27.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 286/5

A.

kadangi JT Tūkstantmečio deklaracijoje visos valstybės raginamos užtikrinti vystymosi politikos darną (VPD),

B.

kadangi ES yra griežtai įsipareigojusi užtikrinti VPD vadovaudamasi EB sutarties 178 straipsniu, kuriame nustatyta, kad įgyvendindama įvairių sričių politiką, kuri gali turėti poveikio besivystančioms šalims, Bendrija atsižvelgia į Bendrijos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus,

C.

kadangi pirmiau minėto Europos konsensuso dėl vystymosi 35 straipsnyje nurodyta, kad ES yra tvirtai pasiryžusi įvairiose srityse imtis veiksmų, skatinančių vystymosi politikos darną, ir svarbu, kad ir su vystomąja veikla nesusijusiose politikos srityse būtų remiamos besivystančiųjų šalių pastangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

D.

kadangi pirmiau minėtoje dvimetėje Komisijos VPD ataskaitoje, be kitų dalykų, teigiama, kad:

E.

kadangi į 2005 m. gegužės 24 d. Tarybos išvadas įtrauktas įsipareigojimas stiprinti ES VPD, ypač dvylikoje prioritetinių politikos sričių, įskaitant prekybą, žuvininkystę, aplinką, klimato kaitą, migraciją ir užimtumą,

F.

kadangi du svarbiausi ES naudojami Vakarų Afrikos biologiniai gamtos ištekliai yra žuvis ir mediena, nes, Komisijos Prekybos generalinio direktorato duomenimis, daugiau nei 80 proc. Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) eksportuojamos žuvies ir medienos gabenama į ES,

G.

kadangi Jungtinės Tautos Vakarų Afriką apibrėžia kaip labiausiai į vakarus nutolusį Afrikos regioną, kurį sudaro šios 16 šalių: Beninas, Burkina Fasas, Žaliasis Kyšulys, Dramblio Kaulo Krantas, Gambija, Gana, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Liberija, Malis, Mauritanija, Nigeris, Nigerija, Senegalas, Siera Leonė, Togas (t. y. (ECOWAS) ir Mauritanija) (8), taip pat Kamerūnas, kadangi jis dažnai laikomas Vakarų Afrikos dalimi,

1.

teigiamai vertina didesnį Komisijos, Tarybos ir valstybių narių VPD skiriamą dėmesį ir įsipareigojimus, kaip matyti iš 12 VPD įsipareigojimų, dvimečių ataskaitų ir kelių kitų naujų priemonių;

2.

pabrėžia politikos darnos, kaip vieno iš ES indėlių siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, svarbą;

3.

pabrėžia, kad siekiant darnesnės politikos ypač svarbi yra politinė valia ir įsipareigojimas atsižvelgti į besivystančių šalių interesus visose joms poveikį darančiose politikos srityse;

4.

atkreipia dėmesį į glaudžius ES vystymosi ir žuvininkystės politikos bei vystymosi ir prekybos mediena politikos tarpusavio ryšius ir pabrėžia, kad priemonės, kurių imtasi ES žuvininkystės ir medienos politikos srityse, turi stiprų poveikį tvariam vietos vystymuisi;

5.

primena, kad pirmiau minėtoje COP13 buvo pripažinta, kad miškų kirtimas labai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų, taip pat prie klimato kaitos, ir pabrėžė, kad reikia remti besivystančių šalių pastangas išsaugoti ir tvariai valdyti savo miškus; ragina ES ir valstybes nares svariais finansiniais įnašais remti tarptautines miškų išsaugojimo, tvaraus naudojimo ir valdymo iniciatyvas besivystančiose šalyse ir ypač ragina remti Afrikos šalis;

6.

yra susirūpinęs dėl atogrąžų miškų kirtimo, nes tai – viena iš klimato kaitą skatinančių jėgų, dėl kurios poveikio kasmet išmetama maždaug 20 proc. viso dėl žmogaus veiklos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir sunaikinama milijonų vietos ir čiabuvių bendruomenių pragyvenimo šaltinį;

7.

yra susirūpinęs, kad dėl neteisėto medienos ir medienos produktų pigaus importo ir kai kurių pramonės veikėjų pagrindinių socialinių ir aplinkos standartų nesilaikymo destabilizuojamos tarptautinės rinkos ir mažinamos šalių gamintojų valstybinių mokesčių įplaukos;

8.

yra susirūpinęs, kad, remiantis FAO duomenimis, mažiau nei 7 proc. visų miškų rajonų pažymėti ekologiniu ženklu ir mažiau nei 5 proc. atogrąžų miškų valdomi tvariai;

9.

