informacija turi būti proporcinga ir pritaikyta pagal siūlomo įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo pobūdį. Valstybės narės nereikalauja pateikti informacijos, kuri nėra reikalinga riziką ribojančiam vertinimui atlikti.

5. Neatsižvelgiant į 15a straipsnio 1, 2 ir 3 dalis 57 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, jei kompetentingai Ö priežiūros Õ institucijai pranešama apie du ar kelis pasiūlymus įsigyti ar padidinti akcijų paketus toje pačioje draudimo Ö ar perdraudimo Õ įmonėje, kompetentinga Ö priežiūros Õ institucija užtikrina, kad siūlomi įsigyjantys asmenys nebus diskriminuojami.

59 straipsnisReglamentuojamų finansinių įmonių atliekami įsigijimai

1. Atitinkamos kompetentingos Ö priežiūros Õ institucijos išsamiai konsultuojasi tarpusavyje atlikdamos vertinimą, jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra:

a) kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą, leidimą vykdyti veiklą gavusi kredito įstaiga, gyvybės draudimo įmonė, draudimo Ö ar perdraudimo Õ įmonė, perdraudimo įmonė, investicinė įmonė ar valdymo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 85/611/EEB 1a straipsnio 2 punkte (toliau – KIPVPS valdymo įmonė);

b) kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą, leidimą vykdyti veiklą gavusios kredito įstaigos, gyvybės draudimo įmonės, draudimo Ö ar perdraudimo Õ įmonės, perdraudimo įmonės, investicinės įmonės ar KIPVPS valdymo įmonės patronuojanti įmonė; arba

c) kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą, leidimą vykdyti veiklą gavusią kredito įstaigą, gyvybės draudimo įmonę, draudimo Ö ar perdraudimo Õ įmonę, perdraudimo įmonę, investicinę įmonę ar KIPVPS valdymo įmonę kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo.

2. Kompetentingos Ö Priežiūros Õ institucijos, pernelyg ilgai nedelsdamos, teikia viena kitai bet kokią informaciją, kuri yra esminė ar svarbi vertinimui. Šiuo atžvilgiu kompetentingos Ö priežiūros Õ institucijos paprašytos pateikia viena kitai visą svarbią informaciją ir savo iniciatyva suteikia visą esminę informaciją. Kompetentingos Ö Priežiūros Õ institucijos, išdavusios leidimą draudimo Ö ar perdraudimo Õ įmonei, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, sprendime nurodomos visos siūlomą įsigyjantį asmenį prižiūrinčios kompetentingos Ö priežiūros Õ institucijos pareikštos nuomonės ar išlygos.

ê 2005/68/EB 21 straipsnis (pritaikytas)

58 straipsnis Perleidimas

Valstybės narės reikalauja, kad bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris ketina tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti perdraudimo įmonės pakankamą akcijų paketą, pirmiausia apie tai informuotų buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas, nurodydamas planuojamo perleisti paketo dydį.

ê 2002/83/EB, 92/49/EEB 15 straipsnis ir 2005/68/EB 22 straipsnis (pritaikytas)

60 straipsnisInformacija, kurią √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonė suteikia kompetentingai √ priežiūros ∏ institucijai

Draudimo √ ar perdraudimo ∏ įmonės, sužinojusios apie kiekvieną jų kapitalo akcijų paketo įsigijimą ar perleidimą, dėl kurio turimos akcijos viršija vieną iš 19 ir 21 straipsniuose 56 straipsnyje ir 57 straipsnio 1–7 dalyse nurodytų ribų ar nesiekia jos, apie tai informuoja buveinės valstybių narių kompetentingas √ priežiūros ∏ institucijas.

ê 2002/83/EB, 92/49/EEB 15 straipsnis ir 2005/68/EB 22 straipsnis (pritaikytas)

Bent kartą per metus jos taip pat praneša toms √ priežiūros ∏ institucijoms akcininkų ir narių, turinčių pakankamus akcijų paketus, pavadinimus, vardus ir pavardes bei tokių akcijų paketų dydžius, nurodomus, pavyzdžiui, informacinėje medžiagoje, gaunamoje per metinius visuotinius akcininkų ir narių susirinkimus arba vykdant į vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus įtrauktoms įmonėms taikomus reikalavimus.

ê 2005/68/EB 23 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

61 straipsnisPakankami Aakcijų paketai,: kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos galios

Valstybės narės reikalauja, kad √ įmonės, kurioje siekiama įsigyti ar padidinti akcijų paketą, ∏ buveinės valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos imtųsi tinkamų priemonių susidariusiai padėčiai pakeisti, jeigu dėl 1956 straipsnyje ir 57 straipsnio 1–7 dalyse nurodytų asmenų įtakos gali nukentėti patikimas ir riziką ribojantis √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonės valdymas, kad tokia padėtis baigtųsi. Tokios priemonės gali būti, pavyzdžiui, teismo draudimai, sankcijų ð sankcijų ï taikymas direktoriams ir valdytojams arba naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia atitinkamų akcininkų ar narių turimos akcijos, sustabdymas.

Panašios priemonės taikomos fiziniams ar juridiniams asmenims, nevykdantiems √ pranešimo ∏ įsipareigojimo teikti išankstinę informaciją, kaip nurodytą √ , nurodyto ∏ 19 56 straipsnyje ir 57 straipsnio 1–7 dalyse.

Jeigu akcijų paketas įsigyjamas nepaisant kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijų prieštaravimo, valstybės narės, neatsižvelgdamos į jokias kitas taikytinas sankcijas ð sankcijas ï , numato, kad √ šiuos veiksmus: ∏

(1) √ sustabdyti teisę naudotis ∏ atitinkamomiss balsavimo teisėmiss; būtų sustabdytos

(2) arba √ pripažinti bet kokį ∏ balsavimąas būtų pripažintas negaliojančiu arba būtų galima galimybę jį anuliuoti.

ê 2007/44/EB 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

62 straipsnis√ Balsavimo teisės ∏

Šiame apibrėžime skirsnyje, atsižvelgiant į 8 ir 15 straipsnius ir į kitus akcijų paketų dydžius, nurodytus 15 straipsnyje, atsižvelgiama į balsavimo teises, nurodytas Direktyvos 2004/109/EB 9 ir 10 straipsniuose bei į tos direktyvos 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas sąlygas dėl akcijų sujungimo.

Valstybės narės neatsižvelgia į balsavimo teises ar akcijas, kurias investicinės įmonės ar kredito įstaigos gali turėti po to, kai prisiimamas įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansines priemones ir (arba) po finansinių priemonių išplatinimo tvirtai įsipareigojus pirkti, kaip numatyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 6 punkte, jei šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jei jos perleidžiamos per vienerius metus nuo įsigijimo.

ê 2007/44/EB 6 straipsnis

6 straipsnis Peržiūra

Iki 2011 m. kovo 21 d. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, peržiūri, kaip taikoma ši direktyva, parengia pranešimą ir kartu su atitinkamais pasiūlymais pateikia jį Europos Parlamentui ir Tarybai.

ê 2005/68/EB 24 straipsnis (pritaikytas)

53 SKIRSNIS. PROFESINė PASLAPTIS, IR KEITIMASIS INFORMACIJA Ö IR PRIEžIūROS KONVERGENCIJOS SKATINIMAS Õ

ê 2005/68/EB 24 straipsnis (pritaikytas)

63 straipsnisĮpareigojimas

1. Valstybės narės nustato, kad visi kompetentingose √ priežiūros ∏ institucijose dirbantys arba dirbę asmenys, taip pat kompetentingų √ tų ∏ institucijų vardu veikiantys auditoriai ar ekspertai būtų įpareigoti laikytis profesinės paslapties.

Pagal šį įpareigojimą ir Nnepažeidžiant baudžiamojoje teisėje numatytų atvejų, jokia konfidenciali informacija, kurią jie gali gauti √ minėti asmenys gavo ∏ atlikdami savo pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus, kai ji pateikiama tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti atskirų √ draudimo ir ∏ perdraudimo įmonių.

2. Tačiau, jeigu yra paskelbtas √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonės bankrotas arba ji priverstinai likviduojama, konfidenciali informacija, nesusijusi su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja sanuojant tokią perdraudimo įmonę, gali būti atskleista civiliniame ar komerciniame teismo procese.

ê 2005/68/EB 25 straipsnis (pritaikytas)

64 straipsnisValstybių narių kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijų keitimasis informacija

2463 straipsnis netrukdo įvairių valstybių narių kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms keistis informacija pagal perdraudimo įmonėms taikomas direktyvas. Šiai informacijai taikomaos 2463 straipsnyje nurodytaos profesinės paslapties sąlygos Ö įpareigojimas Õ .

ê 2005/68/EB 26 straipsnis (pritaikytas)

65 straipsnisBendradarbiavimo susitarimai su trečiosiomis šalimis

Valstybės narės gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose numatyta keistis informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis √ priežiūros ∏ institucijomis arba trečiųjų šalių institucijomis ar įstaigomis, nurodytomis 28 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse tik tuomet, jeigu pateikiamai informacijai √ , kuri bus atskleista, ∏ taikomos profesinės paslapties garantijos, bent jau lygiavertės toms, kurios nurodytos šiame skirsnyje. Toks keitimasis informacija yra √ turi būti ∏ skirtas minėtų √ tų ∏ institucijų ar įstaigų priežiūros užduotims atlikti.

ê 2002/83/EB, 2000/64/EB 2 straipsnis ir 2005/68/EB 26 straipsnis (pritaikytas)

Iš kitos valstybės narės gauta informacija √ , kurią valstybė narė ketina atskleisti trečiajai šaliai, ∏ gali būti atskleista tik gavus tiesioginį √ tos kitos valstybės narės ∏ją pateikusių kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijų sutikimą ir, prireikus, tik tiems tikslams, kuriems pritarė minėtosios institucijos.

ê 2005/68/EB 27 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

66 straipsnisNaudojimasis konfidencialia informacija

Kompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos, gaunančios √ kurios gauna ∏ konfidencialią informaciją pagal 2463 ir √ arba ∏ 2564 straipsnius, gali ją naudoti tik atlikdamos savo pareigas √ ir siekdamos šių tikslų ∏:

a1) tikrinti, ar laikomasi sąlygų, reguliuojančių √ draudimo ar ∏ perdraudimo veiklos pradėjimą, ir palengvinti tokios veiklos stebėjimą, ypač techninių atidėjinių, ð minimalaus kapitalo reikalavimo, mokumo kapitalo reikalavimo ir valdymo sistemos ï mokumo atsargų, administracinių ir apskaitos procedūrų bei vidaus kontrolės mechanizmų stebėjimą;

b2) taikyti sankcijas;

c3) administraciniuose skunduose dėl kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos sprendimų; arba

d4) kai iškeliama byla pagal 53 straipsnį arba pagal specialias šiąos direktyvąos ir kitų direktyvų, priimtų draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių srityje, nuostatas.

ê 2005/68/EB 28 straipsnis (pritaikytas)

67 straipsnisKeitimasis informacija su kitomis institucijomis

1. 24 63 ir 27 66 straipsniai netrukdo:

a) keitimuisi keistis informacija valstybėje narėje, kurioje yra dvi ar daugiau toje pačioje valstybėje narėje esančiomsų kompetentingų √ kelioms priežiūros ∏ institucijomsų, √ kai jos vykdo priežiūros funkcijas; ∏

b) arba tarp valstybių narių, √ keistis informacija priežiūros funkcijas vykdančioms ∏ tarp kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijomsų suir √ visomis kitomis toliau nurodytomis toje pačioje valstybėje narėje esančiomis institucijomis ∏:

ai) institucijomisų, atsakingomisų už kredito įstaigų ir kitų finansų organizacijų oficialią priežiūrą, bei institucijomisų, atsakingomisų už finansų rinkų priežiūrą,

bii) įstaigomisų, dalyvaujančiomisų likviduojant draudimo įmones ir perdraudimo įmones bei jų bankroto ir kituose panašiuose procesuose, ir

ciii) asmenimisų, atsakingaisų už įstatymų numatytus draudimo įmonių, perdraudimo įmonių ir kitų finansų įstaigų auditus;,

c) vykdant priežiūros funkcijas, ir netrukdo pateikti įstaigoms, administruojančioms priverstinio likvidavimo procedūras arba garantines schemas, informacijos, reikalingos jų funkcijoms vykdyti.

√ Pirmos pastraipos b punkte nurodyta informacija taip pat gali keistis skirtingos valstybės narės. ∏

Informacijai, kurią gauna šios institucijos, įstaigos ir asmenys, taikomas 2463 straipsnyje numatytas profesinės paslapties įpareigojimas.

ê 2005/68/EB 28 straipsnis (pritaikytas)

2. Nepaisant 2463–2766 straipsniuoseų valstybėms narėms gali √ netrukdoma ∏ leisti √ priežiūros institucijoms ∏ keistiskeitimąsi informacija tarp kompetentingų institucijų suir √ toliau nurodytomis institucijomis ∏:

a) institucijomisų, atsakingomisų už įstaigų, dalyvaujančių likviduojant draudimo √ įmones, ∏ perdraudimo įmones ir jų bankroto bei kituose panašiuose procesuose, priežiūrą, arba

b) institucijomisų, atsakingomisų už asmenų, kuriems patikėta atlikti įstatymų numatytus draudimo √ įmonių, ∏ ar perdraudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių įmonių ir kitų finansų įstaigų auditus, priežiūrą, arba

c) draudimo √ įmonių ∏ ar perdraudimo įmonių nepriklausomaisų aktuaraisijų, vykdančiaisų teisinę tų įmonių priežiūrą, ir įstaigomisų, atsakingomisų už tokių aktuarijų priežiūrą.

Valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti √ taikančios ∏ pirmąoje pastraipąoje nurodyta galimybe, reikalauja, kad būtų patenkinamos bent šios sąlygos:

a) keitimasis informacija √ turi būti ∏ naudojamas tik pirmoje pastraipoje nurodytai priežiūrai arba teisinei priežiūrai vykdyti,

b) taip gautai informacijai √ turi būti ∏ taikomaos 2463 straipsnyje numatytos √ nustatytas ∏ profesinės paslapties sąlygos √ įpareigojimas ∏,

c) jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, tos informacijos negalima atskleisti be aiškaus ją suteikusių kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijų sutikimo ir, jei tinka, tokia informacija gali būti atskleidžiama tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą.

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų, asmenų ir įstaigų, turinčių teisę pagal šios dalies nuostatas pirmą ir antrą pastraipas gauti informacijos, pavadinimus ar vardus bei pavardes.

3. Nepaisant 2463–2766 straipsniuoseų, valstybėms narėms √ netrukdoma ∏ gali leisti keitimąsi informacija tarp kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijomsų ir institucijomsų ar įstaigomsų, kurias įstatymas įpareigotomsja aptikti ir tirti bendrovių įstatymų pažeidimus, keistis informacija tam, kad būtų sustiprintas finansinės sistemos stabilumas, įskaitant ir integralumasą.

ê 2002/83/EB 16 straipsnio 5 dalis, 92/49/EEB 16 straipsnio 5 dalies b punktas ir 2005/68/EB 28 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

ð naujas

Valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti √ taikančios ∏ pirmąoje pastraipąoje nurodyta galimybe, reikalauja, kad būtų patenkinamos bent šios sąlygos:

a) informacija turi būti naudojama √ skirta ∏ tik pirmoje pastraipoje nurodytai √ pažeidimų aptikimo ir tyrimo veiklai vykdyti ∏ užduočiai atlikti;

b) taip gautai informacijai √ turi būti ∏ taikomaos 2463 straipsnyje numatytos √ nustatytas ∏ profesinės paslapties sąlygos √ įpareigojimas ∏;

c) jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, tos informacijos negalima atskleisti be aiškaus ją suteikusių kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijų sutikimo ir, jei tinka, tokia informacija gali būti atskleidžiama tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą.

Jeigu valstybėje narėje pirmoje pastraipoje nurodytoms institucijoms ar įstaigoms pavestas aptikimo ir tyrimo užduotis √ padeda atlikti ∏ √ asmenys, tuo tikslu paskirti ∏ atsižvelgiant į jų konkrečią kompetenciją, padeda atlikti tuo tikslu paskirti asmenys, nedirbantys valstybiniame sektoriuje, pirmoje pastraipoje numatyta keitimosi informacija galimybė gali būti išplėsta, įtraukiant ir tuos asmenis, pagal antroje pastraipoje nustatytas sąlygas.

Kad būtų galima įgyvendinti antros pastraipos c punkto nuostatą, pirmoje pastraipoje minėtos institucijos ar įstaigos praneša informaciją atskleidusioms √ suteikusioms ∏ kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms asmenų, kuriems ta informacija turi būti siunčiama, vardus ir tikslias pareigas.

4. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų ð , asmenų ï ir įstaigų, turinčių teisę pagal šią 3 dalį gauti informacijos, pavadinimus ar vardus bei pavardes.

ê 2002/83/EB 16 straipsnio 7 dalis (pritaikytas)

Iki 2000 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą apie šios dalies įgyvendinimą.

ê 2005/68/EB 60 straipsnio 5 dalies b punktas

8. 1–7 dalys netrukdo kompetentingai institucijai perduoti:

a) centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms,

b) jeigu tinkama, kitoms valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą,

informaciją, reikalingą jų užduotims atlikti, bei netrukdo tokioms institucijoms ar įstaigoms perduoti kompetentingoms institucijoms informaciją, kurios pastarosioms gali prireikti 4 dalyje įvardintiems tikslams. Taip gautai informacijai taikomos šiame straipsnyje nustatytos profesinės paslapties sąlygos.

ê 2005/68/EB 30 straipsnis (pritaikytas)

68 straipsnisInformacijos atskleidimas vyriausybės administracijoms, atsakingoms už finansų teisės aktus

Nepaisant 2463 ir 2766 straipsniuoseų, √ netrukdoma ∏ valstybėms narėms pagal įstatymų nuostatas gali leisti pateikti tam tikrą informaciją kitiems savo vyriausybės administracijos departamentams, atsakingiems už teisės aktus dėl kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicijų paslaugų ir draudimo ar perdraudimo įmonių priežiūros, bei inspektoriams, veikiantiems šių departamentų vardu.

Tačiau Šši informacija gali būti pateikiama tik tuomet, kai ji reikalinga dėl riziką ribojančios kontrolės. Tačiau valstybės narės nustato, kad pagal 2564 straipsnį ir 2867 straipsnio 1 dalį gauta informacija ir ta √ informacija ∏, kuri gaunama per 1632 straipsnyje minėtą patikrinimą vietoje, negali būti pateikta √ tik gavus ∏ šiame straipsnyje nurodytais atvejais, išskyrus, kai yra gautas informaciją pateikusių kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijų arba valstybės narės, kurioje atliktas patikrinimas vietoje, kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijų aiškųus sutikimąas.

ê 2005/68/EB 29 straipsnis (pritaikytas)

69 straipsnisInformacijos perdavimas centriniams bankams ir pinigų institucijoms

√ Nepažeidžiant ∏ šio skirsnio,Šis skirsnis netrukdo kompetentingai √ priežiūros ∏ institucijai √ gali ∏ √ perduoti toliau nurodytoms institucijoms informaciją, reikalingą jų užduotims atlikti: ∏

(1) centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms, ir

(2) jeigu tinka, kitoms valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą, informacijos, reikalingos jų užduotims atlikti.

Jis taip pat netrukdo Ttokioms institucijoms ar įstaigoms √ taip pat gali ∏ perduoti kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms informacijąos, kurios joms gali prireikti taikant 2766 straipsnį. Taip gautai informacijai taikomaos šiame skirsnyje nustatytaos profesinės paslapties sąlygos √ įpareigojimas ∏.

ò naujas

70 straipsnis Priežiūros konvergencija

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos dalyvautų Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto veikloje pagal Komisijos sprendimo 2004/6/EB[57] 2 straipsnio antrą pastraipą.

ê 2005/68/EB 31 straipsnis (pritaikytas)

64 SKIRSNIS. AUDITORIų PAREIGOS

71 straipsnisAuditorių pareigos

1. Valstybės narės turi bent jau numatyti, kad bet kuris asmuo √ asmenys ∏, kuriemsam suteiktias įgaliojimais pagal √ , kaip apibrėžta Tarybos ∏ dDirektyvojeą 84/253/EEB[58], √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonėje atliekantysis užduotį, apibūdintą √ įstatymais numatytą auditą, nurodytą ∏ Tarybos dDirektyvos 78/660/EEB[59] 51 straipsnyje, Tarybos dDirektyvos 83/349/EEB 37 straipsnyje arba Direktyvos 85/611/EEB 31 straipsnyje, arba bet kurią kitą įstatymais numatytą užduotį, privalo nedelsdamias kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms pranešti apie bet kurį tų užduočių vykdymo metu sužinotą su ta įmone susijusį faktą ar sprendimą, kuris gali √ kurio rezultatas gali būti ∏:

a) būti esminis įstatymų ar kitų teisės aktų, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reguliuojančios sąlygos arba kurie konkrečiai reglamentuoja draudimo ar √ ir ∏ perdraudimo įmonių veiklą, pažeidimas; arba

b) √ neigiamas poveikis ∏ įtakoti nenutrūkstamaią √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonės veiklaią; arba

c) kliudyti patvirtinti atskaitomybę arba taikyti išlygas atsisakymas pareikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę arba sprendimas pareikšti sąlyginę nuomonę;.

ò naujas

d) mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymas;

e) minimalaus kapitalo reikalavimo nesilaikymas.

ê 2005/68/EB 31 straipsnis (pritaikytas)

Tas asmuo √ Pirmoje dalyje minėti asmenys ∏ taip pat privalo pranešti apie visus faktus ir sprendimus, jo (jos) sužinotus vykdant pirmoje dalyjepastraipoje nurodytą užduotį įmonėje, kuri dėl kontrolės ryšių turi glaudžius ryšius su √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmone, kurioje jis (ji) √ jie ∏ vykdo minėtąją √ tą ∏ užduotį.

ê 95/26/EB 5 straipsnis (pritaikytas)

2. Įgaliotų asmenų, kaip apibrėžta Direktyvoje 84/253/EEB, sąžiningas informacijos perdavimas kompetentingosioms √ priežiūros ∏ institucijoms apie bet kokį faktą ar sprendimą, nurodytą 1 dalyje, nelaikomas jokių apribojimų dėl informacijos perdavimo, nustatytų sutartyje arba įstatymuose ar kituose teisės aktuose, pažeidimu, ir tokiems asmenims netaikoma jokia atsakomybė.

ê 2002/83/EB 18 straipsnis (pritaikytas)

√ V SKYRIUS. GYVYBĖS IR NE GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS VYKDYMAS ∏

72 straipsnisGyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymas

1. Nepažeidžiant 3 ir 7 dalių, jokiai įmonei negali būti išduodami leidimai tuo pačiu metu pagal šią direktyvą ir pagal Direktyvą 73/239/EEB. √ Draudimo įmonėms negali būti leidžiama vienu metu vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklą. ∏

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad:

a) įmonės, gavusios leidimus pagal šią direktyvą, pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį √ vykdyti gyvybės draudimo veiklą, ∏ taip pat gali gauti leidimą √ vykdyti ne gyvybės draudimo veiklą ir ∏ prisiimti riziką, priskirtą tos direktyvos I priedoe A dalyje nurodytoms 1 ir 2 grupėms,

b) įmonės, pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį gavusios leidimus prisiimti tik tos direktyvos I priedoe A dalyje nurodytoms 1 ir 2 grupėms priskirtą riziką, gali gauti leidimą pagal šią direktyvą √ vykdyti gyvybės draudimo veiklą ∏.

√ Tačiau kiekviena veikla valdoma atskirai pagal 73 straipsnį. ∏

43. Valstybės narės gali nustatyti, kad 2 dalyje minimos draudimo įmonės turi laikytis apskaitos taisyklių, taikomų √ gyvybės ∏ draudimo įmonėms, kurioms išduotas leidimas užsiimti visa veikla pagal šią direktyvą. Prieš suderinimą šiuo atžvilgiu valstybės narės gali, atsižvelgdamos į likvidavimo taisykles, taip pat numatyti, kad √ tų įmonių ∏ veiklą, susijusią su Direktyvos 73/239/EEB priedo I priedo A dalies 1 ir 2 grupėms priskirta rizika, reglamentuoja gyvybės draudimo veiklai taikomos taisyklės.

54. Jeigu √ ne gyvybės draudimo ∏ įmonė, vykdanti Direktyvos 73/239/EEB priede numatytą veiklą, turi finansinių, komercinių ar administracinių ryšių su √ gyvybės ∏ draudimo įmone, vykdančia šioje direktyvoje numatytas veiklas, √ buveinės ∏ valstybių narių, kurių teritorijose yra pagrindinės tokių draudimo įmonių buveinės, kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos turi užtikrinti, kad minėtų √ atitinkamų ∏ draudimo įmonių atskaitomybės neiškreiptų susitarimai tarp šių įmonių arba kurie nors kiti susitarimai, galintys turėti įtakos skirstant išlaidas ir pajamas.

35. Laikantis 6 dalies nuostatų, 2 dalyje nurodytos draudimo Įįmonės ir: √ , kurios toliau nurodytomis datomis vykdė tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo veiklą pagal šią direktyvą, gali ją ir toliau vykdyti vienu metu, jeigu kiekviena tokia veikla valdoma atskirai pagal 73 straipsnį: ∏

a) Graikijoje leidimus gavusios įmonės 1981 m. sausio 1 d.,

b) Ispanijoje ir Portugalijoje leidimus gavusios įmonės 1986 m. sausio 1 d.,

ê 2004/66/EB 1 straipsnis ir priedas

c) Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje leidimus gavusios įmonės 1995 m. sausio 1 d.,

ê 2006/101/EB 1 straipsnis ir priedo 3 dalies b punktas (pritaikytas)

d) Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje √ ir Slovėnijoje ∏ leidimus gavusios įmonės 2004 m. gegužės 1 d.,

ê 2006/101/EB 1 straipsnis ir priedo 3 dalies c punktas (pritaikytas)

e) Bulgarijoje ir Rumunijoje leidimus gavusios įmonės 2007 m. sausio 1 d., ir

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

f) visos kitos įmonės – 1979 m. sausio 1 d..,

vykdo vienu metu šioje bei 73/239/EEB direktyvoje numatytą veiklą, gali ją ir toliau vykdyti vienu metu, jeigu kiekviena tokia veikla valdoma atskirai pagal šios direktyvos 19 straipsnį.

6. Bet kuri √ Buveinės ∏ valstybė narė gali reikalauti draudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra jos teritorijoje, per minėtos √ tos ∏ valstybės narės nustatytą laikotarpį baigti kartu vykdyti √ gyvybės ir ne gyvybės draudimo ∏ veiklą, kurią jos vykdė 3 dalyje pirmoje pastraipoje nurodytomis datomis.

7. Šio straipsnio nuostatos peržiūrimos pagal Komisijos ataskaitą Tarybai, atsižvelgiant į likvidavimo taisyklių derinimą, ir bet kuriuo atveju iki 1999 m. gruodžio 31 d.

ê 2002/83/EB 19 straipsnis (pritaikytas)

73 straipsnisGyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo valdymo atskyrimas

1. 18 straipsnio 3 dalyje 72 straipsnyje minėtasą atskirasą valdymasą reikia organizuoti √ organizuojamas ∏ taip, kad šia direktyva reguliuojama veikla √ gyvybės draudimo veikla ∏ būtų aiškiai atskirta nuo Direktyva 73/239/EEB reguliuojamos veiklos tam, kad: √ ne gyvybės draudimo veiklos. ∏

√ Neturi būti ∏ nebūtų pakenkta atitinkamiems gyvybės ir ne gyvybės draudėjų interesams, ir ypač kad gyvybės draudėjai turėtų Ö turi gauti tiek Õ naudos iš gyvybės draudimo veiklos pelno, tartum √ gyvybės ∏ draudimo įmonė vykdytų tik gyvybės draudimo veiklą.,

ò naujas

2. Nepažeisdamos 100 ir 126 straipsnių, 72 straipsnio 2 ir 5 dalyse minėtos draudimo įmonės skaičiuoja abu šiuos dydžius:

a) sąlyginį savo gyvybės draudimo ar perdraudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą taip, lyg atitinkama įmonė vykdytų tik minėtą veiklą, remdamosi atskiromis 6 dalyje nurodytomis ataskaitomis;

b) sąlyginį jų ne gyvybės draudimo ar perdraudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą taip, lyg atitinkama įmonė vykdytų tik minėtą veiklą, remdamosi atskiromis 6 dalyje nurodytomis ataskaitomis.

3. 72 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytos draudimo įmonės padengia toliau nurodytus reikalavimus lygiaverte tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų suma:

a) sąlyginį gyvybės draudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą;

b) sąlyginį ne gyvybės draudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą.

ê 2002/83/EB 19 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

√ Pirmoje pastraipoje minėti ∏ minimalūs finansiniai įsipareigojimai, √ susiję su gyvybės draudimo veikla ir ne gyvybės draudimo veikla ∏ ypač mokumo atsarga pagal vieną ar kitą iš šių dviejų veiklos šakų, o tiksliau – pagal šia direktyva reguliuojamą veiklą ir pagal Direktyva 730/239/EEB reguliuojamą veiklą, nebūtų √ neturi būti ∏ vykdomi kitos veiklos šakos sąskaita.

4. Tačiau, Jjeigu vykdomi √ 3 dalyje nurodyti ∏ minimalūs finansiniai įsipareigojimai laikantis pirmosios pastraipos antroje įtraukoje nustatytų sąlygų ir jeigu informuojama kompetentinga √ priežiūros ∏ institucija, įmonė ð 100 straipsnyje nurodytam mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti ï gali panaudoti atskirai įrašytus mokumo atsargos ð tinkamų nuosavų lėšų ï elementus, dar turimus vienai ar kitai veiklai vykdyti.

5. Kompetentingos √ Priežiūros ∏ institucijos išnagrinėja abiejų √ gyvybės ir ne gyvybės draudimo ∏ veiklos rūšių rezultatus, kad įsitikintų, jog vykdomos 1–5 dalys šios dalies nuostatos.

56. a) Aatskaitomybė rengiama taip, kad dviejų draudimo šakų gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo rezultatų šaltiniai būtų parodomi atskirai. Todėl Vvisos pajamos, (visų pirma įmokos, perdraudikų mokėjimai ir investicinės veiklos pajamos,) taip patir išlaidos, (visų pirma draudimo atsiskaitymai, papildomi techniniai atidėjiniai, perdraudimo įmokos, √ ir ∏ draudimo veiklos sąnaudos) suskirstomos pagal kilmę. Abiem draudimo šakoms bendri straipsniai įrašomi √ į apskaitą ∏ laikantis proporcingo paskirstymo metodo, kurį patvirtina kompetentinga √ priežiūros ∏ institucija.;

b) Ddraudimo įmonės, remdamosi atskaitomybe, parengia ataskaitą, kurioje pagal šios direktyvos 27 straipsnį ir Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 1 98 straipsnio 5 dalį aiškiai nurodomi ð kiekvieną sąlyginį minimalaus kapitalo reikalavimą, kaip nurodyta 2 dalyje, dengiantys tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų ï kiekvieną mokumo atsargą sudarantys elementai.

37. Jei viena iš mokumo atsargų ð vienos draudimo šakos tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų elementų suma yra ï nepakankama, ð kad būtų galima įvykdyti minimalius finansinius įsipareigojimus, nurodytus 3 dalies pirmoje pastraipoje, ï kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos tos draudimo šakos veiklai, kuriosai suma yra nepakankama atsarga, taiko atitinkamoje √ šioje ∏ direktyvoje numatytas priemones, neatsižvelgiant į kitos šakos veiklos rezultatus.

Nukrypstant nuo 1 3 dalies pirmosios antros pastraipos antrosios įtraukos, tarp šių priemonių gali būti ir leidimas atlikti ð tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų elementų ï pervedimus iš vienos šakos į kitą.

ò naujas

VI SKYRIUS. TAISYKLĖS, SUSIJUSIOS SU TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ VERTINIMU, TECHNINIAIS ATIDĖJINIAIS, NUOSAVOMIS LĖŠOMIS, MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMU, MINIMALAUS KAPITALO REIKALAVIMU, IR INVESTAVIMO TAISYKLĖS

1 SKIRSNIS. TURTO IR įSIPAREIGOJIMų VERTINIMAS

74 straipsnisTurto ir įsipareigojimų vertinimas

1. Jeigu nenurodyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės įvertintų turtą ir įsipareigojimus taip:

a) turtas įvertinamas suma, už kurią gerai informuotos ir ketinančios sudaryti sandorį šalys gali juo apsikeisti sąžiningos konkurencijos sąlygomis;

b) įsipareigojimai įvertinami suma, už kurią gerai informuotos ir ketinančios sudaryti sandorį šalys sąžiningos konkurencijos sąlygomis gali juos perleisti vienai kitai arba apmokėti.

Vertinant įsipareigojimus, joks patikslinimas siekiant atsižvelgti į draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo būklę neatliekamas.

2. Kad nustatytų 1 dalyje nurodyto turto ir įsipareigojimų vertinimo metodus ir prielaidas, Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

2 SKIRSNIS. SU TECHNINIAIS ATIDėJINIAIS SUSIJUSIOS TAISYKLėS

75 straipsnisBendrosios nuostatos

1. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės suformuotų techninius atidėjinius, atsižvelgdamos į visus draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus draudėjams ir naudos gavėjams pagal draudimo arba perdraudimo sutartis.

2. Apskaičiuojant techninius atidėjinius remiamasi jų dabartine tiksliausia verte.

3. Techninių atidėjinių apskaičiavimas grindžiamas finansų rinkų informacija ir jai neprieštarauja, taip pat bendrąja vieša informacija apie draudimo ir perdraudimo įmonių techninę riziką (rinkos nuoseklumas).

4. Techniniai atidėjiniai apskaičiuojami laikantis atsargumo, patikimumo ir objektyvumo principų.

76 straipsnisTechninių atidėjinių apskaičiavimas

1. Techninių atidėjinių vertė lygi tiksliausio įverčio ir rizikos maržos sumai, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse.

2. Tiksliausias įvertis lygus būsimųjų pinigų srautų tikėtinam svertiniam vidurkiui, atsižvelgiant į pinigų laiko vertę (numatomą būsimųjų pinigų srautų dabartinę vertę), taikant atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą.

Tiksliausio įverčio apskaičiavimas grindžiamas naujausia ir patikima informacija bei tikroviškomis prielaidomis ir atliekamas taikant tinkamus aktuarinius bei statistinius metodus.

Pinigų srautų prognozėje, kuri naudojama tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, įvertinami visi įeinančių ir išeinančių pinigų srautai, kurių reikia draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti per visą jų trukmę.

Tiksliausias įvertis apskaičiuojamas kaip bendroji vertė, neatimant sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių. Tos sumos apskaičiuojamos atskirai, laikantis 80 straipsnio.

3. Rizikos marža turi būti tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, jog techniniai atidėjiniai būtų lygūs sumai, kurios draudimo ir perdraudimo įmonės galėtų reikalauti, siekdamos perimti ir įvykdyti draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus.

4. Draudimo ir perdraudimo įmonės tiksliausią įvertį ir rizikos maržą apskaičiuoja atskirai.

Tačiau tuo atveju, kai su draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais susietus būsimuosius pinigų srautus galima sudvigubinti naudojant finansines priemones, kurių rinkos vertę įmanoma nustatyti tiesiogiai, techninių atidėjinių vertė nustatoma remiantis tų finansinių priemonių rinkos verte. Šiuo atveju tiksliausią įvertį ir rizikos maržą apskaičiuoti atskirai nereikalaujama.

5. Jeigu draudimo ir perdraudimo įmonės atskirai įvertina tiksliausią įvertį ir rizikos maržą, pastaroji apskaičiuojama nustatant sąnaudas, susidarančias sukaupiant tinkamų nuosavų lėšų sumą, kuri atitinka mokumo kapitalo reikalavimą, būtiną draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti per visą jų trukmę.

Norma, naudojama nustatant tinkamų nuosavų lėšų sumos sukaupimo sąnaudas (kapitalo sąnaudų norma), yra vienoda visoms draudimo ir perdraudimo įmonėms.

Naudojama kapitalo sąnaudų norma yra lygi papildomai normai ir yra didesnė už atitinkamą nerizikingų palūkanų normą, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė, turinti tinkamą nuosavų lėšų sumą, kaip nurodyta 3 skirsnyje, atitinkančią mokumo kapitalo reikalavimą, patirtų tam, kad išlaikytų minėtas lėšas.

77 straipsnisKiti elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant techninius atidėjinius

Be to, kas išdėstyta 76 straipsnyje, apskaičiuodamos techninius atidėjinius draudimo ir perdraudimo įmonės turi atsižvelgti į šiuos aspektus:

(1) visas išlaidas, kurios bus patirtos vykdant draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus;

(2) infliaciją, įskaitant išlaidas ir su infliacija susijusias draudimo išmokas;

(3) visas išmokas draudėjams ir naudos gavėjams, įskaitant draudimo ir perdraudimo įmonių planuojamą savo nuožiūra išmokėti būsimo draudiko pelno dalį, neatsižvelgiant į tai, ar tokios išmokos užtikrintos sutartimis, išskyrus išmokas, kurioms taikomas 90 straipsnis.

78 straipsnisĮ draudimo ir perdraudimo sutartis įtrauktų finansinių garantijų ir sutartyse numatytų pasirinkimo galimybių vertinimas

Apskaičiuodamos techninius atidėjinius draudimo ir perdraudimo įmonės turi atsižvelgti į draudimo ir perdraudimo sutartis įtrauktų finansinių garantijų ir jose numatytų pasirinkimo galimybių vertę.

Visos draudimo ir perdraudimo įmonių prielaidos, susijusios su tikimybe, kad draudėjai pasinaudos sutartyse numatyta pasirinkimo galimybe, įskaitant draudimo liudijimų nutraukimus ir atsisakymus, turi būti tikroviškos ir pagrįstos naujausia ir patikima informacija. Prielaidose tiesiogiai arba netiesiogiai atsižvelgiama į galimą finansinių ir nefinansinių sąlygų būsimų pokyčių poveikį pasinaudojimui tomis pasirinkimo galimybėmis.

79 straipsnisSegmentavimas

Apskaičiuodamos techninius atidėjinius draudimo ir perdraudimo įmonės savo draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus suskirsto į vienodos rizikos grupes, bent jau pagal veiklos kryptis.

80 straipsnisAtgautinos sumos pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių

Apskaičiuodamos atgautinas sumas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi 75–79 straipsnių nuostatų.

Apskaičiuodamos atgautinas sumas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į atgautinų sumų ir tiesioginių išmokų laiko skirtumą.

To apskaičiavimo rezultatas tikslinamas atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo. Šis tikslinimas grindžiamas sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo tikimybės ir dėl to patirto vidutinio nuostolio įvertinimu (nuostolis įsipareigojimo neįvykdymo atveju).

81 straipsnisTechninių atidėjinių duomenų kokybė ir kiekvieno atskiro atvejo nagrinėjimas

Valstybės narės garantuoja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų vidaus procesus ir procedūras, kuriais būtų užtikrintas duomenų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumas, išsamumas ir tikslumas.

Jeigu draudimo ir perdraudimo įmonės turi nepakankamai tinkamos kokybės duomenų, kad galėtų taikyti patikimą aktuarinį metodą draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų poaibiui nustatyti arba atgautinoms sumoms pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių apskaičiuoti, apskaičiuodamos tiksliausią įvertį kiekvieną atvejį jos gali nagrinėti atskirai.

82 straipsnisPalyginimas su patirtimi

Draudimo ir perdraudimo įmonės turi turėti vidaus procesus ir procedūras, kad užtikrintų, jog tiksliausi įverčiai ir prielaidos, kuriomis grindžiamas jų apskaičiavimas, būtų nuolat lyginami su patirtimi.

Jeigu lyginant nustatoma, kad patirtis ir draudimo ar perdraudimo įmonės tiksliausio įverčio apskaičiavimas sistemingai skiriasi, atitinkama įmonė tinkamai patikslina naudotą aktuarinį metodą arba naudotas prielaidas.

83 straipsnisTechninių atidėjinių lygio tinkamumas

Priežiūros institucijai paprašius, draudimo ir perdraudimo įmonės turi įrodyti, kad techninių atidėjinių lygis yra tinkamas, taikomi metodai yra pritaikomi bei tinkami, o naudojama pagrindinė statistinė informacija taip pat atitinka reikalavimus.

84 straipsnisTechninių atidėjinių padidinimas

Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonių techninių atidėjinių apskaičiavimas neatitinka 75–82 straipsnių nuostatų, priežiūros institucija gali pareikalauti draudimo ar perdraudimo įmonių padidinti techninių atidėjinių sumą tiek, kad ji atitiktų minėtuose straipsniuose nustatytą dydį.

85 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, nustatančias:

a) aktuarinius ir statistinius metodus 76 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti;

b) atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, kurį reikia naudoti 76 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti;

c) aplinkybes, kurioms esant apskaičiuojami visi techniniai atidėjiniai, arba kaip tiksliausio įverčio ir rizikos maržos suma, ir metodus, taikytinus tuo atveju, kai apskaičiuojami visi techniniai atidėjiniai;

d) metodus ir prielaidas, naudotinus rizikos maržai apskaičiuoti, įskaitant tinkamų nuosavų lėšų sumos, būtinos tam, kad draudimo ir perdraudimo įmonės galėtų lengviau vykdyti įsipareigojimus, apskaičiavimą, taip pat kapitalo sąnaudų normos kalibravimą;

e) veiklos kryptis, pagal kurias draudimo ir perdraudimo įgaliojimai turi būti suskirstyti į segmentus siekiant apskaičiuoti techninius atidėjinius;

f) standartus, kurių reikia laikytis, kad būtų užtikrintas duomenų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumas, išsamumas bei tikslumas, ir aplinkybes, kurioms esant techninius atidėjinius reikėtų apskaičiuoti atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai;

g) metodus, naudotinus 80 straipsnyje nurodytam sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo patikslinimui, siekiant nustatyti nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo, apskaičiuoti;

h) prireikus, supaprastintus techninių atidėjinių apskaičiavimo metodus ir būdus siekiant užtikrinti, kad a punkte nurodyti aktuariniai ir statistiniai metodai būtų proporcingi draudimo ir perdraudimo įmonių patiriamos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3 SKIRSNIS. NUOSAVOS LėšOS

1 POSKIRSNIS. NUOSAVų Lėšų SUMOS APSKAIčIAVIMAS

86 straipsnisNuosavos lėšos

Nuosavas lėšas sudaro pagrindinės nuosavos lėšos, nurodytos 87 straipsnyje, ir papildomos nuosavos lėšos, nurodytos 88 straipsnyje.

87 straipsnisPagrindinės nuosavos lėšos

Pagrindines nuosavas lėšas sudaro:

(1) turto ir įsipareigojimų, įvertintų pagal 74 straipsnį ir 2 skirsnį, perviršis;

(2) subordinuoti įsipareigojimai.

1 punkte minėta perviršio suma sumažinama nuosavų akcijų, tiesiogiai priklausančių draudimo ar perdraudimo įmonei, suma.

88 straipsnisPapildomos nuosavos lėšos

1. Papildomas nuosavas lėšas sudaro kiti nei pagrindinių nuosavų lėšų elementai ir jas galima naudoti nuostoliams dengti.

Papildomas nuosavas lėšas gali sudaryti toliau išvardyti elementai, jeigu jie nėra pagrindinių nuosavų lėšų elementai:

a) neapmokėtas akcinis kapitalas ar pradinis fondas, kurio nepareikalauta įmokėti, kaip nurodyta 91 straipsnyje;

b) akredityvai;

c) bet kokie kiti draudimo ir perdraudimo įmonių įsipareigojimai.

Kiek tai susiję su tai savidraudos draugija arba savidraudos tipo draugija, kuriai mokami kintamieji įnašai, papildomas nuosavas lėšas taip pat gali sudaryti bet kokie tos draugijos nariams pateikti būsimieji reikalavimai, pagal kuriuos atitinkamais finansiniais metais reikia sumokėti papildomus įnašus.

2. Jeigu papildomų nuosavų lėšų elementai yra apmokėti arba juos pareikalauta įmokėti, juos galima laikyti turtu, nes jie nebepriklauso papildomų nuosavų lėšų elementams.

89 straipsnisPapildomų nuosavų lėšų priežiūros institucijų patvirtinimas

1. Papildomų nuosavų lėšų elementams, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant nuosavas lėšas, taikomas išankstinis priežiūros institucijų patvirtinimas.

2. Patvirtindamos kiekvieną papildomų nuosavų lėšų elementą priežiūros institucijos vertina šiuos aspektus:

a) atitinkamų sandorio šalių statusą, susijusį su jų pajėgumu ir noru mokėti;

b) lėšų atgaunamumą, atsižvelgiant į lėšų elemento teisinį statusą, taip pat visas sąlygas, kuriomis būtų užkirstas kelias tam, kad būtų pareikalauta įmokėti lėšų elementą;

c) visą informaciją apie ankstesnių draudimo ir perdraudimo įmonių reikalavimų įmokėti tokias papildomas nuosavas lėšas rezultatus.

3. Kiekvieno papildomų nuosavų lėšų elemento suma yra lygi jos nominaliajai vertei, nebent įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:

a) elementas neturi nominaliosios vertės arba turi maksimalią nominaliąją vertę;

b) elemento nominalioji vertė neatspindi elemento tinkamumo nuostoliams padengti.

Tokiais atvejais elemento suma, į kurią turi būti atsižvelgiama nustatant papildomas nuosavas lėšas, grindžiama atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis.

4. Priežiūros institucijos patvirtina:

a) kiekvieno papildomų nuosavų lėšų elemento sumą;

b) kiekvieno papildomų nuosavų lėšų elemento sumos nustatymo metodą. Šiuo atveju pagal šį metodą nustatytos sumos priežiūros institucijų patvirtinimui skiriamas specialus laikotarpis.

90 straipsnisPerteklinės lėšos

Kai tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, gauto pelno, įrašyto į įstatymais nustatytą metinę finansinę atskaitomybę kaip perteklinės lėšos, nereikėtų laikyti draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais, jei tos perteklinės lėšos gali būti panaudotos bet kokiems galimiems nuostoliams dengti, ir nebuvo numatyta jų paskirstyti draudėjams ir naudos gavėjams.

91 straipsnisNeapmokėtas akcinis kapitalas ar pradinis fondas

Jeigu buvo pareikalauta įmokėti neapmokėtą akcinį kapitalą ar pradinį fondą, jis laikomas turtu.

Jeigu įmokėti neapmokėtą akcinį kapitalą ar pradinį fondą nebuvo pareikalauta, jis laikomas įsipareigojimu ir jam taikomas 88 straipsnis.

92 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

1. Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, nustatančias:

a) priežiūros institucijos patvirtinimo pagal 89 straipsnį kriterijus;

b) dalyvavimo, kaip apibrėžta 210 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, finansų ir kredito įstaigose siekiant nustatyti nuosavas lėšas, vertinimą.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

2. 1 dalies b punkte nurodytas dalyvavimas finansų ir kredito įstaigose apima:

a) draudimo ir perdraudimo įmonių dalyvavimą:

i) kredito įstaigose ir finansų įstaigose, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 ir 5 dalyse,

ii) investicinėse įmonėse, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

b) subordinuotus reikalavimus ir priemones, nurodytus Direktyvos 2006/48/EB 63 straipsnyje ir 64 straipsnio 3 dalyje, kuriuos draudimo ir perdraudimo įmonės turi šios dalies a punkte apibrėžtų įmonių, kuriose jos dalyvauja, atžvilgiu.

2 POSKIRSNIS. NUOSAVų Lėšų KLASIFIKAVIMAS

93 straipsnisYpatybės, pagal kurias nuosavos lėšos suskirstomos į pakopas

Nuosavų lėšų elementai skirstomi į tris pakopas pagal šias ypatybes:

(1) likvidavimo atveju neleidžiama elemento turėtojui grąžinti lėšų tol, kol nėra įvykdomi visi kiti įsipareigojimai, įskaitant draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus draudėjams ir naudos gavėjams pagal draudimo ir perdraudimo sutartis (subordinacija);

(2) likvidavimo atveju nuostoliams dengti naudojama visa elemento lėšų suma, o ne tik jos dalis (nuostolių dengimas);

(3) elemento lėšos naudojamos arba gali būti pareikalauta iš jų dengti einamuosius nuostolius, taip pat nuostolius likvidavimo atveju (pastovumas);

(4) nenustatyta elemento data ar jo trukmė yra pakankama atsižvelgiant į įmonės draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų trukmę (amžinumas);

(5) elementui netaikomi privalomi fiksuoti mokesčiai ir reikalavimai ar paskatos išpirkti nominaliąją sumą, taip pat jokie apsunkinimai (privalomų priežiūros išlaidų nebuvimas).

94 straipsnisPagrindiniai skirstymo į pakopas kriterijai

1. 1 pakopai priskiriami pagrindinių nuosavų lėšų elementai, jei jiems būdingos 93 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytos ypatybės ir dauguma ypatybių, nustatytų to straipsnio 4 ir 5 punktuose.

2. 2 pakopai priskiriami pagrindinių nuosavų lėšų elementai, jei jiems būdingos 93 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytos ypatybės ir dauguma ypatybių, nustatytų to straipsnio 4 ir 5 punktuose.

2 pakopai priskiriami papildomų nuosavų lėšų elementai, jei jiems būdingos 93 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytos ypatybės ir dauguma ypatybių, nustatytų to straipsnio 4 ir 5 punktuose.

3. Visi pagrindinių ir papildomų nuosavų lėšų elementai, kuriems negalioja 1 ir 2 dalys, priskiriami 3 pakopai.

95 straipsnisNuosavų lėšų skirstymas į pakopas

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės suskirstytų nuosavų lėšų elementus pagal 94 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Prireikus tuo tikslu draudimo ir perdraudimo įmonės remiasi 97 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu nuosavų lėšų sąrašu.

Jeigu nuosavų lėšų elementas nepatenka į tą sąrašą, draudimo ir perdraudimo įmonės jį įvertina ir priskiria, remdamosi 1 dalimi. Šį įvertinimą patvirtina priežiūros institucija.

96 straipsnisSpecifinių draudimo nuosavų lėšų elementų skirstymas

Nepažeidžiant 95 straipsnio ir 97 straipsnio 1 dalies c punkto, šioje direktyvoje taikomas šis skirstymas:

(1) perteklinės lėšos, kurioms taikomas 90 straipsnis, priskiriamos 1 pakopai;

(2) akredityvai ir garantijos, kuriuos teikia pagal Direktyvą 2006/48/EB turinčios teisę veikti kredito įstaigos ir kuriuos nepriklausomas patikėtinis valdo patikos pagrindu draudimo kreditorių naudai, priskiriami 2 pakopai;

(3) bet kokie būsimieji reikalavimai, kuriuos Apsaugos ir žalos atlyginimo asociacijos gali pateikti savo nariams ir pagal kuriuos atitinkamais finansiniais metais reikia sumokėti papildomus įnašus, priskiriami 2 pakopai.

97 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

1. Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, nustatančias:

a) pakopų suskirstymą į smulkesnes pakopas tuo atveju, kai būtina užtikrinti visapusišką nuosavų lėšų kokybę ir įvairių sektorių nuoseklumą;

b) kriterijus, kuriais grindžiamas nuosavų lėšų elementų suskirstymas į a punkte minėtas smulkesnes pakopas pagal 93 straipsnyje nustatytas ypatybes;

c) nuosavų lėšų elementų, kurie laikomi atitinkančiais 94 straipsnyje ir šios dalies b punkte nustatytus kriterijus, sąrašą, kuriame pateiktas tikslus kiekvieno nuosavų lėšų elemento ypatybių, lėmusių jų priskyrimą tam tikrai pakopai, aprašymas;

d) metodus, kuriuos turi naudoti priežiūros institucijos, tvirtindamos nuosavų lėšų elementų, kurie neįtraukiami į c punkte minėtą sąrašą, suskirstymo vertinimą.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

2. Komisija reguliariai peržiūri ir prireikus atnaujina 1 dalies c punkte minėtą sąrašą, atsižvelgdama į pokyčius rinkoje.

3 POSKIRSNIS. NUOSAVų Lėšų TINKAMUMAS

98 straipsnis1 pakopai, 2 pakopai ir 3 pakopai taikomi tinkamumo kriterijai ir ribos

1. Kiek tai susiję su mokumo kapitalo reikalavimu, 2 pakopos ir 3 pakopos elementų sumoms taikomos šios ribos:

a) siekiant užtikrinti, kad 1 pakopai priskirtų tinkamų nuosavų lėšų elementų proporcija būtų didesnė už vieną bendrų tinkamų nuosavų lėšų trečdalį, 2 pakopos tinkamų lėšų suma kartu su 3 pakopos tinkamų lėšų suma neturėtų daugiau kaip du kartus viršyti 1 pakopos elementų bendros sumos;

b) siekiant užtikrinti, kad 3 pakopai priskirtų tinkamų nuosavų lėšų elementų proporcija būtų mažesnė už vieną bendrų tinkamų nuosavų lėšų trečdalį, 3 pakopos tinkamų lėšų suma neturėtų viršyti pusės 1 pakopos bendros lėšų sumos ir 2 pakopos tinkamų lėšų elementų sumos.

2. Kiek tai susiję su minimalaus kapitalo reikalavimu, siekiant užtikrinti, kad 1 pakopai priskirtų tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų elementų proporcija būtų didesnė už pusę bendrų 2 pakopai priskirtų tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų, pagrindinių nuosavų lėšų elementų suma, kuri atitinka minimalaus kapitalo reikalavimą, neturėtų viršyti 1 pakopos bendros lėšų elementų sumos.

3. Jeigu buvo skirstoma į smulkesnes pakopas remiantis 97 straipsnio 1 dalies a punktu, specialios ribos taikomos nuosavų lėšų elementų, suskirstytų į tas pakopas, sumai.

4. Tinkamų nuosavų lėšų suma, atitinkanti 100 straipsnyje nustatytą mokumo kapitalo reikalavimą, yra lygi 1 pakopos lėšų sumos, 2 pakopos tinkamų lėšų sumos ir 3 pakopos tinkamų lėšų sumos sumai.

5. Tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų suma, atitinkanti 126 straipsnyje nustatytą minimalaus kapitalo reikalavimą, yra lygi 1 pakopos lėšų sumos ir 2 pakopos tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų sumos sumai.

99 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriomis nustatomos smulkesnėms pakopoms taikomos specialios ribos, jeigu tokios pakopos buvo naudojamos.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

4 SKIRSNIS. MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMAS

1 POSKIRSNIS. MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMO, APSKAIčIUOJAMO PAGAL STANDARTINę FORMULę ARBA VIDAUS MODELį, BENDROSIOS NUOSTATOS

100 straipsnisBendrosios nuostatos

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

Mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal 2 poskirsnyje nurodytą standartinę formulę ar 3 poskirsnyje nurodytą vidaus modelį.

101 straipsnisMokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1. Mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal 2–5 dalis.

2 Mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas remiantis prielaida, kad įmonė tęs savo veiklą.

3. Mokumo kapitalo reikalavimas kalibruojamas taip, kad būtų atsižvelgta į visą draudimo ar perdraudimo įmonės patiriamą kiekybinę riziką. Kiek tai susiję su vykdoma veikla, į jį taip pat įtraukiami nenumatyti nuostoliai.

Mokumo kapitalo reikalavimas atitinka draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų rizikos vertę, jeigu patikimumo lygis per vienerius metus sieks 99,5 %.

4. Mokumo kapitalo reikalavimas apima bent jau šių rūšių riziką:

a) ne gyvybės draudimo riziką;

b) gyvybės draudimo riziką;

c) sveikatos draudimo riziką;

d) rinkos riziką;

e) kredito riziką;

f) operacinę riziką.

Pirmos pastraipos f punkte minėta operacinė rizika apima teisinę riziką, bet neapima dėl strateginių sprendimų kylančios rizikos ir reputacijos rizikos.

5. Apskaičiuodamos mokumo kapitalo reikalavimą draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į rizikos mažinimo metodų poveikį, jeigu kredito rizika ir kita rizika, atsirandanti dėl tokių metodų naudojimo, yra tinkamai nustatyta mokumo kapitalo reikalavime.

102 straipsnisApskaičiavimo dažnumas

1. Draudimo ir perdraudimo įmonės apskaičiuoja mokumo kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kartą per metus ir to apskaičiavimo rezultatus perduoda priežiūros institucijoms.

Draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrina, kad turės tinkamų nuosavų lėšų, atitinkančių mokumo kapitalo reikalavimą, apie kurį buvo pranešta vėliausiai.

Draudimo ir perdraudimo įmonės nuolat stebi tinkamų nuosavų lėšų sumą ir mokumo kapitalo reikalavimą.

Jei draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis labai nukrypsta nuo prielaidų, kuriomis buvo pagrįstas paskutinis mokumo kapitalo reikalavimas, apie kurį buvo pranešta vėliausiai, atitinkama įmonė nedelsdama perskaičiuoja mokumo kapitalo reikalavimą ir praneša apie jį priežiūros institucijoms.

2. Kai yra įrodymų, kad nuo pranešimo apie naujausią mokumo kapitalo reikalavimą draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis labai pasikeitė, priežiūros institucijos gali pareikalauti, kad atitinkama įmonė perskaičiuotų mokumo kapitalo reikalavimą.

2 POSKIRSNIS. MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMAS. STANDARTINė FORMULė

103 straipsnisStandartinės formulės struktūra

1. Mokumo kapitalo reikalavimas yra šių punktų suma:

a) pagrindinis mokumo kapitalo reikalavimas, nustatytas 104 straipsnyje;

b) operacinės rizikos kapitalo reikalavimas, nustatytas 106 straipsnyje;

c) patikslinimas dėl galimybės padengti nuostolius techniniais atidėjiniais ir atidėtaisiais mokesčiais, nustatytas 107 straipsnyje.

2. Komisija patvirtina mokumo kapitalo apskaičiavimo įgyvendinimo priemones, kuriomis apibrėžiama standartinė formulė pagal 104–108 straipsniuose nustatytus principus.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

104 straipsnisPagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo struktūra

1. Pagrindinis mokumo kapitalo reikalavimas sudaromas iš atskirų rizikos modulių, sudedamų pagal IV priedo 1 punktą.

Jį sudaro apima bent jau šie rizikos moduliai:

a) ne gyvybės draudimo rizika;

b) gyvybės draudimo rizika;

c) specialiojo sveikatos draudimo rizika;

d) rinkos rizika;

e) sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizika.

2. 1 dalies a, b ir c punktuose draudimo ar perdraudimo veikla priskiriama draudimo rizikos moduliui, geriausiai atitinkančiam techninį pagrindinės rizikos pobūdį.

3. 1 dalyje nurodytų rizikos modulių sujungimo koreliacijos koeficientai ir kiekvieno rizikos modulio kapitalo reikalavimų kalibravimas sudaro bendrąjį mokumo kapitalo reikalavimą, atitinkantį 101 straipsnyje nustatytus principus.

4. Kiekvienas 1 dalyje nurodytas rizikos modulis kalibruojamas naudojant rizikos vertės priemonę, užtikrinant 99,5 % patikimumo lygį per vienerius metus.

Prireikus kiekvieno rizikos modulio struktūroje atsižvelgiama į diversifikacijos efektą.

5. Visos draudimo ir perdraudimo įmonės naudoja vienodos struktūros ir specifikacijų rizikos modulius – tiek apskaičiuodamos pagrindinį mokumo kapitalo reikalavimą, tiek atlikdamos bet kokius supaprastintus apskaičiavimus, nustatytus 108 straipsnyje.

6. Kalbant apie katastrofų riziką, gyvybės, ne gyvybės ir specialiojo sveikatos draudimo rizikos moduliams apskaičiuoti prireikus gali būti naudojamasi geografinėmis specifikacijomis.

7. Priežiūros institucijoms pritarus, draudimo ir perdraudimo įmonės, apskaičiuodamos standartinę gyvybės, ne gyvybės ir specialiojo sveikatos draudimo rizikos modulius, standartinės formulės struktūroje savo parametrų poaibį gali pakeisti konkrečiai įmonei būdingais parametrais.

Šie parametrai kalibruojami pagal konkrečios įmonės vidaus duomenis arba duomenis, tiesiogiai susijusius su įmonės, kurioje taikomi standartiniai metodai, veikla.

Prieš duodamos sutikimą priežiūros institucijos patikrina taikytų duomenų išsamumą, tikslumą ir tinkamumą.

105 straipsnisPagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1. Pagrindinis mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal 2–6 dalis.

2. Ne gyvybės draudimo rizikos modelis atitinka riziką, atsirandančią dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal ne gyvybės draudimo sutartis ir siejamą su draudžiamais pavojais bei veiklos procesais.

Jame atsižvelgiama į draudimo ir perdraudimo įmonių rezultatų neaiškumą, susijusį su prisiimtais draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais.

Jis apskaičiuojamas pagal IV priedo 2 punktą, kaip bent jau šių submodulių kapitalo reikalavimų derinys:

a) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo ar neigiamo vertės pasikeitimo rizika, atsirandanti dėl draudimo įvykių laiko, dažnumo bei sunkumo svyravimų ir dėl žalos atlyginimo laiko bei sumos (ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervo poreikio rizika);

b) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl labai netikslių kainodaros ir atidėjinių nustatymo prielaidų, susijusių su kraštutiniais arba išimtiniais įvykiais (ne gyvybės katastrofų rizika).

3. Ne gyvybės draudimo rizikos modelis atitinka riziką, atsirandančią dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal gyvybės draudimo sutartis ir siejamą su draudžiamais pavojais bei veiklos procesais.

Jis apskaičiuojamas pagal IV priedo 5 punktą, kaip bent jau šių submodulių kapitalo reikalavimų derinys:

a) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl mirtingumo koeficiento lygio, tendencijų ar nepastovumo pokyčių, kai dėl padidėjusio mirtingumo koeficiento padidėja draudimo įsipareigojimų vertė (mirtingumo rizika);

b) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl mirtingumo koeficiento lygio, tendencijų ar nepastovumo pokyčių, kai dėl sumažėjusio mirtingumo koeficiento padidėja draudimo įsipareigojimų vertė (ilgaamžiškumo rizika);

c) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl invalidumo, ligų ir sergamumo lygio, tendencijų ar nepastovumo pokyčių (invalidumo ir sergamumo rizika);

d) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl pasikeitusio draudimo ar perdraudimo sutarčių aptarnavimo išlaidų lygio, jo tendencijų ar nepastovumo (gyvybės draudimo išlaidų rizika);

e) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl anuitetų tikslinimo koeficientų lygio, jo tendencijų ar nepastovumo, sukeltų teisinės aplinkos ar apdrausto asmens sveikatos būklės pokyčių (tikslinimo rizika);

f) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl draudimo liudijimų galiojimo pabaigos, nutraukimų ir atsisakymų koeficientų lygio ar kintamumo pokyčių (galiojimo pabaigos rizika);

g) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl labai netikslių kainodaros ir atidėjinių sudarymo prielaidų, susijusių su kraštutiniais arba išimtiniais įvykiais (gyvybės katastrofų rizika).

4. Jei sveikatos draudimas pagrįstas panašiomis techninėmis sąlygomis kaip ir 204 straipsnyje nustatytas gyvybės draudimas, specialiojo sveikatos draudimo rizikos modulis atitinka riziką, atsirandančią dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal sveikatos draudimo sutartis ir siejamą su draudžiamais pavojais ir veiklos procesais.

Jis apskaičiuojamas pagal IV priedo 4 punktą, kaip bent jau šių submodulių kapitalo reikalavimų derinys:

a) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl draudimo ar perdraudimo sutarčių aptarnavimo išlaidų lygio, tendencijų ar nepastovumo pokyčių (sveikatos draudimo išlaidų rizika);

b) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo ar neigiamo vertės pasikeitimo rizika, atsirandanti dėl draudimo įvykių laiko, dažnumo bei sunkumo svyravimų ir dėl žalų atlyginimo laiko bei sumos tuo metu, kai nustatomi atidėjiniai (sveikatos draudimo įmokų ir rezervo poreikio rizika);

c) draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo ar neigiamo vertės pasikeitimo rizika, atsirandanti dėl labai netikslių kainodaros ir atidėjinių nustatymo prielaidų, susijusių su didelių epidemijų protrūkiais ir neįprasto rizikos susikaupimo tokiomis aplinkybėmis (epidemijų rizika).

5. Rinkos rizikos modulis atitinka riziką, atsirandančią dėl pasikeitusių finansinių priemonių kainų ar jų nepastovumo, turinčių įtakos įmonės turto ir įsipareigojimų vertei. Jame tinkamai nustatomas struktūrinis neatitikimas tarp turto ir įsipareigojimų, ypač kiek tai susiję su jų trukme.

Jis apskaičiuojamas pagal IV priedo 5 punktą, kaip bent jau šių submodulių kapitalo reikalavimų derinys:

a) turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių vertės svyravimas dėl palūkanų normų struktūros pagal terminą arba palūkanų normų nepastovumo (palūkanų normų rizika);

b) turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių vertės svyravimas dėl pasikeitusių nuosavybės vertybinių popierių rinkos kainų ar jų kintamumo (nuosavybės vertybinių popierių rizika);

c) turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių vertės svyravimas dėl pasikeitusių nekilnojamojo turto rinkos kainų ar jų kintamumo (turto rizika);

d) turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių vertės svyravimas dėl pasikeitusios kredito vertės skirtumo (angl. credit spreads ) ar jos nepastovumo nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą atžvilgiu (skirtumo rizika (angl. spread risk ));

e) turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių vertės svyravimas dėl pasikeitusio valiutos keitimo kurso ar jo nepastovumo (valiutos kurso rizika);

f) papildoma draudimo ar perdraudimo įmonės rizika, atsirandanti dėl nepakankamos turto portfelio diversifikacijos arba dėl didelės atskiro vertybinių popierių emitento ar susijusių emitentų grupės įsipareigojimų nevykdymo rizikos (rinkos rizikos koncentracija).

6. Sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos modulis atitinka galimus nuostolius dėl netikėto įsipareigojimų nevykdymo ar blogėjančios draudimo ir perdraudimo įmonių sandorių šalių bei skolininkų mokumo padėties per kitus dvylika mėnesių. Sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos modulis apima rizikos švelninimo sutartis, pvz., perdraudimo sutartis, pakeitimus vertybiniais popieriais ir išvestines priemones bei sumas, gautinas iš tarpininkų, bei bet kokią kitą kredito riziką, neįtrauktą į skirtumo rizikos (spread risk) submodulį.

Visų sandorių šalių įsipareigojimų nevykdymo rizikos modulyje atsižvelgiama į bendrą draudimo ar perdraudimo įmonės riziką, susijusią su ta šalimi, neatsižvelgiant į teisinę jos sutartinių įsipareigojimų šiai įmonei formą.

106 straipsnisOperacinės rizikos kapitalo reikalavimas

1. Operacinės rizikos kapitalo reikalavimas atitinka operacinę riziką tiek, kiek ji dar nėra įtraukta į 104 straipsnyje minėtus rizikos modulius. Tas reikalavimas kalibruojamas pagal 101 straipsnio 3 dalį.

2. Kalbant apie gyvybės draudimo sutartis, kai investavimo rizika tenka draudėjams, operacinės rizikos kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į metinių išlaidų, susijusių su šiais draudimo įsipareigojimais, sumą.

3. Kalbant apie draudimo ir perdraudimo veiklą, išskyrus minėtąją 2 dalyje, apskaičiuojant operacinės rizikos kapitalo reikalavimą atsižvelgiama į šios veiklos apimtį, vertinamą pagal uždirbtas įmokas ir techninius atidėjinius, susijusius su šiais draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais. Šiuo atveju operacinės rizikos kapitalo reikalavimas neviršija 30 % pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo, susijusio su šia draudimo ir perdraudimo veikla.

107 straipsnisPatikslinimas dėl galimybės padengti nuostolius techniniais atidėjiniais ir atidėtaisiais mokesčiais

103 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas patikslinimas dėl galimybės padengti nuostolius techniniais atidėjiniais ir atidėtaisiais mokesčiais atitinka sumą, kuria būtų galima atlyginti nenumatytus nuostolius, tuo pačiu metu sumažinant techninių atidėjinių ir atidėtųjų mokesčių sumą.

Patikslinime atsižvelgiama į rizikos mažinimo poveikį dėl būsimų savo nuožiūra planuojamų išmokėti išmokų pagal gyvybės draudimo sutartis tiek, kiek draudimo ir perdraudimo įmonės gali nustatyti, kad sumažėjusi tokių išmokų suma gali būti panaudota nenumatytiems nuostoliams padengti. Rizikos mažinimo poveikis dėl būsimų savo nuožiūra planuojamų išmokėti išmokų nėra didesnis nei techninių atidėjinių ir atidėtųjų mokesčių, susijusių su šiomis išmokomis, suma.

Kaip nustatyta antroje pastraipoje, nepalankiomis aplinkybėmis būsimų savo nuožiūra planuojamų išmokėti išmokų vertė palyginama su tokių išmokų verte remiantis prielaidomis, kuriomis grindžiamas tiksliausio įverčio apskaičiavimas.

108 straipsnisStandartinės formulės supaprastinimas

Draudimo ir perdraudimo įmonės gali apskaičiuoti specifinį submodulį ar rizikos modulį pagal supaprastintą formulę, kai tai pateisinama dėl įmonių patiriamos rizikos pobūdžio, masto ir sudėtingumo ir jeigu būtų neproporcinga reikalauti visų draudimo bei perdraudimo įmonių taikyti standartinę apskaičiavimo formulę.

Supaprastintas apskaičiavimas kalibruojamas pagal 101 straipsnio 3 dalį.

109 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

1. Siekdama užtikrinti, kad visoms draudimo ir perdraudimo įmonėms, apskaičiuojančioms mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę, būtų taikomos vienodos sąlygos arba siekdama atsižvelgti į rinkos raidą, Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriose nustatoma:

a) a) visi submoduliai, būtini siekiant tiksliau apibrėžti riziką, įtrauktą į atitinkamą 104 straipsnyje nurodytą modulį, ir visi tolesni jų atnaujinimai;

b) metodai, prielaidos ir standartiniai parametrai, kuriuos reikia taikyti apskaičiuojant kiekvieną pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo, nustatyto 104 ir 105 straipsniuose, rizikos modulį arba submodulį;

c) koreliacijos parametrai;

d) jei draudimo ir perdraudimo įmonės taiko rizikos mažinimo metodus, metodai ir prielaidos, pagal kuriuos reikia vertinti atitinkamos įmonės rizikos pobūdžio pokyčius bei koreguoti mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimą;

e) kokybiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti d punkte nurodyti rizikos mažinimo metodai, siekiant užtikrinti, kad rizika būtų veiksmingai perduota trečiajai šaliai;

f) metodai ir parametrai, pagal kuriuos turi būti vertinamas 106 straipsnyje nustatytas operacinės rizikos kapitalo reikalavimas;

g) metodas, pagal kurį turi būti apskaičiuojamas 107 nustatytas patikslinimas dėl galimybės padengti nuostolius techniniais atidėjiniais;

h) gyvybės, ne gyvybės ir specialiojo sveikatos draudimo modulių standartinių parametrų poaibiai, kuriuos įmonė gali pakeisti jai būdingais specifiniais parametrais, kaip nustatyta 104 straipsnio 7 dalyje;

i) standartiniai metodai, pagal kuriuos draudimo ar perdraudimo įmonė apskaičiuoja h punkte minėtus įmonei būdingus specifinius parametrus, ir visi duomenų išsamumo, tikslumo bei tinkamumo kriterijai, kuriuos turi atitikti naudoti duomenys, norint gauti priežiūros institucijos patvirtinimą;

j) supaprastinta specifinių submodulių ir rizikos modulių apskaičiavimo formulė ir kriterijai, kuriuos draudimo ir perdraudimo įmonė turi atitikti, norėdama gauti teisę taikyti tokią supaprastintą apskaičiavimo formulę, kaip nustatyta 108 straipsnyje.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

2. Siekdama apimti riziką, kuri nėra tinkamai įtraukta į submodulį, Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose būtų nustatyti kiekybiniai apribojimai ir turto tinkamumo kriterijai. Šios įgyvendinimo priemonės taikomos techninius atidėjinius dengiančiam turtui, išskyrus turtą įsipareigojimams pagal gyvybės draudimo sutartis padengti, kai investavimo rizika tenka draudėjams.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3 POSKIRSNIS . MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMAS. VISAPUSIšKAS IR DALINIS VIDAUS MODELIAI

110 straipsnisVisapusiškų ir dalinių vidaus modelių patvirtinimo bendrosios nuostatos

1. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ar perdraudimo įmonės galėtų apskaičiuoti mokumo kapitalo reikalavimą pagal visapusišką arba dalinį vidaus modelį, patvirtintą priežiūros institucijų.

2. Draudimo ir perdraudimo įmonės gali taikyti dalinius vidaus modelius vienam ar keliems iš šių punktų apskaičiuoti:

a) vienas ar daugiau pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo rizikos modulių ar submodulių, kaip nustatyta 104 ir 105 straipsniuose;

b) operacinės rizikos kapitalo reikalavimas, nustatytas 106 straipsnyje;

c) 107 straipsnyje nurodytas patikslinimas.

Be to, dalinius modelius galima taikyti visai draudimo ir perdraudimo įmonių veiklai arba vienai ar daugiau pagrindinių jos padalinių.

3. Patvirtinimo prašyme draudimo ir perdraudimo įmonės pateikia bent jau dokumentus, įrodančius, kad vidaus modelis atitinka 118–123 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Jei patvirtinimo prašymas susijęs su daliniu vidaus modeliu, 118–123 straipsniuose nustatyti reikalavimai pakeičiami taip, kad būtų atsižvelgta į ribotą modelio taikymo sritį.

4. Priežiūros institucijos priima sprendimą dėl prašymo per šešis mėnesius nuo galutinio prašymo gavimo.

5. Priežiūros institucijos pritaria prašymui tik tuomet, jei įsitikina, kad atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės stebėsenos bei rizikos valdymo sistemos yra tinkamos ir ypač kad vidaus modelis atitinka 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

6. Priežiūros institucijos sprendime atmesti prašymą leisti taikyti vidaus modelį nurodomos atmetimo priežastys.

7. Dvejus metus nuo priežiūros institucijų leidimo taikyti vidaus modelį gavimo draudimo ir perdraudimo įmonės teikia priežiūros institucijoms prognozuojamą mokumo kapitalo reikalavimą, nustatytą pagal standartinę formulę, kaip nurodyta 2 poskirsnyje.

111 straipsnisDalinių vidaus modelių patvirtinimo specialiosios nuostatos

1. Priežiūros institucijos patvirtina dalinį vidaus modelį tik su sąlyga, kad šis modelis atitinka 110 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šias papildomas sąlygas:

a) įmonė tinkamai pagrindžia ribotą modelio taikymo sritį;

b) gautas mokumo kapitalo reikalavimas tinkamiau atspindi įmonės rizikos pobūdį ir ypač – 1 poskirsnyje nustatytus principus;

c) modelio struktūra atitinka 1 poskirsnyje nustatytus principus, būtent leidžia visiškai integruoti dalinį vidaus modelį į standartinę mokumo kapitalo reikalavimo formulę.

2. Priežiūros institucijos, nagrinėdamos prašymą leisti taikyti dalinį vidaus modelį, kuris apima tik tam tikrus specifinio rizikos modulio submodulius arba tam tikrus draudimo ar perdraudimo įmonės padalinius, susijusius su specifiniu rizikos moduliu, arba abiejų šių modulių dalis, gali pareikalauti, kad tokios draudimo ir perdraudimo įmonės pateiktų tikrovišką pereinamojo laikotarpio planą, kuriame būtų numatyta išplėsti modelio taikymo sritį.

Pereinamojo laikotarpio plane nustatoma, kaip draudimo ir perdraudimo įmonės planuoja išplėsti modelio taikymo sritį ir įtraukti į jį kitus submodulius ar padalinius, siekdamos užtikrinti, kad modelis apimtų didžiausią įmonės draudimo veiklos, susijusios su specifiniu rizikos moduliu, dalį.

112 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, nustatančias:

(1) vidaus modelio patvirtinimo tvarką;

(2) 118–123 straipsniuose nustatytų standartų pakeitimus, kuriais siekiama atsižvelgti į ribotą dalinio vidaus modelio taikymo sritį.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

113 straipsnisVisapusiškų ir dalinių modelių keitimo strategija

Vidaus modelio patvirtinimo pradžioje draudimo ir perdraudimo įmonės susitaria su priežiūros institucijomis dėl modelio keitimo strategijos. Draudimo ir perdraudimo įmonės gali keisti savo vidaus modelį pagal šią strategiją.

Strategijoje apibūdinami maži ir dideli vidaus modelio pakeitimai.

Dideliems vidaus modelio ir pačios strategijos pakeitimams visada būtinas išankstinis priežiūros institucijų patvirtinimas, kaip nustatyta 110 straipsnyje.

Nedideliems vidaus modelio pakeitimams nebūtinas išankstinis priežiūros institucijų patvirtinimas, jei jie rengiami pagal strategiją.

114 straipsnisAdministracijos ir vadovybės pareigos

Draudimo ir perdraudimo įmonių administracija ar vadovybė tvirtina 110 straipsnyje minėtą vidaus modelio patvirtinimo prašymą, teikiamą priežiūros institucijoms, taip pat bet kokių tolesnių didelių šio modelio pakeitimų patvirtinimo prašymus.

Administracija ar vadovybė privalo įdiegti sistemas, kuriomis būtų užtikrinama, kad vidaus modelis nuolat tinkamai veiktų.

115 straipsnisGrįžimas prie standartinės formulės

Draudimo ir perdraudimo įmonės, gavusios patvirtinimą 110 straipsnyje nustatyta tvarka, negrįžta prie mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo pagal standartinę formulę, kaip nustatyta 2 poskirsnyje, išskyrus atvejus, kai tam yra tinkamai pagrįstų aplinkybių ir gautas priežiūros institucijų patvirtinimas.

116 straipsnisVidaus modelio neatitiktis

1. Jei draudimo ir perdraudimo įmonės, taikančios priežiūros institucijų patvirtintą vidaus modelį, nebeatitinka 118–123 straipsniuose nustatytų reikalavimų, jos pateikia priežiūros institucijoms planą, pagal kurį ketina atkurti atitiktį per pagrįstą laiką, arba įrodo, kad neatitikties poveikis neesminis.

2. Jei draudimo ir perdraudimo įmonės neįgyvendina 1 dalyje nurodyto plano, priežiūros institucijos gali reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės apskaičiuotų mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę 2 poskirsnyje nustatyta tvarka.

117 straipsnisDideli nukrypimai nuo mokumo kapitalo reikalavimą pagrindžiančių prielaidų

Jei mokumo kapitalo reikalavimo negalima apskaičiuoti pagal standartinę formulę 2 poskirsnyje nustatyta tvarka, nes draudimo ir perdraudimo įmonių rizikos pobūdis labai nukrypsta nuo mokumo kapitalo reikalavimą pagrindžiančių prielaidų, priežiūros institucijos savo sprendimu, kuriame pateikiamos priežastys, gali reikalauti, kad įmonės mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiuotų pagal vidaus modelį arba atitinkamą vidaus modelio rizikos modulį.

118 straipsnisTaikymo kriterijai

Draudimo ir perdraudimo įmonės įrodo, kad vidaus modelis plačiai taikomas ir svarbus šiose srityse:

(1) jų valdymo sistemose, minėtose 41–49 straipsniuose, ypač.

(a) jų rizikos valdymo sistemose, nustatytose 43 straipsnyje, ir sprendimų priėmimo procesuose;

(b) jų ekonominio ir kapitalo mokumo vertinimo bei paskirstymo procesuose, taip pat 44 straipsnyje minėtame vertinime.

Be to, draudimo ir perdraudimo įmonės įrodo, kad vidaus modelis taikomas mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti taip pat dažnai, kaip ir kitoms pirmoje pastraipoje minėtoms reikmėms.

Administracija ar vadovybė užtikrina, kad vidaus modelio struktūra ir veikimas nuolat būtų tinkami ir kad vidaus modelis nuolat atitiktų draudimo bei perdraudimo įmonių rizikos pobūdį.

119 straipsnisStatistinių duomenų kokybės standartai

1. Vidaus modelis ir ypač tikimybių pasiskirstymo prognozės apskaičiavimas, kuriuo grindžiamas vidaus modelis, atitinka 2–9 dalyse nustatytus kriterijus.

2. Tikimybių pasiskirstymo prognozės apskaičiavimo metodai grindžiami tinkamais aktuariniais ir statistiniais metodais ir atitinka metodus, taikomus techniniams atidėjiniams skaičiuoti.

Tikimybių pasiskirstymo prognozės apskaičiavimo metodai grindžiami nauja ir patikima informacija bei tikroviškomis prielaidomis.

Draudimo ir perdraudimo įmonės gali pateikti priežiūros institucijoms vidaus modelyje taikomų prielaidų pagrindimą.

