EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008AG0013

2008 m. balandžio 18 d. Tarybos bendroji pozicija (EB) Nr. 13/2008, priimta pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, įtraukiant aviacijos veiklą į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą Bendrijoje

OL C 122E, 2008 5 20, p. 19–38 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

20.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 122/19


TARYBOS BENDROJI POZICIJA (EB) Nr. 13/2008

2008 m. balandžio 18 d.

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/…/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, įtraukiant aviacijos veiklą į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą Bendrijoje

(2008/C 122 E/03)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje (4), buvo nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistema Bendrijoje, siekiant skatinti taupų ir ekonomiškai veiksmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekio mažinimą.

(2)

Pagrindinis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK), kuri Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta Tarybos sprendimu 94/69/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sudarymo (5), tikslas — stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje iki tokio lygio, kad pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų klimato sistemos.

(3)

2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pabrėžta, kad gyvybiškai svarbu pasiekti strateginį tikslą — apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą, kad jis neviršytų prieš industrializaciją buvusio lygio daugiau kaip 2 °C. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės Ketvirtojoje įvertinimo ataskaitoje pristatyti naujausi mokslinių tyrimų rezultatai dar aiškiau rodo, kad neigiamas klimato kaitos poveikis kelia vis didesnę grėsmę ekosistemoms, maisto gamybai ir tvaraus vystymosi bei Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimui, taip pat žmonių sveikatai bei saugumui. Siekiant užtikrinti galimybę pasiekti 2 °C tikslą, būtina stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje laikantis apie 450 ppmv CO2 ekvivalento, o tam reikia bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, maksimaliai padidėsiantį per ateinančius 10–15 metų, vėliau sumažinti tiek, kad jis iki 2050 m. sumažėtų bent 50 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

(4)

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi transformuoti Europos ekonomiką, kad ji labai efektyviai vartotų energiją ir jos išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai būtų nedideli, kad iki pasaulinio ir išsamaus susitarimo laikotarpiui po 2012 m. sudarymo ES tvirtai ir nepriklausomai įsipareigoja iki 2020 m. užtikrinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių sumažinimą bent 20 % palyginti su 1990 m. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, susijusio su aviacijos sektoriumi, ribojimas yra labai svarbus indėlis, atitinkantis šį įsipareigojimą.

(5)

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad ES yra įsipareigojusi dėl visuotinio ir išsamaus susitarimo dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamų kiekių laikotarpiui po 2012 m., kuris taps veiksmingu, rezultatyviu ir teisingu atsaku tokiu mastu, kurio reikia su klimato kaita susijusiems sunkumams įveikti. Ji patvirtino tikslą iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 % palyginti su 1990 m., taip prisidedant prie pasaulinio ir išsamaus susitarimo laikotarpiui po 2012 m., jei kitos išsivysčiusios šalys įsipareigos užtikrinti palyginamą išmetamų kiekių sumažinimą, o ekonomiškai labiau pažengusios besivystančios šalys — tinkamai prisidėti atsižvelgdamos į savo pareigas ir atitinkamus pajėgumus. ES toliau imasi vadovaujančio vaidmens derybose dėl plataus užmojo tarptautinio susitarimo, kuris padės siekti tikslo apriboti vidutinės temperatūros didėjimą iki 2 °C ir yra įgavusi pasitikėjimo, kurį suteikė 2007 m. gruodžio mėn. Balyje įvykusioje JTBKKK Šalių tryliktojoje konferencijoje padaryta pažanga siekiant šio tikslo. ES sieks užtikrinti, kad į tokį visuotinį susitarimą būtų įtrauktos priemonės, skirtos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamus kiekius aviacijos sektoriuje ir tokiu atveju Komisija turėtų apsvarstyti, kokie šios direktyvos pakeitimai dėl orlaivių naudotojų yra būtini.

(6)

Pagal JTBKKK visos šalys privalo parengti ir įgyvendinti nacionalines, o tam tikrais atvejais ir regionines programas, į kurias būtų įtrauktos priemonės, skirtos mažinti klimato kaitos poveikį.