džiaugiasi, kad Vakarų Afrikoje Komisija dalyvauja oficialiose derybose su Gana ir Kamerūnu ir preliminariose diskusijose su Liberija siekdama pasirašyti savanoriškus partnerystės susitarimus (SPS), kad galėtų kontroliuoti, ar teisėtai tiesiogiai į Europos Sąjungą eksportuojami medienos gaminiai;

10.

pabrėžia, kad visos miškų išsaugojimo programos, įskaitant Miškų ir anglies partnerystės priemonę (FCPF) ir FLEGT, turi apsaugoti čiabuvių ir vietos bendruomenių tradicines ir paprotines teises naudotis savo miškais pagal JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių;

11.

ragina Komisiją teigiamai atsakyti į prašymus finansuoti tvaraus miškų valdymo iniciatyvas remiantis pagalbos programavimu ir šalies strateginiais dokumentais;

12.

ragina Komisiją pateikti komunikatą, kuriuo būtų nustatytas ES požiūris į būsimas miškų apsaugos skatinimo ir dėl miško kirtimo didėjančio išmetamų teršalų kiekio mažinimo finansavimo priemones, įskaitant JTBKKK, Kioto protokolą ir FCPF, dalyvavimas šiose priemonėse ir parama joms; šiame komunikate turėtų būti apibrėžtas ES įsipareigojimas teikti lėšas, skirtas padėti besivystančioms šalims apsaugoti savo miškus, finansuoti saugomas miško teritorijas ir skatinti ekonomines miško naikinimo alternatyvas;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares sparčiau įgyvendinti pirmiau minėtą ES veiksmų planą FLEGT ir reglamentą, kuriais siekiama kovoti su neteisėta miškotvarka, su ja susijusia prekyba, didinti tvariai pagamintų medienos produktų vartojimą ir ženkliai padidinti šalių partnerių skaičių;

14.

pirmiausia ragina Komisiją per šią kadenciją pateikti išsamų pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų užkirstas kelias tiekti rinkai iš neteisėtų ir destruktyvių šaltinių gautą medieną ir jos produktus;

15.

ragina valstybes nares ir Komisiją kuo greičiau patvirtinti ir įgyvendinti ekologiškų viešųjų pirkimų politiką ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kurioje pirmenybė būtų teikiama ekologiniu ženklu pažymėtų medienos produktų, ypač sertifikuotų pagal Miškų priežiūros tarybos (angl. FSC) normas, įsigijimui;

16.

pabrėžia didelę Vakarų Afrikos šalių priklausomybę nuo žvejybos kaip užimtumo, maisto saugumo, baltymų, vyriausybės pajamų ir užsienio valiutos ištekliaus, kas matyti iš pastaruoju metu paskelbto Tarptautinės migracijos organizacijos (angl. IOM) tyrimo, kuriame teigiama, kad viena svarbiausių migracijos iš Senegalo priežasčių – vietos žvejybos pramonės smukimas;

17.

su pasitenkinimu pažymi, kad šioje srityje pasiekta pažanga ir skatina ją, tačiau vis dar yra susirūpinęs dėl to, kad pažanga lėta ir dėl kai kurių šios zonos šalių neryžtingumo saugant savo išteklius; apgailestauja, kad, nepaisant ES pastangų sudarant partnerystės susitarimus, šiose šalyse vis dar neteikiama prioriteto tvariam biologinių gamtos išteklių, tarp jų ir žuvininkystės išteklių, naudojimui ir jo pranašumams, bet toks naudojimas dažnai būna subordinuotas kitiems politiniams ir ekonominiams interesams;

18.

todėl ragina Komisiją išnagrinėti šį klausimą ir aiškią sąsają tarp imigracijos iš Vakarų Afrikos šalių į ES lygio ir žuvų išteklių Vakarų Afrikos pakrantėse didelio sumažėjimo;

19.

ragina Komisiją ir Vakarų Afrikos vyriausybes pažaboti neteisėtą žvejybą, stebėti ir kontroliuoti žuvų išteklius siekiant sustabdyti žuvų išteklių Vakarų Afrikos jūrose didelį mažėjimą;

20.

mano, kad Vakarų Afrikos žvejybos ištekliai teikia daug galimybių vietos vystymuisi ir prisideda prie maisto saugumo; sunerimęs pažymi, kad, remiantis Žvejybos rytų centriniame Atlante komiteto naujausiais moksliniais vertinimais, nuo 2006 m. daugelis Vakarų Afrikos išteklių yra pernelyg eksploatuojami ir mažų mažiausiai vienam iš jų gresia išnykti;

21.

mano, kad Bendrijos vystymosi politikos ir jos žvejybos politikos darnos vertinimas apima ne tik su keliomis trečiosiomis Vakarų Afrikos šalimis pasirašytus dvišalius partnerystės susitarimus, bet ir daugelį kitų aspektų; lygiai taip pat svarbi yra Bendrijos politika dėl:

