52008DC0766

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20.11.2008

KOM(2008) 766 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Pajamos iš organizuoto nusikalstamumo Užtikrinkime, kad nusikalsti nebūtų pelninga

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. KODĖL DĖMESYS TELKIAMAS Į NUSIKALSTAMU BŪDU ĮGYTAS PAJAMAS? 3

3. DABARTINĖS PROBLEMOS, KYLANČIOS DĖL ES TEISINĖS SITEMOS 4

3.1. Esama teisinė sistema ir ydingas jos įgyvendinimas 4

3.2. ES teisinės sistemos išdėstymas nauja redakcija 5

3.3. Argumentai už papildomas teisines nuostatas 6

4. NACIONALINIŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS 7

4.1. Nacionalinių turto susigrąžinimo tarnybų įsteigimas 8

4.2. Veiksmingų turto susigrąžinimo tarnybų įkūrimas 8

4.3. TST veiksmų derinimas. Europolo ir Eurojusto vaidmuo 9

5. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS. SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS SUSIJĘ ASPEKTAI 10

6. TEISINĖS GALIOS NETURINČIOS GRETUTINĖS PRIEMONĖS 10

6.1. Naujos veiksmingesnės konfiskavimo procedūrų tobulinimo priemonės 10

6.2. Finansinių nusikaltimų tyrimų ir finansinės kriminalinės analizės tobulinimas 11

6.3. Reguliarios ir palyginamos konfiskavimo statistikos sudarymas 11

7. IŠVADA. DEŠIMT STRATEGINIŲ PRIORITETŲ 11

1. ĮVADAS

Šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimui ir susigrąžinimui Europos Sąjungoje[1].

Europos Sąjungos valstybėse narėse egzistuoja ar koegzistuoja skirtingos teisinės nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimo procedūros. Tam, kad nusikaltėlių turtas būtų sėkmingai konfiskuojamas ir būtų sėkmingai bendradarbiaujama tarptautiniu mastu, būtinos veiksmingos nacionalinės agentūros, kurios būtų atsakingos už turto atsekimą.

Europos Sąjunga gali duoti papildomos naudos :

1. padarydama ES teisinę sistemą nuoseklesnę ir ją tobulindama,

2. skatindama nacionalines agentūras derinti veiklą, keistis informacija ir bendradarbiauti,

3. padėdama kurti naujas turto identifikavimo ir atsekimo priemones,

4. palengvindama įšaldymo ir konfiskavimo orderių vykdymą,

5. palengvindama bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, ratifikuojant konvencijas ir skatindama turto pasidalijimo susitarimus,

6. padėdama partneriams kurti naujas iniciatyvas, naudojantis ES finansavimo programomis.

2. KODĖL DĖMESYS TELKIAMAS Į NUSIKALSTAMU BŪDU ĮGYTAS PAJAMAS?

Siekiant sužlugdyti organizuotą nusikalstamumą, itin svarbu iš nusikaltėlių atimti galimybę naudotis nusikalstamu būdu įgytoms pajamomis. Organizuotos nusikalstamos grupuotės kuria didelio masto tarptautinius tinklus ir iš įvairios nusikalstamos veikos gauna didelį pelną. Nusikalstamu būdu įgytos pajamos plaunamos ir grąžinamos į teisėtą ekonomiką.

Itin svarbu, kad nacionalinės kovos su pinigų plovimu sistemos ir tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje būtų veiksmingi. Tačiau net sėkmingo nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo atveju organizuotų nusikaltėlių turtą galima identifikuoti, atliekant finansinę žvalgybą ir tyrimus, taip pat areštuoti ir susigrąžinti.

Nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimas ir susigrąžinimas – labai veiksmingas kovos su organizuotu nusikalstamumu, kuris iš esmės vykdomas siekiant pelno, būdas[2]. Konfiskavus turtą, nusikaltėliai negali jo panaudoti kitai nusikalstamai veikai finansuoti, kelti grėsmę pasitikėjimui finansinėmis sistemomis ir korumpuoti įstatymais besivadovaujančią visuomenę. Konfiskavimo poveikis yra atgrasomasis: tampa aišku, kad nusikalsti nepelninga[3]. Galbūt dėl to vietos bendruomenėse neliks prastų pavyzdžių, kuriais būtų norima sekti. Kai kuriais atvejais nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimo priemonės suteikia galimybę pakirsti sprendimus priimančių nusikaltėlių grupuočių atstovus, kurie retai tiriami ar patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Šiuo metu bendras konfiskavimo atvejų skaičius ES palyginti nedidelis, susigrąžintos pajamų iš organizuoto nusikalstamumo sumos mažos, ypač palyginti su apytikrėmis bendromis organizuotų nusikalstamų grupuočių pajamomis. Todėl pageidautina, kad būtų labiau taikomos konfiskavimo procedūros.

