52008DC0248

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.5.2008

KOM(2008) 248 galutinis

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

2008 M. KONVERGENCIJOS ATASKAITA

(parengta remiantis Sutarties 122 straipsnio 2 dalimi) {SEK(2008) 567}

1. PRANEšIMO TIKSLAS

Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai daroma išlyga, prašymu praneštų Tarybai apie valstybių narių pažangą, padarytą vykdant savo įsipareigojimus siekiant dalyvauti ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Paskutiniai reguliarūs Komisijos ir ECB pranešimai apie konvergenciją buvo patvirtinti 2006 m. gruodžio mėn.[1] Danija ir Jungtinė Karalystė nepareiškė noro įsivesti bendrąją valiutą. Todėl šis konvergencijos įvertinimas apima dešimt valstybių narių, kurioms daroma išlyga: Bulgariją, Čekiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Švediją. 2007 m. sausio 1 d. į ES įstojusios Bulgarija ir Rumunija įvertinamos pirmą kartą. Išsamesnis konvergencijos būklės dešimtyje šalių vertinimas pateiktas šio pranešimo techniniame priede (SEC (2008) 567). 2008 m. balandžio 4 d. Slovakija pateikė prašymą įvertinti atitiktį būtinoms sąlygoms, kad šalis galėtų įsivesti eurą 2009 m. sausio 1 d.

Komisijos ir ECB pranešimų turiniui taikomi Sutarties 121 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pagal šį straipsnį reikalaujama, kad pranešimuose būtų įvertinama, kaip nacionalinės teisės aktai, įskaitant nacionalinio centrinio banko statutą, atitinka Sutarties 108 ir 109 straipsnius ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statutą (toliau – ECBS (ECB) statutas). Pranešimuose taip pat turi būti nagrinėjama, ar atitinkama valstybė narė yra pasiekusi aukštą tvarios konvergencijos lygį, pagal tai, kaip ji atitinka konvergencijos kriterijus (kainų stabilumo, bendrojo šalies biudžeto padėties, valiutos kurso stabilumo ir ilgalaikių palūkanų normų). Taip pat atsižvelgiama į keletą kitų veiksnių, nurodytų 121 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje. Keturi konvergencijos kriterijai išsamiau aptarti prie Sutarties pridėtame Protokole (Protokole Nr. 21 dėl konvergencijos kriterijų).

Norint išanalizuoti nacionalinės teisės aktų, įskaitant nacionalinių centrinių bankų statutus, derėjimą su Sutarties 108 ir 109 straipsniais ir ECBS statutu, būtina įvertinti, kaip laikomasi piniginio finansavimo draudimo (EB sutarties 101 straipsnis) ir draudimo naudotis privilegija (EB sutarties 102 straipsnis), ECBS tikslų (EB sutarties 105 straipsnio 1 dalis), centrinio banko nepriklausomumo (EB sutarties 108 straipsnis) ir nacionalinių centrinių bankų integravimo į ECBS (keletas EB sutarties ir ECBS statuto straipsnių) reikalavimų.

Kainų stabilumo kriterijus apibrėžtas Sutarties 121 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje: „didelis kainų stabilumas <…>, ar jis pasiektas, sprendžiama pagal infliacijos lygį, artimą tam, kurį yra pasiekusios ne daugiau kaip trys valstybės narės, kuriose kainos yra stabiliausios.“

Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 1 straipsnyje nustatyta, kad „kainų stabilumo kriterijus <…> reiškia, kad valstybės narės kainų stabilumas yra tvarus ir vidutinis infliacijos lygis per vienerius metus iki tyrimo neviršija daugiau kaip 1,5 procentinio punkto daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygio. Infliacija matuojama taikant vartotojų kainų indeksą palyginamuoju pagrindu, atsižvelgiant į nacionalinių apibrėžčių skirtumus.“ [2] Tvarumo reikalavimas reiškia, kad priimtinas infliacijos lygis turi būti iš esmės pasiektas dėl sąnaudų ir kitų struktūriniu būdu kainos pokyčius lemiančių veiksnių, o ne dėl laikinų veiksnių poveikio. Dėl to, vertinant konvergenciją, nagrinėjami ir pagrindiniai infliacijos veiksniai, ir vidutinio laikotarpio prognozės. Taip pat vertinama, ar tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais šalies infliacijos lygis atitiks pamatinę vertę[3].

Apskaičiuota, kad 2008 m. kovo mėn. pamatinė infliacijos lygio vertė buvo 3,2 %[4], o trys valstybės narės, kuriose kainos buvo stabiliausios – Malta, Nyderlandai ir Danija.

Bendrojo šalies biudžeto padėties konvergencijos kriterijus apibrėžtas Sutarties 121 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje: „valstybės finansinės padėties tvarumas; ar jis pasiektas, sprendžiama pagal šalies biudžeto deficito lygį, kuris nustatomas pagal 104 straipsnio 6 dalį.“ Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 2 straipsnyje taip pat nurodoma, kad šis kriterijus reiškia, jog „tyrimo metu valstybė narė nėra Tarybos sprendimo pagal šios Sutarties 104 straipsnio 6 dalį dėl perviršinio deficito buvimo atitinkamoje valstybėje narėje objektas.“

Sutarties 121 straipsnio trečioje įtraukoje apibrėžtas valiutos kurso kriterijus : „Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizmo nustatytų normalių svyravimo ribų laikymasis bent dvejus metus išvengiant nuvertėjimo bet kokios kitos valstybės narės valiutos atžvilgiu“.

Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 3 straipsnyje nurodoma: „Dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizme kriterijus <…> reiškia, kad valstybė narė laikėsi norminių svyravimo ribų, numatytų Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme be didelių nukrypimų bent paskutinius dvejus metus iki tyrimo. Pirmiausia valstybė narė negali būti nuvertinusi savo valiutos dvišalio pagrindinio kurso bet kokios kitos valstybės narės valiutos atžvilgiu savo pačios iniciatyva per tą patį laikotarpį“ [5] .

Ataskaitinis dvejų metų laikotarpis, pagal kurį šiame pranešime vertinamas valiutos kurso stabilumas, yra laikotarpis nuo 2006 m. balandžio 19 d. iki 2008 m. balandžio 18 d.

Sutarties 121 straipsnio 1 dalies ketvirtoje įtraukoje nustatytas reikalavimas – „valstybės narės pasiektas konvergencijos ir jos dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizme patvarumas, kurį atspindi ilgalaikės palūkanų normos “. Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 4 straipsnyje nustatyta, kad „palūkanų normų konvergencijos kriterijus <…> reiškia, kad vienerių metų laikotarpiu iki tyrimo valstybės narės vidutinė nominali ilgalaikė palūkanų norma neviršijo daugiau kaip 2 procentiniais punktais daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos. Palūkanų normos matuojamos ilgalaikių vyriausybės obligacijų ar palyginamų vertybinių popierių pagrindu atsižvelgiant į nacionalinių apibrėžčių skirtumus.“

2008 m. kovo mėn. apskaičiuota pamatinė palūkanų normos vertė sudarė 6,5 %.

Sutarties 121 straipsnyje taip pat reikalaujama įvertinti kitus ekonominei integracijai ir konvergencijai svarbius veiksnius. Tokie papildomi veiksniai apima finansinės ir prekių rinkos integraciją, einamosios sąskaitos mokėjimų balanso pokyčius[6] bei vienam gaminiui tenkančių darbo sąnaudų ir kitų kainų rodiklių pokyčius. Pastarieji veiksniai nagrinėjami vertinant kainų stabilumą.

2. BULGARIJA

Bulgarija įstojo į Europos Sąjungą 2007 m. sausio 1 d. Taigi šioje ataskaitoje pirmą kartą vertinamas šalies teisės aktų derėjimas su EB sutarties 108 ir 109 straipsniais bei ECBS (ECB) statutu ir jos pažanga siekiant tvarios ekonominės konvergencijos.

Bulgarijos nacionalinio banko (BNB) teisinis pagrindas – 1997 m. birželio 5 d. BNB įstatymas. Paskutiniai pakeitimai buvo padaryti 2007 m. birželio ir liepos mėn. Kalbant apie centrinio banko integraciją į ECBS euro įvedimo metu, Bulgarijos teisės aktai, visų pirma BNB įstatymas, nevisiškai atitinka Sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. Esama trūkumų dėl banknotų ir monetų leidimo, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimo, ECB leidimo prieš imantis dalyvauti tarptautinių pinigų institucijų veikloje, statistinio ECB ir ES vaidmens, nepriklausomų išorės auditorių audito, institucinio ir asmeninio nepriklausomumo ir piniginio finansavimo draudimo.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Bulgarijoje buvo didesnė už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. Per dvylika mėnesių iki 2008 m. kovo mėn. vidutinis infliacijos lygis Bulgarijoje sudarė 9,4 % ir gerokai viršijo pamatinę 3,2 % vertė. Tikėtina, kad jis liks gerokai didesnis už pamatinę vertę ir ateinančiais mėnesiais.

SVKI infliacija Bulgarija pastaraisiais metais gerokai padidėjo – metinė vidutinė infliacija pakilo nuo 2,3 % 2003 m. iki maždaug 7½ % 2006 ir 2007 m., o paskutiniais 2007 m. mėnesiais metinė infliacija pasiekė dviženklį skaičių. Infliacijos augimą skatino didesnės energijos bei maisto produktų kainos ir reguliuojamų kainų bei akcizo mokesčių padidinimas, nors, sparčiai augant vidaus paklausai ir didėjant darbo užmokesčiui, taip pat sustiprėjo spaudimas bazinei infliacijai. Atsižvelgiant į šias sąlygas, prognozuojama, kad ateinančiais mėnesiais infliacija tebebus padidėjusi ir 2008 m. vidutinė metinė infliacija pakils iki maždaug 10 %. Žvelgiant toliau į ateitį, 2009 m., ūkyje mažėjant paklausos spaudimui ir nykstant žaliavų kainų šoko poveikiui, infliacija turėtų laipsniškai sumažėti iki maždaug 6 %. Nedidelis kainų Bulgarijoje lygis (45 % ES vidurkio 2006 m.) rodo kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Bulgarija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

[pic]

Bulgarijai netaikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. Bendras Bulgarijos valdžios sektoriaus balansas per kelerius pastaruosius metus pastebimai pagerėjo, pakitęs nuo subalansuotos padėties 2003 m. iki 3,4 % BVP pertekliaus 2007 m. Nors bendras įplaukų ir BVP santykis didėjo, išlaidos kaip BVP dalis didžiąją laikotarpio dalį buvo varžomos. Bendrosios valdžios sektoriaus skolos santykis vis mažėjo – nuo daugiau kaip 50 % BVP 2002 m. iki 18 % BVP 2007 m. Pagal Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes ir remiantis prielaida, kad politika nesikeis, tikimasi, kad 2008 ir 2009 m. perteklius tebebus ties maždaug 3 % BVP riba, o skolos santykis turėtų toliau mažėti ir 2009 m. pasiekti 11 % BVP.