(7)

JTBKKK Kioto protokolu, kuris Europos bendrijos vardu buvo patvirtintas Tarybos sprendimu 2002/358/EB (6), išsivysčiusios šalys įpareigojamos pasitelkiant Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) siekti riboti ar mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, išmetimą iš orlaivių.

(8)

Nors Bendrija nėra 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau -Čikagos konvencija) Susitariančioji šalis, visos valstybės narės yra šios Konvencijos Susitariančiosios šalys bei ICAO narės. Valstybės narės bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis ICAO toliau remia priemonių, įskaitant rinkos dėsniais grindžiamas priemones, skirtų spręsti aviacijos poveikio klimato kaitai klausimą, kūrimą. 2004 m. vykusiame šeštajame ICAO aviacijos aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo susitarta, kad specialiai aviacijai skirta prekybos taršos leidimais sistema, kuri būtų nustatyta naujame teisės akte ir kurią remtų ICAO, atrodo pakankamai nepatraukli ir nereikėtų siekti ją įgyvendinti. Todėl 2004 m. rugsėjo mėn. įvykusios 35-osios ICAO asamblėjos Rezoliucijoje Nr. A35-5 nesiūloma priimti naujo teisės akto, tačiau pritariama atvirai prekybai taršos leidimais ir galimybei valstybėms tarptautinės aviacijos išmetamuosius teršalus įtraukti į savo prekybos taršos leidimais sistemas. 2007 m. rugsėjo mėn. surengtos 36-osios ICAO asamblėjos Rezoliucijos Nr. A36-22 L priede susitariančiosios šalys raginamos netaikyti prekybos taršos leidimais sistemos kitų Susitariančiųjų šalių orlaivių naudotojams, išskyrus atvejus, kai remiamasi šių šalių abipusiais susitarimais. Primindamos, kad Čikagos konvencijoje aiškiai pripažįstama kiekvienos susitariančiosios šalies teisė remiantis nediskriminavimo principu taikyti savo teisės aktus ir taisykles oro srityje visų valstybių orlaiviams, Europos bendrijos valstybės narės ir penkiolika kitų Europos valstybių pareiškė išlygą dėl šios rezoliucijos ir pasiliko teisę pagal Čikagos konvenciją nustatyti ir nediskriminuojant taikyti rinkos dėsniais grindžiamas priemones visų valstybių visiems orlaivių naudotojams, teikiantiems paslaugas į jų teritoriją, iš jos ar joje.

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (7) nustatytoje Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje numatyta, kad Bendrija turi nustatyti ir įgyvendinti konkrečius veiksmus siekiant mažinti aviacijos sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jei ICAO iki 2002 m. nesusitarė dėl tokių priemonių. 2002 m. spalio mėn., 2003 m. gruodžio mėn. ir 2004 m. spalio mėn. išvadose Taryba pakartotinai paragino Komisiją pasiūlyti veiksmus, kurių tikslas — mažinti tarptautinio oro susisiekimo poveikį klimato kaitai.

(10)

Siekiant užtikrinti reikšmingą būtiną teršalų išmetimo mažinimą, politikos kryptys ir priemonės turėtų būti įgyvendinamos valstybių narių ir Bendrijos lygmeniu visuose Bendrijos ekonomikos sektoriuose. Jei aviacijos sektoriaus poveikis klimato kaitai ir toliau didės tokiais pat tempais, šis sektorius gerokai pakenks teršalų išmetimo mažinimo tikslui, kuris, kovojant su klimato kaita, įgyvendinamas kituose sektoriuose.