3. DABARTINĖS PROBLEMOS, KYLANČIOS DĖL ES TEISINĖS SITEMOS

Siekiant užtikrinti bendrą požiūrį į konfiskavimą, nacionaliniu lygmeniu įgyvendinami keturi ES pamatiniai sprendimai. Trijuose iš jų keliamos įgyvendinimo problemos.

3.1. Esama teisinė sistema ir ydingas jos įgyvendinimas

Pamatiniu sprendimu 2001/500/TVR[4] suderintos kai kurios valstybių narių nuostatos dėl konfiskavimo ir baudžiamųjų sankcijų už pinigų plovimą. Apskritai šis tekstas į daugelio valstybių narių nacionalinę teisę perkeltas palyginti gerai.

Pagrindų sprendimu 2003/577/TVR[5] taikomas turto ir įrodymų arešto aktų tarpusavio pripažinimo principas. Jį perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę gerokai vėluojama. Maža informacijos apie tai, kaip praktiškai taikomos nuostatos, kuriomis turėtų būti užtikrinama, kad vienoje valstybėje narėje esantys turtas ar įrodymai galėtų būti įšaldomi pagal kitos valstybės narės teisminės institucijos priimtą sprendimą, kuris, kaip konkretus pažymėjimas, būtų tiesiogiai perduodamas vykdomajai teisminei institucijai. Pažymėjimą, kuriuo reikalaujama vykdyti arešto aktus, palyginti sudėtinga užpildyti, jame nėra visų būtinų laukelių. Todėl teisminės institucijos linkusios grįžti prie įprastinių teisinės tarpusavio pagalbos formų. Jeigu ši tendencija išliks, nebus iki galo pasiekti minėtojo pagrindų sprendimo tikslai.

Pamatiniu sprendimu 2005/212/TVR[6] siekiama užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų priimtos veiksmingos konfiskavimo taisyklės, įskaitant susijusio turto kilmės įrodymo taisykles. Iš 2007 m. gruodžio mėn. Komisijos įgyvendinimo ataskaitos[7] matyti, kad daugelyje valstybių narių priemonės, kuriomis būtų sudaryta galimybė vykdyti platesnio masto konfiskavimą, įgyvendinamos lėtai. Teksto nuostatos neaiškios, todėl perkeliamos padrikai. Be to, pamatiniu sprendimu numatomi alternatyvūs išplėstų konfiskavimo teisių kriterijai. Gali būti, kad dėl to buvo de facto apribotas tarpusavio pripažinimo mastas. Atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos vykdo kitos valstybės narės išduotus konfiskavimo orderius, tik jeigu jie pagrįsti tokiomis pačiomis konfiskavimo priežastimis, kokios taikomos gaunančioje valstybėje narėje.

Pamatiniu sprendimu 2006/783/TVR[8] taikomas konfiskavimo orderių tarpusavio pripažinimo principas. Būtina geriau derinti minėtuosius išplėstų konfiskavimo teisių kriterijus ir konfiskavimo orderių tarpusavio pripažinimo nuostatas. Pagal šias nuostatas viena iš galimų konfiskavimo orderio nepripažinimo ar nevykdymo priežasčių yra ta, kad jo neaprėpia pasirinktis(-ys), nurodyta(-os) vykdančiosios šalies nacionaliniuose teisės aktuose pagal Pamatinį sprendimą 2005/212/TVR. Be to, panašu, kad Pamatinis sprendimas 2006/783/TVR taikomas tik konfiskavimo orderiams, išduotiems nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Todėl konfiskavimo orderiai, išduodami pagal konfiskavimo civiline tvarka procedūrą arba grindžiami plačiais įgaliojimais mokesčių srityje, nebūtinai vykdomi visose valstybėse narėse. Šis tarpusavio pripažinimo klausimas labai aktualus, nes minėtosios procedūros taikomos vis dažniau, ypač bendrosios teisės šalyse, ir padeda veiksmingai užkirsti kelią pelnytis iš organizuoto nusikalstamumo. Per anksti vertinti, ar šį pamatinį sprendimą vėluojama perkelti į nacionalinės teisės aktus.

Be minėtų pamatinių sprendimų, Antrajame protokole[9], pridedamame prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[10] , turinčiame įsigalioti iki 2008 m. pabaigos, numatytos konfiskavimo priemonės ir operatyvinio bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis kovojant su sukčiavimu ir pinigų plovimu priemonės, įskaitant konfiskavimą. Pamatinio sprendimo dėl Europos įrodymų orderio, skirto gauti daiktus, dokumentus ir duomenis siekiant juos naudoti baudžiamuosiuose procesuose[11] , kuris turėtų būti oficialiai priimtas iki 2008 m. pabaigos, pasiūlyme numatytos tolesnių veiksmų, susijusių su įšaldymo orderiais, išduotais pagal Pamatinį sprendimą 2003/577/TVR, taisyklės. Į pasiūlymą taip pat įtrauktos tam tikros 2001 m. Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose protokolo nuostatos[12].