Bulgarija atitinka bendrojo šalies biudžeto padėties kriterijų.

[pic]

Bulgarijos levas nedalyvauja VKM II. Nuo 1997 m. Bulgarija taikė valiutų valdybos modelį: pirmiausia susiejo levą su Vokietijos marke, o vėliau – su euru. Valiutų valdybos modelis padėjo stabilizuoti makroekonomiką ir sklandžiai veikė nuo pat įvedimo. Vertinant pagal papildomus rodiklius, įvertinimo laikotarpiu valiutos kursui pavojus negrėsė, nors, kilus pastariesiems neramumams pasaulio finansų rinkose, panašu, kad investuotojai pradėjo labiau suvokti riziką, ir tai rodo trumpalaikės palūkanų normos skirtumo su euro zona padidėjimas nuo 2007 m. pabaigos. Oficialiosiomis atsargomis, kurios pastaraisiais metais smarkiai didėjo, ir toliau gerai palaikomas valiutų valdybos modelis.

Bulgarija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Bulgarijoje per metus iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 4,7 %, t. y. buvo mažesnė nei pamatinė 6,5 % vertė. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Bulgarijoje buvo mažesnės už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. 2003–2005 m., pasaulyje sumažėjus pajamingumui ir sumažėjus palūkanų normų skirtumui su euro zona, ilgalaikės palūkanų normos gerokai sumažėjo. Iki 2005 m. pabaigos, investuotojams labai pasitikint Bulgarijos makroekonominiais pasiekimais ir perspektyvomis, pastarasis skirtumas praktiškai išnyko. Nuo 2006 m. vidurio skirtumas vėl atsirado ir 2008 m. kovo mėn. sudarė apie 80 bazinių punktų, nes investuotojai vis labiau būgštavo dėl rizikos, susijusios su smarkiai sutrikdyta makroekonomikos pusiausvyra.

Bulgarija atitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijų.

Taip pat ištirti papildomi veiksniai, tarp jų – mokėjimų balanso pokyčiai ir prekių bei finansų rinkų integracija. Bulgarijos išorės deficitas pastaraisiais metais gerokai padidėjo – nuo 6 % BVP 2004 m. iki maždaug 20 % 2007 m. Didelis užsienio sąskaitos disbalansas daugiausia rodo spartų vartojimo ir investicijų augimą šaliai siekiant pasivyti labiau pažengusius ūkius. Jo dydis akivaizdžiai viršija lygį, kurį būtų galima laikyti tvariu vidutinės trukmės laikotarpiu, ir tai reiškia, kad ateityje reikės didelės korekcijos. Investuotojams teigiamai vertinant šalį, Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įplaukos visiškai dengia išorinį trūkumą. Atsižvelgiant į didelį išorės skolos dydį, Bulgarijos išorės padėtis reiškia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu reikės didelio finansavimo. Bulgarijos ekonomika labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių, visų pirma dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso itin daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į savo teisinio derėjimo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą bei į papildomus veiksnius Komisija mano, kad Bulgarija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

3. ČEKIJA

2006 m. konvergencijos ataskaitoje vertinant teisinę konvergenciją buvo nustatyta, kad Čekijos teisės aktai, ypač Čekijos nacionalinio banko (ČNB) įstatymas ir Finansų arbitro įstatymas, nevisiškai atitiko Sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. 2007 m. ČNB įstatymas buvo iš dalies pakeistas. Tačiau 2006 m. konvergencijos ataskaitoje nurodyti neatitikimai nebuvo pašalinti. Dėl centrinio banko integracijos į ECBS euro įvedimo metu, centrinio banko nepriklausomumo ir taip pat dėl piniginio finansavimo draudimo – Čekijos teisės aktai, visų pirma ČNB įstatymas ir Finansų arbitro įstatymas, nevisiškai atitinka Sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. ČNB įstatyme esama trūkumų, susijusių su ECB vaidmeniu tarptautinio bendradarbiavimo srityje, ECB ir ES vaidmeniu renkant statistinius duomenis ir skiriant išorės auditorius, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimu, instituciniu ir asmeniniu nepriklausomumu ir piniginio finansavimo draudimu.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Čekijoje viršijo pamatinę vertę nuo 2007 m. gruodžio mėn. Vidutinis infliacijos lygis Čekijoje per dvylika mėnesių iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 4,4 %, t. y. buvo didesnis už pamatinę 3,2 % vertę, ir numatoma, kad artimiausiais mėnesiais jis dar padidės pamatinės vertės atžvilgiu.

Nuo 2004 m. ties maždaug 2 % riba svyravusi infliacija Čekijoje antrąjį 2007 m. pusmetį, augant energijos ir maisto kainoms, gerokai padidėjo. Bendroji infliacija pakilo nepaisant tolesnio žymaus nuo 2004 m. nuolat didėjusio kronos kurso augimo. Pirmąjį 2008 m. ketvirtį metinė SVKI infliacija, kurios augimą papildomai paskatino netiesioginių mokesčių pokyčiai ir reguliuojamų kainų padidėjimas, pakilo aukščiausiai per devynerius metus – iki beveik 8 %. Lygiagretus bazinės infliacijos rodiklių pakilimas rodo, kad pagrindinis vidinis infliacijos spaudimas taip pat padidėjo. Remiantis Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozėmis manoma, kad infliacijos lygis tebebus didelis didžiąją 2008 m. dalį – daugiausia dėl didesnių žaliavų kainų ir vienkartinių administracinių priemonių poveikio, bet prognozuojama, kad paskui jis turėtų smarkiai kristi – 2009 m. iki vidutiniškai žemiau nei 3 %, nes skaičiuojant metinius rodiklius į šiuos padidėjimus nebebus atsižvelgiama. Palyginti nedidelis kainų Čekijoje lygis (62 % ES vidurkio 2006 m.) rodo kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Čekija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

[pic]

Čekijai šiuo metu taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito (2004 m. liepos 5 d. Tarybos sprendimas)[7]. Taryba rekomendavo Čekijai vidutinės trukmės laikotarpiu imtis priemonių ir patikimai ir nuosekliai sumažinti deficitą, kad šis iki 2008 m. nesiektų 3 % BVP. Nuo 2004 m. bendras Čekijos valdžios sektoriaus deficitas buvo gerokai sumažintas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo iki 2,7 % BVP 2006 m. ir 1,6 % BVP 2007 m. Tai užtikrino didesnės, negu tikėtasi, įplaukos, taip pat tam tikras išlaidų varžymas. Pagal Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes, pagrįstas prielaida, kad politika nesikeis, 2008 m. deficito ir BVP santykis sudarys 1,4 % BVP ir 2009 m. sumažės iki 1,1 % BVP, o valdžios sektoriaus skola turėtų sumažėti nuo 28,1 % BVP 2008 m. iki 27,2 % 2009 m.

Atsižvelgdama į šiuos pokyčius ir Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes Komisija mano, kad perviršinis deficitas buvo ištaisytas, patikimai ir nuosekliai sumažinant biudžeto deficitą iki mažiau nei 3 % BVP. Taigi Komisija rekomenduoja Tarybai panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito Čekijoje (SEC(2008) 571).

Jei Taryba nuspręs panaikinti perviršinio deficito procedūrą Čekijai, Čekija atitiks bendrojo šalies biudžeto padėties kriterijų.

[pic]

Čekijos krona nedalyvauja VKM II. Čekija taiko lankstų valiutos kurso režimą. Dvejų metų vertinimo laikotarpiu kronos vertė euro atžvilgiu pakilo beveik 13 %. Panašu, kad trumpalaikis kronos kurso nepastovumas atspindi pasaulio finansų rinkos sąlygų pokyčius, nors įtakos taip pat turėjo ir vidaus veiksniai (pvz., palūkanų normų diferencialo pokyčiai svarbiausių pasaulio valiutų atžvilgiu).

Čekija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Čekijoje vienerius metus iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 4,5 %, t. y. buvo mažesnė už pamatinę 6,5 % vertę. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Čekijoje buvo mažesnės už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. Įtvirtinti nedideli infliacijos lūkesčiai ir kronos vertės padidėjimas padėjo užkirsti kelią pajamingumo augimui. Ilgalaikės palūkanų normos Čekijoje priartėdavo prie euro zonos lygio arba būdavo mažesnės už jį nuo 2005 m., nors nuo antrojo 2007 m. pusmečio susiformavo nedidelis teigiamas skirtumas – daugiausia dėl skirtingų perspektyvų, susijusių su pinigų politikos palūkanų normomis Čekijoje ir euro zonoje, taip pat dėl pasaulyje sumažėjusio rizikos toleravimo laipsnio.

Čekija atitinka ilgalaikių palūkanų normos konvergencijos kriterijų.

Taip pat buvo išnagrinėti papildomi veiksniai, tarp jų – mokėjimų balanso pokyčiai ir prekių bei finansų rinkos integracija. Čekijos išorės deficitas gerokai sumažėjo nuo maždaug 6 % BVP 2002–2004 m. iki 1,6 % BVP 2005 m., o 2006–2007 m. padidėjo iki vidutiniškai maždaug 2,6 %. Gerus išorės balanso rezultatus daugiausia užtikrino gerokai padidėjęs prekių eksportas, kurio augimą ypač skatino užsienio investicijos į gamybą. Grynųjų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įplaukos visiškai dengė išorės deficitą nuo pat įstojimo į ES. Čekijos ekonomika labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių, visų pirma dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso itin daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į savo teisinio derėjimo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą bei į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Čekija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

4. ESTIJA

Kaip nustatyta 2006 m. pranešime apie konvergenciją, visi 2004 m. konvergencijos ataskaitoje nurodyti teisiniai neatitikimai buvo pašalinti. Dėl centrinio banko integracijos į ECBS euro įvedimo metu nustatyta, kad Estijos Konstitucijos 111 straipsnis oficialiai neatitinka EB sutarties ir ECBS (ECB) statuto reikalavimų. Tačiau 2006 m. gegužės 11 d. Estijos Aukščiausiojo Teismo Konstitucinio nagrinėjimo rūmai patvirtino teisinį išaiškinimą, visų pirma dėl 111 straipsnio netaikymo Estijoje įvedus eurą. Nuo euro įvedimo dienos panaikinus Valiutų įstatymą ir Estijos kronos apsaugos įstatymą, Estijos nacionalinės teisės aktai galės būti laikomi atitinkančiais Sutarties ir ECB statuto reikalavimus. Tačiau Estijos banko (est. Eesti Pank ) įstatyme vis dar esama tam tikrų trūkumų, susijusių su Estijos banko integracija į ECBS tam tikrų banknotų leidimo ir statistinių duomenų rinkimo atžvilgiu.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Estijoje buvo didesnė už pamatinę vertę nuo 2004 m. rugsėjo mėn. Vidutinis infliacijos lygis Estijoje per dvylika mėnesių iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 8,3 %, t. y. gerokai viršijo pamatinę 3,2 % vertę, ir numatoma, kad artimiausiais mėnesiais jis dar labiau padidės pamatinės vertės atžvilgiu.

