28.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/1

—

pripažindamas, kad miestų diplomatijai tenka labai svarbus ir nuolat augantis vaidmuo ir ji plačiąja prasme apibrėžiama kaip vietos valdžios institucijų ir jų struktūrų instrumentas, taikomas siekiant pasaulio mastu skatinti socialinę sanglaudą ir tvarią aplinką, užkirsti kelią konfliktams, spręsti konfliktus bei vykdyti atstatymo ir atkūrimo darbus jiems pasibaigus; taip pat, kad jos tikslas – sukurti stabilią aplinką, kurioje piliečiai galėtų taikiai kartu gyventi demokratijos, pažangos ir gerovės sąlygomis,

—

suprasdamas, kad šiandien diplomatija negali pasireikšti ar būti palaikoma tik nacionalinių vyriausybių pastangomis ir kad, atsižvelgiant į poreikį palaikyti dialogą, bendradarbiauti ir derinti veiksmus (kad būtų galima visais lygiais užtikrinti taiką, demokratiją ir žmogaus teisių apsaugą), būtina ir visiškai natūralu skatinti nacionalinių vyriausybių bei vietos ir regionų valdžios institucijų glaudesnį bendradarbiavimą, kuris padės visais lygiais pasirinkti tinkamesnius metodus ir strategijas. Miestai atlieka svarbų vaidmenį tarptautiniame bendradarbiavime, nes jie dirba su kitomis savivaldybėmis tarptautiniuose tinkluose,

—

mano, kad ne tik vykdant bendradarbiavimą per sieną, bet ir įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, visų pirma taikant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, galima skatinti bendradarbiavimą su Europos Komisija svarstant su miestų diplomatija susijusius klausimus, politiką ar veiksmus;

—

pritaria Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės atgaivinimui ir pabrėžia dialogo tarp ES valstybių narių savivaldybių ir Europos kaimynystės politikos partnerių Viduržemio jūros regione bei Rytų Europos, svarbą,

—

pabrėžia, kad lemiamos reikšmės galėtų turėti ES patirtis perduodant žinias visose srityse, kuriose gali pasireikšti miestų diplomatija: geras valdymas, skaidrumo skatinimas ir kova su korupcija, vystymasis vietos lygiu, infrastruktūra, sveikata, švietimas ir mokymas, kova su prekyba žmonėmis, jaunimas, lyčių lygybė ir kultūrų dialogas.

Pranešėja

:

Eleni Loucaides (CY/ELP)

Nikosijos miesto tarybos narė

1.

pripažindamas, kad miestų diplomatijai tenka labai svarbus ir nuolat augantis vaidmuo ir ji plačiąja prasme apibrėžiama kaip vietos valdžios institucijų ir jų struktūrų instrumentas, taikomas siekiant viso pasaulio mastu skatinti socialinę sanglaudą ir tvarią aplinką, užkirsti kelią krizėms, spręsti konfliktus bei vykdyti atstatymo ir atkūrimo darbus jiems pasibaigus; taip pat, kad jos tikslas – sukurti stabilią aplinką, kurioje piliečiai galėtų taikiai kartu gyventi demokratijos, pažangos ir gerovės sąlygomis;

2.

suprasdamas, kad šis vaidmuo yra pripažintas tarptautiniu mastu ir nemažai ES valstybių narių miestų, vietos lygio ir kitų valdžios institucijų jau daugelį metų užsiima miestų diplomatija, ir, šioje srityje sukaupusios daug žinių, jos atlieka labai svarbų vaidmenį ir iš tikrųjų padeda užmegzti santykius, leidžiančius skatinti dialogą ir užkirsti kelią konfliktams, siekti jų sprendimo, vykdyti atstatymo ir atkūrimo darbus jiems pasibaigus, taip pat padėti vystytis trečiosioms šalims tiek Europos žemyne (visų pirma Balkanų regione), tiek Artimuosiuose Rytuose, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir kitose pasaulio vietose;