3.2. ES teisinės sistemos išdėstymas nauja redakcija

Apibendrinant, esami teisiniai tekstai į nacionalinę teisę perkelti tik iš dalies. Kai kurios pamatinių sprendimų nuostatos nelabai aiškios, todėl perkėlimas į nacionalinius teisės aktus nevienodas. Nepakankamai suderinti išplėstų konfiskavimo teisių kriterijai ir vienoje valstybėje narėje išduotų konfiskavimo orderių vykdymo kitoje valstybėje narėje nuostatos gali turėti didelės neigiamos įtakos tarpusavio pripažinimui. Kyla svarbių klausimų dėl įšaldymo ir konfiskavimo orderių, išduodamų pagal konfiskavimo civiline tvarka procedūrą arba grindžiami plačiais įgaliojimais mokesčių srityje, tarpusavio pripažinimo. Siekiant įšaldyti ir konfiskuoti turtą užsienyje, svarbu, kad egzistuotų tikslingi ir veiksmingi mechanizmai. Atsižvelgiant į minėtuosius svarstymus, reikėtų apsvarstyti esamos ES teisinės sistemos išdėstymą nauja redakcija . Šis išdėstymas atitiktų supaprastinimo ir geresnio reglamentavimo politiką, o esami tekstai taptų aiškesni ir nuoseklesni.

3.3. Argumentai už papildomas teisines nuostatas

Be esamos teisinės sistemos išdėstymo nauja redakcija, Komisija taip pat išnagrinės galimybę išplėsti tam tikras teisines sąvokas ir įdiegti naujas taisykles, siekdama padidinti konfiskavimo galimybes. Tačiau konfiskavimo priemonės (pvz., prievolės įrodyti perkėlimas kitai šaliai) gali turėti įtakos pagrindinėms teisėms (pvz., teisei į turtą ir teisei į tinkamas atgręžtinio reikalavimo priemones), todėl būtina laikytis suderinto požiūrio ir numatyti tinkamas apsaugos priemones. Atsižvelgiant į valstybių narių praktiką, būtų galima aptarti toliau išdėstytas idėjas.

3.3.1. Konfiskavimas be išankstinio baudžiamojo nuosprendžio (konfiskavimas civiline tvarka)

Pagal daugumos valstybių narių jurisdikciją konfiskavimas yra sankcija, susijusi su baudžiamuoju nuosprendžiu. Tačiau taikant naują teisinę priemonę būtų galima pradėti vykdyti konfiskavimą be išankstinio baudžiamojo nuosprendžio (taip perkeliant Finansinių veiksmų darbo grupės 3 rekomendaciją[13] į ES teisės aktus). Pavyzdžiui:

i) Kai įtariama, kad turtas yra pajamos iš sunkaus nusikalstamumo dėl to, kad jis neproporcingas savininko deklaruotoms pajamoms ir kad savininkas nuolat palaiko santykius su žinomais nusikaltėliais. Šiuo atveju byla galėtų būti iškelta civiliniame teisme (kuris galėtų įsakyti konfiskuoti turtą), atsižvelgiant į labiausiai tikėtiną prielaidą, kad turtą sudaro nusikalstamu būdu įgytos pajamos. Šiuo atveju prievolė įrodyti perkeliama spėjamam nusikaltėliui, kuris turi įrodyti turto kilmę.

ii) Jeigu tam tikrais sunkiais nusikaltimais įtariamas asmuo mirė, tam tikrą laiką slapstėsi arba negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl kitų priežasčių.

iii) Tam tikrais atvejais, kai muitinės institucijos areštuoja grynuosius pinigus, pažeisdamos Reglamentą (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų kontrolės[14]. Pagal administracinį sprendimą institucijoms gali būti suteikta teisė sulaikyti didesnės negu 10 000 EUR vertės į ES įvežant ar iš ES išvežant nedeklaruotas sumas. Tačiau jeigu šias sumas reikia konfiskuoti (pvz., jeigu jos yra vengiant mokesčių įgytos pajamos), galiausiai reikalingas teismo sprendimas. Kadangi ne visose ES valstybėse narėse už mokesčių vengimą taikomas baudžiamasis persekiojimas, tai galėtų būti dar vienas argumentas už konfiskavimą civiline tvarka.