Pastaraisiais metais SVKI infliacijos augimas Estijoje gerokai paspartėjo, vidutinė metinė infliacija pakilo iki 6¾ % 2007 m., o pirmaisiais 2008 m. mėnesiais metinė infliacija pasiekė dviženklį skaičių. Auganti infliacija rodo spartų vidaus paklausos augimą ir didėjančias darbo užmokesčio sąnaudas, kurių poveikį dar labiau padidina didelis maisto ir energijos kainų spaudimas. Ateinančiais mėnesiais infliacijos lygį veiks vis didėjantis kainų augimą skatinantis spaudimas, kylantis dėl darbo sąnaudų pokyčių, didesnių energijos ir maisto kainų, taip pat akcizų tarifų didinimo poveikio. Žvelgiant toliau į ateitį, prognozuojama, kad infliacija sumažės nuo 9½ % 2008 m. iki 5 % 2009 m., kartu sulėtės ekonomikos plėtra ir išnyks vienkartinių veiksnių poveikis. Palyginti nedidelis kainų Estijoje lygis (67 % ES vidurkio 2006 m.) rodo kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Estija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

[pic]

Estijai netaikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. 2002–2007 m. vidutinis valdžios sektoriaus perteklius Estijoje sudarė apie 2 % BVP. 2007 m. valdžios sektoriaus perteklius Estijoje sudarė 2,8 %, o metais anksčiau buvo pasiekęs aukščiausią 3,4 % lygį. 2007 m. bendrosios valdžios sektoriaus skolos santykis sudarė 3,4 % BVP ir buvo mažiausias tarp visų ES valstybių narių. Valdžios institucijos pasinaudojo smarkiu augimo laikotarpiu ir sukaupė didelį valdžios sektoriaus rezervą. Pagal Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes, pagrįstas prielaida, kad politika nesikeis, 2008 m. perteklius gerokai sumažės – iki 0,4 % BVP, o 2009 m., sparčiai lėtėjant ekonomikos augimui, susidarys 0,7 % BVP deficitas. Prognozuojama, kad 2008 ir 2009 m. skolos santykis tebebus maždaug dabartinio lygio.

Estija atitinka bendrojo šalies biudžeto padėties kriterijų.

[pic]

Estijos krona dalyvauja VKM II nuo 2004 m. birželio 28 d., t. y. ilgiau nei dvejus metus šios ataskaitos priėmimo dieną. Prieš prisijungdama prie VKM II, Estija taikė valiutų valdybos modelį: nuo 1992 m. susiejo kroną su Vokietijos marke, o vėliau – su euru. Prisijungusi prie VKM II, Estija vienašališkai įsipareigojo išlaikyti savo valiutų valdybos modelį. Vertinant pagal papildomus rodiklius, pavojus valiutos kursui negresia, nors trumpalaikių palūkanų normų padidėjimas 2007 m. pabaigoje parodė, kad rinkos pradėjo labiau suvokti riziką. Oficialiosiomis atsargomis ir toliau tinkamai palaikoma valiutų valdyba. Per dvejų metų vertinimo laikotarpį krona nenukrypo nuo centrinio kurso ir išvengė didelių nukrypimų.

Estija atitinka valiutos kurso kriterijų.

Estijos valdžios sektoriaus įsiskolinimas nedidelis, todėl, vertinant konvergencijos tvarumą, kurį rodo ilgalaikės palūkanų normos, nėra galimybės palyginti ilgalaikių palyginamųjų vyriausybės obligacijų ar pateikti palyginamų vertybinių popierių. Remiantis palūkanų normos rodiklio, pagrįsto bankų kronomis teikiamomis paskolomis namų ūkiams ir ne finansų srities verslui, pokyčiais ir atsižvelgiant, inter alia , į mažą valdžios sektoriaus skolą, nėra priežasties teigti, kad Estija neatitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijaus.

Taip pat buvo išnagrinėti papildomi veiksniai, tarp jų – mokėjimų balanso pokyčiai ir prekių bei finansų rinkos integracija. Estijos išorės deficitas pastaraisiais metais didėjo – nuo vidutiniškai maždaug 10 % BVP 2002–2005 m. iki maždaug 16 % BVP 2007 m. Nors didelio išorės deficito atsiradimą daugiausiai lėmė pereinamojo laikotarpio veiksniai ekonomikai sparčiai vejantis labiau pažengusius ūkius, jo dydis akivaizdžiai viršijo lygį, kurį būtų galima laikyti tvariu vidutinės trukmės laikotarpiu, o tai reiškia, kad ateityje reikės didelės korekcijos. Išorinis trūkumas daugiausia buvo finansuojamas iš bankų grupių vidaus paskolų. TUI įplaukos didelės, bet pastaruoju metu jas iš dalies persveria padidėjusios šalies TUI užsienyje. Atsižvelgiant į didelį išorės skolos lygį, Estijos išorinė pozicija reiškia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu reikės didelio finansavimo. Estijos ekonomika yra labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių, daugiausia dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso itin daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į savo teisinio derėjimo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą bei į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Estija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

5. LATVIJA

2006 m. konvergencijos ataskaitoje vertinant teisinę konvergenciją buvo padaryta išvada, kad Latvijos teisės aktai nevisiškai atitiko Sutarties 108 ir 109 straipsnių ir ECBS (ECB) statutą. 2006 m. birželio mėn. Latvijos banko įstatymas buvo iš dalies pakeistas. Nuo to laiko daugiau pakeitimų nebuvo priimta. Dėl centrinio banko integracijos į ECBS euro įvedimo metu, centrinio banko nepriklausomumo ir piniginio finansavimo draudimo – Latvijos teisės aktai, visų pirma Latvijos banko įstatymas, nevisiškai atitinka EB sutarties 108 ir 109 straipsnių ir ECBS (EBC) statutą. Esama trūkumų dėl ECBS tikslų, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimo, statistinio ECB ir ES Tarybos vaidmens, išorės auditorių skyrimo, ECB vaidmens tarptautinio bendradarbiavimo srityje, institucinio banko nepriklausomumo ir dėl asmeninio sprendimus priimančių Latvijos banko organų narių nepriklausomumo.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Latvijoje viršijo pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. Vidutinis infliacijos lygis Latvijoje per dvylika mėnesių iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 12,3 %, t. y. buvo gerokai didesnis už pamatinę 3,2 % vertę, ir numatoma, kad artimiausiais mėnesiais jis dar padidės pamatinės vertės atžvilgiu.

SVKI infliacija Latvijoje kelerius pastaruosius metus buvo didelė, o nuo 2007 m. pradžios dėl nuolatinio darbo užmokesčio ir paklausos spaudimo ir išorės veiksnių poveikio ėmė sparčiai didėti. Nuo įstojimo į ES 2004 m. gegužės mėn. iki 2007 m. pradžios SVKI infliacija padidėjo nuo 6 iki 8 %. Tačiau per 2007 m. bendros SVKI infliacijos augimas smarkiai paspartėjo ir pirmąjį 2008 m. ketvirtį šis rodiklis viršijo 16 %. Didesnė infliacija iš dalies rodo reguliuojamų kainų ir akcizų augimą, taip pat pasaulinį energijos ir maisto kainų didėjimą. Tačiau svarbios įtakos infliacijos šuoliui turėjo vidaus šaltinių spaudimas, kurį parodė kainų augimas visose pagrindinėse sudedamosiose SVKI dalyse, išskyrus ne energetikos pramonės prekes. Prognozuojama, kad 2008 m. infliacija tebebus maždaug dabartinio aukšto lygio ir metų vidurkis sudarys beveik 16 %, o 2009 m., kaip numatoma, lėtėjant ekonomikos augimui ir nykstant žaliavų kainų augimo poveikiui, sumažės, nors ir tebebus palyginti didelė – apie 8½ %. Palyginti nedidelis kainų Latvijoje lygis (61 % ES vidurkio 2006 m.) rodo kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Latvija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

[pic]

Latvijai netaikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. Nuo 2002 m. bendrojo šalies biudžeto padėtis laipsniškai gerėjo, ir 2007 m. biudžetas buvo subalansuotas. Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozėse, kurios pagrįstos prielaida, kad politika nesikeis, numatoma, kad 2008 ir 2009 m. bendrojo šalies biudžeto padėtis pablogės, nes smarkiai lėtėja ekonomikos augimas, ir 2009 m. deficitas bus šiek tiek didesnis nei 2 % BVP. Valdžios sektoriaus skola nuo dešimtmečio pradžios nesiekė 15 % BVP, 2007 m. sudarė 9,7 % BVP, ir numatoma, kad 2008 ir 2009 m. nežymiai padidės.

Latvija atitinka bendrojo šalies biudžeto padėties kriterijų.