22.

prašo Komisijos, atsižvelgiant į dar iki galo nepriimtą ir nepasirašytą ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su Vakarų Afrikos šalimis, toliau laikytis VPD derantis dėl medienos ir žuvies susitarimų, kurie yra EPS proceso dalis;

23.

dar kartą ragina Komisiją veikti atsižvelgiant į pagrindinius EPS tikslus, kurie skatina regioninę integraciją ir stiprina AKR šalių ekonominę padėtį, ir šiame kontekste ypač pabrėžia Vakarų Afrikos šalių padėtį;

24.

mano, kad, įgyvendinant ES žuvininkystės politiką, įskaitant jos santykius su Vakarų Afrika, privalu paisyti pirmiau minėto 1995 m. FAO atsakingos žuvininkystės kodekso;

25.

išreiškia savo pritarimą tam, kad septynios Vakarų Afrikos šalys pasirašė žuvininkystės susitarimus su ES pagal naujas partnerystės susitarimų taisykles, kuriose be pradinio ES laivyno interesų apsaugos tikslo numatytos nuostatos, pagal kurias trečiosios šalys turi parengti programas, kurias įgyvendinant būtų galima užtikrinti tausų jų žuvininkystės išteklių naudojimą;

26.

mano, kad problemas žuvininkystės išteklių srityje sukėlė praeityje į gana silpnas žvejybos valdymo sistemas ir nepakankamai žvejybos laivų stebėjimo ir kontrolės priemonių turintį regioną suplaukę žvejybos laivai; todėl teigiamai vertina tai, kad 2005 m. buvo nustota teikti subsidijas žvejybos laivų perkėlimui iš ES į Vakarų Afriką;

27.

pažymi, kad ES mažinant veiklą Vakarų Afrikos vandenyse jos vietą gali užimti kitų šalių laivynai, kurie nebūtinai laikysis tokių pat tvarumo principų;

28.

mano, kad žuvininkystės išteklių srityje visų pirma didesnį dėmesį reikia skirti šiems aspektams:

29.

ragina ES išmokų už susitarimus dydį atsieti nuo už tai suteikiamų žvejybos galimybių, nes ši sąsaja anaiptol neskatina trečiųjų šalių sumažinti žvejybos leidimų skaičiaus mažėjant ištekliams arba dėl jos gali staigiai ir iš esmės sumažėti trečiosios šalies vyriausybės pajamos;

30.

ragina ES, siekiant žvejybą Vakarų Afrikoje padaryti tvarią ir atitinkančią Bendrijos vystymosi politiką, remiantis partnerystės susitarimu arba individualiu susitarimu atlikti šiuos veiksmus:

31.

pripažįsta, kad nepaisant fakto, jog finansiniai įnašai, gaunami pagal žuvininkystės susitarimus, nuo šiol sudaro svarbią kai kurių trečiųjų šalių bendrojo biudžeto dalį, kuriai priklauso ir laivų savininkų investicijos bei valstybių narių dvišalis vystomasis bendradarbiavimas, įskaitant finansinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimas siekiant tvaraus vystymosi negali būti užtikrintas vien tik vykdant bendrąją žuvininkystės politiką; taip pat pabrėžia, kad reikia įtraukti kitas Bendrijos politikos sritis, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo politiką, kad būtų sudarytos politinės, socialinės ir ekonominės sąlygos, kuriomis šios šalys galėtų pritaikyti administracines ir finansines priemones siekdamos visu pajėgumu ir tvariai naudoti savo biologinius gamtos išteklius;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares geriau koordinuoti vystomojo bendradarbiavimo projektus ir šio koordinavimo nepamiršti nustatant prioritetus ir tikslus;

33.

apgailestauja, kad Komisijos užsakytame 2007 m. gegužės mėn. ES ir AKR šalių ekonominės partnerystės susitarimų tvaraus poveikio vertinime (TPV) netiriami miškininkystės sektoriai, o žuvininkystės klausimai tik paliečiami;

34.

prašo Komisijos:

35.

daro išvadą, kad FLEGT procesas ir nuo 2003 m. sudaryti reformuoti naujosios kartos žvejybos partnerystės susitarimai – svarbi vystymuisi palankios politikos pradžia; vis dėlto pabrėžia, kad Vakarų Afrikai taikoma ES žvejybos ir medienos politika turi būti išplėsta ir aktyvesnė norint, kad vystymosi politika tikrai būtų darni;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės, ECOWAS, Afrikos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sekretoriatams, subregioninei žvejybos valdymo organizacijai (SRFC) ir Žvejybos rytų centriniame Atlante komitetui, visų ECOWAS šalių, taip pat Mauritanijos ir Kamerūno vyriausybėms.