3.3.2. Naujos baudžiamosios veikos – „nepagrįsto“ turto turėjimo – nustatymas

Valstybėse narėse egzistuoja ir koegzistuoja skirtingos teisinės procedūros (konfiskavimas baudžiamąja tvarka, konfiskavimas civiline tvarka, naudojimasis mokesčių institucijų galiomis), visų jų tikslas tas pats – areštuoti nusikalstamu būdu įgytas pajamas. Tam tikrose valstybėse narėse turto konfiskuoti neįmanoma, jeigu nebūta baudžiamojo nuosprendžio.

Galėtų būti nustatyta nauja baudžiamoji veika – „nepagrįsto“ turto turėjimas, siekiant užkirsti kelią nusikalstamu būdu įgytoms pajamoms, kai turtas neproporcingas savininko deklaruotoms pajamoms ir kai savininkas nuolat palaiko ryšius su žinomais nusikaltėliais. Šis atvejis nuo i punkte minėto atvejo skiriasi tuo, kad procedūra vyktų baudžiamajame teisme ir įrodymo prievolė nebūtų visiškai perkelta kitai šaliai[15].

3.3.3. Įšaldymo ir konfiskavimo orderių tarpusavio pripažinimo užtikrinimas

Kita alternatyva – užtikrinti kitos valstybės narės išduotų įšaldymo ir konfiskavimo orderių tarpusavio pripažinimas, net jeigu tie orderiai pagrįsti procedūromis, kurios gali būti netaikomos vykdančiojoje šalyje (pvz., konfiskavimo civiline tvarka procedūros, procedūros, pagrįstos plačiu įgaliojimų mokesčių srityje taikymu). Tačiau reikėtų pripažinti, kad tokiais tarpusavio pripažinimo atvejais gali prireikti nustatyti papildomas sąlygas.

3.3.4. Privalomojo konfiskavimo taikymo srities išplėtimas

Privalomas konfiskavimas galėtų būti taikomas po to, kai paskelbiami nuosprendžiai už tam tikras sunkias baudžiamąsias veikas, kurias vykdydamos organizuotos nusikalstamos grupuotės įgyja daug pajamų. Galima būtų remtis Pamatiniame sprendime dėl išplėstų konfiskavimo teisių pateikiamu veikų sąrašu ir jį išplėsti, kad būtų aprėpta kita veika.

3.3.5. Pareigos teikti informaciją apie banko sąskaitas vykdymo užtikrinimas

Esamos teisinės sistemos išdėstymas nauja redakcija gali suteikti galimybę įtraukti į naująją sistemą minėtojo 2001 m. protokolo, kurio dar neratifikavo pakankamai šalių ir kuris dar neįsigaliojo, nuostatas. Protokole numatoma, kad valstybių narių valdžios institucijos turėtų teikti išsamią informaciją apie identifikuotų asmenų banko sąskaitas bei banko operacijas ir negali atsisakyti bendradarbiauti šiuo klausimu, remdamosi banko paslaptis taisyklėmis. Užtikrinus šių nuostatų vykdymą, būtų gerokai lengviau atsekti turtą kitose valstybėse narėse. Pakeitus protokolą naujos teisinės sistemos konfiskavimo nuostatomis, Komisija turėtų galimybę imtis skubesnių veiksmų, kad jie būtų kuo veiksmingesni.

4. NACIONALINIŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS

Nusikalstamu būdu pajamos vis dažniau įgyjamos ne tose šalyse, kuriose paprastai veikia nusikalstamos grupuotės arba priimamas baudžiamasis nuosprendis. Todėl sunkiau nustatyti nusikalstamu būdu įgytas pajamas ir jas areštuoti. Siekiant padidinti nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimo galimybes, itin svarbu, kad nacionalinės valdžios institucijos bendradarbiautų ir sparčiai keistųsi informacija.

4.1. Nacionalinių turto susigrąžinimo tarnybų įsteigimas

Turto susigrąžinimo tarnybos (TST) padeda atsekti nusikaltėlių turtą, dalyvauja konfiskavimo procedūrose ir užtikrina tinkamą areštuoto turto valdymą, jos taip pat yra pagrindiniai ryšių palaikymo punktai, vykdant konfiskavimo veiklą nacionaliniu lygmeniu.

Šiuo metu tokios tarnybos veikia ne visose ES valstybėse narėse[16], o veikiančiųjų struktūra, įgaliojimai ir praktika gerokai skiriasi. Nacionalinės valdžios institucijos šioje srityje daugiausia bendradarbiauja per neoficialų CARIN (konfiskavimo ir turto susigrąžinimo srities teisėsaugos ir teisės ekspertų) tinklą[17].