[pic]

Latvijos latas dalyvauja VKM II nuo 2005 m. gegužės 2 d., t. y. ilgiau kaip dvejus metus šios ataskaitos priėmimo dieną. Prieš prisijungdama prie VKM II Latvija taikė fiksuotą valiutos kursą, kuris iš pradžių buvo susietas su SST (specialių skolinimosi teisių) valiutų krepšeliu, o nuo 2005 m. sausio 1 d. – su euru. Prisijungusi prie VKM II, Latvija vienašališkai įsipareigojo išlaikyti ne didesnį kaip ± 1 % lato vertės svyravimą centrinio kurso atžvilgiu. Vertinimo laikotarpiu lato vertė tebebuvo artima centriniam kursui, išvengusi didelių nukrypimų, nors patyrė trumpalaikį poveikį dėl nestabilumo finansų rinkose. Iki 2007 m. vasario mėn. vidurio lato kursas laikėsi arčiau viršutinės vienašališkai nustatyto intervalo ribos ir svyravo labai nežymiai. 2007 m. vasario mėn. viduryje didelio rinkos nepastovumo laikotarpiu valiutos kursas staiga sumažėjo euro atžvilgiu. Iki 2007 m. kovo mėn. pabaigos lato kursas laikėsi arčiau apatinės svyravimo intervalo ribos. Tačiau vėliau valiutos kursas vėl padidėjo ir didžiąją laiko dalį liko arčiau viršutinės vienašališkai nustatyto ± 1 % svyravimo intervalo ribos, nors trumpalaikių svyravimų pasitaikydavo. Papildomi rodikliai, pavyzdžiui, užsienio valiutos atsargų pokyčiai ir trumpalaikės palūkanų normos neatskleidžia nuolatinio poveikio valiutos kursui, nors trumpalaikių palūkanų normų padidėjimas, palyginti su euro zona, nuo 2007 m. pradžios (aukščiausias lygis buvo pasiektas 2007 m. pabaigoje) rodo, kad rinkos pradėjo labiau suvokti riziką.

Latvija atitinka valiutos kurso kriterijų.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Latvijoje per metus iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 5,4 %, t. y. buvo mažesnė nei pamatinė 6,5 % vertė. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Latvijoje buvo mažesnės už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. Skirtumas, palyginti su euro zonos ilgalaikėmis palyginamosiomis obligacijomis, išnyko 2006 m. pavasarį. Tačiau vėliau, investuotojams vis labiau būgštaujant dėl rizikos, susijusios su smarkiai sutrikdyta makroekonomikos pusiausvyra, skirtumas tarp ilgalaikių palūkanų normų, palyginti su euro zona, padidėjo ir 2008 m. kovo mėn. sudarė maždaug 120 bazinių punktų.

Latvija atitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijų.

Taip pat buvo išnagrinėti papildomi veiksniai, tarp jų – mokėjimų balanso pokyčiai ir prekių bei finansų rinkos integracija. Latvijos išorės deficitas per kelerius pastaruosius metus gerokai padidėjo, nuo 2004 m. viršijęs 10 % BVP, o 2007 m. padidėjęs iki 20,9 % BVP. Tai daugiausia susiję su prekybos prekėmis deficitu, nes didelė vidaus paklausa paskatino importo augimą. Nors didelį išorės deficitą daugiausia lėmė pereinamojo laikotarpio veiksniai ekonomikai sparčiai vejantis labiau pažengusius ūkius, jo dydis akivaizdžiai viršijo lygį, kurį būtų galima laikyti tvariu vidutinės trukmės laikotarpiu, o tai reiškia, kad ateityje reikės didelės korekcijos. Išorės balanso deficitas buvo daugiausia finansuojamas įplaukomis iš kitų investicijų, daugiausia susijusių su bankų grupių vidaus finansavimu. Atsižvelgiant į aukštą išorės skolos lygį, išorinė padėtis reiškia, kad vidutiniu laikotarpiu būtinas didelis finansavimas. Latvijos ekonomika tampa vis labiau integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių – daugiausia dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso itin daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į savo teisinio derėjimo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą bei į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Latvija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

6. LIETUVA

Kaip jau buvo nustatyta 2006 m. konvergencijos ataskaitoje, Lietuvos teisės aktai, visų pirma Lietuvos banko įstatymas, visiškai atitinka Sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Lietuvoje viršijo pamatinę vertę nuo 2005 m. balandžio mėn., išskyrus 2006 m. balandžio mėn., kai ji sutapo su pamatine verte. Per dvylika mėnesių iki 2008 m. kovo mėn. vidutinis infliacijos lygis Lietuvoje sudarė 7,4 %, t. y. gerokai viršijo pamatinę 3,2 % vertę, ir artimiausiais mėnesiais turėtų dar labiau padidėti pamatinės vertės atžvilgiu.

SVKI infliacija Lietuvoje nuolat didėjo nuo 2005 m. vidurio, 2007 m. infliacija pakilo iki 5,8 %, o pirmaisiais 2008 m. mėnesiais metinė infliacija pasiekė dviženklį skaičių. Infliacijos augimas atspindi įvairius veiksnius, įskaitant didesnes energijos kainas pasaulio rinkose, reguliuojamų kainų padidėjimą ir neperdirbtų ir perdirbtų maisto produktų kainų augimą; pastarųjų kainos ypač sparčiai didėjo 2007 m. Be vis didėjančio darbo rinkos ir augančių darbo užmokesčio sąnaudų spaudimo, infliacijos augimą taip pat vis labiau spartino paklausos veiksniai, dėl kurių sparčiai didėjo paslaugų tarifai.

2008 m. prognozuojamas tolesnis spartus infliacijos augimas, susijęs su kainų didėjimą skatinančiu spaudimu, kurį lemia naftos ir žemės ūkio produktų kainos, didelio importuojamų dujų kainų ir tabako, degalų ir alkoholio akcizo mokesčių tarifų padidėjimo poveikis, taip pat spartus darbo užmokesčio augimas. Prognozuojama, kad infliacija smuks tik laipsniškai – nuo maždaug 10 % metinio vidurkio 2008 m. iki maždaug 7 % 2009 m., nes kainų atsakas į augimo lėtėjimą ir naftos bei maisto kainų sumažėjimą bus pavėluotas. Palyginti nedidelis kainų lygis Lietuvoje (57 % ES vidurkio 2006 m.) rodo kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Lietuva neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

[pic]

Lietuvai netaikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio biudžeto. Įgyvendinant fiskalinės konsolidacijos priemones, deficitas sumažėjo nuo maždaug 2 % BVP 2002 m. iki 0,5 % BVP 2005 m. Paskui biudžeto deficitas vėl padidėjo ir 2007 m. sudarė 1,2 %. Po 2004 m. įplaukų santykis su BVP padidėjo, daugiausia dėl skiriamų ES lėšų augimo, o einamųjų pagrindinių išlaidų ir BVP santykis tebebuvo palyginti stabilus. Pagal Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes, pagrįstas prielaida, kad politika nesikeis, deficito ir BVP santykis 2008 m. padidės iki 1,7 %, o 2009 m. nedaug sumažės iki 1,5 %. Bendrojo Lietuvos valdžios sektoriaus skolos santykis nuosekliai mažėjo nuo 22,4 % BVP 2002 m. pabaigoje iki 17,3 % BVP 2007 m. pabaigoje, ir numatoma, kad 2008 ir 2009 m. jis tebebus maždaug šio lygio.

Lietuva atitinka bendrojo šalies biudžeto padėties kriterijų.

[pic]

Lietuva dalyvauja VKM II nuo 2004 m. birželio 28 d., t. y. ilgiau nei dvejus metus šios ataskaitos priėmimo dieną. Prieš prisijungiant prie VKM II, Lietuvos bankas nuo 1994 m. balandžio mėn. taikė valiutų valdybos modelį; litas iš pradžių buvo susietas su JAV doleriu, o nuo 2002 m. vasario mėn. – su euru. Prisijungusi prie VKM II, Lietuva vienašališkai įsipareigojo išlaikyti savo valiutų valdybos modelį. Vertinimo laikotarpiu litas nenukrypo nuo centrinio kurso ir išvengė didelių nukrypimų. Papildomi rodikliai, pavyzdžiui, užsienio valiutos atsargų pokyčiai ir trumpalaikės palūkanų normos nerodo poveikio valiutos kursui, nors rinkos dalyviai ėmė labiau suvokti riziką ir tai rodė ženklus trumpalaikių palūkanų normų skirtumo, palyginti su euro zona, augimas 2007 m., bet 2008 m. pradžioje ši tendencija iš esmės įgavo priešingą kryptį.

Lietuva atitinka valiutos kurso kriterijų.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Lietuvoje per metus iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 4,6 %, t. y. buvo mažesnė už pamatinę 6,5 % vertę. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Lietuvoje buvo mažesnės nei pamatinė vertė nuo įstojimo į ES. Skirtumas, palyginti su ilgalaikėmis palyginamosiomis euro zonos obligacijomis, gerokai sumažėjo rengiantis prisijungti prie VKM II 2004 m. birželio mėn. ir 2007 m. viduryje sumažėjo iki maždaug 20 bazinių punktų, bet paskui pradėjo didėti ir 2007 m. pabaigoje sudarė apie 60 bazinių punktų. Šis skirtumo padidėjimas iš dalies atspindi didesnį šalies rizikos priedą, investuotojams vis labiau būgštaujant dėl rizikos, susijusios su smarkiai sutrikdyta makroekonomikos pusiausvyra.

Lietuva atitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijų.

Taip pat buvo išnagrinėti papildomi veiksniai, tarp jų – mokėjimų balanso pokyčiai ir prekių bei finansų rinkos integracija. Lietuvos išorės deficitas padidėjo nuo 4,7 % BVP 2001 m. iki 12 % BVP 2007 m., daugiausia dėl sparčiai augančios vidaus paklausos. Augimą labiausiai skatino didėjantis prekybos prekėmis deficitas. Nors išorės deficito augimo modelis atitinka spartų labiau pažengusių ūkių vijimąsi, jo dydis akivaizdžiai viršijo lygį, kurį būtų galima laikyti tvariu vidutinės trukmės laikotarpiu, o tai reiškia, kad ateityje reikės didelės korekcijos. Didėjantis išorės balansas buvo daugiausia finansuojamas bankų grupių vidaus paskolomis ir kiek mažiau tiesioginėmis užsienio investicijomis. Atsižvelgiant į didoką išorės skolą, Lietuvos išorinė padėtis reiškia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtinas didelis finansavimas. Lietuvos ekonomika yra labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis; padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių, visų pirma dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso itin daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į savo teisinio derėjimo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą bei į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Lietuva neatitinka euro įvedimo sąlygų.