3. Vidaus modelyje taikomi tikslūs, išsamūs ir tinkami duomenys.

Draudimo ir perdraudimo įmonės ne rečiau kaip kartą per metus atnaujina duomenų aibes, taikomas tikimybių pasiskirstymo prognozei skaičiuoti.

4. Nenustatomas joks konkretus tikimybių pasiskirstymo prognozės apskaičiavimo metodas.

Neatsižvelgiant į pasirinktą apskaičiavimo metodą, vidaus modelis sudaro sąlygas vertinti riziką taip, kad būtų užtikrinta, jog šis vidaus modelis būtų svarbus ir plačiai taikomas draudimo ir perdraudimo įmonių valdymo sistemoje, ypač rizikos valdymo sistemoje bei sprendimų priėmimo procesuose ir kapitalo paskirstymui, kaip nustatyta 118 straipsnyje.

Vidaus modelyje atsižvelgiama į visą esminę riziką, kurią patiria draudimo ir perdraudimo įmonės. Visapusiškame vidaus modelyje atsižvelgiama bent jau į riziką, nustatytą 101 straipsnio 4 dalyje.

5. Kiek tai susiję su diversifikacijos efektu, draudimo ir perdraudimo įmonės savo vidaus modeliuose gali atsižvelgti į rizikos kategorijų vidaus ir tarpusavio priklausomybę, jeigu priežiūros institucijos mano, kad diversifikacijos efektas matuojamas pagal tinkamą sistemą.

6. Draudimo ir perdraudimo įmonės savo vidaus modelyje gali visiškai atsižvelgti į rizikos mažinimo metodų poveikį, jei kredito ir kita rizika, atsirandanti dėl rizikos mažinimo metodų taikymo, tinkamai atsispindi vidaus modelyje.

7. Draudimo ir perdraudimo įmonės, kai svarbu, savo vidaus modeliuose kruopščiai įvertina specifinę riziką, susijusią su finansinėmis garantijomis ir visomis sutartyse numatytomis pasirinkimo galimybėmis. Jos taip pat įvertina riziką, susijusią su draudimo ir perdraudimo įmonių sutartyse numatytomis pasirinkimo galimybėmis bei draudėjų pasirinkimo galimybėmis. Todėl jos atsižvelgia į galimą finansinių ir nefinansinių sąlygų būsimų pokyčių poveikį pasinaudojus tomis pasirinkimo galimybėmis.

8. Draudimo ir perdraudimo įmonių vidaus modeliuose atsižvelgiama į būsimus valdymo veiksmus, kurių pagrįstai gali būti imamasi esant tam tikroms aplinkybėms.

Pirmoje pastraipoje nustatytu atveju atitinkama įmonė atsižvelgia į laiką, būtiną tokiems veiksmams įgyvendinti.

9. Draudimo ir perdraudimo įmonių vidaus modeliuose atsižvelgiama į visas išmokas draudėjams ir naudos gavėjams, kurias planuojama išmokėti, neatsižvelgiant į tai, ar tos išmokos yra nustatytos sutartyse.

120 straipsnisKalibravimo standartai

1. Draudimo ir perdraudimo įmonės vidaus modeliams gali taikyti kitą laikotarpį ar rizikos matą, nei nustatyta 101 straipsnio 3 dalyje, jei šios įmonės gali taikyti vidaus modelio rezultatus mokumo kapitalo reikalavimui skaičiuoti taip, kad draudėjai ir naudos gavėjai gautų lygiavertę apsaugą, nustatytą 101 straipsnyje.

2. Kai naudinga, draudimo ir perdraudimo įmonės nustato mokumo kapitalo reikalavimą tiesiogiai pagal tikimybių pasiskirstymo prognozę, gautą pagal šių įmonių vidaus modelį, taikydamos 101 straipsnio 3 dalyje nustatytą rizikos vertės priemonę.

3. Jei draudimo ir perdraudimo įmonės negali nustatyti mokumo kapitalo reikalavimo tiesiogiai pagal tikimybių pasiskirstymo prognozę, gautą pagal vidaus modelį, priežiūros institucijos gali leisti skaičiuoti mokumo kapitalo reikalavimą taikant aproksimacijas, jei šios įmonės gali įrodyti priežiūros institucijoms, kad draudėjų apsauga lygiavertė apsaugai, nustatytai 101 straipsnyje.

4. Priežiūros institucijos gali reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės pagrįstų savo vidaus modelius atitinkamais orientaciniai portfeliais ir taikytų išorės, ne vidaus duomenimis pagrįstas prielaidas, siekdamos patikrinti vidaus modelio kalibravimą pagal bendrai priimtą rinkos tvarką.

121 straipsnisPelno ir nuostolio priskyrimas

Draudimo ir perdraudimo įmonės ne rečiau kaip kartą per metus tikslina kiekvieno didelio padalinio pelno ir nuostolio priežastis bei šaltinius.

Jos parodo, kaip vidaus modeliui pasirinktas rizikos skirstymas į kategorijas paaiškina padalinio pelno ir nuostolio priežastis bei šaltinius. Rizikos skirstymas į kategorijas ir pelno bei nuostolių priskyrimas atitinka draudimo ir perdraudimo įmonių rizikos pobūdį.

122 straipsnisPatvirtinimo standartai

Draudimo ir perdraudimo įmonės nuolat tvirtina modelius, stebėdamos vidaus modelių taikymą, nuolat tikslindamos jo specifikacijų tinkamumą veiklai ir tikrindamos jų rezultatus pagal patirtį.

Modelių patvirtinimo procesas apima veiksmingą statistinį vidaus modelių tvirtinimą, pagal kurį draudimo ir perdraudimo įmonės gali įrodyti priežiūros institucijoms, kad pagal juos nustatomi tinkami kapitalo reikalavimai.

Taikomais statistiniais metodais ne tik tikrinamas tikimybių pasiskirstymo prognozės tinkamumas, palyginti su patirtais nuostoliais, bet taip pat ir visi su tuo susiję duomenys bei informacija.

Modelių patvirtinimo procesas apima vidaus modelio stabilumo tyrimą ir ypač vidaus modelio rezultatų jautrumo pagrindinių prielaidų pokyčiams tikrinimą. Tvirtinant modelius taip pat vertinamas vidaus modelyje taikomų duomenų tikslumas, išsamumas ir tinkamumas.

123 straipsnisDokumentų rengimo standartai

Draudimo ir perdraudimo įmonės įtvirtina savo vidaus modelio struktūrą ir veikimo duomenis dokumentuose.

Šie dokumentai įrodo atitiktį 118–122 straipsniams.

Dokumentuose išsamiai apibūdinama teorija, prielaidos ir matematinis bei empirinis vidaus modelio pagrindas.

Dokumentuose nurodomos visos aplinkybės, kuriomis vidaus modelio nebūtų įmanoma veiksmingai taikyti.

Draudimo ir perdraudimo įmonės dokumentuose užrašo visus didelius savo vidaus modelio pakeitimus, nurodytus 113 straipsnyje.

124 straipsnisIšorės modeliai ir duomenys

Modelio ar duomenų, gautų iš trečiųjų šalių, taikymas nėra pakankamas pagrindas netaikyti bet kurio iš vidaus modelio reikalavimų, nustatytų 118–123 straipsniuose.

125 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

Siekdama užtikrinti darnų vidaus modelių naudojimo visoje Bendrijoje metodą ir tinkamesnį draudimo ir perdraudimo įmonių rizikos pobūdžio vertinimą bei veiklos valdymą, Komisija patvirtina 118–124 straipsnių įgyvendinimo priemones.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

5 SKIRSNIS. MINIMALAUS KAPITALO REIKALAVIMAS

126 straipsnisBendrosios nuostatos

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti.

127 straipsnisMinimalaus kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1. Minimalaus kapitalo reikalavimas skaičiuojamas pagal šiuos principus:

a) jis skaičiuojamas aiškiai ir paprastai bei taip, kad skaičiavimus būtų galima patikrinti;

b) minimalaus kapitalo reikalavimas atitinka tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų sumą, kurios nesiekiant draudėjai ir naudos gavėjai patirtų nepriimtino lygio riziką, jei draudimo ir perdraudimo įmonėms būtų leista tęsti veiklą;

c) minimalaus kapitalo reikalavimo lygis kalibruojamas pagal draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų rizikos vertę, taikant 80–90 % patikimumo lygį per vienerius metus;

d) ne gyvybės draudimo ir perdraudimo įmonėms absoliuti žemiausia riba yra 1 000 000 EUR, o gyvybės draudimo įmonėms – 2 000 000 EUR.

2. Draudimo ir perdraudimo įmonės apskaičiuoja minimalaus kapitalo reikalavimą ne rečiau kas ketvirtį ir praneša priežiūros institucijoms apie šio apskaičiavimo rezultatus.

128 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, nustatančias 126 ir 127 straipsniuose nurodyto minimalaus kapitalo reikalavimo apskaičiavimo tvarką.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

129 straipsnisPereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su atitiktimi minimalaus kapitalo reikalavimui

Nukrypstant nuo 137 straipsnio, jeigu draudimo ir perdraudimo įmonės atitinka Direktyvos 2002/83/EB 28 straipsnyje, Direktyvos 73/239/EEB 16a straipsnyje arba Direktyvos 2005/68/EB 37, 38 ar 39 straipsniuose nustatytą būtinąją mokumo atsargą 310 straipsnio 1 dalyje nurodytą datą, tačiau neturi pakankamai tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti, tokios įmonės atitinka 126 straipsnio nuostatas per vienerius metus nuo 310 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

Jeigu įmonė per pirmoje pastraipoje nustatytą laikotarpį neatitinka 126 straipsnio, jos leidimas panaikinamas nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka.

6 SKIRSNIS. INVESTICIJOS

130 straipsnisRizikos ribojimo principas

1. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės investuotų visą savo turtą pagal rizikos ribojimo principą, nustatytą 2, 3 ir 4 dalyse.

2. Draudimo ir perdraudimo įmonės investuoja visą turto portfelį tik į turtą ir priemones, kurių riziką atitinkama įmonė gali tinkamai stebėti, valdyti ir kontroliuoti.

Visas turtas, ypač skirtas minimalaus kapitalo ir mokumo kapitalo reikalavimams patenkinti, investuojamas taip, kad būtų užtikrintas viso portfelio saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas.

Techniniams atidėjiniams padengti turimas turtas taip pat tinkamai investuojamas, vadovaujantis draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų pobūdžiu bei trukme. Šis turtas investuojamas taip, kaip naudingiausia draudėjams ir naudos gavėjams.

Kilus interesų konfliktui, draudimo įmonė arba jos turto portfelį valdantis subjektas užtikrina, kad investicija būtų naudingiausia draudėjams ir naudos gavėjams.

3. Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, turtui, kuriuo dengiami įsipareigojimai pagal gyvybės draudimo sutartis, kai investavimo rizika tenka draudėjams, taikomos šios dalies antra, trečia ir ketvirta pastraipos.

Jeigu draudimo sutartyje numatytos išmokos tiesiogiai susijusios su Direktyvoje 85/611/EEB nustatytų investicinių vienetų kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius verte arba turto, kuris yra draudimo įmonių vidaus fonde ir paprastai padalytas į investicinius vienetus, verte, techniniai atidėjiniai tokioms išmokoms turi kuo labiau atitikti tokius investicinius vienetus arba, jeigu jų nėra, tokį turtą.

Jeigu draudimo sutartyje numatytos išmokos tiesiogiai susijusios su akcijų indeksu arba kita referencine verte, išskyrus nurodytas antrojoje pastraipoje, techniniai atidėjiniai tokioms išmokoms turi kuo labiau atitikti investicinius vienetus, kurie laikomi išreiškiančiais tokią referencinę vertę, arba, jeigu tokie investiciniai vienetai nėra nustatyti, atitinkamai garantuotą ir tinkamą realizuoti turtą, kuris kuo labiau atitinka turtą, pagal kurį buvo nustatyta konkreti referencinė vertė.

Jeigu antrojoje ir trečiojoje pastraipose nurodytos išmokos apima investicijų vykdymo garantiją arba kurią nors kitą garantuotą išmoką, atitinkamiems papildomiems techniniams atidėjiniams taikomos 4 dalies nuostatos.

4. Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, kitam turtui, išskyrus nurodytą 3 dalyje, taikomos šios dalies 2–5 pastraipos.

Investuoti į išvestines priemones galima tiek, kiek tokiomis investicijomis prisidedama prie rizikos mažinimo arba efektyvaus portfelio valdymo.

Investicijos į turtą, kuriuo nėra prekiaujama reguliuojamoje finansų rinkoje, neturi viršyti priimtino lygio.

Turtas deramai diversifikuojamas taip, kad būtų galima išvengti per didelės priklausomybės nuo bet kurios atskiros turto dalies, emitento ar įmonių grupės arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso portfelio rizikos koncentracijos.

Investuojant į vertybinius popierius, kuriuos išleido tas pats emitentas ar emitentai, priklausantys tai pačiai grupei, vengiama pernelyg didelės rizikos koncentracijos.

131 straipsnisInvestavimo laisvė

1. Valstybės narės nereikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės investuotų į tam tikras turto grupes.

2. Valstybės narės nereikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės arba investicijų valdytojai, prieš priimdami sprendimą dėl investicijų, gautų kokį nors pritarimą arba sistemingai informuotų apie tokius sprendimus.

132 straipsnisTurto laikymo vieta ir draudimas įkeisti turtą

1. Valstybės narės užtikrina, kad turtas, skirtas techniniams atidėjiniams, susijusiems su draudimo rizika Bendrijoje, padengti, būtų laikomas Bendrijoje. Valstybės narės nereikalauja, kad draudimo įmonės laikytų savo turtą kurioje nors konkrečioje valstybėje narėje.

Tačiau pagal perdraudimo sutartis, sudarytas su įmonėmis, gavusiomis leidimus pagal šią direktyvą arba kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kurios mokumas laikomas lygiaverčiu pagal 170 straipsnį, atgautinų sumų atveju valstybės narės nereikalauja laikyti šias atgautinas sumas atitinkantį turtą Bendrijoje.

ê 2002/83/EB 1 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

√ Reikalavimas, susijęs su ∏ „turto lokalizavimas“ – kilnojamojo ar nekilnojamojo turto √ lokalizavimu ∏ buvimas valstybėje narėje √ , kaip nurodyta pirmoje pastraipoje ∏, tačiau ši sąvoka negali būti aiškinamas kaip reikalavimas deponuoti kilnojamąjį turtą ar taikyti nekilnojamam turtui ribojančias priemones, tokias, kaip hipotekos įregistravimas.; Llaikoma, kad turtas, kurį sudaro skolininkams pateikti mokestiniai reikalavimai, yra toje valstybėje narėje, kurioje šie reikalavimai turi būti realizuoti.;

ê 2005/68/EB 32 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

2. Valstybės narės √ techniniam atidėjiniams formuoti ∏ nepalieka arba nenustato bendrojo atidėjimo sistemos, pagal kurią perdraudikas turi √ reikalaujama ∏ užstatyti turtą neuždirbtoms įmokoms ir numatomiems mokėjimams padengti, jei perdraudikas √ perdraudimo įmonė ∏ yra √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonė, gavusi leidimą pagal šią direktyvą, arba draudimo įmonė, gavusi leidimą pagal Direktyvas 73/239/EEB arba 2002/83/EB.

ò naujas

133 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

Siekdama užtikrinti vieningą šios direktyvos taikymą, Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomi šie dalykai:

a) dėl investicijų, susijusių su 130 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, patiriamos rizikos nustatymas, vertinimas ir kontrolė ;

b) dėl investicijų į išvestines priemones ir turtą, nustatytą 130 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, patiriamos rizikos nustatymas, vertinimas ir kontrolė.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ê 2002/83/EB

2 SKYRIUS

TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ IR JŲ PADENGIMO TAISYKLĖS

ê 92/49/EEB 17 straipsnis

15 straipsnis

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena draudimo įmonė sudarytų tinkamus techninius atidėjimus visai jos draudimo veiklai.

Šių techninių atidėjimų dydis apskaičiuojamas pagal Direktyvoje 91/674/EEB nustatytas taisykles

ê 2005/68/EB 57 straipsnio 3 dalis

2. Buveinės valstybė narė reikalauja iš kiekvienos draudimo įmonės atitinkamo dydžio turtu padengti šios direktyvos 15a straipsnyje numatytus techninius atidėjinius ir nuostolių svyravimo išlyginimo rezervą pagal Direktyvos 88/357/EEB 6 straipsnį. Atsižvelgiant į rizikos buvimą Bendrijoje, tas turtas taip pat turi būti Bendrijoje. Valstybės narės nereikalauja iš draudimo įmonių laikyti savo turtą kurioje nors konkrečioje valstybėje narėje. Tačiau buveinės valstybė narė gali sušvelninti taisykles dėl turto buvimo vietos.

3. Techninių atidėjinių formavimui valstybės narės nepalieka arba nenustato bendrojo atidėjimo sistemos, pagal kurią perdraudikas turi užstatyti turtą neuždirbtoms įmokoms ir numatomų mokėjimų atidėjiniams padengti, jei perdraudikas yra perdraudimo įmonė, gavusi leidimą pagal Direktyvą 2005/68/EB, arba draudimo įmonė, gavusi leidimą pagal šią direktyvą arba Direktyvą 2002/83/EB.

Jeigu buveinės valstybė narė leidžia perdraudikui, kuris nėra pagal Direktyvą 2005/68/EB leidimą gavusi perdraudimo įmonė, nei pagal šią direktyvą ar Direktyvą 2002/83/EB leidimą gavusi draudimo įmonė, pateiktus reikalavimus išmokėti išmoką panaudoti tam, kad būtų padengti bet kokie techninius atidėjinius, ji nustato tokių reikalavimų priėmimo sąlygas.

ê 2002/83/EB

2 SKYRIUS

TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ IR JŲ PADENGIMO TAISYKLĖS

20 straipsnis

Techninių atidėjimų formavimas

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena draudimo įmonė sudarytų pakankamus draudimo techninius atidėjimus, įskaitant matematinius atidėjimus, visai savo veiklai.

ê 2002/83/EB

Tokių techninių atidėjimų dydis nustatomas pagal tokius principus:

A.

i) gyvybės draudimo techninių atidėjimų suma apskaičiuojama pagal pakankamai riziką ribojantį perspektyvinį aktuarinį vertinimą, atsižvelgiant į visas būsimas prievoles, nustatytas pagal kiekvienos galiojančios draudimo sutarties sąlygas, tarp jų:

- visas garantuotas išmokas, įskaitant garantuotas išperkamąsias sumas,

- draudiko pelno dalis, į kurią draudėjai kolektyviai ar individualiai jau įgijo teisę, nesvarbu, kaip tokios draudiko pelno dalys apibrėžtos, suteiktos, paskelbtos ar paskirstytos,

- visas pasirinkimo galimybes, kuriomis gali pasinaudoti draudėjas pagal draudimo sutarties sąlygas,

- išlaidas, įskaitant komisinius,

atsižvelgiant į ateityje gautinas draudimo įmokas;

ii) leidžiama taikyti retrospektyvinį metodą, jeigu galima parodyti, kad apskaičiuoti techniniai atidėjimai yra ne mažesni už tuos, kurių būtų reikalaujama pagal pakankamai riziką ribojantį perspektyvinį skaičiavimą, arba jeigu perspektyvinis metodas negali būti taikomas atitinkamam sutarties tipui;

iii) riziką ribojantis vertinimas nėra „tiksliausias“ vertinimas, bet turi numatyti tinkamą atsargą dėl nepalankaus svarbių veiksnių nukrypimo;

iv) techninių atidėjimų vertinimo metodas turi būti ne tik riziką ribojantis, bet ir turto, kuriuo padengiami šie atidėjimai, vertinimo metodas;

v) techniniai atidėjimai kiekvienai draudimo sutarčiai apskaičiuojami atskirai. Leidžiama taikyti tam tikras aproksimacijas ar apibendrinimus, tačiau tik tuo atveju, kai juos taikant gaunamas rezultatas yra artimas atskirų skaičiavimų rezultatui. Atskiro skaičiavimo principas jokiu būdu nedraudžia sudaryti papildomus atidėjimus bendrosioms rizikoms, kurios nėra išskiriamos atskirai;

vi) jeigu sutarties išperkamoji suma yra garantuota, matematinių atidėjimų dydis draudimo sutarčiai bet kuriuo momentu turi būti ne mažesnis negu tuo metu garantuota išperkamoji suma.

B. Palūkanų norma pasirenkama riziką ribojančiu pagrindu. Ji nustatoma pagal buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos parengtas taisykles, taikant tokius principus:

a) visoms draudimo sutartims draudimo įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nustato vieną ar daugiau maksimalių palūkanų normų, visų pirma laikantis šių taisyklių:

i) kai draudimo sutartyse numatyta palūkanų normos garantija, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nustato bendrą maksimalią palūkanų normą. Ji gali skirtis atsižvelgiant į valiutą, kuria išreikšta draudimo sutartis, jeigu ji ne didesnė negu 60 % valstybės, kurios valiuta išreikšta draudimo sutartis, obligacijų emisijos palūkanų normos.

Jeigu valstybė narė pagal pirmosios pastraipos antrąjį sakinį nusprendžia nustatyti maksimalią palūkanų normą draudimo sutartims, išreikštoms kitos valstybės narės valiuta, pirmiausia ji pasikonsultuoja su valstybės narės, kurios valiuta yra išreikšta draudimo sutartis, kompetentinga institucija;

ii) tačiau jeigu draudimo įmonės turtas nėra įvertintas pagal jo pirkimo kainą, valstybė narė gali nustatyti, kad viena ar daugiau maksimalių normų gali būti apskaičiuotos atsižvelgiant į pajamas iš šiuo metu turimo atitinkamo turto atėmus riziką ribojančią atsargą, o draudimo sutarčių su periodinėmis įmokomis atveju atsižvelgus dar ir į numatomas pajamas iš būsimo turto. Riziką ribojanti atsargą ir maksimalią palūkanų normą ar normas, taikomas numatomoms pajamoms iš būsimo turto, nustato buveinės valstybės narės kompetentinga institucija;

b) maksimalios palūkanų normos nustatymas nereiškia, kad draudimo įmonė privalo taikyti būtent tokio dydžio normą;

c) buveinės valstybė narė gali nuspręsti netaikyti a punkto tokioms draudimo sutarčių rūšims:

- sutartims, susijusioms su investiciniais vienetais,

- vienkartinės draudimo įmokos sutartims, kurių galiojimo terminas ne ilgesnis nei aštuoneri metai,

- sutartims be dalyvavimo pelne ir anuitetams be išperkamosios sumos.

Pirmosios pastraipos antroje ir trečioje įtraukose nurodytais atvejais, pasirenkant riziką ribojančią palūkanų normą, galima atsižvelgti ir į valiutą, kuria išreikšta draudimo sutartis, ir atitinkamą šiuo metu turimą turtą, o tais atvejais, kai draudimo įmonės turtas vertinamas pagal dabartinę vertę — reikėtų atsižvelgti ir į numatomas pajamas iš būsimo turto.

Palūkanų norma jokiomis aplinkybėmis negali būti didesnė už pajamas iš turto, apskaičiuotas pagal apskaitos taisykles, galiojančias buveinės valstybėje narėje, atėmus atitinkamus atskaitymus;

d) valstybė narė reikalauja, kad draudimo įmonė savo apskaitos dokumentuose sudarytų atidėjimą, skirtą padengti palūkanų normos įsipareigojimus draudėjų atžvilgiu, jeigu dabartinės arba numatomos pajamos iš draudimo įmonės turto yra nepakankamos tokiems įsipareigojimams padengti;

e) Komisijai ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios to prašo, pranešama apie maksimalias palūkanų normas, nustatytas pagal a punktą.

C. Vertinimo statistiniai elementai ir išlaidų norma parenkami riziką ribojančiu pagrindu, atsižvelgus į valstybę, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, draudimo liudijimo (poliso) rūšį ir numatomas administracines išlaidas bei komisinius.

D. Draudimo sutarčių, leidžiančių gauti pelno dalį, atveju taikant techninių atidėjimų skaičiavimo metodą aiškiai ar netiesiogiai gali būti atsižvelgiama į visų rūšių draudiko būsimo pelno dalis, taip pat atsižvelgiant į kitą būsimą patirtį ir į dabartinį draudiko pelno dalies paskirstymo metodą.

E. Būsimų išlaidų norma gali būti nustatyta netiesiogiai, pavyzdžiui, panaudojant būsimas draudimo įmokas atėmus vadybos sąnaudas. Tačiau visa numanoma arba įrašyta norma neturi būti mažesnė už apdairiai įvertintas atitinkamas būsimas išlaidas.

F. Techninių atidėjimų skaičiavimo metodas neturi priklausyti nuo nepastovumo, kiekvienais metais kylančio dėl savavališkų skaičiavimo metodo ar pagrindų pasikeitimų, ir turi būti toks, kad tinkamai įvertintų pelno paskirstymą kiekvieno draudimo liudijimo (poliso) galiojimo laikotarpiu.

2. Draudimo įmonės praneša visuomenei apie pagrindus ir metodus, taikomus techninių atidėjimų, įskaitant atidėjimų draudiko pelno daliai, apskaičiavimui.

3. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena draudimo įmonė padengtų visos veiklos techninius atidėjimus suderintu turtu laikantis direktyvos 26 straipsniu. Kalbant apie Bendrijoje vykdomą veiklą, šis turtas turi būti lokalizuotas Bendrijoje. Valstybės narės nereikalauja draudimo įmonių lokalizuoti savo turtą konkrečioje valstybėje narėje. Tačiau buveinės valstybė narė gali sušvelninti turto lokalizavimo taisykles.

ê 2005/68/EB 60 straipsnio 6 dalis

4. Techninių atidėjinių formavimui valstybės narės nepalieka arba nenustato bendrojo atidėjimo sistemos, pagal kurią perdraudikas, gavęs leidimą pagal Direktyvą 2005/68/EB, turi užstatyti turtą neuždirbtoms įmokoms ir numatomų mokėjimų atidėjiniams padengti, jei perdraudikas yra perdraudimo įmonė ar draudimo įmonė, gavusi leidimą pagal Direktyvą 73/239/EEB arba šią direktyvą.

ê 2005/68/EB 60 straipsnio 6 dalis

Jeigu buveinės valstybė narė leidžia perdraudikui, kuris nėra pagal Direktyvą 2005/68/EB leidimą gavusi perdraudimo įmonė, nei pagal Direktyvą 73/239/EEB ar šią direktyvą leidimą gavusi draudimo įmonė, pateiktus reikalavimus išmokėti draudimo išmoką panaudoti tam, kad būtų padengti bet kokie techniniai atidėjiniai, ji nustato tokių reikalavimų priėmimo sąlygas.

ê 92/49/EEB 18 straipsnis

15a straipsnis

1. Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena jų teritorijoje savo pagrindinę buveinę turinti draudimo įmonė, kuri draudžia rizikas, įtrauktas į priedo A dalies 14 punktą (toliau – kredito draudimas), sudarytų nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą, skirtą padengti galimą techninį deficitą arba tokius reikalavimus išmokėti draudimo išmoką, kurie yra didesni už pateiktų pagal šią draudimo grupę reikalavimų vidurkį bet kurių finansinių metų pabaigoje.

2. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas apskaičiuojamas pagal buveinės valstybės narės nustatytas taisykles, parengtas pagal vieną iš keturių priedo D dalyje nurodytų ir lygiaverčiais laikomų metodų.

3. Jeigu nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas yra mažesnis už apskaičiuotą pagal priedo D dalyje nurodytus metodus, į jį neatsižvelgiama apskaičiuojant mokumo atsargą.

4. Valstybės narės gali nereikalauti, kad jų teritorijose savo pagrindines buveines turinčios draudimo įmonės sudarytų kredito draudimo nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą, jeigu įmokų arba įnašų, susijusių su kredito draudimu, suma sudaro mažiau kaip 4 % visų jų gautų įmokų arba įnašų sumos, bet yra mažesnė kaip 2500000 ekiu.

ê 2002/83/EB

22 straipsnis

Techninius atidėjimus dengiantis turtas

Kalbant apie techninius atidėjimus dengiantį turtą, turi būti atsižvelgta į draudimo įmonės vykdomos veiklos rūšį, kad būtų užtikrintas jos investicijų saugumas, pelningumas ir tinkamumas jas realizuoti. Draudimo įmonė užtikrina šių investicijų diversifikavimą ir tinkamą paskirstymą.

ê 92/49/EEB 20 straipsnis

Kaupiant techninius atidėjimus dengiantį turtą, atsižvelgiama į draudimo įmonės veiklos pobūdį, kad būtų garantuotas jos investicijų, kurių įvairovę ir tinkamą paskirstymą užtikrina draudimo įmonė, saugumas, pelningumas ir paklausumas rinkoje.

ê 2002/83/EB

23 straipsnis

Leistino turto grupės

1. Buveinės valstybė narė negali leisti draudimo įmonėms dengti savo techninių atidėjimų kitų, negu nurodyta toliau, grupių turtu:

ê 2005/68/EB 58 straipsnio 3 dalies a punktas

1. Buveinės valstybė narė gali neleisti draudimo įmonėms padengti savo techninius atidėjinius ir nuostolių svyravimo išlyginimo rezervą jokiu kitu turtu, išskyrus šių grupių turtą:

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 21 straipsnis

A.Investicijos:

a) skolos vertybiniai popieriai, obligacijos ir kiti pinigų bei kapitalo rinkos priemonės;

b) paskolos;

c) akcijos ir kitos kintamos pajamos iš dalyvavimo kitų įmonių veikloje;

d) investiciniai vienetai kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektuose (KIPVPS), ir kituose investiciniuose fonduose;

e) žemė, pastatai ir nekilnojamojo turto teisės.

B. Skolos ir mokestiniai reikalavimai:

ê 2005/68/EB 58 straipsnio 3 dalies b punktas ir 60 straipsnio 7 dalies a punktas

f) perdraudikų skolos, įskaitant perdraudikų dalis techniniuose atidėjiniuose ir Direktyvos 2005/68/EB 46 straipsnyje minimų specialiosios paskirties įmonių skolos;

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 21 straipsnis

g) perdraudėjų įmonių skolos ir depozitai jose;

ê 2002/83/EB

h) draudėjų ir tarpininkų skolos, susijusios su tiesioginio draudimo ir perdraudimo operacijomis;

ê 92/49/EEB 21 straipsnis

h) draudėjų ir tarpininkų skolos, susijusios su tiesioginio draudimo ir perdraudimo operacijomis;

i) reikalavimai, susiję su juridinės nuosavybės teisių į apdraustą turtą įsigijimu arba draudiko teise perimti draudėjo teises trečiojo asmens atžvilgiu (subrogacija);

ê 2002/83/EB

i) išankstiniai mokėjimai pagal polisus;

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 21 straipsnis

j) susigrąžinti mokesčiai;

k) mokestiniai reikalavimai garantiniams fondams.

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 21 straipsnis

C.Kiti:

l) ilgalaikis materialus turtas, išskyrus žemę ir pastatus, įvertintas nerizikingos amortizacijos pagrindu;

m) grynieji pinigai banke ir kasoje, indėliai kredito įstaigose ir bet kurioje kitoje įstaigoje, turinčioje teisę priimti indėlius;

n) atidėtos įsigijimo sąnaudos;

o) sukauptos palūkanos ir nuomos pajamos bei kitos sukauptos pajamos ir išankstiniai mokėjimai;

ê 2002/83/EB

p) grąžinamosios palūkanos.

2. Draudikų asociacijos, vadinamos Lloyd's atveju į turto grupės taip pat apima garantijas ir akredityvus, kuriuos išduoda kredito įstaigos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/12//EB[60], arba draudimo įmonės, kartu su patikrinamomis sumomis, susijusiomis su gyvybės draudimo polisais, ypač jeigu tai yra nariams priklausančios lėšos.

ê 92/49/EEB

Kalbant apie Lloyd's draudikų susivienijimą, turto grupėms yra priskiriamos garantijos ir akredityvai, kuriuos išduoda kredito įstaigos, kaip nurodyta Direktyvoje 77/780/EEB[61], arba draudimo įmonės, kartu su patvirtinamomis sumomis, susijusiomis sugyvybės draudimo polisais, jeigu jos atitinka narių lėšas.

ê 2005/68/EB 58 straipsnio 3 dalies c punktas ir 60 straipsnio 7 dalies b punktas

3. Turto arba 1 dalyje nurodyto turto grupės įtraukimas nereiškia, kad visos turto grupės savaime naudojamos techniniams atidėjiniams padengti. Buveinės valstybė narė nustato išsamesnes taisykles, apibrėžiančias priimtino turto naudojimo sąlygas.

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 21 straipsnis

Buveinės valstybė narė, parengdama ir taikydama savo nustatytas taisykles, turi užtikrinti, kad visų pirma būtų laikomasi šių principų:

i) techninius atidėjimus dengiantis turtas vertinamas be jokių skolų, susijusių su jo įsigijimu;

ii) visas turtas vertinamas riziką ribojančiu pagrindu, atsižvelgiant riziką, susijusią su bet kuriomis nerealizuotinomis sumomis. Visų pirma ilgalaikis materialus turtas, išskyrus žemę ir pastatus, gali būti naudojamas techniniams atidėjimams padengti tik tuo atveju, kai jis buvo įvertintas nerizikingos amortizacijos pagrindu;

ê 2002/83/EB

iii) paskolos įmonėms, valstybei ar tarptautinei organizacijai, vietos ar regiono valdžios institucijai ar fiziniams asmenims gali būti naudojamos techniniams atidėjimams padengti tik tuomet, jeigu yra pakankamos jų saugumo garantijos, paremtos paskolos gavėjo statusu, hipoteka, banko garantijomis ar draudimo įmonių išduotomis garantijomis arba kitomis užstato formomis;

ê 92/49/EEB 21 straipsnis

iii) paskolos įmonėms, valstybės institucijoms arba tarptautinėms organizacijoms, vietos ar regiono valdžios institucijoms arba fiziniams asmenims gali būti naudojamos padengti techninius atidėjimus tik tada, kai jos yra pakankamai garantuotos skolininko padėtimi, hipoteka, banko garantijomis arba draudimo įmonių suteiktomis garantijomis ar kitomis užstato formomis;

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 21 straipsnis

iv) su techninius atidėjimus dengiančiu turtu susijusios išvestinės finansinės priemonės, pavyzdžiui, pasirinkimo sandoriai, būsimieji sandoriai ir apsikeitimo sandoriai gali būti naudojami tiek, kiek jie mažina investicijų riziką arba padeda veiksmingai tvarkyti investicijų portfelius. Jie turi būti vertinami riziką ribojančiu pagrindu ir į juos galima atsižvelgti, kai vertinamas pagrindinis turtas;

ê 2002/83/EB

v) perleidžiami vertybiniai popieriai, kuriais neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje, gali būti naudojami techniniams atidėjimams padengti tik tada, kai jie gali būti realizuojami per trumpą laiką arba kai tai yra akcijos kredito įstaigose, draudimo įmonėse tiek, kiek leidžiama pagal 6 straipsnį, arba valstybėje narėje įsteigtose investicinėse įmonėse;

ê 92/49/EEB 21 straipsnis

v) perleidžiami vertybiniai popieriai, kuriais neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje, gali būti naudojami padengti techninius atidėjimus tik tada, kai juos galima realizuoti per trumpą laiką;

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 21 straipsnis

vi) trečiosios šalies skolos ir jai pateikti reikalavimai gali būti naudojami padengti techninius atidėjimus tik atskaičius visas sumas, kurias reikia grąžinti tokiai trečiajai šaliai;

ê 2002/83/EB

vii) bet kurių skolų ir mokestinių reikalavimų, kuriais leidžiama padengti techninius atidėjimus, vertė turi būti apskaičiuojama riziką ribojančiu pagrindu, tinkamai atsižvelgiant į riziką, susijusią su bet kuriomis nerealizuotinomis sumomis. Visų pirma draudėjų ir tarpininkų skolos, susijusios su draudimo ir perdraudimo operacijomis, gali būti naudojami tik tuo atveju, kai jos negrąžinamos ne ilgiau kaip tris mėnesius;

ê 92/49/EEB 21 straipsnis

vii) visų techniniams atidėjimams padengti naudojamų skolų ir reikalavimų vertė turi būti apskaičiuojama laikantis riziką ribojančio principo, tinkamai numatant riziką, kad bet kurios sumos gali būti neapmokėtos. Draudėjų ir tarpininkų skolos, susijusios su tiesioginio draudimo ir perdraudimo operacijomis, gali būti naudojamos techniniams atidėjimams padengti tik tada, kai šios skolos nėra apmokėtos ne ilgiau kaip tris mėnesius;

ê 2002/83/EB

viii) jeigu į turimą turtą įtraukiamos investicijos į dukterinę draudimo įmonę, kuri jo vardu valdo visas arba dalį draudimo įmonės investicijų, buveinės valstybė narė, taikydama šiame straipsnyje išdėstytas taisykles ir principus, turi atsižvelgti į pagrindinį turtą, kurį turi dukterinė įmonė; buveinės valstybė narė gali kitų dukterinių įmonių turtą vertinti tokiu pačiu būdu;

ê 92/49/EEB 21 straipsnis

viii) jeigu į turimą turtą įeina investicijos dukterinėje draudimo įmonėje, kuri patronuojančios įmonės vardu valdo visas arba dalį jos investicijų, buveinės valstybė narė, taikydama šiame straipsnyje numatytas taisykles ir principus, turi atsižvelgti į dukterinės įmonės valdomą pagrindinį turtą; buveinės valstybė narė gali kitų dukterinių įmonių turtą vertinti tokiu pačiu būdu;

ix) atidėtos įsigijimo sąnaudos gali būti naudojamos padengti techninius atidėjimus tik tada, kai tai neprieštarauja perkeltų įmokų techninio atidėjimo apskaičiavimui.

ê 2002/83/EB

ix) atidėtos įsigijimo sąnaudos gali būti naudojamos techniniams atidėjimams padengti tik tada, kai tai atitinka matematinių atidėjimų skaičiavimo metodiką.

4. Nepaisant to, kas pasakyta 1, 2 ir 3 dalyje, išimtiniais atvejais ir draudimo įmonės prašymu buveinės valstybė narė gali laikinai ir tinkamai motyvuotu sprendimu leisti techninius atidėjimus dengti kitų grupių turtu, laikydamasi 22 straipsnio nuostatų.

ê 92/49/EEB 21 straipsnis

2. Nepaisant to, kas pasakyta šio straipsnio 1 dalyje, buveinės valstybė narė išskirtiniais atvejais ir draudimo įmonei paprašius gali leisti laikinai naudoti kitas turto grupes padengiant techninius atidėjimus pagal 20 straipsnį, jeigu šis sprendimas deramai pagrįstas.

ê 2002/83/EB

24 straipsnis

Investicijų diversifikavimo taisyklės

1. Kalbant apie techninius atidėjimus dengiantį turtą, buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena draudimo įmonė investuotų ne daugiau kaip:

ê 2005/68/EB 58 straipsnio 4 dalis

1. Techninius atidėjinius ir nuostolių svyravimo išlyginimo rezervą dengiančio turto atžvilgiu buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena draudimo įmonė investuotų ne daugiau kaip:

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 22 straipsnis

a) 10 % visų jos bendrų techninių atidėjimų į bet kurį vieną žemės sklypą ar pastatą arba keletą žemės sklypų ar pastatų, esančių pakankamai arti vienas kito, kad būtų laikomi viena investicija;

b) 5 % visų savo techninių atidėjimų į tos pačios įmonės akcijas ir kitus akcijomis laikomus apyvarčius vertybinius popierius, obligacijas, skolos vertybinius popierius ir kitus pinigų bei kapitalo rinkos instrumentus arba į visas tam pačiam skolininkui suteiktas paskolas, išskyrus tas, kurios buvo suteiktos valstybei, vietos ar regiono valdžios institucijai arba tarptautinei organizacijai, kurios narės yra viena arba kelios valstybės narės. Šis dydis gali būti padidintas iki 10 %, jeigu draudimo įmonė investuoja ne daugiau kaip 40 % visų savo techninių atidėjimų į emitentų ir skolininkų, į kurių kiekvieną ji investuoja daugiau kaip 5 % savo turto, paskolas ar vertybinius popierius;

ê 2002/83/EB

c) 5 % visų jos bendrų techninių atidėjimų į užstatu neužtikrintas paskolas, įskaitant 1 % už bet kurią atskirą užstatu neužtikrintą paskolą, išskyrus tas, kurios buvo išduotos kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, kiek tai leidžia 6 straipsnis, ir valstybėje narėje įsteigtas investicines įmones. Tos ribos gali būti padidintos atitinkamai iki 8 % ir 2 %, kiekvienu konkrečiu atveju buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priėmus sprendimą;

ê 92/49/EEB 22 straipsnis

c) 5 % visų savo techninių atidėjimų į neužtikrintas paskolas, įskaitant 1 % už bet kurią atskirą negarantuotą paskolą, išskyrus paskolas valstybėje narėje įsteigtoms kredito įstaigoms, gyvybės draudimo įmonėms (tiek, kiek leidžia Direktyvos 73/239/EEB 8 straipsnis) ir investicinėms įmonėms;

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 22 straipsnis

d) 3 % visų jos bendrų techninių atidėjimų grynųjų pinigų kasoje forma;

e) 10 % visų jos bendrų techninių atidėjimų į akcijas, kitus vertybinius popierius, laikomus akcijomis, ir skolos vertybinius popierius, kuriais neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje.

2. Nenurodžius 1 dalyje investicijos į bet kurią konkrečią rūšį ribos, dar nereiškia, kad tos rūšies turtas galėtų būti naudojamas techniniams atidėjimams be jokių apribojimų padengti. Buveinės valstybė narė turi nustatyti išsamesnes taisykles, apibrėžiančias priimtino turto naudojimo sąlygas. Ypač ji turi užtikrinti, kad nustatant ir taikant tokias taisykles būtų laikomasi šių principų:

i) techninius atidėjimus dengiantis turtas turi būti diversifikuojamas ir paskirstomas taip, kad būtų užtikrinta, jog nėra jokios pernelyg didelės priklausomybės nuo kurios nors konkrečios turto grupės, investicinės rinkos ar investicijos;

ii) investicijos į konkrečią turto, pasižyminčio didele rizika dėl tokio turto pobūdžio arba emitento kokybės, grupę turi būti apdairiai ribojamos;

ê 2002/83/EB

iii) nustatant konkrečių turto grupių apribojimus, reikia atsižvelgti į tai, kaip traktuojamas perdraudimas skaičiuojant techninius atidėjimus;

ê 92/49/EEB 22 straipsnis

iii) nustatant konkrečių turto grupių apribojimus, reikia atsižvelgti į tai, kaip vertinamas perdraudimas skaičiuojant techninius atidėjimus;

ê 2002/83/EB

iv) jeigu į turimą turtą įtraukiamos investicijos į dukterinę draudimo įmonę, kuri jo vardu valdo visas arba dalį draudimo įmonės investicijų, buveinės valstybė narė, taikydama šiame straipsnyje išdėstytas taisykles ir principus, turi atsižvelgti į pagrindinį turtą, kurį turi dukterinė įmonė; buveinės valstybė narė gali kitų dukterinių įmonių turtą vertinti tokiu pačiu būdu;

ê 92/49/EEB 22 straipsnis

iv) jeigu į turimą turtą įeina investicijos dukterinėje draudimo įmonėje, kuri patronuojančios įmonės vardu valdo visas arba dalį jos investicijų, buveinės valstybė narė, taikydama šiame straipsnyje numatytas taisykles ir principus, turi atsižvelgti į dukterinės įmonės valdomą pagrindinį turtą; buveinės valstybė narė gali kitų dukterinių įmonių turtą vertinti tokiu pačiu būdu;

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 22 straipsnis

v) techninius atidėjimus dengiančio turto, kuris yra nelikvidžių investicijų objektas, procentinė dalis turi būti apdairiai ribojama;

vi) jeigu į turimą turtą įtraukiamos paskolos tam tikroms kredito įstaigoms ar tų įstaigų skolos vertybiniai popieriai, buveinės valstybė narė gali, taikydama šiame straipsnyje išdėstytas taisykles ir principus, atsižvelgti į tokių kredito įstaigų turimą turtą. Toks traktavimas gali būti taikomas tik tada, kai kredito įstaigos pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje, ji visa priklauso tai valstybei narei ir (arba) tos valstybės vietos valdžios institucijoms, ir jos veikla, remiantis jos steigimo sutartimi ir įstatais, yra susijusi su paskolų išdavimu per tarpininkus, arba valstybėms ar vietos valdžios institucijoms arba jų garantuotų paskolų išdavimu, arba paskolų išdavimu įstaigoms, turinčioms glaudžių ryšių su valstybe arba vietos valdžios institucijomis.

3. Pagal išsamias taisykles, nustatančias priimtino turto naudojimo sąlygas, valstybė narė gali nustatyti dar labiau ribojantį režimą:

ê 2002/83/EB

bet kuriai paskolai, išduotai be banko garantijos, draudimo įmonės išduotai garantijai, hipotekai arba bet kuriai kitai garantijos formai, palyginti su paskolomis, išduotomis pagal tokį įkaitą,

ê 92/49/EEB 22 straipsnis

bet kurią paskolą, suteiktą be banko garantijos, draudimo įmonės garantijos, hipotekos arba bet kurios kitos garantijos, palyginti su paskolomis, užtikrintomis įkeistu turtu,

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 22 straipsnis

KIPVPS, kurios nėra koordinuojamos, kaip apibrėžta Direktyvoje 85/611/EEB, ir kitiems investiciniams fondams, palyginti su KIPVPS, kurios koordinuojamos, kaip apibrėžta toje direktyvoje,

vertybiniams popieriams, kuriais neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje, palyginti su tais, kuriais prekiaujama;

ê 2002/83/EB

obligacijoms, skolos vertybiniams popieriams ir kitiems pinigų bei kapitalo rinkos priemonėms, kurios nėra išleistos A zonai priklausančių valstybių, vietos ar regiono valdžios institucijų ar įmonių, kaip apibrėžtai Direktyvoje 2000/12/EB, arba emitentų – tarptautinių organizacijų, kurių narėmis nėra nė viena valstybė narė, palyginti su tomis pačiomis finansinėmis priemonėmis, kurias išleido tokios institucijos.

ê 92/49/EEB 22 straipsnis

obligacijas, skolos vertybinius popierius ir kitus pinigų bei kapitalo rinkų instrumentus, kurių neišleido valstybės, vietos ar regiono valdžios institucijos arba įmonės, priskiriamos Direktyvoje 89/647/EEB[62] apibrėžtai A zonai, arba emitentai — tarptautinės organizacijos, kurių nare nėra nė viena Bendrijos valstybių narių, palyginti su šių institucijų išleistais tokiais pačiais finansiniais instrumentais.

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 22 straipsnis

4. Valstybės narės gali padidinti 1 dalies b punkte nurodytą ribą iki 40 % tam tikru skolos vertybinių popierių atveju, jeigu šie vertybiniai popieriai išduoti kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje ir kuriai pagal įstatymus taikoma ypatinga oficiali priežiūra, skirta tokių skolos vertybinių popierių turėtojams apsaugoti. Visų pirma iš tokių skolos vertybinių popierių emisijos gautos sumos pagal įstatymą turi būti investuojamos į turtą, kuris per visą skolos vertybinių popierių galiojimo laikotarpį gali dengti mokestinius reikalavimus, susijusius su skolos vertybiniais popieriais, ir kuris emitento nemokumo atveju būtų pirmiausia panaudotas pagrindinei paskolos sumai grąžinti ir sukauptoms palūkanoms išmokėti.

ê 92/49/EEB 1 straipsnis

5. Valstybės narės nereikalauja, kad draudimo įmonės investuotų į konkrečias turto grupes.

ê 92/49/EEB 22 straipsnis

5. Valstybės narės nereikalauja, kad draudimo įmonės investuotų į konkrečias turto grupes.

6. Nepaisant to, kas pasakyta šio straipsnio 1 dalyje, buveinės valstybė narė, išskirtiniais atvejais ir draudimo įmonei paprašius, gali leisti padaryti išimtis šio straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytoms taisyklėms pagal 20 straipsnį, jeigu šis sprendimas deramai pagrįstas.

ê 2002/83/EB

6. Nepaisant to, kas pasakyta 1 dalyje, išimtiniais atvejais ir draudimo įmonės prašymu buveinės valstybė narė gali laikinai ir tinkamai motyvuotu sprendimu leisti nustatyti taisyklių, nurodytų 1 dalies a–e punktuose, išimtis pagal 22 straipsnio nuostatas.

3 SKYRIUS

MOKUMO ATSARGOS IR GARANTINIO FONDO TAISYKLĖS

27 straipsnis

Turima mokumo atsarga

1. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad kiekviena draudimo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje, visada turėtų pakankamą mokumo atsargą visos vykdomos veiklos atžvilgiu, kuri atitiktų bent šios direktyvos reikalavimus.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 2 dalis

1. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad draudimo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje, visada turėtų pakankamą mokumo atsargą visai veiklai vykdyti, kuri atitiktų bent šios direktyvos reikalavimus.

ê 2002/83/EB

2. Turimą mokumo atsargą sudaro draudimo įmonės turtas, nesuvaržytas jokiais numatomais įsipareigojimais, atėmus visą nematerialų turtą, įskaitant:

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 2 dalis

2. Turimą mokumo atsargą sudaro draudimo įmonės turtas, nesuvaržytas jokiais numatomais įsipareigojimais, atėmus visą nematerialų turtą, įskaitant:

a) apmokėtą akcinį kapitalą arba, jeigu tai yra savidraudos įmonė, nustatytą pradinį fondą pridėjus visas narių sąskaitas, atitinkančias tokius kriterijus:

ê 2002/83/EB

a) apmokėtą akcinį kapitalą arba, jeigu tai yra savidraudos įmonė, nustatytą pradinį fondą pridėjus visas narių sąskaitas, atitinkančias tokius kriterijus:

ê 2002/83/EB ir 2002/13/EB 1 straipsnio 2 dalis

i) steigimo sutartyje ir įstatuose turi būti numatyta, kad mokėjimai iš šių sąskaitų gali būti atliekami nariams tik tais atvejais, kai dėl to turima mokumo atsarga netaps mažesnė už reikalaujamą lygį, arba likvidavus įmonę, jeigu buvo apmokėtos įmonės kitos skolos;

ii) steigimo sutartyje ir įstatuose turi būti numatyta, kad visų i punkte nurodytų mokėjimų, išskyrus atskiros narystės nutraukimo atvejus, kompetentingos institucijos turi būti informuojamos bent prieš mėnesį ir kad per šį laikotarpį jos gali uždrausti atlikti mokėjimus;

iii) atitinkamos steigimo sutarties ir įstatų nuostatos gali būti pakeistos tik tada, kai kompetentingos institucijos patvirtina, kad jos neprieštarauja tokiam pakeitimui, nepažeidžiant i ir ii punktuose nurodytų kriterijų;

ê 2002/83/EB

b) rezervus (įstatymo numatytus ir laisvuosius), neatitinkančius rizikos prisiėmimo įsipareigojimų;

ê 2005/68/EB 57 straipsnio 4 dalies a punktas

b) rezervus (įstatymu numatytus ir laisvuosius), neatitinkančius draudimo įsipareigojimų arba klasifikuojamus kaip nuostolių svyravimo išlyginimo rezervai;

ê 2002/83/EB ir 2002/13/EB 1 straipsnio 2 dalis

c) nepaskirstytąjį pelną arba nuostolį, atėmus mokėtinus dividendus;

ê 2002/83/EB

d) jeigu numatyta nacionalinės teisės aktuose, į balansą įtrauktus pelno rezervus, kurie gali būti panaudoti galimiems nuostoliams padengti, jeigu jie nėra skirti draudėjams.

Turima draudimo atsarga sumažinama nuosavų akcijų, tiesiogiai priklausančių draudimo įmonei, suma.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 2 dalis

Turima draudimo atsarga sumažinama nuosavų akcijų, tiesiogiai priklausančių draudimo įmonei, suma.

Draudimo įmonių, kurios diskontuoja arba sumažina savo numatomų išmokėjimų techninius atidėjimus atsižvelgdamos į pajamas iš investicijų, kaip leidžiama 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės[63] 60 straipsnio 1 dalies g punkte, turima mokumo atsarga sumažinama skirtumo tarp nediskontuotų techninių atidėjimų arba techninių atidėjimų iki atskaitymų, kaip nurodyta sąskaitų pastabose, ir diskontuotų arba techninių atidėjimų po atskaitymų, suma. Šis patikslinimas taikomas visoms priedo A dalyje išvardytoms rizikoms, išskyrus 1 ir 2 draudimo grupės rizikas. Išskyrus 1 ir 2 draudimo grupes, diskontuojami anuitetai, įtraukti į techninius atidėjimus, netikslinami.

ê 2005/68/EB 60 straipsnio 8 dalis

Iš turimos mokumo atsargos sumos taip pat atimami šie elementai:

a) dalyvavimo teisės, draudimo įmonei priklausančios:

- draudimo įmonėse nurodytose šios direktyvos 4 straipsnyje, Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnyje arba 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo grupėje[64] 1 straipsnio b punkte,

- perdraudimo įmonėse, nurodytose Direktyvos 2005/68/EB 3 straipsnyje arba ne valstybės narės perdraudimo įmonėse, nurodytose Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio l punkte,

- draudimo holdingo bendrovėse pagal Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio i punktą,

- kredito įstaigose ir finansų įstaigose, nurodytose 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo[65] 1 straipsnio 1 ir 5 dalyse,

- investicinėse įmonėse ir finansų įstaigose, nurodytose 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyvos 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje[66] 1 straipsnio 2 dalyje ir 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo[67] 2 straipsnio 4 dalyje ir 2 straipsnio 7 dalyje;

b) kiekvienas draudimo įmonei priklausantis toliau nurodytas elementas, susijęs su šio straipsnio a punkte apibūdintomis įmonėmis, kuriose ji turi dalyvavimo teisių:

- šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos,

- Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos,

- Direktyvos 2000/12/EB 35 straipsnyje ir 36 straipsnio 3 dalyje nurodyti mažesnės svarbos reikalavimai ir sumos.

Jeigu kitoje kredito įstaigoje, investicinėje įmonėje, finansų įstaigoje, draudimo arba perdraudimo įmonėje ar draudimo kontroliuojančioje bendrovėje nuosavybės teisių dalis įsigyjama tik laikinai, finansinės paramos operacijos, skirtos tokiai įmonei reorganizuoti ir išgelbėti, tikslais, kompetentinga institucija gali atsisakyti taikyti nuostatas dėl šio straipsnio trečios pastraipos a ir b punktuose minimo atėmimo.

Kaip alternatyvą trečios pastraipos a ir b punktuose nurodytų elementų, kuriuos draudimo įmonė turi kredito įstaigose, investicinėse įmonėse ir finansinėse įmonėse atėmimui, valstybės narės savo perdraudimo įmonėms gali leisti mutatis mutandis taikyti 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros[68] I priede išvardytus 1, 2 ir 3 metodus. 1 metodas (Apskaitos konsolidavimas) taikomas tik tuo atveju, jeigu kompetentingą instituciją patenkina įmonių, kurioms turėtų būti taikomas konsolidavimas, integruoto valdymo ir vidaus kontrolės lygis. Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

Valstybės narės gali nustatyti, kad, skaičiuodamos šioje direktyvoje nustatytą mokumo atsargą, draudimo įmonės, kurioms taikoma Direktyvoje 98/78/EB arba Direktyvoje 2002/87/EB nustatyta papildoma priežiūra, gali neišskaityti šio straipsnio trečios pastraipos a ir b punktuose nurodytų elementų, turimų kredito įstaigose, investicinėse įmonėse, finansų įstaigose, draudimo arba perdraudimo įmonėse ar holdingo draudimo bendrovėse, įtrauktose į papildomos priežiūros taikymo sritį. Dalyvavimo teisės, kurias reikia išskaityti pagal šią straipsnio dalį, yra apibrėžtos Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio f punkte.

ê 2005/68/EB 57 straipsnio 4 dalies b punktas

Iš turimos mokumo atsargos sumos taip pat atimami šie elementai:

a) nuosavybės teisės, priklausančios draudimo įmonei:

- draudimo įmonėse, pagal šios direktyvos 6 straipsnį, Direktyvos 2002/83/EB 4 straipsnį arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio b punktą,

- perdraudimo įmonėse pagal Direktyvos 2005/68/EB 3 straipsnį ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonėse pagal Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio l punktą,

- draudimo holdingo bendrovėse pagal Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio i punktą,

- kredito įstaigose ir finansų įstaigose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB 1 straipsnio 1 ir 5 dalis,

- investicinėse įmonėse ir finansų įstaigose pagal Tarybos direktyvos 93/22/EEB 1 straipsnio 2 dalį ir Tarybos direktyvos 93/6/EEB 2 straipsnio 4 ir 7 dalis;

ê 2002/87/EB 22 straipsnio 2 dalis

b) kiekviena draudimo įmonei priklausanti toliau nurodyta suma, susijusi su a punkte apibūdintais subjektais, kuriuose ji turi kapitalo dalį:

- šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos,

- Direktyvos 79/267/EEB 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos,

- Direktyvos 2000/12/EB 35 straipsnyje ir 36 straipsnio 3 dalyje nurodyti mažesnės svarbos reikalavimai ir sumos.

Jeigu kitoje kredito įstaigoje, investicinėje firmoje, finansų įstaigoje, draudimo arba perdraudimo įmonėje ar draudimo holdingo bendrovėje akcijos įsigyjamos tik laikinai, finansinės paramos operacijos, skirtos tokiai įmonei reorganizuoti ir išgelbėti, tikslais, minėtoji kompetentinga institucija gali atsisakyti taikyti nuostatas dėl šio straipsnio ketvirtosios pastraipos a ir b punktuose minimo išskaitymo.

Vietoj šio straipsnio ketvirtosios pastraipos a ir b punktuose nurodytų kredito įstaigose, investicinėse firmose ir finansų įstaigose draudimo įmonės valdomo kapitalo dalių išskaitymo, valstybės narės savo draudimo įmonėms gali leisti mutatis mutandis taikyti 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros[69] I priede išvardytus 1, 2 ir 3 metodus. 1 metodas (Apskaitos konsolidavimas) taikomas tik tuo atveju, jeigu kompetentingą instituciją patenkina įmonių, kurioms turėtų būti taikomas konsolidavimas, integruoto valdymo ir vidaus kontrolės lygis. Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

Valstybės narės gali nustatyti, kad, skaičiuodamos šioje direktyvoje nustatytą mokumo atsargą, draudimo įmonės, kurioms taikoma Direktyvoje 98/78/EB arba Direktyvoje 2002/87/EB nustatyta papildoma priežiūra, gali neišskaityti šio straipsnio ketvirtosios pastraipos a ir b papunkčiuose nurodytų kapitalo dalių, joms priklausančių kredito įstaigose, investicinėse firmose, finansų įstaigose, draudimo arba perdraudimo įmonėse ar draudimo holdingo bendrovėse, kurioms taikoma papildoma priežiūra.

Dalyvavimo teisės, kurias reikia išskaityti pagal šią straipsnio dalį, yra apibrėžtos Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio f punkte.

ê 2002/83/EB

3. Turimą mokumo atsargą taip pat gali sudaryti:

a) kaupiamasis privilegijuotasis akcinis kapitalas ir skolintas (subordinuotas) kapitalas, sudarantis iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos, kurio ne daugiau kaip 25 % sudaro nustatyto termino subordinuotos paskolos arba nustatyto termino kaupiamasis privilegijuotasis akcinis kapitalas, jeigu draudimo įmonės bankroto arba likvidavimo atveju galioja įpareigojantys susitarimai, pagal kuriuos teisė į skolintą (subordinuotą) kapitalą arba privilegijuotąjį akcinį kapitalą įgyvendinama tik patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus ir negali būti išmokėtas tol, kol nebus padengtos visos kitos tuo metu negrąžintos skolos.

Skolintas (subordinuotas) kapitalas taip pat turi atitikti tokias sąlygas:

i) gali būti įtraukiamos tik visiškai apmokėtos sumos;

ii) pradinis nustatyto termino paskolų grąžinimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip penkeri metai. Ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki skolos grąžinimo datos draudimo įmonė turi pateikti kompetentingoms institucijoms patvirtinti planą, nurodantį, kaip bus išlaikoma arba paskolos grąžinimo metu padidinta iki reikalaujamo lygio turima mokumo atsarga, nebent turimą mokumo atsargą sudaranti paskolos dalis būtų palaipsniui mažinama bent penkeri metai iki grąžinimo datos. Kompetentingos institucijos gali leisti grąžinti tokias paskolas anksčiau laiko, jei draudimo įmonė pateikia paraišką ir jos turima mokumo atsarga netampa mažesnė už reikalaujamą lygį;

iii) paskolos, kurių grąžinimo terminas nenustatytas, turi būti grąžinamos tik įspėjus prieš penkerius metus, nebent šios paskolos jau nebebūtų laikomos turimos mokumo atsargos dalimi arba nebent grąžinant per trumpesnį laikotarpį būtų konkrečiai reikalaujamas išankstinis kompetentingų institucijų sutikimas. Pastaruoju atveju draudimo įmonė turi pranešti kompetentingoms institucijoms bent prieš šešis mėnesius iki siūlomos grąžinimo datos, visų pirma, turimą mokumo atsargą ir būtiną mokumo atsargą prieš ir po grąžinimo. Kompetentingos institucijos leidžia grąžinti tokias paskolas anksčiau laiko, jei draudimo įmonės turima mokumo atsarga netampa mažesnės už reikalaujamą lygį;

iv) paskolos sutartyje negali būti jokios sąlygos, nustatančios, kad konkrečiais atvejais, išskyrus draudimo įmonės likvidavimą, skola bus grąžinama prieš nustatytą grąžinimo datą;

v) paskolos sutartis gali būti pakeista tik kompetentingoms institucijoms patvirtinus, kad jos neprieštarauja pakeitimui;

b) vertybiniai popieriai be konkrečios išpirkimo datos ir kitos priemonės, įskaitant kitas nei a punkte nurodytas kaupiamąsias privilegijuotas akcijas, iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinosios mokumo atsargos, visiems tokiems vertybiniams popieriams ir a punkte nurodytam skolintam (subordinuotam) kapitalui, jei jie atitinka tokias sąlygas:

i) negali būti išpirkti pareiškėjo iniciatyva arba be išankstinio kompetentingos institucijos sutikimo;

ii) emisijos sutartis turi sudaryti draudimo įmonei sąlygas atidėti paskolos palūkanų mokėjimą;

iii) skolintojo reikalavimai draudimo įmonei turi būti tenkinami tik patenkinus visų ne subordinuotų kreditorių reikalavimus;

iv) vertybinių popierių emisiją reglamentuojančiuose dokumentuose turi būti numatyta skolos ir nesumokėtų palūkanų nuostolių padengimo galimybė, sudaranti galimybę draudimo įmonei tęsti veiklą;

v) gali būti įtraukiamos tik visiškai apmokėtos sumos.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 2 dalis

3. Turimą mokumo atsargą taip pat gali sudaryti:

a) kaupiamasis privilegijuotasis akcinis kapitalas ir skolintas (subordinuotas) kapitalas, sudarantis iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos, kurio ne daugiau kaip 25 % sudaro nustatyto termino subordinuotos paskolos arba nustatyto termino kaupiamasis privilegijuotasis akcinis kapitalas, su sąlyga, kad draudimo įmonės bankroto arba likvidavimo atveju galioja įpareigojantys susitarimai, pagal kuriuos teisė į skolintą (subordinuotą) kapitalą arba privilegijuotąjį akcinį kapitalą įgyvendinama tik patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus ir negali būti išmokėtas tol, kol nebus padengtos visos kitos tuo metu negrąžintos skolos.

Skolintas (subordinuotas) kapitalas taip pat turi atitikti tokias sąlygas:

i) gali būti įtraukiamos tik visiškai apmokėtos sumos;

ii) pradinis nustatyto termino paskolų grąžinimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip penkeri metai. Ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki skolos grąžinimo datos draudimo įmonė turi pateikti kompetentingai institucijai patvirtinti planą, nurodantį, kaip bus išlaikoma arba paskolos grąžinimo metu padidinta iki reikalaujamo lygio turima mokumo atsarga, jei turimą mokumo atsargą sudaranti paskolos dalis nėra palaipsniui mažinama bent penkeri metai iki grąžinimo datos. Kompetentingos institucijos gali leisti grąžinti tokias paskolas anksčiau laiko, jei draudimo įmonė pateikia paraišką ir jos turima mokumo atsarga netampa mažesnė už reikalaujamą lygį;

iii) paskolos, kurių grąžinimo terminas nenustatytas, turi būti grąžinamos tik įspėjus prieš penkerius metus, nebent šios paskolos jau nebebūtų laikomos turimos mokumo atsargos dalimi arba nebent grąžinant per trumpesnį laikotarpį būtų konkrečiai reikalaujamas išankstinis kompetentingų institucijų sutikimas. Pastaruoju atveju draudimo įmonė turi pranešti kompetentingoms institucijoms bent prieš šešis mėnesius iki siūlomos grąžinimo datos, visų pirma, turimą mokumo atsargą ir būtiną mokumo atsargą prieš ir po grąžinimo. Kompetentingos institucijos leidžia grąžinti tokias paskolas anksčiau laiko, jei draudimo įmonės turima mokumo atsarga netampa mažesnės už reikalaujamą lygį;

iv) paskolos sutartyje negali būti jokios sąlygos, nustatančios, kad konkrečiais atvejais, išskyrus draudimo įmonės likvidavimą, skola bus grąžinama prieš nustatytą grąžinimo datą;

v) paskolos sutartis gali būti pakeista tik kompetentingoms institucijoms patvirtinus, kad jos neprieštarauja pakeitimui;

b) vertybiniai popieriai be konkrečios išpirkimo datos ir kitos priemonės, įskaitant kitas nei a punkte nurodytas kaupiamąsias privilegijuotas akcijas, iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinosios mokumo atsargos, visiems tokiems vertybiniams popieriams ir a punkte nurodytam skolintam (subordinuotam) kapitalui, jei jie atitinka tokias sąlygas:

i) negali būti išpirkti pareiškėjo iniciatyva arba be išankstinio kompetentingos institucijos sutikimo;

ii) vertybinių popierių emisijos sutartis turi sudaryti draudimo įmonei sąlygas atidėti paskolos palūkanų mokėjimą;

iii) skolintojo reikalavimai draudimo įmonei turi būti tenkinami tik patenkinus visų ne subordinuotų kreditorių reikalavimus;

iv) vertybinių popierių emisiją reglamentuojančiuose dokumentuose turi būti numatyta skolos ir nesumokėtų palūkanų nuostolių padengimo galimybė, sudaranti galimybę draudimo įmonei tęsti veiklą;

v) gali būti įtraukiamos tik visiškai apmokėtos sumos.

4. Įmonei pateikus įrodymais pagrįstą prašymą buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir šiai kompetentingai institucijai pritarus, turimą mokumo atsargą taip pat gali sudaryti:

a) pusė neapmokėto akcinio kapitalo arba pradinio fondo, jei apmokėtoji dalis sudaro 25 % šio akcinio kapitalo arba fondo, iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos;

b) jei tai yra savidraudos draugija arba savidraudos tipo draugija, kuriai mokami kintamieji įnašai, — bet kokius jos nariams pareikštus reikalavimus, pagal kuriuos tais pačiais finansiniais metais reikia sumokėti papildomus įnašus, kurių dydis gali siekti iki pusės didžiausių ir faktiškai sumokėtų įnašų skirtumo, tačiau negali viršyti 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos. Kompetentingos nacionalinės institucijos nustato gaires, nurodančias papildomų įnašų priėmimo sąlygas;

c) bet kokie nematomi grynieji rezervai, atsiradę dėl turto vertinimo, jei tokie nematomi grynieji rezervai neatsirado dėl neįprasto įvykio.

5. Straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pakeitimai, daromi siekiant atsižvelgti į pokyčius, dėl kurių gali būti techniškai patikslinami turimai mokumo atsargai priskirtini elementai, priimami laikantis Tarybos direktyvos 91/675/EEB[70] 2 straipsnyje nustatytos tvarkos.

ê 2002/83/EB

4. Įmonei pateikus įrodymais pagrįstą prašymą buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir šiai kompetentingai institucijai pritarus, turimą mokumo atsargą taip pat gali sudaryti:

a) iki 2009 m. gruodžio 31 d. suma, lygi 50 % būsimo draudimo įmonės pelno, tačiau ne daugiau kaip 25 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos ir būtinosios mokumo atsargos. Būsimo pelno suma apskaičiuojama padauginus numatomą metinį pelną iš koeficiento, žyminčio vidutinį laikotarpį, likusį iki draudimo liudijimų (polisų) pabaigos. Taikomas koeficientas negali būti didesnis negu šeši. Numatomas metinis pelnas turi neviršyti pelno, gauto per paskutiniuosius penkerius finansinius metus iš 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos, aritmetinio vidurkio.

Kompetentingos institucijos gali sutikti, kad tokia suma būtų įtraukta į turimą mokumo atsargą tik tuomet, jeigu:

i) kompetentingoms institucijoms pateikiama aktuarinė ataskaita, kurioje pagrindžiama, kad ateityje toks pelnas tikėtinas, ir

ii) jeigu į būsimo pelno, susidarančio iš c punkte nurodytų nematomų grynųjų rezervų, dalį dar nebuvo atsižvelgta;

b) jeigu netaikomas Zilmerio metodas arba jeigu jis taikomas, bet naudojamas už įmokų dalį, susijusią su įsigijimo sąnaudomis, mažesnis tarifas, skirtumas tarp matematinio atidėjimo, apskaičiuoto ne Zilmerio metodu arba šį metodą taikant iš dalies, ir matematinio atidėjimo, apskaičiuoto Zilmerio metodu pagal tarifą, lygų įmokos daliai, susijusiai su įsigijimo sąnaudomis. Tačiau šis skaičius negali viršyti 3,5 % skirtumo tarp gyvybės draudimo veiklos kapitalo ir matematinių atidėjimų visiems draudimo liudijimams (polisams), kuriems galima pritaikyti Zilmerio metodą. Iš šio skirtumo atimamos visos įsigijimo sąnaudos, kurios buvo įtrauktos kaip turtas, neatskaičius nusidėvėjimo;

c) visi nematomi grynieji rezervai, atsiradę dėl turto vertinimo, jeigu šie nematomi grynieji rezervai nėra susiję su neįprasta draudimo įmonės veikla;

d) pusė neapmokėto akcinio kapitalo ar pradinio fondo, jeigu apmokėta dalis sudaro 25 % to akcinio kapitalo arba fondo, arba iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos.

5. 2, 3 ir 4 dalių pakeitimai, daromi, siekiant atsižvelgti į pokyčius, dėl kurių gali būti techniškai patikslinami turimai mokumo atsargai priskirtini elementai, priimami laikantis 65 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 3 dalis

16a straipsnis

1. Būtina mokumo atsarga apskaičiuojama pagal metinę draudimo įmokų arba įnašų sumą, arba pagal vidutinę draudimo išmokų sumą, išmokėtą per paskutiniuosius trejus finansinius metus.

Tačiau, jeigu draudimo įmonė iš esmės draudžia tik vieną arba kelias rizikas, susijusias su kreditu, audra, kruša arba šalčiu, vidutinė draudimo išmokų suma apskaičiuojama remiantis paskutiniųjų septynerių metų duomenimis.

2. Atsižvelgiant į 17 straipsnį, būtinos mokumo atsargos suma turi būti lygi to straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytam didesniam iš šių dviejų skaičiavimo rezultatų.

3. Įmokų bazė apskaičiuojama naudojant bendrą pasirašytų įmokų arba įnašų sumą, kuri didesnė, apskaičiuotą taip, kaip nurodyta toliau, ir bendrą uždirbtų įmokų arba įnašų sumą.

Įmokos arba įnašai, susiję su priedo A dalyje nurodytomis 11, 12 ir 13 draudimo grupėmis, didinami 50 %.

Draudimo įmokos arba įnašai (įskaitant papildomus draudimo įmokų arba įnašų mokėjimus), kuriuos reikia mokėti dėl visos tiesioginės draudimo veiklos, atliekamos paskutiniaisiais finansiniais metais, yra sudedami.

Prie šios sumos pridedama paskutiniaisiais finansiniais metais prisiimto viso perdraudimo įmokų suma.

Iš šios sumos atimama draudimo įmokų arba įnašų, anuliuotų per paskutiniuosius finansinius metus, suma, bei mokesčių ir mokėjimų, susijusių su draudimo įmokomis arba įnašais, priskaičiuotais prie pirmosios sumos, bendra suma.

Gautas dydis padalinamas į dvi dalis: pirmoji dalis apima ne daugiau kaip 50 milijonų eurų, antroji — likusią sumą; nuo šių dalių atitinkamai apskaičiuojama 18 % ir 16 % ir gauti dydžiai sudedami.

ê 2005/68/EB 57 straipsnio 5 dalies a punktas

Taip apskaičiuota suma padauginama iš trejų paskutinių finansinių metų santykio tarp tų reikalavimų, kuriuos draudimo įmonė turės sumokėti, atėmus atgautinas sumas už perdraudimą, sumos ir bendros reikalavimų sumos; šis santykis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 50 %. Draudimo įmonės prašymu, kartu su patvirtinančiais įrodymais pateiktu buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, ir pastarajai sutikus, iš Direktyvos 2005/68/EB 46 straipsnyje minimų specialiosios paskirties įmonių atgautinos sumos taip pat gali būti atimamos kaip perdraudimas.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 3 dalis

Kompetentingoms institucijoms patvirtinus, nustatant įmokas arba įnašus 11, 12 ir 13 grupėms, gali būti naudojami statistiniai metodai.

4. Išmokų bazė apskaičiuojama taip, kaip nurodyta toliau, naudojant 50 % padidintas išmokas, atidėjimus ir susigrąžintas sumas, susijusias su priedo A dalyje nurodytomis 11, 12 ir 13 draudimo grupėmis.

Išmokos, kurias reikia mokėti dėl tiesioginės draudimo veiklos (neatskaitant išmokų, kurias turi sumokėti perdraudikai arba antriniai perdraudikai) šio straipsnio 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, yra sudedamos.

Prie šios sumos pridedama išmokėtų draudimo išmokų, susijusių su perdraudimais arba antriniais perdraudimais, prisiimtais tais pačiais laikotarpiais, suma ir numatomų išmokėjimų techninių atidėjimų, sudarytų paskutiniųjų finansinių metų pabaigoje ir susijusių su tiesiogine draudimo veikla bei prisiimtu perdraudimu, suma.

Iš šios sumos atimamos sumos, susigrąžintos straipsnio 1 dalyje nurodytais laikotarpiais.

Iš likusios sumos atimama numatomų išmokėjimų techninių atidėjimų, sudarytų antrųjų finansinių metų prieš paskutiniuosius finansinius metus, už kuriuos yra pateiktos ataskaitos, pradžioje ir susijusių su tiesiogine draudimo veikla bei prisiimtu perdraudimu, suma. Jei 1 dalyje nurodytas laikotarpis lygus septyneriems metams, atimama numatomų išmokėjimų techninių atidėjimų, sudarytų šeštųjų finansinių metų prieš paskutiniuosius finansinius metus, už kuriuos yra pateiktos ataskaitos, pradžioje suma.

Viena trečioji arba viena septintoji taip apskaičiuotos sumos dalis, atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytus laikotarpius, padalinama į dvi dalis: pirmoji dalis apima ne daugiau kaip 35 milijonų eurų, antroji — likusią sumą; nuo šių dalių atitinkamai apskaičiuojama 26 % ir 23 % ir gauti dydžiai sudedami.

ê 2005/68/EB 57 straipsnio 5 dalies b punktas

Taip apskaičiuota suma padauginama iš trejų paskutinių finansinių metų santykio tarp tų reikalavimų, kuriuos draudimo įmonė turės sumokėti, atėmus atgautinas sumas už perdraudimą, sumos ir bendros reikalavimų sumos; šis santykis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 50 %. Draudimo įmonės prašymu, kartu su patvirtinančiais įrodymais pateiktu buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, ir pastarajai sutikus, iš Direktyvos 2005/68/EB 46 straipsnyje minimų specialiosios paskirties įmonių atgautinos sumos taip pat gali būti atimamos kaip perdraudimas.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 3 dalis

Kompetentingoms institucijoms patvirtinus, nustatant išmokas, atidėjimus ar susigrąžintas sumas 11, 12 ir 13 grupėms, gali būti naudojami statistiniai metodai. Jei tai yra priedo A dalies 18 grupei priskiriamos rizikos, išmokų bazei apskaičiuoti naudojama išmokų suma yra lygi draudimo įmonės išlaidomis, susijusiomis su suteikta pagalba. Šios sąnaudos apskaičiuojamos pagal valstybės narės nacionalines nuostatas.

5. Jei pagal straipsnio 2, 3 ir 4 dalis apskaičiuota būtina mokumo atsarga yra mažesnės už ankstesnių metų būtiną mokumo atsargą, būtina mokumo atsarga turi būti lygi bent ankstesnių metų mokumo atsargai, padaugintai iš paskutiniųjų finansinių metų pabaigoje numatomų išmokėjimų techninių atidėjimų sumos ir paskutiniųjų finansinių metų pradžioje numatomų išmokėjimų techninių atidėjimų sumos santykio. Atliekant šiuos skaičiavimus, techniniai atidėjimai skaičiuojami be perdraudimo, bet santykis jokiu būdu negali būti didesnis už 1.

6. Draudžiant sveikatos draudimu panašiu techniniu pagrindu kaip ir gyvybės draudimas, kiekviena trupmena, taikoma šio straipsnio 3 dalies šeštoje pastraipoje ir 4 dalies šeštoje pastraipoje nurodytoms dalims, yra sumažinama iki vienos trečiosios, jeigu:

a) draudimo įmokos apskaičiuotos pagal ligų lenteles draudimo veikloje taikomu matematiniu metodu;

b) sudaromi didėjančios gyvenimo trukmės atidėjimai;

c) nustatoma papildoma įmoka tam, kad būtų sudaryta tinkamo dydžio mokumo atsarga;

d) draudimo įmonė gali nutraukti sutartį ne vėliau kaip iki trečiųjų draudimo metų pabaigos;

e) draudimo sutartis numato draudimo įmokų padidinimą arba išmokų sumažinimą net ir einamosioms sutartims.

ê 2002/83/EB

28 straipsnis

Būtinoji mokumo atsarga

1. Laikantis 29 straipsnio, būtinoji mokumo atsarga nustatoma taip, kaip nurodyta 2–7 dalyse pagal prisiimtos draudimo rizikos grupes.

2. 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose įvardytoms draudimo rūšims, išskyrus su investiciniais fondais susijusias draudimo rūšis, ir 2 straipsnio 3 dalyje nurodytoms operacijoms būtinoji mokumo atsarga lygi šių dviejų rezultatų sumai:

ê 2005/68/EB 60 straipsnio 9 dalies a punktas

a) pirmasis rezultatas:

4 % matematinių atidėjimų, susijusių su tiesiogine draudimo veikla ir prisiimtu perdraudimu, neatėmus perduoto perdraudimo, dalis dauginama iš paskutiniųjų finansinių metų santykio tarp visų matematinių atidėjimų, atėmus perduotą perdraudimą, ir bendros matematinių atidėjimų sumos. Šis santykis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 85 %. Draudimo įmonės prašymu, pateiktu kartu su patvirtinančiais įrodymais buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, ir pastarajai sutikus, iš Direktyvos 2005/68/EB 46 straipsnyje minimų specialiosios paskirties įmonių atgautinos sumos taip pat gali būti atimamos kaip perdraudimas;

ê 2005/68/EB 60 straipsnio 9 dalies b punktas

b) antrasis rezultatas:

draudimo polisams, kurių rizikos kapitalas nėra neigiamas dydis, 0,3 % įmonės garantuoto rizikos kapitalo dalis dauginama iš paskutiniųjų finansinių metų santykio tarp viso rizikos kapitalo, įtraukto į įmonės įsipareigojimus po perduoto perdraudimo ir retrocesijų, ir viso rizikos kapitalo, neatėmus perdraudimo, santykio; šis santykis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 50 %. Draudimo įmonės prašymu, pateiktu kartu su patvirtinančiais įrodymais buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, ir pastarajai sutikus, iš Direktyvos 2005/68/EB 46 straipsnyje minimų specialiosios paskirties įmonių atgautinos sumos taip pat gali būti atimamos kaip perdraudimas;

ê 2002/83/EB

laikinam draudimui mirties atvejui, kai maksimalus sutarties galiojimo terminas yra treji metai, ši dalis yra 0,1 %. Jeigu tokio draudimo terminas yra ilgesnis negu treji, bet trumpesnis negu penkeri metai, pirmiau minėta dalis yra 0,15 %.

3. 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytam papildomam draudimui būtinoji mokumo atsarga lygi draudimo įmonių būtinajai mokumo atsargai, kaip nurodyta Direktyvos 73/239/EEB 16a straipsnyje, netaikant tos direktyvos 17 straipsnio nuostatų.