Atsižvelgiant į sėkmingą CARIN patirtį, 2007 m. gruodžio mėn. priimtas Tarybos sprendimas 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo[18]. Juo siekiama užtikrinti, kad valstybės narės iki 2008 m. gruodžio 18 d. įkurtų ar paskirtų nacionalines turto susigrąžinimo tarnybas, kurios būtų ryšių palaikymo punktai, vykdant su konfiskavimu susijusią veiklą. Šios tarnybos, stiprindamos bendradarbiavimą, ypač skatins kuo greitesnį nusikalstamu būdu įgyto turto atsekimą visoje ES. Pirmiausia TST turėtų sugebėti veiksmingai bendradarbiauti su finansinės žvalgybos padaliniais ir teisminėmis institucijomis. Turto atsekimo ir konfiskavimo srityje veikiančioms teisminėms institucijoms šiuo klausimu turėtų būti rengiama vis daugiau mokymų.

4.2. Veiksmingų turto susigrąžinimo tarnybų įkūrimas

Artimiausiu metu valstybės narės turėtų nuspręsti dėl geriausių praktinių TST įsteigimo nacionaliniu lygmeniu būdų, taip pat dėl TST įgaliojimų veiksmingai atsekti ir įšaldyti turtą bei galimybių keistis duomenimis.

Siekiant paremti šias pastangas, 2008 m. kovo mėn. surengta aukšto lygio visos Europos konferencija, skirta TST[19]. Konferencijos išvados bus naudingos ilgą laiką, nes jomis skatinamas dalijimasis gerąja patirtimi ir suteikiama pagalba valstybėms narėms įkurti TST, pirmiausia valstybių narių prašymu rengiant kolegų ekspertų vizitus vietoje 2009 ir 2010 m. Atsižvelgiant į CARIN išvadas ir darbą, toliau pateikiamos tinkamiausios rekomendacijos, susijusios su veiksmingų TST įkūrimu.

4.2.1. TST struktūra

TST struktūra turėtų būti daugiadalykė, aprėpianti specialiąsias teisėsaugos, teisminių ir mokesčių institucijų, socialinės gerovės, muitinių institucijų ir kitų atitinkamų tarnybų žinias. Minėtųjų sričių atstovai turėtų sugebėti naudotis savo įprastiniai įgaliojimais ir atskleisti informaciją TST viduje, neprivalėdami saugoti profesinių paslapčių. TST turėtų turėti tinkamų išteklių ir būti centriniai visų prašymų suteikti paramą iš kitų šalių punktai. Tarnybos turėtų rinkti visą susijusią statistiką apie turto įšaldymą ir konfiskavimą. Jeigu TST tiesiogiai nevaldo areštuoto turto, jos bent jau turėtų surinkti informaciją apie areštuotą turtą iš jį valdančių valdžios institucijų.

4.2.2. TST keitimasis informacija

TST turėtų keistis informacija sparčiai, jei įmanoma, per Pamatiniame sprendime 2006/960/TVR[20] numatytą laiką. Reikėtų toliau nagrinėti teisines kiekvienos TST galimybes spontaniškai keistis informacija. Reikėtų išaiškinti, kokią informaciją galima gauti iš kiekvienos TST netaikant teisinės tarpusavio pagalbos procedūrų. Turėtų būti peržiūrėti pažymėjimai, kuriais prašoma vykdyti įšaldymo ar konfiskavimo orderius kitoje valstybėje narėje, taip pat teisinės tarpusavio pagalbos formas, kad jais būtų lengviau naudotis. Turėtų būti pateikti išsamūs nurodymai, kaip juos užpildyti. Reikėtų sukurti standartizuotą saugų TST bendravimo kanalą.

4.2.3. TST suteiktini įgaliojimai

TST turėtų turėti galimybę naudotis visomis reikiamomis duomenų bazėmis[21], kad galėtų identifikuoti ir atsekti turtą, įskaitant galimybes gauti finansinę informaciją (geriausiu atveju – galimybę naudotis centrinio banko sąskaitų registru nacionaliniu lygmeniu), taip pat turėtų turėti įgaliojimus priversti suteikti tokią informaciją. TST turėtų turėti įgaliojimus laikinai įšaldyti turtą (pavyzdžiui, bent 72 valandoms), kad užkirstų kelią nusikalstamu būdu įgyto turto išeikvojimui nuo tos akimirkos, kai jis identifikuojamas, iki tada, kai teismas išduoda įšaldymo ar konfiskavimo orderį. Tarnybos taip pat turėtų turėti galimybę atlikti jungtinius tyrimus su kitomis valdžios institucijomis.

