52008PC0017

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 23.1.2008

KOM(2008) 17 galutinis

2008/0014 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

(pateikta Komisijos) {KOM(2008) 30 galutinis}{SEK(2008) 85}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

ĮVADAS

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Europos bendrijos vardu patvirtintos 1993 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimu 94/69/EB[1] dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sudarymo, pagrindinis tikslas yra užtikrinti tokią pastovią šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje, kad klimato sistema būtų apsaugota nuo pavojingo antropogeninio poveikio.

Bendrija ne kartą pabrėžė, kad, norint įgyvendinti šį tikslą, būtina užtikrinti, kad žemės paviršiaus metinė vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2°C, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio temperatūra – tai reiškia, kad iki 2050 m. visuotinį į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų sumažinti tiek, kad jis būtų bent 50 % mažesnis už 1990 m. išmestą kiekį. Prie šio tikslo mažinti išmetamą ŠESD kiekį turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Išsivysčiusios šalys turėtų toliau vadovauti šiam procesui, įsipareigodamos visos kartu iki 2020 m. 30 % sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 1990 m. kiekiais.

Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo mėn. susitikime pritarė ES tikslui iki 2020 m. 30 % sumažinti į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, jeigu būtų pasirašytas visuotinis ir visapusiškas susitarimas, įgyvendinamas laikotarpiu po 2012 m., ir kitos išsivysčiusios šalys prisiimtų panašius įsipareigojimus sumažinti išmetamus ŠESD kiekius, o pažangesnės ekonomikos besivystančios šalys įsipareigotų tinkamai prisidėti prie šio tikslo, atsižvelgdamos į savo atsakomybę ir galimybes.

Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, jog ES yra užsibrėžusi tikslą paversti Europą ypač taupiai energiją naudojančia ir mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančia ekonomika, ir nusprendė, kad ES, kol nėra sudaryto visuotinio ir visapusiško susitarimo laikotarpiui po 2012 m., neprieštaraudama savo pozicijai tarptautinėse derybose, turi tvirtai ir nepriklausomai įsipareigoti iki 2020 m. bent 20 % sumažinti į aplinką išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. buvusia padėtimi.

Norint kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, reikėtų įgyvendinti papildomas politikos kryptis ir priemones, kuriomis būtų papildomai apribotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš šaltinių, kuriems netaikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema (ES ETS)[2], iki šio sprendimo priede nustatytų lygių.

Kiekvienos valstybės narės įnašas, siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, šiuo tikslu apribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iš šaltinių, kuriems netaikoma ES ETS, turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės 2005 m. išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – šių metų duomenys yra naujausi turimi patikrinti duomenys apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.

TAIKYMO SRITIS: SEKTORIų, KURIEMS NETAIKOMA ES ETS, įNAšAS į IšMETAMų šILTNAMIO EFEKTą SUKELIANčIų DUJų KIEKIų MAžINIMą, SIEKIANT įGYVENDINTI BENDRąJį ES TIKSLą

Šiuo sprendimu nustatomas valstybių narių įnašas, siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, išmetamus iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB (šaltinių, kuriems netaikoma ES ETS). Šiame sprendime numatomas rezultatų, kuriuos pavyktų pasiekti mažinant išmetamus ŠESD kiekius įgyvendinant šį sprendimą, įvertinimas. Šiuo sprendimu taip pat skatinama lanksčiai siekti šio tikslo – leidžiama naudoti patvirtintus taršos mažinimo vienetus (PTMV), gautus įgyvendinant švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) projektus pagal Kioto protokolo 12 straipsnį ir remiantis trečiųjų šalių, siekiančių įgyvendinti šį tikslą, išmetamo ŠESD kiekio mažinimo veikla.

Valstybių narių įgyvendinamos ES lygmens priemonės, kurių neapima ES ETS, padeda kiekvienai valstybei narei pasiekti jos užsibrėžtą tikslą mažinti ŠESD kiekius.

NAŠTOS PASIDALIJIMAS: VALSTYBIŲ NARIŲ TARPUSAVIO SĄŽININGUMAS

Valstybių narių pastangos mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius turėtų būti grindžiamos valstybių narių solidarumo principu ir poreikiu pasiekti tvarų ekonomikos augimą visoje Bendrijoje, atsižvelgiant į susijusį BVP vienam gyventojui valstybėse narėse. Valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti mažas, todėl ateityje prognozuojamas didelis jų BVP augimas, gali padidinti išmetamus ŠESD kiekius, palyginti su 2005 m. Nepaisant to, dėl užsibrėžtų tikslų jos taip pat turi riboti išmetamus ŠESD kiekius ir taikyti šių kiekių augimą ribojančias priemones. Valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti didelis, turės sumažinti išmetamus kiekius, palyginti su 2005 m. kiekiais.

Siekiant dar geriau užtikrinti kiekvienos valstybės narės teisingą įnašą, įgyvendinant nepriklausomą Bendrijos įsipareigojimą iki 2020 m. bent 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu, jokia valstybė narė neturėtų būti įpareigota išmetamus ŠESD kiekius iki 2020 m. sumažinti daugiau kaip 20 %, palyginti su 2005 m. kiekiais, taip pat jokiai valstybei narei neturėtų būti leista iki 2020 m. daugiau kaip 20 % padidinti išmetamus kiekius, palyginti su 2005 m. kiekiais.

Sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų nuo 2013-2020 m. Šiuo pasiūlymu kiekvienai valstybei narei sudaromos sąlygos į kitus metus perkelti 2 % tai valstybei narei nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Taip pat leidžiama valstybei narei, neišnaudojusiai jai suteikto išmetamo dujų kiekio, perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus.