4. 2 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto nuolatinio sveikatos draudimo atveju būtinoji mokumo atsarga lygi:

a) 4 % matematinio atidėjimo, apskaičiuoto taip, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies a punkte; ir

b) draudimo įmonių būtinajai mokumo atsargai, nustatytai Direktyvos 73/239/EEB 16a straipsnyje, netaikant tos direktyvos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau tos direktyvos 16a straipsnio 6 dalies b punkto sąlygą, reikalaujančią sudaryti didėjančios gyvenimo trukmės atidėjimus, galima pakeisti reikalavimu, kad veikla būtų tvarkoma kolektyviniu pagrindu.

5. Kapitalo išpirkimo operacijų, nurodytų 2 straipsnio 2 dalies b punkte, atveju būtinoji mokumo atsarga lygi 4 % matematinio atidėjimo, apskaičiuoto pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą.

6. 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoms tontinoms būtinoji mokumo atsarga lygi 1 % jų turto.

7. 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytam draudimui, susijusiam su investiciniais fondais, ir 2 straipsnio 2 dalies c, d ir e punktuose nurodytoms operacijoms būtinoji mokumo atsarga lygi tokių dydžių sumai:

a) jeigu draudimo įmonė prisiima investavimo riziką, 4 % techninių atidėjimų, apskaičiuotų pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą;

b) jeigu draudimo įmonė neprisiima investavimo rizikos, tačiau dalis, skirta padengti valdymo išlaidas, yra nustatyta ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, 1 % techninių atidėjimų, apskaičiuotų pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą;

c) jeigu draudimo įmonė neprisiima investavimo rizikos, o dalis, skirta padengti valdymo išlaidas, nėra nustatyta ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, suma, lygi 25 % su tokia veikla susijusių grynųjų administracinių išlaidų per paskutiniuosius finansinius metus;

d) jeigu draudimo įmonė prisiima riziką mirties atveju, 0,3 % rizikos kapitalo, apskaičiuoto pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą.

ê 2005/68/EB 60 straipsnio 10 dalis

28a straipsnis

Perdraudimo veikla užsiimančių draudimo įmonių mokumo atsarga

1. Kiekviena valstybė narė draudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra jos teritorijoje, dėl šių įmonių prisiimamų perdraudimo įsipareigojimų taiko Direktyvos 2005/68/EB 35–39 straipsnių nuostatas, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

a) surinktų perdraudimo įmokų suma 10 % viršija jų visą draudimo įmokų sumą;

b) surinktų perdraudimo įmokų suma viršija 50000000 EUR;

c) techninių atidėjinių dėl jų prisiimtų perdraudimo įsipareigojimų suma 10 % viršija jų visą techninių atidėjinių sumą.

2. Kiekviena valstybė narė šio straipsnio 1 dalyje minėtoms draudimo įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje, dėl jų prisiimamų perdraudimo įsipareigojimų gali nuspręsti taikyti Direktyvos 2005/68/EB 34 straipsnio nuostatas, jei tenkinama viena iš 1 dalyje išdėstytų sąlygų.

Tuo atveju atitinkama valstybė narė reikalauja, kad visas turtas, kuriuo draudimo įmonė dengia techninius atidėjinius atitinkančius jos prisiimtus perdraudimo įsipareigojimus, būtų skiriamas, valdomas ir tvarkomas atskirai nuo draudimo įmonės tiesioginės draudimo veiklos, nepaliekant jokios jo perkėlimo galimybės. Tokiu atveju ir tiek, kiek tai yra susiję su šių draudimo įmonių prisiimamais perdraudimo įsipareigojimais, šioms draudimo įmonėms nėra taikomi 22–26 straipsniai.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos atliktų antroje pastraipoje nustatytą turto atskyrimo patikrinimą.

ê 2002/83/EB

29 straipsnis

Garantinis fondas

1. Viena trečioji 28 straipsnyje nurodytos būtinosios mokumo atsargos sudaro garantinį fondą. Šį fondą sudaro 27 straipsnio 2, 3 dalyse išvardyti elementai ir, buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pritarus, 4 dalies c punkte išvardyti elementai.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 4 dalis

1. Viena trečioji 16a straipsnyje nurodytos būtinos mokumo atsargos sudaro garantinį fondą. Šį fondą sudaro 16 straipsnio 2, 3 dalyse išvardyti elementai ir, buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pritarus, 4 dalies c punkte išvardyti elementai.

ê 2002/83/EB

2. Garantinis fondas negali būti mažesnis kaip 3 milijonai eurų.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 4 dalis

2. Garantinis fondas negali būti mažesnis kaip 2 milijonai eurų. Tačiau, jeigu draudžiamos visos arba kai kurios rizikos, įtrauktos į priedo A dalies 10-15 grupes, fondas turi būti ne mažesnis kaip 3 milijonai eurų.

Kalbant apie savidraudos draugijas arba apie savidraudos tipo draugijas, bet kokia valstybė narė gali leisti minimalų garantinį fondą sumažinti viena ketvirtąja dalimi.

ê 2002/83/EB

Kalbant apie savidraudos draugijas arba apie savidraudos tipo draugijas bei tontinas, bet kuri valstybė narė gali leisti minimalų garantinį fondą sumažinti viena ketvirtąja dalimi.

ê 2005/68/EB 57 straipsnio 6 dalis

17b straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad, atsižvelgdama į visą savo veiklos apimtį, draudimo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje ir kuri užsiima perdraudimo veikla, pagal Direktyvos 2005/68/EB 40 straipsnį suformuotų minimalų garantinį fondą, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

a) surinktų perdraudimo įmokų suma 10 % viršija jos visą draudimo įmokų sumą;

b) surinktų perdraudimo įmokų suma viršija 50000000 EUR;

c) techninių atidėjinių dėl jos prisiimtų perdraudimo įsipareigojimų suma 10 % viršija jos visą techninių atidėjinių sumą.

2. Kiekviena valstybė narė šio straipsnio 1 dalyje minėtoms draudimo įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje, jų prisiimamiems perdraudimo įsipareigojimams gali nuspręsti taikyti Direktyvos 2005/68/EB 34 straipsnio nuostatas, jei tenkinama viena iš minėtoje 1 dalyje išdėstytų sąlygų.

Tuo atveju atitinkama valstybė narė reikalauja, kad visas turtas, kuriuo draudimo įmonė dengia techninius atidėjinius, atitinkančius jos prisiimtus perdraudimo įsipareigojimus, būtų skiriamas, valdomas ir tvarkomas atskirai nuo draudimo įmonės tiesioginės draudimo veiklos, nepaliekant jokios jo perkėlimo galimybės. Tokiu atveju ir tiek, kiek tai yra susiję su šių draudimo įmonių prisiimamais perdraudimo įsipareigojimais, šioms draudimo įmonėms Direktyvos 92/49/EEB[71] 20, 21 ir 22 straipsniai ir Direktyvos 88/357/EEB I priedas nėra taikomi.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos atliktų antroje pastraipoje nustatytą turto atskyrimo patikrinimą.

3. Jei vadovaudamasi Direktyvos 2005/68/EB 56 straipsnio c dalimi Komisija nusprendžia padidinti sumas, kuriomis remiantis skaičiuojama būtinoji mokumo atsarga, nustatyta tos direktyvos 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse, kiekviena valstybė narė šio straipsnio 1 dalyje minėtų draudimo įmonių prisiimamiems perdraudimo įsipareigojimams taiko tos direktyvos 35–39 straipsnių nuostatas.

ê 2002/83/EB

30 straipsnis

Garantinio fondo sumos patikslinimas

1. Nuo 2003 m. rugsėjo 20 d. 29 straipsnio 2 dalyje eurais nurodytos sumos bus patikslinamos kasmet, kad būtų atsižvelgta į Eurostato skelbiamo Europos vartotojų kainų indekso, apimančio visas valstybes nares, pokyčius.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 5 dalis

1. Nuo 2003 m. rugsėjo 20 d. 16a straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 17 straipsnio 2 dalyje eurais nurodytos sumos bus patikslinamos kasmet, tam kad būtų atsižvelgta į Eurostato skelbiamo Europos vartotojų kainų indekso, apimančio visas valstybes nares, pokyčius.

ê 2002/83/EB

Sumos tikslinamos automatiškai, bazinę sumą eurais padidinus procentiniu šio indekso pokyčiu per laikotarpį nuo 2002 m. kovo 20 d. iki patikslinimo datos, bei suapvalinant iki 100000 eurų.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 5 dalis

Sumos tikslinamos automatiškai, bazinę sumą eurais padidinus procentiniu šio indekso pokyčiu per laikotarpį nuo šios direktyvos įsigaliojimo iki patikslinimo datos, bei suapvalinant iki 100000 EUR.

ê 2002/83/EB

Jei procentinis pokytis nuo praėjusio tikslinimo yra mažesnis kaip 5 %, suma netikslinama.

ê 2002/13/EB 1 straipsnio 5 dalis

Jei procentinis pokytis nuo praėjusio tikslinimo yra mažesnis kaip 5 %, suma netikslinama.

2. Kasmet Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie patikslinimą ir 1 dalyje nurodytas patikslintas sumas.

ê 2002/83/EB

2. Komisija kiekvienais metais informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie patikslinimą ir 1 dalyje nurodytą patikslintą sumą.

ê 2002/83/EB

31 straipsnis

Turtas, nenaudojamas techniniams atidėjimams dengti

1. Valstybės narės nenustato jokių taisyklių, reglamentuojančių turto, kurio nereikia naudoti 20 straipsnyje nurodytiems techniniams atidėjimams padengti, pasirinkimo.

ê 92/49/EEB 26 straipsnis

1. Valstybės narės nenustato jokių taisyklių, reglamentuojančių turto, kurio nereikia naudoti 15 straipsnyje nurodytiems techniniams atidėjimams padengti, pasirinkimo.

ê 2002/83/EB

2. Atsižvelgiant į 20 straipsnio 3 dalį, 37 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis bei 39 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą, valstybės narės negali riboti laisvo disponavimo kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, priklausančiu leidimą turinčioms draudimo įmonėms.

ê 92/49/EEB 26 straipsnis

2. Atsižvelgdamos į 15 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių ir 22 straipsnio 1 dalies paskutinės pastraipos nuostatas, valstybės narės neriboja laisvo disponavimo kilnojamuoju arba nekilnojamuoju turtu, priklausančiu leidimą turinčioms draudimo įmonėms.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos nedraudžia valstybėms narėms, saugant apdraustojo interesus, imtis bet kokių priemonių, į kurias ji turi teisę įgyvendinti kaip atitinkamų draudimo įmonių savininkė, narė arba partnerė.

ê 2002/83/EB

3. 1 ir 2 dalys nedraudžia valstybei narei saugant apdraustųjų interesus imtis bet kokių priemonių, kurias ji turi teisę įgyvendinti kaip atitinkamų draudimo įmonių savininkė, narė arba partnerė.

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

5 VII SKYRIUS. DRAUDIMO √ IR PERDRAUDIMO ∏ ĮMONĖS, KURIOMS IŠKYLA SUNKUMŲ ARBA KURIOS NEATITINKA REIKALAVIMŲ

ê 2002/83/EB 37 straipsnis (pritaikytas)

Draudimo įmonės, kurioms iškyla sunkumų

ò naujas

134 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės blogėjančios finansinės padėties nustatymas ir pranešimas apie ją

Draudimo ir perdraudimo įmonės turi tinkamas procedūras, kurios suteikia joms galimybę nustatyti blogėjančią finansinę padėtį ir pranešti apie ją priežiūros institucijoms.

ê 2002/83/EB 37 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

√ 135 straipsnisTechninių atidėjinių reikalavimų nesilaikymas ∏

Jeigu draudimo √ ar perdraudimo ∏ įmonė nesilaiko 20 straipsnio VI skyriaus 2 skirsnio reikalavimų, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija √ priežiūros institucijos ∏ gali uždrausti jai laisvai disponuoti savo turtu, prieš tai pranešusios √ priimančiosios ∏ valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms apie savo ketinimusą. ð Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos nurodo, kokiam turtui turi būti taikomos tokios priemonės. ï

ò naujas

136 straipsnisMokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymas

1. Draudimo ir perdraudimo įmonės informuoja priežiūros instituciją iš karto, kai tik pastebi, kad nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, arba kai esama rizikos, kad to reikalavimo bus nesilaikoma per kitus tris mėnesius.

2. Pastebėjusi, kad nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė per du mėnesius pateikia priežiūros institucijai tvirtinti realistišką padėties atkūrimo planą.

3. Priežiūros institucija reikalauja atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės imtis reikiamų priemonių, kad per šešis mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, būtų atkurtas reikiamas tą reikalavimą atitinkantis tinkamų nuosavų lėšų lygis arba būtų sumažintas įmonės rizikos pobūdis siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

Prireikus priežiūros institucija gali trims mėnesiams pratęsti tą laikotarpį.

ê 2005/68/EB 42 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

2. Siekiant atkurti perdraudimo įmonės, kurios mokumo atsarga pasidarė mažesnė už 37, 38 ir 39 straipsniuose nustatytą minimumą, finansinę padėtį, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija reikalauja, kad jai būtų pateiktas tvirtinti patikimos finansinės padėties atkūrimo planas.

4. Išimtiniais atvejais, jeigu kompetentinga √ priežiūros ∏ institucija mano, kad perdraudimo √ atitinkamos ∏ įmonės finansinė padėtis ir toliau blogės, ji gali apriboti ar uždrausti laisvai disponuoti perdraudimo įmonės √ tos įmonės ∏ turtu. Ji √ Ta priežiūros institucija ∏ praneša kitų √ priimančiųjų ∏ valstybių narių, kurių teritorijose įmonė vykdo veiklą, √ priežiūros ∏ institucijoms apie visas priemones, kurių jiši ėmėsi., ir pastarosios, √ Tos institucijos ∏ jos √ buveinės valstybės narės priežiūros institucijos ∏ prašymu imasi tokių pačių priemonių. ð Buveinės valstybės narės priežiūros institucija nurodo, kokiam turtui turi būti taikomos tokios priemonės. ï

3. Jeigu mokumo atsarga pasidaro mažesnė už 40 straipsnyje nustatytą garantinį fondą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pareikalauja perdraudimo įmonės pateikti tvirtinti trumpalaikį finansinį planą.

ò naujas

137 straipsnisMinimalaus kapitalo reikalavimo nesilaikymas

1. Draudimo ir perdraudimo įmonės informuoja priežiūros instituciją iš karto, kai tik pastebi, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, arba kai esama rizikos, kad to reikalavimo bus nesilaikoma per kitus tris mėnesius.

2. Pastebėjusi, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, per vieną mėnesį atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė pateikia priežiūros institucijai tvirtinti realistišką trumpalaikį finansinį planą, kuriuo siekiama per tris mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta neatitiktis, atkurti bent tokį tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų lygį, kuris atitiktų minimalaus kapitalo reikalavimą, arba sumažinti įmonės rizikos pobūdį siekiant užtikrinti atitiktį minėtam reikalavimui.

ê 2002/83/EB 37 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

3. Ji √ Buveinės valstybės narės priežiūros institucija ∏ taip pat gali apriboti ar uždrausti laisvai disponuoti įmonės √ draudimo ar perdraudimo įmonės ∏ turtu. Ji apie taiatitinkamai praneša kitų √ priimančiųjų ∏ valstybių narių, kurių teritorijose draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms. ir pastarosios pirmosios √ Tos institucijos ∏ √ buveinės valstybės narės priežiūros institucijos ∏ prašymu imasi tokių pačių priemonių. ð Buveinės valstybės narės priežiūros institucija nurodo, kokiam turtui turi būti taikomos tokios priemonės. ï

ê 2002/83/EB 37 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

√ 138 straipsnisDraudimas laisvai disponuoti valstybės narės teritorijoje esančiu turtu ∏

5. Kiekviena valstybė narė √ Valstybės narės ∏ imasi būtinų priemonių, kad galėtų pagal savo nacionalinės teisės aktus uždrausti laisvai disponuoti turtu, esančiu jos √ jų ∏ teritorijoje, 1, 2 ir 3 dalyse 135, 136, 137 straipsniuose, 142 straipsnio 2 dalyje ð ir 240 straipsnio 1 dalyje ï numatytais atvejais draudimo įmonės buveinės valstybės narės, nurodančios turtą, kuriam turėtų būti taikomos šios priemonės, prašymu.

ê 2002/83/EB 37 straipsnis (pritaikytas)

√ 139 straipsnisPriežiūros institucijų įgaliojimai blogėjant finansinei padėčiai ∏

ê 2002/83/EB 37 straipsnis

4. Kompetentingos institucijos gali toliau imtis visų priemonių, reikalingų apsaugoti apdraustųjų interesus 1, 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais.

ò naujas

Nepaisant 136 ir 137 straipsnių, jei įmonės mokumo būklė ir toliau blogėja, priežiūros institucijos turi teisę imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų draudėjų interesus draudimo sutarčių arba įsipareigojimų pagal perdraudimo sutartis atvejais.

Šios priemonės turi atitikti atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo būklės pablogėjimo lygį ir trukmę.

ê 2002/83/EB 38 straipsnis ir 2005/68/EB 43 straipsnis

ð naujas

140 straipsnisPadėties atkūrimo planas ð ir finansinis planas ï

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus reikalauti, kad draudimo įmonės turėti finansinės padėties atkūrimo planą, jei kompetentingos institucijos mano, kad gali būti pažeistos draudėjų teisės.

Finansinės padėties atkūrimo plane nurodomi bent jau šie kitų trejų finansinių metų duomenys arba pateikiami įrodymai, patvirtinantys šiuos dalykus:

ò naujas

1. 136 straipsnio 2 dalyje nurodytame padėties atkūrimo plane ir 137 straipsnio 2 dalyje nurodytame finansiniame plane pateikiami bent šie duomenys ar įrodymai:

ê 2002/83/EB 38 straipsnis, 2002/13/EB 1 straipsnio 7 dalis ir 2005/68/EB 43 straipsnis

a) valdymo išlaidų sąmataą, visų pirma, einamųjų bendrųjų išlaidų ir komisinių sąmataą;

ê 2002/83/EB 38 straipsnis

b) planą, kuriame pateikiama išsami tiesioginės draudimo veiklos, prisiimto perdraudimo ir perduoto perdraudimo pajamų ir išlaidų sąmata;

ê 2002/83/EB 38 straipsnis, 2002/13/EB 1 straipsnio 7 dalis ir 2005/68/EB 43 straipsnis

ð naujas

c) numatomas balansas;

d) finansinių išteklių, kuriuos ketinama panaudoti ð techniniams atidėjiniams, ï rizikos prisiėmimo įsipareigojimams ð mokumo kapitalo reikalavimui ir minimalaus kapitalo reikalavimui ï padengti, ir mokumo atsargos sąmataą.;

ê 2002/83/EB 38 straipsnis, 2002/13/EB 1 straipsnio 7 dalis ir 2005/68/EB 43 straipsnio 2 dalies e punktas

e) bendrą perdraudimo politiką.

ê 2005/68/EB 60 straipsnio 11 dalis

4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai sumažinti 28 straipsnyje nustatytą perdraudimu pagrįstą mokumo atsargos sumažinimą, jeigu:

a) nuo praėjusių finansinių metų iš esmės pasikeitė perdraudimo sutarčių pobūdis ar kokybė;

b) perdraudimo sutarčių pagrindu rizika neperkeliama arba perkeliama ribotai.

ê 2002/83/EB 38 straipsnis ir 2005/68/EB 43 straipsnis

2. Jeigu draudėjų teisės gali būti pažeistos dėl blogėjančios įmonės finansinės padėties, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai įpareigoti draudimo įmones sudaryti didesnę būtinąją mokumo atsargą, užtikrinant, kad artimiausioje ateityje draudimo įmonė galėtų įvykdyti mokumo reikalavimus. Tokios didesnės būtinosios mokumo atsargos dydis nustatomas remiantis 1 dalyje minėtu finansinės padėties atkūrimo planu.

ê 2002/83/EB 38 straipsnis, 2002/13/EB 1 straipsnio 7 dalis ir 2005/68/EB 43 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

32. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms būtų suteikti įgaliojimai sumažinti visų ð nuosavų lėšų elementų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, ï elementų, galinčių sudaryti mokumo atsargą, vertę, ypač jeigu nuo praėjusių finansinių metų reikšmingai pasikeitė šių elementų rinkos vertė.

ê 2002/83/EB 38 straipsnis

4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai dėl perdraudimo sumažinti būtinąją mokumo atsargą, nustatytą pagal 28 straipsnį, jeigu:

ê 2002/83/EB 38 straipsnis ir 2005/68/EB 57 straipsnio 7 dalis

a) nuo praėjusių finansinių metų iš esmės pasikeitė perdraudimo sutarčių pobūdis ar kokybė;

ê 2005/68/EB 57 straipsnio 7 dalis

b) perdraudimo sutarčių pagrindu rizika neperkeliama arba perkeliama ribotai.

ê 2005/68/EB 43 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

63. Jei kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos yra pareikalavusios iš perdraudimo įmonės ð 136 straipsnio 2 dalyje nurodyto padėties atkūrimo plano arba 137 straipsnio 2 dalyje nurodyto finansinio plano ï finansinės padėties atkūrimo plano pagal šio straipsnio 1 dalį, jos neišduoda pažymos pagal 18 39 straipsnį, jeigu, jų nuomone, √ kyla pavojus, kad bus pažeistos draudėjų teisės, arba nevykdomi perdraudimo ∏ įmonės √ sutartiniai ∏ įsipareigojimaims pagal perdraudimo sutartis gali kilti grėsmė, kaip apibrėžta minėtoje 1 dalyje.

ò naujas

141 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, išsamiau nustatančias 136 straipsnio 2 dalyje nurodyto padėties atkūrimo plano ir 137 straipsnio 2 dalyje nurodyto finansinio plano reikalavimus.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ê 73/239/EEB

21 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė turi suteikti galimybę draudimo įmonei perduoti visą savo draudimo liudijimų (polisų) portfelį arba jo dalį, jeigu teisių perėmėjas turi reikalingą mokumo atsargą, prieš tai tinkamai parengus perdavimo dokumentus.

Atitinkamos priežiūros institucijos, prieš patvirtindamos tokį perdavimą, konsultuojasi tarpusavyje.

2. Kompetentingos priežiūros institucijos patvirtintas perdavimas tiesiogiai paveikia atitinkamus draudėjus arba apdraustuosius.

ê 2002/83/EB 39 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

142 straipsnis

Leidimo panaikinimas

1. √ Draudimo ar perdraudimo įmonei ∏ lLeidimą išdavusi buveinės valstybės narės kompetentinga √ priežiūros ∏ institucija gali jį panaikinti ð jį panaikina ï , jeigu draudimo įmonė √ šiais atvejais ∏:

ê 2002/83/EB 39 straipsnis, 92/49/EEB 14 straipsnis ir 2005/68/EB 44 straipsnis (pritaikytas)

a) √ atitinkama įmonė ∏ nepasinaudoja leidimu per 12 mėnesių, aiškiai jo atsisako ar nevykdo veiklos daugiau kaip 6 mėnesius, nebent minėta valstybė narė būtų priėmusi nuostatą, kad tokiais atvejais leidimas savaime nustoja galioti;

b) √ atitinkama įmonė ∏ nebeatitinka draudimo veiklos vykdymo √ leidimo išdavimo ∏ sąlygų;

ò naujas

c) įmonė nesilaiko minimalaus kapitalo reikalavimo, ir priežiūros institucija mano, kad pateiktas finansinis planas yra aiškiai netinkamas, arba minėta įmonė neįvykdo patvirtinto plano per tris mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo;

ê 2002/83/EB 39 straipsnis

c) nesugebėjo per nustatytą laiką imtis 37 straipsnyje nurodytame atkūrimo arba finansiniame plane numatytų priemonių;

ê 2002/83/EB 39 straipsnis, 92/49/EEB 14 straipsnis ir 2005/68/EB 44 straipsnis (pritaikytas)

d) √ atitinkama įmonė ∏ rimtai pažeidžia savo įsipareigojimus pagal jai taikomus teisės aktus.

ê 92/49/EEB 14 straipsnis (pritaikytas)

2. Jeigu leidimas yra panaikinamas arba nustoja galioti, buveinės valstybės narės kompetentinga √ priežiūros ∏ institucija apie tai praneša kitų valstybių narių kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms ir jos √ tos institucijos ∏ imasi reikiamų priemonių, kurios neleistų šiai √ draudimo ar perdraudimo ∏ įmonei imtis naujos veiklos jų teritorijose remiantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas.

Buveinės valstybės narės kompetentinga √ priežiūros ∏ institucija kartu su pastarosiomis institucijomis imasi visų reikalingų priemonių, kad apsaugotų apdraustųjųojo interesus, ir visų pirma apriboja galimybę laisvai disponuoti draudimo įmonės turtu pagal 138 straipsnį20 straipsnio 1 dalį, 2 dalies antrąją pastraipą arba 3 dalies antrąją pastraipą.

23. Bet kokiames sprendimeas panaikinti leidimą turi būti aiškiai motyvuotas √ išsamiai nurodytos priežastys, ∏ ir apie šį sprendimą pranešama atitinkamai draudimo √ ar perdraudimo ∏ įmonei.

ê 2002/83/EB 40 straipsnis (pritaikytas)

IV ANTRAŠTINĖ DALIS VIII SKYRIUS. NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ĮSISTEIGIMO TEISĖE IR LAISVĖE TEIKTI PASLAUGAS

√ 1 SKIRSNIS. DRAUDIMO įMONIų STEIGIMAS ∏

143 straipsnisFilialų steigimo sąlygos

1. √ Valstybės narės užtikrina, kad ∏ dDraudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, praneša √ praneštų ∏ apie tai buveinės valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms.

ê 88/357/EEB 3 straipsnis (pritaikytas)

Pirmojoje direktyvoje ir šioje direktyvoje Bbet kuri draudimo įmonė, nuolat esanti valstybės narės teritorijoje, yra traktuojama kaip draudimo įmonės atstovybė arba filialas net ir tuo atveju, jeigu ji nėra atstovybė arba filialas, o yra tik biuras, kuriam vadovauja draudimo įmonės personalas arba nepriklausomas asmuo, turintis, kaip ir atstovybė, ilgalaikius įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei.

ê 92/49/EEB 32 straipsnis

2. Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena draudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu pateiktų šią informaciją:

ê 2002/83/EB 40 straipsnis ir 92/49/EEB 32 straipsnis

ð naujas

a) valstybės narės, kurios teritorijoje ji ketina steigti filialą, pavadinimą;

b) veiklos planą , inter alia , nurodydama ð bent ï numatomos veiklos rūšis ir filialo struktūrą;

ê 2002/83/EB 40 straipsnis (pritaikytas)

dc) filialo įgaliotojo atstovo vardą ir pavardę √ asmens ∏, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų draudimo įmonės vardu prisiimti įsipareigojimus trečiosioms šalims ir atstovauti draudimo įmonei filialo valstybės institucijose ir teismuose, vardas ir pavardė. √ draudimo įmonės vardu arba, ∏ Kalbant apie Lloyd's √ atveju ∏, jeigu filialo valstybėje iškelta byla dėl draudimo įsipareigojimų, apdraustiesiems negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei iškėlus bylą tradicinei draudimo įmonei. Todėl įgaliotajam atstovui turi būti suteikti pakankami įgaliojimai, kad būtų galima jam iškelti bylą ir kad jis galėtų įpareigoti atitinkamiemsus Lloyd's draudikamsus vykdyti teismo sprendimus √ , taip pat atstovauti jai arba jiems priimančiosios valstybės narės valdžios institucijose ir teismuose (toliau – įgaliotasis atstovas); ∏.

ê 2002/83/EB 40 straipsnis ir 92/49/EEB 32 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

cd) filialo adresą Ö priimančiojoje Õ valstybėje narėje, kuriuo galima gauti ir kuriuo galima įteikti dokumentus, susitarus, kad tai yra vienintelis adresas, kuriuo ð įskaitant ï visus pranešimus įgaliotajam atstovui siunčiami visi pranešimai;

ê 92/49/EEB 32 straipsnis (pritaikytas)

filialo įgaliotojo atstovo, kuriam suteikti pakankami įgaliojimus, kad jis galėtų draudimo įmonės vardu prisiimti įsipareigojimus trečiosioms šalims bei atstovauti draudimo įmonei valstybės narės, kurioje yra filialas, institucijose ir teismuose, vardą ir pavardę. kKalbant apie Lloyd's , jeigu √ priimančiojoje ∏ valstybėje narėje, kurioje yra filialas, iškelta byla dėl draudimo įsipareigojimų, apdraustiesiems negali būti taikoma mažiau palanki tvarka, nei iškėlus bylą tradicinei draudimo bendrovei. Todėl įgaliotajam atstovui turi būti suteikti pakankami įgaliojimai, kad būtų galima jam iškelti bylą ir kad jis galėtų įpareigoti atitinkamus Lloyd's draudikus vykdyti teismo sprendimus.

3. Jeigu √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonė numato, kad jos filialas draus rizikas, įtraukas į I priedo A dalies 10 grupępunktą, išskyrus vežėjo atsakomybę, ji turi pateikti deklaraciją, kad ji yra √ priimančiosios ∏ valstybės narės, kurioje yra filialas, nacionalinio draudikų biuro ir nacionalinio garantinio fondo narė.

ê 92/49/EEB 32 straipsnis (pritaikytas)

64. Jeigu draudimo įmonė nori padaryti kokius nors duomenų, pateiktų pagal šio straipsnio 2 dalies b, c ar d punktus, pakeitimus, ji turi ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį apie tai raštu pranešti buveinės valstybės narės ir valstybės narės, kurioje √ yra tas filialas, ∏ ketinama steigti filialą, kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms, kad pastarosios galėtų atlikti savo atitinkamas funkcijas pagal Ö 144 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 3 dalies pirmą pastraipą Õ šio straipsnio 3 ir 4 dalis.

ê 2002/83/EB 40 straipsnis

144 straipsnisInformacijos teikimas

ê 92/49/EEB 32 straipsnis ir 2002/83/EB 40 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

31. Jeigu buveinės valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos neturi priežasčių abejoti dėl draudimo įmonės administracinės struktūros ð valdymo sistemos ï tinkamumo arba jos finansinės padėties, direktorių, valdytojų, arba įgaliotojo asmens tinkamumo geros reputacijos ir profesinės kvalifikacijos ar patyrimo, jos, atsižvelgdamos į planuojamą įmonės veiklą ir gavusios visus 2 143 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, per tris mėnesius pateikia šią informaciją √ priimančiosios ∏ valstybės narės, kurioje ketinama steigti filialą, kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms ir informuoja apie tai atitinkamą draudimo įmonę.

Buveinės valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos taip pat patvirtina, kad draudimo įmonė turi minimalią mokumo atsargą ð laikosi mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo ï, apskaičiuotųą pagal 16 ð 100 ï ir 17 ð 127 ï straipsnius.

2. Jei buveinės valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos atsisako perduoti √ priimančiosios ∏ valstybės narės, kurioje ketinama steigti filialą, kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms šio straipsnio 2 dalyje 143 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, jos turi pranešti atitinkamai draudimo įmonei apie tokio atsisakymo priežastis per tris mėnesius nuo tada, kai gauna šią informaciją.

Dėl atsisakymo perduoti informaciją arba atsako nebuvimo galima kreiptis į teismą buveinės valstybėje narėje.

43. Prieš draudimo įmonės filialui pradedant veiklą, filialo √ priimančiosios ∏ valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos √ , kai taikoma, ∏ per du mėnesius po to, kai gavo 13 dalyje nurodytą informaciją, prireikus praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms apie sąlygas, kuriomis visuotinės gerovės interesais ta veikla turėtų būti vykdoma filialo √ priimančiojoje ∏ valstybėje narėje. ð Buveinės valstybės narės priežiūros institucija šią informaciją praneša susijusiai draudimo įmonei. ï

ê 2002/83/EB 40 straipsnis ir 92/49/EEB 32 straipsnis (pritaikytas)

5. Gavus informaciją iš √ Draudimo įmonė gali steigti filialą ir pradėti veiklą tą dieną, kai ∏ filialo √ buveinės ∏ valstybės narės kompetentingų institucijų √ priežiūros institucija ∏ √ gauna tokią informaciją, ∏ arba iš jų negavus jokios informacijos, pasibaigus pirmoje pastraipojeper 4 dalyje nurodytamą laikotarpiuiį gali būti įsteigtas filialas ir pradėta veikla.

ê 2002/83/EB 41 straipsnis ir 92/49/EEB 34 straipsnis (pritaikytas)

2 SKIRSNIS. √ DRAUDIMO įMONIų ∏ LAISVė TEIKTI PASLAUGAS:

√ 1 POSKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS ∏

145 straipsnisIišankstinis pranešimas buveinės valstybei narei

Bet kuri draudimo įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti veiklą vienoje ar daugiau valstybių narių naudodamasi laisve teikti paslaugas, pirmiausia apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms, nurodydama √ draudžiamos rizikos arba ∏ įsipareigojimų, kuriuos ji ketina prisiimti, pobūdį.

ê 2002/83/EB 42 straipsnis ir 92/49/EEB 35 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

146 straipsnis Laisvė teikti paslaugas: Bbuveinės valstybės narės pranešimas

1. Per vieną mėnesį po to, kai gavo 41145 straipsnyje numatytą pranešimą, buveinės valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos pateikia √ toliau nurodytą informaciją ∏ valstybei narei ar valstybėms narėms, kurių teritorijoje √ teritorijose ∏ draudimo įmonė ketina vykdyti veiklą √ pasinaudodama ∏ laisveės teikti paslaugas pagrindu:

a) pažymą, patvirtinančią, kad draudimo įmonė ð laikosi mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo ï turi minimalią mokumo atsargą, apskaičiuotųą pagal 28 ir 29 ð 100 ir 127 ï straipsnius;

b) informaciją apie draudimo grupes, kurias drausti ši √ draudimo ∏ įmonė yra gavusi leidimą;

c) informaciją apie √ įsipareigojimų arba ∏ rizikų, kurias ši √ draudimo ∏ įmonė ketina drausti √ priimančiojoje ∏ valstybėje narėje, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, pobūdį.

Tuo pat metu jos √ buveinės valstybės narės priežiūros institucijos ∏ apie √ tos informacijos pateikimą ∏ tai informuoja atitinkamą draudimo įmonę.

ê 92/49/EEB 35 straipsnis (pritaikytas)

2. Kiekviena valstybė narė √ Valstybės narės ∏, kuriųos teritorijosje √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonė, remdamasi laisve teikti paslaugas, ketina drausti rizikas, įtrauktas į Direktyvos 73/239/EEB I priedo A dalies 10 grupępunktą, išskyrus vežėjo atsakomybę, gali pareikalauti, kad ši √ draudimo ∏ įmonė √ pateiktų ∏ :

a) praneštų šios direktyvos 12a 18 straipsnio 4 dalyje 1 dalies h punkte nurodyto atstovo vardą, pavardę ir adresą,

b) pateiktų deklaraciją, kad draudimo įmonė √ ji ∏ yra √ priimančiosios ∏ valstybės narės, kurioje teikiamos paslaugos, nacionalinio draudikų biuro ir nacionalinio garantinio fondo narė.

23. Jeigu buveinės valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos per nustatytą laikotarpį nepateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos per √ toje dalyje ∏ nustatytą laikotarpį, jos per tą patį laikotarpį turi nurodyti draudimo įmonei tokio atsisakymo priežastis.

Dėl atsisakymo perduoti informaciją √ arba atsako nebuvimo ∏ galima kreiptis į teismą buveinės valstybėje narėje.

34. Draudimo įmonė gali pradėti veiklą patvirtintą dieną √ nuo tos dienos ∏ , kurią ji informuojama apie 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą.

ê 2002/83/EB 43 straipsnis ir 92/49/EEB 36 straipsnis (pritaikytas)

147 straipsnis Laisvė teikti paslaugas: √ Rizikos arba ∏ įsipareigojimų pobūdžio pokyčiai

Bet kuriam 41 145 straipsnyje nurodytos informacijos pakeitimui, kurį draudimo įmonė ketina padaryti, taikoma 41 145 ir 42 146 straipsniuose nustatyta tvarka.

ê 90/618/EEB 6 straipsnis (pritaikytas)

√ 2 POSKIRSNIS. TRANSPORTO PRIEMONIų VALDYTOJų CIVILINė ATSAKOMYBė ∏

148 straipsnis √ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ∏

1. Šis straipsnis taikomas tais atvejais, jJeigu √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonė per savo įstaigą, esančią √ , esanti vienoje ∏ valstybėje narėje, draudžia Direktyvos 73/239/EEB I priedo A dalies 10 draudimo grupėje nurodytą riziką, išskyrus vežėjo civilinę atsakomybę, kitoje valstybėje narėje.,

2. √ priimančioji ∏ Vvalstybė narė, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, pareikalauja, kad √ ta ∏ draudimo įmonė taptų šios valstybės narės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio fondo nare ir dalyvautų jų finansavimo procese.

2. Tačiau nereikalaujama, kad draudimo įmonė mokėtų įnašus arba įmokas valstybės narės, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, biurui arba fondui dėl √ 1 dalyje nurodytus finansinius įnašus reikia mokėti tik draudžiant ∏ √ su paslaugų teikimu susijusią ∏ rizikąos, kurios draudimas yra susijęs su draudimo paslaugų teikimu, išskyrus įmokas arba įnašus, kurie apskaičiuojami tuo pačiu pagrindu kaip įmokos ir įnašai, kuriuos moka draudimo įmonės, draudžiančios √ priskiriamą I priedo A dalies ∏ 10 draudimo grupeiės riziką (išskyrus vežėjo civilinę atsakomybę). √ Šis įnašas apskaičiuojamas taip pat, kaip ir ne gyvybės draudimo įmonėms, kurios draudžia tokią riziką ∏ per savo padalinįįstaigą, esantįčią minėtoje valstybėje narėje,.

√ Įnašas skaičiuojamas atsižvelgiant į ∏ nurodant jos √ draudimo įmonės ∏ pajamas, gautas šioje √ priimančiojoje ∏ valstybėje narėje iš draudimo įmokų vykdant šios draudimo grupės veiklą, arba nurodant ten draudžiamų šiai grupei priskiriamos rizikos atvejų skaičių.

3. Ši direktyva netrukdo pareikalauti, √ Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, ∏ kad draudimo paslaugas teikianti įmonė laikytųsi √ tos ∏ valstybės narės, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, nustatytų padidintos rizikos draudimo taisyklių, jeigu šios taisyklės taikomos minėtoje valstybėje narėje įsteigtoms √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonėms.

149 straipsnis √ Pretenzijas pateikusių asmenų nediskriminavimas ∏

4. √ Priimančioji ∏ vValstybė narė, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, reikalauja √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonės užtikrinti, kad pretenzijas dėl jos teritorijoje įvykusių draudžiamųjųdraudiminių įvykių pateikę asmenys neatsidurtų mažiau palankioje padėtyje dėl to, kad draudimo įmonė vykdo I priedo A dalies 10 draudimo grupės veiklą, išskyrus vežėjo civilinės atsakomybės draudimą, teikdama paslaugas, bet neįsisteigdama √ filialo toje ∏ valstybėje narėje.

150 straipsnis√ Atstovas ∏

1. Siekdama šio tikslo √ 149 straipsnyje nurodyto tikslo ∏, √ priimančioji ∏ valstybė narė, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, reikalauja √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonės paskirti savo atstovą, kuris nuolatos būtų šios valstybės narės teritorijoje arba būtų joje įsisteigęs, kad rinktų visą reikalingą informaciją, susijusią su pretenzijomis, ir turėtų pakankamus įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei visais klausimais, susijusiais su nukentėjusiais asmenimis, galinčiais pateikti pretenzijų, įskaitant įgaliojimus atlyginti žalą pagal pretenzijas, taip pat atstovauti draudimo įmonei arba prireikus pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama tos valstybės narės teismuose ir institucijose su šiomis pretenzijomis susijusiais klausimais.

Minėtas atstovas taip pat gali būti įpareigojamas atstovauti √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonei √ priimančiosios ∏ valstybės narės, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, kompetentingose √ priežiūros ∏ institucijose, kai tikrinami motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai (polisai) ir jų galiojimas.

2. √ Priimančioji ∏ vValstybė narė, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, negali reikalauti, kad paskirtas asmuo √ atstovas ∏ jį įgaliojusios √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonės vardu vykdytų kitą, negu nurodyta 1 dalyjeantroje ir trečioje pastraipoje, veiklą.

3. Atstovo paskyrimas nereiškia, kad atidaromas filialas arba atstovybė pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, 143 straipsnį be to, minėtas atstovas nėra draudimo įstaiga, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio c punkte.

ê 2000/26/EB 9 straipsnis (pritaikytas)

4. Jeigu Ddraudimo įmonė nepaskiria atstovo, √ gavusi buveinės ∏ valstybės narės √ pritarimą, ∏ gali patvirtinti √ paskirti ∏ atstovą žalų sureguliavimo reikalams, paskirtą √ nurodytą ∏ pagal Europos Parlamento ir Tarybos dDirektyvos 2000/26/EB[72] 4 straipsnyjeį, kuris imasi √ kuris imtųsi ∏ vykdyti pagal šią straipsnio 1 dalyje √ nurodytas ∏ dalį paskirto atstovo funkcijas.

ê 2002/83/EB 44 straipsnis (pritaikytas)

√ 3 SKIRSNIS. PRIIMANčIOSIOS VALSTYBėS NARėS PRIEžIūROS INSTITUCIJų įGALIOJIMAI ∏

√ 1 POSKIRSNIS. DRAUDIMAS ∏

151 straipsnisKalba

Filialo √ Priimančiosios ∏ valstybės narės arba paslaugų teikimo valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos gali reikalauti, kad informacijąa, kurios pagal šią Direktyvą jos gali prašyti apie draudimo įmonių veiklą, vykdomą tos valstybės teritorijoje, būtų pateikiama √ pateikti ∏ tos valstybės oficialiąja kalba arba kalbomis.

ê 92/49/EEB 39 straipsnis (pritaikytas)

152 straipsnis√ Išankstinis pranešimas ir išankstinis patvirtinimas ∏

2.1 √ Priimančioji ∏ vValstybė narė, kurioje yra filialas arba kurioje teikiamos paslaugos, nepriima nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad būtų iš anksto patvirtintos bendrosios ir specialiosios draudimo liudijimopoliso sąlygos, draudimo įmokų tarifai √ (arba, gyvybės draudimo atveju, įmokų tarifų ir techninių atidėjinių skaičiavimo techninis pagrindas), ∏ arba dokumentų formos ir visi kiti spausdinti dokumentai, kuriuos draudimo įmonė ketina naudoti sudarydama sandorius su draudėjais, arba kad būtų sistemingai informuojama apie pirmiau išvardytus dalykus.

2. Ji √ Priimančioji valstybė narė ∏ tik gali reikalauti, kad √ draudimo ∏ įmonė, kuri remdamasi įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas ketina užsiimti draudimo veikla jos teritorijoje, nesistemingai informuotų apie šias draudimo liudijimopoliso sąlygas ir kitus dokumentus, kad būtų galima patikrinti, ar šios sąlygos atitinka draudimo sutartis reglamentuojančias nacionalines nuostatas, tačiau šis reikalavimas negali būti draudimo įmonės veiklos išankstinė sąlyga.

3. √ Priimančioji ∏ vValstybė narė, kurioje yra filialas arba kurioje teikiamos paslaugos, negali reikalauti, kad būtų iš anksto pranešama apie numatomą draudimo įmokų tarifų padidinimą arba kad toks numatomas įmokų tarifų padidinimas būtų iš anksto patvirtintas, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su bendrosiomis kainų kontrolės sistemomis.

ê 2002/83/EB 46 straipsnis (pritaikytas)

è1 2005/1/EB 8 straipsnio 1 dalis

ð naujas

153 straipsnisTeisinių nuostatų neatitinkančios draudimo įmonės

21. Jeigu valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos nustato, kad draudimo įmonė, jos teritorijoje turinti filialą arba vykdanti draudimo veiklą naudodamasi laisve teikti paslaugas, nesilaiko jai toje valstybėje √ narėje ∏ taikomų teisinių nuostatų, jos reikalauja, kad atitinkama draudimo įmonė ištaisytų netinkamą padėtį.

32. Jeigu ši √ atitinkama ∏ draudimo įmonė nesiima reikalingų veiksmų, atitinkamos valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos informuoja buveinės valstybės narės kompetentingas √ priežiūros ∏ institucijas.

Pastarosios √ Buveinės valstybės narės ∏ √ priežiūros ∏ institucijos kuo greičiau imasi visų tinkamų priemonių užtikrintiant, kad atitinkama draudimo įmonė ištaisytų netinkamą padėtį.

Apie tokių priemonių pobūdį turėtų būti pranešta atitinkamos √ Buveinės ∏ valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms √ praneša priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms apie priemones, kurių imtasi ∏.

43. Jeigu nepaisant priemonių, kurių imasi buveinės valstybė narė, arba dėl to, kad tokios priemonės buvo nepakankamai veiksmingos arba neprieinamos toje valstybėje, draudimo įmonė toliau pažeidinėja minėtoje √ priimančiojoje ∏ valstybėje narėje galiojančias teisines nuostatas, √ arba jeigu šios priemonės pasirodo netinkamos, ∏ pastaroji √ priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos ∏ gali, pranešusios buveinės valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms, imtis deramų priemonių užkirsti kelią tolesniems pažeidimams arba bausti už juos, be kita ko, kiek tai būtina, nebeleidžiant tai draudimo įmonei sudaryti naujų draudimo sutarčių jos √ priimančiosios valstybės narės ∏ teritorijoje.

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose būtų galima įteikti teisinius dokumentus dėl tokių priemonių taikymo draudimo įmonėms.

54. 21, 32 ir 43 dalių nuostatos neturi įtakos minėtų valstybių narių ypatingiems įgaliojimams imtis tinkamų √ skubių ∏ priemonių siekiant užkirsti kelią padarytiems pažeidimams jų teritorijose arba bausti už juos. Tokioms priemonėms √ Šiems įgaliojimams ∏ priskiriama ir galimybė nebeleisti draudimo įmonėms sudaryti naujų draudimo sutarčių jų teritorijose.

65. 21, 32 ir 43 dalys neturi įtakos valstybių narių įgaliojimams bausti už jų teritorijose padarytus pažeidimus.

76. Jeigu pažeidimą padariusi draudimo įmonė turi padalinį √ filialą ∏ arba turto atitinkamoje valstybėje narėje, pastarosios kompetentingos √ tos valstybės narės priežiūros ∏ institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės, tokiam padaliniui √ filialui ∏ ar turtui gali taikyti √ nacionalines ∏ administracines nuobaudas ð sankcijas ï , nustatytas už tokį pažeidimą.

87. Bet kuri priemonė, taikoma pagal 32–76 dalis, susijusi su nuobaudomis ð sankcijomis ï ar draudimo įmonės veiklos apribojimais, turi būti tinkamai motyvuota ir apie ją turi būti pranešta atitinkamai draudimo įmonei.

18. Visos draudimo įmonės, vykdančios draudimo veiklą įsisteigimo teisės arba laisvės teikti paslaugas pagrindu, √ Draudimo įmonės ∏ pateikia filialo valstybės narės ir (arba) paslaugų teikimo √ priimančiosios ∏ valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms ð jų prašymu ï pateikia visus prašomus iš jos Ö jų Õ dokumentus 1–7 dalyse šiame straipsnyje nurodytu tikslu, jeigu tokius pačius dokumentus privalo pateikti ir draudimo įmonės, kurių pagrindinės buveinės yra tose Ö toje Õ valstybėjese narėjese.

9. √ Valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie atsisakymo atvejų pagal 144 ir 146 straipsnius arba atvejų, kai buvo imtasi priemonių pagal 4 dalį, skaičių ir rūšis. ∏

Kas dveji metai √ Remdamasi šia informacija, kas dvejus metus ∏ è1 Komisija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetą. ç kurioje nurodomas atvejų, kai buvo atsisakyta išduoti leidimą pagal 40 arba 42 straipsnį arba buvo imtasi priemonių pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, skaičius ir pobūdis kiekvienoje valstybėje narėje. Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, teikdamos jai tokiai ataskaitai parengti būtiną informaciją.

ê 2002/83/EB 47 straipsnis (pritaikytas)

154 straipsnisReklama

Niekas šioje direktyvoje netrukdo Ddraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra kitose valstybėse narėse, √ gali ∏ reklamuoti savo draudimo paslaugasų visomis filialo valstybėje narėje arba paslaugų teikimo √ priimančiojoje ∏ valstybėje narėje prieinamomis ryšių priemonėmis, laikantis tokios reklamos formą ir turinį reglamentuojančių taisyklių, nustatytų visuotinės gerovės interesais.

ê 2002/83/EB 50 straipsnis (pritaikytas)

155 straipsnisDraudimo įmokoms taikomi mokesčiai

1. Nepažeidžiant jokio vėlesnio derinimo, kiekvienos draudimo sutarties nustatytos draudimo įmokos yra apmokestinamos tik netiesioginiais ir parafiskaliniais mokesčiais, taikomais valstybėje narėje, √ kurioje yra draudimo rizika arba ∏ kurioje prisiimtas įsipareigojimas.,

ê 92/49/EEB 46 straipsnis (pritaikytas)

Taikant išlygas Direktyvos 88/357/EEB 2 straipsnio d punkto pirmajai įtraukai ir Ttaikant šią straipsnio dalį pirmą pastraipą, kilnojamasis turtas, esantis pastate, kuris yra valstybės narės teritorijoje, išskyrus komercinio tranzito krovinius, laikomas toje valstybėje esančia draudimo rizika net ir tuo atveju, kai pastatas ir jame esantis turtas nėra apdrausti tuo pačiu draudimo liudijimupolisu.

ê 2002/83/EB 50 straipsnis (pritaikytas)

o Ispanijoje – √ draudimo sutartis taip pat apmokestinama ∏ pridėtiniais mokesčiais, teisėtai nustatytais „Consorcio de Compesación de Seguros“ naudai, kad ji galėtų atlikti savo funkcijas, susijusias su nuostolių, patirtų dėl nenumatytų įvykių šioje valstybėje narėje, kompensavimu.

2. Draudimo sutarčiai pagal 32176–182 ir 184–187 straipsniusį galiojanti teisė neturi įtakos taikomai fiskalinei tvarkai.

3. Iki tolesnio suderinimo Kkiekviena valstybė narė toms draudimo įmonėms, √ kurios draudžia riziką arba ∏ kurios yra prisiėmusios įsipareigojimų jų teritorijose, taiko savo nacionalines nuostatas dėl netiesioginių mokesčių ir parafiskalinių mokesčių, mokėtinų pagal 1 dalies nuostatas, surinkimo.

ê 2005/68/EB 47 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

√ 2 POSKIRSNIS. PERDRAUDIMAS ∏

156 straipsnisTeisinių nuostatų neatitinkančios perdraudimo įmonės

1. Jeigu priimančios valstybės narės √ priežiūros ∏ kompetentingos institucijos nustato, kad perdraudimo įmonė, jos teritorijoje turinti filialą arba vykdanti perdraudimo veiklą naudodamasi laisve teikti paslaugas, nesilaiko jai toje valstybėje √ narėje ∏ taikomų teisinių nuostatų, jos reikalauja, kad atitinkama perdraudimo įmonė ištaisytų netinkamą padėtį. Tuo pat metu jos perduoda šią informaciją buveinės valstybės narės kompetentingai √ priežiūros ∏ institucijai.

2. Jeigu nepaisant priemonių, kurių imasi buveinės valstybė narė, arba dėl to, kad tokios priemonės buvo nepakankamai veiksmingos, perdraudimo įmonė toliau pažeidinėja priimančiojoje valstybėje narėje galiojančias teisines nuostatas, √ arba jeigu šios priemonės pasirodo netinkamos, ∏ pastaroji √ priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos ∏ gali, pranešusios buveinės valstybės narės kompetentingai √ priežiūros ∏ institucijai, imtis deramų priemonių užkirsti kelią tolesniems pažeidimams arba bausti už juos, be kita ko, kiek tai būtina, nebeleidžiant tai perdraudimo įmonei sudaryti naujų perdraudimo sutarčių jos √ priimančiosios valstybės narės ∏ teritorijoje.

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose būtų galima įteikti teisinius dokumentus dėl tokių priemonių taikymo perdraudimo įmonėms.

23. Bet kuri priemonė, priimta pagal 1 ir 2 dalisį, susijusi su nuobaudomis ð sankcijomis ï ar perdraudimo įmonės veiklos apribojimais, turi būti tinkamai motyvuota ir apie ją turi būti pranešta atitinkamai perdraudimo įmonei.

ê 2002/83/EB 49 straipsnis (pritaikytas)

√ 4 SKIRSNIS. STATISTINė INFORMACIJA ∏

157 straipsnisStatistinė informacija apie tarptautinę veiklą

ê 92/49/EEB 44 straipsnis (pritaikytas)

2. Kiekviena draudimo įmonė informuoja savo buveinės valstybės narės kompetentingas √ priežiūros ∏ institucijas atskirai apie sandorius, sudarytus remiantis įsisteigimo teise, ir sandorius, sudarytus remiantis laisve teikti paslaugas, taip pat apie draudimo įmokų bei išmokų sumas ir komisinius, neatskaičius perdraudimų, pagal valstybes nares √ toliau nurodyta tvarka: ∏

√ a) ne gyvybės draudimo atveju – ∏ pagal draudimo grupes, √ kaip nurodyta I priedo B dalyje; ∏

√ b) gyvybės draudimo atveju – pagal I–IX grupes, kaip nurodyta II priede. ∏

o Kkalbant apie Direktyvos 73/239/EEB I priedo A dalies 10 draudimo grupę, išskyrus vežėjo atsakomybę, √ atitinkama įmonė taip pat informuoja tą priežiūros instituciją ∏ ir apie draudimo išmokų dažnumą bei jųsu jomis susijusių išlaidų vidurkį.

Buveinės valstybės narės kompetentinga √ priežiūros ∏ institucija per atitinkamą laikotarpį pateikia šią √ pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą ∏ informaciją suvestine forma kiekvienos atitinkamos valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms, paprašiusioms šios informacijos.

ê 2002/83/EB 48 straipsnis (pritaikytas)

√ 5 SKIRSNIS. FILIALų SUTARčIų VERTINIMAS ATLIEKANT LIKVIDAVIMO PROCEDūRAS ∏

158 straipsnis√ Draudimo įmonių ∏ lLikvidavimas

Jeigu √ Kai ∏ draudimo įmonė likviduojama, įsipareigojimai, kylantys dėl draudimo sutarčių, sudarytų filialo arba pagal laisvęės teikti paslaugas pagrindu, vykdomi taip pat, kaip ir įsipareigojimai, kylantys dėl kitų tos draudimo įmonės draudimo sutarčių, nepriklausomai nuo apdraustųjų √ asmenų ∏ gyvybės draudimu ir naudos gavėjų pilietybės.

ê 2005/68/EB 48 straipsnis (pritaikytas)

159 straipsnis√ Perdraudimo įmonių ∏ lLikvidavimas

Jeigu √ Kai ∏ perdraudimo įmonė likviduojama, įsipareigojimai, kylantys dėl perdraustų sutarčių, sudarytų filialo arba pagal laisvę teikti paslaugas, vykdomi taip pat, kaip ir įsipareigojimai, kylantys dėl kitų tos perdraudimo įmonės perdraudimo sutarčių.

ê 2002/83/EB 51 straipsnis (pritaikytas)

V ANTRAŠTINĖ DALIS IX SKYRIUS

TAISYKLĖS, TAIKOMOS BENDRIJOJE ĮSTEIGTIOMS ATSTOVYBĖMS AR FILIALAIMS, PRIKLAUSANTYSIEMS √ DRAUDIMO ARBA PERDRAUDIMO ∏ ĮMONIŲĖMS, KURIŲ PAGRINDINĖS BUVEINĖS YRA NE BENDRIJOJE, FILIALAI

√ 1 SKIRSNIS. VEIKLOS PRADėJIMAS ∏

160 straipsnisLeidimų išdavimo √ principai ir ∏ sąlygos ir principai

1. Kiekviena valstybė narė √ Valstybės narės ∏ garantuoja, kad bet kuri draudimo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra ne Bendrijos teritorijoje, galėtų vykdyti 2 straipsnioyje 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą draudimo veiklą tik gavusi oficialų leidimą.

ê 2002/83/EB 51 straipsnis ir 73/239/EEB 23 straipsnis

2. Valstybė narė gali išduoti leidimą, jeigu draudimo įmonė atitinka bent šias sąlygas:

ê 73/239/EEB 23 straipsnis (pritaikytas)

a) pagal savo šalies įstatymus turi teisę vykdyti √ vykdyti ∏ draudimo veiklą;

ê 2002/83/EB 51 straipsnis ir 73/239/EEB 23 straipsnis (pritaikytas)

b) tos valstybės narės teritorijoje įsteigia atstovybę arba filialą;

ê 73/239/EEB 23 straipsnis (pritaikytas)

c) įsipareigoja atstovybės arba filialo valdymo vietoje tvarkyti ten vykdomos draudimo veiklos apskaitą ir saugoti visus su šia veikla susijusius dokumentus;

d) paskiria įgaliotąjį atstovą √ atstovą bendriesiems reikalams ∏, kurį turi tvirtinti kompetentingos valdžios √ priežiūros ∏ institucijos;

ê 2002/83/EB 51 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

d) paskiria įgaliotąjį atstovą, kurį turi patvirtinti kompetentingos institucijos;

e) valstybėje narėje, kurioje vykdo draudimo veiklą, turi turto, kurio dydis yra ne mažesnis negu pusė 29127 straipsnio 21 dalies d punkte pirmojoje pastraipoje nurodytoso ð absoliučios žemiausios minimalaus kapitalo reikalavimo ribos ï minimalaus garantinio fondo sumos, ir deponuoja ketvirtadalį tos sumos ð žemiausios ribos sumos ï kaip užstatą;

ê 73/239/EEB 23 straipsnis

ð naujas

f) įsipareigoja ð patenkinti mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą ï išlaikyti mokumo atsargą pagal 25 ð 100 ir 126 ï straipsniuoseyje nustatytus reikalavimus;

ê 2000/26/EB 8 straipsnio b dalis

hg) praneša atstovo žalų sureguliavimo reikalams, paskirto kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus valstybę narę, kurioje prašoma išduoti leidimą, pavardę arba pavadinimą ir adresą, jeigu draudžiamoji rizika priskiriama I priedo A dalies 10 punktui grupei, išskyrus vežėjo civilinę atsakomybę;

ê 73/239/EEB 23 straipsnis

gh) pateikia veiklos planą laikydamasi 11161 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų;

ò naujas

i) atitinka IV skyriaus 2 skirsnyje nurodytus valdymo reikalavimus.

ê 2002/83/EB 51 straipsnio 1 dalis ir 73/239/EEB 23 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

13. Kiekvienað Šiame skyriuje „ filialas “ – bet koks 1 dalyje nurodytos draudimo įmonės padalinys, nuolat veikiantis valstybės narės teritorijoje, ï valstybė narė suteikia galimybę draudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra už Bendrijos teritorijos ribų, imtis 1 straipsnyje nurodytos draudimo veiklos tik tuo atveju, kai išduodamas oficialus ð gavęs ï leidimąas ð toje valstybėje narėje ir užsiimantis draudimo veikla ï.

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

161 straipsnis √ Filialo veiklos planas ∏

31. 2 dalies g punkte 160 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytame atstovybės ar filialo veiklos plane turi būti pateikiami šie duomenys arba įrodymai apie:

a) √ rizikos ar ∏ įsipareigojimų, kuriuos draudimo įmonė ketina prisiimti, pobūdį;

b) pagrindinius perdraudimo principus;

ò naujas

c) būsimo mokumo kapitalo reikalavimo įverčius, kaip nurodyta VI skyriaus 4 skirsnyje, apskaičiuotus remiantis numatomu balansu ir vadovaujantis šių įverčių apskaičiavimo metodu;

d) būsimo minimalaus kapitalo reikalavimo įverčius, kaip nurodyta VI skyriaus 5 skirsnyje, apskaičiuotus remiantis numatomu balansu ir vadovaujantis šių įverčių apskaičiavimo metodu;

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

ð naujas

ce) 55 straipsnyje nurodytų įmonės ð tinkamų nuosavų lėšų ir tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų ï mokumo atsargos ir garantinio fondo būklę ð atsižvelgiant į mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, kaip nurodyta ï VI skyriaus 4 ir 5 skirsniuose;

df) išlaidų, susijusių su pradiniųėmis administraciniųėmis paslaugųomis ir veiklą užtikrinančiųomis organizaciniųėmis priemoniųėmis, išlaidų sąmatą, bei finansinius išteklius, numatytus šioms išlaidoms padengti, √ ir turimus išteklius pagalbai teikti, jei draudžiama rizika priskiriama I priedo A dalies 18 grupei ∏;

ò naujas

g) valdymo sistemos struktūrą.

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

ð naujas

2. Bbe to, √ 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, veiklos plane ∏ per pirmuosius trejus finansinius metus √ pateikiama ∏:

e) planą, kuriame pateikiama išsami tiesioginės draudimo veiklos, prisiimto perdraudimo ir perduoto perdraudimo pajamų ir išlaidų sąmata;

fa) numatomasą balansasą;

gb) finansinių išteklių, kuriuos ketinama panaudoti rizikos prisiėmimo įsipareigojimams ð techniniams atidėjiniams, minimalaus kapitalo reikalavimui ir mokumo kapitalo reikalavimui ï padengti, ir mokumo atsargos sąmataą..

c) √ ne gyvybės draudimo atveju taip pat pateikiama: ∏

√ i) valdymo išlaidų, išskyrus įsikūrimo išlaidas, sąmata ir visų pirma einamųjų bendrųjų išlaidų ir komisinių sąmata; ∏

√ ii) draudimo įmokų arba įnašų ir išmokų sąmata; ∏

d) √ gyvybės draudimo atveju taip pat pateikiamas planas, kuriame nurodoma išsami tiesioginės draudimo veiklos, prisiimto perdraudimo ir perduoto perdraudimo pajamų ir išlaidų sąmata. ∏

43. Valstybė narė √ Valstybės narės ∏ gali reikalauti, kad √ gyvybės draudimo įmonės ∏ jai būtų sistemingai praneštųama apie įmokų tarifųlentelių ir techninių atidėjiniųmų skaičiavimo techninį pagrindimą, tačiau šis reikalavimas nėra draudimo √ tos ∏ įmonės veiklos išankstinė sąlyga.

ê 2002/83/EB 53 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

162 straipsnisPortfelio perdavimas

1. Laikydamoasi nacionalinės teisės aktais nustatytų sąlygų, kiekviena valstybė narė √ valstybės narės ∏ leidžia savo teritorijosje įsteigtiemsoms atstovybėms ir filialams, kuriems taikomos šios antraštinės dalies šio skyriaus nuostatos, perduoti visą savo sutarčių portfelį ar jo dalį toje pačioje valstybėje narėje įsteigtai perimančiajai įstaigai √ įmonei ∏, jeigu tos valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos arba prireikus 56 165 straipsnyje nurodytos valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos patvirtina, kad, atsižvelgus į perdavimą, perimančioji įstaiga √ įmonė ∏ turi būtinųąją ð tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų 100 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti ï mokumo atsargą.

ê 92/49/EEB 53 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

2. Laikydamoasi nacionalinės teisės aktais nustatytų sąlygų, kiekviena valstybė narė √ valstybės narės ∏ leidžia savo teritorijosje įsteigtiemsoms atstovybėms ir filialams, kuriems taikomos šios antraštinės dalies šio skyriaus nuostatos, perduoti visą savo sutarčių portfelį arba jo dalį draudimo įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, jei tos valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos patvirtina, kad, atsižvelgus į perdavimą, perimančioji įstaiga √ įmonė ∏ turi būtinųą ð tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų 100 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti ï mokumo atsargą.

3. Jeigu vadovaujantis nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis valstybė narė leidžia jos teritorijoje įsteigtiemsoms atstovybėms ir filialams, kuriems yra taikomos šios antraštinės dalies šio skyriaus nuostatos, perduoti visą savo draudimo sutarčių portfelį arba jo dalį atstovybei arba filialui, kuriam yra taikomos šios antraštinės dalies šio skyriaus nuostatos ir kuris yra įsisteigęs kitos valstybės narės teritorijoje, ji užtikrina, kad valstybės narės, kurioje yra perėmėjas √ perimančioji įmonė ∏, kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos arba tam tikrais atvejais 26165 straipsnyje nurodytos valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos patvirtintų:,

a) kad perėmėjas √ perimančioji įmonė ∏, įvykus perdavimui, turės būtinųą ð tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti ï mokumo atsargą,

b) kad pagal valstybės narės, kurioje yra perėmėjas √ perimančioji įmonė ∏, teisę leidžiama atlikti tokį perdavimą,

c) ir kad ta valstybė √ narė ∏ perdavimui pritaria.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais valstybė narė, kurioje yra perduodantis atstovybė arba filialas, leidžia atlikti perdavimą tik gavusi valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, √ arba valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas ∏, kompetentingų √ priežiūros ∏ institucijų sutikimą, jeigu tai nėra ta pati valstybė, kurioje yra perduodantis atstovybė arba filialas.

5. Valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi, kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos pateikia perduodančiosios draudimo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms savo nuomonę arba sutikimą per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.; Jjei per šį laikotarpį institucijos, su kuriomis konsultuojamasi, nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad buvo pareikšta teigiama nuomonė arba tylus sutikimas.

6. Apie perdavimą, kurį atlikti leidimas buvo duotas remiantis šio straipsnio nuostatomis 1–5 dalimis, skelbiama valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, √ arba valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, ∏ nacionalinės teisės aktais nustatyta tvarka.

TokieŠis perdavimais savaime įsigalioja visiems draudėjams, apdraustiesiems ir kitiems asmenims, turintiems teisių ar įsipareigojimų pagal perduotas draudimo sutartis.

ê 2002/83/EB ir 92/49/EEB 53 straipsnis (pritaikytas)

Ši nuostata Pirma ir antra pastraipa neturi įtakos valstybių narių √ valstybių narių ∏ teisei suteikti draudėjams galimybę po perdavimo per nurodytą laikotarpį nutraukti draudimo sutartį.

ê 2002/83/EB 54 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

163 straipsnisTechniniai atidėjiniaimai

Valstybės narės reikalauja, kad įmonės sudarytų 20 straipsnyje nurodytus √ tinkamus techninius ∏ atidėjiniusmus, √ apskaičiuotus pagal VI skyriaus 2 skirsnį, ∏ pakankamus jų teritorijose prisiimtiems draudimo įsipareigojimams ð draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams ï padengti. √ Valstybės narės reikalauja, kad įmonės įvertintų turtą ir įsipareigojimus pagal VI skyriaus 1 skirsnį, o nuosavas lėšas nustatytų pagal VI skyriaus 3 skirsnį. ∏ Valstybės narės prižiūri, kad atstovybė ar filialas tuos atidėjimus padengtų jiems lygiaverčiu turtu ir suderintu turtu, kaip nurodyta II priede.

Apskaičiuojant tuos atidėjimus, nustatant investicijų kategorijas ir vertinant turtą, taip pat prireikus nustatant, kokia to turto dalis gali būti naudojama tiems atidėjimams padengti, taikomi valstybės narės teisės aktai.

Atitinkama valstybė narė reikalauja, kad turtas, dengiantis tuos atidėjimus, būtų lokalizuotas jos teritorijoje, tačiau taikoma ir 20 straipsnio 4 dalis.

ê 2002/83/EB 55 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

164 straipsnisMokumo atsarga ð Mokumo kapitalo reikalavimas ï ir ð minimalaus kapitalo reikalavimas ï garantinis fondas

1. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad jos teritorijoje įsteigtios atstovybės ir filialai ð turėtų tinkamų nuosavų lėšų sumą ï sudarytų mokumo atsargą, susidedančią iš 27 straipsnyje ð 98 straipsnio 4 dalyje ï išvardytų √ nurodytų ∏ elementų.

Minimali mokamo atsarga ð Mokumo kapitalo reikalavimas ir minimalaus kapitalo reikalavimas ï apskaičiuojamia pagal 28 straipsnio ð VI skyriaus 4 ir 5 skirsnių ï nuostatas.

Tačiau skaičiuojant mokumo atsargą ð mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą ï, atsižvelgiama √ į šiuos dalykus: ∏

√ a) ne gyvybės draudimo atveju – tik į atitinkamo filialo vykdomą veiklą; ∏

b) √ gyvybės draudimo atveju – ∏ tik į atitinkamų atstovybių arba filialų vykdomas operacijas.

2. Trečdalis minimalios mokumo atsargos sudaro garantinį fondą.

Tačiau garantinis fondas negali būti mažesnis kaip pusė 29 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodyto minimalaus garantinio fondo. Pradinis užstatas, sumokėtas pagal 51 straipsnio 2 dalies e punktą, yra įskaičiuojamas į šį garantinį fondą.

Garantinis fondas ð Tinkama pagrindinių nuosavų lėšų suma, atitinkanti minimalaus kapitalo reikalavimą ï ir šio √ to ∏ ð minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą, ï fondo minimumas nustatomasudaroma pagal 29 straipsnį ð 98 straipsnio 5 dalį ï.

ê 73/239/EEB 25 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

2.3. Viena trečioji mokumo atsargos dalis sudaro garantinį fondą. Garantinis fondas ð Tinkama pagrindinių nuosavų lėšų suma ï negali būti mažesnėis nei pusė 17 straipsnio 2 dalyje 127 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos minimalaus dydžio ð absoliučios žemiausios ribos ï.

Pradinis Įįnašas, sumokėtas pagal 23 straipsnio 2 dalies e punktą 160 straipsnio 2 dalies e punktą, įtraukiamasįskaičiuojamas į garantinį fondą ð skaičiuojant tinkamas pagrindines nuosavas lėšas, reikalingas minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti ï.

ê 2002/83/EB 55 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

3.4. Minimalią mokumo atsargą ð Mokumo kapitalo reikalavimą ï sudarantis turtas, neviršijantis garantinio fondo ð minimalaus kapitalo reikalavimo ï dydžio, laikomas valstybėje, kurioje vykdoma draudimo veikla, o likęs turtas – Bendrijos teritorijoje.

ê 2002/83/EB 56 straipsnis ir 84/641/EEB 12 straipsnis

165 straipsnisĮmonėms, gavusioms leidimus daugiau negu vienoje valstybėje narėje, teikiamos lengvatos

1. Bet kuri draudimo įmonė, paprašiusi leidimo arba jį gavusi iš daugiau negu vienos valstybės narės, gali prašyti, kad jai būtų taikomos šios lengvatos, kurios gali būti suteiktos tik bendrai:

ê 2002/83/EB 56 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

a) 55164 straipsnyje nurodytas mokumo atsarga ð mokumo kapitalo reikalavimas ï būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į jos visą veiklą, vykdomą Bendrijos teritorijoje; šiuo atveju atsižvelgiama tik į tas operacijas, kurias vykdo visos Bendrijoje įsteigtos atstovybės ir filialai;

b) 51 straipsnio 2 dalies e punkte 160 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytas užstatas būtų sumokamas tik vienoje iš tų valstybių narių;

c) garantinį fondą ð minimalaus kapitalo reikalavimą ï atitinkantis turtas √ pagal 132 straipsnį ∏ būtų lokalizuotas bet kuriojetik vienoje iš valstybių narių, kuriose ji vykdo draudimo veiklą.

√ Atliekant skaičiavimus pirmos pastraipos a punkte nurodytais atvejais atsižvelgiama tik į tas operacijas, kurias vykdo visi Bendrijoje įsteigti filialai. ∏

2. Prašymas naudotis 1 dalyje numatytomis lengvatomis teikiamas atitinkamų valstybių narių kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms. Prašyme nurodoma valstybės narės institucija, kuri ateityje prižiūrės visų Bendrijoje įsteigtų atstovybių arba filialų mokumą. Įmonė privalo nurodyti tos institucijos pasirinkimo priežastis.

√ 160 straipsnio 2 dalies e punkte paminėtas ∏ uUžstatas mokamas toje valstybėje narėje.

ê 84/641/EEB 12 straipsnis (pritaikytas)

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos lengvatos gali būti suteikiamos tiktai tada, jeigu sutinka visų valstybių, kuriose yra paduotas prašymas, kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos.

Lengvatos pradeda galioti nuo tada, kai pasirinkta priežiūros institucija informuoja kitas priežiūros institucijas, kad ji vykdys visų Bendrijos teritorijoje įsteigtų atstovybių ar filialų mokumo priežiūrą.

Pasirinkta priežiūros institucija gauna iš kitų valstybių narių būtiną informaciją, kuri reikalinga vykdant bendrą jų teritorijose įsteigtų draudimo atstovybių arba filialų mokumo priežiūrą.

4. Paprašius vienai ar kelioms suinteresuotoms valstybėms narėms, pagal šį straipsnį 1, 2 ir 3 dalis suteiktos lengvatos yra panaikinamos vienu metu visose atitinkamose valstybėse narėse.

ê 2002/83/EB 52 straipsnis (pritaikytas)

166 straipsnis Trečiųjų šalių įmonių filialams taikomos taisyklės √ Apskaitos, rizikos ribojimo bei statistinė informacija ir įmonės, kurioms kyla sunkumų ∏

2. √ Taikant šį skirsnį taikomi ∏ 13 ir 37 straipsnių 33, 34 straipsniai, 137 straipsnio 3 dalis, 138 ir 139 straipsniai nuostatos mutatis mutandis taikomos šioje antraštinėje dalyje nurodytoms atstovybėms ir filialams.

Siekiant taikyti 37 straipsnio nuostatas, kompetentinga institucija, prižiūrinti atstovybių ir filialų bendrą mokumą, prilyginama valstybės narės, kurioje yra draudimo įmonės pagrindinė buveinė, kompetentingai institucijai.

ê 84/641/EEB 13 straipsnis (pritaikytas)

Dėl 20 135, 136 ir 137 straipsniųo taikymo, jeigu draudimo įmonė gali naudotis 26 straipsnio 1 dalyje 165 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytomis lengvatomis, √ priežiūros ∏ institucija, kurios pareiga yra tikrinti visų Bendrijos teritorijoje įsteigtų atstovybių arba filialų mokumą, yra prilyginama tos valstybės √ narės ∏, kurios teritorijoje yra Bendrijoje veikiančios draudimo įmonės pagrindinė buveinė, kompetentingai √ priežiūros ∏ institucijai.

ê 2002/83/EB 52 straipsnis (pritaikytas)

167 straipsnis√ Gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos atskyrimas ∏

1. a) šioje antraštinėje dalyje Šiame skirsnyje nurodyti atstovybės ir filialai pagal b punkto nuostatas negali tuo pačiu metu √ toje pačioje ∏ valstybėje narėje vykdyti √ gyvybės ir ne gyvybės ∏ draudimo veiklos rūšių, nurodytų Direktyvos 73/239/EEB priede, ir draudimo rūšių, kurioms taikoma ši direktyva.;

b)2. laikantis c punkto nuostatų, √ Nukrypdamos nuo 1 dalies ∏ valstybės narės gali numatyti, kad šioje antraštinėje dalyje šiame skirsnyje nurodyti draudimo atstovybės ir filialai, kurie 18 straipsnio 3 dalyje 72 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą dieną valstybėje narėje tuo pačiu metu vykdė abiejų draudimo šakų veiklą, gali ją tęsti ir toliau, jeigu šių dviejų šakų veikla bus valdoma atskirai, laikantis 1973 straipsnio nuostatų.;

c)3. Bbet kuri valstybė narė, pagal 18 straipsnio 6 dalį 72 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą reikalaujanti iš jos teritorijoje esančių draudimo įmonių tuo pačiu metu nebevykdyti abiejų draudimo šakų veiklos, kurią jos vykdė 18 straipsnio 3 dalyje 72 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą dieną, privalo nustatyti šį reikalavimą ir šioje antraštinėje dalyje šiame skirsnyje nurodytiemsoms jų teritorijose esantiems atstovybėms ir filialams, kurie tuo pačiu metu vykdo abiejų draudimo šakų veiklą.;

d) Vvalstybės narės gali numatyti, kad šioje antraštinėje dalyje šiame skirsnyje nurodytios atstovybės ir filialai, kurių pagrindinė buveinė tuo pačiu metu vykdo abiejų draudimo šakų veiklą, tačiau kurie 18 straipsnio 3 dalyje 72 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą dieną valstybės narės teritorijoje vykdė tik šioje direktyvoje numatytą √ gyvybės ∏ draudimąo veiklą, gali šią veiklą toje teritorijoje tęsti ir toliau. Jeigu draudimo įmonė toje teritorijoje pageidauja vykdyti Direktyvoje 73/239/EEB nurodytą √ ne gyvybės draudimo ∏ veiklą, šioje direktyvoje nurodytą √ gyvybės ∏ draudimo veiklą ji gali vykdyti tik per dukterinę įmonę.

168 straipsnis √ Įmonių, gavusių leidimus daugiau negu vienoje valstybėje narėje, leidimų panaikinimas ∏

ê 73/239/EEB 28 straipsnis (pritaikytas)

Jeigu 26 straipsnio 2 dalyje 165 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija panaikina leidimą, ji apie tai praneša kitų valstybių narių, kuriose veikia draudimo įmonė, priežiūros institucijoms, o pastarosios √ tos institucijos ∏ imasi atitinkamų priemonių.

Jeigu leidimas √ to ∏ panaikinimoamas priežastis – nepakankamas dėl to, kad bendras mokumas, nustatytas valstybių narių, kurios patenkino prašymą pagal 26 165 straipsnį, yra nepakankamas, kitos valstybės narės, patenkinusios šį prašymą, taip pat panaikina savo leidimus.

ê 2002/83/EB 57 straipsnis

169 straipsnisSusitarimai su trečiosiomis šalimis

ê 73/239/EEB 29 straipsnis ir 2002/83/EB 57 straipsnis (pritaikytas)

Bendrija gali pagal susitarimus, vadovaujantis Sutartimi sudarytus su viena ar daugiau trečiųjų šalių, sutikti, kad būtų taikomos kitos negu nurodyta šiame skirsnyješioje antraštinėje dalyje nuostatos, siekiant užtikrinti pakankamą √ draudėjų ir ∏ apdraustųjų apsaugą valstybėse narėse pagal, kaip reikalauja abipusiškumo principąas.

ò naujas

2 SKIRSNIS. PERDRAUDIMAS

170 straipsnisLygiavertiškumas

1. Vadovaudamasi 304 straipsnio 2 dalyje nurodyta patariamąja procedūra Komisija priima sprendimus, ar trečiosiose šalyse perdraudimo veiklą vykdančioms įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra toje trečiojoje šalyje, taikoma mokumo sistema yra lygiavertė šioje direktyvoje apibrėžtai tvarkai.

Šie sprendimai reguliariai peržiūrimi.

2. Kai pagal 1 dalį trečiosios šalies taikoma mokumo sistema pripažįstama lygiaverte šioje direktyvoje apibrėžtai tvarkai, perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurių pagrindinės buveinės yra tose trečiosiose šalyse, vertinamos taip pat, kaip ir perdraudimo sutartys, sudarytos su leidimą pagal šią direktyvą gavusiomis įmonėmis.

ê 2005/68/EB 32 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

171 straipsnis√ Draudimas užstatyti turtą ∏

2. Valstybės narės √ techniniams atidėjiniams formuoti ∏ nepalieka arba nenustato bendrojo atidėjimo sistemos, pagal kurią reikalaujamaperdraudikas turi užstatyti turtą neuždirbtoms įmokoms ir numatomiems mokėjimams padengti, jei perdraudikas √ perdraudimo įmonė ∏ yra √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonė, gavusi leidimą pagal šią direktyvą, arba draudimo įmonė, gavusi leidimą pagal Direktyvas 73/239/EEB arba 2002/83/EB ð kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kurios mokumo sistema pripažįstama lygiaverte šioje direktyvoje apibrėžtai sistemai pagal 170 straipsnį ï.

ê 2005/68/EB 49 straipsnis (pritaikytas)

172 straipsnisPerdraudimo veiklos vykdymo pricipai ir sąlygos

Valstybė narė netaiko √ trečiųjų šalių ∏ perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje ir kurios √ pradeda arba ∏ vykdo perdraudimo veiklas √ veiklą ∏ Bendrijos teritorijoje, nuostatų, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos, nei taikomos perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra toje valstybėje narėje.

ê 2005/68/EB 50 straipsnis (pritaikytas)

173 straipsnisSusitarimai su trečiosiomis šalimis

1. Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymus dėl derybų dėl susitarimų su viena ar daugiau trečiųjų šalių apie priežiūros vykdymo priemones, taikomas √ šioms įmonėms ∏ :

a) √ trečiųjų šalių ∏ perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės įsikūrusios trečiojoje šalyje, vykdančios perdraudimo veiklą Bendrijoje;

b) √ Bendrijos ∏ perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės įsikūrusios Bendrijoje, vykdančios perdraudimo veiklą trečiosios šalies teritorijoje.