Konfiskuoto ir susigrąžinto turto gavėjai valstybėse narėse skiriasi[22]. Pageidautina, kad šiuo klausimu būtų skatinama praktika, kuri valstybėse narėse pasitvirtino kaip veiksminga.

4.3. TST veiksmų derinimas. Europolo ir Eurojusto vaidmuo

Nuo TST bendradarbiavimo priklausys, ar sėkmingai bus vykdomi įšaldymo ir konfiskavimo orderiai. Valstybėse narėse paskyrus ar įsteigus TST, reikėtų remti ir derinti jų veiklą, siekiant padėti joms sparčiai keistis žvalgybine informacija apie nusikaltėlių turto buvimo vietą ir savininkus.

Verta pasvarstyti apie tokio veiklos derinimo uždavinio skyrimą Europolui, kurio Nusikalstamu būdu įgyto turto tarnyba jau yra sėkmingai padėjusi finansinių nusikaltimų tyrėjams. 2007 m. ši tarnyba parėmė 133 tyrimus, kuriais buvo siekiama atsekti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, ir suteikti TST ekspertų žinių. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų labiau įtraukti į veiklą Eurojustą, siekiant lengvesnio įšaldymo ir konfiskavimo orderių tarpusavio pripažinimo. 2007 m. 30 iš daugiau negu 1 000 Eurojusto bylų buvo susijusios su minėtąja sritimi.

5. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS. SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS SUSIJĘ ASPEKTAI

Nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimas yra pasaulinė problema – teisėtas turtas toliau atsiduria nusikaltėlių rankose ES ir kituose pasaulio regionuose. Konfiskavimo klausimais ES valstybės narės turėtų ne tik glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, bet ir su trečiosiomis šalimis. ES teisinių priemonių nepakanka, siekiant tinkamai atsižvelgti į šiuos aspektus.

Tačiau ne vienoje tarptautinėje konvencijoje numatytos nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimo nuostatos, siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą identifikuojant, atsekant, įšaldant ir konfiskuojant nusikaltėlių turtą. Aktualiausia yra Jungtinių Tautų (JT) konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, JT konvencija prieš korupciją ir Europos Tarybos konvencijos dėl pinigų plovimo ir konfiskavimo (Strasbūro konvencijos). Tam tikros svarbios šių konvencijų nuostatos dar neįtrauktos į Bendrijos teisės aktus. Komisija toliau sieks užtikrinti, kad ES ir valstybės narės nedelsdamos ratifikuotų ir įgyvendintų šias konvencijas, ir paskatins trečiąsias šalis padaryti tą patį.

Iniciatyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo taip pat svarstomos kai kuriuose tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, per Didžiojo aštuoneto valstybių, Jungtinių Tautų ir Pasaulio banko susitikimus.

Tarptautinis bendradarbiavimas konfiskavimo srityje ne visada patenkinamas dėl to, kad skiriasi troškimas bendradarbiauti. Svarbu skatinti aktyvesnį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, pirmiausia skatinant turto pasidalijimo susitarimus, įskaitant susijusius su konfiskuojamo turto verte, bei dalijimąsi gerąja patirtimi. Finansinių veiksmų darbo grupės 38 rekomendacijoje ir jos aiškinamajame rašte šalys raginamos sudaryti susitarimus dėl arešto ir konfiskavimo, įskaitant konfiskuoto turto pasidalijimą, procedūrų derinimo. 2005 m. Europos Tarybos konvencijoje numatytos panašios nuostatos. Komisija galėtų skatinti valstybes nares dalytis gerąja patirtimi šioje srityje.

6. TEISINĖS GALIOS NETURINČIOS GRETUTINĖS PRIEMONĖS

6.1. Naujos veiksmingesnės konfiskavimo procedūrų tobulinimo priemonės

Tam, kad sudarytų palankias sąlygas su turto identifikavimu ir atsekimu susijusiems prašymams, kiekviena TST turėtų turėti galimybę naudotis nacionalinio lygmens centralizuotais registrais. Jeigu tokių registrų nėra, valstybės narės turėtų būti skatinamos juos sukurti.

Taip pat reikėtų išnagrinėti galimybę pagerinti prieigą prie informacijos apie dar neįvykdytus įšaldymo ir konfiskavimo orderius Europos Sąjungoje, be kita ko, būtų galima sudaryti atitinkamą sąrašą. Tai suteiktų galimybę geriau stebėti bendrą pažangą atliekant įšaldymo ir konfiskavimo procedūras ir laiku gauti statistinius duomenis, kurių reikia šiems orderiams vykdyti.

6.2. Finansinių nusikaltimų tyrimų ir finansinės kriminalinės analizės tobulinimas

Šie tyrimai ir analizė itin svarbūs kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo finansavimu. Skatinant platesnį finansinių tyrimų ir finansinės kriminalinės analizės, kaip teisėsaugos darbo metodų[23], taikymą visose ES valstybėse narėse, bus padidintas nusikalstamu būdu įgytų lėšų identifikavimo ir atsekimo mastas.