NAUDOJIMASIS IŠ TREČIOSIOSE ŠALYSE ĮGYVENDINAMŲ PROJEKTŲ GAUTAIS KREDITAIS

Siekdama suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, vykdančioms savo įsipareigojimus, taip pat skatinti trečiųjų šalių (ypač besivystančių šalių) tvarų vystymąsi ir suteikti tikrumo investuotojams, Bendrija turėtų ir toliau pripažinti kreditus, gautus iš trečiosiose šalyse įgyvendinamų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų, taip pat ir prieš pasirašant tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. Naudojimąsi šiais kreditais reikėtų derinti su ES tikslu vadovauti klimato kaitos mažinimui, reikšmingai sumažinant Bendrijoje išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, taip pat tikslu iki 2020 m. pasiekti, kad 20 % energijos būtų gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, remti ES energetinį saugumą, naujovių diegimą ir ES konkurencingumą.

Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti išmetamų ŠESD kiekių sumažinimo kreditais, gautais įgyvendinant projektus pagal švarios plėtros mechanizmą (ŠPM), kurie buvo suteikti už 2008–2012 m. laikotarpiu sumažintus ŠESD kiekius įgyvendinant tų rūšių projektus, kurias tuo metu buvo patvirtinusios visos valstybės narės. Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo kreditais, gautais sumažinus išmetamus ŠESD kiekius pagal ŠPM projektus minėtam laikotarpiui pasibaigus, jei šie projektai buvo užregistruoti ir įgyvendinti 2008–2012 m. laikotarpiu ir priskiriami projektų rūšims, kurias tuo metu buvo patvirtinusios visos valstybės narės.

Iki šiol labai mažai ŠPM projektų įgyvendinama mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ). Komisija remia teisingą ŠPM projektų paskirstymą, taip pat per Komisijos įsteigtą Pasaulinį klimato kaitos aljansą[3]. Todėl reikėtų užtikrinti, jog bus priimami kreditai ir iš tų projektų, kurie bus pradėti įgyvendinti MIŠ 2008–2012 m. laikotarpiui pasibaigus, jeigu atitinkamas projektų rūšis 2008–2012 m. laikotarpiu bus patvirtinusios visos valstybės narės. Šie kreditai turėtų būti priimami iki 2020 m. arba kol bus sudarytas susitarimas su Bendrija (pasirenkama ankstesnė data).

Siekiant suteikti daugiau lankstumo ir skatinti besivystančių šalių tvarų vystymąsi, reikėtų numatyti, jog valstybės narės galės naudotis papildomais kreditais, gautais įgyvendinant aukštos kokybės projektus pagal Bendrijos su trečiosiomis šalimis sudarytus susitarimus. Tokie susitarimai gali būti taikomi daugiau negu vienai šaliai. Jei nebus pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, kuriame būtų nustatytas kiekis, kuriuo išmetamus ŠESD kiekius privalėtų sumažinti išsivysčiusios šalys, bendro įgyvendinimo (BĮ) projektai po 2012 m. negalės būti tęsiami. Tačiau išmetamų ŠESD kiekių sumažinimo kreditus, gautus įgyvendinant tokius projektus, būtų galima ir toliau pripažinti, sudarius susitarimus su trečiosiomis šalimis.

Svarbu, kad valstybės narės ir toliau galėtų naudotis ŠPM kreditais, kad šių kreditų rinka veiktų ir po 2012 m. Siekiant užtikrinti šios rinkos veikimą ir kad ES toliau mažintų išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, ir taip prisidėti prie Bendrijos atsinaujinančiosios energijos naudojimo, energetinio saugumo, naujovių diegimo ir konkurencingumo tikslų įgyvendinimo, kol nėra pasirašyto tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, siūloma leisti, kad metinis bendras valstybių narių kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse vykdomų išmetamų ŠESD kiekių mažinimo projektų, naudojimas neturėtų viršyti 3 % atitinkamos valstybės narės 2005 m. iš šaltinių, kuriems netaikoma ETS, išmesto ŠESD kiekio. Šis didžiausias kiekis yra lygus maždaug trečdaliui viso kiekio, kuriuo valstybė narė turėtų sumažinti išmetamas ŠESD 2020 m. Kiekviena valstybė narė turėtų turėti galimybę perleisti kitoms valstybėms narėms nepanaudotą šio nustatyto didžiausio kiekio dalį.

KAS PASIKEISTų PASIRAšIUS TARPTAUTINį SUSITARIMą?

Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba pritarė ES tikslui iki 2020 m. 30 % sumažinti į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, jeigu būtų pasirašytas visuotinis ir visapusiškas susitarimas, įgyvendinamas laikotarpiu po 2012 m., ir kitos išsivysčiusios šalys prisiimtų panašius įsipareigojimus sumažinti išmetamus ŠESD kiekius, o pažangesnės ekonomikos besivystančios šalys įsipareigotų tinkamai prisidėti prie šio tikslo, atsižvelgdamos į savo atsakomybę ir galimybes.

Jei Bendrija pasirašytų būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, reikėtų atitinkamai pakoreguoti valstybių narių išmetamų ŠESD kiekių apribojimus, atsižvelgiant į Bendrijos pagal šį susitarimą prisiimtą naują įsipareigojimą mažinti išmetamus ŠESD kiekius. Prisiėmus naują, ambicingesnį įsipareigojimą sumažinti išmetamus ŠESD kiekius, bendras papildomas kiekis, kuriuo turėtų būti sumažintas išmetamas ŠESD kiekis, turėtų būti paskirstytas tiek šaltiniams, kuriems taikoma ES ETS, tiek šaltiniams, kuriems ji netaikoma, jei tikimasi, kad šaltinių, kuriems netaikoma ES ETS, įnašas į išmetamų ŠESD kiekių mažinimo įsipareigojimo vykdymą bus toks pats, koks buvo vykdant Bendrijos įsipareigojimą iki 2020 m. bent 20 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį.

Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės teisingai pasidalytų šias papildomas pastangas sumažinti išmetamus ŠESD kiekius iš šaltinių, kuriems netaikoma ES ETS, kiekviena valstybė narė prisidės prie papildomų Bendrijos pastangų mažinti išmetamus ŠESD kiekius proporcingai šios valstybės narėms išmetamiems kiekiams, palyginti su bendrais Bendrijoje išmetamais kiekiais, iš šaltinių, kuriems netaikoma ES ETS, atsižvelgdama į nepriklausomą Bendrijos įsipareigojimą iki 2020 m. bent 20 % sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius.

Taip pat reikėtų padidinti kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse įgyvendinamų projektų, naudojimo ribas. Šis padidinimas turėtų būti lygus pusei papildomo įsipareigojimo sumažinti išmetamus ŠESD kiekius pagal tarptautinį susitarimą. Sudarius būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, valstybės narės turėtų priimti išmetamų ŠESD kiekių sumažinimo kreditus tik iš tų šalių, kurios yra ratifikavusios šį susitarimą ir laikosi bendro metodo.

ES ETS TAIKYMO SRITIES PASIKEITIMO POVEIKIS

Nustačius bet kokius ES ETS taikymo srities pasikeitimus, reikėtų atitinkamai pakoreguoti didžiausius iš šaltinių, kuriems taikomas šis sprendimas, išmetamus ŠESD kiekius.

STEBėSENA, ATASKAITų TEIKIMAS IR TIKRINIMAS

Valstybės narės savo metinėse ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 straipsnį, turėtų pranešti apie savo metinius išmetamus ŠESD kiekius, pasiektus įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį, ir naudojimąsi kreditais pagal 4 straipsnį. Valstybės narės taip pat turėtų pateikti atnaujintą informaciją apie planuojamą pažangą iki 2016 m. liepos 1 d.

Komisija savo ataskaitoje, teikiamoje pagal Sprendimo 280/2004/EB 5 straipsnio 1 dalį, įvertins, ar pasiekta pažanga yra pakankama, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal šį sprendimą.

Atliekant šį vertinimą būtina atsižvelgti į pasiektą pažangą įgyvendinant Bendrijos politiką bei priemones ir valstybių narių pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 ir 5 straipsnius suteiktą informaciją.

Nuo 2013 m. kas dvejus metus į šį vertinimą įtraukiama ir Bendrijos bei jos valstybių narių planuojama pažanga siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal šį sprendimą.

Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas šio sprendimo įgyvendinimas. Šią ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2016 m. spalio 31 d.

2008/0014 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[4],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[6],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[7],

kadangi:

1. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Europos bendrijos vardu patvirtintos 1993 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimu 94/69/EB[8] dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sudarymo, pagrindinis tikslas yra užtikrinti tokią pastovią šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje, kad klimato sistema būtų apsaugota nuo pavojingo antropogeninio poveikio.

2. Bendrijos nuomone, neseniai išreikšta Aplinkos tarybos 2007 m. lapkričio 5 d. susitikime Briuselyje, būtina užtikrinti, kad žemės paviršiaus metinė vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2°C, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio temperatūra – tai reiškia, kad iki 2050 m. visuotinį į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų sumažinti tiek, kad jis būtų bent 50 % mažesnis už 1990 m. išmestą kiekį. Prie šio tikslo mažinti išmetamus ŠESD kiekius turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Išsivysčiusios šalys turėtų toliau vadovauti šiam procesui, įsipareigodamos visos kartu iki 2020 m. 30 % sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 1990 m. kiekiais.

3. Siekdama įgyvendinti šį tikslą, Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo 8–9 d. susitikime Briuselyje pritarė Bendrijos tikslui iki 2020 m. 30 % sumažinti į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, jeigu būtų pasirašytas visuotinis ir visapusiškas susitarimas, įgyvendinamas laikotarpiu po 2012 m., ir kitos išsivysčiusios šalys prisiimtų panašius įsipareigojimus sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, o pažangesnės ekonomikos besivystančios šalys įsipareigotų tinkamai prisidėti prie šio tikslo, atsižvelgdamos į savo atsakomybę ir galimybes.

4. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, jog Bendrija yra užsibrėžusi tikslą paversti Europą ypač taupiai energiją naudojančia ir mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančia ekonomika, ir nusprendė, kad Bendrija, kol nėra sudaryto visuotinio ir visapusiško susitarimo laikotarpiui po 2012 m., neprieštaraudama savo pozicijai tarptautinėse derybose, turi tvirtai ir nepriklausomai įsipareigoti iki 2020 m. bent 20 % sumažinti į aplinką išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. buvusia padėtimi.

5. 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 96/61/EB[9], buvo sukurta Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema, taikoma tam tikriems ekonomikos sektoriams. Norint kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, prie šio tikslo mažinti išmetamus kiekius turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Todėl valstybės narės turėtų įgyvendinti papildomas politikos kryptis ir priemones, siekdamos papildomai apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB.

6. Kiekvienos valstybės narės įnašas turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į jos 2005 m. išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – šių metų duomenys yra naujausi turimi patikrinti duomenys apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką.