2. 1 dalyje minėtais susitarimais ypač siekiama vienodos riziką ribojančios priežiūros sąlygomis užtikrinti efektyvų perdraudimo įmonių patekimą į rinką kiekvienos susitariančiosios šalies teritorijoje ir numatyti abipusį perdraudimo priežiūros taisyklių ir nusistovėjusios tvarkos pripažinimą. Jais taip pat siekiama užtikrinti, kad:

a) kompetentingos valstybių narių √ priežiūros ∏ institucijos turėtų galimybę gauti informaciją, reikalingą perdraudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės įsikūrusios Bendrijoje ir kurios vykdo veiklą atitinkamų trečiųjų šalių teritorijoje, priežiūrai;

b) trečiųjų šalių kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos turėtų galimybę gauti informaciją, reikalingą perdraudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės įsikūrusios jų teritorijoje ir kurios vykdo veiklą Bendrijoje, priežiūrai.

3. Komisija, nepažeisdama Sutarties 300 straipsnio 1 ir 2 dalių, padedama Europos draudimo ir profesinių pensijų komiteto, išnagrinėja šio straipsnio 1 dalyje minėtų derybų rezultatus ir situaciją, kuri susiklosto po jų.

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

VI ANTRAŠTINĖ DALIS X SKYRIUS

TAISYKLĖS, TAIKOMOS TREČIŲJŲ ŠALIŲ ĮSTATYMAISŲ REGLAMENTUOJAMŲ √ DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ∏ PATRONUOJANČIŲ ĮMONIŲ DUKTERINĖMS ĮMONĖMS IR TOKIŲ PATRONUOJANČIŲ ĮMONIŲ ĮSIGYJAMIEMS AKCIJŲ PAKETAIMS

ê 2005/1/EB 8 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

174 straipsnisInformacija, kurią valstybės narės teikia Komisijai

Valstybių narių kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms praneša: a) apie visus išduotus leidimus įsteigti tiesioginio arba netiesioginio pavaldumo dukterinę įmonę, kurios vienos arba kelių patronuojančių įmonių veiklą reglamentuoja trečiosios šalies teisė.;

√ Pranešant šią informaciją taip pat reikia nurodyti atitinkamos grupės struktūrą. ∏

b) Kkai tokia patronuojanti √ trečiosios šalies įstatymais reglamentuojama ∏ įmonė įsigyja Bendrijos draudimo√ Bendrijoje leidimą gavusios ∏ √ draudimo ar perdraudimo ∏ įmonės esminį akcijų paketą, kad pastaroji √ dėl kurio ta draudimo ar perdraudimo įmonė ∏ taptų jos √ tos trečiosios šalies įmonės ∏ dukterine įmone, √ buveinės valstybės narės priežiūros institucijos apie tai praneša Komisijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms ∏ .

Jeigu išduodamas a punkte nurodytas leidimas įsteigti tiesioginio arba netiesioginio pavaldumo dukterinę įmonę, kurios vienos arba kelių patronuojančių įmonių veiklą reglamentuoja trečiosios šalies teisė, tos grupės struktūra turi būti nurodyta pranešime, kurį kompetentingos institucijos pateikia Komisijai ir kitoms kompetentingoms institucijoms.

ê 2005/68/EB 52 straipsnis (pritaikytas)

175 straipsnisBendrijos Ö draudimo ir Õ perdraudimo įmonėms trečiųjų šalių taikomos sąlygos

1. Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduria jų √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonės, įsisteigdamos ir veikdamos trečiojoje šalyje arba užsiimdamos joje √ draudimo ar ∏ perdraudimo veikla.

2. Komisija periodiškai rengia √ teikia ∏ √ Tarybai ∏ ataskaitas, kuriose pagal 3 dalyje minėtas nuostatas nagrinėja Bendrijos perdraudimo įmonėms, √ Bendrijoje leidimus gavusioms draudimo ar perdraudimo įmonėms, ∏ esančioms trečiosiose šalyse, sudarytas sąlygas:

a) įsisteigti trečiosiose šalyse,

b) įsigyti trečiosios šalies √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonių akcijas,

c) šioms įsteigtoms įmonėms vykdyti √ draudimo ar ∏ perdraudimo veiklą,

d) bei teikti tarpvalstybinesį √ draudimo ar ∏ perdraudimo paslaugasų teikimą iš Bendrijos į trečiąsias šalis.

Šias ataskaitas drauge su atitinkamais pasiūlymais ar rekomendacijomis Komisija pateikia Tarybai.

ê 90/618/EEB 4 straipsnis

3. Jeigu iš 2 dalyje nurodytų ataskaitų arba remdamasi kita informacija Komisija mano, kad trečioji šalis Bendrijos draudimo įmonėms nesudaro galimybių veiksmingai dalyvauti rinkoje tokiu mastu, kokiu Bendrijoje dalyvauja trečiųjų šalių draudimo įmonės, Komisija gali pasiūlyti Tarybai, kad pastaroji įgaliotų ją vesti derybas dėl panašių konkurencinių galimybių suteikimo Bendrijos draudimo įmonėms. Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.

ê 2002/83/EB

3. Jeigu Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis arba kita informacija, mano, kad trečioji šalis Bendrijos draudimo įmonėms nesudaro tokių pačių sąlygų veiksmingai dalyvauti rinkoje, kokias Bendrija sudaro tos trečiosios šalies draudimo įmonėms, Komisija pateikti Tarybai pasiūlymą suteikti jai įgaliojimus derėtis dėl to, kad Bendrijos draudimo įmonėms būtų sudarytos panašios konkurencijos sąlygos. Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.

ê 2005/68/EB 52 straipsnis

3. Jeigu Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis arba kita informacija, mano, kad trečioji šalis Bendrijos perdraudimo įmonėms nesudaro efektyvių sąlygų patekti į rinką, Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymą suteikti jai įgaliojimus derėtis dėl to, kad Bendrijos perdraudimo įmonėms būtų sudarytos geresnės patekimo į rinką sąlygos.

ê 2002/83/EB

4. Jeigu Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis arba kita informacija, mano, kad trečioji šalis Bendrijos draudimo įmonėms nesudaro tokių pačių konkurencijos sąlygų, kokias sudaro savo draudimo įmonėms, ir kad nevykdomas reikalavimas leisti Bendrijos draudimo įmonėms veiksmingai dalyvauti rinkoje, Komisija gali pradėti derybas dėl tokios padėties atitaisymo.

ê 90/618/EEB 4 straipsnis

4. Jeigu iš 2 dalyje nurodytų ataskaitų arba remdamasi kita informacija Komisija mano, kad požiūris į Bendrijos draudimo įmones trečiojoje šalyje yra kitoks nei į vietines draudimo įmones ir kad joms nesuteikiamos tokios pačios konkurencinės galimybės bei nesudaromos galimybės veiksmingai dalyvauti rinkoje, Komisija gali pradėti derybas, kad tokia padėtis būtų ištaisyta.

ê 2005/1/EB 4 straipsnio 2 dalis

Pirmoje pastraipoje apibūdintomis aplinkybėmis, bet kuriuo metu galima nuspręsti ne tik pradėti derybas, bet ir, laikantis Sprendimo 1999/468/EB[73] 5 straipsnyje nustatytos tvarkos ir vadovaujantis jo 7 straipsnio 3 dalimi bei 8 straipsniu, nustatyti, kad valstybių narių kompetentingos institucijos privalo apriboti arba sustabdyti savo sprendimus:

ê 2002/83/EB

Pirmoje pastraipoje apibūdintomis aplinkybėmis, bet kuriuo metu laikantis 65 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos taip pat galima nuspręsti ne tik pradėti derybas, bet ir nustatyti, kad valstybių narių kompetentingos institucijos turi apriboti arba sustabdyti sprendimus:

- dėl tuo metu nagrinėjamų ar būsimų prašymų išduoti leidimus,

ê 2005/1/EB 4 straipsnio 2 dalis

a) dėl prašymų išduoti leidimą, kurie svarstomi priimant šį sprendimą arba pateikti vėliau;

b) dėl tiesioginių arba netiesioginių patronuojančių įmonių, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamos trečiosios šalies teisė, esminių akcijų paketų įsigijimo.

ê 2002/83/EB

- dėl tiesioginių arba netiesioginių patronuojančių įmonių, kurioms taikomi atitinkamos trečiosios šalies įstatymai, akcijų įsigijimo.

ê 2002/83/EB ir 90/618/EEB 4 straipsnis

Šios priemonės negali būti taikomos ilgiau kaip tris mėnesius.

ê 2002/83/EB

Prieš pasibaigiant šiam trijų mėnesių laikotarpiui, atsižvelgdama į derybų rezultatus, Taryba, gavusi Komisijos pasiūlymą, gali kvalifikuota balsų dauguma nuspręsti, ar tokias priemones taikyti toliau.

ê 90/618/EEB 4 straipsnis

Nepasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui ir atsižvelgdama į derybų rezultatus, Komisijos siūlymu Taryba kvalifikuotąja balsų dauguma gali nuspręsti pratęsti šių priemonių taikymą.

Šių sprendimų negalima apriboti arba sustabdyti steigiantis draudimo įmonės dukterinei įmonei arba jos dukterinėms įmonėms, turinčioms tinkamus leidimus vykdyti draudimo veiklą Bendrijoje, arba kai tos įmonės ar dukterinės įmonės įsigyja Bendrijos draudimo įmonių kontrolinius akcijų paketus.

ê 2002/83/EB

Tokie apribojimai ir sustabdymai negali būti taikomi draudimo įmonėms arba Bendrijos leidimus turinčioms jų dukterinėms įmonėms, steigiančioms savo dukterines įmones arba įsigyjančioms Bendrijos draudimo įmonių akcijų.

ê 2002/83/EB ir 90/618/EEB 4 straipsnis

5. Jeigu, Komisijos nuomone, susidaro viena iš 3 arba 4 dalyje apibūdintų situacijų, Komisijai paprašius, valstybės narės jai praneša:

a) apie visus prašymus išduoti leidimus tiesioginei arba netiesioginei dukterinei įmonei, kurios vienai ar kelioms patronuojančioms įmonėms taikomi tos trečiosios šalies įstatymai;

ê 2002/83/EB

b) apie visus tokios įmonės planus įsigyti Bendrijos draudimo įmonės akcijų, kad ši taptų jos dukterine įmone.

ê 90/618/EEB 4 straipsnis

b) patronuojančios įmonės ketinimus įsigyti Bendrijos draudimo įmonės kontrolinį akcijų paketą, dėl ko pastaroji taptų dukterine įmone.

Šis įpareigojimas teikti informaciją nebegalioja, kai su trečiąja šalimi sudaroma 3 arba 4 dalyje nurodyta sutartis arba kai nebetaikomos 4 dalies 2 ir 3 pastraipoje nurodytos priemonės.

6. Pagal šį straipsnį taikomos priemonės turi atitikti Bendrijos įsipareigojimus pagal bet kuriuos dvišalius arba daugiašalius tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius draudimo įmonių veiklos pradėjimą ir vykdymą.

ê 2002/83/EB

Šis įsipareigojimas teikti informaciją netenka galios, kai susitariama su 3 arba 4 dalyje nurodytą trečiąja šalimi arba kai nebetaikomos 4 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytos priemonės.

ê 2005/68/EB 51 straipsnis

Valstybių narių kompetentingos institucijos Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms praneša:

a) apie visus leidimus veiklai, išduotus tiesioginei ar netiesioginei dukterinei įmonei, kurios nors vienos iš patronuojančių įmonių veiklą reglamentuoja trečiosios šalies įstatymai;

b) kai tokia patronuojanti įmonė įsigyja tiek Bendrijos perdraudimo įmonės akcijų, kad pastaroji taptų jos dukterine įmone.

Kai leidimas, kaip minima a punkte, suteikiamas vienos ar kelių patronuojančių įmonių, kurių veiklą reglamentuoja trečiosios šalies įstatymai, tiesioginei ar netiesioginei dukterinei įmonei, tos grupės struktūra nurodoma pranešime, kurį kompetentingos institucijos pateikia Komisijai.

ê 2002/83/EB

6. Priemonės, kurių imamasi vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, turi atitikti Bendrijos įsipareigojimus pagal dvišales ir daugiašales tarptautines sutartis, reglamentuojančias draudimo įmonių veiklos pradėjimą ir vykdymą.

ê 2005/68/EB 52 straipsnis

4. Priemonės, kurių imamasi pagal šį straipsnį, turi atitikti Bendrijos įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, ypač su Pasaulio prekybos organizacija.

ê 90/618/EEB 4 straipsnis (pritaikytas)

6. Pagal šį straipsnį taikomos priemonės turi atitikti Bendrijos įsipareigojimus pagal bet kuriuos dvišalius arba daugiašalius tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius draudimo įmonių veiklos pradėjimą ir vykdymą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS. √ SPECIALIOSIOS DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO NUOSTATOS ∏

√ 1 SKYRIUS. TAIKYTINA TIESIOGINIO DRAUDIMO SUTARČIŲ TEISĖ IR SĄLYGOS ∏

√ 1 SKIRSNIS. TAIKYTINA TEISė ∏

ò naujas

176 straipsnisTaikytina teisė

Valstybės narės, kurioms netaikomas Reglamentas [Roma I], to reglamento nuostatas taiko siekdamos nustatyti, kokia teisė taikytina draudimo sutartims, patenkančioms į to reglamento 7 straipsnio taikymo sritį.

ê 88/357/EEB 7 straipsnis

7 straipsnis

1. Šioje direktyvoje nurodytoms draudimo sutartims dėl valstybių narių teritorijose atliekamo rizikų draudimo taikoma teisė yra apibrėžiama pagal šias nuostatas:

a) jeigu draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba jo centrinės administracijos buvimo vieta yra valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, teritorijoje, draudimo sutarčiai taikoma šios valstybės narės teisė. Tačiau draudimo sutarties šalys gali pasirinkti kitos valstybės teisę, jeigu to nedraudžia pirmosios valstybės narės teisė;

b) jeigu draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba jo centrinės administracijos buvimo vieta nėra valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, teritorijoje, draudimo sutarties šalys gali draudimo sutarčiai taikyti tos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, teisę arba tos valstybės, kurios teritorijoje yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba jo centrinės administracijos buvimo vieta, teisę;

c) jeigu draudėjas vykdo komercinę, gamybinę arba liberalių profesijų veiklą ir jeigu draudimo sutarties objektas yra dvi rizikos arba daugiau rizikų, susijusių su šia veikla ir esančių skirtingų valstybių narių teritorijose, draudimo sutarčiai galima taikyti šių valstybių narių teisę bei tos valstybės, kurios teritorijoje yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba jo centrinės administracijos buvimo vieta, teisę;

d) nepaisant to, kas pasakyta b ir c punktuose, jeigu juose nurodytos valstybės narės suteikia didesnę laisvę pasirenkant draudimo sutarčiai taikomą teisę, draudimo sutarties šalys gali šia pasirinkimo laisve pasinaudoti;

e) nepaisant to, kas pasakyta a, b ir c punktuose, jeigu draudimo sutartyje įrašytos rizikos yra apribojamos draudiminiais įvykiais, kurie atsitinka kitos valstybės narės, o ne tos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika pagal 2 straipsnio d punktą, teritorijoje, draudimo sutarties šalys gali pasirinkti pirmosios valstybės narės teisę;

ê 92/49/EEB 27 straipsnis

f) kalbant apie Direktyvos 73/239/EEB 5 straipsnio d punkte nurodytas draudimo rizikas, sutarties šalys gali pasirinkti bet kurią taikomą teisę.

ê 88/357/EEB 5 straipsnis

è 90/618/EEB 2 straipsnis

d) „didelės draudimo rizikos“:

i) draudimo rizikos, priskirtos priedo A dalies 4, 5, 6, 7, 11 ir 12 grupėms;

ii) draudimo rizikos, priskirtos priedo A dalies 14 ir 15 grupėms, jeigu draudėjas profesionaliai užsiima gamybine arba komercine veikla arba viena iš liberaliųjų profesijų veiklų, o draudimo rizika yra susijusi su šia veikla;

iii) draudimo rizikos, priedo A dalies 3, 8, 9, 10, 13 ir 16 grupėms, jeigu draudėjas viršija mažiausiai dviejų iš šių trijų kriterijų normas:

pirmasis etapas — iki 1992 m. gruodžio 31 d.:

- balanso suma: 12,4 milijonai ekiu,

- grynoji apyvarta: 24 milijonai ekiu,

- vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus — 500,

antrasis etapas — nuo 1993 m. sausio 1 d.:

- balanso suma: 6,2 milijonai ekiu,

- grynoji apyvarta: 12,8 milijonai ekiu,

- vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus — 250.

Jeigu draudėjas yra iš draudimo įmonių grupės, kurios rengia konsoliduotą finansinę atskaitomybę pagal Direktyvą 83/349/EEB [7], pirmiau išvardyti kriterijai yra taikomi remiantis konsoliduota finansine atskaitomybe.

Kiekviena valstybė narė gali įrašyti profesionalių asociacijų, bendrų įmonių arba laikinų susivienijimų atliekamus rizikos draudimus į iii dalyje minimą kategoriją.

ê 88/357/EEB 7 straipsnis

g) tai, kad a arba f punktuose nurodytais atvejais draudimo sutarties šalys jau pasirinko taikomą teisę, ir tuo atveju, kai visi kiti šioje situacijoje svarbūs dalykai taikomos teisės pasirinkimo metu yra susiję tik su viena valstybe nare, nepakeičia šios valstybės narės privalomųjų teisės normų (t. y. tų teisės normų, kurioms nėra daroma išlyga jokia draudimo sutartimi pagal minėtos valstybės narės įstatymus), taikymo;

h) ankstesniuose punktuose nurodytas taikomos teisės pasirinkimas turi būti pakankamai aiškiai apibrėžtas nustatant draudimo sutarties sąlygas arba konkretaus atvejo aplinkybes. Jeigu tai nėra apibrėžta arba jeigu toks pasirinkimas nėra padarytas, draudimo sutarčiai taikomi tos valstybės (iš visų ankstesniuose punktuose išvardytų valstybių narių), su kuria yra labiausiai susijusi draudimo sutartis, teisė. Nepaisant to, atskirai draudimo sutarties daliai, kuri yra labiau susijusi su kita valstybe negu su ankstesniuose punktuose išvardytomis valstybėmis narėmis, gali būti išimties tvarka taikoma šios kitos valstybės teisė. Laikoma, kad draudimo sutartis yra labiausiai susijusi su ta valstybe nare, kurioje yra draudimo rizika;

i) Jeigu į valstybę įeina keletas teritorinių vienetų, iš kurių kiekvienas yra apibrėžęs savo teisės normas dėl sutartinių įsipareigojimų, nustatant pagal šią direktyvą taikomą teisę laikoma, kad kiekvienas iš šių teritorinių vienetų yra atskira valstybė.

Valstybė narė, kurios įvairūs teritoriniai vienetai yra nustatę savo teisės normas dėl sutartinių įsipareigojimų, nėra įpareigota taikyti šios direktyvos nuostatų sprendžiant prieštaravimus tarp minėtų teritorinių vienetų teisės normų.

2. Tai, kas pasakyta šiame straipsnyje, neapriboja teismo teisės taikyti teisės normas tokioje situacijoje, kai šios teisės normos yra privalomos, nepriklausomai nuo draudimo sutarčiai taikomos teisės.

Valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba valstybės narės, kuri įpareigoja sudaryti draudimo sutartį, privalomos teisės normos gali būti taikomos, jeigu (ir tiek, kiek) jos turi būti taikomos pagal minėtų valstybių teisę, nepriklausomai nuo draudimo sutarčiai taikomos teisės, ir jeigu tai yra nustatyta valstybės narės teise.

Jeigu draudimo sutarties objektas yra rizikos, esančios daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, taikant šios dalies nuostatas laikoma, kad draudimo sutartis yra sudaryta iš keleto draudimo sutarčių, iš kurių kiekviena yra susijusi tik su viena valstybe nare.

3. Atsižvelgiant į ankstesnių dalių nuostatas, valstybės narės taiko šioje sutartyje nurodytoms draudimo sutartims tarptautinės privatinės teisės bendrąsias normas, susijusias su sutartiniais įsipareigojimais.

ê 88/357/EEB 8 straipsnis

8 straipsnis

3 Jeigu draudžiant privalomuoju draudimu valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, teisė prieštarauja valstybės narės, įpareigojančios sudaryti draudimo sutartį, teisei, galioja pastarosios valstybės narės teisė.

ê 92/49/EEB 30 straipsnio 1 dalis

4. a) Atsižvelgiant į c punktą, 7 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa taikoma tada, kai draudimo sutartis numato draudimą dviejose ar daugiau valstybių narių, iš kurių bent vienoje draudimas yra privalomas.

ê 88/357/EEB 8 straipsnis

c) nukrypdama nuo 7 straipsnio valstybė narė gali nustatyti, kad privalomojo draudimo sutarčiai yra taikoma tos valstybės, kuri įpareigoja sudaryti draudimo sutartį, teisė;

ê 88/357/EEB (pritaikytas)

√ 2 POSKIRSNIS. PRIVALOMASIS DRAUDIMAS ∏

SUTARČIŲ TEISĖ IR DRAUDIMO SĄLYGOS

177 straipsnis √ Susiję įpareigojimai ∏

ê 88/357/EEB 8 straipsnis (pritaikytas)

1. Pagal šio straipsnio nustatytas sąlygas √ Ne gyvybės ∏ draudimo įmonė gali siūlytiteikti bei sudaryti privalomojo draudimo sutartis, vadovaudamasi šios direktyvos ir pirmosios direktyvos taisyklėmis √ pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ∏.

2. Tais atvejais, kai valstybė narė įpareigoja sudaryti draudimo sutartį, laikoma, kad draudimo sutartis neatitinkanevykdo šio įpareigojimo, jeigu ji nėra sudaryta pagal √ laikantis ∏ tam tikrųas nuostatųas, kurias minėta valstybė narė taiko tokiai sutarčiai.

3. d) Jjeigu valstybė narė nustato privalomąjį draudimą, ir jeigu draudikas √ iš draudimo įmonės reikalaujama ∏ turi informuoti kompetentingas √ priežiūros ∏ institucijas apie draudimo nutraukimą, toks nutraukimas gali būti taikomas žalą patyrusioms trečiosioms šalims tik esant minėtos valstybės narės įstatymų numatytoms aplinkybėms.

4. a) Kkiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie rizikas, kurių draudimas yra privalomas pagal tos valstybės narės teisės aktus; pranešime turi būti nurodyta:

a) konkrečios teisinės nuostatos, susijusios su tokiu draudimu,

b) duomenys, kuriuos privaloma nurodyti pažymojesertifikate, kuriąį draudikas √ ne gyvybės draudimo įmonė ∏ išduoda draudėjui, jeigu ta valstybė √ narė ∏ reikalauja, kad būtų pateikti įrodymai dėl įpareigojimo sudaryti draudimo sutartį vykdymo,. √ įskaitant, jei ∏ vValstybė narė gali pareikalauti, kad prie šių duomenų būtų pridėta √ to reikalauja, ∏ draudiko √ draudimo įmonės ∏ deklaracijąa, kuria patvirtinamapatvirtinanti, kad draudimo sutartis atitinka konkrečias su atitinkamu draudimu susijusias nuostatas.

b) Komisija paskelbia a punkte pirmoje pastraipoje nurodytus duomenis Europos Bendrijų Sąjungos oficialiajame leidinyje .

5. c) valstybė narė √ Valstybės narės ∏ pripažįsta pažymą, kurios turinys atitinka √ nurodytą ∏ 4 dalies ba punkteo antrosios įtraukos reikalavimus, įrodymu, kad laikomasi draudimosi prievolės.

ê 2002/83/EB 32 straipsnis

4 SKYRIUS

SUTARČIŲ TEISĖ IR DRAUDIMO SĄLYGOS

32 straipsnis Taikytina teisė

1. Su šioje direktyvoje nurodyta veikla susijusioms sutartims taikoma valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, teisė.

Tačiau sutarties šalys gali pasirinkti kitos šalies teisę, jeigu tai leidžiama pagal minėtos valstybės narės teisę.

2. Jeigu draudėjas yra fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne toje valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra, o kitoje valstybėje narėje, draudimo sutarties šalys gali pasirinkti tos valstybės, kurios pilietybę turi draudėjas, teisę.

3. Jeigu valstybėje yra keli teritoriniai vienetai, kuriuose galioja skirtingos teisės normos dėl sutartinių įsipareigojimų, nustatant, kokią teisę reikia taikyti pagal šią direktyvą, kiekvienas toks teritorinis vienetas laikomas atskira šalimi.

Valstybė narė, kurioje yra keli teritoriniai vienetai, turintys skirtingas teisės normas dėl sutartinių įsipareigojimų, nėra įpareigota šios direktyvos nuostatų taikyti spręsdama tų teritorinių vienetų teisės aktų prieštaravimus.

4. Šio straipsnio nuostatos neriboja teismo taikomų teisinių nuostatų tais atvejais, kai jas taikyti yra privaloma, nesvarbu, kurios šalies įstatymai taikomi sutarčiai kitais atvejais.

Jeigu tai numatyta valstybės narės įstatymuose, valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, privalomas teisines nuostatas galima taikyti tada ir tiek, kiek pagal jos įstatymus tokios nuostatos turi būti taikomos, nesvarbu, kokia teisė taikoma tai sutarčiai.

5. Laikydamosi 1-4 dalių, valstybės narės šioje direktyvoje nurodytoms gyvybės draudimo sutartims taiko privatinės tarptautinės teisės teisines nuostatas dėl sutartinių įsipareigojimų.

ê 2002/83/EB 33 straipsnis (pritaikytas)

√ 3 SKIRSNIS. VISUOTINė GEROVė ∏

178 straipsnisVisuotinė gerovė

Valstybė narė, √ kurioje yra draudimo rizika arba ∏ kurioje prisiimtas įsipareigojimas, nekliudo draudėjui sudaryti draudimo sutarties su draudimo įmone, kuriai leista užsiimti draudimo veikla pagal 4 14 straipsnio nuostatas, jeigu √ sutarties sudarymas ∏ tai neprieštarauja teisinėms nuostatoms, kuriomis apsaugoma visuotinė gerovė valstybėje narėje, √ kurioje yra draudimo rizika arba ∏ kurioje prisiimtas įsipareigojimas.

ê 92/49/EEB 29 straipsnis (pritaikytas)

√ 4 SKIRSNIS. DRAUDIMO SUTARčIų SąLYGOS IR įMOKų TARIFAI ∏

√ 179 straipsnisNe gyvybės draudimas ∏

1. Valstybės narės nepriima nuostatų, reikalaujančių √ nereikalauja ∏ iš anksto patvirtinti arba sistemingai pranešti apie bendrąsias ir specialiąsias draudimo liudijimopoliso sąlygas, draudimo įmokų tarifus arba dokumentų formas ir visus kitus spausdintinius dokumentus, kuriuos draudimo įmonė ketina naudoti sudarydama sandorius su draudėjais.

Jos √ Valstybės narės ∏ tik gali reikalauti, kad būtų nesistemingai informuojama apie šias draudimo liudijimopoliso sąlygas ir kitus dokumentus, kad būtų galima patikrinti, ar šios sąlygos atitinka draudimo sutartis reglamentuojančias nacionalines nuostatas., bet šis reikalavimas √ Šie reikalavimai ∏ negali būti draudimo įmonės veiklos išankstinė sąlyga.

ê 92/49/EEB 30 straipsnis (pritaikytas)

2. Nepaisant tam prieštaraujančių nuostatų, Vvalstybė narė, kurioje draudimas yra privalomas, gali reikalauti, kad √ draudimo įmonės jos priežiūros institucijai praneštų apie ∏ jos kompetentingai institucijai būtų pateiktos bendrąsiasosios ir specialiąsiasosios √ tokio ∏ privalomojo draudimo sąlygaos prieš pradedant √ pradėdamos ∏ jas taikyti.

ê 92/49/EEB 29 straipsnis (pritaikytas)

3. Valstybės narės negali √ nustatyti ar išlaikyti reikalavimo ∏ reikalauti, kad būtų iš anksto pranešama apie numatomą draudimo įmokų tarifų padidinimą arba kad toks numatomas įmokų tarifų padidinimas būtų iš anksto patvirtintas, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su bendrosiomis kainų kontrolės sistemomis.

ê 2002/83/EB 34 straipsnis (pritaikytas)

180 straipsnis Taisyklės, susijusios su draudimo sąlygomis ir draudimo įmokų lentelėmis √ Gyvybės draudimas ∏

Valstybės narės nepriima nuostatų, pagal kurias būtų reikalaujama √ nereikalauja ∏ iš anksto patvirtinti arba sistemingai pranešti apie bendrąsias ir specialiąsiasas draudimo liudijimopoliso sąlygas, įmokų tarifuslenteles, įmokų tarifųlentelių ir techninių atidėjiniųmų skaičiavimo techninį pagrindimą arba dokumentų formas ir kitus spausdintinius dokumentus, kuriuos √ gyvybės ∏ draudimo įmonė ketina naudoti sudarydama sandorius su draudėjais.

Nepaisant to, kas pasakyta pirmojoje pastraipoje, √ Vis dėlto, ∏ vien tik tam, kad būtų patikrinta atitiktis nacionalinėms nuostatoms dėl aktuarinių principų, buveinės valstybė narė gali reikalauti sistemingai pranešti apie įmokų tarifųlentelių ir techninių atidėjiniųmų skaičiavimo techninį pagrindimą, tačiau šis reikalavimas nėra draudimo įmonės veiklos išankstinė sąlyga. √ Šie reikalavimai negali būti draudimo įmonės veiklos išankstinė sąlyga. ∏

Ne vėliau kaip iki 1999 m. liepos 1 d. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie šių nuostatų taikymą.

ê 92/49/EEB 31 straipsnis (pritaikytas)

√ 5 SKIRSNIS. INFORMACIJA DRAUDėJAMS ∏

√ 1 POSKIRSNIS. NE GYVYBėS DRAUDIMAS ∏

√ 181 straipsnisBendroji informacija draudėjams ∏

1. Prieš sudarant √ ne gyvybės ∏ draudimo sutartį, √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonė informuoja draudėją apie šiuos dalykus:

a) sutarčiai taikomą teisę, jeigu šalys neturi pasirinkimo teisės,

b) arba apie tai, kad šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, tokiu atveju nurodant teisę, kurią draudikas siūloketina pasirinkti.

√ Draudimo įmonė taip pat informuoja draudėją apie ∏ draudėjų skundų dėl sutarčių nagrinėjimo tvarką, įskaitant, jei reikia, skundų nagrinėjimo instituciją, nepažeidžiant draudėjo teisės iškelti bylą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytias įsipareigojimais turi būti vykdomias tik tada, kai draudėjas yra fizinis asmuo.

3. √ Išsamias ∏ Šio straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo taisykleės nustatomos pagal √ nustato ∏ valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, įstatymus.

ê 92/49/EEB 43 straipsnis (pritaikytas)

√ 182 straipsnis Papildoma informacija, kai ne gyvybės draudimo paslaugos teikiamos remiantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas ∏

21. Jeigu √ ne gyvybės ∏ draudimo paslaugos teikiamos remiantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus draudėjui pranešama, kokioje valstybėje narėje yra draudimo įmonės pagrindinė buveinė arba, jei reikia, kokioje valstybėje narėje yra įsteigtas filialas, su kuriuo sudaroma sutartis.

Visuose draudėjui išduotuose dokumentuose turi būti nurodyta pirmoje pastraipoje paminėta informacija.

Pirmosiose dviejose Šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti įsipareigojimai netaikomi √ didelėms ∏ draudimo rizikoms, nurodytoms Reglamento [ROMA I] 7 straipsnio 2 dalyje Direktyvos 73/239/EEB 5 straipsnio d punkte.

32. Sutartyje arba bet kuriame kitame draudimą įforminančiame dokumente bei draudimo paslaugų siūlyme turi būti nurodytas √ nurodomas ∏ draudžiančios √ ne gyvybės draudimo ∏ įmonės pagrindinės buveinės arba, jei reikia, filialo adresas, jeigu šie dokumentai įpareigoja draudėją laikytis jų nuostatų.

Kiekviena valstybė narė √ Valstybės narės ∏ gali reikalauti, kad Direktyvos 88/357/EEB 12 a straipsnio 4 dalyje 146 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonės atstovo vardas, pavardė ir adresas taip pat būtų įrašyti į šios dalies pirmoje pastraipoje minimus dokumentus.

ê 2002/83/EB 36 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

√ 2 POSKIRSNIS. GYVYBėS DRAUDIMAS ∏

183 straipsnisDraudėjams teikiama informacija

1. Prieš sudarant √ gyvybės ∏ draudimo sutartį, draudėjams turi būti suteikta bent priedo III A dalyje 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija.

ê 2002/83/EB III priedas (pritaikytas)

A. PRIEš SUDARANT DRAUDIMO SUTARTį

2. √ Suteikiama toliau nurodyta ∏ iInformacija apie √ gyvybės ∏ draudimo įmonę:

a) 1 Ddraudimo įmonės pavadinimas ir jos teisinis statusas;

ab) 2 Vvalstybės narės, kurioje yra pagrindinė buveinė, pavadinimas, ir, prireikus, valstybės narės, kurioje yra draudimo sutartį sudarantis atstovybė ar filialas, pavadinimas;

ac) 3 Ppagrindinės buveinės adresas, ir prireikus draudimo sutartį sudarančios atstovybės ar filialo adresas.

3. √ Suteikiama toliau nurodyta ∏ iInformacija apie įsipareigojimą:

aa) 4 Kkiekvienos išmokos ir kiekvienos pasirinkimo galimybės apibrėžimas;

ab) 5 Ddraudimo sutarties terminas;

ac) 6 Ddraudimo sutarties nutraukimo būdai;

ad) 7 Ddraudimo įmokų mokėjimo būdai ir mokėjimų trukmė;

ae) 8 Ddraudiko pelno dalies apskaičiavimo ir paskirstymo būdai;

af) 9 Nnuoroda apie išperkamąsias sumas ir perskaičiuotas pagal jau sumokėtas įmokas sumas bei jų garantavimo mastą;

ag) 10 Iinformacija apie draudimo įmokas kiekvienai išmokai, prireikus ir pagrindinėms išmokoms, ir papildomoms išmokoms;

ah) 11 Ssu investiciniais vienetais susijusių draudimo liudijimųpolisų atveju –investicinių vienetų, su kuriais susijusios išmokos, apibrėžimas;

ai) 12 Nnuoroda apie pagrindinio turto pobūdį su investiciniais vienetais susijusių draudimo liudijimųpolisų atveju;

aj) 13 Ppasirinkimo laikotarpio (per kurį galima atsisakyti sutarties) taikymo tvarka;

ak) 14 Bbendra informacija apie apmokestinimo tvarką, taikomą tai draudimo liudijimopoliso rūšiai;

al) 15 Ddraudėjų, apdraustųjų gyvybės draudimu, ar naudos gavėjų skundų dėl draudimo sutarčių nagrinėjimo tvarka, įskaitant, jei reikia, skundų nagrinėjimo instituciją, nepažeidžiant teisės pateikti ieškinį;

am) 16 Ddraudimo sutarčiai taikoma teisė, kai šalys negali laisvai pasirinkti, arba, jeigu šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, teisė, kurią siūlo draudikas.

ê 2002/83/EB 36 straipsnis (pritaikytas)

24. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjui turi būti pranešama apie visus pasikeitimus, susijusius su priedo III B dalyje nurodyta √ toliau nurodyta ∏ informacija:.

ê 2002/83/EB III priedas (pritaikytas)

III PRIEDAS

Informacija draudėjams

B. DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMO LAIKOTARPIU

a) Be draudimo liudijimopoliso bendrosiosųjų ir specialiosiosų sąlygosų,; draudėjas draudimo sutarties galiojimo metu turi gauti tokią informaciją.

Informacija apie draudimo įmonę

b)1 √ gyvybės ∏ dDraudimo įmonės ir, prireikus, filialo, kuris sudarė draudimo sutartį, pavadinimaso, teisiniso statusaso arba pagrindinės buveinės adresaso pasikeitimas, o prireikus atstovybės ar filialo, kuris sudarė draudimo sutartį, pavadinimo pasikeitimas;

Informacija apie įsipareigojimą

bc)2 vVisa A a)4– a)12 punktuose 3 dalies d–j punktuose nurodyta informacija pasikeitus draudimo liudijimopoliso sąlygoms arba pasikeitus draudimo sutarčiai taikomai teisei;

bd)3 kKiekvienais metais pateikiama informacija apie draudiko pelno dalies dydį.

5. Toliau nurodyta √ 2, 3 ir 4 dalyse nurodyta ∏ informacija, kuri turi būti pateikta draudėjams prieš sudarant draudimo sutartį (A) arba draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu (B), privalo būti pateikiamata raštu aiškiai ir tiksliai, oficialia valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, kalba.

Tačiau tokia informacija gali būti pateikta kita kalba, jeigu to prašo draudėjas, ir valstybės narės teisė tai leidžia, arba draudėjas pats gali pasirinkti sutarčiai taikomą teisę.

ê 2002/83/EB 36 straipsnis (pritaikytas)

6. Valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, gali reikalauti, kad √ gyvybės ∏ draudimo įmonės be III priede 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos teiktų ir papildomos informacijos, tačiau tik tada, jeigu tai reikalinga, kad draudėjas suvoktų esminius įsipareigojimo elementus.

47.. Išsamias šio straipsnio ir III priedo 1–6 dalių taikymo taisykles nustato valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas.

ê 2002/83/EB 35 straipsnis (pritaikytas)

184 straipsnisNutraukimo laikotarpis

1. Kiekviena valstybė narė √ Valstybės narės ∏ nustato, kad individualias draudimo sutartis √ gyvybės draudimo sutartis ∏ sudariusiemsam draudėjui √ draudėjams ∏ suteikiamas 14–30 dienų laikotarpis nuo tada, kai jam √ jiems ∏ buvo pranešta, kad sutartis yra sudaryta, per kurį jis √ jie ∏ tą sutartį gali nutraukti.

Draudėjo √ Draudėjų ∏ pranešimas apie sutarties nutraukimą atleidžia jį √ juos ∏ nuo visų būsimų įsipareigojimų pagal sutartį.

Kitos teisinės pasekmės ir nutraukimo sąlygos, ypač draudėjo informavimo apie sutarties sudarymą tvarka, nustatomos pagal sutarčiai taikomą teisę, kaip apibrėžta 32 straipsnyje.

2. Valstybės narės gali netaikyti 1 dalies tais atvejais, √ šiais atvejais: ∏

√ a) ∏ kai sutarties trukmė yra šeši mėnesiai ar mažiau,

b) taip pat tais atvejais, kai dėl draudėjo statuso arba aplinkybių, kuriomis sudaryta sutartis, draudėjui nereikia tokios specialios apsaugos.

√ Jeigu ∏ vValstybės narės √ pasinaudoja pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, tą faktą jos ∏ savo taisyklėse nurodo √ savo įstatymuose ∏ kada 1 dalis netaikoma.

ê 88/357/EEB 4 straipsnis (pritaikytas)

√ II SKYRIUS. SPECIALIOS NE GYVYBĖS DRAUDIMO NUOSTATOS ∏

√ 1 SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS ∏

185 straipsnis√ Draudimo liudijimo sąlygos ∏

Šioje direktyvoje ir pirmojoje direktyvoje Įį bendrąsias arba specialiąsias draudimo liudijimopoliso sąlygas neįtraukiamos konkrečios √ jokios ∏ sąlygos, kurios konkrečiu atveju skirtos atsižvelgti į ypatingas draudžiamos rizikos aplinkybes.

ê 92/49/EEB 3 straipsnis (pritaikytas)

186 straipsnis√ Monopolijų panaikinimas ∏

Nepaisant to, kas pasakyta 2 straipsnio 2 dalyje, Vvalstybės narės užtikrina imasi visų priemonių, užtikrinančių, kad iki 1994 m. liepos 1 d. būtų panaikinta išimtinė teisė, suteikta šių valstybių teritorijose įsteigtoms ir Direktyvos 73/239/EEB 4 8 straipsnyje nurodytoms draudimo įmonėms, pradėti drausti tam tikros grupės rizikas.

ê 92/49/EEB 45 straipsnis (pritaikytas)

187 straipsnis √ Dalyvavimas nacionalinėse garantijų sistemose ∏

2. Tai, kad pasakyta šioje direktyvoje, neturi jokio įtakos √ Priimančiosios ∏ valstybėsių narėsių teisei √ gali ∏ reikalauti, kad √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonės, užsiimančios draudimo veikla jų teritorijose remiantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, prisijungtų ir dalyvautų bet kurioje programoje, kurios tikslas – užtikrinti draudimo išmokų mokėjimą apdraustiesiems ar žalą patyrusioms trečiosioms šalims, tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos šiųose valstybiųėse √ teritorijose ∏ leidimus gavusioms √ ne gyvybės ∏ draudimo įmonėms.

ê 78/473/EEB 1 straipsnis (pritaikytas)

√ 2 SKIRSNIS. BENDRIJOS BENDRASIS DRAUDIMAS ∏

188 straipsnis √ Bendrijos bendrojo draudimo operacijos ∏

1. Ši direktyva Šis skirsnis taikomas 2 straipsnyje minimoms Bendrijos bendrojo draudimo operacijoms, susijusioms su 1973 m. liepos 24 d. Pirmosios Tarybos direktyvos dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo[74] (toliau – Pirmoji derinimo direktyva) priedo A dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13 ir 16 punktuose išvardytoms rizikoms.

2. Ši direktyva taikoma šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms rizikoms, kurioms apdrausti dėl jų pobūdžio ar dydžio reikia kelių draudikų dalyvavimo.

Bet kokie sunkumai, kurių gali kilti įgyvendinant šį principą, nagrinėjami 8 straipsnyje nurodyta tvarka.

ê 78/473/EEB 2 straipsnis (pritaikytas)

1. Ši direktyva taikoma tik toms Bendrijos bendrojo draudimo operacijoms, √ kurios yra susijusios su viena ar keliomis rizikomis, priskirtomis I priedo A dalies 3–16 grupėms, ir ∏ kurios atitinka toliau nurodytas sąlygas:

√ a) rizika yra didelė draudimo rizika, nurodyta [ROMA I] reglamento 7 straipsnio 2 dalyje; ∏

ab) riziką, kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 dalyje, pagal bendrą draudimo sutartį, bendrą įmoką ir tuo pačiu laikotarpiu √ kaip bendradraudikai ∏ draudžiapadengia dvi arba daugiau draudimo įmonių kiekviena savo sąskaita toliau vadinamų „bendradaudikais“,; viena iš šių įmonių √ jų ∏ yra pagrindinėis draudikas √ draudimo įmonė ∏;

bc) rizika yra Bendrijoje;

cd) kalbant apie rizikos draudimąpadengimą, pagrindinėiam draudikui suteikiami įgaliojimai pagal Pirmosios derinimo direktyvos sąlygas, t. y. jis √ draudimo įmonė ∏ laikomas draudiku √ draudimo įmone ∏, draudžiančiapadengiančiu visą riziką;

de) draudimo sutartyje dalyvauja bent vienas bendradraudikas per savo pagrindinę buveinę, atstovybę arba filialą, įsteigtą kitoje nei pagrindinėsio draudiko √ draudimo įmonės ∏ valstybėje narėje;

ef) pagrindinėis draudikas √ draudimo įmonė ∏ prisiima visą vadovavimo atsakomybę už bendrojo draudimo veiklą ir visų pirma nustato draudimo sutarties sąlygas ir nuostatas bei įmokų tarifus.

ê 78/473/EEB 1 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

√ 2. ∏ Tačiau ši direktyva √ Šis skirsnis ∏ netaikomas Bendrijos bendrojo draudimo operacijoms, susijusioms su rizika, nurodyta I priedo A dalies 13 grupėjepunkte, kuri susijusi su branduolinių šaltinių ir vaistų sukeliama žala. Nuostatą, kad draudimas nuo vaistų sukeliamos žalos neįeina į šios direktyvos taikymo sritį, Taryba išnagrinėja per penkerius metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos.

ò naujas

3. 145–150 straipsniai taikomi tik pagrindinei draudimo įmonei.

ê 78/473/EEB 2 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

2 4. Toms Bbendrojo draudimo operacijoms, kurios neatitinka šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų arba kurios padengia kitokias rizikas, nei nurodytos 1 straipsnyje, toliau taikomos nacionalinių įstatymų, galiojančių tuo metu, kai įsigalioja šios direktyvosa, nuostatos ð , išskyrus šio skirsnio nuostatas ï .

ê 78/473/EEB 3 straipsnis (pritaikytas)

189 straipsnis√ Dalyvavimas Bendrijos bendrajame draudime ∏

√ Draudimo ∏ įĮmonių, kurių pagrindinė buveinė yra kurioje nors valstybėje narėje ir kurioms yra taikytini Pirmosios derinimo direktyvos reikalavimai ir kurios juos įvykdo, teisei dalyvauti Bendrijos bendrajame draudime negali būti taikomos √ netaikomos ∏ jokios kitos, išskyrus šios direktyvos šio skirsnio, nuostatos.

ê 78/473/EEB 4 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

190 straipsnis√ Techniniai atidėjiniai ∏

Techninių atidėjimų √ atidėjinių ∏ dydį skirtingi bendradraudikai nustato pagal √ savo buveinės ∏ valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę, taisykles, o jei tokių taisyklių nėra, pagal toje valstybėje galiojančią praktiką.

Tačiau atidėjimai apmokėtinoms pretenzijoms apmokėti ð techniniai atidėjiniai ï turi būti bent jau tokio dydžio, kurį nustato pagrindinis draudikas pagal √ savo buveinės ∏ valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, taisykles arba praktiką.

2. Skirtingų bendradraudikų nustatyti techniniai atidėjimai turi būti padengiami bendru turtu.

Tačiau valstybės narės, kuriose yra įsisteigę bendradraudikai, gali numatyti šios bendro turto taisyklės išimtis, atsižvelgdamos į tinkamo draudimo įmonių valdymo reikalavimus.

Šis turtas pagal draudiko pasirinkimą lokalizuojamas arba tose valstybėse narėse, kuriose yra įsisteigę bendradraudikai, arba toje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs pagrindinis draudikas.

ê 78/473/EEB 5 straipsnis (pritaikytas)

191 straipsnis√ Statistiniai duomenys ∏

√ Buveinės ∏ vValstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose įsisteigę bendradraudikai registruotų statistinius duomenis apie Bendrijos bendrojo draudimo operacijų √ , kuriose jie dalyvauja, ∏ apimtį ir jų vykdymo valstybes √ susijusias valstybes nares ∏.

ê 78/473/EEB 7 straipsnis (pritaikytas)

192 straipsnis √ Bendrojo draudimo sutarčių vertinimas atliekant likvidavimo procedūras ∏

Tuo atveju, kai draudimo įmonė yra likviduojama, dalyvavimo Bendrijos bendrojo draudimo sutartyse įsipareigojimai vykdomi taip pat, kaip ir pagal kitas √ tos ∏ įmonės draudimo sutartis, neatsižvelgiant į draudėjų arba naudos gavėjų nacionalinę priklausomybę.

ê 78/473/EEB 6 straipsnis (pritaikytas)

193 straipsnis √ Priežiūros institucijų keitimasis informacija ∏

√ Įgyvendinat šį skirsnį, ∏ vValstybių narių priežiūros √ priežiūros ∏ institucijos glaudžiai bendradarbiauja, įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas ir √ , vadovaudamosi I antraštinės dalies IV skyriaus 5 skirsnyje nurodytais bendradarbiavimo principais, ∏ viena kitai teikia visą būtiną šiam tikslui pasiekti informaciją.

ê 78/473/EEB 8 straipsnis (pritaikytas)

194 straipsnis√ Bendradarbiavimas įgyvendinimo srityje ∏

Komisija ir valstybių narių kompetentingos valdžios √ priežiūros ∏ institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad galėtų išnagrinėti bet kokius sunkumus, kurie gali kilti įgyvendinant šią direktyvą šį skirsnį.

Bendradarbiaudamos jos pirmiausia tikrina bet kokią veiklą, iš kurios galima matyti, kad šios direktyvos nuostatos, ypač nurodytos 1 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnyje, yra neteisingai taikomos ta prasme, kad pagrindinėis draudikas √ draudimo įmonė ∏, užsiimdamas bendrojo draudimo veikla, neprisiima vadovavimo atsakomybės, arba kad rizikai apdrausti aiškiai nereikia, kad dalyvautų du ar daugiau draudikų.

ê 84/641/EEB 15 straipsnis (pritaikytas)

√ 3 SKIRSNIS. PAGALBA ∏

195 straipsnis √ Į pagalbą turistams panaši veikla ∏

Kai pagalba teikiama asmenims, patyrusiems sunkumų kitomis aplinkybėmis, negu nurodyta 1 straipsnyje 2 straipsnio 2 dalyje, valstybė narė √ valstybės narės ∏ savo teritorijoje gali taikyti Pirmojoje direktyvoje numatytas priemones šią direktyvą.

Jeigu valstybė narė pasinaudoja šia galimybe, ji, taikydama tas priemones, laiko tokią veiklą įeinančia į √ priklausančia ∏ Pirmosios direktyvos I priedo A dalies 18 draudimo grupeię, nepažeidžiant tos direktyvos priedo C dalies.

Pirmesnė √ Antra ∏ pastraipa jokiu būdu nekliudo, kad būtų kitaip klasifikuojamos pagal Pirmosios direktyvos I priedą tokios veiklos, kurios akivaizdžiai priklauso kitoms draudimo grupėms.

Tai, kad šiame straipsnyje aptariama veikla yra klasifikuojama kitaip toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra draudimo įmonės pagrindinė buveinė, negali būti pakankamas pagrindas neduoti leidimo atstovybei arba filialui.

ê 87/344/EEB (pritaikytas)

√ 4 SKIRSNIS. TEISINIų IšLAIDų DRAUDIMAS ∏

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas yra suderinti teisinių išlaidų draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, kaip numatyta Tarybos direktyvos 73/239/EEB priedo A dalies 17 punkte, stengiantis padėti veiksmingai naudotis steigimosi laisve ir kiek galima užkirsti kelią bet kokiam interesų konfliktui, ypač kylančiam tada, kai draudikas suteikia draudiminę apsaugą kitam asmeniui arba suteikia draudiminę apsaugą ir asmens teisinėms išlaidoms, ir kuriai nors kitai tame priede nurodytai draudimo grupei, bei, iškilus tokiam konfliktui, sudaryti galimybę jį išspręsti.

ê 87/344/EEB 2 straipsnis (pritaikytas)

196 straipsnis√ Šio skirsnio taikymo sritis ∏

1. Šis direktyva skirsnis taikomas teisinių išlaidų draudimui,. Toks draudimas reiškia, kad √ nurodytam I priedo A dalies 17 grupėje, kuriuo draudžiant ∏ draudimo įmonė už draudimo įmokas įsipareigoja padengti teismo proceso išlaidas ir suteikti kitas su draudimoine apsauga tiesiogiai susijusias paslaugas, siekiant √ šių tikslų ∏:

a) garantuoti apdraustajam jo patirtų nuostolių, žalos atlyginimą arba sužalojimo kompensaciją ikiteisminio susitarimo arba baudžiamojo ar civilinio proceso būdu,

b) ginti apdraustąjį arba jam atstovauti civiliniame, baudžiamajame, administraciniame ar kitokiame procese arba dėl bet kokio jam √ tam asmeniui ∏ pareikšto reikalavimo.

2. Tačiau ši direktyva Šis skirsnis netaikomas √ toliau nurodytai veiklai ∏:

a) teisinių išlaidų draudimui, kai toks draudimas apima ginčus arba riziką, atsirandančius dėl jūros laivų naudojimo, arba su tuo susijusius,

b) tokiai civilinės atsakomybės draudimoinę apsaugą suteikusios draudiko √ draudimo įmonės ∏ veiklai, kurios tikslas yra ginti apdraustąjį arba jam atstovauti bet kokiame tyrime arba teismo procese, jeigu tokia draudiko √ draudimo įmonės ∏ veikla vykdoma ir tos įmonėsjo paties interesais pagal tą draudimoinę apsaugą,

c) jei valstybė narė taip nutaria, pagalbos draudiko vykdomaim teisinių išlaidų draudimoui veiklai, kai √ kuri atitinka šias sąlygas: ∏

i) jis √ veikla ∏ vykdomas ne toje valstybėje narėje, kur √ yra nuolatinė ∏ paprastai gyvena apdraustojoasis √ gyvenamoji vieta, ∏

ii) kai jis √ veikla ∏ vykdomas pagal sutartį, kurioje numatytas pagalbos teikimas asmenims tik tada, kai jie susiduria su problemomis kelionės metu, išvykę iš namų arba iš nuolatinės gyvenamosios vietos.

Tuo atveju √ Pirmos pastraipos c punkte nurodytu atveju ∏ sutartyje turi būti aiškiai nurodyta √ nurodoma ∏, kad minima √ atitinkama ∏ draudimoinė apsauga apsiriboja tiktai ankstesniame sakinyje √ tame punkte ∏ nurodytomis aplinkybėmis ir yra papildoma pagalbai.

ê 87/344/EEB 3 straipsnis (pritaikytas)

197 straipsnis√ Atskiros sutartys ∏

Teisinių išlaidų draudimo apsauga turi būti sutarties, sudarytos atskirai nuo kitų draudimo grupių, objektas arba ji turi būti numatyta atskiroje vieno draudimo liudijimopoliso dalyje, kur nurodomas teisinių išlaidų draudimo apsaugos pobūdis ir, jei to reikalauja valstybė narė, atitinkamos draudimo įmokos dydis.

198 straipsnis √ Reikalavimų tvarkymas ∏

21. Kiekviena √ Buveinės ∏ valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinati, kad jos teritorijoje įsisteigusios draudimo įmonės pagal valstybės narės nustatytas priemones √ pasirinkta tvarka ∏ arba, jeigu tai leidžia valstybė narė, savo pačių pasirinkimu, taikytų bent vieną iš šių alternatyvių sprendimų: √ reikalavimų tvarkymo metodų, nurodytų 2, 3 ir 4 dalyse. ∏

. Nepriklausomai nuo pasirinkto sprendimo, pagal šią direktyvą šį skirsnį teisines išlaidas apdraudusių asmenų interesų apsaugos garantijos laikomos lygiavertėmis.

a)2 draudimo įmonė √ Draudimo įmonės ∏ garantuoja, kad joks jųos darbuotojas, kuris užsiima reikalavimųpretenzijų dėl teisinių išlaidų tvarkymu arba su tuo susijusia teisine konsultacija, tuo pačiu metu nevykdytų panašios veiklos: - jeigu tai mišri draudimo įmonė - dėl kitos jos vykdomos draudimo grupės, - nepriklausomai nuo to, ar draudimo įmonė yra mišri, ar specializuota — kitoje įmonėje, turinčioje finansinių, komercinių ar administracinių ryšių su pirmąja √ draudimo įmone ∏ ir vykdančioje vienos ar daugiau kitų Direktyvoje 73/239/EEB I priede nurodytų grupių draudimo veiklą.;

√ Mišraus draudimo įmonės užtikrina, kad joks jų darbuotojas, kuris užsiima reikalavimų dėl teisinių išlaidų tvarkymu arba su tuo susijusia teisine konsultacija, tuo pačiu metu nedalyvautų vykdant kitos draudimo grupės veiklą. ∏

b)3. Ddraudimo įmonė patiki su teisinių išlaidų draudimu susijusių reikalavimųpretenzijų tvarkymą atskiro juridinio asmens statusą turinčiai įmonei. Ta įmonė nurodoma Ö 197 straipsnyje Õ minėtoje atskiroje sutartyje arba atskiroje sutarties dalyje.

Jei atskiro juridinio asmens statusą turinti įmonė turi ryšių su draudimo įmone, vykdančia vienos ar daugiau kitų Direktyvos 73/239/EEB I priedo A dalyje nurodytų grupių draudimo veiklą, tos √ atskiro juridinio asmens statusą turinčios ∏ įmonės darbuotojai, kurie užsiima reikalavimųpretenzijų tvarkymu arba su tuo susijusia teisine konsultacija, negali tuo pačiu metu vykdyti tokios pat ar panašios veiklos kitoje √ draudimo ∏ įmonėje. Be to, Vvalstybės narės gali taikyti tuos pačius reikalavimus ir įmonės √ administracijos ar ∏ valdymo personalui.

c)4. draudimo įmonė Ssutartyje √ draudimo įmonė ∏ suteikia apdraustajam √ apdraustiesiems ∏ teisę patikėti savo interesų gynybą pasirinktam advokatui arba, jei tai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, bet kuriam kitam reikiamą kvalifikaciją turinčiam asmeniui, nuo to momento, kai jis √ jie ∏ įgyja teisę pagal draudimo liudijimąpolisą pateikti savo draudikui tokį reikalavimą.

ê 87/344/EEB 4 straipsnis (pritaikytas)

199 straipsnis√ Teisė laisvai pasirinkti advokatą ∏

1. Kiekvienoje teisinių išlaidų draudimo sutartyje aiškiai pripažįstama, kad √ nurodoma, kad ∏:

a) kai kreipiamasi į advokatą ar kitą asmenį, kuris pagal nacionalinės teisės aktus turi reikiamą kvalifikaciją ginti apdraustąjį, jam atstovauti arba ginti jo interesus bet kokiame tyrime ar teismo procese, apdraustasis turi teisę laisvai pasirinkti tokį advokatą arba kitą asmenį;

b) kilus interesų konfliktui, apdraustasis √ apdraustieji asmenys ∏ turi teisę laisvai pasirinkti advokatą arba, jei jis √ jie ∏ to nori ir tą leidžia nacionalinės teisės aktai, bet kurį kitą reikiamą kvalifikaciją turintį asmenį jo √ jų ∏ interesams ginti.

2. √ Šiame skirsnyje ∏ Aadvokatas – asmuo, turintis teisę užsiimti profesine veikla pagal vieną iš apibrėžimų, pateiktų 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvoje 77/249/EEB[75], skirtoje padėti advokatams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas.

ê 87/344/EEB 5 straipsnis (pritaikytas)

200 straipsnis √ Teisės laisvai pasirinkti advokatą išimtis ∏

1. Kiekviena valstybė narė √ Valstybės narės ∏ gali numatyti 4 straipsnio 1 dalies 199 straipsnio 1 dalies taikymo išimtis, susijusias su teisinių išlaidų draudimu, jeigu yra įvykdytos visos šios sąlygos:

a) draudimas apsiriboja tiktai bylomis, susijusiomis su kelių transporto priemonių naudojimu atitinkamos valstybės narės teritorijoje;

b) draudimas yra numatytas sutartyje dėl pagalbos teikimo kelių transporto priemonių avarijos ar gedimo atveju;

c) nei teisinių išlaidų draudikas √ draudimo įmonė ∏, nei pagalbos draudikas nevykdo jokių grupių atsakomybės draudimo veiklos;

d) numatytos priemonės, kuriomis garantuojama, kad teisines konsultacijas teikia ir kiekvienai ginčo šaliai atstovauja visiškai nepriklausomi advokatai, jeigu šios šalys yra apdraudusios savo teisines išlaidas pas tą patį draudiką √ toje pačioje draudimo įmonėje ∏ .

2. Pagal 1 dalį valstybės narės draudimo įmonei suteikta išimtis neturi įtakos 3 straipsnio 2 dalies 198 straipsnio taikymui.

ê 87/344/EEB 6 straipsnis (pritaikytas)

201 straipsnis√ Arbitražas ∏

Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad, √ , siekdamos išspręsti bet kokius teisinių išlaidų draudimo įmonės ir apdraustojo asmens ginčus ir ∏ nepažeisdamos nacionalinės teisės aktuose numatytos teisės kreiptis į teisminę instituciją, būtų suteikta √ suteikia ∏ galimybęė spręsti ginčą arbitražo tvarka arba naudotis bet kokia kita lygiavertes objektyvumo garantijas suteikiančia procedūra, pagal kurią, atsiradus nuomonių skirtumui tarp teisinių išlaidų draudiko ir apdraustojo, gali būti susitarta, kokios nuostatos laikytis, kad būtų išspręstas ginčas.

Draudimo sutartyje turi būti nurodyta √ nurodoma ∏, kad apdraustasis turi teisę naudotis tokia procedūra.

ê 87/344/EEB 7 straipsnis (pritaikytas)

202 straipsnis√ Interesų konfliktas ∏

Kiekvienu atveju kilus interesų konfliktui arba nesutariant dėl ginčo sprendimo, teisinių išlaidų draudikas arba, esant reikalui, reikalavimuspretenzijas tvarkanti įstaiga informuoja apdraustąjį apie: - 4 straipsnyje 199 straipsnio 1 dalyje minėtą teisę Ö ir Õ galimybę pasinaudoti 6 straipsnyje 201 straipsnyje nurodyta procedūra.

ê 87/344/EEB 8 straipsnis (pritaikytas)

203 straipsnis √ Teisinių išlaidų draudimo specializacijos panaikinimas ∏

Valstybės narės panaikina visas nuostatas, kuriomis draudikui √ draudimo įmonei ∏ draudžiama jų teritorijoje vienu metu užsiimti teisinių išlaidų draudimu ir kitų grupių draudimu.

ê 92/49/EEB 54 straipsnis (pritaikytas)

√ 5 SKIRSNIS. SVEIKATOS DRAUDIMAS ∏

204 straipsnis √ Sveikatos draudimas kaip socialinio draudimo alternatyva ∏

1. Nepaisant priešingų nuostatų, valstybė narė √ Valstybės narės ∏, kuriosje rizikų, įtrauktų į Direktyvos 73/239/EEB I priedo A dalies 2 grupępunktą, draudimo sutartys gali būti visapusiška arba daline alternatyva įstatymų nustatytos socialinės apsaugos sistemos teikiamam sveikatos draudimui, turi teisę reikalauti:,

a) kad tokios sutartys atitiktų toje valstybėje narėje priimtas konkrečias teisines nuostatas, kurių tikslas – apsaugoti visuomenės gerovę šioje draudimo grupėje,

b) ir kad apie šio draudimo bendrąsias ir specialiąsias sąlygas būtų pranešta, prieš pradedant jas taikyti, tos valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms.

2. Valstybės narės gali reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sveikatos draudimo sistema būtų paremta gyvybės draudimui analogišku techniniu pagrindu, kai: √ laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų: ∏

a) mokamos draudimo įmokos apskaičiuojamos pagal sergamumo lenteles arba kitus statistinius duomenis, gautus toje valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika, taikant draudimo srityje naudojamus matematinius metodus,

b) sudaromi ilgėjančios gyvenimo trukmės atidėjiniai,

c) draudikas gali nutraukti sutartį tik per tam tikrą laikotarpį, kurį nustato valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika,

d) sutartyje numatoma, kad galima padidinti draudimo įmokas arba sumažinti draudimo išmokas, net jeigu jos nustatytos galiojančiose sutartyse,

e) sutartyje numatoma, kad draudėjas √ draudėjai ∏ gali pakeisti savo sudarytą sutartį nauja sutartimi pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu ją siūlo ta pati draudimo įmonė arba tas pats filialas, atsižvelgiant į jo √ jų ∏ įgytas teises.

√ Pirmos pastraipos e punkte nurodytu atveju ∏ Visų pirma turi būti atsižvelgiama į ilgėjančios gyvenimo trukmės atidėjiniusmą; be to, galima pareikalauti atlikti naują sveikatos patikrinimą, tačiau tik tuo atveju, kai norima padidinti draudimo sumą.

Šiuo atveju Aatitinkamos valstybės narės kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos paskelbia pirmosjoje įtraukoje pastraipos a punkte nurodytas sergamumo lenteles bei kitus svarbius statistikos duomenis ir perduoda juos buveinės valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms.

Draudimo įmokos, vadovaujantis aktuarinio apskaičiavimo metodu, turi būti pakankamos, kad draudimo įmonės galėtų vykdyti visus savo įsipareigojimus, atsižvelgdamos į visus savo finansinės padėties aspektus. Buveinės valstybė narė pareikalauja, kad draudimo įmokų apskaičiavimo techninis pagrindas būtų pateiktas jų kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms iki pradedant naudoti draudimo produktą.

Ši Trečia ir ketvirta pastraipos straipsnio dalis taip pat taikomosa, jeigu keičiamos galiojančios sutartys.

ê 92/49/EEB 55 straipsnis (pritaikytas)

√ 6 SKIRSNIS. DRAUDIMAS NUO NELAIMINGų ATSITIKIMų DARBE ∏

205 straipsnis √ Privalomasis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ∏

Valstybės narės gali reikalauti, kad visos draudimo įmonės, kurios jų teritorijose savo rizika užsiima privalomuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe, laikytųsi šių valstybių nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių tokį draudimą, konkrečių nuostatų, išskyrus nuostatas dėl finansinės priežiūros, už kurią išimtinai atsako buveinės valstybė narė.

ê 2002/83/EB 12 straipsnis (pritaikytas)

√ III SKYRIUS. SPECIALIOS GYVYBĖS DRAUDIMO NUOSTATOS ∏

206 straipsnisDraudimas privalomai perduoti dalį draudimo veiklos

Valstybės narės neturi teisės reikalauti √ nereikalauja ∏, kad √ gyvybės ∏ draudimo įmonės perduotų dalį savo draudimo veiklos, įvardytos 2 straipsnyje, nacionalinės teisės aktuose nurodytai organizacijai ar organizacijoms.

ê 2002/83/EB 21 straipsnis (pritaikytas)

207 straipsnisNaujos veiklos draudimo įmokos

Naujos veiklos draudimo įmokos turi būti pakankamo dydžio, remiantis pagrįstomis aktuarinėmis prielaidomis, kad √ gyvybės ∏ draudimo įmonės galėtų įvykdyti visus savo įsipareigojimus, ir ypač tam, kad suformuotų tinkamus techninius atidėjiniusmus.

Šiuo √ Tuo ∏ tikslu galima atsižvelgti į visus √ gyvybės ∏ draudimo įmonės finansinės padėties aspektus, jeigu įplaukos iš šaltinių, išskyrus draudimo įmokas ir iš jų uždirbtas pajamas, yranėra reguliarios ir nuolatinės, kad tai galėtų kelti pavojų ilgalaikiam √ atitinkamos ∏ įmonės mokumui.

ê 2002/83/EB

25 straipsnis Sutartys, susijusios su KIPVPS arba akcijų indeksu

1. Jeigu draudimo sutartyje numatytos išmokos tiesiogiai susijusios su investicinių vienetų kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjekte verte arba turto, kuris yra draudimo įstaigos vidaus fonde ir paprastai padalytas į investicinius vienetus, verte, techniniai atidėjimai tokioms išmokoms turi kuo labiau atitikti tokius investicinius vienetus arba, jeigu jų nėra, tokį turtą.

2. Jeigu draudimo sutartyje numatytos išmokos tiesiogiai susijusios su akcijų indeksu arba kita referencine verte, išskyrus nurodytas 1 dalyje, techniniai atidėjimai tokioms išmokoms turi kuo labiau atitikti investicinius vienetus, kurie laikomi išreiškiančiais tokią referencinę vertę, arba, jeigu tokie investiciniai vienetai nėra nustatyti, atitinkamai garantuotą ir tinkamą realizuoti turtą, kuris kuo labiau atitinka turtą, pagal kurį buvo nustatyta konkreti referencinė vertė.

3. 22 ir 24 straipsniai netaikomi turtui, kuris atitinka įsipareigojimus, tiesiogiai susijusius su 1 ir 2 dalyse nurodytomis išmokomis. Nuorodos į techninius atidėjimus 24 straipsnyje yra nuorodos į techninius atidėjimus, išskyrus tuos, kurie buvo sudaryti tokiems įsipareigojimams.

4. Jeigu 1 ir 2 dalyse nurodytos išmokos apima investicijų vykdymo garantiją arba kurią nors kitą garantuotą išmoką, atitinkamiems papildomiems techniniams atidėjimams taikomos 22, 23 ir 24 straipsnių nuostatos.

26 straipsnis Suderinimo taisyklės

1. Pagal 20 straipsnio 3 dalies ir 54 straipsnio nuostatas valstybės narės laikosi II priedo, kai kalbama apie suderinimo taisykles.

2. Šis straipsnis netaikomas šios direktyvos 25 straipsnyje nurodytiems įsipareigojimams.

ê 2005/68/EB (pritaikytas)

ð naujas

2 IV SKYRIUS. √ Specialios perdraudimo ∏ Techninių atidėjinių taisyklės

32 straipsnis

Techninių atidėjinių formavimas

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena perdraudimo įmonė sudarytų pakankamus draudimo techninius atidėjinius, visai savo veiklai.

Tokių techninių atidėjinių dydis nustatomas pagal taisykles, nustatytas Direktyvoje 91/674/EEB. Kai taikytina, buveinės valstybė narė gali nustatyti konkrečias taisykles pagal Direktyvos 2002/83/EB 20 straipsnį.

2. Valstybės narės nepalieka arba nenustato bendrojo atidėjimo sistemos, pagal kurią perdraudikas turi užstatyti turtą neuždirbtoms įmokoms ir numatomiems mokėjimams padengti, jei perdraudikas yra perdraudimo įmonė, gavusi leidimą pagal šią direktyvą, arba draudimo įmonė, gavusi leidimą pagal Direktyvas 73/239/EEB arba 2002/83/EB.

3. Jeigu buveinės valstybė narė leidžia padengti bet kokius techninius atidėjinius reikalavimais perdraudikams, negavusiems leidimo veiklai pagal šią direktyvą, arba reikalavimais draudimo įmonėms, negavusioms leidimo pagal Direktyvas 73/239/EEB ar 2002/83/EB, tai ji nustato tokių reikalavimų priėmimo sąlygas.

33 straipsnis

Nuostolių svyravimo išlyginimo rezervai

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena perdraudimo įmonė, kuri perdraudžia rizikas, įtrauktas į Direktyvos 73/239/EEB priedo A punkto 14 grupę, sudarytų nuostolių svyravimo išlyginimo rezervą, skirtą padengti galimą techninį deficitą arba reikalavimus išmokėti draudimo išmoką, didesnę už šios grupės reikalavimų vidurkį bet kuriais finansiniais metais.

2. Nuostolių svyravimo išlyginimo rezervas kreditų perdraudimui apskaičiuojamas pagal buveinės valstybės narės nustatytas taisykles, nustatytas pagal vieną iš keturių Direktyvos 73/239/EEB priedo D punkte nurodytų ir lygiaverčiais laikomų metodų.

3. Buveinės valstybė narė gali nereikalauti, kad perdraudimo įmonės sudarytų kredito draudimo veiklos perdraudimo nuostolių svyravimo išlyginimo rezervus, jeigu įmokų arba įnašų, susijusių su kredito draudimo perdraudimu, suma sudaro mažiau kaip 4 % visų jų gautų įmokų arba įnašų sumos, bet yra mažesnė kaip 2500000 EUR.

4. Buveinės valstybė narė gali reikalauti kiekvienos perdraudimo įmonės sudaryti nuostolių svyravimo išlyginimo rezervus ir kitoms nei kredito perdraudimas rizikų grupėms. Nuostolių svyravimo išlyginimo rezervai skaičiuojami pagal buveinės valstybės narės nustatytas taisykles.

34 straipsnis

Techninius atidėjinius dengiantis turtas

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena perdraudimo įmonė investuotų turtą, kuriuo dengiami techniniai atidėjiniai, ir 33 straipsnyje minimas nuostolių svyravimo išlyginimo rezervas, laikydamasi šių taisyklių:

a) kaupiant turtą, turi būti atsižvelgiama į perdraudimo įmonės vykdomos veiklos rūšį, ypač į numatomų išmokų už reikalavimus pobūdį, sumą ir laikotarpį, tokiu būdu, kad būtų galima užtikrinti įmonės investicijų pakankamumą, likvidumą, saugumą, kokybę, pelningumą ir suderinimą;

b) perdraudimo įmonė užtikrina, kad šis turtas būtų diversifikuotas ir tinkamai paskirstytas ir suteiktų įmonei galimybę atitinkamai reaguoti į besikeičiančias ekonomines sąlygas, visų pirma į pokyčius finansų ir nekilnojamo turto rinkose arba į didelį poveikį sukeliančias katastrofas. Įmonė įvertina nereguliarių rinkos sąlygų poveikį jos turtui ir diversifikuoja turtą tokiu būdu, kad šis poveikis sumažėtų;

c) bet kuriuo atveju, investicijos į turtą, kuriuo nėra prekiaujama reguliuojamoje finansų rinkoje, neviršija priimtino lygio;

d) investuoti į išvestines priemones galima tiek, kiek tokios investicijos prisideda prie investicijų rizikos mažinimo arba efektyvaus portfelio valdymo. Jos deramai vertinamos, atsižvelgiant į pagrindinį turtą, ir įtraukiamos atliekant viso institucijos turto įvertinimą. Institucija turi vengti pernelyg didelės rizikos, kylančios turint vienintelį partnerį ir susijusios su kitomis išvestinėmis operacijomis;

e) turtas turi būti deramai diversifikuotas, tokiu būdu, kad būtų galima išvengti per didelės priklausomybės nuo bet kurios atskiros turto dalies, emitento ar įmonių grupės ir viso portfelio rizikos padidėjimo. Investuojant į vertybinius popierius, kuriuos išleido tas pats emitentas ar emitentai, priklausantys tai pačiai grupei, būtina vengti pernelyg didelės rizikos koncentracijos.

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti e punkte išdėstytų reikalavimų investicijoms į Vyriausybės obligacijas.

2. Valstybės narės nereikalauja, kad jų teritorijoje esančios perdraudimo įmonės investuotų į tam tikras turto grupes.

3. Valstybės narės nereikalauja, kad jų teritorijoje esančios perdraudimo įmonės ar investicijų valdytojai, prieš priimdami sprendimą dėl investicijų, gautų kokį nors pritarimą arba sistemingai informuotų apie tokius sprendimus.

4. Nepaisant 1–3 dalių, buveinės valstybė narė, turėdama deramą pagrindą, gali visoms perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra tos valstybės narės teritorijoje, nustatyti šiuos kiekybinius reikalavimus:

a) bendrųjų techninių atidėjinių investavimas kita valiuta nei ta, kuria jie yra sudaryti, neturėtų viršyti 30 %;

b) bendrųjų techninių atidėjinių investavimas į akcijas ir kitus akcijomis laikomus apyvarčius vertybinius popierius, obligacijas ir skolos vertybinius popierius, kuriais neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje, neturi viršyti 30 %;

c) buveinės valstybė narė gali pareikalauti, kad kiekviena perdraudimo įmonė neinvestuotų daugiau kaip 5 % savo bendrųjų techninių atidėjinių sumos į tos pačios įmonės akcijas ir kitus akcijomis laikomus apyvarčius vertybinius popierius, obligacijas, skolos vertybinius popierius ir kitus pinigų bei kapitalo rinkos instrumentus bei ne daugiau kaip 10 % savo bendrųjų techninių atidėjinių sumos į įmonių, priklausančių tai pačiai grupei, akcijas ir kitus akcijomis laikomus apyvarčius vertybinius popierius, obligacijas, skolos vertybinius popierius ir kitus pinigų bei kapitalo rinkos instrumentus.

5. Be to, pagal šį straipsnį buveinės valstybė narė priima išsamesnes taisykles, nustatančias sąlygas dėl specialiosios paskirties įmonių neapmokėtų sumų panaudojimo techniniams atidėjiniams padengti.

3 SKYRIUS

MOKUMO ATSARGOS IR GARANTINIO FONDO TAISYKLėS

1 SKIRSNIS

TURIMA MOKUMO ATSARGA

35 straipsnis

Bendroji taisyklė

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad kiekviena perdraudimo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje, visada turėtų pakankamą mokumo atsargą visos vykdomos veiklos atžvilgiu, kuri atitiktų bent šios direktyvos reikalavimus.

36 straipsnis

Tinkamas turtas

1. Turimą mokumo atsargą sudaro perdraudimo įmonės turtas, nesuvaržytas jokiais numatomais įsipareigojimais, atėmus visą nematerialų turtą, įskaitant:

a) apmokėtą akcinį kapitalą arba, jeigu tai yra abipusio perdraudimo įmonė, nustatytą pradinį fondą pridėjus visas narių sąskaitas, atitinkančias tokius kriterijus:

i) steigimo sutartyje ir įstatuose numatoma, kad mokėjimai iš tų sąskaitų gali būti atliekami nariams tik tais atvejais, kai dėl to turima mokumo atsarga netaps mažesnė už reikalaujamą lygį, arba likvidavus įmonę, jeigu buvo apmokėtos įmonės kitos skolos;

ii) steigimo sutartyje ir įstatuose numatoma, kad dėl visų i punkte nurodytų mokėjimų, išskyrus atskiros narystės nutraukimo atvejus, kompetentingos institucijos turi būti informuojamos bent prieš mėnesį ir kad per šį laikotarpį jos gali uždrausti atlikti mokėjimus;

iii) atitinkamos steigimo sutarties ir įstatų nuostatos gali būti pakeistos tik tada, kai kompetentingos institucijos pareiškia, kad jos neprieštarauja tokiam pakeitimui, nepažeidžiant i ir ii punktuose nurodytų kriterijų;

b) įstatymo numatytus ir laisvuosius rezervus, neatitinkančius draudimo įsipareigojimų arba klasifikuojamus kaip nuostolių svyravimo išlyginimo rezervai;

c) nepaskirstytąjį pelną arba nuostolį, atėmus mokėtinus dividendus.

2. Turima mokumo atsarga sumažinama nuosavų akcijų, tiesiogiai priklausančių perdraudimo įmonei, suma.

Perdraudimo įmonės, kurios diskontuoja ar mažina savo ne gyvybės techninius atidėjinius numatomiems išmokėjimams, atsižvelgiant į investicijų pajamas, pagal Direktyvos 91/674/EEB 60 straipsnio 1 dalies g punktą, iš turimos mokumo atsargos atima nediskontuotų techninių atidėjinių arba nesumažintų techninių atidėjinių, nurodytų paaiškinamajame rašte, ir diskontuotų techninių atidėjinių ar sumažintų techninių atidėjinių skirtumą. Šis koregavimas taikomas visoms rizikoms, išvardytoms Direktyvos 73/239/EEB priedo A punkte, išskyrus šio priedo A punkto 1 ir 2 grupėms priskirtas rizikas. Kitų šio priedo grupių, išskyrus A punkto 1 ir 2 grupes, į techninius atidėjinius įeinančių anuitetų diskontavimo koreguoti nereikia.

Be sumų, nurodytų pirmoje ir antroje pastraipose, iš turimos mokumo atsargos taip pat atimami šie elementai:

a) perdraudimo įmonės dalyvavimas šiose įstaigose ar įmonėse:

i) draudimo įmonėse, nurodytose Direktyvos 79/239/EEB 6 straipsnyje, Direktyvos 2002/83/EB 4 straipsnyje, arba Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio b punkte;

ii) perdraudimo įmonėse, nurodytose šios direktyvos 3 straipsnyje arba ne valstybės narės perdraudimo įmonėse, nurodytose Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio l punkte;

iii) draudimo holdingo bendrovėse, nurodytose Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio i punkte;

iv) kredito įstaigose ir finansų įstaigose, nurodytose Direktyvos 2000/12/EB 1 straipsnio 1 ir 5 dalyse;

v) investicinėse įmonėse ir finansų įstaigose, nurodytose Direktyvoje 93/22/EEB[76] 1 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 93/6/EEB[77] 2 straipsnio 4 ir 7 dalyse;

b) kiekvienas perdraudimo įmonei priklausantis toliau nurodytas elementas, susijęs su šio straipsnio a punkte apibūdintomis įmonėmis ar įstaigomis, kuriose ji turi nuosavybės teisių:

i) 4 dalyje nurodytos priemonės;

ii) Direktyvos 2002/83/EB 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės;

iii) subordinuoti reikalavimai ir priemonės, nurodytos Direktyvos 2000/12/EB 35 straipsnyje ir 36 straipsnio 3 dalyje.

Jeigu akcijų kitoje kredito įstaigoje, investicinėje įmonėje, finansų įstaigoje, draudimo arba perdraudimo įmonėje ar draudimo holdingo bendrovėje įsigyjama tik laikinai, finansinės paramos operacijos, skirtos tokiai įmonei reorganizuoti ir išgelbėti, tikslais, kompetentinga institucija gali atsisakyti taikyti nuostatas dėl šio straipsnio trečios pastraipos a ir b punktuose minimo atėmimo.

Vietoje šio straipsnio trečios pastraipos a ir b punktuose nurodytų kredito įstaigose, investicinėse įmonėse ir finansų įstaigose perdraudimo įmonės turimų elementų atėmimo, valstybės narės savo perdraudimo įmonėms gali leisti taikyti mutatis mutandis Direktyvos 2002/87/EB I priede išvardytus 1, 2 ir 3 metodus. 1 metodas (Apskaitos konsolidavimas) taikomas tik tuo atveju, jeigu kompetentingą instituciją patenkina įmonių, kurioms turėtų būti taikomas konsolidavimas, integruoto valdymo ir vidaus kontrolės lygis. Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

Valstybės narės gali nustatyti, kad, skaičiuodamos šioje direktyvoje nustatytą mokumo atsargą, perdraudimo įmonės, kurioms taikoma Direktyvoje 98/78/EB nustatyta papildoma priežiūra arba Direktyvoje 2002/87/EB nustatyta papildoma priežiūra, gali neišskaityti šio straipsnio trečios pastraipos a ir b punktuose nurodytų elementų, joms priklausančių kredito įstaigose, investicinėse įmonėse, finansų įstaigose, draudimo arba perdraudimo įmonėse ar holdingo draudimo bendrovėse, įtrauktose į papildomos priežiūros taikymo sritį.