3.

suvokdamas, kad pasaulis vis labiau urbanizuojamas ir tampa vis sudėtingesnis, o miestai ir jų valdžios institucijos nuolat susiduria su daugiakultūre aplinka, ir kad jų darbas – užtikrinti piliečių teises, mažinti įtampą, spręsti krizes, skatinti socialinę ir ekonominę integraciją, teritorinę sanglaudą, kultūrų, religijų, valstybių ir tautų dialogą ir užtikrinti taiką ir stabilumą;

4.

suprasdamas, kad šiandien diplomatija negali pasireikšti ar būti palaikoma tik nacionalinių vyriausybių pastangomis ir kad, atsižvelgiant į poreikį palaikyti dialogą, bendradarbiauti ir derinti veiksmus (kad būtų galima visais lygiais užtikrinti taiką, demokratiją ir žmogaus teisių apsaugą), būtina ir visiškai natūralu skatinti nacionalinių vyriausybių ir vietos ir regionų valdžios institucijų glaudesnį bendradarbiavimą, kuris padės visais lygiais pasirinkti tinkamesnius metodus ir strategijas;

5.

pripažindamas, kad miesteliai ir miestai atlieka svarbų vaidmenį tarptautiniame bendradarbiavime, nes jie dirba su kitomis savivaldybėmis tarptautiniuose tinkluose; tačiau būtina pažymėti, kad šias užduotis miesteliai ir miestai vykdo savo iniciatyva.

6.

taip pat pripažindamas, kad miestų diplomatija ir decentralizuotas bendradarbiavimas plačiąja šio žodžio prasme yra papildomos priemonės taikai išsaugoti ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos remia iniciatyvas, kuriomis skatinamas valstybių ir tautų sambūvis ir suartėjimas, ir savo veikloje remiasi tarptautinėje teisėje numatytais žmogaus teisės principais ir Europos Sąjungos vertybėmis;

7.

kelia nerimą nauji žmonijai kylantys iššūkiai – klimato kaita, stichinės nelaimės, nepakankamas aprūpinimas geriamuoju vandeniu ir kitais gamtiniais ištekliais, grėsmė, kurią kelia epidemijos, badas ir skurdas, nuolat didėjanti migracija – dėl kurių mūsų visuomenėje daugėja ekstremizmo protrūkių, netolerancijos ir didėja įtampa tarp kultūrinių, etninių ir religinių bendruomenių bei skirtingų tradicijų, dėl ko dažnai kyla vidaus ir išorės konfliktai. Dėl šių priežasčių mano, kad būtina laikytis vienodos politikos ir imtis bendrų veiksmų;

8.

įsipareigodamas skatinti darnų vystymąsi miestuose ir regionuose imantis teisingų ir nuoseklių veiksmų, remiantis pagrindinių žmogaus teisių ir lyčių lygybės principais, neatsižvelgiant į rasių, kultūrų ir religinius skirtumus, užtikrinant teisę mokytis ir dirbti siekiant skatinti demokratines procedūras ir vietos savivaldos savarankiškumą, kadangi tai yra esminiai veiksniai kuriant vieningesnį ir taikų pasaulį;

9.

pripažindamas, kad pasikeitęs konfliktų pobūdis verčia vietos ir regionų valdžios institucijas nuolat rūpintis, kad būtų užtikrinama piliečių gerovė, ir kad glaudesnis vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas tarptautiniu lygiu padėtų ugdyti tarpusavio supratimą, skatintų siekti bendrų tikslų ir spręsti konfliktus (koks bebūtų jų pobūdis);

10.

suprasdamas, kad būtent piliečiai ir vietos valdžios institucijos susiduria su problemomis, kurios atsiranda dėl centrinės valdžios nesugebėjimo užmegzti dialogą, kuris padėtų konstruktyviai spręsti rūpimus klausimus siekiant normalizuoti ir stabilizuoti padėtį;