7. Valstybių narių pastangos mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius turėtų būti grindžiamos valstybių narių solidarumo principu ir poreikiu pasiekti tvarų ekonomikos augimą visoje Bendrijoje, atsižvelgiant į susijusį BVP vienam gyventojui valstybėse narėse. Valstybėms narėms, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti mažas, todėl ateityje prognozuojamas didelis BVP augimas, turėtų būti leista padidinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 2005 m. kiekiais, tačiau jos turėtų riboti šį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio augimą, siekdamos prisidėti prie bendrojo Bendrijos įsipareigojimo mažinti išmetamus kiekius. Valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui šiuo metu yra palyginti didelis, turėtų sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, palyginti su 2005 m. kiekiais.

8. Siekiant dar geriau užtikrinti teisingą pastangų pasidalijimą tarp valstybių narių, įgyvendinant nepriklausomą Bendrijos įsipareigojimą, jokia valstybė narė neturėtų būti įpareigota išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius iki 2020 m. sumažinti daugiau kaip 20 %, palyginti su 2005 m. kiekiais, taip pat jokiai valstybei narei neturėtų būti leista iki 2020 m. daugiau kaip 20 % padidinti išmetamų kiekių, palyginti su 2005 m. kiekiais. Sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų nuo 2013-2020 m. Šiuo pasiūlymu kiekvienai valstybei narei sudaromos sąlygos į kitus metus perkelti 2 % tai valstybei narei nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Taip pat leidžiama valstybei narei, neišnaudojusiai jai suteikto išmetamo dujų kiekio, perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus.

9. Siekdama suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, vykdančioms savo įsipareigojimus, skatinti trečiųjų šalių (ypač besivystančių šalių) tvarų vystymąsi ir suteikti tikrumo investuotojams, Bendrija turėtų ir toliau pripažinti tam tikrą kiekį kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse įgyvendinamų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų, prieš pasirašant tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų taikomos šių kreditų pirkimo strategijos skatintų teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir padėtų įgyvendinti būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos.

10. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių sumažinimo kreditais, kurie buvo suteikti už 2008–2012 m. laikotarpiu sumažintus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius įgyvendinant tų rūšių projektus, kuriuos tuo metu buvo patvirtinusios visos valstybės narės. Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo kreditais, gautais sumažinus išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius 2008–2012 m. laikotarpiui pasibaigus, jei šie projektai buvo užregistruoti ir įgyvendinti 2008–2012 m. laikotarpiu ir priskiriami projektų rūšims (projektų kategorijos), kurias tuo metu buvo patvirtinusios visos valstybės narės.

11. Iki šiol labai mažai švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) projektų įgyvendinama mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ). Kadangi Komisija remia teisingą ŠPM projektų paskirstymą, taip pat per Komisijos įsteigtą Pasaulinį klimato kaitos aljansą[10], reikėtų užtikrinti, jog bus priimami kreditai iš tų projektų, kurie bus pradėti įgyvendinti MIŠ 2008–2012 m. laikotarpiui pasibaigus, jeigu atitinkamas projektų rūšis 2008–2012 m. laikotarpiu bus patvirtinusios visos valstybės narės. Šie kreditai turėtų būti priimami iki 2016 m. arba kol bus sudarytas susitarimas su Bendrija (pasirenkama ankstesnė data).

12. Siekiant suteikti daugiau lankstumo ir skatinti besivystančių šalių tvarų vystymąsi, valstybės narės turėtų turėti galimybę pasinaudoti papildomais kreditais, gautais įgyvendinant projektus pagal Bendrijos su trečiosiomis šalimis sudarytus susitarimus. Jei nebus pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, kuriame būtų nustatytas kiekis, kuriuo savo išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius privalėtų sumažinti išsivysčiusios šalys, bendro įgyvendinimo (BĮ) projektai po 2012 m. negalės būti tęsiami. Tačiau išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių sumažinimo kreditai, gauti įgyvendinant tokius projektus, turėtų būti ir toliau pripažįstami, sudarius susitarimus su trečiosiomis šalimis.

13. Svarbu, kad valstybės narės ir toliau galėtų naudotis ŠPM kreditais, kad šių kreditų rinka veiktų ir po 2012 m. Siekiant užtikrinti šios rinkos veikimą ir kad Bendrija toliau mažintų išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, ir taip sustiprinti Bendrijos atsinaujinančiosios energijos naudojimo, energetinio saugumo, naujovių diegimo ir konkurencingumo tikslų įgyvendinimą, kol nėra pasirašyto tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, siūloma leisti, kad metinis bendras valstybių narių kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse vykdomų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų, naudojimas neturėtų viršyti 3 % atitinkamos valstybės narės 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. Šis kiekis lygus trečdaliui viso kiekio, kuriuo valstybė narė turėtų sumažinti savo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas 2020 m. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nepanaudotą šio kiekio dalį perleisti kitoms valstybėms narėms.

14. Sudarius būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, valstybės narės turėtų priimti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių sumažinimo kreditus tik iš tų šalių, kurios yra ratifikavusios šį susitarimą, ir tai daryti laikydamosi bendro požiūrio.

15. Įsipareigojimų pagal šį sprendimą įgyvendinimo pažanga turėtų būti vertinama kiekvienais metais remiantis ataskaitomis, pateiktomis pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo[11]. Kas dvejus metus reikėtų įvertinti planuojamą pažangą, o 2016 m. atlikti visapusišką šio sprendimo įgyvendinimo įvertinimą.