Dalyvavimas, išskaitomas pagal šią dalį, yra apibrėžtas Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio f punkte.

3. Turimą mokumo atsargą taip pat gali sudaryti:

a) kaupiamasis privilegijuotasis akcinis kapitalas ir skolintas (subordinuotas) kapitalas, sudarantis iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos, kurio ne daugiau kaip 25 % sudaro nustatyto termino subordinuotos paskolos arba nustatyto termino kaupiamasis privilegijuotasis akcinis kapitalas, jeigu perdraudimo įmonės bankroto arba likvidavimo atveju galioja įpareigojantys susitarimai, pagal kuriuos teisė į skolintą subordinuotą kapitalą arba privilegijuotąjį akcinį kapitalą įgyvendinama tik patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus ir negali būti išmokėtas tol, kol nebus padengtos visos kitos tuo metu negrąžintos skolos.

Skolintas (subordinuotas) kapitalas taip pat turi atitikti tokias sąlygas:

i) gali būti įtraukiamos tik visiškai apmokėtos sumos;

ii) pradinis nustatyto termino paskolų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip penkeri metai. Ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki paskolos grąžinimo datos perdraudimo įmonė pateikia kompetentingoms institucijoms patvirtinti planą, nurodantį, kaip bus išlaikoma arba paskolos grąžinimo metu padidinta iki reikalaujamo lygio turima mokumo atsarga, nebent turimą mokumo atsargą sudaranti paskolos dalis būtų palaipsniui mažinama bent penkeri metai iki grąžinimo datos. Kompetentingos institucijos gali leisti grąžinti tokias paskolas anksčiau laiko, jei perdraudimo įmonė pateikia paraišką ir jos turima mokumo atsarga netampa mažesnė už reikalaujamą lygį;

iii) paskolos, kurių grąžinimo terminas nenustatytas, turi būti grąžinamos tik įspėjus prieš penkerius metus, nebent šios paskolos jau nebebūtų laikomos turimos mokumo atsargos dalimi arba nebent grąžinant per trumpesnį laikotarpį būtų konkrečiai reikalaujamas išankstinis kompetentingų institucijų sutikimas. Pastaruoju atveju perdraudimo įmonė turi pranešti kompetentingoms institucijoms bent prieš šešis mėnesius iki siūlomos grąžinimo datos, visų pirma, turimą mokumo atsargą ir būtiną mokumo atsargą prieš ir po grąžinimo. Kompetentingos institucijos leidžia grąžinti tokias paskolas anksčiau laiko, jei perdraudimo įmonės turima mokumo atsarga netampa mažesnės už reikalaujamą lygį;

iv) paskolos sutartyje negali būti jokios sąlygos, nustatančios, kad konkrečiais atvejais, išskyrus perdraudimo įmonės likvidavimą, skola bus grąžinama prieš nustatytą grąžinimo datą;

v) paskolos sutartis gali būti pakeista tik kompetentingoms institucijoms patvirtinus, kad jos neprieštarauja pakeitimui;

b) vertybiniai popieriai be konkrečios išpirkimo datos ir kitos priemonės, įskaitant kitas nei a punkte nurodytas kaupiamąsias privilegijuotas akcijas, iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinosios mokumo atsargos, visiems tokiems vertybiniams popieriams ir a punkte nurodytam skolintam (subordinuotam) kapitalui, jei jie atitinka tokias sąlygas:

i) negali būti išpirkti pareiškėjo iniciatyva arba be išankstinio kompetentingos institucijos sutikimo;

ii) emisijos sutartis įgalioja perdraudimo įmonę atidėti paskolos palūkanų mokėjimą;

iii) skolintojo reikalavimai perdraudimo įmonei turi eiti išimtinai po visų nesubordinuotų kreditorių;

iv) vertybinių popierių emisiją reglamentuojančiuose dokumentuose turi būti numatyta skolos ir nesumokėtų palūkanų nuostolių padengimo galimybė, sudaranti galimybę perdraudimo įmonei tęsti veiklą;

v) gali būti įtraukiamos tik visiškai apmokėtos sumos.

4. Perdraudimo įmonei pateikus įrodymais pagrįstą prašymą buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir šiai kompetentingai institucijai pritarus, turimą mokumo atsargą taip pat gali sudaryti:

a) pusė neapmokėto akcinio kapitalo ar pradinio fondo, jeigu apmokėta dalis sudaro 25 % to akcinio kapitalo arba fondo, arba iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos;

b) jei tai ne gyvybės savidraudos arba savidraudos tipo draugija, kuriai mokami kintamieji įnašai, – bet kokius jos nariams pareikštus reikalavimus, pagal kuriuos tais pačiais finansiniais metais reikia sumokėti papildomus įnašus, kurių dydis gali siekti iki pusės didžiausių ir faktiškai sumokėtų įnašų skirtumo, tačiau negali viršyti 50 % mažesnės iš turimos mokumo atsargos arba būtinosios mokumo atsargos sumos. Kompetentingos nacionalinės institucijos nustato gaires, apibrėžiančias papildomų įnašų priėmimo sąlygas;

c) visi nematomi grynieji rezervai, atsiradę dėl turto vertinimo, jeigu šie nematomi grynieji rezervai nėra neįprasto pobūdžio.

5. Be to, gyvybės perdraudimo veiklos atveju, perdraudimo įmonei pateikus buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai prašymą, paremtą įrodymais ir šiai kompetentingai institucijai pritarus, turimą mokumo atsargą gali sudaryti:

a) iki 2009 m. gruodžio 31 d. suma, lygi 50 % būsimo įmonės pelno, tačiau neviršijanti 25 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinosios mokumo atsargos; būsimo pelno suma apskaičiuojama padauginus numatomą metinį pelną iš koeficiento, žyminčio vidutinį laikotarpį, likusį iki polisų pabaigos; taikomas koeficientas negali būti didesnis negu šeši; numatomas metinis pelnas neviršija pelno, gauto per paskutiniuosius penkerius finansinius metus iš Direktyvos 2002/83/EB 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos, aritmetinio vidurkio.

Kompetentingos institucijos gali sutikti, kad tokia suma būtų įtraukta į turimą mokumo atsargą tik tuomet, jeigu:

i) kompetentingoms institucijoms pateikiama aktuarinė ataskaita, kurioje pagrindžiama, kad ateityje toks pelnas tikėtinas, ir

ii) jeigu į būsimo pelno, susidarančio iš 4 dalies c punkte nurodytų nematomų grynųjų rezervų, dalį dar nebuvo atsižvelgta;

b) jeigu netaikomas Zilmerio metodas arba jeigu jis taikomas, bet naudojamas už įmokų dalį, susijusią su įsigijimo sąnaudomis, mažesnis tarifas, skirtumas tarp matematinio atidėjimo, apskaičiuoto ne Zilmerio metodu arba šį metodą taikant iš dalies, ir matematinio atidėjimo, apskaičiuoto Zilmerio metodu pagal tarifą, lygų įmokos daliai, susijusiai su įsigijimo sąnaudomis; tačiau šis skaičius negali viršyti 3,5 % skirtumo tarp gyvybės perdraudimo veiklos kapitalo ir matematinių atidėjimų visiems draudimo liudijimams (polisams), kuriems galima pritaikyti Zilmerio metodą. Iš šio skirtumo atimamos visos įsigijimo sąnaudos, kurios buvo įtrauktos kaip turtas, neatskaičius nusidėvėjimo.

6. Šio straipsnio 1–5 dalių pakeitimai daromi, siekiant atsižvelgti į pokyčius, dėl kurių gali būti techniškai patikslinami turimai mokumo atsargai priskirtini elementai, priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

2 SKIRSNIS

BūTINOJI MOKUMO ATSARGA

37 straipsnis

Būtinoji mokumo atsarga ne gyvybės perdraudimo veikloms

1. Būtinoji mokumo atsarga nustatoma remiantis metine įmokų ar įnašų suma, arba pagal vidutinę per paskutiniuosius trejus finansinius metus pateiktų reikalavimų sumą.

Tačiau, jeigu perdraudimo įmonė iš esmės perdraudžia tik vieną arba kelias rizikas, susijusias su kreditais, audra, kruša arba šalna, vidutinė reikalavimų suma apskaičiuojama remiantis ataskaitinio paskutiniųjų septynerių finansinių metų periodo duomenimis.

2. Laikantis 40 straipsnio, būtinosios mokumo atsargos suma yra lygi didesniam iš dviejų rezultatų, nustatytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse.

3. Įmokų bazė apskaičiuojama naudojantis didesne iš bendros pasirašytų įmokų sumos ir įnašų sumos, paskaičiuotų kaip nurodyta vėliau, ir bendra uždirbtų įmokų ar įnašų suma.

11, 12 ir 13 grupių, išvardytų Direktyvos 73/239/EEB priedo A punkte, įmokos ar įnašai padidinami 50 %.

Kitų grupių, išvardytų Direktyvos 73/239/EEB priedo A punkte, išskyrus 11, 12 ir 13 grupes, įmokos ar įnašai konkrečių perdraudimo veiklų ar sutarčių tipų atvejais, siekiant atsižvelgti į šių veiklų ar sutarčių savitumą, gali būti padidinami iki 50 % šios direktyvos 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Įmokos arba įnašai, įskaitant papildomus perdraudimo įmokų arba įnašų mokėjimus, kuriuos reikia mokėti dėl perdraudimo veiklos, atliekamos paskutiniaisiais finansiniais metais, už visus prieš tai buvusius finansinius metus, sudedami.

Iš tos sumos atimama įmokų arba įnašų, anuliuotų per paskutiniuosius finansinius metus, bendra suma bei mokesčių ir mokėjimų, susijusių su įmokomis arba įnašais, priskaičiuotais prie pirmosios sumos, bendra suma.

Gautas dydis padalinamas į dvi dalis: pirmoji dalis sudaro ne daugiau kaip 50000000 EUR, antroji – likusią sumą; nuo šių dalių atitinkamai apskaičiuojama 18 % ir 16 % bei gauti dydžiai sudedami.

Gauta suma padauginama iš paskutiniųjų trejų finansinių metų santykio tarp tų reikalavimų, kuriuos perdraudimo įmonė turės sumokėti, atėmus pagal retrocesiją atgautinas sumas, sumos ir bendros reikalavimų sumos; tas santykis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 50 %. Perdraudimo įmonės prašymu, kartu su patvirtinančiais įrodymais pateiktu buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, ir pastarajai sutikus, iš 46 straipsnyje minimų specialiosios paskirties įmonių atgautinos sumos taip pat gali būti atimamos kaip retrocesija.

Kompetentingoms institucijoms pritarus, įmokų ar įnašų apskaičiavimui gali būti naudojami statistiniai metodai.

4. Reikalavimų bazė skaičiuojama tokiu būdu, Direktyvos 73/239/EEB priedo A punkte išvardytų 11, 12 ir 13 grupių atžvilgiu naudojant 50 % padidintus reikalavimus, atidėjimus ir susigrąžintas išmokas.

Kitų grupių, išvardytų Direktyvos 73/239/EEB priedo A punkte, išskyrus 11, 12 ir 13 grupes, reikalavimai, atidėjimai ir susigrąžintos išmokos konkrečių perdraudimo veiklų ar sutarčių tipų atvejais, siekiant atsižvelgti į tų veiklų ar sutarčių savitumą, gali būti padidinamos iki 50 % šios direktyvos 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Išmokos, neišskaitant išmokų, kurias turi sumokėti antriniai perdraudikai, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, sudedamos.

Prie tos sumos pridedama numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių, sudarytų paskutiniųjų finansinių metų pabaigoje, suma.

Iš tos sumos atimama išmokų, susigrąžintų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, suma.

Iš likusios sumos atimama numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių, sudarytų antrųjų finansinių metų prieš paskutiniuosius finansinius metus, už kuriuos yra pateiktos ataskaitos, pradžioje, suma. Jei 1 dalyje nurodytas ataskaitinis laikotarpis lygus septyneriems metams, atimama numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių, sudarytų šeštųjų finansinių metų prieš paskutiniuosius finansinius metus, už kuriuos yra pateiktos ataskaitos, pradžioje suma.

Viena trečioji arba viena septintoji taip apskaičiuotos sumos dalis, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį, padalinama į dvi dalis: pirmoji dalis sudaro ne daugiau kaip 35000000 EUR, antroji – likusią sumą; nuo šių dalių apskaičiuojama atitinkamai 26 % ir 23 % ir gauti dydžiai sudedami.

Gauta suma padauginama iš paskutiniųjų trejų finansinių metų sumos santykio tarp tų reikalavimų, kuriuos perdraudimo įmonė turės sumokėti atėmus pagal retrocesiją atgautinas sumas, sumos ir bendros reikalavimų sumos; tas santykis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 50 %. Perdraudimo įmonės prašymu, kartu su patvirtinančiais įrodymais pateiktu buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, ir pastarajai sutikus, iš 46 straipsnyje minimų specialiosios paskirties įmonių atgautinos sumos taip pat gali būti atimamos kaip retrocesija.

Kompetentingoms institucijoms pritarus, skaičiuojant reikalavimus, atidėjinius ir susigrąžintas išmokas, gali būti naudojami statistiniai metodai.

5. Jeigu būtinoji mokumo atsarga, apskaičiuota pagal 2, 3 ir 4 dalis, yra mažesnė nei praeitų metų būtinoji mokumo atsarga, ji yra mažiausiai lygi praeitų metų būtinajai mokumo atsargai, padaugintai iš numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių sumos paskutinių finansinių metų pabaigoje ir numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių sumos paskutinių finansinių metų pradžioje santykio. Atliekant šiuos skaičiavimus, techniniai atidėjiniai skaičiuojami be retrocesijos, bet santykis jokiu būdu negali būti didesnis už 1.

6. Perdraudžiant sveikatos draudimą, draudžiamą panašiu techniniu pagrindu kaip ir gyvybės draudimas, kiekviena trupmena, taikoma šio straipsnio 3 dalies penktoje pastraipoje ir 4 dalies septintoje pastraipoje nurodytoms dalims, yra sumažinama iki vienos trečiosios, jeigu:

a) įmokos yra apskaičiuotos pagal ligų lenteles draudimo veikloje taikomu matematiniu metodu;

b) sudaromi prailgintos gyvenimo trukmės atidėjimai;

c) nustatoma papildoma įmoka tam, kad būtų sudaryta tinkamo dydžio mokumo atsarga;

d) draudimo įmonė gali nutraukti sutartį ne vėliau kaip iki trečiųjų draudimo metų pabaigos;

e) sutartis numato įmokų padidinimą arba išmokėjimų sumažinimą net ir einamosioms sutartims.

38 straipsnis

Būtinoji mokumo atsarga gyvybės perdraudimui

1. Būtinoji mokumo atsarga gyvybės perdraudimo veiklai nustatoma pagal 37 straipsnį.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, buveinės valstybė narė gali numatyti, kad perdraudžiant su investicijų fondais arba draudimo sutartimis, leidžiančiomis gauti pelno dalį susijusią gyvybės draudimo veiklą pagal Direktyvos 2002/83/EB 2 straipsnio 1 dalies a punktą ir operacijas, minimas Direktyvos 2002/83/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, 2 straipsnio 2 dalies b, c, d ir e punktuose, būtinoji mokumo atsarga būtų nustatoma pagal Direktyvos 2002/83/EB 28 straipsnį.

39 straipsnis

Būtinoji mokumo atsarga perdraudimo įmonei, tuo pačiu metu užsiimančiai ne gyvybės ir gyvybės perdraudimu

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena perdraudimo įmonė, užsiimanti ir ne gyvybės, ir gyvybės perdraudimo veikla, sudarytų turimą mokumo atsargą bendrai būtinųjų mokumo atsargų tiek ne gyvybės, tiek gyvybės perdraudimo veiklų atžvilgiu, nustatytų atitinkamai pagal 37 ir 38 straipsnius, sumai padengti.

2. Jei turima mokumo atsarga nesiekia šio straipsnio 1 dalyje nustatyto lygio, kompetentingos institucijos taiko 42 ir 43 straipsniuose numatytas priemones.

3 SKIRSNIS

GARANTINIS FONDAS

40 straipsnis

Garantinio fondo suma

1. Viena trečioji 37, 38 ir 39 straipsniuose nurodytos būtinosios mokumo atsargos sudaro garantinį fondą. Šį fondą sudaro 36 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardyti elementai ir, buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pritarus, 36 straipsnio 4 dalies c punkte išvardyti elementai.

2. Garantinis fondas negali būti mažesnis kaip 3 000 000 EUR.

Bet kuri valstybė narė gali nustatyti, kad priklausomos perdraudimo įmonės mažiausias garantinis fondas negali būti mažesnis kaip 1 000 000 EUR.

41 straipsnis

Garantinio fondo sumos peržiūra

1. 40 straipsnio 2 dalyje EUR nurodytos sumos bus peržiūrimos kasmet, pradedant nuo 2007 m. gruodžio 10 d., kad būtų atsižvelgta į Eurostato skelbiamo Europos vartotojų kainų indekso, apimančio visas valstybes nares, pokyčius.

Sumos patikslinamos automatiškai, bazinę sumą eurais padidinus procentiniu šio indekso pokyčiu per laikotarpį nuo šios direktyvos įsigaliojimo iki peržiūros datos, bei suapvalinant iki 100000 EUR.

Jei procentinis pokytis nuo praėjusio tikslinimo yra mažesnis kaip 5 %, suma netikslinama.

2. Komisija kiekvienais metais informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie peržiūrą ir 1 dalyje nurodytą patikslintą sumą.

ê 2005/68/EB 45 straipsnis

208 straipsnisRibotas perdraudimas

ò naujas

1. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, sudarančios riboto perdraudimo sutartis ar vykdančios riboto perdraudimo veiklą, sugebėtų tinkamai stebėti, valdyti, kontroliuoti ir pranešti apie riziką, susijusią su tomis sutartimis ar veikla.

2. Siekdama užtikrinti, kad vykdant riboto perdraudimo veiklą būtų laikomasi suderinto požiūrio, Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, tiksliau apibrėžiančias 1 dalies nuostatas dėl rizikos, susijusios su riboto perdraudimo veikla, stebėsenos, valdymo ir kontrolės.

Tokios įgyvendinimo priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ê 2005/68/EB 45 straipsnis

1. Buveinės valstybė narė gali numatyti specialias nuostatas, reglamentuojančias riboto perdraudimo veiklą:

- dėl privalomų sąlygų, kurios turi būti įtrauktos į visas sudaromas sutartis,

- dėl patikimų administravimo ir apskaitos procedūrų, atitinkamų vidinės kontrolės priemonių ir rizikos valdymo reikalavimų,

- dėl apskaitos, riziką ribojančios ir statistinės informacijos reikalavimų,

- dėl techninių atidėjinių formavimo siekiant užtikrinti, kad šie bus atitinkami, patikimi ir objektyvūs,

- dėl techninius atidėjinius dengiančio turto investavimo siekiant užtikrinti, kad jį kaupiant atsižvelgiama į perdraudimo įmonės veiklos pobūdį, ypač į numatomų išmokų už reikalavimus pobūdį, sumą ir laikotarpį, tokiu būdu, kad būtų galima užtikrinti įmonės investicijų pakankamumą, likvidumą, saugumą, kokybę, pelningumą ir suderinamumą,

- dėl taisyklių, susijusių su turima mokumo atsarga, būtinąja mokumo atsarga ir minimaliu garantiniu fondu, kuriuos turi palaikyti perdraudimo įmonė, užsiimanti riboto perdraudimo veikla.

ê 2005/68/EB 2 straipsnio 1 dalies q punktas (pritaikytas)

q) 3. √ 1 ir 2 dalyse ∏ „ribotas perdraudimas“ – tai perdraudimas, pagal kurį tiesioginė maksimali nuostolio tikimybė, įvardijama kaip maksimali perkelta ekonominė rizika, kurią lemia tiek apdraustos rizikos reikšmingumas, tiek ir pasirinktas rizikos perkėlimo laikas, visą sutarties galiojimo laikotarpį ribotu dydžiu, bet gerokai viršija draudimo įmoką ir kuriam būdinga bent viena iš šių dviejų savybių:

ia) pinigų vertės kitimas laikui bėgant turi aiškią ir esminę reikšmę;

iib) sutartinės nuostatos, kuriomis laipsniškai siekiama subalansuoti šalių savitarpio ekonominę patirtį, kad būtų pasiektas pageidaujamas rizikos perkėlimas.

ê 2005/68/EB 45 straipsnis

2. Skaidrumo sumetimais, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai bet kokių jų nacionalinėje teisėje numatytų priemonių, siekiant 1 dalyje išdėstytų tikslų, tekstus.

ê 2005/68/EB 46 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

209 straipsnisSpecialiosios paskirties įmonės

1. Jei valstybė narė √ Valstybės narės ∏ nusprendžia savo teritorijoje leisti ð leidžia ï įsisteigti šioje direktyvoje apibrėžtoms specialiosios paskirties įmonėms, ð jei tam iš anksto pritaria priežiūros institucija ï tam ji reikalauja išankstinio oficialaus leidimo.

2. Valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsteigta specialiosios paskirties įmonė, numato sąlygas, kuriomis vadovaudamasi ši įmonė vykdo savo veiklą. Visų pirma tokia valstybė narė nustato taisykles, numatančias:

ð 2. Siekdama užtikrinti, kad vykdant su specialiosios paskirties įmonėmis susijusią veiklą būtų laikomasi suderinto požiūrio, Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, nustatančias šiuos dalykus: ï

a) kompetencijąleidimo taikymo sritį,

b) privalomąsias sąlygas, kurios turi būti įtrauktos į visas sudaromas sutartis,

c) asmenų, vadovaujančių specialiosios paskirties įmonei, ð kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus, kaip nurodyta 42 straipsnyje ï gerą reputaciją ir atitinkamą profesinę kvalifikaciją,

d) kompetencijos ir tinkamumotinkamai parengtus ir deramus reikalavimus specialiosios paskirties įmonės akcininkams arba nariams, turintiems pakankamą akcijų paketą,

e) patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, atitinkamas vidaus kontrolės priemones ir rizikos valdymo reikalavimus,

f) reikalavimus apskaitai, rizikos ribojimui ir statistinei informacijai,

g) taisykles, susijusias su specialiosios paskirties įmonės mokumo reikalavimusais.

Tokios įgyvendinimo priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ê 2005/68/EB 46 straipsnis

3. Skaidrumo sumetimais, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai visų jų nacionalinėje teisėje numatytų priemonių, siekiant 2 dalyje išdėstytų tikslų, tekstus.

ê 98/78/EB

1 straipsnis

Sąvokos

Šioje direktyvoje:

a) draudimo įmonė – įmonė, kuri yra gavusi oficialų leidimą pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį arba Direktyvos 79/267/EEB 6 straipsnį;

b) Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė – įmonė, kuriai reikėtų leidimo pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį arba Direktyvos 79/267/EEB 6 straipsnį, jei ji turėtų registruotą buveinę Bendrijoje;

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 2 dalies a punktas

c) perdraudimo įmonė – tai įmonė, gavusi oficialų leidimą pagal 2005 m. lapkričio 16 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/68/EB dėl perdraudimo[78] 3 straipsnį;

ê 98/78/EB

d) patronuojanti įmonė – patronuojanti įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB[79] 1 straipsnyje, arba bet kuri įmonė, kuri, kompetentingų institucijų nuomone, veiksmingai daro lemiamą įtaką kitai įmonei;

e) dukterinė įmonė – dukterinė įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, ir bet kuri įmonė, kuriai, kompetentingų institucijų nuomone, patronuojanti įmonė veiksmingai daro lemiamą įtaką. Visos dukterinių įmonių dukterinės įmonės taip pat laikomos patronuojančios įmonės, kuri vadovauja toms įmonėms, dukterinėmis įmonėmis;

f) dalyvavimas – dalyvavimas, apibrėžtas Direktyvos 78/660/EEB[80] 17 straipsnio pirmame sakinyje, arba tiesioginis ar netiesioginis 20 % arba daugiau balsavimo teisių ar įmonės kapitalo kontroliavimas;

ê 2002/87/EB 28 straipsnio 1 dalis

g) dalyvaujančioji įmonė – tai patronuojanti arba kita įmonė, turinti kapitalo dalį kitoje įmonėje arba susijusi su pastarąja Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais santykiais;

h) susijusi įmonė – tai dukterinė arba kita įmonė, kurios kapitalo dalį yra įsigijusi kita įmonė, arba įmonė, su kita įmone susijusi santykiais, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje;

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 2 dalies a punktas

i) draudimo kontroliuojančioji bendrovė – tai patronuojanti įmonė, kurios pagrindinė veikla – įsigyti ir turėti dalyvavimo teises dukterinėse įmonėse, kai šios dukterinės įmonės yra išimtinai arba daugiausia draudimo įmonės, perdraudimo įmonės arba kurios yra Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės, o tarp šių dukterinių įmonių bent viena yra draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti holdingo bendrovė pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros[81];

j) mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji bendrovė – tai patronuojanti įmonė, išskyrus draudimo įmonę, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonę ir draudimo kontroliuojančiąją bendrovę ar mišrią veiklą vykdanti holdingo bendrovė pagal Direktyvą 2002/87/EB, tarp kurios dukterinių įmonių bent viena yra draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė;

k) kompetentingos institucijos – tai nacionalinės valdžios institucijos, pagal įstatymus ar kitus teisės aktus įgaliotos prižiūrėti draudimo įmones ar perdraudimo įmones;

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 2 dalies b punktas

l) Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė – tai įmonė, kuri turėtų kreiptis leidimo pagal Direktyvos 2005/68/EB 3 straipsnį, jeigu jos pagrindinė buveinė yra Bendrijoje.

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 3 dalis

2 straipsnis

Papildomos draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių priežiūros taikymo atvejai

1. Be Direktyvos 73/239/EEB, 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo[82] ir Direktyvos 2005/68/EB nuostatų, kurios nustato draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių priežiūros taisykles, valstybės narės taiko papildomą bet kurios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kuri yra dalyvaujančioji įmonė bent vienoje draudimo įmonėje, perdraudimo įmonėje, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonėje ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonėje, priežiūrą šios direktyvos 5, 6, 8 ir 9 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Kiekvienai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė, taikoma papildoma priežiūra, nustatyta 5 straipsnio 2 dalyje, 6, 8 ir 10 straipsniuose.

3. Kiekvienai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei, kurios pagrindinė patronuojanti įmonė yra mišrią veiklą atliekanti kontroliuojančioji bendrovė, taikoma papildoma priežiūra, nustatyta 5 straipsnio 2 dalyje, 6 ir 8 straipsniuose.

3 straipsnis

Papildomos priežiūros taikymo sritis

1. Papildoma priežiūra pagal 2 straipsnį jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos privalo atlikti kiekvienos atskiros Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės, Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą atliekančios kontroliuojančiosios bendrovės ar perdraudimo įmonės prižiūrėtojo vaidmenį.

2. Papildoma priežiūra taikoma šioms įmonėms, nurodytoms 5, 6, 8, 9 ir 10 straipsniuose:

- su draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusioms įmonėms,

- draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančiosioms įmonėms,

- su draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės dalyvaujančiąja įmone susijusioms įmonėms.

3. Valstybės narės, vykdydamos 2 straipsnyje numatytą papildomą priežiūrą ir nepažeisdamos I priedo 2.5 punkto ir II priedo 4 punkto nuostatų, gali nuspręsti tos priežiūros netaikyti įmonei, kurios registruota buveinė yra Bendrijai nepriklausančioje šalyje, jei būtinos informacijos perdavimui iškyla teisinės kliūtys.

Be to, kiekvienu atskiru toliau nurodytu atveju kompetentingos institucijos, atsakingos už papildomą priežiūrą, gali toliau išvardytais atvejais ir nagrinėjant kiekvieną atskirą atvejį nuspręsti netaikyti įmonei 2 straipsnyje minimos papildomos priežiūros:

- jei įmonės, kuriai turėtų būti taikoma papildoma priežiūra, reikšmė, palyginti su draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių papildomos priežiūros tikslais, yra nežymi,

- jei įmonės finansinės būklės įtraukimas būtų netinkamas arba klaidinantis draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių papildomos priežiūros tikslų požiūriu.

4 straipsnis

Papildomą priežiūrą atliekančios kompetentingos institucijos

1. Papildomą priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė yra gavusi oficialų leidimą pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį arba Direktyvos 2002/83/EB 4 straipsnį, arba Direktyvos 2005/68/EB 3 straipsnį, kompetentingos institucijos.

2. Kai draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą dviejose ar daugiau valstybių narių, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausanti draudimo įmonė, Bendrijai nepriklausanti perdraudimo įmonė ar mišrią veiklą atliekanti kontroliuojančioji bendrovė, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos gali susitarti, kuri iš jų bus atsakinga už papildomą priežiūrą.

3. Kai valstybė narė turi ne vieną, o kelias kompetentingas institucijas draudimo ir perdraudimo įmonių riziką ribojančiai priežiūrai, tokia valstybė narė imasi būtinų priemonių veiklai tarp tų institucijų koordinuoti.

ê 98/78/EB

5 straipsnis

Informacijos turėjimas ir jos kokybė

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 4 dalis

1. Valstybės narės nurodo, kad kompetentingos institucijos reikalautų, jog kiekvienoje draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, kuriai taikoma papildoma priežiūra, būtų atitinkami vidaus kontrolės mechanizmai, kurie teiktų visus duomenis ir informaciją, susijusią su tokia papildoma priežiūra.

ê 98/78/EB

2. Valstybės narės imasi visų atitinkamų priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijoje nebūtų jokių teisinių kliūčių, trukdančių įmonėms, kurioms taikoma papildoma priežiūra, jų susijusioms įmonėms ir dalyvaujančiosioms įmonėms keistis bet kokia informacija tokios papildomos priežiūros tikslais.

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 5 dalis

6 straipsnis

Galimybė gauti informaciją

1. Valstybės narės numato, kad jų kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už papildomos priežiūros vykdymą, būtų prieinama visa informacija, susijusi su kokios nors draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kuriai turi būti taikoma papildoma priežiūra. Kompetentingos institucijos būtinos informacijos gali kreiptis tiesiai į atitinkamas 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas įmones tik tuo atveju, jei tokios informacijos nesuteikė draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, nors jos buvo prašyta.

2. Valstybės narės numato, kad savo teritorijoje pačios kompetentingos institucijos ar per savo tuo tikslu paskirtus tarpininkus gali atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos patikrinimą vietoje:

- draudimo įmonėje, kuriai turi būti taikoma papildoma priežiūra,

- perdraudimo įmonėje, kuriai turi būti taikoma papildoma priežiūra,

- tokios draudimo įmonės dukterinėse įmonėse,

- tokios perdraudimo įmonės dukterinėse įmonėse,

- tokios draudimo įmonės patronuojančioje įmonėje,

- tokios perdraudimo įmonės patronuojančioje įmonėje,

- tokios draudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinėse įmonėse,

- tokios perdraudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinėse įmonėse.

3. Kai taikant šį straipsnį vienos valstybės narės kompetentingos institucijos tam tikrais konkrečiais atvejais nori patikrinti svarbią informaciją apie įmonę, esančią kitoje valstybėje narėje, kuri yra draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kuriai turi būti taikoma papildoma priežiūra, susijusi draudimo įmonė, susijusi perdraudimo įmonė, dukterinė įmonė, patronuojanti įmonė ar patronuojančios įmonės dukterinė įmonė, jos turi prašyti, kad tokį patikrinimą atliktų tos kitos valstybės narės kompetentingos institucijos. Tokį prašymą gavusios kompetentingos institucijos, neperžengdamos savo jurisdikcijos ribų, turi patikrinimą atlikti pačios, leisti jį atlikti prašančioms kompetentingoms institucijoms arba leisti jį atlikti auditoriui ar ekspertui.

Prašymą pateikusi kompetentinga institucija, jei ji to pageidauja, gali dalyvauti patikrinime, kurį atlieka ne ji pati.

7 straipsnis

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas

1. Kai skirtingose valstybėse narėse įkurtos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios arba turi bendrą dalyvaujančią įmonę, kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos viena kitos prašymu perduoda visą būtiną informaciją, kuri leistų ar palengvintų atlikti priežiūrą pagal šią direktyvą, ir savo iniciatyva perduoda visą jų manymu svarbią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms.

2. Kai draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė ir (arba) kredito įstaiga, apibrėžta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo[83], arba investicinė įmonė, apibrėžta 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyvoje 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje[84], ar jos abi yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios arba turi bendrą dalyvaujančią įmonę, kompetentingos institucijos ir institucijos, valstybės įpareigotos prižiūrėti tas kitas įmones, glaudžiai bendradarbiauja. Nepažeisdamos savo atitinkamų pareigų, tos institucijos viena kitai teikia informaciją, galinčią supaprastinti jų užduotį, ypač informaciją, kurią numato ši direktyva.

3. Pagal šią direktyvą gautai informacijai ir ypač informacijai, kuria kompetentingos institucijos keičiasi, kaip numatyta šioje direktyvoje, taikomi profesinės paslapties, apibrėžtos 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva)[85] 16 straipsnyje ir Direktyvos 2002/83/EB 16 straipsnyje bei Direktyvos 2005/68/EB 24–30 straipsniuose, reikalavimai.

8 straipsnis

Sandoriai grupės viduje

1. Valstybės narės numato, kad kompetentingos institucijos taikytų bendrąją priežiūrą sandoriams tarp:

a) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir:

i) įmonės, susijusios su draudimo įmone ar perdraudimo įmone;

ii) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančios įmonės;

iii) įmonės, susijusios su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančia įmone;

b) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir fizinio asmens, turinčio dalyvavimo teises:

i) draudimo įmonėje, perdraudimo įmonėje arba bet kurioje su ja susijusioje įmonėje;

ii) įmonėje, dalyvaujančioje draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje;

iii) įmonėje, susijusioje su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančia įmone.

Tai sandoriai ypač dėl:

- paskolų,

- garantijų ir nebalansinių sandorių,

- elementų, taikytinų mokumo atsargai,

- investicijų,

- perdraudimo ir retrocesijos operacijų,

- susitarimų pasidalyti sąnaudas.

2. Valstybės narės reikalauja, kad draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės taikytų atitinkamus rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas atskaitomybės ir apskaitos procedūras, kad galėtų tinkamai nustatyti, įvertinti, stebėti ir kontroliuoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytas operacijas. Valstybės narės taip pat reikalauja, kad draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės bent kartą per metus kompetentingoms institucijoms pateiktų svarbių operacijų ataskaitą. Kompetentingos institucijos peržiūri minėtus procesus ir mechanizmus.

Jei remiantis šia informacija pasirodo, kad draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės mokumui gresia ar gali grėsti pavojus, kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių šios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės lygiu.

ê 98/78/EB

9 straipsnis

Koreguoto mokumo reikalavimas

1. 2 straipsnio 1 dalyje minėtu atveju valstybės narės reikalauja, kad būtų atliktas koreguotas mokumo apskaičiavimas pagal 1 priedą.

2. Į apskaičiavimą, minimą šio straipsnio 1 dalyje, įtraukiamos visos susijusios įmonės, dalyvaujančiosios įmonės ir įmonės, susijusios su dalyvaujančiąja įmone.

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 6 dalis

3. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apskaičiavimas parodo, kad koreguotas mokumas yra neigiamas, kompetentingos institucijos imasi atitinkamų priemonių konkrečios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės lygiu.

ê 98/78/EB

10 straipsnis

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 7 dalies a punktas

Draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ir Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės

ê 98/78/EB

1. 2 straipsnio 2 dalyje minėtu atveju valstybės narės reikalauja, kad papildomos priežiūros metodas būtų taikomas pagal II priedą.

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 7 dalies b punktas

2. 2 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju į apskaičiavimą įtraukiamos visos su draudimo kontroliuojančiąja bendrove, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmone ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmone susijusios įmonės, kaip numatyta II priede.

3. Jei, remdamosi tokiu apskaičiavimu, kompetentingos institucijos padaro išvadą, kad draudimo kontroliuojančiosios bendrovės dukterinės draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės mokumui gresia ar gali grėsti pavojus, jos imasi atitinkamų priemonių tokios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės lygiu.

ê 2002/87/EB 28 straipsnio 4 dalis

10a straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis

1. Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali pasiūlyti Tarybai su viena trečiąja šalimi arba daugiau aptarti susitarimų sąlygas dėl papildomos priežiūros taikymo:

a) draudimo įmonėms, kuriose kapitalo dalį yra įsigijusios 2 straipsnyje nurodytos įmonės, trečiojoje šalyje turinčios pagrindinę buveinę; ir

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 8 dalies a punktas

b) perdraudimo įmonėms, kuriose dalyvavimo teisių yra įsigijusios 2 straipsnyje nurodytos įmonės, turinčios pagrindinę buveinę trečiojoje šalyje; ir

c) Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės arba Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės, kuriose dalyvavimo teisių yra įsigijusios 2 straipsnyje nurodytos įmonės, turinčios pagrindinę buveinę Bendrijoje.

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 8 dalies b punktas

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais susitarimais ypač siekiama užtikrinti, kad:

a) valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų gauti informaciją, reikalingą draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Bendrijoje ir kurių dukterinės įmones arba įmonės, kuriose jos turi dalyvavimo teisių, veikia ne Bendrijoje, papildomai priežiūrai, ir

b) trečiųjų šalių kompetentingos institucijos galėtų gauti informaciją, reikalingą draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra jų teritorijose ir kurių dukterinės įmonės arba įmonės, kuriose jos turi dalyvavimo teisių, veikia vienoje ar keliose valstybėse narėse, papildomai priežiūrai.

ê 2005/1/EB 7 straipsnio 1 dalis

3. Nepažeisdama Sutarties 300 straipsnio 1 ir 2 dalių, Komisija, padedama Europos draudimo ir profesinių pensijų komiteto, išnagrinėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aptarimų rezultatus ir po jų susidariusią padėtį.

ê 2002/87/EB 28 straipsnio 4 dalis

10b straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad asmenys, kurie realiai vadovauja draudimo holdingo bendrovės veiklai, būtų geros reputacijos ir turėtų pakankamai patirties tokioms pareigoms vykdyti.

ò naujas

III ANTRAŠTINĖ DALIS

DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO įMONIų GRUPėS PRIEžIūRA

I SKYRIUS. GRUPĖS PRIEŽIŪRA. SĄVOKOS, TAIKYMO ATVEJAI, TAIKYMO SRITIS IR LYGIAI

1 SKIRSNIS. SąVOKOS

210 straipsnisSąvokos

1. Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a) „dalyvaujanti įmonė“ – patronuojanti arba kita įmonė, turinti dalyvavimo teisių kitoje įmonėje arba susijusi su pastarąja Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais ryšiais;

b) „susijusi įmonė“ – dukterinė arba kita įmonė, kurioje kita įmonė turi dalyvavimo teisių, arba įmonė, su kita įmone susijusi ryšiais, apibrėžtais Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje;

c) „grupė“ – įmonių grupė, kurią sudaro dalyvaujanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose dalyvaujanti įmonė ar jos dukterinės įmonės turi dalyvavimo teisių, taip pat įmonės, susijusios viena su kita ryšiais, apibrėžtais Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje;

d) „grupės priežiūros institucija“ – priežiūros institucija, atsakinga už grupės priežiūrą, nustatytą pagal 251 straipsnį;

e) „draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė“ – patronuojanti įmonė, kurios pagrindinis veiklos tikslas – įsigyti ir turėti dalyvavimo teises dukterinėse įmonėse, kai šios dukterinės įmonės yra išimtinai arba daugiausia draudimo įmonės, perdraudimo įmonės arba trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės, o bent viena iš šių dukterinių įmonių yra draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė pagal Direktyvą 2002/87/EB;

f) „mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė“ – patronuojanti įmonė, išskyrus draudimo įmonę, trečiosios šalies draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, trečiosios šalies perdraudimo įmonę ir draudimo kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę pagal Direktyvą 2002/87/EB, tarp kurios dukterinių įmonių yra bent viena draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė.

2. Taikant šią antraštinę dalį, priežiūros institucijos patronuojančia įmone taip pat laiko bet kokią įmonę, kuri, priežiūros institucijų nuomone, veiksmingai daro lemiamą įtaką kitai įmonei.

Jos taip pat laiko dukterine įmone bet kokią įmonę, kuriai, priežiūros institucijų nuomone, patronuojanti įmonė veiksmingai daro lemiamą įtaką.

Jos taip pat laiko, kad tiesiogiai ar netiesiogiai turima įmonės balsavimo teisių ar kapitalo dalis yra dalyvavimas šioje įmonėje, kai priežiūros institucijų nuomone tai įmonei daroma svarbi įtaka.

2 SKIRSNIS. TAIKYMO ATVEJAI IR SRITIS

211 straipsnisGrupės priežiūros taikymo atvejai

1. Valstybės narės numato grupei priklausančių draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūrą grupių lygmeniu, kaip nustatyta šioje antraštinėje dalyje.

Šios direktyvos nuostatos dėl atskirų draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūros taisyklių taikomos tokioms įmonėms, išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje nustatyta kitaip.

2. Valstybės narės užtikrina, kad grupių lygmeniu būtų prižiūrimos šios įmonės:

a) draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios yra ne mažiau kaip vienos draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės dalyvaujančios įmonės, kaip nustatyta 216–262 straipsniuose;

b) draudimo ar perdraudimo įmonės, kurių patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, o jos pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, kaip nustatyta 216–262 straipsniuose;

c) draudimo ar perdraudimo įmonės, kurių patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, o jos pagrindinė buveinė yra ne Bendrijoje, arba trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonė, kaip nustatyta 263, 264 ir 265 straipsniuose;

d) draudimo ar perdraudimo įmonės, kurių patronuojanti įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kaip nustatyta 267 straipsnyje.

3. 2 dalies a ir b punktuose nustatytais atvejais, jei dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, yra reguliuojamo subjekto arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kuriai taikoma papildoma priežiūra pagal Direktyvos 2002/87/EB 5 straipsnio 2 dalį, susijusi įmonė, grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis gali nuspręsti šios dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės arba šios draudimo kontroliuojančiosios bendrovės lygmeniu nevykdyti rizikos koncentracijos priežiūros, nustatytos 248 straipsnyje, arba sandorių grupės viduje priežiūros, nustatytos 249 straipsnyje, arba abiejų.

212 straipsnisGrupės priežiūros taikymo sritis

1. Priežiūros institucijos, vykdančios grupės priežiūrą pagal 211 straipsnį, neprivalo prižiūrėti atskirų trečiųjų šalių draudimo įmonių, trečiųjų šalių perdraudimo įmonių, draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių ar mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių, nepažeidžiant 261 straipsnio, tiek, kiek tai susiję su draudimo kontroliuojančiosiomis bendrovėmis.

2. Grupės priežiūros institucija gali nuspręsti konkrečiais atvejais netaikyti 211 straipsnyje nustatytos grupės priežiūros įmonei:

a) jei įmonė yra trečiojoje šalyje, kurioje būtiną informaciją perduoti trukdo teisinės nuostatos, nepažeidžiant 227 straipsnio nuostatų;

b) jei įmonė, kurią reikėtų prižiūrėti, yra nereikšminga grupės priežiūros tikslams;

c) jei įmonės priežiūra turėtų netinkamą ar klaidinantį poveikį, siekiant grupės priežiūros tikslų.

Tačiau jei kelioms atskiroms tos pačios grupės įmonėms galima netaikyti priežiūros pagal pirmos pastraipos b punktą, jas vis dėlto būtina prižiūrėti, jei jos kartu nėra nereikšmingos.

Pirmos pastraipos c punkte nustatytu atveju grupės priežiūros institucijos prieš priimdamos sprendimą konsultuojasi su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis, išskyrus skubos tvarka priimamus sprendimus.

Jei grupės priežiūros institucija netaiko draudimo ar perdraudimo įmonei grupės priežiūros pagal vieną iš pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytų atvejų, valstybės narės, kurioje yra ši įmonė, priežiūros institucijos gali paprašyti, kad grupei vadovaujanti įmonė pateiktų bet kokią informaciją, kuri gali padėti prižiūrėti tokią draudimo ar perdraudimo įmonę.

3 SKIRSNIS. LYGMENYS

213 straipsnisBendrijos lygmens pagrindinė dalyvaujanti įmonė

1. Jei dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė, minėta 211 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, pati yra kitos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės susijusi įmonė arba kitos patronuojančios draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, susijusi įmonė, 216–262 straipsniai taikomi tik pagrindinės dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, lygmeniu.

2. Jei 1 dalyje minėta pagrindinė dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, yra įmonės, kuriai taikoma papildoma priežiūra pagal Direktyvos 2002/87/EB 5 straipsnio 2 dalį, susijusi įmonė, grupės priežiūros institucija, po konsultacijų su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti pagrindinės dalyvaujančios įmonės lygmeniu nevykdyti rizikos koncentracijos priežiūros, nustatytos 248 straipsnyje, arba sandorių grupės viduje priežiūros, nustatytos 249 straipsnyje, arba abiejų.

214 straipsnisNacionalinio lygmens pagrindinė dalyvaujanti įmonė

1. Jei 211 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose minėtos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, pagrindinė buveinė nėra toje pačioje valstybėje narėje, kaip ir pagrindinės Bendrijos lygmens dalyvaujančios įmonės, minėtos 213 straipsnyje, valstybės narės gali leisti savo priežiūros institucijoms nuspręsti, pasitarus su grupės priežiūros institucija ir ta pagrindine Bendrijos lygmens dalyvaujančia įmone, taikyti nacionalinio lygmens grupės priežiūrą pagrindinei dalyvaujančiai draudimo ar perdraudimo įmonei arba draudimo kontroliuojančiajai bendrovei.

Tokiu atveju priežiūros institucija paaiškina sprendimą grupės priežiūros institucijai ir pagrindinei Bendrijos lygmens dalyvaujančiai įmonei.

216–262 straipsniai taikomi mutatis mutandis pagal šio straipsnio 2–6 dalių nuostatas.

2. Priežiūros institucijos pagrindinei dalyvaujančiai įmonei gali taikyti nacionalinio lygmens grupės priežiūrą tik srityse, numatytose viename ar keliuose II skyriaus skirsniuose.

3. Jei priežiūros institucija nusprendžia nacionaliniu lygmeniu pagrindinei dalyvaujančiai įmonei taikyti II skyriaus 1 skirsnį, metodas, kurį grupės priežiūros institucija pasirenka pagal 218 straipsnį pagrindinei dalyvaujančiai įmonei prižiūrėti Bendrijos lygmeniu, kaip nustatyta 213 straipsnyje, yra lemiamas ir taikomas atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijų.

4. Jei priežiūros institucijos nusprendžia nacionaliniu lygmeniu taikyti pagrindinei dalyvaujančiai įmonei II skyriaus 1 skirsnį ir jei pagrindinė Bendrijos lygmens dalyvaujanti įmonė, nurodyta 213 straipsnyje, gavo leidimą pagal 229 straipsnį arba 231 straipsnio 5 dalį skaičiuoti grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, šis sprendimas yra lemiamas ir taikomas atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijų.

Jei priežiūros institucija mano, kad pagrindinės nacionalinio lygmens dalyvaujančios įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo Bendrijos lygmeniu patvirtinto vidaus modelio, ir jeigu ši įmonė tinkamai neišsprendžia priežiūros institucijos iškeltų klausimų, ši priežiūros institucija gali nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas pagal tą modelį apskaičiuotas šios įmonės grupės mokumo kapitalo reikalavimas, arba, išimtiniais atvejai, jei toks papildomo kapitalo nustatymas būtų netinkamas, reikalauti, kad įmonė savo grupės mokumo kapitalo reikalavimą perskaičiuotų pagal standartinę formulę.

Priežiūros institucija paaiškina tokius sprendimus įmonei ir grupės priežiūros institucijai.

5. Jei priežiūros institucija pagrindinei nacionalinio lygmens dalyvaujančiai įmonei nusprendžia taikyti II skyriaus 1 skirsnį, tai įmonei neleidžiama pateikti prašymą pagal 234 ar 247 straipsnius leisti taikyti savo dukterinėms įmonėms 236–241 straipsnius.

6. Kai valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms priimti sprendimą, minėtą 1 dalyje, jos nustato, kad tokių sprendimų nebūtų galima priimti arba toliau taikyti, jei nacionalinio lygmens pagrindinė dalyvaujanti įmonė yra 213 straipsnyje minėtos Bendrijos lygmens pagrindinės dalyvaujančios įmonės dukterinė įmonė, ir tai pagrindinei dalyvaujančiai įmonei pagal 235 ar 247 straipsnius buvo leista taikyti tai dukterinei įmonei 236–241 straipsnius.

7. Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose būtų nurodyta, kokiomis aplinkybėmis galima priimti 1 dalyje minėtus sprendimus.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

215 straipsnisDalyvaujanti įmonė, veikianti keliose valstybėse narėse

1. Jeigu valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms priimti 214 straipsnyje nurodytą sprendimą, jos taip pat leidžia joms nuspręsti susitarti su kitų valstybių narių, kuriose veikia kita susijusi nacionalinio lygmens pagrindinė dalyvaujanti įmonė, priežiūros institucijomis, kad galėtų vykdyti keliose valstybėse narėse veikiančio pogrupio lygmens priežiūrą.

Jeigu priežiūros institucijos susitaria taip, kaip numatyta pirmoje šios dalies pastraipoje, grupės priežiūra nevykdoma 214 straipsnyje minėtų pagrindinių dalyvaujančių įmonių, veikiančių valstybėse narėse, išskyrus tas valstybes nares, kuriose veikia pirmoje pastraipoje minėtas pogrupis, lygmeniu.

2. 214 straipsnio 2–6 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis .

3. Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriose nurodoma, kokiomis aplinkybėmis galima priimti 1 dalyje minėtus sprendimus.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

II SKYRIUS. FINANSINĖ PADĖTIS

1 SKIRSNIS. GRUPėS MOKUMAS

1 POSKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

216 straipsnisGrupės mokumo priežiūra

1. Grupės mokumo priežiūra vykdoma pagal 2 ir 3 dalis, 250 straipsnį ir III skyrių.

2. 211 straipsnio 2 dalies a punkte minėtu atveju valstybės narės reikalauja dalyvaujančių draudimo ar perdraudimo įmonių užtikrinti, kad grupė turėtų tinkamų nuosavų lėšų, kurios visada bent atitiktų grupės mokumo kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą pagal 2, 3 ir 4 poskirsnius.

3. 211 straipsnio 2 dalies b punkte minėtu atveju valstybės narės reikalauja draudimo ar perdraudimo įmonių grupės užtikrinti, kad grupė turėtų tinkamų nuosavų lėšų, kurios visada bent atitiktų grupės mokumo kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą pagal 5 poskirsnį.

4. Pagal III skyrių grupės priežiūros institucijos vykdydamos priežiūros procesą peržiūri 2 ir 3 dalyse minėtus reikalavimus. Pagal analogiją taikomos 134 straipsnyje ir 136 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išdėstytos nuostatos.

217 straipsnisApskaičiavimo dažnumas

1. Grupės priežiūros institucija užtikrina, kad draudimo ar perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės atliktų 216 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus skaičiavimus ne rečiau kaip kartą per metus.

Svarbius šių skaičiavimų duomenis ir rezultatus grupės priežiūros institucijai teikia dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba grupės įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe.

2. Draudimo ir perdraudimo įmonės bei draudimo kontroliuojančiosios bendrovės nuolat stebi grupės mokumo kapitalo reikalavimą. Jei grupės rizikos pobūdis labai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis buvo pagrįstas grupės mokumo kapitalo reikalavimas, apie kurį buvo pranešta vėliausiai, grupės mokumo kapitalo reikalavimas nedelsiant perskaičiuojamas ir apie jį pranešama grupės priežiūros institucijai.

Kai yra įrodymų, kad nuo pranešimo apie naujausią grupės mokumo kapitalo reikalavimą datos grupės rizikos pobūdis labai pasikeitė, grupės priežiūros institucijos gali pareikalauti, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas būtų perskaičiuotas.

2 poskirsnis. Apskaičiavimo metodo pasirinkimas ir bendrieji principai

218 straipsnisMetodo pasirinkimas

1. Draudimo ir perdraudimo įmonių grupės, nurodytos 211 straipsnio 2 dalies a punkte, mokumas skaičiuojamas pagal techninius principus ir vieną iš metodų, nustatytų 219–231 straipsniuose.

2. Valstybės narės nustato, kad draudimo ir perdraudimo įmonių grupės, nurodytos 211 straipsnio 2 dalis a punkte, mokumas skaičiuojamas pagal 4 poskirsnyje apibūdintą 1 metodą.

Tačiau valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms, kurios prisiima konkrečios grupės priežiūros institucijos vaidmenį, nuspręsti po konsultacijų su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe šiai grupei taikyti 4 poskirsnyje apibūdintą 2 metodą arba 1 ir 2 metodų derinį, jei netinka taikyti tik 1 metodą.

219 straipsnisProporcingumas

1. Skaičiuojant grupės mokumą atsižvelgiama į proporcingą kapitalo dalį, kurią dalyvaujanti įmonė turi susijusiose įmonėse.

Taikant pirmą pastraipą proporcingą dalį sudaro bet kuri iš šių dalių:

a) taikant 1 metodą – procentai, naudojami rengiant konsoliduotas ataskaitas;

b) taikant 2 metodą – dalyvaujančios įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai turimo pasirašytojo kapitalo dalis.

Tačiau nepaisant to, kuris metodas taikomas, kai susijusi įmonė yra dukterinė ir neturi pakankamai tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, atsižvelgiama į visą dukterinės įmonės mokumo deficitą.

Tačiau jei, priežiūros institucijų manymu, patronuojanti įmonė, kuriai priklauso kapitalo dalis, griežtai atsako tik ta kapitalo dalimi, grupės priežiūros institucijos gali leisti atsižvelgti į dukterinės įmonės mokumo deficitą laikydamosi proporcingumo principo.

2. Grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe nustato, į kokią proporcingą dalį atsižvelgiama šias atvejais:

a) kai tam tikrų grupės įmonių nesieja kapitalo ryšiai;

b) kai priežiūros institucija nusprendžia, kad turima įmonės balsavimo teisių ar kapitalo dalis yra dalyvavimas šioje įmonėje, nes priežiūros institucija mano, jog šiai įmonei veiksmingai daroma svarbi įtaka.

220 straipsnisDvigubo tinkamų nuosavų lėšų užskaitymo panaikinimas

1. Draudžiama du kartus užskaityti skirtingų draudimo ar perdraudimo įmonių nuosavas lėšas, tinkamas mokumo kapitalo reikalavimui, apskaičiuojant šį reikalavimą.

Todėl apskaičiuojant grupės mokumą, ir jei taip nėra nustatyta 4 poskirsnyje apibūdintuose metoduose, neįtraukiamos šios sumos:

a) dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokio turto vertė, kuria finansuojamos vienos iš jos susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimui tinkamos nuosavos lėšos;

b) dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokio turto vertė, kuria finansuojamos tos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui tinkamos nuosavos lėšos;

c) dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokio turto vertė, kuria finansuojamos tos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokios kitos susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui tinkamos nuosavos lėšos.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, šios lėšos gali būti įtrauktos į apskaičiavimą tik tiek, kiek jos tinkamos tam tikros susijusios įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti:

a) su dalyvaujančia draudimo ar perdraudimo įmone susijusios gyvybės draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, pelno rezervai ir būsimasis pelnas;

b) su dalyvaujančia draudimo ar perdraudimo įmone susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, pasirašytas, bet neįmokėtas kapitalas.

Tačiau šios lėšos bet kuriuo atveju neįtraukiamos į apskaičiavimą:

a) bet koks pasirašytas, bet neįmokėtas kapitalas, sudarantis dalyvaujančios įmonės potencialų įsipareigojimą;

b) bet koks pasirašytas, bet neįmokėtas dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės kapitalas, sudarantis susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės potencialų įsipareigojimą;

c) bet koks pasirašytas, bet neįmokėtas susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės kapitalas, sudarantis su ta pačia dalyvaujančia draudimo ar perdraudimo įmone susijusios kitos draudimo ar perdraudimo įmonės potencialų įsipareigojimą.

3. Jeigu priežiūros institucijos mano, kad tam tikros nuosavos lėšos, išskyrus minėtąsias 2 dalyje, tinkamos susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, negali būti veiksmingai panaudotos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, šias nuosavas lėšas galima įtraukti į apskaičiavimą tik tuo atveju, jei jos tinkamos susijusios įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

4. Nuosavų lėšų, minėtų 2 ir 3 dalyse, suma negali būti didesnė už susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimą.

5. Bet kokias dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, tinkamas nuosavas lėšas, kurioms būtina gauti išankstinį priežiūros institucijos pritarimą pagal 89 straipsnį, galima įtraukti į apskaičiavimą tik tiek, kiek tinkamai leido priežiūros institucijos, atsakingos už šios susijusios įmonės priežiūrą.

221 straipsnisGrupės viduje sukurto kapitalo neužskaitymas

1. Apskaičiuojant grupės mokumą neatsižvelgiama į jokias mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti tinkamas nuosavas lėšas, kurios susidaro, kai abipusiškai vyksta finansavimas tarp dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės ir:

a) susijusios įmonės,

b) dalyvaujančios įmonės,

c) kitos su bet kuria iš jos dalyvaujančių įmonių susijusios įmonės.

2. Apskaičiuojant grupės mokumą neatsižvelgiama į nuosavas lėšas, tinkamas su dalyvaujančia draudimo ar perdraudimo įmone, kurios grupės mokumas yra skaičiuojamas, susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, kai šios nuosavos lėšos susidaro iš abipusio finansavimo su bet kuria kita tos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės susijusia įmone.

3. Abipusis finansavimas vyksta bent jau tuomet, kai draudimo ar perdraudimo įmonė arba bet kuri su ja susijusi įmonė turi akcijų kitoje įmonėje, kuriai tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuosavos lėšos, tinkamos minėtų įmonių mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, arba suteikia jai paskolą.

222 straipsnisVertinimas

Turto ir įsipareigojimų vertė nustatoma pagal 74 straipsnį.

3 POSKIRSNIS. APSKAIčIAVIMO METODų TAIKYMAS

223 straipsnisSusijusios draudimo ir perdraudimo įmonės

Kai draudimo ar perdraudimo įmonė turi daugiau nei vieną susijusią draudimo ar perdraudimo įmonę, grupės mokumas apskaičiuojamas įtraukiant kiekvieną iš tokių susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių.

Valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai susijusi draudimo ar perdraudimo įmonė turi pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, o ne tos draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, valstybėje narėje, apskaičiuojant atsižvelgiama į susijusios įmonės mokumo kapitalo reikalavimą ir nuosavas lėšas, tinkamas šiam reikalavimui patenkinti, toje kitoje valstybėje narėje nustatyta tvarka.

224 straipsnisTarpininkės draudimo kontroliuojančiosios bendrovės

1. Apskaičiuojant grupės mokumą draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri per draudimo kontroliuojančiąją bendrovę turi dalyvavimo teises susijusioje draudimo ar perdraudimo įmonėje arba trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonėje, atsižvelgiama į tarpininkės draudimo kontroliuojančiosios bendrovės padėtį.

Tik šio apskaičiavimo tikslais tarpininkė draudimo kontroliuojančioji bendrovė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri turi atitikti I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsnių taisykles dėl mokumo kapitalo reikalavimo ir I antraštinės dalies VI skyriaus 3 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsnių nuostatas dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

2. Jei tarpininkė draudimo kontroliuojančioji bendrovė turi subordinuotųjų skolų ar kitų tinkamų nuosavų lėšų, kurioms taikomi apribojimai pagal 98 straipsnį, tinkamomis nuosavomis lėšomis laikoma šių lėšų dalis, apskaičiuota taikant 98 straipsnyje nustatytus apribojimus visoms grupės lygmens neįtrauktoms tinkamoms lėšoms, palyginti su grupės lygmens mokumo kapitalo reikalavimu.

Visas tarpininkės draudimo kontroliuojančiosios bendrovės tinkamas nuosavas lėšas, kurioms reikėtų išankstinio priežiūros institucijų leidimo pagal 89 straipsnį, jei jos priklausytų draudimo ar perdraudimo įmonei, galima įtraukti skaičiuojant grupės mokumą tik tiek, kiek tinkamai leista grupės priežiūros institucijos.

225 straipsnisSusijusios trečiųjų šalių draudimo ir perdraudimo įmonės

1. Apskaičiuojant draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri yra dalyvaujanti įmonė trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonėje, grupės mokumą tik šio apskaičiavimo metu pastaroji prilyginama susijusiai draudimo ar perdraudimo įmonei.

Tačiau tais atvejais, kai trečioji šalis, kurioje ta įmonė turi pagrindinę buveinę, nustato būtiną leidimą ir taiko jai mokumą tvarką, kuri yra bent jau lygiavertė nustatytajai I antraštinės dalies VI skyriuje, valstybės narės gali numatyti, kad apskaičiuojant būtų atsižvelgiama į šios įmonės mokumo kapitalo reikalavimą ir nuosavas lėšas, tinkamas šiam reikalavimui patenkinti, atitinkamoje trečiojoje šalyje nustatyta tvarka.

2. Grupės priežiūros institucija dalyvaujančios įmonės prašymu arba savo iniciatyva patvirtina, ar trečiosios šalies tvarka yra bent lygiavertė.

Prieš priimdama sprendimą dėl lygiavertiškumo grupės priežiūros institucija konsultuojasi su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu.

3. Po konsultacijų su Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetu ir vadovaudamasi 304 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija priima sprendimą, ar trečiosios šalies mokumo tvarka yra lygiavertė I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai.

Siekiant atsižvelgti į bet kokius I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytos mokumo tvarkos ir trečiosios šalies mokumo tvarkos pokyčius, tokie sprendimai nuolat peržiūrimi.

4. Jei Komisija pagal 3 dalį priima sprendimą, kad trečiosios šalies mokumo tvarka yra lygiavertė, 2 dalis netaikoma.

Jei Komisijos sprendime, priimtame pagal 3 dalį, nustatyta, kad trečiosios šalies mokumo tvarka nėra lygiavertė, 1 dalies antroje pastraipoje numatyta galimybė atsižvelgti į mokumo kapitalo reikalavimą ir tinkamas nuosavas lėšas trečiojoje šalyje nustatyta tvarka netaikoma, o trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonei taikoma tik 1 dalies pirma pastraipa.

226 straipsnisSusijusios kredito įstaigos, investicinės įmonės ir finansų įstaigos

Apskaičiuojant draudimo arba perdraudimo įmonės, kuri yra kredito įstaigos, investicinės įmonės ar finansų įstaigos dalyvaujanti įmonė, grupės mokumą valstybės narės leidžia dalyvaujančioms draudimo ir perdraudimo įmonėms mutatis mutandis taikyti Direktyvos 2002/87/EB I priede nustatytą 1 arba 2 metodus. Tačiau tame priede nustatytas 1 metodas taikomas tik tuo atveju, jeigu grupės priežiūros instituciją tenkina įmonių, kurioms turėtų būti taikomas konsolidavimas, integruoto valdymo ir vidaus kontrolės lygis. Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

Tačiau valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms, prisiimančioms konkrečios grupės priežiūros institucijos vaidmenį, dalyvaujančios įmonės prašymu arba savo iniciatyva nuspręsti atimti bet kurios pirmoje pastraipoje minėtos dalyvaujančios įmonės lėšas iš nuosavų lėšų, tinkamų dalyvaujančios įmonės grupės mokumo reikalavimams patenkinti.

227 straipsnisReikiamos informacijos nebuvimas

Kai apie susijusią įmonę, turinčią pagrindinę buveinę valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, priežiūros institucijos neturi informacijos, būtinos draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumui apskaičiuoti, iš nuosavų lėšų, tinkamų grupės mokumui užtikrinti, atimama tos įmonės buhalterinė vertė dalyvaujančioje draudimo ar perdraudimo įmonėje.

Tokiu atveju nerealizuotas pelnas, susijęs su tokiu dalyvavimu, neužskaitomas kaip grupės mokumui užtikrinti tinkamos nuosavos lėšos.

4 POSKIRSNIS. APSKAIčIAVIMO METODAI

228 straipsnis1 metodas (numatytasis metodas). Apskaitos konsolidavimu paremtas metodas

1. Dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumas apskaičiuojamas remiantis konsoliduotomis sąskaitomis.

Dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumas – tai skirtumas tarp:

a) nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, apskaičiuotų pagal konsoliduotus duomenis;

b) grupės lygmens mokumo kapitalo reikalavimo, apskaičiuoto pagal konsoliduotus duomenis.

Apskaičiuojant nuosavas lėšas, tinkamas mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, ir grupės lygmens mokumo kapitalo reikalavimą remiantis konsoliduotais duomenimis taikomos I antraštinės dalies VI skyriaus 3 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose bei I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose nustatytos taisyklės.

2. Apskaičiuojant grupės lygmens mokumo kapitalo reikalavimą, remiantis konsoliduotais duomenimis (konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas), taikoma standartinė formulė arba patvirtintas vidaus modelis ir tvarka, atitinkanti I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1 ir 2 poskirsniuose bei I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1 ir 3 poskirsniuose nustatytus principus.

Konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą sudaro mažiausiai šių elementų suma:

a) dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės minimalaus kapitalo reikalavimas, nustatytas 127 straipsnyje;

b) susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo proporcinga dalis.

Šiam minimaliam reikalavimui patenkinti naudojamos tinkamos nuosavos lėšos, kaip nustatyta 98 straipsnio 5 dalyje.

Nustatant, ar šias tinkamas nuosavas lėšas galima naudoti minimaliam konsoliduotam grupės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, mutatis mutandis taikomi 219–227 straipsniuose nustatyti principai. 137 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos pagal analogiją.

229 straipsnisGrupės vidaus modelis

1. Jei draudimo ar perdraudimo įmonė ir jos susijusios įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės susijusios įmonės kartu pateikia prašymą skaičiuoti konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, priežiūros institucijos bendradarbiauja spręsdamos, ar suteikti tokį leidimą, bei prireikus nustato tokio leidimo sąlygas ir nuostatas.

Pirmoje pastraipoje minėtas prašymas teikiamas tik grupės priežiūros institucijai.

Grupės priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša kitoms susijusioms priežiūros institucijoms.

2. Susijusios priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl prašymo per šešis mėnesius nuo dienos, kai grupės priežiūros institucija gavo išsamų prašymą.

Grupės priežiūros institucija nedelsdama persiunčia išsamų prašymą kitoms susijusioms priežiūros institucijoms.

3. Per 2 dalyje nustatytą laikotarpį grupės priežiūros institucija dalyvaujančios įmonės arba bet kurios iš susijusių priežiūros institucijų prašymu konsultuojasi su Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu. Grupės priežiūros institucija gali konsultuotis su komitetu savo iniciatyva.

Kai konsultuojamasi su komitetu, 2 dalyje nustatytas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

4. Jei konsultuojamasi su Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu, susijusios priežiūros institucijos prieš priimdamos bendrą sprendimą tinkamai atsižvelgia į jo patarimus.

Grupės priežiūros institucija prašymo teikėjui pateikia 2 dalyje minėtą bendrą sprendimą dokumentu, kuriame sprendimas visiškai pagrindžiamas ir paaiškinami bet kokie svarbūs nukrypimai nuo Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto požiūrio.

Susijusios priežiūros institucijos pripažįsta bendrą sprendimą galutiniu ir jį taiko.

5. Jei per 2 ir 3 dalyse nustatytus laikotarpius bendras sprendimas nepriimamas, grupės priežiūros institucija pati sprendžia dėl prašymo.

Priimdama sprendimą grupės priežiūros institucija tinkamai atsižvelgia į:

a) bet kokias nuomones ir išlygas, kurias per taikytiną laikotarpį pateikė susijusios priežiūros institucijos;

b) Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto patarimus, jei su juo buvo konsultuotasi.

Sprendimas pateikiamas dokumentu, kuriame jis visiškai pagrindžiamas ir paaiškinami bet kokie svarbūs nukrypimai nuo Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto požiūrio.

Grupės priežiūros institucija pateikia sprendimą prašymo teikėjui ir kitoms susijusioms priežiūros institucijoms.

Susijusios priežiūros institucijos pripažįsta tą sprendimą galutiniu ir jį taiko.

6. Jei bet kuri iš susijusių priežiūros institucijų mano, kad jos prižiūrimos draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo grupės lygmeniu patvirtinto vidaus modelio, ir jei tokia įmonė tinkamai neišsprendė priežiūros institucijos iškeltų klausimų, ši institucija gali nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas pagal tokį vidaus modelį apskaičiuotas šios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas.

Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai būtų netinkama nustatyti tokį papildomą kapitalą, priežiūros institucija gali reikalauti, kad atitinkama įmonė apskaičiuotų savo mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę, nurodytą I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1 ir 2 poskirsniuose.

Priežiūros institucija paaiškina draudimo ar perdraudimo įmonei ir grupės priežiūros institucijai bet kokį priimtą sprendimą, nurodytą pirmoje ir antroje pastraipose.

230 straipsnisGrupės papildomas kapitalas

Spręsdama, ar konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas tinkamai atspindi grupės rizikos pobūdį, grupės priežiūros institucija ypač atsižvelgia į:

a) visą grupės lygmens riziką, tinkamai neįtrauktą į standartinę formulę ar naudojamą vidaus modelį, nes ją sunku išreikšti kiekybiškai;

b) bet kokį atitinkamų priežiūros institucijų pagal 37 straipsnį ir 229 straipsnio 6 dalį nustatytą papildomą kapitalą, kuriuo didinamas susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas.

Jeigu tinkamai neatsižvelgiama į grupės rizikos pobūdį, galima nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas.

Norint nustatyti, ar laikomasi grupės mokumo kapitalo reikalavimo, konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas, įskaitant papildomą kapitalą, pakeičia netinkamą konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą.

231 straipsnis2 metodas (alternatyvusis metodas). Atimties ir sudėties metodas

1. Dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumas – tai skirtumas tarp:

a) sudėtų grupės tinkamų nuosavų lėšų, nustatytų 2 dalyje;

b) susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių vertės dalyvaujančioje draudimo ar perdraudimo įmonėje ir bendro grupės mokumo kapitalo reikalavimo, kaip nurodyta 3 dalyje.

2. Sudėtos tinkamos grupės nuosavos lėšos – tai šių elementų suma:

a) nuosavos lėšos, tinkamos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti;

b) dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės proporcinga dalis nuosavose lėšose, tinkamose susijusių draudimo arba perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

3. Bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas – tai šių elementų suma:

a) dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas;

b) susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimo proporcinga dalis.

4. Kai dalyvavimo susijusioje draudimo ar perdraudimo įmonėje teises, visas ar iš dalies, sudaro netiesioginė nuosavybė, tuomet į susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės vertę dalyvaujančioje draudimo ar perdraudimo įmonėje įtraukiama šios netiesioginės nuosavybės vertė, atsižvelgiant į atitinkamas iš to kylančias turtines teises, o į antros ir trečios pastraipos b punktuose nurodytus elementus įtraukiamos atitinkamos susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimui tinkamų nuosavų lėšų ir susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimo atitinkamos proporcingos dalys.

5. Jei draudimo ar perdraudimo įmonė ir jos susijusios įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės susijusios įmonės kartu pateikia prašymą skaičiuoti grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, mutatis mutandis taikomas 229 straipsnis.

6. Spręsdamos, ar bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas, apskaičiuotas pagal 3 dalį, tinkamai atspindi grupės rizikos pobūdį, atitinkamos priežiūros institucijos ypač atsižvelgia į bet kokią grupės lygmens riziką, į kurią gali būti tinkamai neatsižvelgta, nes ją sunku išreikšti kiekybiškai.

Jei grupės rizikos pobūdis labai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas, galima nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas.

Norint nustatyti, ar laikomasi grupės mokumo kapitalo reikalavimo, bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas, įskaitant papildomą kapitalą, pakeičia netinkamą bendrą grupės mokumo kapitalo reikalavimą.

232 straipsnisĮgyvendinimo priemonės

Siekdama vienodai taikyti nuostatas visoje Bendrijoje, Komisija gali nustatyti įgyvendinimo priemones, kuriose būtų apibūdinti techniniai principai ir metodai, nustatyti 218–227 straipsniuose, ir 228–231 straipsnių taikymo tvarka.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

5 POSKIRSNIS. DRAUDIMO KONTROLIUOJANčIOSIOS BENDROVėS DUKTERINIų DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO įMONIų GRUPėS MOKUMO PRIEžIūRA

233 straipsnisDraudimo kontroliuojančiosios bendrovės grupės mokumas

Jei draudimo ir perdraudimo įmonės yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės dukterinės įmonės, grupės priežiūros institucija užtikrina, kad grupės mokumas būtų apskaičiuojamas draudimo kontroliuojančiosios bendrovės lygmeniu, taikant 218 straipsnio 2 dalį–231 straipsnį.

Atliekant šį skaičiavimą patronuojanti įmonė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei, kuriai taikomos I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose nustatytos mokumo kapitalo reikalavimo taisyklės, ir tokios pat sąlygos, kaip nustatytos I antraštinės dalies VI skyriaus 3 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

6 POSKIRSNIS. GRUPėS PARAMA

234 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Sąlygos

Valstybės narės nustato, kad 236–241 straipsniuose nustatytos taisyklės draudimo ar perdraudimo įmonės prašymu būtų taikomos visoms šios įmonės dukterinėms draudimo ar perdraudimo įmonėms, jei laikomasi visų šių sąlygų:

a) dukterinei įmonei, dėl kurios grupės priežiūros institucija nėra priėmusi sprendimo pagal 212 straipsnio 2 dalį, taikoma grupės priežiūra, kurią vykdo ta pati grupės priežiūros institucija patronuojančios įmonės lygmeniu šioje antraštinėje dalyje nustatyta tvarka;

b) patronuojančios įmonės rizikos valdymo procesai ir vidaus kontrolės mechanizmai taip pat taikomi ir dukterinei įmonei, o priežiūros institucijos mano, kad patronuojanti įmonė savo dukterinę įmonę valdo tinkamai ir ribodama riziką;

c) patronuojanti įmonė raštu ir teisiškai įpareigojančiu dokumentu, kurį grupės priežiūros institucija priėmė pagal 237 straipsnį, pareiškė užtikrinanti, jog prireikus bus perduotos nuosavos lėšos, tinkamos pagal 98 straipsnio 5 dalį, neviršijančios pagal 237 straipsnį nustatytų ribų;

d) patronuojanti įmonė pateikė prašymą leisti jai taikyti 236–241 straipsnius, ir dėl šio prašymo 235 straipsnyje nustatyta tvarka buvo priimtas palankus sprendimas.

235 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Sprendimas dėl prašymo

1. Gavusios prašymą leisti taikyti 236–241 straipsnių taisykles, susijusios priežiūros institucijos bendradarbiauja ir visapusiškai tariasi siekdamos nuspręsti, ar suteikti prašomą leidimą bei prireikus nustatyti kitas tokiam leidimui taikytinas sąlygas ir nuostatas.

Pirmoje pastraipoje minėtas prašymas teikiamas tik grupės priežiūros institucijai. Grupės priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša kitoms susijusioms priežiūros institucijoms.

2. Susijusios priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl prašymo per šešis mėnesius nuo dienos, kai grupės priežiūros institucija gavo išsamų prašymą.

Grupės priežiūros institucija nedelsdama persiunčia išsamų prašymą kitoms susijusioms priežiūros institucijoms.

Bendras sprendimas išdėstomas dokumente ir visapusiškai pagrindžiamas, o grupės priežiūros institucija perduoda šį dokumentą prašymo teikėjui. Atitinkamų valstybių narių priežiūros institucijos minėtą bendrą sprendimą pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

3. Jei per šešis mėnesius susijusios priežiūros institucijos nepriima bendro sprendimo, grupės priežiūros institucija pati priima sprendimą dėl prašymo. Sprendimas išdėstomas dokumente ir visapusiškai pagrindžiamas, jame atsižvelgiama į kitų priežiūros institucijų nuomonę ir išlygas, pateiktas per šešis mėnesius. Grupės priežiūros institucija pateikia sprendimą prašymo teikėjui ir kitoms su grupės priežiūros institucija susijusioms priežiūros institucijoms. Susijusios priežiūros institucijos pripažįsta tą sprendimą galutiniu ir jį taiko.

236 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Mokumo kapitalo reikalavimo nustatymas

1. Nukrypstant nuo 37 ir 229 straipsnių, dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal 2, 3 ir 4 dalis.

2. Jei dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal vidaus modelį, patvirtintą grupės lygmeniu pagal 229 straipsnį, o dukterinei įmonei leidimą suteikusi priežiūros institucija mano, kad įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo šio vidaus modelio, ir jeigu ši įmonė tinkamai neišsprendžia priežiūros institucijos iškeltų klausimų, ši institucija 37 straipsnyje nurodytais atvejais gali pasiūlyti grupės priežiūros institucijai nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas pagal tokį modelį apskaičiuotas šios dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimas, arba išimtiniais atvejais, jei toks papildomo kapitalo nustatymas būtų netinkamas, reikalauti, kad įmonė perskaičiuotų savo mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę. Priežiūros institucija pateikia tokių pasiūlymų priežastis dukterinei įmonei ir grupės priežiūros institucijai.

3. Jei dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal standartinę formulę, o dukterinei įmonei leidimą suteikusi priežiūros institucija mano, kad įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiama standartinė formulė, ir jeigu ši įmonė tinkamai neišsprendžia priežiūros institucijos iškeltų klausimų, ši institucija 37 straipsnyje nurodytais atvejais gali pasiūlyti grupės priežiūros institucijai nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas šios dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimas.

Priežiūros institucija pateikia tokio pasiūlymo priežastis dukterinei įmonei ir grupės priežiūros institucijai.

4. Jei priežiūros institucija ir grupės priežiūros institucija nesutaria arba jei grupės priežiūros institucija nepriima sprendimo per vieną mėnesį nuo priežiūros institucijos pasiūlymo pateikimo dienos, šiuo klausimu konsultuojamasi su Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu, kuris pateikia savo nuomonę per du mėnesius.

Prieš priimdama galutinį sprendimą grupės priežiūros institucija tinkamai atsižvelgia į šią nuomonę. Grupės priežiūros institucija pateikia sprendimą dukterinei įmonei ir priežiūros institucijai.

Jei per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetas pateikė savo nuomonę, grupės priežiūros institucija nepriima galutinio sprendimo, manoma, kad ji sutiko su priežiūros institucijos pasiūlymu.

237 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Mokumo kapitalo reikalavimo patenkinimas

1. Nukrypstant nuo 98 straipsnio 4 dalies, bet koks skirtumas tarp dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo dengiamas nuosavomis lėšomis, tinkamomis pagal 98 straipsnio 4 dalį, grupės parama arba bet kokiu jų deriniu.

Skirstant nuosavas lėšas į pakopas pagal 93–96 straipsnius, grupės parama prilyginama papildomoms nuosavoms lėšoms.

2. Grupės parama teikiama grupės priežiūros institucijai perduodamo pareiškimo, išdėstyto dokumente, teisiškai įpareigojančiame perduoti nuosavas lėšas, tinkamas pagal 98 straipsnio 5 dalį, forma.

3. Prieš priimdama 2 dalyje nurodytą pareiškimą, grupės priežiūros institucija patikrina, ar:

a) grupė turi pakankamai tinkamų nuosavų lėšų savo konsoliduotam grupės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti;

b) nėra ar nenusimato didelių praktinių ar teisinių kliūčių greitai pervesti 2 dalyje nurodytas tinkamas nuosavas lėšas;

c) grupės paramos pareiškimas atitinka visus patronuojančią įmonę reglamentuojančios teisės reikalavimus, kad jį būtų galima prilyginti teisiniam įsipareigojimui, ir ar joks kreipimasis į teisines ar administracines institucijas neturės stabdomojo poveikio.

238 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Mokumo kapitalo reikalavimo stebėsena

1. Nukrypstant nuo 136 straipsnio, priežiūros institucija, suteikusi leidimą dukterinei įmonei, neatsako už jos mokumo kapitalo reikalavimo vykdymą dukterinės įmonės lygmens priemonėmis.

Tačiau ši priežiūros institucija stebi dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimą 2 ir 3 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Jei mokumo kapitalo reikalavimui visiškai patenkinti neužtenka nuosavų lėšų, tinkamų pagal 98 straipsnio 4 dalį, ir grupės paramos sumos, pareikštos pagal 237 straipsnį, bet nuosavų lėšų, tinkamų pagal 98 straipsnio 5 dalį, pakanka minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti, priežiūros institucija gali paprašyti patronuojančios įmonės pateikti naują pareiškimą, kuriuo parama būtų padidinama iki sumos, būtinos mokumo kapitalo reikalavimui visiškai patenkinti.