11.

be to, pabrėždamas, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arčiausiai piliečių, geriausiai supranta piliečių poreikius, gali geriausiai juos apibrėžti ir į juos atsižvelgti ne tik krizės ar konflikto laikotarpiu, bet ir preventyviai;

12.

manydamas, kad vietos valdžios institucijų pareiga – siekti laisvės, demokratijos bei pažangos ir taip prisidėti prie tarptautinio vystymosi ir taikos palaikymo;

13.

pripažindamas, kad ES ir jos vykdomai politikai (pavyzdžiui, Europos kaimynystės politikai) bus nepaprastai sunku atskleisti visą savo potencialą, jei nebus išspręsti konfliktai, dėl kurių sunku arba net neįmanoma plėtoti regioninį bendradarbiavimą;

14.

atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m birželio 11–13 d. Hagoje vykusioje pasaulinėje konferencijoje apie miestų diplomatiją ir vietos valdžios institucijų vaidmenį užkertant kelią konfliktams, vykdant taikos procesą, dalyvaujant atkūrimo ir atstatymo darbe jiems pasibaigus dalyviai buvo plačiau supažindinti su miestų diplomatija ir pripažintas didesnis jos vaidmuo. Šioje konferencijoje buvo atstovaujama ir Regionų komitetui;

15.

atkreipdamas dėmesį į tai, kad Europos Tarybos Europos vietos ir regionų valdžios kongresas, Europos municipalitetų ir regionų taryba, Jungtinės miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacijos Miestų diplomatijos, taikos stiprinimo ir žmogaus teisių komitetas, Vietos demokratijos institucijų asociacija, pasaulinis miestų merų judėjimas už taiką, kompetentingos Jungtinių Tautų agentūros, „Glocal Forum“ ir kitos institucijos bei tarptautinės NVO miestų diplomatijos srityje jau atliko ir toliau tęsia atsakingą pirmtakų darbą,

16.

ragina vietos valdžios institucijas apmąstyti savo įsipareigojimus saugoti taiką ir teisingumą bei propaguoti žmogaus teises visiems kuriant darnius miestus vardan darnaus pasaulio;

17.

primena, kad būtina tarptautiniu lygiu sukurti veiksmingesnius ir skaidresnius pagalbos mechanizmus, supaprastinti procedūras ir pirmiausia įtraukti vietos valdžios institucijas į būtinų priemonių kūrimą ir jų įgyvendinimą;

18.

teigiamai vertina 2008 m. spalio 8 d. Europos Komisijos komunikatą, kuriame pabrėžiama, jog būtina suteikti vietos valdžios institucijoms didesnį vaidmenį rengiant ir įgyvendinant vystymosi priemones ES ir kalbama apie Komisijos ir vietos valdžios institucijų struktūruoto dialogo, kurį būtų galima padedant Regionų komitetui, būtinybę;

19.

taip pat teigiamai vertina minėtame komunikate paminėtą Regionų komiteto pasiūlymą kurti platformą, kurioje ES vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų keistis informacija;

20.

dar kartą pabrėžia, kad tiesioginis ES interesas – stengtis spręsti konfliktus ir regionines problemas, kurie turi neigiamos įtakos saugumui Europoje, trukdo užkirsti kelią nekontroliuojamiems migracijos srautams bei energijos tiekimo sutrikimams ir, apskritai, kelia grėsmę taikai pasaulyje;

21.

pakartoja savo įsitikinimą, kad tik veiksmingas bendradarbiavimas vietos ir regionų lygiu gali užtikrinti sėkmingus ir tvirtus kaimyninius santykius;

22.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali geriausiai nustatyti piliečių poreikius ir rasti sprendimą tiek taikant prevencines priemones, tiek konfliktams jau pasibaigus;

23.