16. Nustačius bet kokius Direktyvos 2003/87/EB taikymo srities pasikeitimus, reikėtų atitinkamai pakoreguoti didžiausius iš šaltinių, kuriems netaikoma ši direktyva, išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius.

17. Bendrijai pasirašius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, reikėtų atitinkamai pakoreguoti valstybių narių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių apribojimus, kad būtų galima pasiekti Bendrijos pagal šį susitarimą prisiimtą įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiant į valstybių narių solidarumo principą ir poreikį palaikyti tvarų ekonomikos augimą visoje Bendrijoje. Iš trečiosiose šalyse vykdomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo projektų gautų kreditų, kuriais gali pasinaudoti kiekviena valstybė narė, kiekį reikėtų padidinti, tačiau ne daugiau kaip iki pusės papildomo kiekio, kuriuo turi būti sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB.

18. Siekiant užtikrinti visų sandorių, kuriais įgyvendinamas šis sprendimas, tinkamą tvarkymą ir apskaitą, turėtų būti naudojami registrai, sukurti pagal Sprendimą 280/2004/EB, ir dalyvauti vyriausias administratorius, paskirtas pagal Direktyvą 2003/87/EB.

19. Šiam sprendimui įgyvendinti reikiamų priemonių turi būti imtasi pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[12]. Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus, sudarius tarptautinį susitarimą, patvirtinti priemones dėl valstybių narių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių apribojimų pakoregavimo, priemones dėl papildomų rūšių projektų kreditų naudojimo pagal minėtą susitarimą, taip pat reikiamas sandorių pagal šį sprendimą tikrinimo priemones. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos pakeisti neesmines šio sprendimo nuostatas bei papildyti jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti priimtos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

20. Kadangi valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti šio sprendimo tikslų, todėl Bendrija dėl šio sprendimo masto ir poveikio gali juos pasiekti geriau, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiame sprendime numatomos tik tam tikslui pasiekti būtinos priemonės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis Dalykas

Šiuo sprendimu nustatomos taisyklės, pagal kurias nustatomas valstybių narių įnašas, siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, išmetamus iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, ir atliekamas jo vertinimas.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame sprendime taikomos Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.

Be to, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – tai iš taršos šaltinių išmetami anglies dvideginis (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6), išreikšti anglies dvideginio ekvivalentu, kaip nustatyta Direktyvoje 2003/87/EB.

3 straipsnis Išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai 2013–2020 m. laikotarpiu

21. Kol Bendrija nėra pasirašiusi būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį įgyvendinant išmetamų dujų kiekis būtų sumažintas daugiau nei reikalaujama šiame straipsnyje, kiekviena valstybė narė iki 2020 m. apriboja iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, šio sprendimo priede atitinkamai valstybei narei nustatytą procentinį dydį pritaikydama 2005 m. išmestam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

22. Pagal 3 dalį ir 4 straipsnį kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, 2013 m. jos išmetamas iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, neviršytų tos valstybės narės iš minėtų šaltinių 2008, 2009 ir 2010 m. išmestų vidutinių metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių, apie kuriuos turi būti pranešta ir kurie turi būti patikrinti pagal Direktyvą 2003/87/EB ir Sprendimą 280/2004/EB.

Pagal 3 dalį ir 4 straipsnį kiekviena valstybė narė kiekvienais metais tolygiai mažina šiuos išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, siekdama užtikrinti, kad šie kiekiai neviršytų tai valstybei narei nustatyto 2020 m. didžiausio leidžiamo lygio, nurodyto šio sprendimo priede.

23. Nuo 2013 iki 2019 m. valstybė narė gali į kitus metus perkelti 2 % tai valstybei narei pagal 2 dalį nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Jeigu valstybės narės išmetamų dujų kiekis yra mažesnis nei nustatyta 2 dalyje, ji gali perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus.

4 straipsnis Naudojimasis iš projektų veiklos gautais kreditais

24. Kol nėra įsigaliojęs būsimas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, valstybės narės, įgyvendindamos savo įsipareigojimus pagal 3 straipsnį, gali naudotis šiais išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo kreditais:

a) patvirtintais taršos mažinimo vienetais (PTMV) ir taršos mažinimo vienetais (TMV), išduotais siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius iki 2012 m. gruodžio 31 d., jeigu atitinkamų projektų rūšis 2008–2012 m. laikotarpiu pagal Direktyvą 2003/87/EB patvirtino visos valstybės narės;

b) TMV, išduotais siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius nuo 2013 m. sausio 1 d., jeigu atitinkami projektai buvo užregistruoti 2008–2012 m. laikotarpiu ir šių projektų rūšis 2008–2012 m. laikotarpiu pagal Direktyvą 2003/87/EB patvirtino visos valstybės narės;

c) PTMV, išduotais siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius pagal mažiausiai išsivysčiusiose šalyse įgyvendinamus projektus, jeigu šių projektų rūšis 2008–2012 m. laikotarpiu pagal Direktyvą 2003/87/EB patvirtino visos valstybės narės – tol, kol šios šalys ratifikuos susitarimą su Bendrija, arba iki 2020 m. (pasirenkama ankstesnė data);

Valstybės narės užtikrina, kad jų taikomos šių kreditų pirkimo strategijos skatintų teisingą geografinį projektų pasiskirstymą ir būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą.

25. Kartu su tuo, kas numatyta šio straipsnio 1 dalyje, taip pat jei tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos sudarymas būtų atidėtas, valstybės narės gali, įgyvendindamos savo įsipareigojimus pagal 3 straipsnį, naudotis papildomais šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo kreditais, gautais įgyvendinant projektus arba kitą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo veiklą pagal Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnio 5 dalyje nurodytus susitarimus.