Komisija bendradarbiauja su Europolu ir kai kuriomis valstybėmis narėmis dėl projekto, kuriuo siekiama nustatyti bendrus minimalius finansinių nusikaltimų tyrėjų mokymo standartus (aprėpiančius aštuonias žinių ir įgūdžių sritis) bei ES masto akreditavimo sistemą ir valstybėse narėse rengti mokymus, atsižvelgiant į šiuos standartus. Kai kuriuose nacionaliniuose kompetencijos centruose rengiamos atitinkamos mokymo programos. Pirmųjų rezultatų tikimasi 2009 m.

6.3. Reguliarios ir palyginamos konfiskavimo statistikos sudarymas

Reikėtų turėti daugiau ir kokybiškesnės įšaldymo ir konfiskavimo statistikos. Turima labai nedaug duomenų: daugiausia iš nacionalinių duomenų bazių ir Finansinių veiksmų darbo grupės, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Tarybos MONEYVAL komiteto (ekspertų komiteto, įsteigto pinigų plovimo prevencijos priemonėms įvertinti) tarpusavio įvertinimo ataskaitose kovos su pinigų plovimu srityje.

Pagal 2006–2010 m. ES veiksmų planą dėl kriminalinės statistikos dirbama, siekiant sukurti naują pinigų plovimo statistikos, kurią valstybėse narėse būtų galima palyginti, metodiką. Pagal ją numatyta rinkti informaciją apie nusikalstamu būdu įgyto turto įšaldymą, konfiskavimą ir susigrąžinimą. Surinkti statistiniai duomenys taip pat padėtų vertinti šalių konfiskavimo režimų veiksmingumą.

7. IŠVADA. DEŠIMT STRATEGINIŲ PRIORITETŲ

Veiksmingai kovoti su nusikalstamumu reiškia smogti nusikaltėliams ten, kur labiausiai skauda. Konfiskuojant ir susigrąžinant nusikalstamu būdu įgytas pajamas taikomasi į šių pajamų išteklius; konfiskavimas ir susigrąžinimas – svarbi platesnio masto ES kovos su finansiniais nusikaltimais strategijos dalis.

Reikėtų aiškiau pabrėžti, kad konfiskavimas yra vienas veiksmingiausių kovos su organizuotu nusikalstamumu būdu. Toliau išvardytomis veiksmų gairėmis siekiama užtikrinti, kad ES šioje srityje toliau laikytųsi aukščiausių standartų.

7. Ateityje esamą ES teisinę sistemą išdėsčius nauja redakcija, ji taptų aiškesnė ir nuoseklesnė; taip pat reikėtų išplėsti esamas teisines sąvokas ir įdiegti naujų nuostatų.

8. Valstybės narės turėtų baigti į nacionalinę teisę perkelti esamą teisinę sistemą ir įgyvendinti Tarybos sprendimą 2007/845/TVR, paskirdamos ar įsteigdamos turto susigrąžinimo tarnybas, kurios galėtų sparčiai keistis informacija, turėtų tinkamus įgaliojimus bei veiktų remdamosi gerąja patirtimi.

9. Reikėtų pašalinti konfiskavimo procedūrų praktines kliūtis valstybėse narėse. 2008 m. pabaigoje Komisija ir valstybės narės svarstys, atsižvelgdamos į Komisijos atliktą valstybių narių praktikos veiksmingumo tyrimą, kaip paskatinti taikyti praktiką, kuri buvo veiksminga nacionaliniu lygmeniu.

10. ES TST turėtų reguliariai rengti neoficialius susitikimus, siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai keičiamasi informacija, derinama veikla ir bendradarbiaujama. Europolas raginamas atlikti nacionalinių TST veiklos derinimo uždavinį.

11. Galėtų būti sukurta ir įdiegta ES TST veiksmingumo vertinimo sistema (galbūt pagrįsta tarpusavio vertinimu).

12. Eurojustas turėtų itin prisidėti prie bendradarbiavimo teismų lygmeniu lengvinimo bei tarpusavio pripažinimo konfiskavimo srityje skatinimo, taip pat prie TST ir teisminių institucijų sąveikos lengvinimo.

13. Vienas iš prioritetų galėtų būti bendros ES finansinių nusikaltimų tyrėjų mokymo programos sukūrimas ir įgyvendinimas. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę padidinti lėšas, skiriamas finansinei kriminalinei analizei ir finansinių nusikaltimų tyrimams nacionaliniu lygmeniu.