mano, kad ne tik vykdant bendradarbiavimą per sieną, bet ir įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, visų pirma taikant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, galima skatinti bendradarbiavimą su Europos Komisija svarstant su miestų diplomatija susijusius klausimus, politiką ar veiksmus;

24.

džiaugiasi atnaujinta Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partneryste ir pabrėžia, kad svarbu jai suteikti naują dimensiją, t.y. plėtoti dialogą tarp ES valstybių narių vietos valdžios institucijų ir Europos kaimynystės politikos partnerių Viduržemio jūros regione ir Kaukaze, kuriuose, 2008 m. rugpjūčio mėnesį prasidėjus karo veiksmams, pabrėžiamas svarbus ES vaidmuo skatinant taikos procesą ir teikiant humanitarinę pagalbą;

25.

pakartoja savo ketinimą siekti, tuo pačiu siekiant skatinti ir miestų diplomatijos tikslus, kad būtų įkurta Europos ir Viduržemio jūros regiono vietos ir regionų asamblėja, kuri padėtų įgyvendinti Barselonos procesą ir plėtoti Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą – sprendimas, kurį liepos 13 d. Paryžiuje priėmė Europos Vadovų Taryba.

26.

džiaugiasi 2008 m. lapkričio 3–4 d. Marselyje įvykusios ministrų konferencijos galutine deklaracija „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“, kurioje ministrai iš esmės pritarė pasiūlymui, kurį pateikė 2008 m. birželio mėn. 22–23 d. Marselyje įvykęs vietos ir regionų institucijų forumas ir kurį Regionų komitetas dar kartą priminė spalio 8 d. nuomonėje, ir įsipareigojo įtraukti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėją (ARLEM), kai tik ji bus sukurta, į Viduržemio jūros šalių sąjungą;

27.

pripažįsta, kad, nepaisant pirmiau minėtos visų susijusių šalių patirties ir konstruktyvaus bei praktinio jų vaidmens, miestų diplomatijai nėra nustatytų veikimo būdų;

28.

pabrėžia, kad vis dar sunku tiksliai įvardyti svarbiausius veiksnius, kurie lemia miestų diplomatijos sėkmę ar nesėkmę; todėl mano, jog turėtų būti nustatytos lanksčios procedūros atsižvelgiant į kiekvieną situaciją, kad būtų galima reaguoti į greitus pokyčius;

29.

įsitikinęs, kad miestų diplomatiniai subjektai turi suprasti, jog tai yra sudėtingas procesas, kurį vykdant būtinos ir kitos pastangos. Jie turi būti gerai susipažinę su konflikto zonai būdingais ypatumais ir istorinėmis konflikto aplinkybėmis, ir prieš imdamiesi bet kokios iniciatyvos ar veiksmų privalo sulaukti Europos vietos valdžios institucijų pritarimo;

30.

laikosi nuomonės, kad ES institucijų patirtis ir bendradarbiavimas šioje srityje yra labai svarbūs ir dar kartą pabrėžia, kad būtina didesnė politinė ir techninė parama norint užtikrinti nenutrūkstamą ES kaimyninių valstybių narių bendradarbiavimą per sieną vietos valdžios institucijų lygiu; ragina valstybes nares ir susijusias šalis tinkamai pasinaudoti esamais instrumentais (TAIEX programa) ir kitomis porinių projektų priemonėmis bei programomis (pavyzdžiui, 2007–2013 m. programa „Europa piliečiams“), kurios gali suteikti būtiną pagrindą plėtoti miestų diplomatijos strategiją;

31.

pabrėžia, kad galima vykdyti vietos valdžios institucijų pareigūnų mainus tarp ES valstybių narių siekiant skatinti ne tik miestų diplomatijos dimensiją, bet ir glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, kad būtų keičiamasi patirtimi ir kuriami veiklos tinklai;

32.