26. Sudarius būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, valstybės narės galės naudotis tik iš tų šalių, kurios bus ratifikavusios šį susitarimą, gautais PTMV.

27. Kiekvienos valstybės narės pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis naudojami kreditai negali viršyti kiekio, lygaus 3 % 2005 m. tos valstybės narės išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB.

Kiekviena valstybė narė gali perleisti nepanaudotą šio kiekio dalį kitai valstybei narei.

5 straipsnis Įsipareigojimų įgyvendinimo pažangos vertinimas

28. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 straipsnį, turėtų pranešti apie savo metinius išmetamus ŠESD kiekius, pasiektus įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį, ir naudojimąsi kreditais pagal 4 straipsnį.

29. Komisija savo ataskaitoje, teikiamoje pagal Sprendimo 280/2004/EB 5 straipsnio 1 dalį, įvertins, ar pasiekta pažanga yra pakankama, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal šį sprendimą.

Atliekant šį vertinimą būtina atsižvelgti į pasiektą pažangą įgyvendinant Bendrijos politiką bei priemones ir valstybių narių pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 ir 5 straipsnius suteiktą informaciją.

Kas dvejus metus, pradedant nuo pranešimo apie išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2013 m., į šį vertinimą įtraukiama ir Bendrijos bei jos valstybių narių planuojama pažanga siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal šį sprendimą. Valstybės narės turėtų pateikti atnaujintą informaciją apie planuojamą pažangą iki 2016 m. liepos 1 d.

6 straipsnis Sudarius būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos taikytini pakoregavimai

30. Bendrijai sudarius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos ir pagal jį įsipareigojus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą didesniais kiekiais negu numatyta 3 straipsnyje, taikomos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

31. Pradedant nuo kitų metų po tų metų, kuriais bus sudarytas 1 dalyje minimas susitarimas, Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, išmetami iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, 2020 m. pagal 3 straipsnio 1 dalį papildomai sumažinami kiekiu, lygiu bendram papildomam kiekiui, kuriuo sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas Bendrijoje iš visų šaltinių, iš kurių išmetamus kiekius Bendrija įsipareigoja mažinti pagal šį tarptautinį susitarimą, padauginant jį iš bendro kiekio, kuriuo sumažintas Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iki 2020 m., dalies, kurią sudaro valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekių mažinimas pagal 3 straipsnį.

32. Kiekviena valstybė narė prisideda prie Bendrijos pastangų iki 2020 m. papildomai sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius proporcingai šios valstybės narės išmetamiems kiekiams, palyginti su bendrais Bendrijos išmetamais kiekiais, iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, remiantis 3 straipsniu.

Siekdama pakoreguoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių apribojimus pagal šios dalies pirmąją pastraipą, Komisija iš dalies keičia priedą. Ši priemonė, skirta neesminėms šio sprendimo nuostatoms iš dalies keisti, priimama pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

33. Valstybės narės gali padidinti 4 straipsnio 4 dalyje minimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo kreditus, gaunamus iš trečiųjų šalių, ratifikavusių šio straipsnio 1 dalyje minimą susitarimą, pagal šio straipsnio 5 dalį, ne daugiau kaip puse papildomo kiekio, kuriuo sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas pagal šio straipsnio 2 dalį.

Kiekviena valstybė narė gali perleisti nepanaudotą šio kiekio dalį kitai valstybei narei.

34. Komisija priima priemones, pagal kurias numatomas valstybių narių naudojimasis papildomų rūšių projektų kreditais arba kitais mechanizmais, prireikus sukurtais pagal tarptautinį susitarimą.

Šios priemonės, skirtos neesminėms šio sprendimo nuostatoms iš dalies keisti jį papildant naujomis nuostatomis, priimama pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7 straipsnis Direktyvos 2003/87/EB taikymo srities išplėtimas

Didžiausias išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal šio sprendimo 3 straipsnį pakoreguojamas, atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų, išduotų pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnį, kiekį pasikeitus šaltiniams, kuriems taikoma direktyva, kai Komisija galutinai patvirtina 2008–2012 m. laikotarpio nacionalinius paskirstymo planus pagal Direktyvą 2003/87/EB.

Komisija paskelbia atlikus šį pakoregavimą gautus skaičius.

8 straipsnis Registrai ir vyriausias administratorius

35. Valstybių narių registrai, sukurti pagal Sprendimo 280/2004/EB 6 straipsnį, užtikrina tikslią pagal šį sprendimą sudaromų sandorių apskaitą. Juose pateikta informacija yra prieinama visuomenei.

36. Vyriausias administratorius, paskirtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį, automatiškai tikrina kiekvieną pagal šį sprendimą sudaromą sandorį per savo atskiro sandorių žurnalo įrašus ir, prireikus, blokuoja sandorius, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų daromi pažeidimai. Ši informacija yra prieinama visuomenei.

37. Komisija priima reikiamas priemones šio straipsnio 1 ir 2 dalims įgyvendinti.

Šios priemonės, skirtos neesminėms šio sprendimo nuostatoms iš dalies keisti jį papildant naujomis nuostatomis, priimamos pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

9 straipsnis Komitetas

38. Komisijai padeda Sprendimo 280/2004/EB 9 straipsniu įsteigtas klimato kaitos komitetas.

39. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

10 straipsnis Ataskaita

Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas šio sprendimo įgyvendinimas. Šią ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2016 m. spalio 31 d.