3. Jei mokumo kapitalo reikalavimui visiškai patenkinti neužtenka nuosavų lėšų, tinkamų pagal 98 straipsnio 4 dalį, ir grupės paramos sumos, pareikštos pagal 237 straipsnį, o nuosavų lėšų, tinkamų pagal 98 straipsnio 5 dalį, nepakanka minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti, priežiūros institucija gali paprašyti patronuojančios įmonės pervesti tiek nuosavų lėšų, tinkamų pagal 98 straipsnio 5 dalį, kiek būtina norint vėl patenkinti minimalaus kapitalo reikalavimą ir pateikti naują pareiškimą, kuriuo parama būtų padidinama iki sumos, būtinos mokumo kapitalo reikalavimui visiškai patenkinti.

4. Prieš priimdama 2 ar 3 dalyse nurodytą naują pareiškimą, grupės priežiūros institucija patikrina, ar laikomasi 237 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Jei patronuojanti įmonė nepateikia naujo pareiškimo arba jei jis nepriimamas, 236 ir 237 straipsniuose bei 1 dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos netaikomos.

Priežiūros institucija, suteikusi leidimą dukterinei įmonei, vėl tampa atsakinga už šios dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimo nustatymą ir tinkamas priemones, skirtas užtikrinti, kad jis būtų tinkamai patenkintas nuosavomis lėšomis, tinkamomis pagal 98 straipsnio 4 dalį. Tačiau patronuojanti įmonė toliau laikosi įsipareigojimų, prisiimtų naujausiame priimtame pareiškime.

239 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Likvidavimas

Jei dukterinė įmonė likviduojama ir yra nemoki, jai leidimą suteikusi priežiūros institucija savo iniciatyva ar kitos kompetentingos institucijos, susijusios su pagal IV antraštinę dalį vykdoma likvidavimo procedūra, prašymu pareikalauja, kad patronuojanti įmonė pervestų dukterinei įmonei tiek tinkamų nuosavų lėšų, kiek būtina įsipareigojimams draudėjams įvykdyti, ir ne daugiau nei grupės paramos suma, nurodyta naujausiame priimtame pareiškime.

240 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Nuosavų lėšų perdavimas

1. 238 ir 239 straipsniuose nurodytais atvejais priežiūros institucija perduoda savo reikalavimą patronuojančiai įmonei ir nedelsdama apie tai praneša grupės priežiūros institucijai.

Jei patronuojanti įmonė greitai neperveda tinkamų nuosavų lėšų dukterinei įmonei, grupės priežiūros institucija pasinaudoja visais įgaliojimais, taip pat 142 straipsnyje nustatytais įgaliojimais, siekdama užtikrinti, kad grupė kuo greičiau pervestų reikiamas lėšas.

2. Grupės paramą gali sudaryti patronuojančios įmonės ar bet kokios dukterinės įmonės tinkamos nuosavos lėšos, jei ši dukterinė įmonė yra draudimo ar perdraudimo įmonė, turinti daugiau tinkamų nuosavų lėšų, nei būtina jos minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti. Šiai dukterinei įmonei leidimą suteikusi priežiūros institucija netrukdo pervesti šias papildomas tinkamas nuosavas lėšas.

Tačiau jei pervedus šias lėšas būtų nebesilaikoma šios dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimo, patronuojanti įmonė pateikia pareiškimą dėl tinkamos grupės paramos, ir šį pareiškimą nagrinėja grupės priežiūros institucija.

3. Prieš priimdama 2 dalyje nurodytą naują pareiškimą, grupės priežiūros institucija patikrina, ar jis atitinka 237 straipsnyje nustatytas sąlygas. Tačiau jei lėšos pervedamos pagal 1 dalį, grupės priežiūros institucija patikrina, ar grupė tebeturi pakankamai tinkamų nuosavų lėšų grupės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti. Jei grupė nebeatitinka šio reikalavimo, grupės priežiūros institucija imasi tinkamų priemonių, siekdama užtikrinti, kad per tinkamą laikotarpį grupė imtųsi reikiamų veiksmų.

241 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Informacijos atskleidimas

Patronuojanti ir atitinkama dukterinė įmonė viešai paskelbia informaciją apie priimtus grupės paramos pareiškimus ir bet kokį jų taikymą.

242 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Leidžiančių nukrypti nuostatų netaikymas dukterinei įmonei

1. 236, 237 ir 238 straipsniuose nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos nebetaikomos toliau nurodytais atvejais:

a) įmonės nebeatitinka 234 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos;

b) įmonės nebeatitinka 234 straipsnio b punkte nustatytos sąlygos, ir grupė per tinkamą laikotarpį neištaiso šios padėties.

Pirmos pastraipos a punkte minėtu atveju, kai grupės priežiūros institucija nusprendžia nebetaikyti grupės priežiūros dukterinei įmonei, ji apie tai nedelsdama praneša susijusioms priežiūros institucijoms.

Įgyvendinant pirmos pastraipos b punktą, patronuojanti įmonė atsako už tai, kad būtų užtikrinta nuolatinė atitiktis šiai sąlygai. Jei įmonės neatitinka šios sąlygos, patronuojanti įmonė nedelsdama apie tai praneša grupės priežiūros institucijai ir atitinkamos dukterinės įmonės priežiūros institucijai. Patronuojanti įmonė pateikia planą, pagal kurį per tinkamą laikotarpį ketinama ištaisyti padėtį.

Nepažeisdama trečios pastraipos, grupės priežiūros institucija ne rečiau kaip kartą per metus savo iniciatyva tikrina, ar įmonės atitinka 234 straipsnio b dalies sąlygas. Grupės priežiūros institucijos taip pat atlieka tokius tikrinimas susijusios priežiūros institucijos prašymu, jei pastarajai kyla svarbių klausimų dėl nuolatinės atitikties šiai sąlygai. Jei per patikrinimą nustatoma trūkumų, grupės priežiūros institucija reikalauja, kad patronuojanti įmonė pateiktų planą, pagal kurį ketinama per tinkamą laikotarpį ištaisyti padėtį.

Jei grupės priežiūros institucija mano, kad trečioje ar ketvirtoje pastraipoje nurodyto plano nepakanka, arba jei šis planas neįgyvendinamas per nurodytą laikotarpį, grupės priežiūros institucija daro išvadą, kad įmonės nebeatitinka 234 straipsnio b dalies sąlygos, ir nedelsdama apie tai praneša susijusiai priežiūros institucijai.

2. Jei 236, 237 ir 238 straipsniuose nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos nebetaikomos, priežiūros institucija, suteikusi leidimą dukterinei įmonei, vėl tampa visiškai atsakinga už šios dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimo nustatymą ir tinkamas priemones, skirtas užtikrinti, kad jis būtų tinkamai patenkintas nuosavomis lėšomis, tinkamomis pagal 98 straipsnio 4 dalį. Tačiau patronuojanti įmonė neatleidžiama nuo įsipareigojimų, nustatytų naujausiuose pareiškimuose, priimtuose pagal 237, 238 ir 240 straipsnius.

243 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Leidžiančių nukrypti nuostatų netaikymas visoms dukterinėms įmonėms

1. Be 242 straipsnyje nurodytų atvejų, 236, 237 ir 238 straipsniuose nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos nebetaikomos toliau nurodytais atvejais:

a) įmonės nebeatitinka bet kurios iš 237 straipsnio trečios dalies sąlygų, ir ši padėtis neištaisyta per tinkamą laikotarpį, nustatytą 2 dalyje;

b) grupė nebeturi pakankamai tinkamų lėšų 228 straipsnio 2 dalyje nustatytam minimaliam konsoliduotam grupės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

2. 1 dalies a punkte nustatytu atveju patronuojanti įmonė atsakinga už tai, kad įmonės nuolat atitiktų visas sąlygas. Jei įmonės neatitinka šių sąlygų, patronuojanti įmonė nedelsdama apie tai praneša grupės priežiūros institucijai ir atitinkamos dukterinės įmonės priežiūros institucijai. Patronuojanti įmonė pateikia planą, pagal kurį per tinkamą laikotarpį ketinama ištaisyti padėtį.

Nepažeisdama pirmos pastraipos, grupės priežiūros institucija ne rečiau kaip kartą per metus savo iniciatyva tikrina, ar įmonės ir toliau atitinka 237 straipsnio trečios dalies sąlygas. Jei per patikrinimą nustatoma trūkumų, grupės priežiūros institucija reikalauja, kad patronuojanti įmonė pateiktų planą, pagal kurį ketinama per tinkamą laikotarpį ištaisyti padėtį.

Jei grupės priežiūros institucija mano, kad pirmoje ar antroje pastraipoje nurodyto plano nepakanka, arba jei šis planas neįgyvendinamas per nurodytą laikotarpį, grupės priežiūros institucija daro išvadą, kad įmonės nebeatitinka 237 straipsnio trečios dalies sąlygų ir nedelsdama apie tai praneša kitoms susijusioms priežiūros institucijoms.

Pirmos dalies b punkte nurodytu atveju grupės priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša kitoms susijusioms priežiūros institucijoms.

3. Jei 236, 237 ir 238 straipsniuose nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos nebetaikomos, priežiūros institucija, suteikusi leidimą bet kuriai dukterinei įmonei, kuriai taikytinos 236–241 straipsniuose nustatytos taisyklės, vėl tampa visiškai atsakinga už šių dukterinių įmonių mokumo kapitalo reikalavimo nustatymą ir tinkamas priemones, skirtas užtikrinti, kad jis būtų tinkamai patenkintas nuosavomis lėšomis, tinkamomis pagal 98 straipsnio 4 dalį. Tačiau patronuojanti įmonė neatleidžiama nuo įsipareigojimų, nustatytų naujausiuose pareiškimuose, priimtuose pagal 237, 238 ir 240 straipsnius.

4. Jei grupė gauna pakankamai tinkamų nuosavų lėšų minimaliam konsoliduotam grupės mokumo kapitalo reikalavimui, nurodytam 228 straipsnio 2 dalyje, patenkinti, 236, 237 ir 238 straipsniuose nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos tik tuomet, jei patronuojanti įmonė pateikia naują prašymą ir dėl jo 235 straipsnyje nustatyta tvarka priimamas palankus sprendimas.

244 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Grupės paramos sumažinimas

1. Jei patronuojanti įmonė ir grupės priežiūros institucija gauna kelis prašymus pervesti tinkamas nuosavas lėšas pagal 238 ar 239 straipsnius, o grupė neturi pakankamai tinkamų nuosavų lėšų visiems šiems prašymams patenkinti, naujausiuose priimtuose pareiškimuose nurodytos sumos, jei reikia, sumažinamos.

Sumažinimo suma apskaičiuojama kiekvienai dukterinei įmonei, siekiant užtikrinti, kad visoms dukterinėms įmonėms būtų taikomas vienodas jos turimo turto sumos ir grupės pervestų lėšų bei jos techninių atidėjinių ir minimalaus kapitalo reikalavimo santykis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad patronuojančios įmonės draudimo sutarčių įsipareigojimams nebūtų taikomos palankesnės sąlygos nei jos dukterinių įmonių, kurioms taikomos 236–241 straipsniuose nustatytos taisyklės, draudimo sutarčių įsipareigojimams.

245 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Įgyvendinimo priemonės

Siekdama užtikrinti vienodą 234–244 straipsnių taikymą, Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, susijusias su:

a) kriterijų, taikytinų norint įvertinti, ar laikomasi 234 straipsnyje nustatytų sąlygų, apibrėžimu;

b) kriterijų, taikytinų norint patvirtinti, ar vykdomi 237 straipsnyje nustatyti reikalavimai, apibrėžimu;

c) priemonių, taikytinų 241 straipsnyje nurodytai informacijai atskleisti, apibrėžimu;

d) priežiūros institucijų keitimosi informacija tvarkos, taikomos įgyvendinant jų teises ir pareigas pagal 235–240, 242, 243 ir 244 straipsnius, apibrėžimu.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

246 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės. Peržiūra

Ne vėliau kaip per penkerius metus nuo 310 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos Komisija teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetui valstybių narių taisyklių ir priežiūros institucijų veiklos būdų, priimtų pagal šį poskirsnį, ataskaitą.

Šioje ataskaitoje visų pirma apibūdinamas tinkamas nuosavų lėšų, kurias dukterinė įmonė turi turėti, jei ji priklauso grupei, atitinkančiai šio poskirsnio sąlygas, lygis, reikalaujama grupės paramos forma, tinkama grupės paramos suma ir nuosavų lėšų lygis, kai nebetaikomos 236, 237 ir 238 straipsnių leidžiančios nukrypti nuostatos.

247 straipsnisDraudimo kontroliuojančiosios bendrovės dukterinės įmonės

234–246 straipsniai mutatis mutandis taikomi draudimo kontroliuojančiosios bendrovės dukterinėms draudimo ir perdraudimo įmonėms.

2 SKIRSNIS. RIZIKOS KONCENTRACIJA IR SANDORIAI GRUPėS VIDUJE

248 straipsnisRizikos koncentracijos priežiūra

1. Rizikos koncentracijos priežiūra grupės lygmeniu vykdoma pagal 2 ir 3 dalis, 250 straipsnį ir III skyrių.

2. Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės nuolat ir ne rečiau kaip kartą per metus praneštų grupės priežiūros institucijai apie bet kokią didelę grupės lygmens rizikos koncentraciją.

Reikiamą informaciją grupės priežiūros institucijai teikia grupei vadovaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba grupės draudimo ar perdraudimo įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe.

Grupės priežiūros institucija vykdo rizikos koncentracijos priežiūrą.

3. Grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe nurodo, apie kokias rizikos rūšis konkrečios grupės draudimo ir perdraudimo įmonės praneša bet kuriuo atveju.

Apibrėždama rizikos rūšis arba pareikšdama savo nuomonę apie jas, grupės priežiūros institucija ir kitos susijusios priežiūros institucijos atsižvelgia į konkrečią grupę ir jos rizikos valdymo struktūrą.

Siekdama nustatyti didelę rizikos koncentraciją, apie kurią būtina pranešti, grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe nustato tinkamas ribas, pagrįstas mokumo kapitalu, techniniais atidėjiniais arba šiais abiem kriterijais.

Peržiūrėdama rizikos koncentracijas, grupės priežiūros institucija visų pirma stebi galimą plitimo riziką grupėje, interesų konflikto riziką ir jos lygį ar apimtį.

4. 2 ir 3 dalims įgyvendinti Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, susijusias su didelės rizikos koncentracijos apibrėžimu ir nustatymu bei pranešimu apie tokią rizikos koncentraciją.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

249 straipsnisSandorių grupės viduje priežiūra

1. Sandorių grupės viduje priežiūra vykdoma pagal 2 ir 3 dalis, 250 straipsnį ir III skyrių.

2. Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės nuolat ir ne rečiau kaip kartą per metus praneštų grupės priežiūros institucijai apie bet kokius svarbius draudimo ir perdraudimo įmonių grupės vidaus sandorius.

Be to, valstybės narės reikalauja, kad apie labai svarbius sandorius grupės viduje būtų pranešama kuo greičiau.

Reikiamą informaciją grupės priežiūros institucijai teikia grupei vadovaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba grupės draudimo ar perdraudimo įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe.

Grupės priežiūros institucija vykdo sandorių grupės viduje priežiūrą.

3. Grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe nurodo, apie kokius vidaus sandorius konkrečios grupės draudimo ir perdraudimo įmonės turi pranešti bet kuriuo atveju. 248 straipsnio 3 dalis taikoma pagal analogiją.

4. 2 ir 3 dalims įgyvendinti Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, susijusias su svarbių sandorių grupės viduje apibrėžimu ir nustatymu bei pranešimu apie tokius sandorius.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3 SKIRSNIS. RIZIKOS VALDYMAS IR VIDAUS KONTROLė

250 straipsnisValdymo sistemos priežiūra

1. I antraštinės dalies IV skyriaus 2 skirsnyje nustatyti reikalavimai mutatis mutandis taikomi grupės lygmeniu.

Nepažeidžiant pirmos pastraipos, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos bei atsiskaitymo tvarka taikomos nuosekliai visose įmonėse, kurioms taikoma grupės priežiūra pagal 211 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, kad šias sistemas ir atsiskaitymo tvarką būtų galima valdyti grupės lygmeniu.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, grupės vidaus kontrolės mechanizmus sudaro ne mažiau kaip:

a) tinkami su grupės mokumu susiję mechanizmai, skirti visai svarbiai rizikai nustatyti ir išmatuoti bei tinkamai susieti tinkamas nuosavas lėšas ir riziką;

b) patikima atsiskaitymo ir apskaitos tvarka sandoriams grupės viduje bei rizikos koncentracijai stebėti ir valdyti.

3. Grupės priežiūros institucija pagal III skyriuje nustatytas taisykles vykdo 1 ir 2 dalyse minėtų sistemų ir atsiskaitymo tvarkos priežiūrą.

4. Valstybės narės reikalauja, kad dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė grupės lygmeniu atliktų 44 straipsnyje nurodytą vertinimą. Grupės priežiūros institucija pagal III skyrių vykdo grupės lygmeniu atliekamo savo rizikos ir mokumo vertinimo priežiūrą.

Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė gali nuspręsti, jei tam pritaria grupės priežiūros institucija, tuo pačiu metu grupės lygmeniu ir bet kurios grupei priklausančios dukterinės įmonės lygmeniu atlikti bet kokį 44 straipsnyje nurodytą vertinimą bei parengti vieną dokumentą, apimantį visus vertinimus.

Jei grupė pasinaudoja antroje pastraipoje nurodyta galimybe, ji pateikia minėtą dokumentą vienu metu visoms susijusioms priežiūros institucijoms. Pasinaudojus šia galimybe, atitinkamos dukterinės įmonės neatleidžiamos nuo pareigos užtikrinti, kad būtų vykdomi 44 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

III SKYRIUS. GRUPĖS PRIEŽIŪRAI PALENGVINTI SKIRTOS PRIEMONĖS

251 straipsnisGrupės priežiūros institucija

1. Iš susijusių valstybių narių priežiūros institucijų paskiriama viena priežiūros institucija, atsakinga už grupės priežiūros koordinavimą ir vykdymą (toliau – grupės priežiūros institucija).

2. Jei viena priežiūros institucija yra pakankamai kompetentinga visoms grupės draudimo ir perdraudimo įmonėms prižiūrėti, grupės priežiūros užduotis vykdo ši priežiūros institucija.

Visais kitais atvejais ir remiantis 3 dalimi, grupės priežiūros užduotis atlieka šios institucijos:

a) jei grupei vadovauja draudimo ar perdraudimo įmonė, priežiūros institucija, suteikusi leidimą šiai įmonei;

b) jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, šia tvarka nustatyta priežiūros institucija:

i) jei draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, priežiūros institucija, suteikusi leidimą šiai draudimo ar perdraudimo įmonei;

ii) jei kelių draudimo ar perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, ir vienai iš šių įmonių suteiktas leidimas valstybėje narėje, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės pagrindinė buveinė, draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai suteiktas leidimas šioje valstybėje narėje, priežiūros institucija;

iii) jei grupei vadovauja daugiau nei viena draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra skirtingose valstybėse narėse, ir kiekvienoje iš šių valstybių narių veikia draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios bendra balanso suma yra didžiausia, priežiūros institucija;

iv) jei kelių draudimo ar perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, ir nė vienai iš šių įmonių nesuteiktas leidimas valstybėje narėje, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija, suteikusi leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios bendra balanso suma yra didžiausia;

v) jei grupėje nėra patronuojančios įmonės arba bet kuriuo kitu atveju, priežiūros institucija, kuri suteikė leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios bendra balanso suma yra didžiausia.

3. Ypatingais atvejais susijusios priežiūros institucijos gali nukrypti nuo 2 dalyje nustatytų kriterijų, jei juos taikyti būtų netinkama, atsižvelgiant į grupės struktūrą ir skirtingose šalyse vykdomos draudimo ir perdraudimo įmonių veiklos sąlyginę svarbą, ir gali paskirti grupės priežiūros institucija kitą priežiūros instituciją.

Šiuo tikslu bet kuri iš susijusių priežiūros institucijų gali prašyti aptarti, ar 2 dalyje nustatyti kriterijai yra tinkami. Toks aptarimas nerengiamas dažniau nei kartą per metus.

Susijusios priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad per tris mėnesius po prašymo pradėti aptarimą priimtų bendrą sprendimą dėl grupės priežiūros institucijos. Prieš priimdamos sprendimą susijusios priežiūros institucijos suteikia grupei galimybę pareikšti nuomonę.

4. Jei per tris mėnesius nepriimamas bendras sprendimas, grupės priežiūros institucijos užduotis vykdo valstybės narės, kurioje grupė vykdo svarbiausią draudimo ir perdraudimo veiklą, priežiūros institucija.

Tačiau jei šiam rezultatui prieštarauja dauguma kitų susijusių priežiūros institucijų, grupės priežiūros institucijos skyrimo klausimas per vieną mėnesį nuo pradinio paskyrimo perduodamas Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetui, kuris per mėnesį nuo perdavimo paskelbia savo sprendimą.

5. Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetas ne rečiau kaip kartą per metus praneša Komisijai apie didelius 2, 3 ir 4 dalių taikymo sunkumus.

6. Kai valstybė narė turi ne vieną, o kelias priežiūros institucijas draudimo ir perdraudimo įmonių riziką ribojančiai priežiūrai vykdyti, tokia valstybė narė imasi būtinų priemonių veiklai tarp tų institucijų koordinuoti.

252 straipsnisGrupės priežiūros institucijos teisės ir pareigos. Koordinavimo tvarka

1. Grupės priežiūros institucijai nustatomos tokios grupės priežiūros teisės ir pareigos:

a) koordinuoti svarbios ar esminės informacijos, taip pat ir priežiūros institucijos veiklai svarbios informacijos rinkimą ir perdavimą kasdienėje veikloje ir išimtiniais atvejais;

b) prižiūrėti ir vertinti grupės finansinę padėtį;

c) vertinti grupės atitiktį mokumo ir rizikos koncentracijos bei sandorių grupės viduje taisyklėms, nustatytoms 216–249 straipsniuose;

d) vertinti grupės valdymo sistemą, kaip nustatyta 250 straipsnyje, ir dalyvaujančios įmonės administracijos ar vadovybės narių atitiktį 42 ir 261 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;

e) reguliariuose susitikimuose ar kitoms tinkamomis priemonėmis planuoti ir koordinuoti priežiūros veiklą kasdienėje veikloje ir išimtiniais atvejais, bendradarbiaujant su susijusiomis priežiūros institucijoms;

f) kitos užduotys, priemonės ir sprendimai, priskirti grupės priežiūros institucijai šia direktyva arba atsirandantys taikant šią direktyvą, ypač vadovavimas grupės lygmens vidaus modelio tvirtinimo procesui, nustatytam 229 ir 231 straipsniuose, bei vadovavimas 235 straipsnyje nustatytam grupės paramos leidimo procesui.

2. Siekdamos palengvinti grupės priežiūrą, grupės priežiūros institucija ir kitos susijusios priežiūros institucijos nustato veiklos koordinavimo tvarką.

Šioje veiklos koordinavimo tvarkoje gali būti nustatyti papildomi grupės priežiūros institucijos uždaviniai ir nurodyta, nepažeidžiant bet kokių pagal šią direktyvą priimtų priemonių, susijusių priežiūros institucijų sprendimų priėmimo tvarka, kaip nustatyta 211 straipsnio 3 dalyje, 212 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 2 dalyje, 214, 215, 217 straipsniuose, 218 straipsnio 2 dalyje, 219 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 236, 248, 249 straipsniuose, 251 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 254, 263 ir 264 straipsniuose, ir bendradarbiavimo su kitomis priežiūros institucijomis tvarka.

3. 1 ir 2 dalims įgyvendinti Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones grupės priežiūrai koordinuoti.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

253 straipsnisPriežiūros institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija

1. Už atskirų grupės draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūrą atsakingos institucijos ir grupės priežiūros institucija glaudžiai bendradarbiauja, taip pat ir tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo įmonės patiria finansinių sunkumų.

Nepažeisdamos atitinkamų savo pareigų, šios institucijos, nesvarbu, ar jos įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje ar ne, teikia viena kitai esminę arba svarbą informaciją, kuri sudaro sąlygas arba padeda kitoms institucijoms vykdyti priežiūrą pagal šią direktyvą. Šiuo tikslu susijusios priežiūros institucijos ir grupės priežiūros institucija pagal pareikalavimą perduoda visą svarbią informaciją ir savo iniciatyva perduoda visą esminę informaciją.

Antroje pastraipoje nurodyta informacija prilyginama esminei, jei ji gali labai paveikti draudimo ar perdraudimo įmonės finansinės padėties patikimumo vertinimą.

2. Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriose nustatoma, kokius duomenis grupės priežiūros institucija sistemingai renka ir perduoda kitoms susijusioms priežiūros institucijoms arba kokius duomenis grupės priežiūros institucijai perduoda kitos susijusios priežiūros institucijos.

Siekdama padidinti ataskaitų teikimo priežiūros institucijoms konvergenciją, Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomi grupės lygmens priežiūrai esminiai ar svarbūs duomenys.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytos priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

254 straipsnisPriežiūros institucijų konsultacijos

1. Susijusios priežiūros institucijos, prieš priimdamos sprendimą, svarbų jų priežiūros užduotims vykdyti, konsultuojasi tarpusavyje dėl šių klausimų:

a) grupei priklausančių draudimo ir perdraudimo įmonių akcininkų struktūros, organizacijos ar valdymo struktūros pokyčių, kuriems turi pritarti ar kuriuos turi leisti priežiūros institucijos;

b) priežiūros institucijų taikytų sankcijų ar išimtinių priemonių, taip pat ir dėl papildomo kapitalo, kuriuo didinamas mokumo kapitalo reikalavimas, nustatymo pagal 37 straipsnį ir bet kokių vidaus modelio taikymo mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti pagal I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 3 poskirsnį apribojimų.

Įgyvendinant b punktą visada konsultuojamasi su grupės priežiūros institucija.

Be to, susijusios priežiūros institucijos konsultuojasi tarpusavyje prieš priimdamos sprendimą, pagrįstą iš kitų priežiūros institucijų gauta informacija.

2. Priežiūros institucija gali nuspręsti nesikonsultuoti su kitomis institucijomis, jei sprendimai priimami skubos tvarka arba jei konsultacija gali pakenkti sprendimo veiksmingumui. Tokiu atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša kitoms susijusioms priežiūros institucijoms.

255 straipsnisGrupės priežiūros institucijos prašymai kitoms priežiūros institucijoms

Grupės priežiūros institucijos gali paraginti valstybės narės, kurioje yra patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijas, kurios pačios nevykdo grupės priežiūros pagal 251 straipsnį, prašyti patronuojančios įmonės suteikti bet kokią informaciją, kuri galėtų būti svarbi koordinavimo teisėms ir pareigoms vykdyti 252 straipsnyje nustatyta tvarka, ir perduoti šią informaciją grupės priežiūros institucijai.

Kai grupės priežiūros institucijai reikia 258 straipsnio 2 dalyje minėtos informacijos, kuri jau buvo suteikta kitai priežiūros institucijai, kai tai įmanoma, grupės priežiūros institucija susisiekia su ta priežiūros institucija, siekdama išvengti dvigubo informacijos teikimo įvairioms priežiūroje dalyvaujančioms institucijoms.

256 straipsnisBendradarbiavimas su institucijomis, atsakingomis už kredito įstaigas ir investicines įmones

Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė ir kredito įstaiga, apibrėžta Direktyvoje 2006/48/EB, arba investicinė įmonė, apibrėžta Tarybos direktyvoje 2004/39/EB, arba jos abi, yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję arba joms priklauso bendra dalyvaujanti įmonė, susijusios priežiūros institucijos ir už tų kitų įmonių priežiūrą atsakingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja.

Nepažeisdamos savo atitinkamų pareigų, tos institucijos viena kitai teikia visą informaciją, galinčią supaprastinti jų užduotį, ypač šioje antraštinėje dalyje nurodytą informaciją.

257 straipsnisProfesinė paslaptis ir konfidencialumas

Valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms keistis informacija, taip pat priežiūros institucijoms keistis informacija su kitomis institucijomis, kaip nustatyta 253–256 straipsniuose.

Informacijai, gautai vykdant grupės priežiūrą, ypač priežiūros institucijoms keičiantis informacija tarpusavyje arba su kitomis institucijomis šioje antraštinėje dalyje nustatyta tvarka, taikomos 297 straipsnio profesinės paslapties ir konfidencialios informacijos perdavimo nuostatos.

258 straipsnisGalimybė susipažinti su informacija

1. Valstybės narės užtikrina, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikoma grupės priežiūra, ir jų susijusios įmonės bei dalyvaujančios įmonės galėtų keistis visa informacija, kuri gali būti svarbi grupės priežiūros reikmėms.

2. Valstybės narės nustato, kad jų institucijos, atsakingos už grupės priežiūrą, galėtų susipažinti su visa priežiūrai svarbia informacija, neatsižvelgiant į atitinkamos įmonės pobūdį. 35 straipsnis taikomas mutatis mutandis .

Priežiūros institucijos būtinos informacijos gali kreiptis tiesiogiai į grupės įmones tik tuo atveju, jei tokios informacijos per pagrįstą laikotarpį nesuteikė draudimo ar perdraudimo įmonė, kuriai taikoma grupės priežiūra, nors jos buvo prašyta.

259 straipsnisInformacijos patikrinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose priežiūros institucijos tiesiogiai ar per savo tuo tikslu paskirtus tarpininkus galėtų atlikti 258 straipsnyje nurodytos informacijos patikrinimą vietoje šių įmonių patalpose:

a) draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai taikoma grupės priežiūra;

b) tos draudimo ar perdraudimo įmonės susijusių įmonių;

c) tos draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančių įmonių;

d) tos draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančių įmonių susijusių įmonių.

2. Jei konkrečiais atvejais priežiūros institucijos pageidauja patikrinti su grupei priklausančia reguliuojama ar nereguliuojama įmone, kuri yra kitoje valstybėje narėje, susijusią informaciją, jos prašo tos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atlikti patikrinimą.

Tokį prašymą gavusios institucijos pagal savo kompetenciją atsako į prašymą, pačios atlikdamos patikrinimą, leisdamos jį atlikti auditoriams ar ekspertams, arba leisdamos prašymą pateikusiai institucijai pačiai atlikti patikrinimą. Apie veiksmus, kurių imtasi, pranešama grupės priežiūros institucijai.

Prašymą pateikusi priežiūros institucija, jei ji to pageidauja, gali dalyvauti patikrinime, kurį atlieka ne ji pati.

260 straipsnisGrupės mokumo ir finansinės padėties ataskaita

1. Valstybės narės reikalauja, kad dalyvaujančios draudimo ir perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės kasmet viešai skelbtų grupės lygmens mokumo ir finansinės padėties ataskaitą. 50 ir 52–54 straipsniai taikomi mutatis mutandis .

2. Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė gali nuspręsti, jei tam pritaria grupės priežiūros institucija, paskelbti vieną bendrą mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, kurią sudaro:

a) grupės lygmens informacija, kurią būtina atskleisti pagal 1 dalį;

b) visų grupės dukterinių įmonių informacija, kurią būtina atskleisti pagal 50 ir 52–54 straipsnius.

3. Jei 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje nepateikiama informacija, kurią priežiūros institucija, suteikusi grupės dukterinei įmonei leidimą, reikalauja panašių įmonių pateikti, ir praleista informacija yra svarbi, susijusi priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad ši dukterinė įmonė atskleistų būtiną papildomą informaciją.

261 straipsnisDraudimo kontroliuojančiųjų bendrovių administracija ar vadovybė

Valstybės narės reikalauja, kad visi draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms vadovaujantys asmenys būtų kompetentingi ir tinkami savo pareigoms vykdyti.

42 straipsnio nuostatos taikomos pagal analogiją.

262 straipsnisVykdymo užtikrinimo priemonės

1. Jei grupės draudimo ar perdraudimo įmonės nesilaiko 216–250 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba jei jos laikosi reikalavimų, tačiau mokumui vis dėlto gali kilti grėsmė, arba jei sandoriai grupės viduje arba rizikos koncentracija sudaro grėsmę draudimo ar perdraudimo įmonės finansinei padėčiai, toliau nurodytos institucijos reikalauja, kad būtų imtasi reikiamų priemonių ir kuo greičiau ištaisyti padėtį:

a) grupės priežiūros institucija dėl draudimo kontroliuojančiosios bendrovės;

b) priežiūros institucijos dėl draudimo ir perdraudimo įmonių.

Jei pirmos pastraipos a punkte nurodytu atveju grupės priežiūros institucija nėra viena iš valstybės narės, kurioje įsteigta draudimo kontroliuojančiosios bendrovės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijų, grupės priežiūros institucija praneša šioms priežiūros institucijoms apie išvadas, kad jos galėtų imtis reikiamų priemonių.

Jei pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju grupės priežiūros institucija nėra viena iš valstybės narės, kurioje įsteigta draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijų, grupės priežiūros institucija praneša šioms priežiūros institucijoms apie išvadas, kad jos galėtų imtis reikiamų priemonių.

Nepažeisdamos 2 dalies, valstybės narės nustato priemones, kurių gali imtis jų priežiūros institucijos draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių atžvilgiu.

Susijusios priežiūros institucijos, taip pat ir grupės priežiūros institucija, kai tinkama, koordinuoja savo taikomas vykdymo užtikrinimo priemones.

2. Nepažeisdamos savo baudžiamosios teisės nuostatų, valstybės narės užtikrina, kad draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms, kurios pažeidžia šią antraštinę dalį įgyvendinančius įstatymus ir kitus teisės aktus, arba šias bendroves valdančiam asmeniui būtų galima taikyti sankcijas ar priemones. Priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti tokių sankcijų ar priemonių veiksmingumą, ypač jei draudimo kontroliuojančiosios bendrovės centrinė administracija ar pagrindinis padalinys nėra jos pagrindinėje buveinėje.

3. Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones 1 ir 2 dalyse nustatytoms vykdymo užtikrinimo priemonėms koordinuoti.

Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, ją papildant, priimamos laikantis 304 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

IV SKYRIUS. TREČIOSIOS ŠALYS

263 straipsnisPatronuojančios įmonės, esančios ne Bendrijoje. Lygiavertiškumo patikrinimas

1. 211 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytu atveju susijusios priežiūros institucijos patikrina, ar draudimo arba perdraudimo įmonei, kurios patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė nėra Bendrijoje, taikoma trečiosios šalies priežiūros institucijos priežiūra, lygiavertė priežiūrai, kuri nustatyta šioje antraštinėje dalyje dėl draudimo ir perdraudimo įmonių, nurodytų 211 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, grupės lygmens priežiūros.

Tokį patikrinimą patronuojančios įmonės arba bet kurios draudimo ir perdraudimo įmonės, kuriai leista veikti Bendrijoje, prašymu arba savo iniciatyva atlieka priežiūros institucija, kuri būtų grupės priežiūros institucija, jei būtų taikomi 251 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai. Prieš priimdama sprendimą ši priežiūros institucija konsultuojasi su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu.

2. Po konsultacijų su Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetu ir vadovaudamasi 304 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali nuspręsti, ar trečiosios šalies rizikos ribojimo tvarka, taikoma grupių priežiūrai, yra lygiavertė šioje antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai. Siekiant atsižvelgti į bet kokius šioje antraštinėje dalyje nustatytos grupių priežiūros riziką ribojančios tvarkos ir trečiosios šalies grupių priežiūros riziką ribojančios tvarkos pokyčius, tokie sprendimai nuolat peržiūrimi.

Kai Komisija pagal pirmą pastraipą priima sprendimą dėl trečiosios šalies, kalbant apie 1 dalyje nurodytą patikrinimą šis sprendimas pripažįstamas galutiniu.

264 straipsnisPatronuojančios įmonės, esančios ne Bendrijoje. Lygiavertės priežiūros nebuvimas

1. Jei nevykdoma 263 straipsnyje minėta lygiavertė priežiūra, valstybės narės pagal analogiją draudimo ir perdraudimo įmonėms taiko 216–262 straipsnius, išskyrus 234–247 straipsnius, arba vieną iš 2 dalyje nustatytų metodų.

216–262 straipsniuose nustatyti bendrieji principai ir metodai taikomi draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės lygmeniu.

Tik grupės mokumui apskaičiuoti patronuojanti įmonė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei, kuriai taikytinos tokios pat sąlygos, kokios nustatytos I antraštinės dalies, VI skyriaus, 3 skirsnio, 1, 2 ir 3 poskirsniuose dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui ir bet kuriam iš šių reikalavimų:

a) mokumo kapitalo reikalavimui, nustatytam pagal 224 straipsnio principus, kai patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė;

b) mokumo kapitalo reikalavimui, nustatytam pagal 225 straipsnio principus, kai patronuojanti įmonė yra trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonė.

2. Valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms taikyti kitus metodus, kuriais užtikrinama tinkama grupės draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūra. Šiems metodams turi pritarti grupės priežiūros institucija, po konsultacijų su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis.

Visų pirma, priežiūros institucijos gali reikalauti įsteigti draudimo kontroliuojančiąją bendrovę, kurios pagrindinė buveinė būtų Bendrijoje, ir taikyti šią antraštinę dalį grupės draudimo ir perdraudimo įmonėms, kurioms vadovauja tokia draudimo kontroliuojančioji bendrovė.

Pasirinkti metodai sudaro sąlygas siekti šioje antraštinėje dalyje nustatytų grupės priežiūros tikslų, ir apie juos pranešama kitoms susijusioms priežiūros institucijoms ir Komisijai.

265 straipsnisPatronuojančios įmonės, esančios ne Bendrijoje. Lygmenys

Jei 263 straipsnyje minėta patronuojanti įmonė pati yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, kurios pagrindinė buveinė nėra Bendrijoje, arba trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinė įmonė, valstybės narės 263 straipsnyje nustatytą patikrinimą taiko tik pagrindinės patronuojančios įmonės, būtent trečiosios šalies draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės lygmeniu.

Tačiau jei netaikoma 263 straipsnyje minėta lygiavertė priežiūra, valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms nuspręsti atlikti naują patikrinimą žemesniu lygmeniu, būtent draudimo ar perdraudimo įmonių patronuojančios įmonės, kuria gali būti trečiosios šalies draudimo kontroliuojančioji bendrovė, trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonė, lygmeniu.

Tokiu atveju 263 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje minėta priežiūros institucija paaiškina savo sprendimą grupei.

264 straipsnis taikomas mutatis mutandis .

266 straipsnisBendradarbiavimas su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis

1. Komisija gali teikti siūlymus Tarybai derėtis su viena arba daugiau trečiųjų šalių dėl susitarimų dėl grupės priežiūros taikymo:

a) draudimo ar perdraudimo įmonėms, kuriose dalyvavimo teisių turi 211 straipsnyje nurodytos įmonės, kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje; ir

b) trečiosios šalies draudimo arba perdraudimo įmonės, kuriose dalyvavimo teisių turi 211 straipsnyje nurodytos įmonės, kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais susitarimais ypač siekiama užtikrinti, kad:

a) valstybių narių priežiūros institucijos galėtų gauti informaciją, reikalingą draudimo ir perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Bendrijoje ir kurių dukterinės įmones arba įmonės, kuriose jos turi dalyvavimo teisių, veikia ne Bendrijoje, grupės priežiūrai,

b) trečiųjų šalių priežiūros institucijos galėtų gauti informaciją, reikalingą trečiųjų šalių draudimo ir perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra jų teritorijoje ir kurių dukterinės įmonės arba įmonės, kuriose jos turi dalyvavimo teisių, veikia vienoje ar daugiau valstybių narių, grupės priežiūrai.

3. Nepažeisdama Sutarties 300 straipsnio 1 ir 2 dalių, Komisija, padedama Europos draudimo ir profesinių pensijų komiteto, išnagrinėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytų derybų rezultatus.

V SKYRIUS. MIŠRIOS VEIKLOS DRAUDIMO KONTROLIUOJANČIOSIOS BENDROVĖS

267 straipsnisSandoriai grupės viduje

1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai vienos ar daugiau draudimo ar perdraudimo įmonių patronuojanti įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji bendrovė, šių draudimo ar perdraudimo įmonių priežiūros institucijos bendrai prižiūri sandorius tarp šių draudimo ar perdraudimo įmonių ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir jos susijusių įmonių.

2. 249, 253–259 ir 262 straipsniai taikomi mutatis mutandis .

268 straipsnisBendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

Bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis mutatis mutandis taikomas 266 straipsnis.

ê 2001/17/EB 1 straipsnis (pritaikytas)

IV ANTRAŠTINĖ DALIS. √ DRAUDIMO ĮMONIŲ REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS ∏

I SKYRIUS. TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKOS

269 straipsnis√ Šios antraštinės dalies ∏ tTaikymo sritis

Ši direktyva √ antraštinė dalis ∏ taikoma reorganizavimo priemonėms ir likvidavimo procedūroms, susijusioms su:

(1) draudimo įmonėmis.;

(2.) Ši direktyva 30 straipsnyje numatytu mastu taip pat taikoma reorganizavimo priemonėms ir likvidavimo procedūroms, susijusioms su draudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialais √ , esančiais ∏ Bendrijos teritorijoje.

ê 2001/17/EB 2 straipsnis (pritaikytas)

270 straipsnisSąvokos

1. Šioje direktyvoje √ antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys ∏:

ga) „ kompetentingos institucijos “ – valstybės narės administracinės ar teisminės institucijos, kurios turi reorganizavimo priemonių ar likvidavimo procedūrų srities kompetenciją;

a) „draudimo įmonė“ – įmonė, kuri yra gavusi oficialų leidimą pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį arba Direktyvos 79/267/EEB 6 straipsnį;

b) „ filialas “ – draudimo įmonės padalinys, nuolat veikiantis kurioje nors valstybėje narėje, išskyrus buveinės valstybę narę, kuris užsiima draudimo veikla;

c) „ reorganizavimo priemonės “ – priemonės, susijusios su administracinių ar teisminių √ kompetentingų ∏ institucijų įsikišimu, skirtos draudimo įmonės finansinei padėčiai išlaikyti ar atkurti ir turinčios įtakos jau esančioms šalių teisėms, išskyrus pačios draudimo įmonės teises, įskaitant priemones, kuriomis galima laikinai sustabdyti mokėjimus, išieškojimo priemones ar sumažinti reikalavimus, bet tomis priemonėmis neapsiribojama;

d) „ likvidavimo procedūra “ – kolektyvinis procesas, susijęs su draudimo įmonės turto realizavimu ir atitinkamu įplaukų paskirstymu kreditoriams, akcininkams ar nariams, kuriame būtinai dalyvauja valstybės narės administracinės ar teisminės √ kompetentingos ∏ institucijos, nepriklausomai nuo to, ar tas procesas yra pradėtas dėl nemokumo pagrindu, savanoriškai ar priverstinai, taip pat toks kolektyvinis procesas, kuris nutraukiamas susitarus dėl dalinio skolų grąžinimo ar kitos panašios priemonės;

e) „buveinės valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje draudimo įmonė yra gavusi leidimą pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį ar Direktyvos 79/267/EEB 6 straipsnį;

f) „priimančioji valstybė narė“ – valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje draudimo įmonė turi filialą;

h) „priežiūros institucijos“ – kompetentingos institucijos, apibrėžtos Direktyvos 92/49/EEB 1 straipsnio k punkte ir Direktyvos 92/96/EEB 1 straipsnio 1 dalyje;

ie) „ administratorius “ – asmuo ar organizacija, kompetentingų institucijų paskirta administruoti reorganizavimo priemones;

jf) „ likvidatorius “ – asmuo ar organizacija, kompetentingos institucijos ar draudimo įmonės valdymo organų paskirta administruoti likvidavimo procedūrą;

kg) „ draudimo kreditiniai reikalavimai “ – sumos, kurias draudimo įmonė yra skolinga apdraustiems asmenims, draudėjams, naudos gavėjams ar bet kuriai žalą patyrusiai šaliai, turinčiai teisę pateikti ieškinį tiesiogiai draudimo įmonei, ir kurios kyla iš draudimo sutarties ar bet kokios tiesioginio draudimo veiklos operacijos, numatytos Direktyvos 79/267/EEB 1 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 3 dalies b ir c punktuose, įskaitant sumas, atidėtas pirma minėtiems √ tiems ∏ asmenims, kol tam tikri skolos elementai dar nežinomi.

Draudimo įmokos, kurias draudimo įmonė yra skolinga prieš pradedant likvidavimo procedūrą dėl nesudarytų ar nutrauktų tokių draudimo sutarčių ar operacijų √ , nurodytų pirmos pastraipos g punkte, ∏ pagal tokioms sutartims ar operacijoms taikomus įstatymus, taip pat laikomos draudimo kreditiniais reikalavimais.

ê 2001/17/EB 30 straipsnis (pritaikytas)

12. Nepaisant 2 straipsnio e, f ir g punktuose pateiktų apibrėžimų ir Ttaikant šiąos antraštinę dalį direktyvos nuostatas, draudimo įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra ne Bendrijoje, filialo, esančio valstybėje narėje, reorganizavimo priemonėms ir likvidavimo procedūroms, laikomasi šių apibrėžimų √ vartojamos terminų apibrėžtys ∏:

a) „ buveinės valstybė narė “ – valstybė narė, kurioje filialas yra gavęs √ gavo ∏ leidimą pagal Direktyvos 73/239/EEB 23 straipsnį ir Direktyvos 79/267/EEB 27 143–147 straipsniusį; ir

b) „ priežiūros institucijos “ bei „kompetentingos institucijos“ – valstybės narės, kurioje filialui yra išduotas leidimas, atitinkamos √ priežiūros ∏ institucijos;.

√ c) „ kompetentingos institucijos “ – valstybės narės, kurioje filialui išduotas leidimas, kompetentingos institucijos. ∏

II SKYRIUS. REORGANIZAVIMO PRIEMONėS

3 straipsnis

Taikymo sritis

Ši antraštinė dalis taikoma 2 straipsnio c punkte apibrėžtoms reorganizavimo priemonėms.

ê 2001/17/EB 4 straipsnis (pritaikytas)

271 straipsnisReorganizavimo priemonių nustatymas. Taikytina teisė

1. Tik buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turi teisę nuspręsti dėl draudimo įmonei, įskaitant įmonės filialus kitose valstybėse narėse, taikytinų reorganizavimo priemonių.

2. Reorganizavimo priemonės nekliudo buveinės valstybei narei pradėti likvidavimo procedūrą.

23. Reorganizavimo priemonės reglamentuojamos buveinės valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais, jei 19 ir 26 straipsniai nenumato 287–294 straipsniuose nenumatyta kitaip.

34. Reorganizavimo priemonės √ , kurių imamasi vadovaujantis buveinės valstybės narės įstatymais, ∏ galioja visoje Bendrijoje pagal buveinės valstybės narės įstatymus be jokių tolesnių formalumų, taip pat trečiųjų šalių kitose valstybėse narėse atžvilgiu net tais atvejais, kai tų kitų valstybių narių įstatymuose nenumatyta tokių reorganizavimo priemonių ar jų įgyvendinimui keliami reikalavimus, kurie nėra įvykdyti.

45. Reorganizavimo priemonėms įsigaliojus √ buveinės ∏ valstybėje narėje, kuri jų ėmėsi, jos įsigalioja visoje Bendrijoje.

ê 2001/17/EB 5 straipsnis (pritaikytas)

272 straipsnisInformacija priežiūros institucijoms

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos savo valstybės √ tos valstybės narės ∏ priežiūros institucijoms skubos tvarka praneša apie savo sprendimą imtis reorganizavimo priemonės, jei įmanoma, prieš imdamosi tokios priemonės, o jei ne – iš karto, kai tik ji pradedama taikyti.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos visų kitų valstybių narių priežiūros institucijoms skubos tvarka praneša apie sprendimą imtis reorganizavimo priemonių ir apie galimus tokių priemonių padarinius.

ê 2001/17/EB 6 straipsnis (pritaikytas)

273 straipsnis√ Sprendimų dėl reorganizavimo priemonių ∏ sSkelbimas

1. Kai buveinės valstybėje narėje galima paduoti skundą dėl reorganizavimo priemonės, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, administratorius ar kuris nors kitas asmuo, buveinės valstybėje narėje turintis teisę tai padaryti, jos sprendimą dėl reorganizavimo priemonės paskelbia buveinės valstybėje narėje numatyta tvarka, taip pat Europos SąjungosBendrijų oficialiajame leidinyje kuo anksčiau paskelbia ištrauką iš tokią priemonę nustatančio dokumento.

Visų Kkitų valstybių narių priežiūros institucijos, kurioms pagal 5 272 straipsnį pranešta apie reorganizavimo priemonę, savo teritorijoje tokį sprendimą gali skelbti savo pačių nustatytu būdu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytuose skelbimuose nurodoma buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, taikytina teisė, numatyta 4 straipsnio 2 dalyje 271 straipsnio 3 dalyje, ir, jei yra paskirtas, administratorius. Skelbimai spausdinami √ rašomi ∏ valstybės narės, kurioje tokia informacija skelbiama, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

3. Reorganizavimo priemonės taikomos nepriklausomai nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nuostatų dėl skelbimo ir galioja atsiskaitant su kreditoriais, jei buveinės valstybės √ narės ∏ kompetentingos institucijos ar tos valstybės √ narės ∏ teisė nenumato kitaip.

4. Kai √ Jeigu ∏ reorganizavimo priemonės turi įtakos tik akcininkų, draudimo įmonės narių ar darbuotojų teisėms, susijusioms su jų funkcijomis, šis straipsnis 1, 2 ir 3 dalys netaikomoas, jei tokioms pagal reorganizavimo priemonėms taikytiną teisę nenumatyta kitaip.

Kompetentingos institucijos nustato, kaip tokių reorganizavimo priemonių poveikį patyrusios suinteresuotos √ pirmoje pastraipoje nurodytos ∏ šalys turi būti informuojamos pagal atitinkamus įstatymus √ taikytiną teisę ∏.

ê 2001/17/EB 7 straipsnis (pritaikytas)

274 straipsnisInformacija žinomiems kreditoriams. Teisė pateikti reikalavimus

1. Kai pagal buveinės valstybės narės teisės aktai √ teisę ∏ reikalaujama pateikti reikalavimus, norint, √ tam, ∏ kad jie būtų pripažinti, arba numatoma, jog apie reorganizavimo priemonę būtina pranešti kreditoriams, kurie paprastai gyvena arba kurių √ įprastinė arba ∏ nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra toje valstybėje, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos arba administratorius pagal 283 straipsnį ir 285 straipsnio 1 dalį 15 straipsnyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apie tai praneša ir žinomiems kreditoriams, kurie paprastai gyvena arba kurių √ įprastinė arba ∏ nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje.

2. Kai pagal buveinės valstybės narės teisės aktai √ teisę ∏ numatytao kreditorių, kurie paprastai gyvena arba kurių √ įprastinė arba ∏ nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra toje valstybėje √ narėje ∏ , teisėę pateikti reikalavimus arba savo pastabas dėl tokių reikalavimų, kreditoriai, kurie paprastai gyvena ar kurių √ įprastinė arba ∏ nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, turi tokią pat teisę 16 straipsnyje ir 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pagal 284 straipsnį ir 285 straipsnio 2 dalį pateikti reikalavimus ar savo pastabas.

ê 2001/17/EB 8 straipsnis (pritaikytas)

III ANTRAŠTINĖ DALIS SKYRIUS. LIKVIDAVIMO PROCEDŪRA

275 straipsnisLikvidavimo procedūros pradėjimas. Informacija priežiūros institucijoms

1. Tik buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turi teisę nuspręsti pradėti draudimo įmonės, įskaitant jos filialus kitose valstybėse narėse, likvidavimo procedūrą. Toks sprendimas gali būti priimtas netaikant reorganizavimo priemonių arba pradėjus jas taikyti.

2. Priimtas pagal buveinės valstybės narės teisės aktus √ Pagal buveinės valstybės narės teisės aktus priimtas ∏ sprendimas pradėti draudimo įmonės, įskaitant jos filialus kitose valstybėse narėse, likvidavimo procedūrą visų valstybių narių teritorijose √ visoje Bendrijoje ∏ pripažįstamas be jokių kitų formalumų ir įsigalioja, kai tik sprendimas įsigalioja toje valstybėje narėje, kurioje pradedama procedūra.

3. Apie sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą buveinės valstybės narės priežiūros √ kompetentingos ∏ institucijoms skubos tvarka pranešama √ tos valstybės narės priežiūros institucijoms ∏, jei įmanoma, prieš pradedant procedūrą, o jei ne – vos tik ją pradėjus.

Apie sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą ir galimus praktinius tokios procedūros padarinius buveinės valstybės narės priežiūros institucijos skubos tvarka praneša visų kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

ê 2001/17/EB 9 straipsnis (pritaikytas)

276 straipsnisTaikytina teisė

1. Sprendimą pradėti draudimo įmonės likvidavimo procedūrą, pačią likvidavimo procedūrą ir jos padarinius reglamentuoja buveinės valstybės narės √ teisė ∏ įstatymai ir kiti teisės aktai, jei 19–26 287–294 straipsniuose nenumatyta kitaip.

2. Buveinės valstybės narės teisė pirmiausia nustato √ bent šiuos dalykus ∏:

a) likviduojamos draudimo įmonės turto sudėtį ir kaip turi būti traktuojamas turtas, kurį draudimo įmonė įgyja arba kuris jai pereina jau pradėjus likvidavimo procedūrą;

b) atitinkamus draudimo įmonės ir likvidatoriaus įgaliojimus;

c) sąlygas, kurioms esant galima remtis prievolės įvykdymu, įskaitant priešpriešinius reikalavimus;

d) likvidavimo procedūros poveikį galiojančioms sutartims, kurių viena iš šalių yra draudimo įmonė;

e) likvidavimo procedūros poveikį atskirų kreditorių iškeltiems ieškiniams, išskyrus nagrinėjamas bylas, numatytas √ nurodytas ∏ 26 294 straipsnyje;

f) reikalavimus, kurie turi būti pateikti dėl likviduojamos draudimo įmonės turtoui, ir kaip turi būti traktuojami reikalavimai, kurie atsiranda jau pradėjus likvidavimo procedūrą;

g) reikalavimų pateikimo, tikrinimo ir priėmimo taisykles;

h) taisykles, taikomas paskirstant įplaukas už realizuotą turtą, nustatant reikalavimų eiliškumą ir kreditorių, kurių reikalavimai jau pradėjus likvidavimo procedūrą yra iš dalies patenkinti dėl to, kad jie turi teises in rem , arba dėl prievolės įvykdymo, įskaitant priešpriešinius reikalavimus, teises;

i) likvidavimo procedūros užbaigimo, ypač susitarus dėl dalinio skolų grąžinimo, sąlygas ir padarinius;

j) kreditorių teises užbaigus likvidavimo procedūrą;

k) √ šalį, ∏ kurikas turi padengti likvidavimo procedūros sąnaudas ir išlaidas;

l) taisykles, skirtas visiems kreditoriams nepalankių teisės aktų negaliojimui, užginčijimui ar neišieškojimui pagal juos.

ê 2001/17/EB 10 straipsnis (pritaikytas)

277 straipsnisDraudimo kreditinių reikalavimų traktavimas

1. Vienu iš toliau nurodytų būdų ar abiem būdais valstybės narės užtikrina, kad draudimo kreditiniai reikalavimai turėtų pirmenybę visų kitų draudimo įmonei pateiktų reikalavimų atžvilgiu:

a) draudimo kreditiniai reikalavimai, dengiami iš turto, √ su turtu, kuriuo ∏ kuris dengiami techniniaius atidėjiniaimus, √ susiję draudimo kreditiniai reikalavimai ∏ turi absoliučią pirmenybę visų kitų draudimo įmonei pateiktų reikalavimų atžvilgiu;

b) draudimo kreditiniai reikalavimai, dengiami iš viso draudimo įmonės turto √ dengiami draudimo kreditiniai reikalavimai ∏ turi pirmenybę visų kitų draudimo įmonei pateiktų reikalavimų atžvilgiu, išskyrus tik √ šiuos reikalavimus ∏ :

i) darbuotojų reikalavimus pagal darbo sutartis ir darbo santykius;

ii) valstybės institucijų mokestinius reikalavimus;

iii) socialinio draudimo sistemų reikalavimus;

iv) reikalavimus dėl turto pagal teises in rem .

2. Nepažeisdamos šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad visos likvidavimo procedūros išlaidos, nustatytos pagal jų nacionalinęius įstatymus √ teisę ∏ , ar šių išlaidų dalis turėtų pirmenybę draudimo kreditinių reikalavimų atžvilgiu.

3. Valstybės narės, kurios pasirenka šio straipsnio 1 dalies a punkte numatytą √ galimybę ∏ būdą, reikalauja, kad draudimo įmonės turėtų ir nuolatos atnaujintų specialų registrą vadovaujantis priede išdėstytomis nuostatomis √ pagal ∏ 278 straipsnį.

ê 2001/17/EB priedas (pritaikytas)

278 straipsnis 10 straipsnio 3 dalyje minimas Sspecialusis registras

1. Kiekviena draudimo įmonė savo pagrindinėje buveinėje privalo turėti √ turi ∏ specialų pagal buveinės valstybės narės taisykles √ įstatymus ∏ apskaičiuoto ir investuoto turto, kuriuo dengiami techniniai atidėjiniaimai, registrą.

2. Kai draudimo įmonė vykdo gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklą, ji savo pagrindinėje buveinėje privalo turėti √ turi ∏ atskirus kiekvienos draudimo šakos veiklai skirtus registrus.

Tačiau kai valstybė narė draudimo įmonėms duoda leidimą drausti gyvybę ir riziką, nurodytą Direktyvos 73/239/EEB I priedo A dalies 1 ir 2 √ grupėse ∏ punktuose, ji gali numatyti, kad tos draudimo įmonės privalo turėti vieną visos savo veiklos registrą.

3. Bendra registruoto ir pagal buveinės valstybėje narėje taikytinąas taisykles √ teisę ∏ įvertinto turto vertė niekada neturi būti √ nėra ∏ mažesnė už techninių atidėjiniųmų vertę.

4. Kai registre užregistruotam turtui taikoma kreditoriaus ar trečiosios šalies teisė in rem , dėl kurios dalis to turto vertės negali būti naudojama įsipareigojimams padengti, šis faktas yra užregistruojamas registre, o suma, kuria negalima dengti įsipareigojimo, neįtraukiama į 3 punkte dalyje minėtą bendrą vertę.

5. √ Toliau nurodytais atvejais tai, kaip turi būti traktuojamas turtas likviduojant draudimo įmonę atsižvelgiant į 277 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą galimybę, nustatoma buveinės valstybės narės teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai tam turtui taikomi 288, 289 ir 300 straipsniai: ∏

a) kKai turtui, naudojamam techniniams atidėjiniamsmams dengti, taikoma kreditoriaus ar trečiosios šalies teisė in rem , neatitinkanti 4 punkto dalyje nurodytų sąlygų,

b) arba kai kreditoriaus ar trečiosios šalies nuosavybės teisė į tokį turtą yra neliečiama,

c) arba kai kreditorius turi teisę reikalauti, kad jo reikalavimas būtų kompensuojamas įskaitant draudimo įmonės reikalavimus, tokį turtą, draudimo įmonės likvidavimui taikant 10 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą būdą, nustato buveinės valstybės narės teisės aktai, išskyrus atvejus, kai tokiam turtui taikomi 20, 21 ar 22 straipsniai.

6. √ Pradėjus likvidavimo procedūras, ∏ tTurto, įrašyto į registrą pagal 1–5 punktus dalis, sudėtis, esanti tuo metu, kai pradedama likvidavimo procedūra, vėliau neturi būti keičiama √ nekeičiama, ∏ o registruose be kompetentingos institucijos leidimo neturi būti daromi √ nedaromi ∏ jokie pataisymai, išskyrus grynai raštvedybos klaidas.

7. Nepaisant 6 punkto, √ Tačiau ∏ likvidatorius privalo prie minėto √ to ∏ turto pridėti √ prideda ∏ už jį gautas pajamas ir grynąsias įmokas, gautas vykdant atitinkamos draudimo grupės veiklą nuo likvidavimo procedūros pradžios iki draudimo išmokų mokėjimo arba iki portfelio perdavimo.

87. Jei turto realizavimo įplaukos yra mažesnės už jo apskaičiuotą registre vertę, likvidatoriai privalo buveinės valstybės narės kompetentingoms √ priežiūros ∏ institucijoms √ pagrindžia ∏ pateisinti šį faktą.

9. Valstybių narių priežiūros institucijos privalo imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad draudimo įmonės taikytų visas šio priedo nuostatas.

ê 2001/17/EB 11 straipsnis

279 straipsnisReikalavimo teisės perleidimas garantijų sistemai

Buveinės valstybė narė gali numatyti, kad tais atvejais, kai draudimo kreditorių teisės yra perleistos toje valstybėje narėje įsteigtai garantijų sistemai, tos sistemos reikalavimams netaikomos 10 straipsnio 1 dalies 277 straipsnio 1 dalies nuostatos.

ê 2001/17/EB 12 straipsnis (pritaikytas)

280 straipsnisPirmumo teisę turinčių reikalavimų dengimas turtu

Išimties iš Direktyvos 73/239/EEB 18 straipsnio ir Direktyvos 79/267/EEB 21 straipsnio tvarka Vvalstybės narės, kurios taiko √ pasirenka ∏ šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies b punkte 277 straipsnio 1 dalies b punkte paminėtą metodą √ galimybę ∏, reikalauja, kad kiekvienosa draudimo įmonės visuomet ir nepriklausomai nuo galimos likvidavimo procedūros √ užtikrinti ∏ , kad reikalavimaius, kurie pagal 10 straipsnio 1 dalies b punktą 277 straipsnio 1 dalies b punktą turi pirmenybę draudimo kreditinių reikalavimų atžvilgiu ir kurie yra įrašyti į draudimo įmonės apskaitą, √ visuomet ir neatsižvelgiant į galimą likvidavimą būtų dengiami ∏ dengtų turtu, nurodytu Direktyvos 92/49/EEB 21 straipsnyje ir Direktyvos 92/96/EEB 21 straipsnyje.

ê 2001/17/EB 13 straipsnis (pritaikytas)

281 straipsnisLeidimo atšaukimas

1. Kai yra nuspręsta pradėti draudimo įmonės likvidavimo procedūrą, draudimo √ tos ∏ įmonės leidimas, jei jis dar nėra atšauktas anksčiau, atšaukiamas √ 142 straipsnyje nustatyta tvarka ∏ Direktyvos 73/239/EEB 22 straipsnyje ir Direktyvos 79/267/EEB 26 straipsnyje nustatyta tvarka , išskyrus leidimą ta apimtimi, kuri būtina taikant 2 dalį.

2. Leidimo atšaukimas pagal šio straipsnio 1 dalį nekliudo likvidatoriui ar kitam kompetentingų institucijų įgaliotam √ paskirtam ∏ asmeniui toliau vykdyti tam tikrą draudimo įmonių veiklą, jei tai būtina ar tikslinga likvidavimo tikslais.

Buveinės valstybė narė gali numatyti, kad tokia veikla vykdoma buveinės √ tos ∏ valstybės narės priežiūros institucijoms pritariant ir prižiūrint.

ê 2001/17/EB 14 straipsnis (pritaikytas)

282 straipsnis√ Sprendimų dėl likvidavimo procedūrų ∏ sSkelbimas

1. Kompetentinga institucija, likvidatorius ar kitas tam tikslui kompetentingos institucijos paskirtas asmuo sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą paskelbia buveinės valstybėje narėje numatyta tvarka, taip pat Europos Bendrijų Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia ištrauką iš sprendimo pradėti likvidavimo procedūrą.

Visų kitų valstybių narių priežiūros institucijos, kurioms pagal 8 straipsnio 3 dalį 275 straipsnio 3 dalį yra pranešta apie sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą, savo teritorijoje tokį sprendimą gali skelbti savo pačių nustatytu būdu.

2. Sprendimo pradėti likvidavimo procedūrą Sskelbime, numatytame √ nurodytame ∏ šio straipsnio 1 dalyje, taip pat nurodoma buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, taikytina teisė ir paskirtasis likvidatorius. Skelbimas rašomas valstybės narės, kurioje informacija skelbiama, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

ê 2001/17/EB 15 straipsnis (pritaikytas)

283 straipsnisInformacija žinomiems kreditoriams

1. Pradėjus likvidavimo procedūrą, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, likvidatorius arba bet kuris kitas kompetentingos institucijos tam tikslui paskirtas asmuo nedelsdamas individualiai raštu praneša apie tai kiekvienam žinomam kreditoriui, kuris paprastai gyvena arba kurio √ įprastinė arba ∏ nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtame pranešime visų pirma nurodomi terminai, nuobaudos √ sankcijos ∏ dėl terminų nesilaikymo, įstaiga ar institucija, įgaliota priimti reikalavimus arba pastabas dėl reikalavimų, ir √ visos ∏ kitos nustatytos priemonės.

Pranešime taip pat nurodoma, ar kreditoriams, kurių reikalavimams teikiama pirmenybė arba kurie yra garantuoti teise in rem , reikia pateikti savo reikalavimus.

Draudimo kreditinių reikalavimų atvejais taip pat nurodoma likvidavimo procedūros įtaka draudimo sutartims, ypač data, nuo kurios draudimo sutartys arba operacijos nebeturi poveikio, ir apdraustųjų asmenų teisės bei pareigos, susijusios su sutartimi ar veikla.

ê 2001/17/EB 16 straipsnis (pritaikytas)

284 straipsnisTeisė pateikti reikalavimus

1. Kiekvienas kreditorius √ (įskaitant valstybės narės valdžios institucijas), kurio įprastinė arba ∏ kuris paprastai gyvena arba kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra ne buveinės, o kitoje valstybėje narėje, įskaitant valstybių narių viešąsias institucijas, turi teisę pateikti reikalavimus ar su reikalavimais susijusias rašytines pastabas.

2. Visiems √ 1 dalyje nurodytiems ∏ kreditoriams, kurie paprastai gyvena arba kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra ne buveinės, o kitoje valstybėje narėje, įskaitant minėtas institucijas, sudaromos vienodos sąlygos, o jų reikalavimams nustatomas toks pat eiliškumas, kaip ir lygiaverčiams √ reikalavimams, kuriuos gali pateikti ∏ kreditoriaių, kurie paprastai gyvena arba kurių √ įprastinė arba ∏ nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra buveinės valstybėje narėje, reikalavimams.

3. Išskyrus atvejus, kai pagal buveinės valstybės narės teisę leidžiama kitaip, kreditorius atsiunčia √ kompetentingai institucijai ∏ √ visų ∏ patvirtinamųjų dokumentų, jei tokių turi, kopijas ir nurodo √ šią informaciją: ∏

a) reikalavimo pobūdį √ ir reikalaujamą sumą ∏ ,

b) datą, kada jis √ reikalavimas ∏ pareikštasatsirado, reikalavimo sumą,

c) ar jis mano, kad turi pirmumo teisę, garantijų in rem ar nuosavybės teisių išsaugojimo teisę reikalavimo atžvilgiu,

d) ir √ tam tikrais atvejais, ∏ kokiam turtui jo garantija taikoma.

Pirmenybės teisių, suteiktų draudimo kreditiniams reikalavimams pagal 10 277 straipsnį, nurodyti nereikia.

ê 2001/17/EB 17 straipsnis (pritaikytas)

285 straipsnisKalbos ir forma

1. Informacija, minėta 15 straipsnyje 283 straipsnio 1 dalyje, pateikiama buveinės valstybės narės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų.

Šiuo tikslu visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis naudojama forma su pavadinimu √ vienu iš toliau nurodytų pavadinimų visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis: ∏

a) „Siūlymas pateikti reikalavimą; reikalavimo pateikimo terminai“;

b) arba, kai pagal buveinės valstybės narės teisę numatytas pastabų dėl reikalavimų pateikimas, pavadinimu „Siūlymas pateikti pastabas dėl reikalavimų; pastabų pateikimo terminai“.

Tačiau kai žinomas kreditorius turi draudimo kreditinį reikalavimą, informacija 15 straipsnyje 283 straipsnio 1 dalyje minėtame pranešime pateikiama valstybės narės, kurioje kreditorius paprastai gyvena arba kurioje yra jo √ kreditoriaus įprastinė arba ∏ nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė, valstybine kalba arba viena iš jos valstybinių kalbų.

2. Kiekvienas kreditorius √ Kreditoriai ∏, kuriųs paprastai gyvena arba kurio √ įprastinė arba ∏ nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra ne buveinės, o kitoje valstybėje narėje, gali pateikti savo reikalavimą √ reikalavimus ∏ ar pastabas dėl to reikalavimo √ tų reikalavimų ∏ tos kitos valstybės narės valstybine kalba ar viena iš jos valstybinių kalbų.

Tačiau tuo atveju jo reikalavimas √ jų reikalavimai ∏ ar pastabos dėl reikalavimo √ reikalavimų ∏ pateikiami su pavadinimu „Reikalavimo pateikimas“ arba atitinkamai „Pastabų dėl reikalavimo pateikimas“ buveinės valstybės narės valstybine kalba arba viena iš jos valstybinių kalbų.

ê 2001/17/EB 18 straipsnis (pritaikytas)

286 straipsnisReguliari informacija kreditoriams

1. Likvidatoriai kreditoriams tinkamu būdu √ kreditoriams ∏ reguliariai teikia informaciją ypač apie likvidavimo eigą.

2. Valstybių narių priežiūros institucijos iš buveinės valstybės narės priežiūros institucijų gali reikalauti informacijos apie likvidavimo procedūros eigą.

ê 2001/17/EB 19 straipsnis (pritaikytas)

IV ANTRAŠTINĖ DALIS SKYRIUS. √ BENDROSIOS ∏ NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRAI REORGANIZAVIMO PRIEMONĖMS IR LIKVIDAVIMO PROCEDŪROMS

287 straipsnisPoveikis tam tikroms sutartims ir teisėms

Išimties iš √ Nepažeidžiant ∏ 4 271 ir 9 276 straipsnių, tvarka reorganizavimo priemonių pradžios ar likvidavimo procedūros pradėjimo poveikis toliau nurodytoms sutartims ir teisėms reglamentuojamas šiomis taisyklėmis √ toliau nurodyta tvarka ∏:

1a) darbo sutarčiųtims ir darbo santykiųams √atveju – ∏ taikomi tik valstybės narės įstatymais dėl darbo sutarčių ir darbo santykių;

2b) sutartims, √ sutarčių, ∏ kuriomis suteikiamančioms teisėę naudoti ar įsigyti nekilnojamąjį turtą, √ atveju – ∏ taikomi tik valstybės narės, kurioje nekilnojamasis turtas yra, įstatymais;

3c) draudimo įmonės teisiųes į nekilnojamąjį turtą, laivą ar orlaivį, kurias būtina registruoti valstybės registre, √ atveju – ∏ reglamentuoja valstybės narės, kuri tą registrą tvarko, įstatymais.

ê 2001/17/EB 20 straipsnis (pritaikytas)

288 straipsnisTrečiųjų šalių teisės in rem

1. Reorganizavimo priemonių taikymo pradžia ar likvidavimo procedūros pradėjimas neturi poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių teisėms in rem draudimo įmonei priklausančio ir tokių priemonių taikymo pradžios ar bylos iškėlimo momentu esančio kitos valstybės narės teritorijoje materialaus, nematerialaus, kilnojamojo ar nekilnojamojo, konkretaus ar neapibrėžto turto, kuris tam tikrais laiko tarpais keičiasi, atžvilgiu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtoms teisėms – tai pirmiausia √ priklauso bent ∏ :

a) teisė disponuoti turtu ar pavesti juo disponuoti kitiems ir teisė naudotis įplaukomis ar pajamomis iš tokio turto disponavimo, ypač turto arešto ar hipotekos atvejais;

b) išskirtinė teisė į tai, kad reikalavimas būtų patenkintas, ypač teisė, garantuota turto areštu ar reikalavimo perleidimu suteikiant garantiją;

c) teisė reikalauti, kad asmuo, kuris turtą valdo ar juo naudojasi be šalies, turinčios į jį tokią teisę, pritarimo, turtą grąžintų ir (arba) už jį atlygintų;

d) teisė in rem gauti naudą iš naudojamo turto.

3. Teisė, √ pagal kurią galima įgyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą teisę, laikoma teise in rem , jeigu ji yra ∏ užregistruota valstybės registre, ir pagal jąkurią išieškoma iš trečiųjų šalių ir pagal kurią galima įgyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą teisę in rem, laikoma teise in rem.

4. Šio straipsnio 1 dalis nekliudo iškelti 9 straipsnio 2 dalies l punkte 276 straipsnio 2 dalies l punkte minėtų ieškinių dėl negaliojimo, užginčijimo ar išieškojimo galimybės nebuvimo.

ê 2001/17/EB 21 straipsnis (pritaikytas)

289 straipsnisNuosavybės teisių išsaugojimas

1. Reorganizavimo priemonių taikymo pradžia ar likvidavimo procedūros pradėjimas draudimo įmonei, perkančiai turtą, nedaro poveikio pardavėjo teisėms, paremtoms nuosavybės teisių išsaugojimu, kai reorganizavimo priemonių taikymo pradžios ar bylos iškėlimo metu turtas yra kitos valstybės, o ne valstybės √ narės ∏ , kurioje tokios priemonės ar procesai pradedami taikyti, teritorijoje.

2. Reorganizavimo priemonių taikymo pradžia ar likvidavimo procedūros pradėjimas draudimo įmonei, parduodančiai turtą, √ po to, kai turtas yra pristatytas, ∏ nelaikomas pagrindu atšaukti ar nutraukti pardavimą po to, kai turtas yra pristatytas, ir nekliudo pirkėjui įsigyti į jį teisės, kai tokių priemonių taikymo ar likvidavimo procedūros pradžioje parduodamas turtas yra kitos valstybės narės, o ne valstybės, kurioje tokios priemonės ar procesai pradedami, teritorijoje.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys nekliudo iškelti 9 straipsnio 2 dalies l punkte 276 straipsnio 2 dalies l punkte minėtų ieškinių dėl negaliojimo, užginčijimo ar išieškojimo galimybės nebuvimo.

ê 2001/17/EB 22 straipsnis (pritaikytas)

290 straipsnisPrievolės įvykdymas, įskaitant priešpriešinius reikalavimus

1. Reorganizavimo priemonių pradžia ar likvidavimo procedūros pradėjimas neturi poveikio kreditorių teisėms reikalauti, kad jų reikalavimai √ ir draudimo įmonės ∏ reikalavimai būtų įskaityti juos subalansuojant pagal draudimo įmonės reikalavimus, kai draudimo įmonės reikalavimui taikytini įstatymai leidžia tokį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

2. Šio straipsnio 1 dalis nekliudo iškelti 9 straipsnio 2 dalies l punkte 276 straipsnio 2 dalies l punkte minėtų ieškinių dėl negaliojimo √ negaliojimo ∏, užginčijimo ar išieškojimo galimybės nebuvimo.

ê 2001/17/EB 23 straipsnis (pritaikytas)

291 straipsnisReguliuojamosios rinkos

1. Nepažeidžiant 20288 straipsnio, reorganizavimo priemonės ar likvidavimo procedūros poveikį reguliuojamosios rinkos šalių teisėms ir pareigoms reglamentuoja tik tai rinkai taikytini įstatymai.

2. Šio straipsnio 1 dalis nekliudo iškelti 9 straipsnio 2 dalies l punkte 276 straipsnio 2 dalies l punkte minėtus ieškinius dėl negaliojimo√ negaliojimo ∏, užginčijimo ar išieškojimo galimybės nebuvimo, kuriuos pagal tai rinkai taikytinus įstatymus galima iškelti dėl mokėjimų ar sandorių panaikinimo.

ê 2001/17/EB 24 straipsnis (pritaikytas)

292 straipsnisNepalankūs teisės aktai

9 straipsnio 2 dalies l punktas 276 straipsnio 2 dalies l punktas netaikomas, kai asmuo, kuris pasinaudojo visiems kreditoriams nepalankiu teisės aktu, pateikia įrodymus, kad: a) minėtam √ tam ∏ aktui taikoma ne buveinės, o kitos valstybės narės teisė; ir b) pagal tą teisę neleidžiama atitinkamoje byloje jokiomis priemonėmis užginčyti to akto.

ê 2001/17/EB 25 straipsnis (pritaikytas)

293 straipsnisPerkančiųjų trečiųjų šalių apsauga

Kai aktu, sudarytu jau priėmus reorganizavimo priemones ar pradėjus likvidavimo procedūrą, draudimo įmonė už atlygį parduoda √ bet kokį toliau nurodytą turtą, ∏ √ taikomi šie įstatymai ∏:

1a) √ parduodant ∏ nekilnojamąjį turtą √ – valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, įstatymai; ∏

2b) √ parduodant ∏ laivą ar orlaivį, kurį būtina užregistruoti valstybės registre √ – valstybės narės, atsakingos už tą registrą, įstatymai; ∏

3c) √ parduodant ∏ perleidžiamus ar kitokius vertybinius popierius, kurių buvimą ar perleidimą reikia pagal įstatymą įrašyti į registrą ar apskaitą arba kurie yra saugomi valstybės narės įstatymais reglamentuojamoje centrinio depozitoriumo sistemoje √ – valstybės narės, atsakingos už tą registrą, apskaitą ar sistemą, įstatymai. ∏

tokio akto galiojimą reglamentuoja įstatymai tos valstybės narės, kurios teritorijoje nekilnojamasis turtas yra arba kuri tvarko tokį registrą, apskaitą ar sistemą.

ê 2001/17/EB 26 straipsnis

294 straipsnisNagrinėjamos bylos

Reorganizavimo priemonių ar likvidavimo procedūros poveikis nagrinėjamam ieškiniui dėl turto ar teisės, atimtos iš draudimo įmonės, reglamentuojamas valstybės narės, kurioje ieškinys nagrinėjamas, teise.

ê 2001/17/EB 27 straipsnis (pritaikytas)

295 straipsnisAdministratoriai ir likvidatoriai

1. Administratoriaus ar likvidatoriaus paskyrimas paliudijamas patvirtinta jo paskyrimo sprendimo originalo kopija arba bet kuriuo kitu buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų išduotu pažymėjimu.

√ Valstybė narė, kurios teritorijoje administratorius ar likvidatorius ketina vykdyti veiklą, gali reikalauti ∏ Galima reikalauti vertimo į √ tos ∏ valstybės narės, kurios teritorijoje administratorius ar likvidatorius ketina vykdyti veiklą, valstybinę kalbą arba vieną iš jos valstybinių kalbų. Tam nereikalaujama √ Oficialiai patvirtinti vertimo autentiškumą ∏ jokio legalizavimo ar kitų panašių formalumų nereikalaujama.

2. Administratoriai ir likvidatoriai turi teisę visų valstybių narių teritorijose naudotis visais įgaliojimais, kuriuos jie turi buveinės valstybės narės teritorijoje.

Pagal buveinės valstybės narės teisės aktus √ teisę ∏ taikant reorganizavimo priemones ir vykstant likvidavimo procedūrai galima skirti asmenis, kurie padėtų ar atitinkamais atvejais atstovautų administratoriams ir likvidatoriams, ypač priimančiojojekitoje valstybėje narėje ir konkrečiai tam, kad padėtų įveikti sunkumus, su kuriais kreditoriai susiduria ne buveinės √ toje ∏ valstybėje narėje.

3. Naudodamasis √ Naudodamiesi ∏ savo įgaliojimais pagal buveinės valstybės narės teisės aktus √ teisę ∏, administratorius √ administratoriai ∏ ar likvidatorius √ likvidatoriai ∏ laikosi valstybių narių, kurių teritorijose jis √ jie ∏ nori imtis veiksmų, teisės, ypač dėl turto realizavimo tvarkos ir darbuotojų informavimo.

Į tokius įgaliojimus negali įeiti √ neįeina ∏ jėgos panaudojimas ar teisė priimti sprendimus dėl teisinių bylų ar ginčų.

ê 2001/17/EB 28 straipsnis (pritaikytas)

296 straipsnisRegistravimas valstybės registre

1. Administratorius, likvidatorius ar kuris nors kitas tinkamai buveinės valstybėje narėje įgaliotas asmuo ar institucija gali prašyti, kad reorganizavimo priemonės ar sprendimas pradėti likvidavimo procedūrą būtų užregistruotas žemės registre, prekybos registre ar kuriame nors kitame √ visuose reikiamuose ∏ kitų valstybių narių valstybės registruose.

Tačiau jei valstybė narė nustato √ numato ∏ privalomą registravimą, šio straipsnio 1 dalyje pirmoje pastraipoje minėta institucija ar asmuo imasi visų būtinų priemonių tokiam registravimui užtikrinti.