(11)

2005 m. rugsėjo 27 d. komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintu „Aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimas“, Komisija pateikė aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo strategiją. Strategijoje, kuri yra visapusiško priemonių rinkinio sudedamoji dalis, buvo pasiūlyta įtraukti aviaciją į Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos taršos leidimais sistemą ir numatyta įgyvendinant antrąjį Europos klimato kaitos programos etapą sudaryti darbo grupę aviacijos klausimais, kuri suburtų daug suinteresuotų šalių ir svarstytų, kaip įtraukti aviaciją į Bendrijos sistemą. 2005 m. gruodžio 2 d. išvadose Taryba pripažino, kad ekonominiu ir aplinkos požiūriu aviacijos sektoriaus įtraukimas į Bendrijos sistemą atrodo geriausias sprendimas ir paragino Komisiją iki 2006 m. pabaigos pateikti teisės akto projektą. 2006 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo (8) Europos Parlamentas pripažino, kad prekyba taršos leidimais gali būti visapusiško priemonių rinkinio, skirto klausimams dėl aviacijos poveikio klimatui spręsti, sudedamąja dalimi, jei tik ji bus tinkamai parengta.

(12)

Šia direktyva daromų Direktyvos 2003/87/EB pakeitimų tikslas — mažinti aviacijai priskirtiną poveikį klimato kaitai įtraukiant aviacijos išmetamuosius teršalus į Bendrijos sistemą.

(13)

Orlaivių naudotojai tiesiogiai kontroliuoja eksploatuojamų orlaivių rūšis ir jų skrydžius, todėl jie turėtų atsakyti už šia direktyva nustatytų įpareigojimų vykdymą, įskaitant įsipareigojimą parengti stebėsenos planą ir pagal šį planą stebėti išmetamus teršalus bei teikti ataskaitas. Orlaivio naudotojas gali būti identifikuojamas naudojant ICAO žymenį arba bet kokį kitą skrydžio identifikavimui naudojamą pripažintą žymenį. Jei orlaivio naudotojo tapatybė nežinoma, orlaivio naudotoju laikomas orlaivio savininkas, nebent jis nurodo, kuris kitas asmuo yra orlaivio naudotojas.

(14)

Nuo 2012 m. turėtų būti įtraukti visų skrydžių į Bendrijos aerodromus ir iš jų metu išmetami teršalai. Taigi Bendrijos sistema gali būti pavyzdys, pagal kurį prekybos taršos leidimais sistema būtų naudojama visame pasaulyje. Jeigu trečioji šalis patvirtina skrydžių į Bendriją poveikio klimatui mažinimo priemones, Komisija, pasikonsultavusi su ta šalimi, turėtų apsvarstyti turimas galimybes užtikrinti optimalią Bendrijos sistemos ir trečiosios šalies taikomų priemonių sąveiką.

(15)

Laikantis geresnio reguliavimo principo tam tikriems skrydžiams sistema turėtų būti netaikoma. Siekiant toliau užkirsti kelią neproporcingai administracinei naštai, komercinių oro transporto priemonių naudotojams, kurie per trejus iš eilės ketverių mėnesių laikotarpius atlieka mažiau nei 243 skrydžius per laikotarpį, ši sistema neturėtų būti taikoma. Tai būtų naudinga oro vežėjams, kurie teikia nedaug paslaugų pagal Bendrijos sistemą, įskaitant besivystančių šalių oro vežėjus.

(16)

Aviacija daro įtaką pasaulio klimatui: šiame sektoriuje išmetamas anglies dioksidas, azoto oksidai, vandens garai bei sulfatų ir suodžių dalelės. Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė apytikriai nustatė, kad bendras dabartinis aviacijos poveikis yra 2–4 kartus didesnis nei vien tik šiame sektoriuje praeityje išmesto anglies dioksido poveikis. Naujausi Bendrijos mokslo tyrimų rezultatai rodo, kad bendras aviacijos poveikis galėtų būti maždaug du kartus didesnis už vien tik anglies dioksido poveikį. Tačiau nė viename iš šių apskaičiavimų neatsižvelgiama į ypač neaiškų plunksninių debesų poveikį. Pagal Sutarties 174 straipsnio 2 dalį Bendrijos aplinkos politika turi būti grindžiama atsargumo principu. Laukiant pažangos mokslo srityje, kuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama aviacijos poveikio klausimui. Su išmetamais azoto oksidais susiję klausimai bus sprendžiami kituose teisės aktuose, kuriuos 2008 m. pasiūlys Komisija.