7. VENGRIJA

2006 m. konvergencijos ataskaitoje vertinant teisinę konvergenciją buvo nuspręsta, kad Vengrijos teisės aktai nevisiškai atitiko EB sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. 2007 m. liepos mėn. Magyar Nemzeti banko (MNB) įstatymas buvo iš dalies pakeistas. Nors kai kurie 2006 m. konvergencijos ataskaitoje nurodyti neatitikimai buvo pašalinti, jų dar liko daug. Kalbant apie centrinio banko integraciją į ECBS euro įvedimo metu, nepriklausomumą ir piniginio finansavimo draudimą, galiojantys Vengrijos teisės aktai, visų pirma MNB įstatymas, MNB įstatai, Vengrijos Konstitucija ir Kredito įstaigų įstatymas, nevisiškai atitinka Sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. Esama trūkumų dėl ECBS tikslų, banknotų ir monetų leidimo, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimo, statistinio ECB ir ES Tarybos vaidmens, ECB vaidmens tarptautinio bendradarbiavimo srityje, įsipareigojimo laikytis Eurosistemos finansinių ataskaitų teikimo režimo nebuvimo, asmeninio centrinio banko vadovo nepriklausomumo ir piniginio finansavimo draudimo.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Vengrijoje buvo didesnė už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. Per dvylika mėnesių iki 2008 m. kovo mėn. vidutinis infliacijos lygis Vengrijoje sudarė 7,5 %, t. y. buvo gerokai didesnė už pamatinę 3,2 % vertę, ir artimiausiais mėnesiais turėtų būti gerokai didesnis už pamatinę vertę.

Kelerius pastaruosius metus infliacija Vengrijoje smarkiai kito, daugiausia dėl naftos ir maisto kainų pokyčių. Infliacijos kaitą papildomai skatino reguliuojamų kainų ir apmokestinimo pokyčiai. Šie veiksniai, kurių poveikį papildomai padidino forinto vertės sumažėjimas, lėmė spartų infliacijos augimą nuo antrojo 2006 m. ketvirčio. 2007 m. kovo mėn. infliacija pasiekė aukščiausią 9 % lygį ir, sulėtėjus neperdirbtų maisto produktų ir energijos kainų augimui ir padidėjus forinto vertei, mažėjo iki 2007 m. rugsėjo mėn. Paspartėjus maisto kainų augimui, SVKI infliacija nuo paskutinio 2007 m. ketvirčio vėl ėmė didėti. 2007 m. infliacijos vidurkis sudarė 7,9 %.

Atsižvelgiant į dideles maisto produktų, naftos, elektros energijos ir dujų kainas, taip pat į pavėluotą forinto vertės sumažėjimo antrąjį 2007 m. pusmetį ir 2008 m. pradžioje poveikį, prognozuojama, kad infliacija 2008 m. tebebus didelė ir viršys 6 %. Prognozuojama, kad, sumažėjus maisto produktų ir energijos kainoms, 2009 m. infliacija smuks žemiau 4 %. Palyginti nedidelis kainų Vengrijoje lygis (60 % ES vidurkio 2006 m.) rodo kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Vengrija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

[pic]

Šiuo metu Vengrijai taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito (2004 m. liepos 5 d. Tarybos sprendimas)[8]. Taryba rekomendavo Vengrijai imtis vidutinės trukmės veiksmų ir iki 2009 m. patikimu būdu ir nuosekliai ištaisyti perviršinį deficitą. 2006 m. viduryje pradėjus įgyvendinti fiskalinės konsolidacijos programą, biudžeto deficitas sumažėjo nuo 9,2 % BVP 2006 m. iki 5,5 % 2007 m. 2007 m. buvo šiek tiek sumažintas išlaidų santykis, o kovos prieš vengimą mokėti mokesčius priemonės padidino įplaukų santykį. Pagal Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes, pagrįstas prielaida, kad politika nesikeis, 2008 m. deficito ir BVP santykis sudarys 4 % BVP, o 2009 m. šiek tiek sumažės iki 3,6 % BVP. Iki 2006 m. vidurio vis švelnėjus fiskalinei politikai, skolos ir BVP santykis gerokai padidėjo ir 2007 m. sudarė apie 66 %. Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozėse numatoma, kad 2008 ir 2009 m. valdžios sektoriaus skola tebebus maždaug dabartinio lygio.

Vengrija neatitinka bendrojo šalies biudžeto padėties kriterijaus.

[pic]

Vengrijos forintas nedalyvauja VKM II. Nuo 2001 m. forintas buvo vienašališkai susietas su euru, nustačius ( 15 % svyravimo ribas, o 2008 m. vasario mėn. valiutos kurso svyravimo ribos buvo panaikintos ir patvirtintas lankstaus valiutos kurso režimas. Didėjant susirūpinimui dėl fiskalinės padėties, nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. rugpjūčio mėn. forinto vertė euro atžvilgiu smarkiai sumažėjo. Forinto kursas pasiekė mažiausią vertę 2006 m. birželio mėn., o vėliau ėmė laipsniškai stiprėti. 2007 m. viduryje augimą pakeitė smukimas, daugiausia dėl padidėjusios rizikos baimės besivystančių rinkų atžvilgiu ir didesnio susirūpinimo dėl Vengrijos ekonominės padėties, bet nuo 2008 m. kovo mėn. valiutos vertė vėl pradėjo didėti. Dvejų metų vertinimo laikotarpiu forinto vertė euro atžvilgiu padidėjo maždaug 4,5 %.

Vengrija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Vengrijoje per metus iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 6,9 %, t. y. buvo didesnė už pamatinę 6,5 % vertę. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Vengrijoje buvo didesnės už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. Investuotojams vis labiau būgštaujant dėl fiskalinių nuokrypių, 2006 m. spalio mėn. pajamų iš obligacijų skirtumas su euro zona 2006 m. padidėjo iki maždaug 400 bazinių punktų, o vėliau ėmė laipsniškai mažėti. 2007 m. lapkričio mėn. skirtumas vėl pradėjo didėti ir 2008 m. pradžioje, pasaulyje sumažėjus rizikos toleravimo laipsniui ir būgštaujant dėl vidaus ekonominės padėties, sudarė apie 400 bazinių punktų.

Vengrija neatitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijaus.

Taip pat buvo išnagrinėti papildomi veiksniai, tarp jų – mokėjimų balanso pokyčiai ir prekių bei finansų rinkos integracija. 2004 m. Vengrijos išorės deficitas pasiekė didžiausią lygį – 8,1 % BVP, o vėliau, sparčiai didėjant eksportui, laipsniškai mažėjo. 2007 m., sumažėjus vidaus paklausai, jis smuko iki 4 % BVP. Didelis išorės deficitas pastaraisiais metais buvo daugiausia finansuojamas iš TUI įplaukų ir netiesioginių investicijų įplaukų, nors 2007 m. pagrindinis finansavimo šaltinis buvo bankų skolinimasis užsienyje, nes TUI įplaukos ir netiesioginių investicijų įplaukos dėl vienkartinių veiksnių smarkiai sumažėjo. Atsižvelgiant į didelį išorės skolos lygį, prie didesnio išorės deficito sugrįžti vidutinės trukmės laikotarpiu reikės didelio finansavimo. Vengrijos ekonomika yra labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis; padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių, visų pirma dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso itin daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į savo teisinio derėjimo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą bei į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Vengrija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

8. LENKIJA

2006 m. konvergencijos ataskaitoje vertinant teisinę konvergenciją buvo nuspręsta, kad Lenkijos teisės aktai, visų pirma Lenkijos Konstitucija, Lenkijos nacionalinio banko (NBP) įstatymas ir Banko garantinio fondo įstatymas, nevisiškai atitiko Sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. 2007 m. sausio mėn. NBP įstatymas buvo iš dalies pakeistas. Tačiau nė vienas iš 2006 m. konvergencijos ataskaitoje nurodytų neatitikimų nebuvo pašalintas. Kalbant apie centrinio banko integraciją į ECBS euro įvedimo metu, centrinio banko nepriklausomumą ir piniginio finansavimo draudimą, pinigų politikos tikslus, Lenkijos teisės aktai nevisiškai atitinka EB sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. Esama keletas trūkumų dėl nuorodos į ECBS tikslus, statistinio ECB ir ES Tarybos vaidmens, ECB vaidmens tarptautinio bendradarbiavimo srityje, ECB ir ES vaidmens skiriant išorės auditorių, ECB vaidmens mokėjimo sistemų veikimo atžvilgiu, įsipareigojimo konsultuotis su ECB dėl tam tikrų veiksmų ir asmeninio sprendimus priimančių NBP organų nepriklausomumo.

Vidutinės dvylikos mėnesių infliacijos lygis Lenkijoje nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. vasario mėn. buvo mažesnis nei pamatinė vertė arba buvo jai lygus. Vidutinis infliacijos lygis Lenkijoje per dvylika mėnesių iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 3,2 %, t. y. sutapo su pamatine verte, ir ateinančiais mėnesiais turėtų šiek tiek viršyti pamatinę vertę.

Po dešimtojo dešimtmečio, kai infliacija buvo didelė ir nepastovi, SVKI infliacija Lenkijoje smarkiai sumažėjo iki labai žemo lygio ir 2002–2005 m. jos vidurkis sudarė apie 2 %. Nuo 2004 m. besitęsiantis nuolatinis zloto vertės didėjimas pastaraisiais metais darė didelį ribojantį poveikį infliacijai. Tačiau per antrąjį 2007 m. pusmetį, augant maisto produktų ir energijos kainoms, SVKI infliacijos augimas gerokai paspartėjo, nors sparčiai auganti vidaus paklausa paskatino įvairių kategorijų prekių kainų augimą. Pirmąjį 2008 m. ketvirtį bendra metinė SVKI infliacija sudarė 4,5 % ir buvo didžiausia nuo 2004 m. pabaigos.

Pagal Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes didžiąją 2008 m. dalį SVKI infliacija tikriausiai tebebus padidėjusi. Tai daugiausia susiję su poveikiu, kurį daro didesnės žaliavų kainos (kai kurių iš jų poveikis pasireiškia pavėluotai, pvz., vartotojų dujų ir elektros energijos kainos), ir paklausos augimu, kurį lemia spartus darbo užmokesčio ir kreditavimo augimas. Prognozuojama, kad vėliau metinė infliacija šiek tiek sumažės – nuo 4,3 % 2008 m. iki 3,4 % 2009 m., nes skaičiuojant metinius rodiklius nebebus atsižvelgiama į vienkartinius kainų padidinimus. Ši infliacijos prognozė taip pat pagrįsta prielaida, kad dabartinę bendrąją infliaciją veikiančių laikinų veiksnių šalutinis poveikis ir toliau bus plačiai ribojamas, didėjant pajėgumo naudojimui ir mažėjant darbo rinkai. Palyginti nedidelis kainų Lenkijoje lygis (62 % ES vidurkio 2006 m.) rodo kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Tvari konvergencija reiškia, kad pamatinės vertės laikymasis atspindi esminius pagrindus, o ne laikinus veiksnius. Lenkijos atveju mažėjantis didėjančio keitimo kurso poveikis infliacijai yra svarbus laikinas veiksnys, o vidutinė metinė infliacija turėtų greitai viršyti pamatinę vertę.