11 straipsnis Įsigaliojimas

Šus sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

12 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDASVALSTYBIŲ NARIŲ IŠMETAMI ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIAI PAGAL 3 STRAIPSNĮ

Valstybių narių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių apribojimai iki 2020 m., palyginti su 2005 m. išmestais šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais, iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB | Valstybių narių išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai 2020 m., įgyvendinus 3 straipsnį ( tonų CO2 ekvivalento) |

Belgija | -15% | 70954356 |

Bulgarija | 20% | 35161279 |

Čekija | 9% | 68739717 |

Danija | -20% | 29868050 |

Vokietija | -14% | 438917769 |

Estija | 11% | 8886125 |

Airija | -20% | 37916451 |

Graikija | -4% | 64052250 |

Ispanija | -10% | 219018864 |

Prancūzija | -14% | 354448112 |

Italija | -13% | 305319498 |

Kipras | -5% | 4633210 |

Latvija | 17% | 9386920 |

Lietuva | 15% | 18429024 |

Liuksemburgas | -20% | 8522041 |

Vengrija | 10% | 58024562 |

Malta | 5% | 1532621 |

Nyderlandai | -16% | 107302767 |

Austrija | -16% | 49842602 |

Lenkija | 14% | 216592037 |

Portugalija | 1% | 48417146 |

Rumunija | 19% | 98477458 |

Slovėnija | 4% | 12135860 |

Slovakija | 13% | 23553300 |

Suomija | -16% | 29742510 |

Švedija | -17% | 37266379 |

Jungtinė Karalystė | -16% | 310387829 |

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMO dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pasiūlymas

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

Politikos sritis: 07 Aplinka

Veiklos biudžeto sudarymo pagal veiklos rūšis kodas 0703: Bendrijos aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimas

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

07 03 07 straipsnis – LIFE+ (Aplinkos finansinis instrumentas 2007–2013 m.)

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

2009–2013 m. laikotarpiu reikiami asignavimai bus skiriami iš LIFE+ programai jau numatytų lėšų. Kadangi persvarstytas teisės aktas įsigalios tik nuo 2013 m. ir nėra nustatytos priemonės pabaigos datos, šis pasiūlymas ir toliau turės poveikį ES biudžetui: mažų mažiausiai valstybių narių įsipareigojimų įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas (5 straipsnis) bei reguliarus sistemos atskiro sandorių žurnalo atnaujinimas bei vedimas (8 straipsnis).

Bet kokie papildomi ištekliai, būtini įsipareigojimų įgyvendinimo stebėsenai ir vertinimui, kaip reikalaujama 10 straipsnyje, bus numatyti ateityje persvarstant Sprendimą 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo.

Šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje pateiktas finansinio poveikio įvertinimas apima poveikį, susijusį su atskiro sandorių žurnalo pritaikymu, kad jame būtų galima atlikti 8 straipsnyje numatytas užduotis, ir vėlesniu žurnalo atnaujinimu bei vedimu.

3.3. Biudžeto ypatybės ( prireikus įterpti eilučių):

Biudže-to eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

07 03 07 | NPI | Dif | NE | NE | NE | Nr. 2 |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirs-nio Nr. | 2009m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[13] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 0,750 | 0,750 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0,225 | 0,525 | 0,750 |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[14] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 0,000 | 0,750 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,750 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 0,000 | 0,225 | 0,000 | 0,525 | 0,000 | 0,000 | 0,750 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[15] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,059 | 0,059 | 0,059 | 0,059 | 0,059 | 0,059 | 0,351 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | 0,100 | 0,100 | 0,100 | 0,300 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0,059 | 0,809 | 0,059 | 0,159 | 0,159 | 0,159 | 1,401 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0,059 | 0,284 | 0,059 | 0,684 | 0,159 | 0,159 | 1,401 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jei pasiūlyme numatomas bendras valstybių narių ar kitų įstaigų (nurodykite kurių) finansavimas, jo lygio įvertinimas turėtų būti nurodytas toliau pateikiamoje lentelėje (jei numatoma, kad bendrą finansavimą skirs skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

X Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[16] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Pastaba. Visa išsami informacija ir pastebėjimai, susiję su poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodu, turėtų būti pateikti atskirame priede.

Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemo-nę [n-1 me-tai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 0,5 A*/AD | 0,5 A*/AD | 0,5 A*/AD | 0,5 A*/AD | 0,5 A*/AD | 0,5 A*/AD |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Siūlomo sprendimo 8 straipsnyje numatyta, kad pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį paskirtas vyriausias administratorius per savo atskiro sandorių žurnalo įrašus automatiškai tikrina kiekvieną pagal šį sprendimą sudaromą sandorį ir, prireikus, blokuoja sandorius, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų daromi pažeidimai. Ši informacija yra prieinama visuomenei.

Pagal dabartinį Bendrijos atskirą sandorių žurnalą tikrinama, ar į registrą įrašyti sandoriai neprieštarauja Bendrijos teisės aktams. Atitiktis Kioto protokolo kriterijams tikrinama Jungtinių Tautų atskirame sandorių žurnale. Jeigu laikotarpiu po 2012 m. nebus sudarytas tarptautinis susitarimas, Bendrijos atskirame sandorių žurnale reikės numatyti galimybę tikrinti sandorių derėjimą su visais šiame sprendime nustatytais Bendrijos kriterijais ir įtraukti visus kriterijus, kurie galės būti nustatyti tarptautiniu susitarimu.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Užtikrinti, kad ES lygmeniu veiktų sistema, kurioje, siekiant nustatyti galimus pažeidimus, būtų tikrinami visi sandoriai pagal šiame sprendimo pasiūlyme numatytus kriterijus. Pvz., sprendimo pasiūlyme numatytas tam tikras lankstumas, valstybėms narėms sudarant tarpusavio sandorius dėl „taršos“ kreditų, gautų iš projektų veiklos trečiosiose šalyse.