(17)

Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų reikėtų nustatyti suderintą leidimų paskirstymo metodiką, skirtą nustatyti bendrą išduotinų leidimų skaičių ir paskirstyti leidimus orlaivių naudotojams. Dalis leidimų bus paskirstyta aukciono būdu pagal taisykles, kurias parengs Komisija. Dalis leidimų turėtų būti atidedama į specialų rezervą, skirtą užtikrinti naujiems orlaivių naudotojams galimybę patekti į rinką ir padėti orlaivių naudotojams, kurie labai padidina atliekamų skrydžių tonkilometrių skaičių. Veiklą nutraukusiems orlaivių naudotojams leidimai turėtų būti išduodami iki laikotarpio, kuriam jau buvo paskirti nemokami leidimai, pabaigos.

(18)

Reikėtų visapusiškai suderinti visiems sistemoje dalyvaujantiems orlaivių naudotojams nemokamai išduotų leidimų skaičių siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas orlaivių naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno orlaivio naudotojo skrydžius, vykdomus iš ES ir jos viduje, reguliuos viena valstybė narė, ir į nediskriminuojančias dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų su trečiosiomis šalimis nuostatas.

(19)

Aviacija prisideda prie žmogaus veiklos daromo poveikio bendrai klimato kaitai, o iš orlaivių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis aplinkosaugai gali būti sušvelnintas imantis priemonių klimato kaitos problemoms ES ir trečiosiose šalyse spręsti ir finansuojant mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą siekiant sušvelninti šį poveikį ir prisitaikyti. Laikantis subsidiarumo principo priimami sprendimai dėl nacionalinių viešųjų išlaidų priklauso valstybių narių kompetencijai. Nepažeidžiant šios nuostatos, leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos arba lygiavertė suma, kai to reikalaujama dėl svarbių valstybės narės biudžeto principų, pavyzdžiui, vieningumo ir universalumo principų, turėtų būti naudojamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimui, prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio ES ir trečiosiose šalyse, mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros finansavimui siekiant sušvelninti poveikį bei prisitaikyti ir sistemos administravimo išlaidoms padengti. Tai galėtų būti ir aplinką tausojančio transporto propagavimas. Aukcione gautos įplaukos pirmiausia turėtų būti naudojamos įnašams į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių fondą padengti bei priemonėms, kurios padėtų užkirsti kelią miškų kirtimui ir sudarytų palankesnes sąlygas prisitaikyti besivystančiose šalyse, finansuoti. Šios direktyvos nuostatos, susijusios su pajamų naudojimu, neturėtų daryti įtakos sprendimams dėl leidimų pardavimo aukcione gautų pajamų naudojimo, priimamiems vykdant platesnio pobūdžio Direktyvos 2003/87/EB bendrą peržiūrą.

(20)

Apie nuostatas dėl įplaukų iš aukciono naudojimo reikėtų pranešti Komisijai. Toks pranešimas neatleidžia valstybių narių nuo Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatyto įsipareigojimo pranešti apie tam tikras nacionalines priemones. Ši direktyva neturėtų pažeisti jokių būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurių gali būti imamasi pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius, rezultatų.

(21)

Siekiant didinti sistemos ekonomiškumą, orlaivių naudotojai turėtų turėti galimybę naudoti projektų veiklos patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (PTEMV) ir išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (TEMV), kad galėtų įvykdyti įsipareigojimą grąžinti leidimus iki suderinto lygio. TEMV ir PTEMV naudojimas turėtų atitikti tinkamumo naudoti prekybos taršos leidimais sistemoje kriterijus, išdėstytus šioje direktyvoje.

(22)

Siekiant mažinti orlaivių naudotojams tenkančią administravimo naštą, už kiekvieną orlaivio naudotoją turėtų atsakyti viena valstybė narė. Valstybės narės turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad orlaivių naudotojai, kuriems leidimas oro susisiekimui vykdyti buvo išduotas toje valstybėje, leidimo neturintys orlaivių naudotojai arba trečiųjų šalių orlaivių naudotojai, kurių didžiausias išmetamųjų teršalų kiekis baziniais metais tenka tai valstybei narei, laikytųsi šios direktyvos reikalavimų. Jeigu orlaivio naudotojas nesilaiko šios direktyvos reikalavimų ir kitomis vykdymo priemonėmis, kurių imasi administruojanti valstybė narė, nepavyksta užtikrinti, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, valstybės narės turėtų veikti solidariai. Todėl administruojanti valstybė narė turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos kraštutiniu atveju atitinkamo orlaivio naudotojo atžvilgiu priimti sprendimą dėl draudimo vykdyti veiklą Bendrijos lygmeniu.