Lenkija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

[pic]

Šiuo metu Lenkijai taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito (2004 m. liepos 5 d. Tarybos sprendimas)[9]. Taryba rekomendavo Lenkijai imtis vidutinės trukmės veiksmų ir iki 2007 m. patikimu būdu ir nuosekliai sumažinti deficitą, kad šis nesiektų 3 % BVP. Nuo 2004 m. bendras Lenkijos valdžios sektoriaus deficitas buvo gerokai sumažintas. Deficito ir BVP santykis 2007 m. sudarė 2,0 % ir pagal Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes, pagrįstas prielaida, kad politika nesikeis, 2008 ir 2009 m. sudarys apie 2½ % BVP. Valdžios sektoriaus skola 2007 m. sudarė 45,2 % BVP. Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozėse numatomas nedidelis valdžios sektoriaus skolos santykio sumažėjimas 2008 ir 2009 m.

2007 m. pabaigoje Komisija ir Taryba paragino Lenkijos valdžios institucijas pateikti naujosios konvergencijos programos naują versiją, kurioje būtų aprašyta visą teisyną apimanti jų vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto strategija, kurią įgyvendinant būtų ilgam ištaisytas 2007 m. perviršinis deficitas ir būtų padaryta pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslų. Lenkijos valdžios institucijos pateikė naujosios konvergencijos programos naują versiją 2008 m. kovo mėn. pabaigoje. Rengiant šią ataskaitą, Komisija vertino šią programą. Atsižvelgdama į šį vertinimą ir Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozę, Komisija galėtų rekomenduoti panaikinti perviršinio deficito procedūrą.

Lenkija neatitinka bendrojo šalies biudžeto padėties kriterijaus.

[pic]

Lenkijos zlotas nedalyvauja VKM II. Lenkija taiko lankstaus valiutos kurso režimą. Dvejų metų vertinimo laikotarpiu zloto vertė euro atžvilgiu padidėjo beveik 13 %. Panašu, kad trumpalaikė zloto kurso kaita daugiausia atspindėjo sąlygų pasaulio finansų rinkose pokyčius, kaip antai rizikos toleravimo pasikeitimas, nors įtakos taip pat turėjo ir vidaus veiksniai (pvz., pastarasis trumpalaikių palūkanų normų skirtumo su euro zona padidėjimas).

Lenkija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Lenkijoje per vienerius metus iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 5,7 %, t. y. buvo mažesnė už pamatinę 6,5 % vertę. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Lenkijoje buvo mažesnės už pamatinę vertę nuo 2006 m. sausio mėn. Mažėjanti šalies rizikos priemoka, zloto vertės didėjimas ir teigiama investuotojų nuomonė apie Lenkijos ekonomikos perspektyvas padėjo išlaikyti pajamingumą nedidelį. 2005 m. kritus infliacijai ir sumažinus pinigų politikos palūkanų normas, teigiamas ilgalaikių palūkanų normų skirtumas euro zonos atžvilgiu sumažėjo, o vėliau buvo kiek didesnis nei 100 bazinių punktų, nors nuo 2007 m. vidurio skirtumas padidėjo – visų pirma dėl skirtingų perspektyvų, susijusių su pinigų politikos palūkanų normomis Lenkijoje ir euro zonoje, taip pat dėl rizikos toleravimo laipsnio pasaulyje sumažėjimo.

Lenkija atitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijų.

Taip pat buvo išnagrinėti papildomi veiksniai, tarp jų – mokėjimų balanso pokyčiai ir prekių bei finansų rinkos integracija. Lenkijos išorės deficitas, 2005 m. pasiekęs mažiausią 0,9 % BVP lygį, kiek pablogėjo – iki maždaug 2,6 % BVP 2007 m., daugiausia dėl gerokai pablogėjusio prekybos balanso, nes didelė vidaus paklausa skatino importo augimą. Grynųjų TUI įplaukos po įstojimo į ES gerokai padidėjo, nors nuo mažesnio lygio, palyginti su kitomis naujomis valstybėmis narėmis, ir užtikrina tinkamą išorės deficito finansavimą. Lenkijos ekonomika tampa vis labiau integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis; padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių, daugiausia dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso itin daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į savo teisinio derėjimo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą bei į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Lenkija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

9. RUMUNIJA

Rumunija įstojo į Europos Sąjungą 2007 m. sausio 1 d. Taigi šioje ataskaitoje pirmą kartą vertinamas šalies teisės aktų derėjimas su EB sutarties 108 ir 109 straipsniais bei ECBS (ECB) statutu ir jos pažanga siekiant tvarios ekonominės konvergencijos.

Rumunijos nacionalinio banko (rum. Banca Naţională a României , BNR) teisinis pagrindas nustatytas 2004 m. birželio 28 d. Įstatyme Nr. 312 dėl BNR statuto. Šis įstatymas įsigaliojo 2004 m. liepos 30 d. ir nuo to laiko nebuvo keistas. Kalbant apie centrinio banko integraciją į ECBS euro įvedimo metu, jo nepriklausomumą ir piniginio finansavimo draudimą, Rumunijos teisės aktai, visų pirma BNR statuto įstatymas, nevisiškai atitinka EB sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. Esama trūkumų dėl nuorodos į ECBS tikslus, institucinio ir asmeninio nepriklausomumo, ECB teisės, kad su juo būtų konsultuojamasi jo kompetencijai priskirtais klausimais, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimo, statistinio ECB ir ES Tarybos vaidmens ir jų vaidmens skiriant išorės auditorių.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Rumunijoje buvo didesnė už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. Vidutinis infliacijos lygis Rumunijoje per dvylika mėnesių iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 5,9 %, t. y. buvo gerokai didesnis už pamatinę 3,2 % vertę, ir numatoma, kad artimiausiais mėnesiais jis dar labiau nutols nuo pamatinės vertės.

Infliacija Rumunijoje nuosekliai mažėjo kelerius metus iki 2006 m., inter alia , dėl lėjos vertės padidėjimo nuo 2004 m. 2007 m. pradžioje bendra SVKI infliacija pasiekė mažiausią – kiek mažesnį nei 4 % – lygį, bet paskui smarkiai padidėjo, iš dalies dėl spartaus žemės ūkio produktų kainų augimo, kuris atspindėjo ir smarkios sausros 2007 m. vasarą padarinius, ir kainų pasaulio rinkose tendencijas. Infliacijos augimą papildomai skatino nuolatinis darbo užmokesčio ir paklausos spaudimas, degalų kainų padidėjimas ir didelis lėjos vertės sumažėjimas antrąjį 2007 m. pusmetį. SVKI infliacijos vidurkis 2007 m. sudarė 4,9 % ir prognozuojama, kad 2008 m. smarkiai padidės – iki vidutiniškai kiek mažiau nei 8 %, o 2009 m. sumažės, priartėdamas prie 5 %, nes žaliavų kainų padidėjimo poveikis infliacijai išnyks. Palyginti nedidelis kainų Rumunijoje lygis (57 % ES vidurkio 2006 m.) rodo kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Rumunija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

[pic]

Rumunijai netaikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. Per pastaruosius dvejus metus valdžios sektoriaus balanso deficitas gerokai padidėjo nuo 1,2 % BVP 2005 m. iki 2,5 BVP 2007 m. Per pastaruosius dvejus metus laipsniškai padidėjo ir įplaukų, ir išlaidų santykis su BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes, pagrįstas prielaida, kad politika nesikeis, valdžios sektoriaus balansas nežymiai pablogės ir 2008 m. deficitas bus tik šiek tiek mažesnis nei 3 % BVP, o 2009 m. dar padidės iki 3,7 %. Valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 25 % BVP 2002 m. iki 13 % BVP 2007 m., o 2008 ir 2009 m. prognozuojamas nedidelis padidėjimas.

Rumunija atitinka bendrojo šalies biudžeto padėties kriterijų.

[pic]

Rumunijos lėja nedalyvauja VKM II. Rumunija taiko lankstaus valiutos kurso režimą. Nuo 2004 m. pabaigos iki 2007 m. liepos mėn. pradžios lėjos keitimo kursas, kurį rėmė užsienio kapitalo įplaukos ir teigiamas investuotojų ekonomikos vertinimas, smarkiai padidėjo euro ir kitų svarbių valiutų atžvilgiu. 2007 m. vasarą prasidėjus neramumams pasaulio finansų rinkose, lėjos keitimo kursas ėmė sparčiai mažėti. Pastaraisiais metais oficialiosios atsargos didėjo ir iki 2007 m. vidurio keitimo kursas augo lygiagrečiai mažėjant pinigų rinkos palūkanų normos skirtumui su euro zona. 2007 m. vasarą visiškai pasikeitus keitimo kurso kitimo tendencijai, gerokai padidėjo trijų mėnesių palūkanų normos skirtumas.

Rumunija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Rumunijoje buvo didesnės už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Rumunijoje per vienerius metus iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 7,1 %, t. y. buvo didesnė už pamatinę 6,5 % vertę. Įstojus į ES, ilgalaikių obligacijų pajamingumo skirtumas su euro zona iš pradžių sumažėjo, tačiau antrąjį 2007 m. pusmetį, kilus sąmyšiui pasaulio finansų rinkose, kuris paskatino rizikos toleravimo laipsnio sumažėjimą, vėl padidėjo.

Rumunija neatitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijaus.