Veiklos išlaidas numatyta finansuoti iš LIFE+ biudžeto dalies, jei taikomas centrinis tiesioginis valdymas.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

TIKSLAS

Tikslas yra užtikrinti, jog Bendrija, siekdama nustatyti galimus pažeidimus, galėtų tikrinti visus pagal siūlomą sprendimą sudaromus sandorius, kad būtų užtikrintas jų derėjimas su šiame sprendime nustatytais kriterijais ir bet kokiais kriterijais, kurie gali būti nustatyti pagal naują tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos.

NUMATOMAS REZULTATAS

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį paskirto vyriausio administratoriaus vedamo Komisijos atskiro sandorių žurnalo atnaujinimas, kad, siekiant nustatyti galimus pažeidimus, būtų galima tikrinti visus pagal siūlomą sprendimą sudarytus sandorius, taikant bet kokius kriterijus, priimtus pagal naują tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos.

Šis procesas turės būti visiškai automatizuotas, taip pat reikės užtikrinti, kad su susijusia informacija galėtų susipažinti visuomenė.

5.4. Įgyvendinimo metodas (orientacinis)

X Centralizuotas valdymas

X tiesioginis, vykdomas Komisijos

( netiesioginis, deleguojama:

( vykdomosioms agentūroms,

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

( nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms ir (arba) visuomenines paslaugas teikiančioms įstaigoms.

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Sutartyse, Komisijos pasirašytose siekiant įgyvendinti sprendimą, turi būti numatyta Komisijos (arba Komisijos įgaliotojo atstovo) vykdoma priežiūra ir finansų kontrolė bei Audito rūmų auditai, prireikus atliekami vietoje.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Žr. kartu su šiuo pasiūlymu pateikiamą poveikio vertinimą. Buvo įvertintas siūlomų priemonių ekonominis ir socialinis poveikis, poveikis sveikatai ir aplinkai.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post įvertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Siūlomame atskiro nepriklausomo žurnalo pakeitime atsižvelgiama į patirtį, įgytą šiai sistemai veikiant 2005–2007 m. laikotarpiu.

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Šio pasiūlymo įgyvendinimo pažanga ir skirtų išteklių tinkamumas bus vertinami kiekvienais metais, atsižvelgiant į valdymo planą.

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Bus visapusiškai taikomi vidaus kontrolės standartai Nr. 14, 15, 16, 18, 19, 20 ir 21, taip pat principai, nustatyti Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[18] (XX 01 01) | A*/AD | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 |

B*, C*/AST | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Darbuotojai, finansuojami[19] pagal XX 01 02 str. |

Kiti darbuotojai, finansuojami[20] pagal XX 01 04/05 str. |

IŠ VISO | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

- Prižiūrėti Bendrijos registro, skirto išmetamiems šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiams, kuriems netaikoma ES ETS, sukūrimą ir vedimą atskirame sandorių žurnale, numatytame pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

( Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti.

( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams.

X Darbo vietų, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

( Darbo vietos, reikalingos n-tiesiems metams, bet nenumatytos tų metų MPS ir (arba) PBP.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 0,059 | 0,059 | 0,059 | 0,059 | 0,059 | 0,059 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,059 | 0,059 | 0,059 | 0,059 | 0,059 | 0,059 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai |

Standartinis atlyginimas 1A*/AD pareigūnui, kaip numatyta 8.2.1 punkte, yra 0,117 mln. EUR. |

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 straipsnį |

nėra |

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) |

2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[22] |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos XX.010301 (duomenų centro įrengimas, duomenų centro paslaugų ir veiklos išlaidos). | 0,100 | 0,100 | 0,100 | 0,300 |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,100 | 0,100 | 0,100 | 0,300 |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą |

Duomenų centro IT sistemos prieglobai nuo 2012 m. skiriama po 100 000 EUR per metus. Įskaičiuotos išlaidos, susijusios su Bendrijos atskiro sandorių žurnalo (CITL) ir Bendrijos registro Komisijos priegloba, taip pat IT ir ryšių priemonių, reikalingų sistemos visapusiškam veikimui užtikrinti, pirkimu ir priežiūra. Su sistemos plėtra ir priežiūra susijusios išlaidos įtrauktos į biudžeto eilutę 07 03 07 (LIFE +) – plg. 8.1 skirsnį. |

Išlaidos žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams padengiamos iš administruojančiajam generaliniam direktoratui pagal metinę skyrimo procedūrą skirtų lėšų.

[1] OL L 33, 1994 2 7, p. 11.

[2] 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, OL L 275, 2003 10 25, p. 32. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/101/EB ( OL L 338, 2004 11 13, p. 18).

[3] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimas“, COM(2007) 540 galutinis, 2007 9 18.

[4] OL C , , p. .

[5] OL C , , p. .

[6] OL C , , p. .

[7] OL C , , p. .

[8] OL L 33, 1994 2 7, p. 11.

[9] OL L 275, 2003 10 25, p. 32. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/101/EB (OL L 338, 2004 11 13, p. 18).

[10] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimas“, COM(2007) 540 galutinis, 2007 9 18.

[11] OL L 49, 2004 2 19, p. 1.

[12] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[13] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[14] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[15] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[16] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[17] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[18] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[19] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[20] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[21] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) nurodyti konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[22] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.