(23)

Siekiant išsaugoti Bendrijos sistemos apskaitos sistemos vientisumą atsižvelgiant į tai, kad tarptautinės aviacijos išmetamieji teršalai nėra įtraukti į valstybių narių pagal Kioto protokolą prisiimtus įsipareigojimus, aviacijos sektoriui skirti leidimai turėtų būti naudojami tik siekiant įgyvendinti orlaivių naudotojams nustatytus įsipareigojimus grąžinti leidimus pagal šią direktyvą.

(24)

Siekiant užtikrinti sistemos vientisumą aplinkos atžvilgiu, turėtų būti laikoma, kad vienetai, kurių atsisako orlaivių naudotojai, prisideda tik prie tų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų, kuriuose atsižvelgiama į tokio pobūdžio teršalus.

(25)

Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė) gali turėti informacijos, kuri galėtų padėti valstybėms narėms ar Komisijai įgyvendinti įsipareigojimus pagal šią direktyvą.

(26)

Bendrijos sistemos nuostatos, susijusios su išmetamųjų teršalų stebėsena, ataskaitų teikimu ir tikrinimu bei su naudotojams taikytinomis nuobaudomis, taip pat turėtų būti taikomos orlaivių naudotojams.

(27)

Komisija turėtų peržiūrėti Direktyvos 2003/87/EB veikimą, susijusį su aviacijos veikla, atsižvelgiant į jos taikymo patirtį, ir pateikti pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai.

(28)

Atliekant Direktyvos 2003/87/EB veikimo peržiūrą, susijusią su aviacijos veiklos rūšimis, turėtų būti atsižvelgiama į tų šalių, kurios neturi tinkamų ir panašių alternatyvių transporto priemonių ir dėl to labai priklauso nuo oro susisiekimo, ir kuriose turizmo sektorius labai prisideda prie tų šalių BVP, struktūrinės priklausomybės nuo aviacijos. Turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys problemoms, susijusioms su pateikimu į rinką ir konkurencingumu, su kuriomis susiduria atokiausi regionai, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, ir problemoms, susijusioms su viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimais įgyvendinant šią direktyva, sušvelninti ar netgi panaikinti.

(29)

Ministrų deklaracija dėl Gibraltaro oro uosto, dėl kurios susitarta 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje įvykusiame Dialogo dėl Gibraltaro forumo pirmajame ministrų susitikime, pakeis 1987 m. gruodžio 2 d. Londone sudarytą bendrą deklaraciją dėl oro uosto, ir visapusiškas tos deklaracijos laikymasis laikomas 1987 m. Deklaracijos laikymusi.

(30)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(31)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti priemones dėl leidimų, kurių neprivaloma išduoti nemokamai, pardavimo aukcione; patvirtinti išsamias taisykles dėl specialiojo rezervo tam tikriems orlaivių naudotojams veikimo ir dėl tvarkos, susijusios su prašymais Komisijai priimti sprendimą dėl draudimo vykdyti veiklą nustatymo orlaivio naudotojui; ir iš dalies keisti I priede išvardytas aviacijos veiklos rūšis, jei trečioji šalis nustato priemones, skirtas mažinti aviacijos poveikį klimato kaitai. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, papildant šią direktyvą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(32)

Kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija dėl siūlomų veiksmų masto arba poveikio gali juos pasiekti geriau, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(33)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (10) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti.