2. Registravimo išlaidos laikomos proceso sąnaudomis ir išlaidomis.

ê 2001/17/EB 29 straipsnis (pritaikytas)

297 straipsnisProfesinė paslaptis

Visi asmenys, kurie privalo gauti ar suteikti informaciją, susijusią ryšium su 5 272, 8 275 ir 30 298 straipsniuose nustatyta pranešimo tvarka, privalo laikytis profesinės paslapties taip, kaip nustatyta Direktyvos 92/49/EEB 16 straipsnyje ir Direktyvos 92/96/EEB 15 63–68 straipsniuoseyje, išskyrus teismines institucijas, kurioms taikomos galiojančios nacionalinės nuostatos.

ê 2001/17/EB 30 straipsnis (pritaikytas)

298 straipsnisTrečiųjų valstybių draudimo įmonių filialųai √ vertinimas ∏

2. Kai √ Jeigu ∏ draudimo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra ne Bendrijoje, turi filialus daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kiekvienas filialas taikant šią direktyvą antraštinę dalį laikomas savarankišku vienetu.

TŠių valstybių narių kompetentingos ir priežiūros institucijos stengiasi koordinuoti savo veiksmus.

Administratoriai ir likvidatoriai taip pat stengiasi koordinuoti savo veiksmus.

ê 88/357/EEB

6 straipsnis

Taikydamos pirmosios direktyvos 15 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir 24 straipsnį, valstybės narės laikosi šios direktyvos I priede išvardytų suderinimo taisyklių.

ê 92/49/EEB

36 straipsnis

Visi duomenų, pateiktų pagal 14 straipsnį, pakeitimai, kuriuos ketina daryti draudimo įmonė, turi būti daromi pagal 14 ir 16 straipsniuose nustatytą tvarką.

ê 88/357/EEB

26 straipsnis

1. Draudimo rizika, kuri gali būti apdrausta Bendrijos bendru draudimu pagal Direktyvą 78/473/EEB, yra apibrėžiama pirmosios direktyvos 5 straipsnio d punkte.

2. Šios direktyvos nuostatos dėl draudimo rizikų, apibrėžtų pirmosios direktyvos 5 straipsnio d punkte, taikomos pagrindiniam draudikui.

ê 2002/83/EB 61 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

V ANTRAŠTINĖ DALIS. √ KITOS NUOSTATOS ∏

299 straipsnisGeros reputacijos √ Kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų vykdymo ∏ įrodymas

1. Jeigu valstybė narė iš savo nacionalinių subjektų reikalauja geros reputacijos įrodymų ð , kad vykdomi 42 straipsnyje nurodyti reikalavimai, ï ir įrodymų, kad anksčiau jie nebuvo patyrę bankroto, ši valstybė √ narė ∏ pripažįsta, kad kitų valstybių narių nacionalinių subjektų pateiktas išrašas iš „teismo registro“ arba, neturint šio įrodymo, lygiavertis dokumentas, išduotas buveinės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios kilęs nacionalinis subjektas, kompetentingos teisminės ar administracinės institucijos, rodantis, jog jie atitinka šiuos reikalavimus, yra pakankamas įrodymas.

2. Jeigu buveinės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios kilęs atitinkamas nacionalinis subjektas √ užsienio valstybės pilietis ∏, neišduoda 1 dalyje nurodyto dokumento, jį galima pakeisti pareiškimu prisiekus arba – jeigu valstybėse √ narėse ∏ nėra numatytas pareiškimas prisiekus – oficialiu pareiškimu, kurį atitinkamas asmuo √ užsienio valstybės pilietis ∏ pateikia kompetentingai teismo ar administracinei institucijai arba, prireikus, notarui buveinės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, kurioje kilęs nacionalinis subjektas √ minėtas užsienio valstybės pilietis ∏.;

Šši institucija arba notaras išduoda pažymėjimą, patvirtinantį pareiškimo prisiekus ar oficialaus pareiškimo autentiškumą.

√ Pirmoje pastraipoje nurodytas ∏ pPareiškimas, patvirtinantis bankroto nebuvimą, taip pat pateikiamas minėtos valstybės √ atitinkamos valstybės narės ∏ kompetentingai profesinei ar verslo organizacijai.

3. Pagal 1 ir 2 dalyseis išduoti √ nurodyti pažymėjimai ir ∏ dokumentai turi būti pateikti √ pateikiami ∏ ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų išdavimo dienos.

4. Valstybės narės paskiria valdžios institucijas ir organizacijas, kurioms suteikia teisę išduoti 1 ir 2 dalyje nurodytus dokumentus, ir nedelsdamos apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

Kiekviena valstybė narė taip pat informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją apie institucijas ar įstaigas, kurioms turi būti pateikiami šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, skirti pagrįsti prašymą vykdyti 2 straipsnyje nurodytų draudimo rūšių veiklą šios valstybės narės teritorijoje.

ê 2005/68/EB 53 straipsnis (pritaikytas)

300 straipsnisTeisė kreiptis į teismą

Valstybės narės užtikrina, kad dėl √ draudimo ar ∏ perdraudimo įmonės atžvilgiu priimtų sprendimų pagal šią direktyvą įgyvendinančius įstatymus ir kitus teisės aktus būtų galima kreiptis į teismą.

ê 2002/83/EB 62 straipsnis

301 straipsnisValstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas

ê 2005/68/EB 54 straipsnis (pritaikytas)

1. Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos palengvinti √ draudimo ir ∏ perdraudimo priežiūrą Bendrijoje ir šios direktyvos taikymą.

2. Komisija ir valstybių narių kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos glaudžiai bendradarbiauja √ viena su kita ∏, siekdamos palengvinti √ draudimo ir ∏ perdraudimo priežiūrą Bendrijoje ir bet kokių sunkumų, galinčių iškilti taikant šią direktyvą, nagrinėjimą.

ê 2002/83/EB 62 straipsnis (pritaikytas)

3. Kiekviena valstybė narė √ Valstybės narės ∏ praneša Komisijai apie visus didesnius sunkumus, kylančius taikant šią direktyvą, inter alia, kylančius dėl to, kad valstybė narė nustato, jog šioje direktyvoje nurodyta veikla perkeliama neįprastai, ir dėl to nukenčia jos teritorijoje įsteigtos įmonės, o už jos ribų esančioms atstovybėms ir filialams suteikiamos palankios sąlygos.

Komisija ir atitinkamų valstybių narių kompetentingos √ priežiūros ∏ institucijos tokius √ tuos ∏ sunkumus išnagrinėja kuo greičiau ir priima tinkamą sprendimą.

Prireikus Komisija teikia Tarybai atitinkamus pasiūlymus.

ê 88/357/EEB 30 straipsnis (pritaikytas)

302 straipsnis√ Euro ∏

Tais atvejais, kai šioje direktyvoje minimos pinigų sumos yra išreikštos ekiu eurais, nacionalinių valiutų keitimo kursas, kuris įsigalioja ir yra taikytinas nuo kiekvienų metų gruodžio 31 d., yra tas valiutų kursas, kuris buvo taikomas ankstesnio spalio mėnesio paskutiniąją dieną keičiant Bendrijos narių valiutas į ekiu eurus.

Direktyvos 76/580/EEB[86] 2 straipsnis taikomas tik pirmosios direktyvos 3, 16 ir 17 straipsniams.

ê 2002/83/EB 68 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

303 straipsnisSumų eurais peržiūra

1. Iki 1985 m. kovo 15 d. pateikia Tarybai ataskaitą apie šioje direktyvoje nustatytų finansinių reikalavimų poveikį valstybių narių draudimo rinkoms.

21. Taryba Komisijos pasiūlymu, kas dveji metai išnagrinėja ir prireikus pataiso √ Gyvybės draudimo srityje kas dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija ∏ ð pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ï šioje direktyvoje nustatytųas sumųas eurais ð peržiūrą ï, atsižvelgdama į ekonominės ir finansinės padėties raidą Bendrijoje √ , ir tam tikrais atvejais kartu pateikia reikiamus pasiūlymus ∏.

ê 88/357/EEB 31 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

2. √ Ne gyvybės draudimo srityje Õ Kkas penkerius metus Ö nuo šios direktyvos įsigaliojimo ∏ Taryba, remdamasi Komisijaos pasiūlymu, peržiūri ir, jeigu reikia, pakeičia ð pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ï šioje direktyvoje nurodytųas sumųas, išreikštųas ekiu eurais, ð peržiūrą, ï atsižvelgdama į ekonominės ir finansinės padėtiessituacijos pokyčius Bendrijoje √ , ir tam tikrais atvejais kartu pateikia reikiamus pasiūlymus ∏ .

ê 2002/83/EB (pritaikytas)

63 straipsnis

Ataskaitos apie rinkos plėtrą, grindžiamą laisve teikti paslaugas

Komisija reguliariai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitas apie gyvybės draudimo rinkos ir operacijų, vykdomų naudojantis laisve teikti paslaugas, plėtrą; pirma tokia ataskaita pateikiama 1995 m. lapkričio 20 d.

ê 88/357/EEB (pritaikytas)

29 straipsnis

Komisija pateikia Tarybai periodines ataskaitas apie draudimo, atliekamo laikantis laisvės teikti paslaugas sąlygų, rinkos plėtrą; pirmoji ataskaita pateikiama 1993 m. liepos 1 d.

ê 2005/1/EB 7 straipsnio 2 dalis

5. Komisija iki 2006 m. sausio 1 d. pateikia ataskaitą apie šios direktyvos taikymą, o prireikus – ir apie tolesnio derinimo būtinybę.

ê 2002/83/EB 65 straipsnis

304 straipsnisKomiteto procedūra

ê 2005/1/EB 8 straipsnio 3 dalis ir 2005/68/EEB 55 straipsnis

1. Komisijai padeda Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2004/9/EB[87].

ò naujas

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

ê 2002/83/EB 65 straipsnis ir 2005/68/EB 55 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomosi Sprendimo 1999/468/EB ð 5a straipsnio 1–4 dalys ï 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į šio sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

ê 2002/83/EB 64 straipsnis (pritaikytas)

64 straipsnis Techninės pataisos

Laikantis 65 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, priimamos tokios šios direktyvos techninės pataisos:

- 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų teisinių statusų išplėtimas,

- I priede nurodyto sąrašo pakeitimas arba tame sąraše vartojamų terminų suderinimas, atsižvelgiant į gyvybės draudimo rinkų plėtrą,

- 27 straipsnyje išvardytų elementų, sudarančių mokumo atsargą, paaiškinimas, atsižvelgiant į naujų finansinių priemonių atsiradimą,

- 29 straipsnio 2 dalyje numatyto minimalaus garantinio fondo pakeitimas, atsižvelgiant į ekonominę ir finansinę raidą,

- turto, naudojamo techniniams atidėjimams dengti, išvardyto 23 straipsnyje, sąrašo ir investicijų paskirstymo, nustatyto 24 straipsnyje, taisyklių pakeitimas, atsižvelgiant į naujas finansines priemones,

- suderinimo taisyklių, nustatytų II priede, sušvelninimo pakeitimai, atsižvelgiant į naujas valiutos rizikos draudimo priemones arba ekonominės ir pinigų sąjungos pasiektą pažangą,

- apibrėžimų paaiškinimas užtikrinant vienodą šios direktyvos taikymą visoje Bendrijos teritorijoje,

- taisyklių, nustatančių maksimalius dydžius, taikomus palūkanų normoms pagal 20 straipsnį, reikalingos techninės pataisos, visų pirma atsižvelgiant į ekonominės ir pinigų sąjungos pasiektą pažangą.

ê 2005/68/EB 56 straipsnis (pritaikytas)

Remiantis 55 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra priimamos tokios šios direktyvos įgyvendinimo priemonės:

a) I priede nurodytų teisinių statusų išplėtimas;

b) 36 straipsnyje išvardytų mokumo atsargos sudedamųjų dalių paaiškinimas, atsižvelgiant į naujų finansinių instrumentų kūrimą;

c) įmokų ar reikalavimų sumų, naudojamų apskaičiuojant būtinąją mokumo atsargą, nustatytų 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse, padidinimas iki 50 %, Direktyvos 73/239/EEB priedo A punkte išvardytoms grupėms, išskyrus 11, 12 ir 13 grupes, tam tikroms perdraudimo veikloms ar sutarčių tipams, atsižvelgiant į tų veiklų ar sutarčių specifiškumą;

d) 40 straipsnio 2 dalyje nurodyto minimalaus garantinio fondo dydžio pakeitimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų raidą;

e) 2 straipsnyje pateiktų sąvokų paaiškinimas, užtikrinant vienodą šios direktyvos taikymą visoje Bendrijos teritorijoje.

ê 2007/44/EB 8 straipsnis (pritaikytas)

305 straipsnisĮsigaliojimas Ö Pranešimai, teikiami prieš įsigaliojant įstatymams ir kitiems teisės aktams, kuriais įgyvendinami 56–62 straipsniai Õ

2. Vertinimo procedūra, taikoma siūlomiems įsigijimams, dėl kurių 1 straipsnio 2 dalyje, 2 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje 56 straipsnyje nurodyti pranešimai pateikti kompetentingoms institucijoms prieš įsigaliojus įstatymams ir kitiems teisės aktams, kuriaise įgyvendinami šią direktyvą 56–62 straipsniai, atliekama laikantis valstybių narių nacionalinės teisės aktų, galiojančių pranešimo pateikimo metu.

ê 2002/83/EB 60 straipsnis (pritaikytas)

VII ANTRAŠTINĖ DALIS. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR KITOS √ BAIGIAMOSIOS ∏ NUOSTATOS

√ I SKYRIUS. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS ∏

√ 1 SKIRSNIS. DRAUDIMAS ∏

306 straipsnisLeidžiančios nukrypti nuostatos ir ribojančių priemonių panaikinimas

ê 73/239/EEB 30 straipsnis (naujas)

1. Valstybės narės nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos nustato penkerių metų laikotarpį, taikomą II antraštinėje dalyje nurodytoms draudimo įmonėms, kurios įsigaliojant šią direktyvą įgyvendinančioms priemonėms vykdo jų teritorijose draudimus, priskiriamus vienai arba kelioms 1 straipsnyje apibrėžtoms draudimo grupėms, kad jos įvykdytų 16 ir 17 straipsniuose keliamus reikalavimus.

21. Be to, Vvalstybės narės gali:

a) nustatyti bet kokioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms draudimo įmonėms, kurios, pasibaigus penkerių metų laikotarpiui, iki galo nesudarė mokumo atsargos, papildomą ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį, per kurį šios draudimo įmonės turėtų iki galo sudaryti mokumo atsargą, tačiau tik tuo atveju, jei šios draudimo įmonės pagal 20 straipsnį yra pateikusios priežiūros institucijai priemonių, kurių ketina imtis šiam tikslui įgyvendinti, planą;

b) atleisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas √ ne gyvybės ∏ draudimo įmones, √ kurios 1975 m. sausio 1 d. neatitiko Direktyvos 73/239/EEB 16 ir 17 straipsnių reikalavimų ir ∏ kurių metinės draudimo įmokų arba įnašų pajamos, pasibaigus penkerių metų laikotarpiui, yra √ 1978 m. liepos 31 d. buvo ∏ šešis kartus mažesnės už √ Direktyvos 73/239/EEB ∏ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalų garantinį fondą nuo reikalavimo sudarytį šį minimalų garantinį fondą iki finansinių metų, kai draudimo įmokų arba įnašų pajamos yra šešis kartus mažesnės už minimalų garantinį fondą, pabaigos. Išnagrinėjus tyrimo rezultatus pagal 33 straipsnį 301 straipsnio 2 dalį, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai nusprendžia, kada valstybės narės turi panaikinti šį atleidimą.

3. Draudimo įmonės, siekiančios išplėsti savo veiklą, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje arba 10 straipsnyje, gali taip padaryti tik tuo atveju, jeigu jos iš karto laikosi šios direktyvos taisyklių. Tačiau 2 dalies b punkte nurodytos draudimo įmonės, kurios nacionalinėje teritorijoje pradeda drausti kitas grupes arba išplečia savo veiklą kitose nacionalinės teritorijos dalyse, gali būti atleistos dešimčiai metų nuo pranešimo apie šią direktyvą reikalavimo sudaryti 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą minimalų garantinį fondą.

42. Draudimo įmonė, kurios struktūra skiriasi nuo išvardytų 8 straipsnyje, gali trejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą tęsti draudimo veiklą, nekeisdama savo teisinio statuso, galiojančio tuo metu, kai gaunamas toks pranešimas. √ Ne gyvybės ∏ dDraudimo įmonės, įsteigtos Jungtinėje Karalystėje karališkuoju aktu ( Royal Charter ), privatinės teisės aktu ( Private Act ) arba specialiu viešosios teisės aktu ( special Public Act ), gali neribotą laikotarpį vykdyti savo veiklą nekeisdamos savo statuso, √ turėto 1973 m. liepos 31 d. ∏

Belgijos draudimo įmonės, kurios, atsižvelgdamos į savo tikslus, teikia intervencines hipotekos paskolas arba atlieka taupymo operacijas pagal privačių taupomųjų bankų priežiūros 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, suderintas 1967 m. birželio 23 d. karališkuoju aktu, gali toliau vykdyti šią veiklą trejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą.

Atitinkamos valstybės narės sudaro šių draudimo įmonių sąrašą ir jį perduoda kitoms valstybėms narėms bei Komisijai.

ê 2002/83/EB 60 straipsnis (pritaikytas)

1. √ Gyvybės ∏ dDraudimo įmonės, įsteigtos Jungtinėje Karalystėje karališkuoju aktu ( Royal Charter ), privatinės teisės aktu ( Private Act ) arba specialiu viešosios teisės aktu ( special Public Act ), gali neribotą laikotarpį vykdyti savo veiklą nekeisdamos savo teisinio statuso, turėto 1979 m. kovo 15 d.

Jungtinė Karalystė parengia šių √ pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų ∏ draudimo įmonių sąrašą ir pateikia jį kitoms valstybėms narėms bei Komisijai.

23. Jungtinėje Karalystėje pagal savišalpos draugijų įstatymus ( Friendly Societies Acts ) įregistruotos draugijos gali toliau tęsti gyvybės draudimo veiklą ir taupymo operacijas, kurias, atsižvelgdamos į savo tikslus, vykdė √ nuo ∏ 1979 m. kovo 15 d.

ê 73/239/EEB 30 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

54. √ Ne gyvybės ∏ dDraudimo įmonėms, kurios laikosi I antraštinės dalies VI skyriaus 2, 4 ir 5 skirsnių reikalavimų 15, 16 ir 17 straipsnių nuostatų, paprašius, valstybės narės nebetaiko ribojančių priemonių, susijusių su hipoteka, depozitais bei garantijomis ir nustatytų galiojančiais teisės aktais.

ê 2002/83/EB 66 straipsnis (pritaikytas)

307 straipsnisEsamų filialų ir draudimo įmonių įgyjamos teisės

1. Laikoma, kad filialams, pradėjusiems savo veiklą pagal filialo valstybėje narėje √ , kurioje yra filialas, ∏ galiojančias nuostatas iki 1994 m. liepos 1 d., buvo taikoma 40 straipsnio 1–5 dalyse 143 ir 144 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nuo tos dienos jiems taikomi 13, 20, 37, 39 ir 46 straipsniai.

2. 41 145 ir 42 146 straipsniai nedaro įtakos teisėms, kurias draudimo įmonės, vykdančios veiklą naudodamosi laisve teikti paslaugas, įgijo iki 1994 m. liepos 1 d.

ê 73/239/EEB (pritaikytas)

31 straipsnis

Valstybės narės nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos nustato didžiausią penkerių metų laikotarpį, taikomą III antraštinėje dalyje nurodytoms draudimo įmonių atstovybėms ir filialams, kurie įsigaliojant šią direktyvą įgyvendinančioms priemonėms vykdo draudimus, priskiriamus vienai arba kelioms 1 straipsnyje apibrėžtoms draudimo grupėms, ir neišplečia savo veiklos, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje, kad jos įvykdytų 25 straipsnio reikalavimus.

32 straipsnis

Laikotarpiu, kuris pasibaigia įsigaliojus sutarčiai, sudarytai su trečiąja valstybe pagal 29 straipsnį, arba vėliausiai praėjus ketveriems metams nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos, kiekviena valstybė narė gali ir toliau taikyti tos valstybės draudimo įmonėms, įsteigtoms jos teritorijoje, suderinto turto ir draudimo techninių atidėjimų lokalizavimo taisykles, kurios joms buvo taikomos 1973 m. sausio 1 d., jeigu apie tai pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai ir jeigu neperžengiamos lengvatų, taikomų pagal 15 straipsnio 2 dalį valstybės narės draudimo įmonėms, įsteigtoms jos teritorijoje, ribos.

ê 73/239/EEB (pritaikytas)

34 straipsnis

1. Per šešerius metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie finansinių reikalavimų, taikomų pagal šią direktyvą, poveikį valstybių narių draudimo rinkoms.

2. Kai būtina ir jeigu būtina, Komisija teikia Tarybai tarpines ataskaitas iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 30 straipsnio 1 dalyje, pabaigos.

ê 92/49/EEB (pritaikytas)

51 straipsnis

Toliau išvardyti techniniai Direktyvų 73/239/EEB, 88/357/EEB ir šios direktyvos patikslinimai daromi pagal Direktyvoje 91/675/EEB nustatytą tvarką:

- Direktyvos 73/239/EEB 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų įmonės rūšių išplėtimas,

- Direktyvos 73/239/EEB priede pateikto sąrašo pakeitimai arba šio sąrašo terminų derinimas, atsižvelgiant į draudimo rinkų plėtrą,

- Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 1 dalyje išvardytų mokumo atsargos sudedamųjų dalių paaiškinimas, atsižvelgiant į naujus finansinius instrumentus,

- Direktyvos 73/239/EEB 17 straipsnio 2 dalyje nurodyto minimalaus garantinio fondo dydžio pakeitimas, atsižvelgiant į ekonominius ir finansinius pokyčius,

- šios direktyvos 21 straipsnyje pateikto turto, naudojamo techniniams atidėjimams padengti, sąrašo ir šios direktyvos 22 straipsnyje nustatytų taisyklių, reglamentuojančių investicijų paskirstymą, pakeitimai, atsižvelgiant į naujus finansinius instrumentus,

- pakeitimai, supaprastinantys Direktyvos 88/357/EEB 1 priede nustatytas suderinimo taisykles, atsižvelgiant į naujus apsidraudimo nuo valiutos kurso pasikeitimo rizikos instrumentus arba pažangą, padarytą, kuriant Ekonominę ir pinigų sąjungą,

- sąvokų paaiškinimas, užtikrinant vienodą direktyvų 73/239/EEB, 88/357/EEB ir šios direktyvų taikymą visoje Bendrijos teritorijoje.

52 straipsnis

1. Laikoma, kad filialams, pradėjusiems savo veiklą pagal nuostatas, galiojusias valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę, iki įsigaliojant nuostatoms, priimtoms įgyvendinant šią direktyvą, buvo taikoma Direktyvos 73/239/EEB 10 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka. Šiems filialams taikomos Direktyvos 73/239/EEB 15, 19, 20 ir 22 straipsnių ir šios direktyvos 40 straipsnio nuostatos nuo jų įsigaliojimo dienos.

2. Šios direktyvos 34 ir 35 straipsniai neturi jokios įtakos draudimo įmonių, užsiimančių draudimo veikla remiantis laisve teikti paslaugas teisėms, įgytoms iki tol, kol įsigaliojo nuostatos, priimtos įgyvendinant šią direktyvą.

ê 2002/83/EB 71 straipsnis

71 straipsnis Pereinamasis laikotarpis 3 straipsnio 6 daliai, 27, 28, 29, 30 ir 38 straipsniams

1. Valstybės narės gali draudimo įmonėms, kurios 2002 m. kovo 20 d. jų teritorijose teikė vienos ar daugiau I priede nurodytų draudimo grupių paslaugas, nustatyti tą dieną prasidedantį penkerių metų laikotarpį, per kurį minėtosios įmonės turi pradėti laikytis 3 straipsnio 6 dalyje, 27, 28, 29, 30 ir 38 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

2. Valstybės narės gali 1 dalyje nurodytoms įmonėms, kurios per minėtąjį penkerių metų laikotarpį nespėjo sudaryti būtinosios mokumo atsargos, nustatyti papildomą laikotarpį, ne ilgesnį negu dveji metai, per kurį jos galėtų tai atlikti, jeigu tos įmonės pagal 37 straipsnį pateikė kompetentingoms institucijoms tvirtinti priemones, kurių tuo tikslu ketina imtis.

ê 2005/68/EB 63 straipsnis (pritaikytas)

√ 2 SKIRSNIS. PERDRAUDIMAS ∏

308 straipsnisDirektyvos 2005/68/EB 57 straipsnio 3 dalies ir 60 straipsnio 6 dalies pereinamasis laikotarpis

Valstybė narė gali nukelti šios Ddirektyvos 2005/68/EB 57 straipsnio 3 dalies, iš dalies keičiančios Direktyvos 73/239/EEB 15 straipsnio 3 dalį, ir šios Ddirektyvos 2005/68/EB 60 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą iki 2008 m. gruodžio 10 d.

ê 2005/68/EB 61 straipsnis (pritaikytas)

309 straipsnisEsamų perdraudimo įmonių įgyjamos teisės

1. Perdraudimo įmonės, patenkančios į šios direktyvos taikymo sritį, kurios buvo įgaliotos arba kurioms buvo suteikta teisė vykdyti perdraudimo veiklą vadovaujantis valstybės narės, kurios teritorijoje yra jų pagrindinė buveinė, įstatymų nuostatomis anksčiau negu 2005 m. gruodžio 10 d., yra laikomos turinčiomis leidimą pagal 3 14 straipsnį.

Tačiau nuo 2007 m. gruodžio 10 d. šios direktyvos nuostatos, susijusios su perdraudimo veiklos vykdymu, ir 6 straipsnio a, c ir d dalyse 18 straipsnio 1 dalies b ir d–g punktuose, 7, 8 ir 12 19, 20 bei 24 straipsniuose ir 32–41 straipsniuose I antraštinės dalies VI skyriaus 2, 3 ir 4 skirsniuose išdėstyti reikalavimai šioms bendrovėms tampa privalomi.

2. 1 dalyje minimoms perdraudimo įmonėms, kurios 2005 m. gruodžio 10 d. neatitinka Ö neatitiko Õ 6 straipsnio a dalies 18 straipsnio 1 dalies b punkto, 7, 8 19, 20 straipsnių ir I antraštinės dalies VI skyriaus 2, 3 ir 4 skirsnių 32–40 straipsnių, valstybės narės gali nustatyti laikotarpį leisti iki 2008 m. gruodžio 10 d. šiuose straipsniuose išdėstytiems tuos reikalavimusams įvykdyti.

ò naujas

II SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

310 straipsnisPerkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2012 m. spalio 31 d., įgyvendina 4, 6–8, 10, 13, 14, 18, 23, 26–31, 34–54, 66, 67, 70, 71, 73–140, 142, 144, 146, 150, 160–165, 170, 171, 176, 188, 190, 208–268, 280, 299, 306 straipsnius ir III, IV bei V priedus. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

311 straipsnisPanaikinimas

1. Direktyvos 73/239/EEB, 78/473/EEB, 88/357/EEB, 92/49/EEB, 98/78/EB, 2001/17/EB, 2002/83/EB, 2005/68/EB ir 2007/44/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis VI priedo A dalyje, panaikinamos nuo 310 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nurodytais VI priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

2. Direktyvos 64/225/EEB, 73/240/EEB, 76/580/EEB, 84/641/EEB ir 87/344/EEB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis VI priedo A dalyje, panaikinamos nuo 310 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nurodytais VI priedo B dalyje.

312 straipsnisĮsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

1–3, 5, 9, 11, 12, 15–17, 19–22, 24–25, 32, 33, 55–65, 68, 69, 72, 141, 143, 145, 147–149, 151–159, 166–169, 172–175, 177–187, 189, 191–207, 269–279, 281–298, 300–305, 307–313 straipsniai ir I, II, V, VI ir VII priedai taikomi nuo 2012 m. lapkričio 1 d.

313 straipsnisAdresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

⎢ 73/239/EEB (pritaikytas)

I PRIEDAS

√ NE GYVYBėS DRAUDIMO GRUPėS ∏

A. RIZIKų KLASIFIKACIJA PAGAL DRAUDIMO GRUPES

1. Nelaimingi atsitikimai (įskaitant gamybines traumas ir profesines ligas) :

- nustatyto dydžio piniginės išmokos;

- kompensacinės išmokos;

- mišrios išmokos (minėtų dviejų išmokų derinys);

- keleivių sužalojimas.

2. Ligos:

- nustatyto dydžio piniginės išmokos;

- kompensacinės išmokos;

- mišrios išmokos (minėtų dviejų išmokų derinys).

3. Sausumos transporto priemonės (išskyrus geležinkelio transporto priemones)

Visa turtui padaryta žala arba jo netekimas:

- sausumos transporto priemonės;

- sausumos transporto priemonės, išskyrus automobilius.

4. Geležinkelio transporto priemonės

Visa žala, padaryta geležinkelio transporto priemonėms, arba jų netekimas.

5. Skraidymo aparatai

Visa žala, padaryta skraidymo aparatams, arba jų netekimas.

6. Laivai (jūrų, ežerų, upių ir kanalų)

Visa turtui padaryta žala arba jo netekimas:

- upių ir kanalų laivai;

- ežerų laivai;

- jūrų laivai.

7. Vežami kroviniai (įskaitant prekes, bagažą ir kitus krovinius)

Visa žala, padaryta vežamoms prekėms arba bagažui, arba jų netekimas, nelygu gabenimo forma.

8. Gaisrai ar gamtos jėgos

Visa žala, padaryta turtui (neįtrauktam į 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus grupes), arba jo netekimas dėl:

- gaisro;

- sprogimo;

- audros;

- kitų gamtos jėgų, išskyrus audrą;

- branduolinės energijos;

- žemės įgriuvos.

9. Kita žala, padaryta turtui

Visa žala, padaryta turtui (neįtrauktam į 3, 4, 5, 6 ir 7 grupes punktus), arba jo netekimas dėl krušos arba šalčio ir bet kokių draudžiamųjų įvykių, tokių, kaip vagystė, išskyrus išvardytus 8 punkte.

10. Sausumos transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė

Visa civilinė atsakomybė, naudojant sausumos transporto priemones (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).

11. Skraidymo aparatų valdytojų civilinė atsakomybė

Visa civilinė atsakomybė, naudojant skraidymo aparatus (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).

12. Laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) valdytojų civilinė atsakomybė

Visa civilinė atsakomybė, naudojant laivus jūrose, ežeruose, upėse arba kanaluose (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).

13. Bendroji civilinė atsakomybė

Visa civilinė atsakomybė, išskyrus nurodytą 10, 11 ir 12 grupėse punktuose.

14. Kreditas:

- nemokumas (bendras);

- eksporto kreditas;

- dalinių įmokų kreditas;

- hipoteka;

- žemės ūkio kreditas.

15. Laidavimas:

- tiesioginis laidavimas;

- netiesioginis laidavimas.

16. Įvairūs finansiniai nuostoliai:

- darbo netekimas;

- nepakankamos pajamos (bendrosios);

- blogas oras;

- pašalpų netekimas;

- besitęsiančios bendrosios išlaidos;

- nenumatytos prekybos išlaidos;

- rinkos vertės sumažėjimas;

- nuomos arba kitų pajamų netekimas;

- netiesioginiai prekybos nuostoliai, išskyrus paminėtus pirmiau;

- kiti finansiniai nuostoliai (ne prekybos);

- kitos finansinių nuostolių formos.

17. Teisinės išlaidos

Teisinės ir bylinėjimosi išlaidos.

⎢ 84/641/EEB 14 straipsnis (pritaikytas)

18. Pagalba

Pagalba asmenims, patyrusiems sunkumų kelionės metu, išvykus iš namų ar iš nuolatinės Ö įprastinės Õ gyvenamosios vietos.

ê 73/239/EEB (pritaikytas)

Draudimo grupės rizika negali būti įtraukta į kitas draudimo grupes, išskyrus C dalyje nurodytus atvejus.

B. LEIDIMų, IšDUODAMų DAUGIAU NEI VIENAI GRUPEI, APIBūDINIMAS

Jeigu leidimas tuo pačiu metu taikomas √ Leidimams, pagal kuriuos leidžiama tuo pat metu vykdyti toliau nurodytų grupių draudimo veiklą, suteikiami tokie pavadinimai ∏ :

a) 1 ir 2 draudimo grupių, jis vadinamas – draudimuas nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos draudimuas;

b) 1 (ketvirta įtrauka), 3, 7 ir 10 draudimo grupių, jis vadinamas – transporto priemonių draudimuas;

c) 1 (ketvirta įtrauka), 4, 6, 7 ir 12 draudimo grupių, jis vadinamas – jūrų ir sausumos transporto draudimuas;

d) 1 (ketvirta įtrauka), 5, 7 ir 11 draudimo grupių, jis vadinamas – oro transporto draudimuas;

e) 8 ir 9 draudimo grupių , jis vadinamas – draudimuas nuo gaisro ir kitos žalos, padarytos turtui;

f) 10, 11, 12 ir 13 draudimo grupių, jis vadinamas – civilinės atsakomybės draudimuas;

g) 14 ir 15 draudimo grupių, jis vadinamas – kredito ir laidavimo draudimuas;

h) Visų draudimo grupių, jis vadinamas taip, – kaip nustato atitinkama valstybės narė √ narės ∏, kurios apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

C. PAPILDOMA DRAUDIMO RIZIKA

Draudimo įmonė, gaunanti leidimą pagrindinės rizikos, priskiriamos vienai arba kelioms draudimo grupėms, draudimui, taip pat gali be atskiro leidimo drausti kitai draudimo grupei priskiriamas rizikas, jeigu pastarosios:

- susijusios su pagrindine rizika,

- susijusios su objektu, kuris draudžiamas nuo pagrindinės rizikos,

- įtraukiamos į pagrindinės rizikos draudimo sutartį.

⎢ 87/344/EEB 9 straipsnis

Tačiau rizikos, įtrauktos į A dalies 14, 15 ir 17 punktus, negali būti laikomos kitų draudimo grupių papildomomis rizikomis.

Nepaisant to, į 17 punktą (teisinių išlaidų draudimas) įtraukta rizika gali būti papildoma 18 punkte numatytoms rizikoms, jei yra įvykdytos pirmoje pastraipoje numatytos sąlygos, kai pagrindinė rizika susijusi tiktai su pagalba asmenims, kurie susiduria su problemomis kelionės metu, išvykę iš namų arba iš nuolatinės gyvenamosios vietos.

Teisinių išlaidų draudimas taip pat gali būti laikomas papildoma rizika pagal pirmoje pastraipoje numatytas sąlygas, kai jis susijęs su ginčais arba rizika, atsirandančiais dėl jūros laivų naudojimo arba su tuo susijusiais.

⎢ 2002/83/EB (pritaikytas)

II PRIEDAS

√ GYVYBėS DRAUDIMO GRUPėS ∏

I. Draudimas √ Gyvybės draudimas ∏, nurodytas 2 straipsnio 3 dalies 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčiuose b ir c punktuose, išskyrus II ir III nurodytas grupes;

II. Sutuoktuvinis draudimas ir gimimų draudimas;

III. Draudimas, nurodytas 2 straipsnio 1 3 dalies a ir b punkto uose i ir ii papunkčiuose, susijęs su investiciniais fondais;

IV. Nuolatinis sveikatos draudimas, nurodytas 2 straipsnio 1 3dalies d a punkteo iv papunktyje;

V. Tontinos, nurodytos 2 straipsnio 2 3 dalies a b punktoe i papunktyje;

VI. Kapitalo išpirkimo operacijos, nurodytos 2 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktyje;

VII. Kolektyvinių pensijų fondų, nurodytų 2 straipsnio 2 3dalies d b punkteo iii ir iv papunkčiuose, valdymas;

VIII. Operacijos, nurodytos 2 2 straipsnio 23 dalies e b punkto iii papunktyje;

IX. Operacijos, nurodytos 2 straipsnio 3 dalyjeies c punkte.

⎢ 87/343/EEB 1 straipsnio 8 dalis ir priedas

D. KREDITO DRAUDIMO GRUPėS NUOSTOLIų SVYRAVIMų IšLYGINIMO TECHNINIO ATIDėJIMO APSKAIčIAVIMO METODAI

1 metodas

1. A dalies 14 punkto draudimo grupės rizikoms (toliau kredito draudimui) draudimo įmonė suformuoja nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, iš kurio yra padengiamas šioje grupėje finansiniais metais atsiradęs techninis deficitas.

2. Kiekvienais finansiniais metais šiam atidėjimui atskaičiuojama 75 % iš kredito draudimo veiklos susidarančio techninio pelno, bet ne daugiau kaip 12 % grynųjų įmokų arba įnašų, kol atidėjimas sudaro 150 % didžiausios per praėjusius penkerius metus gautų grynųjų įmokų arba įplaukų metinės sumos.

2 metodas

1. A dalies 14 punkto draudimo grupės rizikoms (toliau — kredito draudimui) draudimo įmonė suformuoja nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, iš kurio yra padengiamas šioje grupėje finansiniais metais atsiradęs techninis deficitas.

2. Minimali nuostolių svyravimų išlyginimo techninio atidėjimo suma turi sudaryti 134 % per praėjusius penkerius finansinius metus gautų įmokų arba įplaukų metinio vidurkio, atėmus perduotas rizikas ir pridėjus perdraudimo įsipareigojimus.

3. Kiekvienais ateinančiais finansiniais metais į tokį atidėjimą yra atskaičiuojama 75 % iš tos grupės draudimo susidarančio techninio pertekliaus, kol atidėjimas pasiekia bent minimalią sumą, apskaičiuotą pagal 2 straipsnio dalį.

4. Valstybės narės gali nustatyti specialias atidėjimo apskaičiavimo taisykles arba mokesčių sumą už metus, viršijančią šioje direktyvoje numatytas minimalias sumas.

3 metodas

1. Nuostolių svyravimų išlyginimo techninis atidėjimas yra sudaromas A dalies 14 punkto draudimo grupei (toliau kredito draudimas), kad būtų padengtas tos draudimo grupės viršytas vidutinis finansinių metų nuostolingumas.

2. Nuostolių svyravimų išlyginimo techninis atidėjimas yra apskaičiuojamas pagal toliau nurodytą metodą.

Visi paskaičiavimai remiasi draudiko nuosavos sąskaitos pajamomis ir išlaidomis.

Suma, atitinkanti žalos trūkumą kiekvienais finansiniais metais, pervedama į nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, kol jis pasiekia arba atkuria reikalaujamą dydį.

Žalos trūkumu yra laikoma situacija, kai nuostolingumas finansiniais metais yra mažesnis už vidutinį nuostolingumą apskaitos laikotarpiu. Suma, lygi žalos trūkumui, yra apskaičiuojama dauginant šių nuostolingumų skirtumą iš tais finansiniais metais uždirbtų įmokų.

Reikalaujamas dydis turi būti lygus šešiems atitinkamo laikotarpio nuostolingumo rodiklio standartiniams nuokrypiams nuo vidutinio nuostolingumo rodiklio, padaugintiems iš finansiniais metais uždirbtų įmokų.

Jeigu bet kuriais finansiniais metais atsiranda žalos perteklius, šį perteklių atitinkanti suma yra atimama iš nuostolių svyravimų išlyginimo techninio atidėjimo. Žalos pertekliumi yra laikoma situacija, kai nuostolingumas tais finansiniais metais yra didesnis už vidutinį nuostolingumą. Žalos pertekliaus suma yra apskaičiuojama dauginant šių nuostolingumų skirtumą iš tais finansiniais metais uždirbtų įmokų.

Nepriklausomai nuo žalos, kiekvienais finansiniais metais 3,5 % reikalaujamos sumos pirmiausia turi būti atskaičiuojama į nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, kol atidėjimas pasiekia arba atkuria reikalaujamą dydį.

Apskaitos laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 15 metų ir ilgesnis kaip 30 metų. Nebūtina sudaryti nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, jeigu per apskaitos laikotarpį nebuvo užregistruota draudimo veiklos nuostolių.

Reikalaujamas nuostolių svyravimų išlyginimo techninio atidėjimo dydis ir iš jo atimama suma gali būti sumažinti, jeigu vidutinis nuostolingumas apskaitos laikotarpiu, kartu su išlaidų nuostolingumu rodo, kad įmokose numatyta atsargos dalis.

4 metodas

1. Nuostolių svyravimų išlyginimo techninis atidėjimas yra sudaromas A dalies 14 punkto draudimo grupei (toliau kredito draudimas), kad būtų padengtas tos draudimo grupės viršytas vidutinis finansinių metų nuostolingumas.

2. Nuostolių svyravimų išlyginimo techninis atidėjimas yra apskaičiuojamas pagal toliau nurodytą metodą.

Visi paskaičiavimai remiasi draudiko nuosavos sąskaitos pajamomis ir išlaidomis.

Suma, atitinkanti žalos trūkumą kiekvienais finansiniais metais yra pervedama į nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, kol jis pasiekia maksimalų reikalaujamą dydį.

Žalos trūkumu yra laikoma situacija, kai nuostolingumas finansiniais metais yra mažesnis už vidutinį nuostolingumą apskaitos laikotarpiu. Žalos trūkumo suma yra apskaičiuojama dauginant šių nuostolingumų skirtumą iš tais finansiniais metais uždirbtų įmokų.

Maksimalus reikalaujamas dydis turi būti lygus šešiems atitinkamo laikotarpio nuostolingumo rodiklio standartiniams nuokrypiams nuo vidutinio nuostolingumo rodiklio, padaugintiems iš finansiniais metais uždirbtų įmokų.

Jeigu bet kuriais finansiniais metais atsiranda žalos perteklius, šį perteklių atitinkanti suma yra atimama iš nuostolių svyravimų išlyginimo techninio atidėjimo. Žalos pertekliumi yra laikoma situacija, kai nuostolingumas tais finansiniais metais yra didesnis už vidutinį nuostolingumą. Žalos pertekliaus suma yra apskaičiuojama dauginant šių nuostolingumų skirtumą iš tais finansiniais metais uždirbtų įmokų.

Minimalus reikalaujamas dydis turi būti lygus trims atitinkamo laikotarpio nuostolingumo rodiklio standartiniams nuokrypiams nuo vidutinio nuostolingumo rodiklio, padaugintiems iš finansiniais metais uždirbtų įmokų.

Apskaitos laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 15 metų ir ilgesnis kaip 30 metų. Nebūtina sudaryti nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, jeigu per apskaitos laikotarpį nebuvo užregistruota draudimo veiklos nuostolių.

Abu reikalaujami nuostolių svyravimų išlyginimo techninio atidėjimo dydžiai ir pridedamos bei atimamos sumos gali būti sumažintos, jeigu vidutinis nuostolingumas apskaitos laikotarpiu kartu su išlaidų nuostolingumu rodo, kad įmokos apima mokumo atsargą, ir ta mokumo atsarga yra daugiau kaip pusantro karto didesnė už standartinį nuostolingumo nukrypimą per apskaitos laikotarpį. Tokiu atveju minimos sumos yra dauginamos iš koeficiento arba iš pusantro standartinio nuostolingumo nuokrypio ir atsargumo dalies.

⎢ 88/357/EEB 1 priedas

I PRIEDAS

SUDERINIMO TAISYKLĖS

Valiuta, kuria mokami draudiko įsipareigojimai, yra nustatoma pagal šias taisykles:

1. Jeigu draudimo sutartyje numatytas draudimas yra išreikštas tam tikra valiuta, laikoma, kad draudiko įsipareigojimai mokami ta pačia valiuta.

2. Jeigu draudimo sutartyje numatytas draudimas neišreikštas jokia valiuta, laikoma, kad draudiko įsipareigojimai mokami tos valstybės, kurioje yra draudimo rizika, valiuta. Tačiau draudikas gali pasirinkti valiutą, kuria išreiškiamos draudimo įmokos, jeigu tokiam pasirinkimui yra pakankamas pagrindas.

Tai yra galima tokiu atveju, jeigu sudarius draudimo sutartį numatoma, kad žala bus apmokama ta valiuta, kuria mokamos draudimo įmokos, o ne tos valstybės, kurioje yra draudimo rizika, valiuta.

3. Valstybės narės gali įpareigoti draudiką numatyti, kad draudimo išmokos būtų mokamos ta valiuta, kurią jis naudos pagal savo įgytą patirtį, arba, jeigu jis tokios patirties neturi, tos valstybės, kurioje jis įsteigtas, valiuta:

- sudarant rizikų, priskiriamų 4, 5, 6, 7, 11, 12 ir 13 (tik gamintojo civilinė atsakomybė) draudimo grupėms, sutartis, ir

- sudarant rizikų, priskiriamų kitoms draudimo grupėms, draudimo sutartis, jeigu pagal rizikos rūšį draudimo išmokos turi būti mokamos ne ta valiuta, kuri turėtų būti naudojama laikantis pirmiau nurodytos tvarkos.

4. Jeigu draudikui yra pranešama apie žalą ir ji turi būti apmokėta tam tikra nurodyta kita valiuta, tačiau ne ta, kuri turėtų būti naudojama laikantis pirmiau nurodytos tvarkos, laikoma, kad draudiko įsipareigojimai yra mokėtini šia valiuta ir visų pirma ta valiuta, kuria išmokėti kompensaciją draudikas privalo teismo sprendimu arba draudiko ir draudėjo tarpusavio susitarimu.

5. Jeigu žala yra įvertinama ta valiuta, kuri yra iš anksto žinoma draudikui, tačiau ne ta, kuri turėtų būti naudojama laikantis ankščiau nurodytos tvarkos, draudikai gali nustatyti, kad draudimo įsipareigojimai yra mokėtini šia valiuta.

6. Valstybės narės gali leisti, kad draudimo įmonių techniniai atidėjimai nebūtų padengti suderintu turtu, jeigu ankščiau nurodytos tvarkos taikymas įpareigotų draudimo įmonę (jos pagrindinę buveinę ar filialą), kad jos turtas, išreikštas tam tikra valiuta, nebūtų didesnis kaip 7 % turto, išreikšto kitomis valiutomis, siekiant nepažeisti suderinimo principo.

Tačiau:

a) kai draudimo techniniai atidėjimai turi būti padengti turtu, išreikštu Graikijos drachmomis, Airijos svarais arba Portugalijos eskudais, jis nėra didesnis negu:

- 1 milijonas ekiu pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 1992 m. gruodžio 31 d.,

- 2 milijonai ekiu nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d.;

b) kai draudimo techniniai atidėjimai turi būti padengti turtu, išreikštu Belgijos frankais, Liuksemburgo frankais ir Ispanijos pesetomis, jis nėra didesnis negu 2 milijonai ekiu pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 1996 m. gruodžio 31 d.

Nuo a ir b punktuose nurodytų pereinamųjų laikotarpių pabaigos šioms valiutoms yra taikoma bendra tvarka, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip.

⎢ 2002/83/EB II priedas

3. Valstybės narės gali nuspręsti nereikalauti draudimo įmonių taikyti suderinimo principo, jeigu įsipareigojimai yra išmokėtini ne vienos iš valstybių narių valiuta, jeigu investicijos ta valiuta yra reguliuojamos, jei tai valiutai taikomi pervedimo apribojimai arba jeigu dėl panašių priežasčių ji netinkama techniniams atidėjimams padengti.

⎢ 92/49/EEB 23 straipsnis

8. Draudimo įmonės gali turėti nesuderinto turto, skirto padengti ne daugiau kaip 20 % jų įsipareigojimų, išreikštų tam tikra valiuta.

⎢ 2002/83/EB II priedas

Tačiau visas turtas visomis valiutomis bendrai turi prilygti bent visiems įsipareigojimams visomis valiutomis bendrai.

⎢ 92/49/EEB 23 straipsnis

9. Valstybė narė gali nustatyti, kad, jeigu laikantis pirmiau nurodytos tvarkos draudimo įsipareigojimas turi būti padengtas turtu, išreikštu valstybės narės valiuta, šis reikalavimas taip pat laikomas įvykdytu, jeigu turtas yra išreikštas ekiu.

⎢ 88/357/EEB

2A PRIEDAS

Rizikos prisiėmimo ataskaita

1. Bendra uždirbtų įmokų suma

2. Išlaidos žalai atlyginti

3. Išlaidos komisiniams

4. Bendra rizikos prisiėmimo suma

2B PRIEDAS

Rizikos prisiėmimo ataskaita

1. Bendra įmokų suma per paskutiniuosius draudiminius metus

2. Bendra išmokų suma per paskutiniuosius draudiminius metus (įskaitant atidėjimus draudiminių metų pabaigoje)

3. Išlaidos komisiniams

4. Bendra rizikos prisiėmimo suma

⎢ 2002/83/EB (pritaikytas)

III PRIEDAS Informacija draudėjams

Toliau nurodyta informacija, kuri turi būti pateikta draudėjams prieš sudarant draudimo sutartį (A) arba draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu (B), privalo būti pateikta raštu aiškiai ir tiksliai, oficialia valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, kalba. Tačiau tokia informacija gali būti pateikta kita kalba, jeigu to prašo draudėjas, ir valstybės narės teisė tai leidžia arba draudėjas pats gali pasirinkti sutarčiai taikomą teisę.

A. PRIEš SUDARANT DRAUDIMO SUTARTį

Informacija apie draudimo įmonę | Informacija apie įsipareigojimą |

a) 1 Draudimo įmonės pavadinimas ir jos teisinis statusas a) 2 Valstybės narės, kurioje yra pagrindinė buveinė, pavadinimas, ir prireikus valstybės narės, kurioje yra draudimo sutartį sudaranti atstovybė ar filialas, pavadinimas a) 3 Pagrindinės buveinės adresas, ir prireikus draudimo sutartį sudarančios atstovybės ar filialo adresas | a) 4 Kiekvienos išmokos ir kiekvienos pasirinkimo galimybės apibrėžimas a) 5 Draudimo sutarties terminas a) 6 Draudimo sutarties nutraukimo būdai a) 7 Draudimo įmokų mokėjimo būdai ir mokėjimų trukmė a) 8 Draudiko pelno dalies apskaičiavimo ir paskirstymo būdai a) 9 Nuoroda apie išperkamąsias sumas ir perskaičiuotas pagal jau sumokėtas įmokas sumas bei jų garantavimo mastą a) 10 Informacija apie draudimo įmokas kiekvienai išmokai, prireikus ir pagrindinėms išmokoms, ir papildomoms išmokoms a) 11 Su investiciniais vienetais susijusių draudimo polisų atveju investicinių vienetų, su kuriais susijusios išmokos, apibrėžimas a) 12 Nuoroda apie pagrindinio turto pobūdį su investiciniais vienetais susijusių draudimo polisų atveju a) 13 Pasirinkimo laikotarpio (per kurį galima atsisakyti sutarties) taikymo tvarka a) 14 Bendra informacija apie apmokestinimo tvarką, taikomą tam draudimo poliso rūšiai a) 15 Draudėjų, apdraustųjų gyvybės draudimu, ar naudos gavėjų skundų dėl draudimo sutarčių nagrinėjimo tvarka, tarp jų prireikus skundų nagrinėjimo tarnybos įsteigimas, nepažeidžiant teisės pateikti ieškinį a) 16 Draudimo sutarčiai taikoma teisė, kai šalys negali laisvai pasirinkti, arba, jeigu šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, teisė, kurią siūlo draudikas |

B. DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMO LAIKOTARPIU

Be draudimo poliso bendrųjų ir specialių sąlygų, draudėjas draudimo sutarties galiojimo metu turi gauti tokią informaciją.

Informacija apie draudimo įmonę | Informacija apie įsipareigojimą |

b) 1 Draudimo įmonės pavadinimo, jos teisinio statuso arba pagrindinės buveinės adreso pasikeitimas, o prireikus atstovybės ar filialo, kuris sudarė draudimo sutartį, pavadinimo pasikeitimas | b) 2 Visa A a)4– a)12 punktuose nurodyta informacija pasikeitus draudimo poliso sąlygoms arba pasikeitus draudimo sutarčiai taikomai teisei b) 3 Kiekvienais metais pateikiama informacija apie draudiko pelo dalies dydį |

IV PRIEDAS

1. PROFESINė PASLAPTIS

Iki 2002 m. lapkričio 17 d. valstybės narės gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl informacijos mainų su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis tik tuo atveju, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos yra bent lygiavertės nurodytosioms šios direktyvos 16 straipsnyje.

2. VEIKLA IR įSTAIGOS, KURIOMS šI DIREKTYVA NETAIKOMA

Iki 2004 m. sausio 1 d. ši direktyva netaikoma savidraudos draugijoms, jeigu:

- jų įstatuose yra nuostatos, leidžiančios reikalauti papildomų įnašų ar sumažinti išmokas, arba reikalauti pagalbos iš kitų asmenų, įsipareigojusių ją suteikti, ir

- už veiklą, kuriai taikoma ši direktyva, gaunamos metinės pajamos iš draudimo įmokų per trejus metus iš eilės neviršija 5 milijonų eurų. Jei ši suma per trejus metus iš eilės yra viršijama, ši direktyva pradedama taikyti ketvirtaisiais metais.

3. IKI 2004 M. VALSTYBėS NARėS TAIKO TOKIAS NUOSTATAS:

A. Mokumo atsarga:

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad kiekviena draudimo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje, visada turėtų pakankamą mokumo atsargą visos vykdomos veiklos atžvilgiu.

Turimą mokumo atsargą sudaro:

1. draudimo įmonės turtas, nesuvaržytas jokiais numatomais įsipareigojimais, atėmus visą nematerialų turtą. Visų pirma įskaitomi šie dalykai:

- apmokėtą akcinį kapitalą arba, jeigu tai yra savidraudos įmonė, nustatytą pradinį fondą, pridėjus visas narių sąskaitas, atitinkančias visus tokius kriterijus:

a) steigimo sutartyje ir įstatuose turi būti numatyta, kad mokėjimai iš šių sąskaitų gali būti atliekami nariams tik tais atvejais, kai dėl to turima mokumo atsarga netaps mažesnė už reikalaujamą lygį, arba likvidavus įmonę, jeigu buvo apmokėtos įmonės kitos skolos;

b) steigimo sutartyje ir įstatuose turi būti numatyta, kad visų nurodytų mokėjimų, išskyrus atskiros narystės nutraukimo atvejus, kompetentingos institucijos turi būti informuojamos bent prieš mėnesį ir kad per šį laikotarpį jos gali uždrausti atlikti mokėjimus;

c) atitinkamos steigimo sutarties ir įstatų nuostatos gali būti pakeistos tik tada, kai kompetentingos institucijos patvirtina, kad jos neprieštarauja tokiam pakeitimui, nepažeidžiant a ir b punktuose nurodytų kriterijų,

- pusę neapmokėto akcinio kapitalo ar pradinio fondo, jeigu apmokėta dalis sudaro 25 % to akcinio kapitalo arba fondo,

- atidėjimai (įstatymu numatyti ir laisvieji), neatitinkantys rizikos prisiėmimo įsipareigojimus,

- bet koks perkeltas pelnas,

- kaupiamasis privilegijuotasis akcinis kapitalas ir skolintas (subordinuotas) kapitalas gali būti įtraukti, bet negali sudaryti daugiau kaip 50 % mokumo atsargos, kurios ne daugiau kaip 25 % sudaro subordinuotos paskolos su nustatytu mokėjimo terminu arba privilegijuotosios akcijos su kaupiamuoju dividendu ir nustatytu cirkuliacijos periodu, jei patenkinami šie mažiausi kriterijai:

a) draudimo įmonės bankroto arba likvidavimo atveju galioja įpareigojantys susitarimai, pagal kuriuos teisė į skolintą (subordinuotą) kapitalą arba privilegijuotąjį akcinį kapitalą įgyvendinama tik patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus ir negali būti išmokėtas tol, kol nebus padengtos visos kitos tuo metu negrąžintos skolos.

Skolintas (subordinuotas) kapitalas taip pat turi atitikti tokias sąlygas:

b) įtraukiamos tik visiškai apmokėtos lėšos;

c) paskolų, kurioms nustatytas mokėjimo terminas, pradinis mokėjimo terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai. Ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki skolos grąžinimo datos draudimo įmonė turi pateikti kompetentingoms institucijoms patvirtinti planą, nurodantį, kaip bus išlaikoma arba paskolos grąžinimo metu padidinta iki reikalaujamo lygio turima mokumo atsarga, nebent turimą mokumo atsargą sudaranti paskolos dalis būtų palaipsniui mažinama bent penkeri metai iki grąžinimo datos. Kompetentingos institucijos gali leisti grąžinti tokias paskolas anksčiau laiko, jei draudimo įmonė pateikia paraišką ir jos turima mokumo atsarga netampa mažesnė už reikalaujamą lygį;

d) paskolos, kurių grąžinimo terminas nenustatytas, turi būti grąžinamos tik įspėjus prieš penkerius metus, nebent šios paskolos jau nebebūtų laikomos turimos mokumo atsargos dalimi arba nebent grąžinant per trumpesnį laikotarpį būtų konkrečiai reikalaujamas išankstinis kompetentingų institucijų sutikimas. Pastaruoju atveju draudimo įmonė turi pranešti kompetentingoms institucijoms bent prieš šešis mėnesius iki siūlomos grąžinimo datos, visų pirma, turimą mokumo atsargą ir būtiną mokumo atsargą prieš ir po grąžinimo. Kompetentingos institucijos leidžia grąžinti tokias paskolas anksčiau laiko, jei draudimo įmonės turima mokumo atsarga netampa mažesnės už reikalaujamą lygį;

e) paskolos sutartyje negali būti jokios sąlygos, nustatančios, kad konkrečiais atvejais, išskyrus draudimo įmonės likvidavimą, skola bus grąžinama prieš nustatytą grąžinimo datą;

f) paskolos sutartis gali būti pakeista tik kompetentingoms institucijoms patvirtinus, kad jos neprieštarauja pakeitimui,

- vertybiniai popieriai be konkrečios išpirkimo datos ir kitos priemonės, įskaitant kitas nei penktojoje įtraukoje nurodytas kaupiamąsias privilegijuotas akcijas, iki 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos, visiems tokiems vertybiniams popieriams ir a punkte nurodytam skolintam (subordinuotam) kapitalui, jei jie atitinka tokias sąlygas:

a) jie negali būti apmokėti pateikėjo iniciatyva arba be išankstinio kompetentingos institucijos sutikimo;

b) emisijos sutartis turi sudaryti draudimo įmonei sąlygas atidėti paskolos palūkanų mokėjimą;

c) skolintojo reikalavimai draudimo įmonei turi būti tenkinami tik patenkinus visų ne subordinuotų kreditorių reikalavimus;

d) vertybinių popierių emisiją reglamentuojančiuose dokumentuose turi būti numatyta skolos ir nesumokėtų palūkanų nuostolių padengimo galimybė, sudaranti galimybę draudimo įmonei tęsti veiklą;

e) gali būti įtraukiamos tik visiškai apmokėtos sumos.

2. Jeigu tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, į balansą įtrauktus pelno rezervus, kurie gali būti panaudoti galimiems nuostoliams padengti, jeigu jie nėra skirti draudėjams.

3. Įmonei pateikus įrodymais pagrįstą prašymą valstybės narės, kurios teritorijoje yra jos pagrindinė buveinė, kompetentingai institucijai ir šiai kompetentingai institucijai pritarus:

a) suma, lygi 50 % būsimo draudimo įmonės pelno; būsimo pelno suma apskaičiuojama padauginus numatomą metinį pelną iš koeficiento, žyminčio vidutinį laikotarpį, likusį iki polisų pabaigos; taikomas koeficientas negali būti didesnis negu 10; numatomas metinis pelnas yra pelno, gauto per paskutiniuosius penkerius metus iš šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytos veiklos, aritmetinis vidurkis.

Pagrindas, kuriuo remiantis apskaičiuojamas koeficientas, iš kurio dauginamas numatomas metinis pelnas, ir pelną sudarantys straipsniai apibrėžiami bendru valstybės narės kompetentingų institucijų susitarimu, bendradarbiaujant su Komisija. Kol tokio susitarimo dar nėra, šie straipsniai nustatomi pagal buveinės valstybės narės įstatymus.

Kompetentingoms institucijoms apibrėžus gauto pelno sąvoką, Komisija pateikia šios sąvokos suderinimo pasiūlymą, siūlydama priimti direktyvą dėl draudimo įmonių metinės atskaitomybės suderinimo ir taikyti Direktyvos 78/660/EEB 1 straipsnio 2 dalyje numatytą koordinavimą;

b) jeigu netaikomas Zilmerio metodas arba jeigu jis taikomas, bet naudojamas už įmokų dalį, susijusią su įsigijimo sąnaudomis, mažesnis tarifas, skirtumas tarp matematinio atidėjimo, apskaičiuoto ne Zilmerio metodu arba šį metodą taikant iš dalies, ir matematinio atidėjimo, apskaičiuoto Zilmerio metodu pagal tarifą, lygų įmokos daliai, susijusiai su įsigijimo sąnaudomis; Tačiau šis skaičius negali viršyti 3,5 % skirtumo tarp gyvybės draudimo veiklos kapitalo ir matematinių atidėjimų visiems draudimo liudijimams (polisams), kuriems galima pritaikyti Zilmerio metodą. Iš šio skirtumo atimamos visos įsigijimo sąnaudos, kurios buvo įtrauktos kaip turtas, neatskaičius nusidėvėjimo;

c) atitinkamos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentingoms institucijoms pritarus, nematomi rezervai, atsiradę dėl nepakankamo turto įvertinimo ar įsipareigojimų, išskyrus matematinius atidėjimus, pervertinimo, jeigu šie nematomi rezervai nėra susiję su neįprasta draudimo įmonės veikla.

B. Minimali mokumo atsarga

Laikantis C skirsnio, minimali mokumo atsarga nustatoma taip, kaip nurodyta toliau pagal prisiimtos draudimo rizikos grupes.

a) šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose įvardytoms draudimo rūšims, išskyrus su investiciniais fondais susijusias draudimo rūšis, ir šios direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje nurodytoms operacijoms ji turi būti lygi šių dviejų rezultatų sumai:

- pirmasis rezultatas:

4 % matematinių atidėjimų, susijusių su tiesiogine draudimo veikla, neatėmus perduoto perdraudimo, ir prisiimtu perdraudimu, dalis dauginama iš paskutiniųjų finansinių metų santykio tarp visų matematinių atidėjimų, atėmus perduotą perdraudimą, ir bendros matematinių atidėjimų sumos; šis santykis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 85 %,

- antrasis rezultatas:

draudimo polisams, kurių rizikos kapitalas nėra neigiamas dydis, 0,3 % įmonės garantuoto rizikos kapitalo dalis dauginama iš paskutiniųjų finansinių metų santykio tarp viso rizikos kapitalo, įtraukto į įmonės įsipareigojimus po perduoto perdraudimo ir retrocesijų, ir viso rizikos kapitalo, neatėmus perdraudimo, santykio; tas santykis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 50 %.

Laikinam draudimui mirties atvejui, kai maksimalus sutarties galiojimo terminas yra treji metai, ši dalis yra 0,1 %; jeigu tokio draudimo terminas yra ilgesnis negu treji, bet trumpesnis negu penkeri metai, pirmiau minėta dalis yra 0,15 %;

b) šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytam papildomam draudimui ji lygi tokių apskaičiavimų rezultatui:

- draudimo įmokos arba įnašai (įskaitant papildomus draudimo įmokų arba įnašų mokėjimus), kuriuos reikia mokėti dėl visos tiesioginės draudimo veiklos, atliekamos paskutiniaisiais finansiniais metais, už visus prieš tai buvusius finansinius metus, yra sudedami,

- prie šios sumos pridedama paskutiniaisiais finansiniais metais prisiimto viso perdraudimo įmokų suma,

- iš šios sumos atimama draudimo įmokų arba įnašų, anuliuotų per paskutiniuosius finansinius metus, suma bei mokesčių ir mokėjimų, susijusių su draudimo įmokomis arba įnašais, priskaičiuotais prie pirmosios sumos, bendra suma. Gautas dydis padalinamas į dvi dalis:

pirmoji dalis apima ne daugiau kaip 10 milijonų eurų, antroji – likusią sumą; nuo šių dalių apskaičiuojama atitinkamai 18 % ir 16 % ir gauti dydžiai sudedami.

Skaičiavimo rezultatas gaunamas padauginant taip apskaičiuotą sumą iš paskutiniųjų finansinių metų santykio tarp tų išmokų, kurias draudimo įmonė turės sumokėti, atėmus pervedimus už perdraudimą, sumos ir bendros išmokų sumos; šis santykis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 50 %.

Kalbant apie draudikų asociaciją, vadinamą Lloyd's, mokumo atsarga apskaičiuojama pagal grynąsias draudimo įmokas, padaugintas iš vienodo tarifinio procento, kurį kiekvienais metais nustato valstybės narės, kurioje yra pagrindinė buveinė, kompetentinga institucija. Šis vienodas draudimo įmokų tarifinis procentas apskaičiuojamas pagal naujausius statistinius duomenis apie sumokėtus komisinius. Visi duomenys kartu su atitinkamais apskaičiavimais siunčiami šalių, kurių teritorijoje yra įsikūrusi Lloyd's, kompetentingoms institucijoms;

c) šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto nuolatinio sveikatos draudimo atveju ir kapitalo išpirkimo operacijų, nurodytų 2 straipsnio 2 dalies b punkte, atveju ji lygi 4 % matematinio atidėjimo, apskaičiuoto laikantis šio skirsnio a punkte nurodytų pirmojo rezultato skaičiavimo sąlygų;

d) šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoms tontinoms ji lygi 1 % jų turto;

e) šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytam draudimui, susijusiam su investiciniais fondais, ir 2 straipsnio 2 dalies c, d ir e punktuose nurodytoms operacijoms ji lygi tokių dydžių sumai:

- jeigu draudimo įmonė prisiima investavimo rizikos, 4 % matematinių atidėjimų, apskaičiuotų laikantis šio skirsnio a punkto nurodytų pirmojo rezultato skaičiavimo sąlygų, ir 1 % taip pat apskaičiuotų atidėjimų, jeigu draudimo įmonė neprisiima investavimo rizikos, tačiau tik tada, kai sutarties trukmė yra ilgesnė kaip penkeri metai, o dalis, skirta padengti sutartyje nurodytas valdymo išlaidas, yra nustatyta ilgesniam kaip penkeri metai laikotarpiui, ir

- jeigu draudimo įmonė prisiima riziką mirties atveju, 0,3 % rizikos kapitalo, apskaičiuoto laikantis šio skirsnio pirmosios pastraipos a punkto nurodytų antrojo rezultato skaičiavimo sąlygų.

C. Garantinis fondas

1. Vienas trečdalis būtinosios mokumo atsargos, nurodytos B skirsnyje, sudaro garantinį fondą. Pagal šio skirsnio 2 dalį ne mažiau kaip 50 % šio fondo sudaro A skirsnio 1 ir 2 dalyse išvardyti elementai.

2.

a) garantinis fondas turi būti ne mažesnis, kaip 800000 eurų;

b) bet kuri valstybė narė gali leisti minimalų garantinį fondą savidraudos draugijoms ir savidraudos tipo draugijoms bei tontinoms sumažinti iki 600000 eurų;

c) šios direktyvos 3 straipsnio 6 dalies antrosios įtraukos antrajame sakinyje nurodytoms savidraudos draugijoms, kai tik joms pradedama taikyti ši direktyva, ir tontinoms bet kuri valstybė narė gali leisti nustatyti 100000 eurų minimalų garantinį fondą, kuris palaipsniui turi būti didinamas iki šio skirsnio b punkte nustatytos sumos, padidinant jį 100000 eurų kiekvieną kartą, kai įnašai padidėja 500000 eurų;

d) šio skirsnio a, b ir c punktuose nurodytą minimalų garantinį fondą turi sudaryti A skirsnio 1 ir 2 dalyse išvardyti elementai.

3. Savidraudos draugijos, pageidaujančios išplėsti savo veiklą taip, kaip tai apibrėžta šios direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje arba 40 straipsnyje, gali tai padaryti tik tada, kai jos atitinka šio skirsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus.

⎢ 2005/68/EB (pritaikytas)

I III PRIEDAS

√ TEISINIS DRAUDIMO ĮMONIŲ STATUSAS ∏

⎢92/49/EEB 6 straipsnis (pritaikytas)

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena √ A. Ne gyvybės ∏ draudimo įmonėių, pateikusi prašymą išduoti leidimą √ teisinio statuso rūšys ∏ :

a) būtų vienos iš šių įmonių rūšių:

(1) Belgijos Karalystėje: „société anonyme —naamloze vennootschap“ — , „société en commandite par actions —commanditaire vennootschap op aandelen“ — „association d'assurance mutuelle —onderlinge verzekeringsvereniging“ — „société coopérative —coöperatieve vennootschap“;

⎢ 2006/101/EB 1 straipsnis ir priedo 1 dalis

(2) Bulgarijos Respublikoje: „акционерно дружество“;

⎢ 20 straipsnis ir II priedas, p.335

(3) Čekijos Respublikoje: „akciová společnost“, „družstvo“;

⎢ 92/49/EEB 6 straipsnis

(4) Danijos Karalystėje: „aktieselskaber“, „gensidige selskaber“;

(5) Vokietijos Federacinėje Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“, „Öffentlich-rechtliches Wettbewerbsversicherungsunternehmen“;

⎢ 20 straipsnis ir II priedas, p.335

(6) Estijos Respublikoje: „aktsiaselts“ ;

⎢ 92/49/EEB 6 straipsnis

(7) Airijos Respublikoje: „incorporated companies limited by shares or by guarantee or unlimited“;

(8) Graikijos Respublikoje: „ανώνυμη εταιρία“, „αλληλασφαλιστικός συνεταιρισμός“;

(9) Ispanijos Karalystėje: „sociedad anónima“, „sociedad mutua“, „sociedad cooperativa“;

(10) Prancūzijos Respublikoje: „société anonime“, „société d'assurance mutuelle“, „institution de prévoyance régie par le code de la sécurité sociale“, „institution de prévoyance régie par le code rural“ ir „mutuelles régies par le code de la mutualité“;

(11) Italijos Respublikoje: „società per azioni“, „società cooperativa“, „mutua di assicurazione“;

⎢ 20 straipsnis ir II priedas, p.335 (pritaikytas)

(12) Kipro Respublikoje: „ Εταιρεία περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή εταιρεία περιορισμένης ευθύνης χωρίς μετοχικό κεφάλαιο“;

(13) Latvijos Respublikoje: „ apdrošināšanas akciju sabiedrība“, „savstarpējās apdrošināšanas kooperatīvā biedrība“ ;

(14) Lietuvos Respublikoje: „akcinė s bendrovė s “, „uždarosios √ uždaroji ∏ akcinė s bendrovė s “;

⎢ 92/49/EEB 6 straipsnis

(15) Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje: „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „association d'assurances mutuelles“, „société coopérative“;

⎢ 20 straipsnis ir II priedas, p.335

ð naujas

(16) Vengrijos Respublikoje: „biztosító részvénytársaság“, „biztosító szövetkezet“, „biztosító egyesület“, „külföldi székhelyű biztosító magyarországi fióktelepe“;

(17) Maltos Respublikoje: „kumpanija pubblika“, „kumpanija privata“, „fergħa“, „Korp ta' l- Assikurazzjoni Rikonnoxxut“ ð „limited liability company/ kumpannija b` responsabbilta` limitata“ ï;

⎢ 92/49/EEB 6 straipsnis

(18) Nyderlandų Karalystėje: „naamloze vennootschap“, „onderlinge waarborgmaatschappij“ ;

⎢ Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 29 straipsnis ir I priedas, p.197

(19) Austrijos Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“;

⎢ Art. 20 straipsnis ir II priedas, p.335

(20) Lenkijos Respublikoje: „spółka akcyjna“, „towarzystwo ubezpieczeń wzajemnych“ ;

⎢ 92/49/EEB 6 straipsnis

(21) Portugalijos Respublikoje: „sociedade anónima“, „mútua de seguros“;

⎢ 2006/101/EB 1 straipsnis ir priedo 1 dalis

(22) Rumunijos Respublikoje: „societăţi pe acţiuni“, „societăţi mutuale“;

⎢ 20 straipsnis ir II priedas, p.335

(23) Slovėnijos Respublikoje: „delniška družba“, „družba za vzajemno zavarovanje“;

(24) Slovakijos Respublikoje: „akciová spoločnost“ ;

⎢ Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 29 straipsnis ir I priedas, p.197

(25) Suomijos Respublikoje: „keskinäinen vakuutusyhtiö —ömsesidigt försäkringsbolag“ — „vakuutusosakeyhtiö —försäkringsaktiebolag“ — , „vakuutusyhdistys —försäkringsförening“;

(26) Švedijos Karalystėje: „försäkringsaktiebolag“, „ömsediga försäkringsbolag“, „understödsföreningar“;

⎢ 92/49/EEB 6 straipsnis

(27) Jungtinėje Karalystėje: „incorporated companies limited by shares of by guarantee or unlimited“, „societies registered under the Industrial and Provident Societies Acts“, „societies registered under the Friendly Societies Acts“, „the association of underwriters known as Lloyd's“.

⎢ 92/49/EEB 6 straipsnis (pritaikytas)

(28) Draudimo įmonė taip pat gali būti √ bet kokiu atveju be punktuose nuo 1 iki 27 išvardytų statusų kaip alternatyvą gali pasirinkti ∏ Europos bendrovėsįmonė (SE) √ teisinį statusą, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2175/2001[88] ∏ kai ši įmonių rūšis bus nustatyta.

⎢ 2002/83/EB 6 straipsnis (pritaikytas)

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena leidimo prašanti draudimo įmonė:

B. a) turėtų vieną iš šių teisinių statusų √ Gyvybės draudimo įmonių teisinio statuso rūšys ∏ :

(1) Belgijos Karalystėje: „société anonyme/naaloze vennootschap“, „société en commandite par actions/commanditaire vennootschap op aandelen“, „association d'assurance mutuelle/onderlinge verzekeringsvereniging“, „société coopérative/coöperatieve vennootschap“;

⎢ 2006/101/EB 1 straipsnis ir priedo 3 dalis

(2) Bulgarijos Respublikoje: „акционерно дружество“, „взаимозастрахователна кооперация“;

⎢ 2004/66/EB 1 straipsnis ir priedas

(3) Čekijos Respublikoje: „akciová společnost“, „družstvo“;

⎢ 2002/83/EB

(4) Danijos Karalystėje: „aktieselskaber“, „gensidige selskaber“, „pensionskasser omfattet af lov om forsikringsvirksomhed (tværgående pensionskasser)“;

(5) Vokietijos Federacinėje Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“, „öffentlich-rechtliches Wettbewerbsversicherungsunternehmen“;

⎢ 2004/66/EB 1 straipsnis ir priedas

(6) Estijos Respublikoje: „aktsiaselts“;

⎢ 2002/83/EB

(7) Airijos Respublikoje: „incorporated companies limited by shares or by guarantee or unlimited“, „societies registered under the Industrial and Provident Societies Acts“ ir „societies registered under the Friendly Societies Acts“;

(8) Graikijos Respublikoje: „ανώνυμη εταιρία“;

(9) Ispanijos Karalystėje: „sociedad anónima“, „sociedad mutua“, „sociedad cooperativa“;

(10) Prancūzijos Respublikoje: „société anonyme“, „société d'assurance mutuelle“, „institution de prévoyance régie par le code de la sécurité sociale“, „institution de prévoyance régie par le code rural“ ir „mutuelles régies par le code de la mutualité“;

(11) Italijos Respublikoje: „societá per azioni“, „societá cooperativa“, „mutua di assicurazione“;

ê 2004/66/EB 1 straipsnis ir priedas (pritaikytas)

(12) Kipro Respublikoje: „Εταιρεία περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή εταιρεία περιορισμένης ευθύνης με εγγύηση“;

(13) Latvijos Respublikoje: „apdrošināšanas akciju sabiedrība“, „savstarpējās apdrošināšanas kooperatīvā biedrība“;

(14) Lietuvos Respublikoje: „akcinės bendrovės“, „uždarosios Ö uždaroji Õ akcinės bendrovės“;

⎢ 2002/83/EB

(15) Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje: „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „association d'assurances mutuelles“, „société coopérative“;

⎢ 2004/66/EB 1 straipsnis ir priedas

ð naujas

(16) Vengrijos Respublikoje: „biztosító részvénytársaság“, „biztosító szövetkezet“, „biztosító egyesület“, „külföldi székhelyű biztosító magyarországi fióktelepe“;

(17) Maltos Respublikoje: „kumpanija pubblika“, „kumpanija privata“, „fergħa“, „Korp ta' l- Assikurazzjoni Rikonnoxxut“ ð „limited liability company/ kumpannija b` responsabbilta` limitata“ï;

⎢ 2002/83/EB

(18) Nyderlandų Karalystėje: „naamloze vennootschap“, „onderlinge waarborg-maatschappij“;

⎢ 2002/83/EB

(19) Austrijos Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“;

⎢ 2004/66/EB 1 straipsnis ir priedas

(20) Lenkijos Respublikoje: „spółka akcyjna“, „towarzystwo ubezpieczeń wzajemnych“;

⎢ 2002/83/EB

(21) Portugalijos Respublikoje: „sociedade anónima“, „mútua de seguros“;

⎢ 2006/101/EB 1 straipsnis ir priedo 3 dalis

(22) Rumunijoje: „societăţi pe acţiuni“, „societăţi mutuale“;

⎢ 2004/66/EB 1 straipsnis ir priedas

(23) Slovėnijos Respublikoje: „delniška družba“, „družba za vzajemno zavarovanje“;

(24) Slovakijos Respublikoje: „akciová spoločnost“;

⎢ 2002/83/EB (pritaikytas)

(25) Suomijos Respublikoje: „keskinäinen vakuutusyhtiö/ömsesidigt försäkringsbolag“, „vakuutusosakeyhtiö/försäkringsaktiebolag“, „vakuutusyhdistys/försäkringsförening“;

(26) Švedijos Karalystėje: „försäkringsaktiebolag“, „ömsediga försäkringsbolag“, „understödsföreningar“;

(27) Jungtinėje Karalystėje: „incorporated companies limited by shares or by guarantee or unlimited“, „societies registered under the Industrial and Provident Societies acts“, „societies registered or incorporated under the Friendly Societies Acts“, „the association of underwriters known as Lloyd's“.

(28) Draudimo įmonė taip pat gali turėti √ bet kokiu atveju be punktuose nuo 1 iki 27 išvardytų statusų kaip alternatyvą gali pasirinkti ∏ Europos bendrovėsįmonė (SE) statusą, √ kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2175/2001 ∏ kai tik toks statusas bus įkurtas.

⎢ 2005/68/EB

I PRIEDAS

C. Perdraudimo įmonių teisinis statusas:

(1) Belgijos Karalystėje: „société anonyme/naamloze vennootschap“, „société en commandite par actions/commanditaire vennootschap op aandelen“, „association d'assurance mutuelle/onderlinge verzekeringsvereniging“, „société coopérative/coöperatieve vennootschap“;

∫ naujas

(2) Bulgarijos Respublikoje: „акционерно дружество“;

⎢ 2005/68/EB

(3) Čekijos Respublikoje: „akciová spoločnost“;

(4) Danijos Karalystėje: „aktieselskaber“, „gensidige selskaber“;

(5) Vokietijos Federacinėje Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“, „Öffentlich-rechtliches Wettbewerbsversicherungsunternehmen“;

(6) Estijos Respublikoje: „aktsiaselts“;

(7) Airijos Respublikoje: „incorporated companies limited by shares or by guarantee or unlimited“;

(8) Graikijos Respublikoje: „ανvνυμη εταιρια“, „αλληλασφλιστικοζ συνεταιρ-ισμσζ“;

(9) Ispanijos Karalystėje: „sociedad anónima“;

(10) Prancūzijos Respublikoje: „société anonyme“, „société d'assurance mutuelle“, „institution de prévoyance régie par le code de la sécurité sociale“, „institution de prévoyance régie par le code rural“ ir „mutuelles régies par le code de la mutualité“;

(11) Italijos Respublikoje: „società per azioni“;

(12) Kipro Respublikoje: „Εταιρεία Περιορισμένης Ευθύνης με μετοχές» ή «Εταιρεία Περιορισμένης Ευθύνης με εγγύηση“;

(13) Latvijos Respublikoje: „akciju sabiedrība“, „sabiedrība ar ierobežotu atbildību“;

(14) Lietuvos Respublikoje: „akcinė bendrovė“, „uždaroji akcinė bendrovė“;

(15) Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje: „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „association d'assurances mutuelles“, „société coopérative“;

(16) Vengrijos Respublikoje: „biztosító részvénytársaság“, „biztosító szövetkezet“, „harmadik országbeli biztosító magyarországi fióktelepe“;

(17) Maltos Respublikoje: „limited liability company/kumpannija tà responsabbiltà limitata“;

(18) Nyderlandų Karalystėje: „naamloze vennootschap“, „onderlinge waarborg-maatschappij“;

(19) Austrijos Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“;

(20) Lenkijos Respublikoje: „spółka akcyjna“, „towarzystwo ubezpieczeń wzajemnych“;

(21) Portugalijos Respublikoje: „sociedade anónima“, „mútua de seguros“;

∫ naujas

(22) Rumunijoje: „societate pe actiuni”;

⎢ 2005/68/EB (pritaikytas)

(23) Slovėnijos Respublikoje: „delniška družba“;

(24) Slovakijos Respublikoje: „akciová spoločnost“;

(25) Suomijos Respublikoje: „keskinäinen vakuutusyhtiö/ömsesidigt försäkringsbolag“, „vakuutusosakeyhtiö/försäkringsaktiebolag“, „vakuutusyhdistys/försäkringsförening“;

(26) Švedijos Karalystėje: „försäkringsaktiebolag“, „ömsesidigt försäkringsbolag“;

(27) Jungtinėje Karalystėje: „incorporated companies limited by shares or by guarantee or unlimited“, „societies registered under the Industrial and Provident Societies acts“, „societies registered or incorporated under the Friendly Societies Acts“, „the association of underwriters known as Lloyd's“.