14. Valstybės narės galėtų tobulinti statistiką apie įšaldytą, konfiskuotą ir susigrąžintą turtą. Šiuos valstybių narių statistinius duomenis turėtų būti galima palyginti. Statistika padės vertinti taikomų konfiskavimo sistemų veiksmingumą.

15. Komisija ir valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip TST kitose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse suteikti reikiamą informaciją, kad TST galėtų identifikuoti ir atsekti turtą jų teritorijoje. Galbūt reikėtų įkurti centralizuotus registrus.

16. Europolas, Eurojustas ir valstybės narės galėtų bendradarbiauti, kad pagerintų galimybes naudotis informacija apie dar neįvykdytus įšaldymo ir konfiskavimo orderius ES, be kita ko, sukurdamos atitinkamą sąrašą.

[1] Šis komunikatas parengtas, atsižvelgiant į Komisijos rengtus neoficialius ekspertų posėdžius, ryšius su valstybių narių valdžios institucijomis, visos Europos konferencijos dėl turto susigrąžinimo tarnybų išvadas, taip pat Komisijos tyrimo dėl konfiskavimo valstybėse narėse (dar nepaskelbtas) išvadų projektą.

[2] Teisingumo ir vidaus reikalų taryba 2007 m. birželio 12–13 d. išvadose paragino valstybes nares „daugiau dėmesio skirti finansiniams tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo aspektams, pavyzdžiui, turto areštui “.

[3] 2007 m. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos prekybos nelegaliais narkotikais tyrimas parodė, kad konfiskavimą nusikaltėliai laiko rimta atgrasomąja priemone.

[4] 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo, OL L 182, 2001 7 58, p. 1.

[5] 2003 m. birželio 22 d. Tarybos pagrindų sprendimas Nr. 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje, OL L 196, 2003 8 2, p. 45.

[6] Pamatinis sprendimas 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo, OL L 68, 2005 3 15, p. 49.

[7] Komisijos ataskaita, parengta remiantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (2005/212/TVR) 6 straipsniu, COM (2007) 805.

[8] Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR 2006 m. spalio 6 d. dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti, OL L 328, 2006 11 24, p. 59.

[9] Antrasis protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamas prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, OL C 221, 1997 7 19, p. 12.

[10] Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, OL C 316, 1995 11 27, p. 49.

[11] Pamatinio sprendimo dėl Europos įrodymų orderio, skirto gauti daiktus, dokumentus ir duomenis siekiant juos naudoti baudžiamuosiuose procesuose pasiūlymas, COM (2003) 688 galutinis, 2003 11 14.

[12] 2001 m. spalio 16 d. Tarybos Aktas, pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtinantis Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose protokolą, OL C 326, 2001 11 21.

[13] Pagal 3 rekomendaciją iš Finansinių veiksmų darbo grupės 40 rekomendacijų šalys raginamos apsvarstyti konfiskavimo priemones, kurias taikant nebūtų reikalaujama baudžiamojo nuosprendžio arba reikėtų, kad pažeidėjas įrodytų turto, dėl kurio, kaip spėjama, galėtų būti paskelbtas nuosprendis, teisėtą kilmę.

[14] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės, OL L 309, 2005 11 25, p. 9.

[15] Ši nauja nusikalstama veika nustatyta Prancūzijoje. Jau matyti, kad ši priemonė labai veiksminga.

[16] Visu pajėgumu TST veikia tik Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

[17] Komisijos ir Europolo remiamas CARIN tinklas vienija 40 šalių, įskaitant 26 ES valstybes nares, ekspertus. Jo tikslai yra dalijimasis gerąja patirtimi ir agentūrų bendradarbiavimo tarpvalstybiniais klausimais tobulinimas.

[18] 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje, OL L 332, 2007 12 18, p. 103.

[19] Konferenciją surengė Europolas, Austrijos ir Belgijos vyriausybės, parėmė Europos Komisija pagal finansavimo programą „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ (http://ec.europa.eu/justice_home/funding/isec/funding_isec_en.htm).

[20] 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinamo, OL L 386, 2006 12 18, p. 89.

[21] Ir atviromis, ir uždaromis duomenų bazėmis, pavyzdžiui, žemės kadastru, bendrovių dokumentais, transporto priemonių registru, teistumo, taip pat finansinių institucijų, policijos, mokesčių institucijų, socialinio draudimo įstaigų ir kt. duomenų bazėmis.

[22] Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje turtą pasidalija prie susigrąžinimo prisidėjusios institucijos, Italijoje turtas dažnai patikimas nevyriausybinėms organizacijoms socialinėms reikmėms.

[23] 2002–2005 m. Komisija finansavo kelis projektus, skirtus šiems metodams tobulinti.