(34)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/87/EB,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/87/EB pakeitimai

Direktyva 2003/87/EB iš dalies keičiama taip:

1)

Prieš 1 straipsnį įterpiamas šis pavadinimas:

2)

2 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Šios direktyvos taikymas Gibraltaro oro uostui neturi įtakos Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės atitinkamoms teisinėms pozicijoms ginče dėl suverenių teisių į teritoriją, kurioje yra oro uostas.“;

3)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

„emisijos“ — tai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai į atmosferą iš įrenginio šaltinių arba I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą vykdančio orlaivio išmetamos dujos, susijusios su ta veikla;“;

b)

pridedami šie punktai:

„o)

„orlaivio naudotojas“ — tai asmuo, naudojantis orlaivį I priede nurodytai aviacijos veiklai vykdyti, arba orlaivio savininkas, jei to asmens tapatybė nežinoma ar jos nenurodo orlaivio savininkas;

p)

„komercinės oro transporto priemonės naudotojas“ — tai naudotojas, už atlygį visuomenei teikiantis reguliaraus ar nereguliaraus oro susisiekimo paslaugas, skirtas keleivių, krovinių ar pašto vežimui;

q)

„administruojanti valstybė narė“ — tai valstybė narė, atsakinga už Bendrijos sistemos administravimą orlaivio naudotojo atžvilgiu pagal 18a straipsnio nuostatas;

r)

„aviacijai priskiriamos išlakos“ — tai išlakos, išmetamos iš I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklai naudojamų orlaivių, kurie išskrenda iš valstybės narės teritorijoje esančio aerodromo ir kurie atvyksta į tokį aerodromą iš trečiosios šalies;

s)

„ankstesnio laikotarpio aviacijos išlakos“ — tai I priede nurodytai aviacijos veiklai naudojamų orlaivių metinio išlakų kiekio vidurkis 2004, 2005 ir 2006 kalendoriniais metais.“;

4)

Po 3 straipsnio įterpiamas šis skyrius:

„II SKYRIUS

Aviacija

3a straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos leidimų, susijusių su I priede išvardytų rūšių aviacijos veikla, paskirstymui ir išdavimui.

3b straipsnis

Aviacijos veiklos rūšys

Iki … (11) Komisija pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą parengia gaires dėl išsamaus I priede išvardytų aviacijos veiklos rūšių aiškinimo, pirmiausia dėl skrydžių, susijusių su paieška ir gelbėjimu, gaisrų gesinimo skrydžių, humanitarinių skrydžių, greitosios medicinos pagalbos skrydžių ir skrydžių, atliekamų komercinių oro transporto priemonių naudotojų, kurie per trejus iš eilės ketverių mėnesių laikotarpius atlieka mažiau nei 243 skrydžius per laikotarpį.

3c straipsnis

Bendras aviacijai skirtų leidimų skaičius

1.   Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. bendras orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų skaičius lygus 100 % ankstesnio laikotarpio aviacijos išlakų kiekio.

2.   11 straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, kuris prasideda 2013 m. sausio 1 d. ir jei atliekant 30 straipsnio 4 dalyje numatytą peržiūrą nepadaroma pakeitimų kiekvienu vėlesniu laikotarpiu, bendras orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų skaičius lygus 100 % ankstesnio laikotarpio aviacijos išlakų kiekio, padauginto iš laikotarpio metų skaičiaus.

3.   Komisija peržiūri bendrą orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų skaičių laikydamasi 30 straipsnio 4 dalies.

4.   Iki … (11) Komisija, remdamasi geriausiais turimais duomenimis, priima sprendimą dėl ankstesnio laikotarpio aviacijos išlakų ir dėl faktine eismo informacija pagrįstos sąmatos. Šį sprendimą svarsto 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas.

3d straipsnis

Aviacijai skirtų leidimų paskirstymas aukcione

1.   3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu aukcione parduodama 10 % leidimų.

2.   Vėlesniais laikotarpiais 1 dalyje paminėta aukcione parduodamų leidimų procentinė dalis gali būti padidinta atsižvelgiant į bendros šios direktyvos peržiūros rezultatus.