pabrėžia, kad lemiamos reikšmės galėtų turėti ES patirties perdavimas į sritis, kuriose gali būti plėtojama miestų diplomatija: geras valdymas, skaidrumo skatinimas ir kova su korupcija, vystymasis vietos lygiu, infrastruktūra, sveikata, švietimas ir mokymas, kova su prekyba žmonėmis, jaunimas, lyčių lygybė ir kultūrų dialogas;

33.

primena, kad Europos Komisija ir valstybės narės turi ir toliau bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis ir pilietine visuomene siekiant skatinti gerbti žmogaus teises, pirmiausia visų nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių teises bendruomenėse, ir ragina valstybes partneres, dalyvaujančias Europos ir Viduržemio jūros šalių bendradarbiavime, būti atviresnėms pilietinės visuomenės, vietos valdžios institucijų indėliui ir apskritai miestų diplomatijai;

34.

mano, kad, nors tarptautiniai veikėjai iš tiesų turi skatinti miestų diplomatiją ir sudaryti sąlygas dirbti šioje srityje, reikia pripažinti, kad bet kokią naują struktūrą reikia kurti tik tuomet, kai ji yra būtinai reikalinga ir atitinka specifinius poreikius;

35.

priduria, kad Išorės santykių ir decentralizuoto bendradarbiavimo komisija atidžiai stebi šioje srityje vykstančius pokyčius, skatina susijusių dalyvių, nevyriausybinių organizacijų ir Europos bei tarptautinių tinklų komunikaciją ir, prireikus, nurodo, kurie regionai galėtų atlikti katalizatoriaus vaidmenį;

36.

siūlo informuoti ES apie vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius konfliktų draskomuose regionuose ir ragina aktyviau dalyvauti sprendžiant konfliktus paremiant miestų diplomatiją ir šioje srityje vykdomus veiksmus;

37.

be to, ragina ES įtraukti miestų diplomatijos klausimą į kompetentingų tarptautinių organizacijų posėdžių darbotvarkę;

38.

ragina Europos Komisiją skatinti, kad būtų įgyvendinamos regioninės programos, kurių tikslas – įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir jų kolektyvines įstaigas į miestų diplomatijos plėtojimą, kad būtų skatinami bendri tikslai ir principai;

39.

pritaria Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso iniciatyvai, kuria siekiama parengti Europos miestų diplomatijos chartiją, ir šiuo tikslu kuriamo fondo projektui; ragina ES apsvarstyti galimybę parengti finansavimo priemonę, kurią taikant būtų remiami ir skatinami miestų diplomatijos srityje vykdomi veiksmai;

40.

atsižvelgdamas į paltų atgarsį, kurio susilaukia kasmet vykstanti Open Days renginio Europos regionų ir miestų savaitė, siūlo 2009 m. renginio programoje numatyti surengti informacinio pobūdžio seminarą apie miestų diplomatiją;

41.

atkreipia valstybių narių dėmesį į miestų diplomatiją ir, pabrėždamas savo atsidavimą demokratijos, teisinės valstybės vertybėms ir žmogaus teisių principams, ragina jas paremti su miestų diplomatija susijusias iniciatyvas tiek plėtojant dvišalius, tiek ir daugiašalius santykius, kadangi tai yra labai perspektyvi priemonė stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų dialogą tarptautiniu lygiu, ir įgyvendinant valstybių narių išorės politiką, kai norima paremti pilietinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikę taiką;

42.

supažindins su šios nuomonės turiniu Europos Komisijos pirmininką, ES vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai, Komisijos narius, atsakingus už išorės santykius ir vystymąsi ir humanitarinę pagalbą, ir Europos Parlamento pirmininką pabrėždamas vaidmenį, kurį norėtų prisiimti plėtojant miestų diplomatiją, ir privalumus, kuriais ES galėtų pasinaudoti stiprindama savo užsienio politiką ir siekdama užtikrinti taiką, saugumą ir stabilumą.