Ö (28) bet kokiu atveju be punktuose nuo 1 iki 27 išvardytų statusų kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos bendrovės (SE) teisinį statusą, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2175/2001. Õ

ê 2001/17/EB

PRIEDAS

10 straipsnio 3 dalyje minimas Specialusis registras

1. KIEKVIENA DRAUDIMO įMONė SAVO PAGRINDINėJE BUVEINėJE PRIVALO TURėTI turi specialų pagal buveinės valstybės narės taisykles įstatymus apskaičiuoto ir investuoto turto, kuriuo dengiami techniniai atidėjimai, registrą.

2. Kai draudimo įmonė vykdo gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklą, ji savo pagrindinėje buveinėje privalo turėti atskirus kiekvienos draudimo šakos veiklai skirtus registrus. Tačiau kai valstybė narė draudimo įmonėms duoda leidimą drausti gyvybę ir riziką, nurodytą Direktyvos 73/239/EEB I priedo A dalies 1 ir 2 punktuose, ji gali numatyti, kad tos draudimo įmonės privalo turėti vieną visos savo veiklos registrą.

3. Bendra registruoto ir pagal buveinės valstybėje narėje taikytinas taisykles įvertinto turto vertė niekada neturi būti nėra mažesnė už techninių atidėjimų vertę.

4. Kai registre užregistruotam turtui taikoma kreditoriaus ar trečiosios šalies teisė in rem, dėl kurios dalis to turto vertės negali būti naudojama įsipareigojimams padengti, šis faktas yra užregistruojamas registre, o suma, kuria negalima dengti įsipareigojimo, neįtraukiama į 3 punkte minėtą bendrą vertę.

5. Kai turtui, naudojamam techniniams atidėjimams dengti, taikoma kreditoriaus ar trečiosios šalies teisė in rem, neatitinkanti 4 punkte nurodytų sąlygų, arba kai kreditoriaus ar trečiosios šalies nuosavybės teisė į tokį turtą yra neliečiama arba kai kreditorius turi teisę reikalauti, kad jo reikalavimas būtų kompensuojamas įskaitant draudimo įmonės reikalavimus, tokį turtą, draudimo įmonės likvidavimui taikant 10 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą būdą, nustato buveinės valstybės narės teisės aktai, išskyrus atvejus, kai tokiam turtui taikomi 20, 21 ar 22 straipsniai.

6. Turto, įrašyto į registrą pagal 1–5 punktus dalis, sudėtis, esanti tuo metu, kai pradedama likvidavimo procedūra, vėliau neturi būti keičiama, o registruose be kompetentingos institucijos leidimo neturi būti daromi jokie pataisymai, išskyrus grynai raštvedybos klaidas.

7. Nepaisant 6 punkto, likvidatorius privalo prie to turto pridėti už jį gautas pajamas ir grynąsias įmokas, gautas vykdant atitinkamos draudimo grupės veiklą nuo likvidavimo procedūros pradžios iki draudimo išmokų mokėjimo arba iki portfelio perdavimo.

8. Jei turto realizavimo įplaukos yra mažesnės už jo apskaičiuotą registre vertę, likvidatoriai privalo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateisinti šį faktą.

9. Valstybių narių priežiūros institucijos privalo imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad draudimo įmonės taikytų visas šio priedo nuostatas.

ê 2005/68/EB 59 straipsnio 9 dalis ir II priedas

I PRIEDAS

DRAUDIMO ĮMONIŲ IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ KOREGUOTO MOKUMO APSKAIČIAVIMAS PAGAL IV ANTRAŠTINĘ DALĮ

1. APSKAIČIAVIMO METODO PASIRINKIMAS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

A. Valstybės narės nustato, kad 2 straipsnio 1 dalyje minimas draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių koreguotas mokumas apskaičiuojamas vienu iš 3 punkte aprašytų metodų. Tačiau valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingos institucijos leistų ar įsakytų taikyti ne valstybės narės pasirinktą metodą, o kitą metodą, aprašytą 3 punkte.

B. Proporcingumas

Apskaičiuojant draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės koreguotą mokumą, atsižvelgiama į proporcinę dalį, kurią dalyvaujančioji įmonė turi susijusiose įmonėse.

„Proporcinė dalis“ – tai arba dalyvaujančiosios įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai turimo pasirašytojo kapitalo dalis, kai taikomas 1 arba 2 metodas, aprašytas 3 punkte, arba procentai, taikomi nustatant konsoliduotas ataskaitas, kai taikomas 3 metodas, aprašytas 3 punkte.

Tačiau nepaisant to, kuris metodas būtų taikomas, kai susijusi įmonė yra dukterinė ir turi mokumo deficitą, būtina atsižvelgti į visą dukterinės įmonės mokumo deficitą.

Tačiau jei, kompetentingų institucijų manymu, patronuojanti įmonė, kuriai priklauso kapitalo dalis, griežtai ir nedviprasmiškai atsako tik ta kapitalo dalimi, kompetentingos institucijos gali leisti atsižvelgti į dukterinės įmonės mokumo deficitą proporcingumo pagrindu.

Jei kai kurių įmonių draudimo ar perdraudimo grupėje esančių įmonių nesieja kapitalo ryšiai, kompetentingos institucijos nustato, į kokią proporcinę dalį bus atsižvelgiama.

C.Mokumo atsargos elementų dvigubo užskaitymo panaikinimas

C.1.Bendrieji mokumo atsargos elementų traktavimo principai

Nepaisant to, kuris metodas būtų taikomas draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės koreguotam mokumui apskaičiuoti, būtina vengti, kad du kartus nebūtų užskaitomi įvairių draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių mokumo atsargai taikytini elementai.

Dėl to apskaičiuojant draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės koreguotą mokumą, kai 3 punkte aprašyti metodai to nenumato, būtina panaikinti šias sumas:

- tos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės bet kokio turto vertę, kuria finansuojami vienos iš jos susijusių draudimo įmonių ar susijusių perdraudimo įmonių mokumo atsargai taikytini elementai,

- su ta draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės bet kokio turto vertę, kuria finansuojami tos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės mokumo atsargai taikytini elementai,

- su ta draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės bet kokio turto vertę, kuria finansuojami bet kurios kitos su ta draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės mokumo atsargai taikytini elementai.

C.2.Tam tikrų elementų traktavimas

Nepažeidžiant C.1 skirsnio nuostatų:

- su draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusios gyvybės draudimo įmonės ar susijusios gyvybės perdraudimo įmonės, kurios koreguotas mokumas yra apskaičiuojamas, pelno rezervai ir būsimasis pelnas, ir

- su draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės, kurios koreguotas mokumas yra apskaičiuojamas, pasirašytas, bet neįmokėtas kapitalas,

apskaičiuojant gali būti užskaitomi tik tiek, kiek yra svarbūs tos susijusios įmonės mokumo atsargos reikalavimams patenkinti. Tačiau bet kuris pasirašytas, bet neįmokėtas kapitalas, sudarantis dalyvaujančiosios įmonės potencialų įsipareigojimą, visiškai neturi būti užskaitomas.

Dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar dalyvaujančios perdraudimo įmonės pasirašytas, bet neįmokėtas kapitalas, sudarantis potencialų susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės įsipareigojimą, apskaičiuojant taip pat neužskaitomas.

Susijusios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės bet kuris pasirašytas, bet neįmokėtas kapitalas, sudarantis su ta pačia dalyvaujančiąja draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusios kitos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės potencialų įsipareigojimą, į apskaičiavimą neįtraukiamas.

C.3.Perkeliamumas

Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad tam tikri elementai, taikytini susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės, išskyrus minėtąsias C.2 skirsnyje, mokumo atsargai, negali būti veiksmingai panaudoti dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar dalyvaujančios perdraudimo įmonės, kurios koreguotas mokumas yra apskaičiuojamas, būtinai mokumo atsargai padengti, tuos elementus galima įtraukti į apskaičiavimą tik tuo atveju, jei juos leidžiama panaudoti susijusios įmonės mokumo atsargos reikalavimams patenkinti.

C.4. Elementų, minimų C.2 ir C.3, suma negali būti didesnė už susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės mokumo atsargos reikalavimą.

D.Grupės viduje sukurto kapitalo neužskaitymas

Apskaičiuojant koreguotą mokumą, neatsižvelgiama į jokius mokumo atsargai taikytinus elementus, kurie susidaro, kai abipusiškai vyksta finansavimas tarp draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir:

- susijusios įmonės,

- dalyvaujančiosios įmonės,

- kitos su bet kuria iš jos dalyvaujančiųjų įmonių susijusios įmonės.

Be to, neatsižvelgiama į jokį elementą, taikytiną su draudimo įmone ar perdraudimo įmone, kurios koreguotas mokumas yra apskaičiuojamas, susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės mokumo atsargai, kai tas elementas susidaro iš abipusio finansavimo su bet kuria kita su ta draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusia įmone.

Abipusis finansavimas vyksta ypač tuomet, kai draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė arba bet kuri su ja susijusi įmonė turi akcijų kitoje įmonėje, kuriai tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso elementas, taikytinas pirmosios įmonės mokumo atsargai, arba duoda jai paskolą.

E. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad koreguotas mokumas būtų apskaičiuojamas tokiu dažnumu, koks yra nurodytas Direktyvose 73/239/EEB, 91/674/EEB, 2002/83/EB ir 2005/68/EB draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių mokumo atsargai apskaičiuoti. Turto ir įsipareigojimų vertė nustatoma pagal atitinkamas Direktyvų 73/239/EEB, 91/674/EEB, 2002/83/EB ir 2005/68/EB nuostatas.

2. APSKAIČIAVIMO METODŲ TAIKYMAS

2.1.Susijusios draudimo įmonės ir susijusios perdraudimo įmonės

Koreguotas mokumas apskaičiuojamas pagal bendruosius principus ir metodus, nustatytus šiame priede.

Taikant bet kurį metodą, kai draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė turi daugiau nei vieną susijusią draudimo įmonę ar susijusią perdraudimo įmonę, koreguotas mokumas apskaičiuojamas integruojant kiekvieną iš tokių susijusių draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių.

Esant kelių pakopų dalyvavimui (pavyzdžiui, kai draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė yra dalyvaujančioji įmonė kitoje draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, o ši taip pat yra dalyvaujančioji įmonė draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje), koreguotas mokumas apskaičiuojamas kiekvienos dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, turinčios bent vieną susijusią draudimo įmonę ar bent vieną susijusią perdraudimo įmonę, lygiu.

Valstybės narės gali atsisakyti skaičiuoti draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės koreguotą mokumą:

- jei draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė yra kitos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, turinčios leidimą toje pačioje valstybėje narėje, susijusi įmonė, ir apskaičiuojant dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar dalyvaujančios perdraudimo įmonės koreguotą mokumą atsižvelgiama ir į tą susijusią įmonę arba

- jei draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, kurios registruota buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje kaip ir draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, susijusi įmonė, ir apskaičiuojant atsižvelgiama į draudimo kontroliuojančiąją bendrovę, ir į susijusią draudimo įmonę ar susijusią perdraudimo įmonę.

Valstybės narės taip pat gali atsisakyti skaičiuoti draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės koreguotą mokumą, jei ji yra kitos draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, turinčios registruotą buveinę kitoje valstybėje narėje, susijusi draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė ir, jei atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos susitarė pavesti papildomos priežiūros vykdymą tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Kiekvienu atveju toks atsisakymas galimas tik tuomet, kai kompetentingos institucijos įsitikina, jog į apskaičiavimus įtrauktų draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių mokumo atsargos elementai yra tinkamai paskirstyti tarp tų įmonių.

Valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai susijusi draudimo įmonė ar susijusi perdraudimo įmonė turi registruotą buveinę kitoje valstybėje narėje, o ne tos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kurios koreguotas mokumas yra apskaičiuojamas, valstybėje narėje, apskaičiuojant turi būti atsižvelgiama į susijusios įmonės mokumo padėtį, kaip ją vertina tos kitos valstybės narės kompetentingos institucijos.

2.2.Tarpininkės draudimo kontroliuojančios bendrovės

Apskaičiuojant koreguotą mokumą draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kuri per draudimo kontroliuojančiąją bendrovę turi dalyvavimo teises susijusioje draudimo įmonėje, susijusioje perdraudimo įmonėje, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonėje arba Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonėje, atsižvelgiama į tarpininkės draudimo kontroliuojančiosios bendrovės padėtį. Tik tokio apskaičiavimo metu, kuris atliekamas pagal šiame priede aprašytus bendruosius principus ir metodus, ši draudimo kontroliuojanti bendrovė prilyginama draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei, kuriai taikomas nulinio mokumo reikalavimas ir tos pačios sąlygos, kurios nustatytos mokumo atsargos elementams Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnyje, Direktyvos 2002/83/EB 27 straipsnyje ar Direktyvos 2005/68/EB 36 straipsnyje.

2.3.Susijusios Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ir susijusios Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės

Apskaičiuojant koreguotą mokumą draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kuri yra dalyvaujančioji įmonė Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonėje ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonėje, tik šio apskaičiavimo metu ji prilyginama susijusiai draudimo įmonei ar susijusiai perdraudimo įmonei ir taikomi šiame priede aprašyti bendrieji principai ir metodai.

Tačiau, kai Bendrijai nepriklausanti šalis, kurioje yra tos įmonės registruota buveinė, reikalauja leidimo ir taiko tokius mokumo reikalavimus, kurie prilygsta bent reikalavimams, nustatytiems Direktyvose 73/239/EEB, 2002/83/EB ar 2005/68/EB, atsižvelgdamos į tų reikalavimų draudiminės apsaugos elementus, valstybės narės gali numatyti, kad apskaičiuojant reikia atsižvelgti į tos įmonės mokumo reikalavimus ir elementus tiems reikalavimams vykdyti, kurie nustatyti toje Bendrijai nepriklausančioje šalyje.

2.4.Susijusios kredito įstaigos, investicinės įmonės ir finansų įstaigos

Apskaičiuojant koreguotą draudimo įmonės arba perdraudimo įmonės, kuri yra kredito įstaigos, investicinės įmonės ar finansų įstaigos dalyvaujančioji įmonė mokumą, mutatis mutandis taikomos Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnyje, Direktyvos 2002/83/EB 27 straipsnyje ir Direktyvos 2005/68/EB 36 straipsnyje nustatytos tokių dalyvavimo teisių atėmimo taisyklės, taip pat ir nuostatos dėl valstybių narių įgaliojimų tam tikromis sąlygomis leisti taikyti alternatyvius metodus bei leisti neatimti tokių dalyvavimo teisių.

2.5.Reikiamos informacijos nebuvimas

Kai apie susijusią įmonę, turinčią registruotą buveinę valstybėje narėje ar Bendrijai nepriklausančioje šalyje, kompetentingos institucijos dėl kokios nors priežasties neturi informacijos, būtinos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės koreguotam mokumui apskaičiuoti, iš elementų, taikytinų koreguoto mokumo atsargai, būtina atimti tos įmonės buhalterinę vertę dalyvaujančiojoje draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje. Tokiu atveju nerealizuoto pelno, susijusio su tokiu dalyvavimu, negalima užskaityti kaip koreguoto mokumo atsargai taikytino elemento.

3. APSKAIČIAVIMO METODAI

1 metodas: Atimties ir sudėties metodas

Dalyvaujančios draudimo įmonės ar dalyvaujančios perdraudimo įmonės koreguotas mokumas – tai skirtumas tarp:

i) sumos:

a) elementų, taikytinų dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar dalyvaujančiosios perdraudimo įmonės mokumo atsargai, ir

b) proporcingos dalies, kurią dalyvaujančioji draudimo įmonė ar dalyvaujančioji perdraudimo įmonė turi elementuose, taikytinuose susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės mokumo atsargai,

ir

ii) sumos:

a) susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės buhalterinės vertės dalyvaujančiojoje draudimo įmonėje ar dalyvaujančioje perdraudimo įmonėje ir

b) dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar dalyvaujančios perdraudimo įmonės mokumo reikalavimų, ir

c) susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės mokumo reikalavimų proporcingos dalies.

Kai dalyvavimas susijusioje draudimo įmonėje ar susijusioje perdraudimo įmonėje, visas ar iš dalies, susideda iš netiesioginės nuosavybės, tuomet į ii punkto a papunktį įeina tokios netiesioginės nuosavybės vertė, atsižvelgiant į atitinkamas iš to kylančias turtines teises, o į i punkto b papunktį ir ii punkto c papunktį įeina elementų, taikytinų susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės mokumo atsargai, ir susijusios draudimo įmonės mokumo reikalavimų atitinkamos proporcingos dalys.

2 metodas: Reikalavimo atimties metodas

Dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar dalyvaujančios perdraudimo įmonės koreguotas mokumas – tai skirtumas tarp:

i) elementų, taikytinų dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar dalyvaujančiosios perdraudimo įmonės mokumo atsargai, sumos

ir

ii) sumos:

a) dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar dalyvaujančiosios perdraudimo įmonės mokumo reikalavimų ir

b) susijusios draudimo įmonės ar susijusios perdraudimo įmonės mokumo reikalavimų proporcingos dalies.

Vertinant mokumo atsargai taikytinus elementus, dalyvavimas pagal šią direktyvą vertinamas nuosavo turto metodu laikantis galimybės, išdėstytos Direktyvos 78/660/EEB 59 straipsnio 2 dalies b punkte.

3 metodas: Konsolidavimu paremtas apskaitos metodas

Dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar dalyvaujančiosios perdraudimo įmonės koreguotas mokumas apskaičiuojamas remiantis konsoliduotomis sąskaitomis. Dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar dalyvaujančiosios perdraudimo įmonės koreguotas mokumas – tai skirtumas tarp mokumo atsargai taikytinų elementų, apskaičiuotų remiantis konsoliduotais duomenimis, ir:

a) dalyvaujančiosios draudimo įmonės ar dalyvaujančiosios perdraudimo įmonės mokumo reikalavimų ir susijusių draudimo įmonių ar susijusių perdraudimo įmonių mokumo reikalavimų atitinkamų dalių, paremtų procentais, kurie taikomi konsoliduotose sąskaitose, sumos

b) arba mokumo reikalavimų, apskaičiuotų remiantis konsoliduotais duomenimis.

Apskaičiuojant elementus, taikytinus mokumo atsargai, ir mokumo reikalavimus, remiantis konsoliduotais duomenimis, taikomos Direktyvų 73/239/EEB, 91/674/EEB, 2002/83/EB ir 2005/68/EB nuostatos.

II PRIEDAS

DRAUDIMO ĮMONIŲ IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ, KURIOS YRA DRAUDIMO KONTROLIUOJANČIOSIOS BENDROVĖS, BENDRIJAI NEPRIKLAUSANČIOS ŠALIES DRAUDIMO ĮMONĖS AR BENDRIJAI NEPRIKLAUSANČIOS ŠALIES PERDRAUDIMO ĮMONĖS DUKTERINĖS ĮMONĖS, PAPILDOMA PRIEŽIŪRA

1. Kai yra dvi ar daugiau 2 straipsnio 2 dalyje minėtų draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių, kurios yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės dukterinės įmonės ir yra įsteigtos skirtingose valstybėse narėse, kompetentingos institucijos užtikrina, kad šiame priede aprašytas metodas būtų taikomas nuosekliai.

Kompetentingos institucijos vykdo papildomą priežiūrą taip dažnai, kaip nustatyta Direktyvose 73/239/EEB, 91/674/EEB, 2002/83/EB ir 2005/68/EB dėl draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių mokumo atsargos apskaičiavimo.

2. Valstybės narės draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei gali netaikyti šiame priede numatyto apskaičiavimo:

- jei draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė yra kitos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės susijusi įmonė ir jei į ją atsižvelgiama darant tos kitos įmonės apskaičiavimus, kaip numatyta šiame priede,

- jei ta draudimo įmonė ar perdraudimo įmone ir viena ar daugiau kitų draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą toje pačioje valstybėje narėje, turi tą pačią pirminę draudimo kontroliuojančiąją bendrovę, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonę ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonę, ir į tą draudimo įmonę ar perdraudimo įmonę atsižvelgiama atliekant šiame priede numatytus vienos iš tokių kitų įmonių apskaičiavimus,

- jei ta draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė ir viena ar daugiau kitų draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą toje pačioje valstybėje narėje, turi tą pačią pirminę draudimo kontroliuojančią ją bendrovę, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonę ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonę ir jei yra sudarytas pagal 4 straipsnio 2 dalį susitarimas, leidžiantis kitos valstybės narės priežiūros institucijai vykdyti papildomą priežiūrą.

Jeigu yra pakopinis dalyvavimas (pavyzdžiui, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, kuri pati nuosavybės teise priklauso kitai draudimo kontroliuojančiajai bendrovei, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei), valstybės narės gali taikyti šiame priede pateiktus apskaičiavimus tik pagrindinės draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kuri yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė, lygiu.

3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad apskaičiavimai, analogiški I priede aprašytiems apskaičiavimams, būtų atliekami draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės lygiu.

Apskaičiavimo analogiškumas – tai bendrųjų principų ir metodų, aprašytų I priede, taikymas draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės lygiu.

Atliekant tik tokius apskaičiavimus, patronuojanti įmonė traktuojama lyg ji būtų draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, kuriai taikoma:

- nulinis mokumo reikalavimas, kai yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė,

- mokumo reikalavimas, pagal I priedo 2.3 skirsnio principus nustatomas Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonei ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonei,

ir tie patys reikalavimai dėl mokumo atsargai taikytinų elementų, kokie nustatyti Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnyje, Direktyvos 2002/83/EB 27 straipsnyje ir Direktyvos 2005/68/EB 36 straipsnyje.

4.Reikiamos informacijos nebuvimas

Kai apie susijusią įmonę, turinčią registruotą buveinę valstybėje narėje ar Bendrijai nepriklausančioje šalyje, kompetentingos institucijos dėl kokios nors priežasties neturi informacijos, būtinos šiame priede numatytiems apskaičiavimams atlikti, iš elementų, taikytinų šiame priede numatytiems apskaičiavimams, būtina atimti tos įmonės buhalterinę vertę dalyvaujančiojoje draudimo įmonėje. Tokiu atveju nerealizuoto pelno, susijusio su tokiu dalyvavimu, negalima užskaityti kaip koreguoto mokumo atsargai taikytino elemento.

∫ naujas

IV PRIEDAS

Standartinė mokumo kapitalo REIKALAVIMO (MKR) APSKAIčIAVIMO FORMULė

1. Pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Pagrindinis mokumo kapitalo reikalavimas, nurodytas 104 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuojamas pagal formulę:

[pic]

kurioje MKR i atitinka rizikos modulį i, o MKR j atitinka rizikos modulį j ir i,j reiškia, kad atskirų dėmenų suma turi apimti visas įmanomas i ir j kombinacijas. Atliekant skaičiavimus MKR i ir MKR j pakeičiami į:

- MKR ne gyvybės, kuris atitinka ne gyvybės draudimo rizikos modulį;

- MKR gyvybės, kuris atitinka gyvybės draudimo rizikos modulį;

- MKR specialusis sveikatos , kuris atitinka specialiojo sveikatos draudimo rizikos modulį;

- MKR rinkos, kuris atitinka rinkos rizikos modulį;

- MKR nevykdymo , kuris atitinka sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos modulį.

Koeficientas Corr i,j atitinka šios koreliacinės matricos i eilutės ir j stulpelio susikirtimo duomenis:

j i | Rinka | Įsipareigojimų nevykdymas | Gyvybės dr. | Specialusis sveikatos dr. | Ne gyvybės dr. |

Rinka | 1 | 0.25 | 0.25 | 0.25 | 0.25 |

Įsipareigojimų nevykdymas | 0.25 | 1 | 0.25 | 0.25 | 0.5 |

Gyvybės dr. | 0.25 | 0.25 | 1 | 0.25 | 0 |

Specialusis sveikatos dr. | 0.25 | 0.25 | 0.25 | 1 | 0 |

Ne gyvybės dr. | 0.25 | 0.5 | 0 | 0 | 1 |

2. Ne gyvybės draudimo rizikos modulio apskaičiavimas

Ne gyvybės draudimo rizikos modulis, nurodytas 105 straipsnio 2 dalyje, apskaičiuojamas pagal formulę:

[pic]

kurioje MKR i atitinka submodulį i, o MKR j atitinka submodulį j ir i,j reiškia, kad atskirų dėmenų suma turi apimti visas įmanomas i ir j kombinacijas. Atliekant skaičiavimus MKR i ir MKR j pakeičiami į:

- MKR ng dr. įmokų ir rezervo poreikio , kuris atitinka ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervo rizikos submodulį;

- MKR ng katastrofų , kuris atitinka ne gyvybės katastrofų rizikos submodulį.

3. Gyvybės draudimo rizikos modulio apskaičiavimas

Gyvybės draudimo rizikos modulis, nurodytas 105 straipsnio 3 dalyje, apskaičiuojamas pagal formulę:

[pic]

kurioje MKR i atitinka submodulį i, o MKR j atitinka submodulį j ir i,j reiškia, kad atskirų dėmenų suma turi apimti visas įmanomas i ir j kombinacijas. Atliekant skaičiavimus MKR i ir MKR j pakeičiami: į:

- MKR mirtingumo, kuris atitinka mirtingumo rizikos submodulį;

- MKR ilgaamžiškumo , kuris atitinka ilgaamžiškumo rizikos submodulį;

- MKR invalidumo, kuris atitinka invalidumo ir sergamumo rizikos submodulį;

- MKR gyvybės dr. išlaidų, kuris atitinka gyvybės draudimo išlaidų rizikos modulį;

- MKR tikslinimo, kuris atitinka tikslinimo rizikos submodulį;

- MKR galiojimo pabaigos, kuris atitinka galiojimo pabaigos rizikos submodulį;

- MKR gyvybės katastrofų, kuris atitinka gyvybės katastrofų rizikos modulį;

4. Specialaus sveikatos draudimo rizikos modulio apskaičiavimas

Specialaus sveikatos draudimo rizikos modulis, nurodytas 105 straipsnio 4 dalyje, apskaičiuojamas pagal formulę:

[pic]

kurioje MKR i atitinka submodulį i, o MKR j atitinka submodulį j ir i,j reiškia, kad atskirų dėmenų suma turi apimti visas įmanomas i ir j kombinacijas. Atliekant skaičiavimus MKR i ir MKR j pakeičiami: į:

- MKR sveikatos įmokų ir rezervo poreikis , kuris atitinka sveikatos draudimo įmokų ir rezervo poreikio rizikos submodulį;

- MKR sveikatos išlaidų draudimo , kuris atitinka sveikatos drausimo išlaidų rizikos submodulį;

- MKR epidemijų, kuris atitinka epidemijų s rizikos submodulį.

5. Rinkos rizikos modulio apskaičiavimas

Rinkos rizikos modulis, nurodytas 105 straipsnio 5 dalyje, apskaičiuojamas pagal formulę:

[pic]

kurioje MKR i atitinka submodulį i, o MKR j atitinka submodulį j ir i,j reiškia, kad atskirų dėmenų suma turi apimti visas įmanomas i ir j kombinacijas. Atliekant skaičiavimus MKR i ir MKR j pakeičiami: į:

- MKR palūkanų normos, kuris atitinka palūkanų normos rizikos submodulį;

- MKR nuosavybės vertybinių popierių, kuris atitinka nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį;

- MKR turto, kuris atitinka turto rizikos submodulį;

- MKR skirtumo rizikos, kuris atitinka skirtumo rizikos (angl. spead risk ) submodulį;

- MKR koncentracijos, kuris atitinka rinkos rizikos koncentracijos submodulį;

- MKR valiutos , kuris atitinka valiutos rizikos submodulį;

⎢ 92/49/EEB 44 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

V PRIEDAS

√ NE GYVYBėS DRAUDIMO GRUPėS, SKIRTOS 157 STRAIPSNIUI TAIKYTI Õ

Draudimo grupės apibrėžiamos taip:

1. Nelaimingi atsitikimai ir ligos (I priedo 1 ir 2 grupės),

2. transporto priemonių draudimas (I priedo 3, 7 ir 10 grupės, o 10 grupės duomenys, išskyrus vežėjų atsakomybę, pateikiami atskirai),

3. gaisrai ir kita žala, padaryta turtui (I priedo 8 ir 9 grupės),

4. oro, jūrų ir sausumos transporto draudimas (I priedo 4, 5, 6, 7, 11 ir 12 grupės),

5. bendroji civilinė atsakomybė (I priedo 13 grupė),

6. kreditas ir laidavimas (I priedo 14 ir 15 grupės),

7. kitos grupės (I priedo 16, 17 ir 18 grupės).

ê

VI PRIEDAS

A dalis

Panaikintos direktyvos kartu su jų tolesniais pakeitimais (nurodytos 312 straipsnyje)

Tarybos direktyva 64/225/EEB OL L 56, 1964 4 4, p. 878. |

1973 m. Stojimo akto I priedo III skyriaus G poskyrio 1 punktas (OL L 236, 2003 9 23, p. 342) |

Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB (OL L 228, 1973 8 16, p. 3) |

Tarybos direktyva 76/580/EEB (OL L 189, 1976 7 13, p. 13) | tik 1 straipsnis |

Tarybos direktyva 84/641/EEB (OL L 339, 1984 12 27, p. 21) | tik 1–14 straipsniai |

Tarybos direktyva 87/343/EEB (OL L 185, 1987 7 4, p. 72) |

Tarybos direktyva 87/344/EEB (OL L 185, 1987 7 4, p. 77) | tik 9 straipsnis |

Antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB (OL L 172, 1988 7 4, p.1) | Tik 9,10 ir 11 straipsniai |

Tarybos direktyva 90/618/EEB (OL L 330, 1990 11 29, p. 44) | tik 2, 3 ir 4 straipsniai |

Tarybos direktyva 92/49/EEB (OL L 228, 1992 8 11, p. 1) | tik 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 32, 33 ir 53 straipsniai |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/26/EEB (OL L 168, 1995 7 18, p. 7) | tik 2 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka ir 3 straipsnio 1 dalis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB (OL L 181, 2000 7 20, p. 65) | tik 8 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/13/EB (OL L 77, 2002 3 20, p. 17) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1) | tik 22 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9) | tik 4 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1) | tik 57 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/101/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 238) | tik priedo I punktas |

Tarybos direktyva 73/240/EEB (OL L 228, 1973 8 16, p. 20) |

Tarybos direktyva 76/580/EEB (OL L 189, 1976 7 13, p. 13) |

Tarybos direktyva 78/473/EEB (OL L 151, 1978 6 7, p. 25) |

Tarybos direktyva 84/641/EEB (OL L 339, 1984 12 27, p. 21) |

Tarybos direktyva 87/344/EEB (OL L 185, 1987 7 4, p. 77) |

Antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB (OL L 172, 1988 7 4, p. 1) |

Tarybos direktyva 90/618/EEB (OL L 330, 1990 11 29, p. 44) | tik 5–10 straipsniai |

Tarybos direktyva 92/49/EEB (OL L 228, 1992 8 11, p. 1) | tik 12 straipsnio 1 dalis, 19, 23, 27, 30, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 42, 43, 44, 45 ir 46 straipsniai |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB (OL L 181, 2000 7 20, p. 65) | tik 9 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 14) | tik 3 straipsnis |

Tarybos direktyva 92/49/EEB (OL L 228, 1992 8 11, p. 1) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/26/EEB (OL L 168, 1995 7 18, p. 7) | tik 2 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka, 4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys bei 5 straipsnio antra įtrauka |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/64/EB (OL L 290, 2000 11 17, p. 27) | tik 2 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1) | tik 24 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9) | tik 6 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1) | tik 58 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1) | tik 1 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB (OL L 330, 1998 12 5, p. 1) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1) | tik 28 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9) | tik 7 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1) | tik 59 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/17/EB (OL L 110, 2001 4 20, p. 28) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB (OL L 345, 2002 12 19, p. 1) |

Tarybos direktyva 2004/66/EEB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35) | tik priedo II punktas |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9) | tik 8 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1) | tik 60 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/101/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 238) | tik priedo III punktas |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1) | tik 2 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1) | tik 4 straipsnis |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1) |

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas(nurodytas 312 straipsnyje)

Direktyva | Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas | Taikymo terminas |

64/225/EEB | 2002 m. lapkričio 17 d. |

73/239/EEB | 1975 m. sausio 31 d. |

73/240/EEB | 1976 m. gruodžio 31 d. |

76/580/EEB | 1976 m. gruodžio 31 d. |

78/473/EEB | 1979 m. gruodžio 3 d. | 1980 m. birželio 3 d. |

84/641/EEB | 1987 m. birželio 30 d. | 1988 m. sausio 1 d. |

87/343/EEB | 1990 m. sausio 1 d. | 1990 m. liepos 1 d. |

87/344/EEB | 1990 m. sausio1 d. | 1990 m. liepos 1 d. |

88/357/EEB | 1989 m. gruodžio 30 d. | 1990 m. birželio 30 d. |

90/618/EEB | 1992 m. gegužės 20 d. | 1992 m. lapkričio 20 d. |

92/49/EEB | 1993 m. gruodžio 31 d. | 1994 m. liepos 1 d. |

95/26/EEB | 1996 m. liepos 18 d. | 1996 m. liepos 18 d. |

98/78/EB | 2000 m. birželio 5 d. |

2000/26/EB | 2002 m. lapkričio 17 d. | 2002 m. lapkričio 17 d. |

2000/64/EB | 2002 m. lapkričio 17 d. | 2002 m. lapkričio 17 d. |

2001/17/EB | 2003 m. balandžio 20 d. |

2002/13/EB | 2003 m. rugsėjo 20 d. |

2002/83/EB | 2003 m. rugsėjo 20 d. |

2004/66/EB | 2004 m. gegužės 1 d. |

2002/87/EB | 2004 m. rugpjūčio 10 d. |

2005/1/EB | 2005 m. gegužės 13 d. |

2005/14/EB | 2005 m. gegužės 11 d. |

2005/68/EB | 2007 m. gruodžio 10 d. |

2006/101/EB | 2007 m. sausio 1 d. |

2007/44/EB | 2009 m. kovo 21 d. |

〉

VII PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva

73/239/EEB | Direktyva

78/473/EEB | Direktyva

87/344/EEB | Direktyva

88/357/EEB | Direktyva

92/49/EEB | Direktyva

98/78/EEB | Direktyva

2001/17/EB | Direktyva

2002/83/EB | Direktyva

2005/68/EB | Direktyva 2007/44/EB | Ši direktyva | |1 straipsnio 1 dalis | | | |2 straipsnis | |1 straipsnio 1 dalis |2 straipsnio pirmas sakinys |1 straipsnio 1 dalis | |1 straipsnis, 2 straipsnio 2 dalis ir 269 straipsnis | |1 straipsnio 2 dalis | | | | | | | | | |2 straipsnio 2 dalis | |1 straipsnio 3 dalis | | | | | | | | | |--- | |2 straipsnio 1 dalies a–c punktai | | | | | | | | | |--- | |2 straipsnio 1 dalies d punktas | | | | | | |3 straipsnio 4 dalis | | |3 straipsnis | |2 straipsnio 1 dalies e punktas | | | | | | | | | |--- | |2 straipsnio 2 dalies a punktas | | | | | | | | | |5 straipsnio 1 dalis | |2 straipsnio 2 dalies b punktas | | | | | | | | | |5 straipsnio 2 dalis | |2 straipsnio 2 dalies c punktas | | | | | | | | | |5 straipsnio 3 dalis | |2 straipsnio 2 dalies d punktas | | | | | | | | | |5 straipsnio 4 dalis | |2 straipsnio 3 dalies 1–4 pastraipos | | | | | | | | | |6 straipsnis | |2 straipsnio 3 dalies 5 pastraipa | | | | | | | | | |15 straipsnio 4 dalis | |3 straipsnio 1 dalies 1–2 pastraipos | | | | | | | | | |--- | |3 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa | | | | | | | | | |14 straipsnio 3 dalis | |3 straipsnio 2 dalis | | | | | | | | | |7 straipsnis | |4 straipsnio pirmas sakinys | | | | | | | | | |8 straipsnio pirmas sakinys | |4 straipsnio a punktas | | | | | | | | | |8 straipsnio 2 dalis | |4 straipsnio b punktas | | | | | | | | | |--- | |4 straipsnio c punktas | | | | | | | | | |8 straipsnio 3 dalis | |4 straipsnio d punktas | | | | | | | | | |8 straipsnio 5 dalis | |4 straipsnio e punktas | | | | | | | | | |--- | |4 straipsnio f punktas | | | | | | | | | |8 straipsnio 1 dalis | |

4 straipsnio g punktas | | | | | | | | | |8 straipsnio 4 dalis | |5 straipsnio a punktas | | | | | | | | | |--- | |5 straipsnio b punktas | | | | | | |1 straipsnio 1 dalies o punktas | | |--- | |5 straipsnio c punktas | | | | | | |1 straipsnio 1 dalies p punktas | | |132 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa | |5 straipsnio d punktas | | | | | | | | | |--- | |6 straipsnis | | | |4 straipsnis | | |4 straipsnis |3 straipsnis | |14 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a ir b punktai | |7 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 pastraipa | | | |5 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 pastraipa | | |5 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 pastraipa | | |15 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 pastraipa | |7 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos a punktas | | | |5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos a punktas | | | | | |15 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa | |7 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos b punktas | | | |5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos b punktas | | | | | |--- | |8 straipsnio 1 dalies a punktas | | | |6 straipsnio 1 dalies a punktas | | |6 straipsnio 1 dalies a punktas |I priedas | |IIIA ir B priedai | |8 straipsnio 1 dalies a punkto paskutinė pastraipa | | | | | | | | | |17 straipsnio 2 dalis | |8 straipsnio 1 dalies b punktas | | | |6 straipsnio 1 dalies b punktas | | |6 straipsnio 1 dalies b punktas |6 straipsnio a punktas | |18 straipsnio 1 dalies a punktas | |8 straipsnio 1 dalies c punktas | | | |6 straipsnio 1 dalies c punktas | | |6 straipsnio 1 dalies c punktas |6 straipsnio b punktas | |18 straipsnio 1 dalies c punktas | |8 straipsnio 1 dalies d punktas | | | |6 straipsnio 1 dalies d punktas | | |6 straipsnio 1 dalies d punktas |6 straipsnio c punktas | |18 straipsnio 1 dalies d punktas | |8 straipsnio 1 dalies e punktas | | | |6 straipsnio 1 dalies e punktas | | |6 straipsnio 1 dalies e punktas |6 straipsnio d punktas | |18 straipsnio g punktas | |8 straipsnio 1 dalies f punktas | | | | | | | | | |18 straipsnio h punktas | |8 straipsnio 1 dalies 2–4 pastraipos | | | | | | |6 straipsnio 2 dalis |7 straipsnis | |19 straipsnis | |8 straipsnio 1a dalis | | | | | | |6 straipsnio 3 dalis |8 straipsnis | |20 straipsnis | |8 straipsnio 2 dalis | | | |6 straipsnio 2 dalis | | |6 straipsnio 4 dalis | | |18 straipsnio 2 dalis | |8 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa | | | |6 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa | | |6 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa |9 straipsnio 1 dalis | |21 straipsnio 4 dalis | |8 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa | | | |6 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa ir 29 straipsnio 1 pastraipos pirmas sakinys | | |6 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa |9 straipsnio 2 dalis | |21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |8 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa | | | |6 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa ir 29 straipsnio 2 pastraipa | | | | | |21 straipsnio 2 dalis | |8 straipsnio 3 dalies 4 pastraipa | | | |6 straipsnio 3 dalies 4 pastraipa | | | | | |21 straipsnio 3 dalis | |8 straipsnio 4 dalis | | | |6 straipsnio 4 dalis | | |6 straipsnio 6 dalis |10 straipsnis | |22 straipsnis | |9 straipsnio a–d punktai | | | |7 straipsnio a–d punktai | | |7 straipsnio a–d punktai |11 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktai | |23 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktai | |9 straipsnio e ir f punktai | | | |7 straipsnio e ir f punktai | | | |11 straipsnio 2 dalies a ir b punktai | |23 straipsnio 2 dalies e punktas | |9 straipsnio g ir h punktai | | | |7 straipsnio g ir h punktai | | |7 straipsnio f ir g punktai |11 straipsnio 2 dalies c ir d punktai | |23 straipsnio 2 dalies a ir d punktai | |10 straipsnio 1 dalis | | | |32 straipsnio 1 dalis | | |40 straipsnio 1 dalis | | |143 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |10 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa | | | |32 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa | | |40 straipsnio 2 dalis | | |143 straipsnio 2 dalis | |10 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa | | | |32 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa | | | | | |143 straipsnio 3 dalis | |10 straipsnio 3 dalis | | | |32 straipsnio 3 dalis | | |40 straipsnio 3 dalis | | |144 straipsnio 1 ir 2 dalys | |10 straipsnio 4 dalis | | | |32 straipsnio 4 dalis | | |40 straipsnio 4 dalis | | |144 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa | |10 straipsnio 5 dalis | | | |32 straipsnio 5 dalis | | |40 straipsnio 5 dalis | | |144 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa | |10 straipsnio 6 dalis | | | |32 straipsnio 6 dalis | | |40 straipsnio 6 dalis | | |143 straipsnio 4 dalis | |11 straipsnis | | | |33 straipsnis | | | | | |--- | |12 straipsnis | | | |56 straipsnis | | |9 straipsnis |13 straipsnis | |25 straipsnis | |12a straipsnis | | | | | | |9a straipsnis |14 straipsnis ir 60 straipsnio 2 dalis | |26 straipsnis | |13 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 pastraipa | | | |9 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 pastraipa | | |10 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 pastraipa |15 straipsnio 1 ir 2 dalys | |29 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 pastraipa ir 3 dalis | |13 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa | | | |9 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa | | | | | |29 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa | |13 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa | | | | | | |10 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa |60 straipsnio 3 dalis | |31 straipsnio 1 dalis | |13 straipsnio 3 dalis | | | |9 straipsnio 3 dalis | | |10 straipsnio 3 dalis |15 straipsnio 4 dalis | |--- | |14 straipsnis | | | |10 straipsnis | | |11 straipsnis |16 straipsnis | |32 straipsnis | |15 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 3 dalies 2 pastraipa | | | |17 straipsnis | | |20 straipsnio 1–3 dalys ir 4 dalies 2 pastraipa |32 straipsnio 1–3 dalys | |75–85 straipsniai | |15 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa | | | | | | |20 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa |32 straipsnio 2 dalis | |132 straipsnio 2 dalis ir 171 straipsnis | |15a straipsnis | | | |18 straipsnis | | | |33 straipsnis | |--- | |16 straipsnis | | | | | | |27 straipsnis |35 ir 36 straipsniai, 60 straipsnio 8 dalis | |86 ir 99 straipsniai | |16a straipsnis | | | | | | |28 straipsnis |37–39 straipsniai, 60 straipsnio 9 dalis | |100–125 straipsniai | |17 straipsnio 1 dalis | | | | | | |29 straipsnio 1 dalis |40 straipsnio 1 dalis | |126 straipsnis ir 127 straipsnio 1 dalies a–c punktai ir 2 dalis | |17 straipsnio 2 dalis | | | | | | |29 straipsnio 2 dalis |40 straipsnio 2 dalis | |127 straipsnio 1 dalies d punktas | |17a straipsnis | | | | | | |30 straipsnis |41 straipsnis | |--- | |17b straipsnis | | | | | | |28 ir 28a straipsniai |60 straipsnio 10 dalis | |--- | |18 straipsnis | | | | | | |31 straipsnis | | |--- | |19 straipsnio 1 dalis | | | | | | |13 straipsnio 1 dalis |17 straipsnio 1 dalis | |33 straipsnio 1 dalis | |19 straipsnio 1a dalis | | | | | | | | | |33 straipsnio 2 dalis | |19 straipsnio 2 dalis | | | |11 straipsnio 2 dalis | | |13 straipsnio 2 dalis |17 straipsnio 2 dalis | |33 straipsnio 3 dalis | |19 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa ir 2 pastraipos a ir b punktai | | |10 straipsnis |11 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa ir 2 pastraipos a ir b punktai | | |13 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa ir 2 pastraipos a ir b punktai |17 straipsnio 3 dalis ir 4 dalies 1 pastraipos a ir b punktai | |34 straipsnio 1–3, 5, 6 ir 7 dalys | |19 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos c punktas | | |10 straipsnis |11 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos c punktas | | |13 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos c punktas |17 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos c punktas | |34 straipsnio 8 dalis | |19 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa | | |10 straipsnis |11 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa | | |13 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa |17 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa | |35 straipsnio 2 dalies b punktas | |20 straipsnio 1 dalis | | | | | | |37 straipsnio 1 dalis |42 straipsnio 1 dalis | |135 straipsnis | |20 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa | | | |13 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa | | |37 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa |42 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa | |--- | |2 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa | | | |13 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa | | |37 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa |42 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa | |136 straipsnio 4 dalis | |20 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa | | | |13 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa | | |37 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa |42 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa | |--- | |20 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa | | | |13 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa | | |37 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa |42 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa | |137 straipsnio 3 dalis | |20 straipsnio 4 dalis | | | |13 straipsnio 4 dalis | | | | | |--- | |20 straipsnio 5 dalis | | | |13 straipsnio 5 dalis | | |37 straipsnio 5 dalis |42 straipsnio 4 dalis | |138 straipsnis | |20a straipsnio 1 dalies 1 pastraipos pirmas sakinys | | | | | | |38 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |43 straipsnio 1 dalis | |136 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnio 2 dalis | |20a straipsnio 1 dalies 1 pastraipos antro sakinio a–d punktai | | | | | | |38 straipsnio 1 dalies antro sakinio a–d punktai |43 straipsnio 2 dalies a–d punktai | |140 straipsnio 1 dalis | |20a straipsnio 1 dalies 1 pastraipos antro sakinio e punktas | | | | | | |38 straipsnio 1 dalies antro sakinio e punktas |43 straipsnio 2 dalies e punktas | |--- | |20a straipsnio 2 dalis | | | | | | |38 straipsnio 2 dalis | | |--- | |20a straipsnio 3 dalis | | | | | | |38 straipsnio 3 dalis |43 straipsnio 4 dalis | |140 straipsnio 2 dalis | |20a straipsnio 4 dalis | | | | | | |38 straipsnio 4 dalis |43 straipsnio 5 dalis | |--- | |20a straipsnio 5 dalis | | | | | | |38 straipsnio 5 dalis |43 straipsnio 6 dalis | |140 straipsnio 3 dalis | |21 straipsnis | | |11 straipsnio 1 dalis | | | | | | |--- | |22 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a, b, d punktai | | | |14 straipsnis | | |39 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a, b, d punktai |44 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a, b, d punktai | |142 straipsnio 1 dalies a, b, d punktai | |22 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas | | | | | | |39 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas |44 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas | |142 straipsnio 1 dalies c punktas | |22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos pirmas sakinys | | | | | | |39 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos pirmas sakinys |44 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | |142 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa | |22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos antras sakinys | | | | | | |39 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos pirmas sakinys | | |142 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa | |22 straipsnio 2 dalis | | | | | | |39 straipsnio 2 dalis |44 straipsnio 2 dalis | |142 straipsnio 3 dalis | |23 straipsnio 1 dalis | | | | | | |51 straipsnio 1 dalis | | |160 straipsnio 1 dalis | |23 straipsnis 2 dalies a–f ir h punktai | | | | | | |51 straipsnio 2 dalis | | |160 straipsnis 2 dalies a–f ir h punktai | |23 straipsnio 2 dalies h punktas | | | | | | | | | |161 straipsnio 2 dalies g punktas | |24 straipsnio 1 pastraipos pirmas sakinys | | | | | | |54 straipsnio 1 pastraipos pirmas sakinys | | |163 straipsnio pirmas sakinys | |24 straipsnio 1 pastraipos antras sakinys – 3 pastraipa | | | | | | |54 straipsnio 1 pastraipos antras sakinys – 3 pastraipa | | |--- | |25 straipsnis | | | | | | |55 straipsnis | | |164 straipsnis | |26 straipsnis | | | | | | |56 straipsnis | | |165 straipsnis | |27 straipsnio 1 pastraipa | | | | | | |52 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa | | |166 straipsnio 1 pastraipa | |27 straipsnio 2 pastraipa | | | | | | | | | |166 straipsnio 2 pastraipa | |28 straipsnis | | | | | | |52 straipsnio 3 dalis | | |168 straipsnis | |28a straipsnis | | | |53 straipsnis | | |53 straipsnis | | |162 straipsnis | |29 straipsnis | | | | | | |57 straipsnis | | |169 straipsnis | |29a straipsnio 1 dalis | | | | | | |58 straipsnio 1 pastraipa | | |174 straipsnio 1–3 pastraipos | |29a straipsnio 2 dalis | | | | | | |58 straipsnio 2 pastraipa | | |--- | |29b straipsnio 1 ir 2 dalys | | | | | | |59 straipsnio 1 ir 2 dalys |52 straipsnio 1 ir 2 dalys | |175 straipsnio 1 ir 2 dalys | |29b straipsnio 3–6 dalys | | | | | | |59 straipsnio 3–6 dalys |52 straipsnio 3–4 dalys | |--- | |30 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas | | | | | | | | | |--- | |30 straipsnio 2 dalies b punktas | | | | | | | | | |306 straipsnio 1 dalis | |30 straipsnio 3 ir 4 dalys | | | | | | | | | |306 straipsnio 2 dalis | |30 straipsnio 5 dalis | | | | | | | | | |306 straipsnio 4 dalis | |31 straipsnis | | | | | | | | | |--- | |32 straipsnis | | | | | | | | | |--- | |33 straipsnis | | |28 straipsnis | | | |62 straipsnis |54 straipsnio 2 dalis | |301 straipsnio 2 ir 3 dalys | |34 straipsnis |9 straipsnis | |29 straipsnis | |11 straipsnio 5 dalis | |6 straipsnio 5 dalies 4 pastraipa | |6 straipsnis |--- | |35 straipsnis |10 straipsnis |10 straipsnis |32 straipsnis

|57 straipsnio 1 dalis |11 straipsnio 1–3 dalys |31 straipsnio 1 ir 2 dalys |69 straipsnio 1–4 dalys |64 straipsnio 1 dalis |7 straipsnio 1 dalis |310 straipsnio 1 dalis | |36 straipsnis |11 straipsnis |11 straipsnis |33 straipsnis

|57 straipsnio 2 dalis |11 straipsnio 4 dalis |31 straipsnio 3 dalis |70 straipsnis |64 straipsnio 2 dalis |7 straipsnio 2 dalis |310 straipsnio 2 dalis | |37 straipsnis | | |34 straipsnis | | | | | | |--- | |38 straipsnis |12 straipsnis |12 straipsnis

|35 straipsnis |58 straipsnis |13 straipsnis |33 straipsnis |74 straipsnis |66 straipsnis |9 straipsnis |313 straipsnis | |Priedas, A dalis | | | | | | | | | |15 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa ir I priedas | |Priedas, A, B dalys | | | | | | | | | |I priedas | |Priedas, C dalis | | | | | | | | | |16 straipsnis | |Priedas, D dalis | | | | | | | | | |--- | | |1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | | | | | | | | |188 straipsnio 1 dalis | | |1 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | | | | | | | | |188 straipsnio 2 dalis | | |1 straipsnio 2 dalis | | | | | | | | |--- | | |2 straipsnio 1 dalis | | | | | | | | |188 straipsnio 1 dalis | | |2 straipsnio 2 dalis | | | | | | | | |188 straipsnio 4 dalis | | |3 straipsnis | | | | | | | | |189 straipsnis | | |4 straipsnio 1 dalis | | | | | | | | |190 straipsnio 1–2 pastraipos | | |4 straipsnio 2 dalis | | | | | | | | |--- | | |5 straipsnis | | | | | | | | |191 straipsnis | | |6 straipsnis | | | | | | | | |193 straipsnis | | |7 straipsnis | | | | | | | | |192 straipsnis | | |8 straipsnis | | | | | | | | |194 straipsnis | | | |1 straipsnis | | | | | | | |--- | | | |2 straipsnis | | | | | | | |196 straipsnis | | | |3 straipsnio 1 dalis | | | | | | | |197 straipsnis | | | |3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos pirmas sakinys | | | | | | | |198 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | | | |3 straipsnio 2 dalies a–c punktai | | | | | | | |198 straipsnio 2–4 dalys | | | |3 straipsnio 3 dalis | | | | | | | |198 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | | | |4 straipsnis | | | | | | | |199 straipsnis | | | |5 straipsnis | | | | | | | |200 straipsnis | | | |6 straipsnis | | | | | | | |201 straipsnis | | | |7 straipsnis | | | | | | | |202 straipsnis | | | |8 straipsnis | | | | | | | |203 straipsnis | | | |9 straipsnis | | | | | | | |16 straipsnio 2 dalis | | | | |1 straipsnis | | | | | | |--- | | | | |2 straipsnio a–b ir e punktai | | | | | | |--- | | | | |2 straipsnio c punktas | | | |1 straipsnio 1 dalies c punktas |2 straipsnio 1 dalies e punktas | |--- | | | | |2 straipsnio d punktas | | | | | | |13 straipsnio 10 dalis | | | | |2 straipsnio f punktas |1 straipsnio e punktas | | |1 straipsnio 1 dalies h punktas | | |--- | | | | |3 straipsnis | | | |1 straipsnio b punkto antras sakinys | | |143 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | | | | |4 straipsnis | | | | | | |185 straipsnis | | | | |6 straipsnis | | | | | | |--- | | | | |7 straipsnio 1 dalies a–e punktai | | | | | | |--- | | | | |7 straipsnio 1 dalies f punktas |27 straipsnis | | | | | |--- | | | | |7 straipsnio 1 dalies g punktas–7 straipsnio 3 dalis | | | | | | |--- | | | | |8 straipsnio 1 ir 2 dalys | | | | | | |177 straipsnio 1 ir 2 dalys | | | | |8 straipsnio 3 dalis | | | | | | |--- | | | | |8 straipsnio 4 dalies a ir c punktai |30 straipsnio 1 dalis | | | | | |--- | | | | |8 straipsnio 4 dalies d punktas | | | | | | |177 straipsnio 3 dalis | | | | |8 straipsnio 5 dalis | | | | | | |177 straipsnio 4 ir 5 dalys | | | | |12 straipsnis | | | | | | |--- | | | | |12a 1–3 dalys | | | | | | |148 straipsnis | | | | |12a straipsnio 4 dalies 1 pastraipa | | | | | | |149 straipsnis | | | | |12a straipsnio 4 dalies 2–6 pastraipos | | | | | | |150 straipsnis | | | | |14 straipsnis |34 straipsnis | | |41 straipsnis | | |145 straipsnis | | | | |16 straipsnio 1 dalies 1–2 pastraipos |35 straipsnis | | |42 straipsnis | | |146 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys | | | | |16 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa |35 straipsnis | | | | | |146 straipsnio 2 dalis | | | | |17 straipsnis |36 straipsnis | | |43 straipsnis | | |147 straipsnis | | | | |26 straipsnis | | | | | | |--- | | | | |27 straipsnis | | | | | | |--- | | | | |31 straipsnis | | | | | | |302 straipsnis | | | | |31 straipsnis | | | |68 straipsnio 2 dalis | | |303 straipsnis | | | | |I priedas |23 straipsnis | | |II priedas | | |--- | | | | |2A priedas | | | | | | |--- | | | | |2B priedas | | | | | | |--- | | | | |5, 9, 10, 11 straipsniai | | | | | | |--- | | | | | |1 straipsnio a punktas |1 straipsnio a punktas |2 straipsnio a punktas |1 straipsnio 1 dalies a punktas | | |13 straipsnio 1 dalis | | | | | |1 straipsnio b punktas | | |1 straipsnio 1 dalies b punktas |2 straipsnio 1 dalies d punktas | |13 straipsnio 9 dalis | | | | | |1 straipsnio c punktas | |2 straipsnio e punktas |1 straipsnio 1 dalies e punktas |2 straipsnio 1 dalies f punktas | |13 straipsnio 6 dalies a punktas | | | | | |1 straipsnio d punktas | | |1 straipsnio 1 dalies f punktas |2 straipsnio 1 dalies g punktas | |--- | | | | | |1 straipsnio f punktas | | |1 straipsnio 1 dalies i punktas |2 straipsnio 1 dalies i punktas | |13 straipsnio 14 dalis | | | | | |1 straipsnio g punktas | | |1 straipsnio 1 dalies j punktas |2 straipsnio 1 dalies j punktas | |13 straipsnio 17 dalis, 24 straipsnio 2 dalis ir 62 straipsnis | | | | | |1 straipsnio h punktas |1 straipsnio d punktas | |1 straipsnio 1 dalies k punktas |2 straipsnio 1 dalies k punktas | |13 straipsnio 12 dalis | | | | | |1 straipsnio i punktas |1 straipsnio e punktas | |1 straipsnio 1 dalies l punktas |2 straipsnio 1 dalies l punktas | |13 straipsnio 13 dalis | | | | | |1 straipsnio j punktas | | |1 straipsnio 1 dalies m punktas | | |13 straipsnio 18 dalis | | | | | |1 straipsnio k punktas |1 straipsnio k punktas |2 straipsnio h punktas |1 straipsnio 1 dalies n punktas |2 straipsnio 1 dalies m punktas | |13 straipsnio 8 dalis | | | | | |1 straipsnio l dalis | | |1 straipsnio 1 dalies r punktas |2 straipsnio 1 dalies n punktas | |13 straipsnio 15 dalis | | | | | |1 straipsnio l dalies a punktas |1 straipsnio f punktas | |1 straipsnio 1 dalies r punkto i papunktis |2 straipsnio 1 dalies n punkto i papunktis | |13 straipsnio 16 dalis | | | | | |1 straipsnio l dalies b punktas | | |1 straipsnio 1 dalies r punkto ii papunktis |2 straipsnio 1 dalies n punkto ii papunktis | |13 straipsnio 14 dalis | | | | | |3 straipsnis | | | | | |186 straipsnis | | | | | |8 straipsnis | | | | | |24 straipsnio 1 dalis | | | | | |12 straipsnio 2 dalis | | |14 straipsnio 1 dalis |18 straipsnis | |39 straipsnio 1 dalis | | | | | |12 straipsnio 3–6 dalys | | |14 straipsnio 2–5 dalys | | |39 straipsnis | | | | | |15 straipsnio 1–2 dalys | | |15 straipsnio 1–2 dalys |19 straipsnio 1 dalis | |56 straipsnis | | | | | |15 straipsnio 3 dalis | | |15 straipsnio 3 dalis |22 straipsnis | |60 straipsnis | | | | | |15 straipsnio 4 dalis | | |15 straipsnio 4 dalis |23 straipsnis | |61 straipsnis | | | | | |15a straipsnis | | |15a straipsnis |19 straipsnio 2–8 dalys | |57 straipsnio 1–7 dalys | | | | | |15b straipsnis | | |15b straipsnis |19a straipsnis | |58 straipsnis | | | | | |15c straipsnis | | |15c straipsnis |20 straipsnis | |59 straipsnis | | | | | |16 straipsnio 1 dalis | | |16 straipsnio 1 dalis |24 straipsnis | |63 straipsnis | | | | | |16 straipsnio 2 dalis | | |16 straipsnio 2 dalis |25 straipsnis | |64 straipsnis | | | | | |16 straipsnio 3 dalis | | |16 straipsnio 3 dalis |26 straipsnis | |65 straipsnis | | | | | |16 straipsnio 4 dalis | | |16 straipsnio 4 dalis |27 straipsnis | |66 straipsnis | | | | | |16 straipsnio 5 dalis | | |16 straipsnio 5 dalis |28 straipsnio 1 dalis | |67 straipsnio 1 dalis | | | | | |16 straipsnio 5b dalies 1–4 pastraipos | | |16 straipsnio 7 dalies 1–4 pastraipos |28 straipsnio 3 dalies 1–4 pastraipos | |67 straipsnio 3 dalis | | | | | |16 straipsnio 5b dalies 5 pastraipa | | |16 straipsnio 7 dalies 5 pastraipa |28 straipsnio 3 dalies 5 pastraipa | |67 straipsnio 4 dalis | | | | | |16 straipsnio 7 dalies 6 pastraipa | | |16 straipsnio 7 dalies 6 pastraipa | | |66 straipsnio 4 dalis | | | | | |16 straipsnio 5c dalis | | |16 straipsnio 8 dalis |29 straipsnis | |69 straipsnis | | | | | |16 straipsnio 6 dalis | | |16 straipsnio 6 dalis |28 straipsnio 2 dalis | | 67 straipsnio 2 dalis | | | | | |16a straipsnio 1 dalies a punktas | | |17 straipsnio 1 dalies a punktas |31 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |71 straipsnio 1 dalies a–c punktai | | | | | |16a straipsnio 1 dalies b punktas | | |17 straipsnio 1 dalies b punktas |31 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | |71 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | | | | | |16a straipsnio 2 dalis | | |17 straipsnio 2 dalis |31 straipsnio 2 dalis | |71 straipsnio 2 dalis | | | | | |20 straipsnis | | |22 straipsnis | | |--- | | | | | |21 straipsnis | | |23 straipsnis |34 straipsnio 1–3 dalys | |--- | | | | | |22 straipsnis | | |24 straipsnis |34 straipsnio 4 dalis | |--- | | | | | |25 straipsnis | | | | | |--- | | | | | |28 straipsnis | | |33 straipsnis | | |178 straipsnis | | | | | |29 straipsnis | | | | | |179 straipsnio 1 ir 3 dalys | | | | | |30 straipsnio 2 dalis | | | | | |179 straipsnio 2 dalis | | | | | |31 straipsnis | | | | | |181 straipsnis | | | | | |38 straipsnis | | |44 straipsnis | | |151 straipsnis | | | | | |39 straipsnio 2 ir 3 dalys | | |45 straipsnis | | |152 straipsnis | | | | | |40 straipsnio 2 dalis | | |46 straipsnio 1 dalis | | |153 straipsnio 8 dalis | | | | | |40 straipsnio 3 dalis | | |46 straipsnio 2 dalis | | |153 straipsnio 1 dalis | | | | | |40 straipsnio 4, 6–8 ir 10 dalys | | |46 straipsnio 3, 5–7 ir 9 dalys | | |153 straipsnio 2, 4–6 ir 9 dalys | | | | | |40 straipsnio 5 dalis | | |46 straipsnio 4 dalis | | |153 straipsnio 3 dalis | | | | | |40 straipsnio 9 dalis | | |46 straipsnio 8 dalis | | |153 straipsnio 7 dalis | | | | | |41 straipsnis | | |47 straipsnis | | |154 straipsnis | | | | | |42 straipsnio 2 dalis | | |48 straipsnis | | |158 straipsnis | | | | | |43 straipsnio 2 ir 3 dalys | | | | | |182 straipsnis | | | | | |44 straipsnio 2 dalis | | |49 straipsnis | | |157 straipsnis ir V priedas | | | | | |45 straipsnio 2 dalis | | | | | |187 straipsnis | | | | | |46 straipsnio 2 dalis | | |50 straipsnis | | |155 straipsnis | | | | | |47–50 straipsniai | | | | | |--- | | | | | |51 straipsnis | | |64 straipsnis |56 straipsnis | |--- | | | | | |51 straipsnio paskutinė įtrauka | | | | |1 straipsnio 4 dalis |57 straipsnio 8 dalis | | | | | |52 straipsnis | | | | | |--- | | | | | |54 straipsnis | | | | | |204 straipsnis | | | | | |55 straipsnis | | | | | |205 straipsnis | | | | | |24 ir 26 straipsniai | | | | | |--- | | | | | |12 straipsnio 1 dalis, 19, 33, 37 straipsniai, 39, 40, 42, 43, 44, 45, 46 straipsnių 1 dalys | | | | | |--- | | | | | | |1 straipsnio b punktas | | | | |13 straipsnio 2 dalis | | | | | | |1 straipsnio c punktas | |1 straipsnio 1 dalies s punktas |2 straipsnio 1 dalies c punktas | |13 straipsnio 3 dalis | | | | | | |1 straipsnio g punktas | | | | |210 straipsnio 1 dalies a punktas | | | | | | |1 straipsnio h punktas | | | | |210 straipsnio 1 dalies b punktas | | | | | | |1 straipsnio i punktas | | |59 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis | |210 straipsnio 1 dalies e punktas | | | | | | |1 straipsnio j punktas | | |59 straipsnio 2 dalies a punkto j papunktis | |210 straipsnio 1 dalies f punktas | | | | | | |1 straipsnio l dalis | | |59 straipsnio 2 dalies b punktas | |13 straipsnio 4 dalis | | | | | | |2 straipsnis | | |59 straipsnio 3 dalis | |211 straipsnis | | | | | | |3 straipsnis | | |59 straipsnio 3 dalis | |212 straipsnis | | | | | | |4 straipsnis | | |59 straipsnio 3 dalis | |251 straipsnis | | | | | | |5 straipsnio 1 dalis | | |59 straipsnio 4 dalis | |250 straipsnis | | | | | | |5 straipsnio 2 dalis | | | | |258 straipsnio 1 dalis | | | | | | |6 straipsnis | | |59 straipsnio 5 dalis | |258 straipsnio 2 dalis, 259 straipsnio 1–2 dalys | | | | | | |7 straipsnis | | |59 straipsnio 5 dalis | |253 straipsnio 1 dalis, 256 ir 257 straipsniai | | | | | | |8 straipsnis | | |59 straipsnio 5 dalis | |249 ir 250 straipsniai, 262 straipsnio 1 dalis | | | | | | |9 straipsnis | | |59 straipsnio 6 dalis | |216 ir 217 straipsniai, 262 straipsnio 1 dalis | | | | | | |10 straipsnis | | |59 straipsnio 7 dalis | |216 ir 217 straipsniai, 262 straipsnio 1 dalis, 263–265 straipsniai | | | | | | |10a straipsnis | | |59 straipsnio 8 dalis | |266 straipsnis | | | | | | |10b straipsnis | | | | |261 straipsnis | | | | | | |12 straipsnis |32 straipsnis |73 straipsnis |65 straipsnis |8 straipsnio 1 dalis |312 straipsnis | | | | | | |I priedas | | |59 straipsnio 9 dalis ir II priedas | |213–215, 218–246 straipsniai | | | | | | |II priedas | | |59 straipsnio 9 dalis ir II priedas | |213–215, 218-247 straipsniai | | | | | | | |1 straipsnio 2 dalis | | | |269 straipsnis

| | | | | | | |2 straipsnio b punktas | | | |270 straipsnio 1 dalies b punktas

| | | | | | | |2 straipsnio c punktas | | | |270 straipsnio 1 dalies c punktas | | | | | | | |2 straipsnio d punktas | | | |270 straipsnio 1 dalies d punktas | | | | | | | |2 straipsnio f punktas | |2 straipsnio 1 dalies h punktas | |13 straipsnio 7 dalis | | | | | | | |2 straipsnio g punktas | | | |270 straipsnio 1 dalies a punktas | | | | | | | |2 straipsnio i punktas | | | |270 straipsnio 1 dalies e punktas | | | | | | | |2 straipsnio j punktas | | | |270 straipsnio 1 dalies f punktas | | | | | | | |2 straipsnio k punktas | | | |270 straipsnio 1 dalies g punktas | | | | | | | |3 straipsnis | | | |--- | | | | | | | |4 straipsnis | | | |271 straipsnis | | | | | | | |5 straipsnis | | | |272 straipsnis | | | | | | | |6 straipsnis | | | |273 straipsnis | | | | | | | |7 straipsnis | | | |274 straipsnis | | | | | | | |8 straipsnis | | | |275 straipsnis | | | | | | | |9 straipsnis | | | |276 straipsnis | | | | | | | |10 straipsnis | | | |277 straipsnis | | | | | | | |11 straipsnis | | | |279 straipsnis | | | | | | | |12 straipsnis | | | |280 straipsnis | | | | | | | |13 straipsnis | | | |281 straipsnis | | | | | | | |14 straipsnis | | | |282 straipsnis | | | | | | | |15 straipsnis | | | |283 straipsnis | | | | | | | |16 straipsnis | | | |284 straipsnis | | | | | | | |17 straipsnis | | | |285 straipsnis | | | | | | | |18 straipsnis | | | |286 straipsnis | | | | | | | |19 straipsnis | | | |287 straipsnis | | | | | | | |20 straipsnis | | | |288 straipsnis | | | | | | | |21 straipsnis | | | |289 straipsnis | | | | | | | |22 straipsnis | | | |290 straipsnis | | | | | | | |23 straipsnis | | | |291 straipsnis | | | | | | | |24 straipsnis | | | |292 straipsnis | | | | | | | |25 straipsnis | | | |293 straipsnis | | | | | | | |26 straipsnis | | | |294 straipsnis | | | | | | | |27 straipsnis | | | |295 straipsnis | | | | | | | |28 straipsnis | | | |296 straipsnis | | | | | | | |29 straipsnis | | | |297 straipsnis | | | | | | | |30 straipsnio 1 dalis | | | |270 straipsnio 2 dalis | | | | | | | |30 straipsnio 2 dalis | | | |298 straipsnis | | | | | | | |Priedas | | | |278 straipsnis | | | | | | | | |1 straipsnio 1 dalies d punktas | | |--- | | | | | | | | |1 straipsnio 1 dalies g punktas | | |13 straipsnio 11 dalis | | | | | | | | |1 straipsnio 1 dalies q punktas | | |--- | | | | | | | | |1 straipsnio 2 dalis |2 straipsnio 3 dalis | |--- | | | | | | | | |2 straipsnis | | |2 straipsnio 3 dalis | | | | | | | | |3 straipsnio 1, 2, 3 ir 8 dalys

| | |9 straipsnis | | | | | | | | |3 straipsnio 5 ir 7 dalys | | |10 straipsnis | | | | | | | | |3 straipsnio 6 dalis | | |--- | | | | | | | | |5 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 pastraipos | | |15 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa ir 3 dalies 2 pastraipa | | | | | | | | |6 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa | | |21 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | | | | | | | | |7 straipsnio e punktas | | |23 straipsnio 2 dalies f punktas | | | | | | | | |8 straipsnis |12 straipsnis | |24 straipsnio 1 dalis | | | | | | | | |12 straipsnis | | |206 straipsnis | | | | | | | | |16 straipsnio 9 dalis |30 straipsnis | |68 straipsnis | | | | | | | | |18 straipsnio 1–6 dalys | | |72 straipsnis | | | | | | | | |18 straipsnio 7 dalis | | |---- | | | | | | | | |19 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos pirma įtrauka | | |73 straipsnio 1 dalis | | | | | | | | |19 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos antra įtrauka | | |73 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa | | | | | | | | |19 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa – 3 dalis | | |73 straipsnio 4–7 dalys | | | | | | | | |21 straipsnis | | |207 straipsnis | | | | | | | | |25 straipsnis | | |--- | | | | | | | | |26 straipsnis | | |--- | | | | | | | | |32 straipsnis | | |--- | | | | | | | | |34 straipsnis | | |180 straipsnis | | | | | | | | |35 straipsnis | | |184 straipsnis | | | | | | | | |36 straipsnio 1 dalis | | |183 straipsnio 1 dalis | | | | | | | | |36 straipsnio 2 dalis | | |183 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys | | | | | | | | |36 straipsnio 3 dalis | | |183 straipsnio 6 dalis | | | | | | | | |36 straipsnio 4 dalis | | |183 straipsnio 7 dalis | | | | | | | | |41 straipsnis | | |145 straipsnis | | | | | | | | |42 straipsnio 1 – 3 dalys | | |146 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys | | | | | | | | |43 straipsnis | | |147 straipsnis | | | | | | | | |45 straipsnis | | |--- | | | | | | | | |48 straipsnis | | |158 straipsnis | | | | | | | | |49 straipsnis | | |157 straipsnis | | | | | | | | |51 straipsnio 2 dalies a–g punktai | | |160 straipsnio 2 dalies a–e, g ir h punktai | | | | | | | | |51 straipsnio 3 ir 4 dalys | | |161 straipsnis | | | | | | | | |52 straipsnio 1 dalis | | |167 straipsnis | | | | | | | | |55 straipsnio 1 ir 2 dalys | | |164 straipsnio 1 ir 2 dalys | | | | | | | | |56 straipsnis | | |165 straipsnis | | | | | | | | |59 straipsnio 1 ir 2 dalys |52 straipsnio 1 ir 2 dalys | |175 straipsnio 1 ir 2 dalys | | | | | | | | |59 straipsnio 3 ir 6 dalys |52 straipsnio 3 ir 4 dalys | |--- | | | | | | | | |60 straipsnio 1 dalis | | |306 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 pastraipos | | | | | | | | |60 straipsnio 2 dalis | | |306 straipsnio 3 dalis | | | | | | | | |61 straipsnis | | |299 straipsnis | | | | | | | | |65 straipsnis |55 straipsnis | |304 straipsnis | | | | | | | | |66 straipsnis | | |307 straipsnis | | | | | | | | |67 straipsnis |53 straipsnis | |300 straipsnis | | | | | | | | |68 straipsnio 1 dalis | | |--- | | | | | | | | |71 straipsnis | | |--- | | | | | | | | |72 straipsnis | | |311 straipsnis | | | | | | | | |I priedas | | |II priedas | | | | | | | | |III priedas | | |183 straipsnio 2–5 dalys | | | | | | | | |IV priedas | | |--- | | | | | | | | |V priedas | | |VI priedas | | | | | | | | |VI priedas | | |VII priedas | | | | | | | | | |1 straipsnio 2 dalis | |11 straipsnis | | | | | | | | | |2 straipsnio 1 dalies a punktas | |13 straipsnio 5 dalis | | | | | | | | | |2 straipsnio 1 dalies b punktas | |--- | | | | | | | | | |2 straipsnio 1 dalies h punktas | |13 straipsnio 7 dalis | | | | | | | | | |2 straipsnio 1 dalies o punktas | |13 straipsnio 21 dalis | | | | | | | | | |2 straipsnio 1 dalies p punktas | |13 straipsnio 22 dalis | | | | | | | | | |2 straipsnio 1 dalies q punktas | |208 straipsnio 3 dalis | | | | | | | | | |2 straipsnio 2 dalis | |--- | | | | | | | | | |4 straipsnio 2 dalis | |15 straipsnio 5 dalis | | | | | | | | | |5 straipsnis | |17 straipsnis, IIIC priedas | | | | | | | | | |9 straipsnio 1 dalis | |21 straipsnio 4 dalis | | | | | | | | | |11 straipsnio 1 dalies b punktas | |23 straipsnio 1 dalies b punktas | | | | | | | | | |15 straipsnio 3 dalis | |31 straipsnio 2 dalis | | | | | | | | | |21 straipsnis | |---- | | | | | | | | | |45 straipsnis | |---- | | | | | | | | | |46 straipsnis | |209 straipsnis | | | | | | | | | |47 straipsnis | |156 straipsnis | | | | | | | | | |48 straipsnis | |159 straipsnis | | | | | | | | | |50 straipsnis | |173 straipsnis | | | | | | | | | |51 straipsnis | |174 straipsnis | | | | | | | | | |54 straipsnio 1 dalis | |301 straipsnio 1 dalis | | | | | | | | | |61 straipsnis | |309 straipsnis | | | | | | | | | |62 straipsnis | |12 straipsnis | | | | | | | | | |63 straipsnis | |308 straipsnis | | | | | | | | | |57, 58, 59 ir 60 straipsniai, II priedas | |--- | | | | | | | | | | |1 straipsnio 4 dalis, 2 straipsnio 4 dalis ir 4 straipsnio 6 dalis |57 straipsnio 8 dalis | | | | | | | | | | |8 straipsnio 2 dalis |315 straipsnis | |

[1] OL L 247, 2007 9 21, p. 1.

[2] OL 56, 1964 4 4, p. 878. Direktyva su pakeitimais, padarytais 1972 m. Stojimo aktu.

[3] OL L 228, 1973 8 16, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1).

[4] OL L 228, 1973 8 16, p. 20.

[5] OL L 189, 1976 7 13, p. 13.

[6] OL L 151, 1978 6 7, p. 25.

[7] OL L 339, 1984 12 27, p. 21.

[8] OL L 185, 1987 7 4, p. 77.

[9] OL L 172, 1988 7 4, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 14.).

[10] OL L 228, 1992 8 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

[11] OL L 330, 1998 12 5, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/68/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1).

[12] OL L 110, 2001 4 20, p. 28.

[13] OL L 345, p. 1. 2002 12 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

[14] OL L 323, 2005 12 9, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1.

[15] OL L 247, 2007 9 21, p. 1.

[16] OL L 235, 2003 9 23, p. 10.

[17] OL C […].

[18] OL C […].

[19] OL C […].

[20] OL C […].

[21] OL L 228, 1973 8 16, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1).

[22] OL L 151, 1978 6 7, p. 25.

[23] OL L 185, 1987 7 4, p. 77.

[24] OL L 172, 1988 7 4, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 14).

[25] OL L 228, 1992 8 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

[26] OL L 330, 1998 12 5, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/68/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1).

[27] OL L 110, 2001 4 20, p. 28.

[28] OL L 345, 2002 12 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

[29] OL L 323, 2005 12 9, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

[30] OL L 247, 2007 9 21, p. 1.

[31] OL L 103, 1972 5 2, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/14/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 14).

[32] OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/99/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 137).

[33] OL L 8, 1984 1 11, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/14/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 14)..

[34] OL L 145, 2004 4 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/31/EB (OL L 114, 2006 4 27, p. 60).

[35] OL L 177, 2006 6 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/18/EB (OL L 87, 2007 3 28, p. 9).

[36] OL L 181, 2000 7 20, p. 65. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/14/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 14).

[37] OL L 35, 2003 2 11, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9).

[38] OL L 3, 2004 1 7, p. 30.

[39] OL L 157, 2006 6 9, p. 87.

[40] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[41] OL 56, 1964 4 4, p. 878. Direktyva su pakeitimais, padarytais 1972 m. Stojimo aktu.

[42] OL L 228, 1973 8 16, p. 20.

[43] OL L 189, 1976 7 13, p. 13.

[44] OL L 339, 1984 12 27, p. 21.

[45] OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

[46] OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

[47] OL L 327, 1975 12 19, p. 4.

[48] OL L 103, 1972 5 2, p. 1.

[49] OL L 8, 1984 1 11, p. 17.

[50] 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 126, 2000 5 26, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

[51] OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

[52] OL L 35, 2002 2 11, p. 1.

[53] 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).

[54] 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL L 184, 2001 7 6, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

[55] OL L 181, 2000 7 20, p. 65.

[56] OL L 375, 1985 12 31, p. 3.

[57] OL L 3, 2004 1 7, p. 30.

[58] OL L 126, 1984 5 12, p. 20.

[59] OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

[60] OL L 126, 2000 5 26, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/28/EB (OL L 275, 2000 10 27, p. 37).

[61] OL L 322, 1977 12 17, p. 30. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/646/EEB (OL L 386, 1989 12 30, p. 1).

[62] OL L 386, 1989 12 30, p. 14.

[63] OL L 374, 1991 12 31, p. 7.

[64] OL L 330, 1998 12 5, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9).

[65] OL L 126, 2000 5 26, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

[66] OL L 141, 1993 6 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/87/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

[67] OL L 141, 1993 6 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

[68] 30 OL L 35, 2003 2 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

[69] OL L 35, 2003 2 11.

[70] OL L 374, 1991 12 31, p.32.

[71] 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva) (OL L 228, 1992 8 11, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB

[72] OL L 181, 2000 7 20, p. 65.

[73] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[74] OL Nr.L 228, 1973 8 16, p. 3.

[75] OL L 78, 1977 3 26, p. 17.

[76] 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje (OL L 141, 1993 6 11, p. 27). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

[77] 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL L 141, 1993 6 11, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

[78] OL L 323, 2005 12 9, p. 1

[79] 1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL L 193, 1983 7 18, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[80] 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL L 222, 1978 8 14, p. 11). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[81] OL L 35, 2003 2 11, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9).

[82] OL L 345, 2002 12 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

[83] OL L 126, 2000 5 26, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

[84] OL L 141, 1993 6 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/87/EB.

[85] OL L 228, 1992 8 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

[86] OL Nr. L 189, 1976 9 13, p. 13.

[87] OL L 3, 2004 1 7, p. 34.

[88] OL L 294, 2001 11 10, p.1.