Taip pat buvo išnagrinėti papildomi veiksniai, tarp jų – mokėjimų balanso pokyčiai ir prekių bei finansų rinkos integracija. Pastaraisiais metais Rumunijos išorės deficitas smarkiai padidėjo, daugiausia dėl prekybos prekėmis deficito, nes didelė vidaus paklausa skatino spartų importo augimą. Išorės deficitas padidėjo nuo 7,5 % BVP 2004 m. iki kiek daugiau nei 13 % BVP 2007 m. Nors išorės deficito didėjimo modelis atitinka spartų labiau pažengusių ūkių vijimąsi, jo dydis akivaizdžiai viršijo lygį, kurį būtų galima laikyti tvariu vidutinės trukmės laikotarpiu, o tai reiškia, kad ateityje reikės didelės korekcijos. Smarkiai išaugus išorės deficitui, gerokai padidėjo užsienio įsipareigojimai, o tai reiškia, kad finansavimo išlaidos vidutinės trukmės laikotarpiu bus didesnės. Nors iki 2006 m. išorės deficitą didžiąja dalimi dengė TUI, 2007 m. padidėjo didelių kitų investicijų įplaukų (daugiausia susijusių su bankų grupių vidaus finansavimu) svarba. Sėkmingai vyksta prekybos integracijos su ES procesas, bet Rumunijos eksportas koncentruotas palyginti žemų technologijų segmentuose. Rumunijos finansų sektorius gerai integruotas į platesnį ES finansų sektorių, visų pirma dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso itin daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į savo teisinio derėjimo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą bei į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Rumunija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

10. SLOVAKIJA

2006 m. konvergencijos ataskaitoje vertinant teisinę konvergenciją buvo nuspręsta, kad Slovakijos teisės aktai, visų pirma Slovakijos nacionalinio banko (NBS) įstatymas ir Įstatymas dėl indėlių bankuose apsaugos ir tam tikrų įstatymo pakeitimų, nevisiškai atitinka Sutarties 108 ir 109 straipsnių ir ECBS (ECB) statutą. Būta neatitikimų dėl teisinės integracijos į ECBS ir dėl piniginio finansavimo draudimo. Šiems klausimams išspręsti ir visiškam atitikimui Sutarčiai ir ECBS (ECB) statutui užtikrinti NBS įstatymas buvo iš dalies pakeistas. Parlamentas priėmė persvarstytą NBS įstatymą 2007 m. lapkričio 28 d., o Slovakijos Respublikos prezidentas jį pasirašė 2007 m. gruodžio 14 d. Visi 2006 m. konvergencijos ataskaitoje nurodyti neatitikimai buvo pašalinti. Slovakijos teisės aktai, visų pirma Slovakijos nacionalinio banko įstatymas ir Įstatymas dėl indėlių bankuose apsaugos ir tam tikrų įstatymo pakeitimų, dabar visiškai atitinka Sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Slovakijoje atitiko arba buvo mažesnė už pamatinę vertę nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. Vidutinis infliacijos lygis Slovakijoje per dvylika mėnesių iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 2,2 %, t. y. buvo gerokai mažesnis už pamatinę 3,2 % vertę, ir numatoma, kad artimiausiais mėnesiais jis tebebus mažesnis už pamatinę vertę, nors skirtumas gali ir sumažėti.

Pastaraisiais metais Slovakijoje buvo nestabili ir kartais didelė SVKI infliacija, atspindinti išorinių veiksnių poveikį ir reguliuojamų kainų bei netiesioginių mokesčių pokyčius. Pakoreguoti, atsižvelgiant į reguliuojamų kainų padidėjimo poveikį, bazinei infliacijai įtakos turintys veiksniai iš esmės buvo gana palankūs. Kronos keitimo kurso augimas nuo 2002 m. apribojo infliacijos augimą, visų pirma 2007 ir 2008 m. pradžioje po didelio vertės padidėjimo nuo 2006 m. vidurio iki 2007 m. pavasario (14 % faktine išraiška).

Stipresnis kronos keitimo kursas kartu su nedideliu reguliuojamų energijos kainų ir degalų kainų augimu paskatino metinės SVKI infliacijos smukimą, ir šis rodiklis 2007 m. vasarą sumažėjo iki mažiausio istorinio lygio – 1,2 %. Pirmąjį 2008 m. ketvirtį infliacija padidėjo iki 3,4 %, daugiausia dėl maisto produktų ir degalų kainoms įtaką darančio šoko pasaulyje, bet taip pat ir dėl tam tikro nereguliuojamų paslaugų kainų augimo paspartėjimo. Manoma, kad artimiausiais mėnesiais šie veiksniai skatins tolesnį infliacijos augimą ir 2008 m. vidutinis metinis lygis sudarys apie 3¾ %. Prognozuojama, kad 2009 m. vidutinė infliacija sumažės iki maždaug 3¼ %. Su numanomu mažesniu žaliavų kainų padidėjimu susiję palankūs baziniai veiksniai 2008 m. pabaigoje ir tolesnis keitimo kurso kilimas pirmąjį 2008 m. ketvirtį turėtų su kaupu kompensuoti pavėluotą didesnių tabako akcizo mokesčių poveikį ir infliaciją mažinusio keitimo kurso padidėjimo 2006–2007 m. poveikio nykimą, taigi parems grįžimą prie mažesnių infliacijos lygių iki metų pabaigos. Riziką vidutinės trukmės infliacijos perspektyvai kelia darbo rinkos mažėjimas ir ciklinis spartaus augimo etapas (esant galimybei, kad paspartės namų ūkių paklausos ir darbo užmokesčio augimas), taip pat galimas didesnis reguliuojamų kainų padidėjimas. Palyginti nedidelis kainų Slovakijoje lygis (58 % ES vidurkio 2006 m.) rodo kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Tvari konvergencija reiškia, kad pamatinės vertės laikymasis atspindi esminius pagrindus, o ne laikinus veiksnius. Slovakijos atveju mažėjantis didėjančio keitimo kurso poveikis infliacijai yra svarbus laikinas veiksnys. Tačiau esminių pagrindų analizė ir tai, kad pamatinė vertė atitinkama su dideliu skirtumu, remia teigiamą įvertinimą dėl atitikties kainų stabilumo kriterijui.

Slovakijai reikia išlikti budriai, kad būtų apsaugota nedidelės infliacijos aplinka ir palanki konkurencinė padėtis. Visų pirma, nusilpus sparčiam našumo augimui, kurį paskatino TUI įplaukos, reikės toliau palaikyti darbo užmokesčio drausmę ir užtikrinti struktūrinių reformų įgyvendinimą siekiant gerinti produktų rinkų veikimą ir stiprinti konkurencinę aplinką. Sušvelninti infliacijai gresiantį pavojų taip pat padėtų ambicingesnė fiskalinės politikos pozicija. Siekdami sulaikyti infliaciją po galimo euro įvedimo, 2008 m. pradžioje Slovakijos vyriausybė ir socialiniai partneriai pasirašė Socialinio susitarimo įvesti ir naudoti eurą Slovakijoje deklaraciją, pagal kurią darbdaviai ir profsąjungos įpareigojamos užtikrinti darbo užmokesčio augimo atitiktį našumo augimui. Be to, vyriausybė priėmė kitus politinius įsipareigojimus, kaip antai valdžios sektoriaus biudžeto subalansavimas iki 2011 m. ir papildomas fiskalinės pozicijos griežtinimas nenumatyto infliacinio spaudimo atveju, taip pat struktūrinių priemonių paketas. Tačiau šie politiniai įsipareigojimai turi būti paversti veiksmais.

Slovakija atitinka kainų stabilumo kriterijų.

[pic]

Slovakijai šiuo metu taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito (2004 m. liepos 5 d. Tarybos sprendimas)[10]. Taryba rekomendavo Slovakijai imtis vidutinės trukmės veiksmų ir iki 2007 m. patikimu būdu ir nuosekliai sumažinti deficitą, kad jis nesiektų 3 % BVP. Nuo 2002 m. Slovakijos valdžios sektoriaus deficitas buvo gerokai sumažintas. Sumažėjo ir įplaukų, ir išlaidų santykis su BVP, pastarasis – labiau. 2007 m. deficito ir BVP santykis sudarė 2,2 % ir pagal Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes, pagrįstas prielaida, kad politika nesikeis, 2008 m. sudarys 2,0 % BVP, o 2009 m. kiek padidės iki 2,3 %. Valdžios sektoriaus skola nuo dešimtmečio pradžios gerokai sumažėjo ir 2007 m. sudarė 29,4 % BVP. Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozėse numatoma, kad 2008 m. bendras valdžios sektoriaus skolos santykis sudarys 29,2 % BVP, o 2009 m. – 29,7 %.

Atsižvelgdama į šiuos pokyčius ir Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozes, Komisija mano, kad perviršinis deficitas buvo ištaisytas, patikimai ir nuosekliai sumažinus biudžeto deficitą iki mažiau kaip 3 % BVP. Todėl Komisija rekomenduoja Tarybai panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito Slovakijoje (SEC(2008) 572).

Jei Taryba nuspręs panaikinti perviršinio deficito procedūrą Slovakijai, Slovakija atitiks bendrojo šalies biudžeto padėties kriterijų.

[pic]

Slovakijos krona dalyvauja VKM II nuo 2005 m. lapkričio 28 d., t. y. ilgiau nei dvejus metus šios ataskaitos priėmimo dieną. Prieš prisijungdama prie VKM II, Slovakija taikė valdomą lankstaus valiutos kurso režimą. Kronos vertės didėjimo tendencija, buvusi prieš prisijungiant prie VKM II, tęsėsi ir prisijungus prie VKM II. Nuoseklus vertės didėjimas nutrūko antrąjį 2006 m. ketvirtį, kai dėl po rinkimų atsiradusio neaiškumo dėl fiskalinės politikos perspektyvų ir platesnio masto spaudimo, kurį patyrė Vidurio Europos valiutos, kronos vertė laikinai sumažėjo. Nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2007 m. kovo mėn. smarkiai padidėjus vertei, nuo 2007 m. kovo 19 d. kronos centrinis paritetas buvo padidintas 8,5 %. Po revalvacijos kronos keitimo kursas viršijo naują centrinį paritetą 3–7,3 % iki 2008 m. sausio mėn., kai vėl atsirado vertės didėjimą skatinantis spaudimas ir kovo–balandžio mėn. kronos kursas buvo iki 8–9 % didesnis už VKM II centrinį paritetą. Dvejų metų vertinimo laikotarpiu kronos kursas beveik visada buvo aukštesnėje svyravimo intervalo dalyje, ir vidutinis nukrypimas nuo centrinio pariteto sudarė 5,4 %. Valiutos vertės didėjimas VKM II ribose vertinimo laikotarpiu gali būti laikomas atitinkančiu esminius pagrindus, ir krona nepatyrė didelių nukrypimų.

Slovakija atitinka valiutos kurso kriterijų.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Slovakijoje per vienerius metus iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 4,5 %, t. y. buvo mažesnė už pamatinę 6,5 % vertę. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Slovakijoje buvo mažesnės už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. Skirtumas su euro zonos ilgalaikių palyginamųjų obligacijų pajamingumu nuo 2002 m. sparčiai mažėjo ir 2007 m, balandžio mėn. praktiškai išnyko. Šią tendenciją lėmė šie veiksniai – mažėjančios šalies rizikos priemokos, susijusios su 2000–2005 m. fiskaline konsolidacija ir radikaliomis struktūrinėmis reformomis, o pastaruoju metu – teigiama infliacijos perspektyva ir susijęs trumpalaikių palūkanų normų mažinimas. Nuo 2007 m. vidurio, gerokai sumažėjus ilgalaikėms palūkanų normoms euro zonoje, vėl atsirado nedidelis – maždaug 30 bazinių punktų – teigiamas skirtumas.

Slovakija atitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijų.

Taip pat buvo išnagrinėti papildomi veiksniai, tarp jų – mokėjimų balanso pokyčiai ir prekių bei finansų rinkos integracija. Slovakijos išorės balansas, veikiamas su naujomis TUI susijusio gamybos pajėgumo pokyčių eksporto srityje, visų pirma automobilių ir elektroninės įrangos sektoriuje, pastaraisiais metais buvo labai nepastovus. 2003 m. 0,8 % BVP sudaręs išorės deficitas gerokai padidėjo ir 2005–2006 m., sparčiai augant privačiajam vartojimui ir padidėjus su TUI susijusiam importui, viršijo 8 % BVP, bet 2007 m. sumažėjo iki 5,3 % BVP, nes pradėta gamyba naujuose TUI finansuotuose pajėgumuose paskatino eksporto didėjimą. Išorės deficitą daugiausia dengia didelės grynųjų TUI įplaukos. Slovakijos ekonomika labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių, visų pirma dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso itin daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į savo teisinio derėjimo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą bei į papildomus veiksnius, ir manydama, kad Taryba laikysis Komisijos rekomendacijos dėl perviršinio deficito procedūros panaikinimo, Komisija mano, kad Slovakija atitinka euro įvedimo sąlygas.

11. ŠVEDIJA

2006 m. konvergencijos ataskaitoje vertinant teisinę konvergenciją buvo nuspręsta, kad Švedijos teisės aktai nevisiškai atitinka Sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. 2006 ir 2007 m. Švedijos centrinio banko (šved. Sveriges Riksbank ) įstatymas buvo iš dalies pakeistas, bet 2006 m. konvergencijos ataskaitoje nurodyti neatitikimai nebuvo pašalinti. Kalbant apie centrinio banko nepriklausomumą ir jo integraciją į ECBS euro įvedimo metu, Švedijos teisės aktai, visų pirma Sveriges Riksbank įstatymas, Vyriausybės dokumentas (Švedijos Konstitucijos dalis) ir Valiutos kurso politikos įstatymas, nevisiškai atitinka EB sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. Esama keleto trūkumų dėl Sveriges Riksbank tikslų, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimo, piniginio finansavimo draudimo, ECB vaidmens mokėjimo sistemų veikimo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje, ECB ir ES statistinio vaidmens ir jų vaidmens skiriant išorės auditorius.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Švedijoje buvo mažesnė nei pamatinė vertė nuo stebėjimo pradžios 1996 m. gruodžio mėn. Vidutinis infliacijos lygis Švedijoje per dvylika mėnesių iki 2008 m. kovo mėn. sudarė 2,0 %, t. y. buvo mažesnis už pamatinę 3,2 % vertę, ir numatoma, kad artimiausiais mėnesiais jis turėtų likti mažesnis už pamatinę vertę.

SVKI infliacija Švedijoje mažėjo iki 2005 m. pabaigos, bet nuo to laiko padidėjo. SVKI infliacijos mažėjimas iki 2005 m. pabaigos daugiausia susijęs su sparčiu produktyvumo augimu, kurį parėmė cikliškumo komponentas ir didelių investicijų į informacines technologijas poveikis. Antrasis daręs poveikį veiksnys – mažesnės importo kainos dėl laipsniško kronos stiprėjimo 2002–2004 m. ir padidėjusios tarptautinės konkurencijos. Augimas nuo 2005 m. pabaigos daugiausia atspindi didesnes naftos ir elektros energijos kainas. Be to, paskutinį 2007 m. ketvirtį prie didesnės infliacijos prisidėjo maisto kainos, kaip ir visame pasaulyje. Prognozuojama, kad infliacija sumažės nuo 2,4 % 2008 m. iki maždaug 1,9 % 2009 m.

Švedija atitinka kainų stabilumo kriterijų.

[pic]

Švedijai netaikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. 2002–2007 m. Švedijos biudžeto padėtis nuosekliai gerėjo, o valdžios sektoriaus balansas pakito nuo maždaug 1 % BVP deficito 2002 m. iki 3,5 % pertekliaus 2007 m. – iš dalies dėl ekonomikos atsigavimo, susijusio su ciklu. Įplaukų santykis tebebuvo pastovus ir sudarė apie 55 % BVP, o išlaidų ir BVP santykis laipsniškai sumažėjo (nuo 56,5 % 2002 m. iki 52,5 % 2007 m.). Esant palankiai fiskalinei raidai, bendroji valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 52,6 % BVP 2002 m. iki 40,6 % 2007 m. Komisijos tarnybų 2008 m. pavasario prognozėse, pagrįstose prielaida, kad politika nesikeis, numatoma, kad valdžios sektoriaus perteklius 2008 ir 2009 m. sumažės iki daugiau kaip 2 % BVP, o skolos santykis toliau mažės ir 2009 m. sudarys 32 % BVP.

Švedija atitinka bendrojo šalies biudžeto padėties kriterijų.

[pic]

Švedijos krona nedalyvauja VKM II. Švedija nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios taiko lankstaus valiutos kurso režimą ir infliacijos valdymo režimą. Po spartaus valiutos nuvertėjimo 1992 m. atsisakius fiksuoto valiutos kurso sistemos, kronos kursas palyginti nedaug kito Vokietijos markės, o vėliau – euro atžvilgiu. Dvejų metų vertinimo laikotarpiu kronos kursas svyravo tarp 9 ir 9,50 SEK/EUR, o vidurkis buvo kiek didesnis nei 9,2 SEK/EUR.

Švedija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

2008 m. kovo mėn. Švedijos dešimties metų trukmės palyginamųjų obligacijų dvylikos mėnesių slenkamasis vidurkis sudarė 4,2 %, t. y. buvo mažesnis už pamatinę 6,5 % vertę. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos pastaraisiais metais nuosekliai laikėsi mažesnės už pamatinę vertę. Ilgalaikių palūkanų normų skirtumas su euro zona laipsniškai sumažėjo nuo maždaug 50 bazinių punktų 2003 m. iki 25 bazinių punktų 2007 m. viduryje. Vėliau, susilyginus trumpalaikėms palūkanų normoms, neigiamas skirtumas tarp ilgalaikių palūkanų normų Švedijoje ir euro zonoje laipsniškai sumažėjo iki dabartinio maždaug nulinio lygio.

Švedija atitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijų.

Taip pat buvo išnagrinėti papildomi veiksniai, tarp jų – mokėjimų balanso pokyčiai ir prekių bei finansų rinkos integracija. Švedijos išorės sąskaita dėl didelio grynojo prekių ir kiek mažesniu mastu paslaugų eksporto buvo perteklinė nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio. Išorės sąskaitos perteklius padidėjo nuo 4,9 % BVP 2002 m. iki maždaug 6–7 % BVP lygio per kelerius paskutinius metus. Švedijos ekonomika yra atvira ir labai integruota į ES, o prekyba prekėmis su ES sudaro apie du trečdalius ir eksporto, ir importo. Santykinė prekybos paslaugomis su ES svarba vertinimo laikotarpiu šiek tiek padidėjo ir yra didesnė už ES 27 vidurkį. Švedijos finansų sektoriaus integracija į platesnį ES sektorių daugiausia susijusi su ryšiais su kitomis Šiaurės šalimis ir Baltijos valstybėmis. Švedijos finansų sektorius bendrai yra labai gerai išplėtotas – ir pagal dydį, ir išsivystymą. Jis atitinka pažengusį šalies ekonominės plėtros etapą.

Atsižvelgdama į savo teisinio derėjimo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą bei į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Švedija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

[1] Gavę atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų prašymą, 2007 m. Komisija ir ECB parengė Kipro ir Maltos konvergencijos ataskaitas. Kipras ir Malta įsivedė eurą 2008 m. sausio 1 d.

[2] Nustatant kainų stabilumo kriterijų, infliacija apskaičiuojama pagal Suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), apibrėžtą Tarybos reglamente (EB) Nr. 2494/95 su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

[3] Visos šioje ataskaitoje pateiktos infliacijos prognozės ir kiti kintamieji paimti iš 2008 m. Komisijos tarnybų pavasario prognozės. Komisijos tarnybų prognozės grindžiamos bendrosiomis prielaidomis dėl išorės kintamųjų ir prielaida, kad politika nesikeis, be to atsižvelgiama į priemones, apie kurias turima pakankamai informacijos. Pamatinės vertės prognozė gali būti netiksli, atsižvelgiant į tai, kad ji apskaičiuota remiantis trijų valstybių narių, kuriose, kaip prognozuojama, infliacija per prognozuojamą laikotarpį bus mažiausia, infliacijos prognozėmis. Todėl klaidos galimybė yra didelė.

[4] Šis pranešimas parengtas remiantis laikotarpio iki 2008 m. balandžio 18 d. duomenimis.

[5] Vertindama atitiktį valiutos kurso kriterijui, Komisija nagrinėja, ar valiutos kursas liko artimas VKM II centriniam kursui, ir kartu gali atsižvelgti į kurso augimo priežastis pagal Bendrąjį pareiškimą apie valstybes kandidates ir VKM II , patvirtintą neoficialioje ECOFIN taryboje Atėnuose 2003 m. balandžio 5 d.

[6] Vertinant daugiausia dėmesio skiriama „išorės balansui“, kuris apibrėžiamas kaip einamosios ir kapitalo sąskaitos visuma (grynasis skolinimas (skolinimasis), palyginti su likusiu pasauliu). Visų pirma ši sąvoka leidžia visiškai atsižvelgti į išorinius pervedimus (įskaitant ES pervedimus), kurie iš dalies įrašomi į kapitalo sąskaitą.

[7] 2005/185/EB, OL L 62, 2005 3 9, p. 20.

[8] 2004/918/EB, OL L 389, 2004 12 30, p. 27.

[9] 2005/183/EB, OL L 62, 2005 3 9, p. 18.

[10] 2005/182/EB, OL L 62, 2005 3 9, p. 16–17.