3.   Priimamas reglamentas, kuriame pateikiamos išsamios nuostatos dėl valstybių narių aukcione parduotinų leidimų, kurių neprivaloma išduoti nemokamai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis arba 3f straipsnio 8 dalį. Leidimų skaičius, kurį kiekviena valstybė narė turės parduoti aukcione kiekvienu laikotarpiu, yra proporcingas šiai valstybei narei tenkančiai bendrai visoms valstybėms narėms ataskaitiniais metais priskirtų aviacijos išlakų daliai, apie kurią pranešama pagal 14 straipsnio 3 dalį ir kuri patikrinama pagal 15 straipsnį. 3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi 2010 m., o kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu vėlesniu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, kuriuo vyks aukcionas, pradžios.

Tas reglamentas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamas pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Valstybės narės nustato, kaip bus naudojamos leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos. Šios pajamos turėtų būti naudojamos klimato kaitos problemoms ES ir trečiosiose šalyse spręsti ir padengti su šios direktyvos įgyvendinimu susijusias administruojančios valstybės narės išlaidas

5.   Informacija, pateikta Komisijai pagal šią direktyvą, neatleidžia valstybių narių nuo įpareigojimo teikti informaciją, nustatyto Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

3e straipsnis

Leidimų paskirstymas ir išdavimas orlaivių naudotojams

1.   Kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu laikotarpiu kiekvienas orlaivio naudotojas gali kreiptis dėl nemokamai skiriamų leidimų. Paraišką galima pateikti perduodant administruojančios valstybės narės kompetentingai institucijai patikrintus I priede nurodytų rūšių aviacijos veiklos, kurią vykdė tas orlaivio naudotojas, tonkilometrių duomenis už stebėsenos metus. Šiame straipsnyje stebėsenos metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, su kuriuo jie susiję pagal IV ir V priedus, pradžios arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju — 2010 m. Kiekviena paraiška pateikiama likus ne mažiau kaip 21 mėnesiui iki laikotarpio, su kuriuo ji yra susijusi, pradžios arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju — iki 2011 m. kovo 31 d.

2.   Likus ne mažiau kaip aštuoniolikai mėnesių iki laikotarpio, su kuriuo yra susijusi paraiška, pradžios, arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju — iki 2011 m. birželio 30 d. — valstybės narės paraiškas, gautas pagal 1 dalį, pateikia Komisijai.

3.   Likus ne mažiau kaip penkiolikai mėnesių iki kiekvieno 3c straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio pradžios arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju — iki 2011 m. rugsėjo 30 d. — Komisija apskaičiuoja ir priima sprendimą, nurodantį:

a)

bendrą leidimų skaičių, kuris turi būti paskirstytas tam laikotarpiui pagal 3c straipsnį;

b)

leidimų, kurie turi būti parduoti aukcione tuo laikotarpiu pagal 3d straipsnį, skaičių;

c)

leidimų, numatytų specialiame orlaivių naudotojams skirtame rezerve, skaičių tuo laikotarpiu pagal 3f straipsnio 1 dalį;

d)

leidimų, kurie turi būti paskirstyti nemokamai tuo laikotarpiu, skaičių, iš a punkte nurodyto patvirtinto bendro leidimų skaičiaus atėmus b ir c punktuose nurodytų leidimų skaičių; ir

e)

atskaitos dydį, kuriuo turi būti remiamasi nemokamai paskirstant leidimus orlaivių naudotojams, kurių paraiškos buvo pateiktos Komisijai pagal 2 dalį.

Atskaitos dydis, nurodytas e punkte, kuris išreiškiamas leidimais tonkilometriams, apskaičiuojamas d punkte nurodytą leidimų skaičių dalijant iš tonkilometrių duomenų, nurodytų Komisijai pagal 2 dalį pateiktose paraiškose, sumos.

4.   Per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pagal 3 dalį dienos kiekviena administruojanti valstybė narė apskaičiuoja ir paskelbia:

a)

bendrą kiekvienam orlaivio naudotojui, kuris pateikė paraišką Komisijai pagal 2 dalį, paraiškos laikotarpiui skirtų leidimų skaičių, apskaičiuotą paraiškoje nurodytus tonkilometrių duomenis dauginant iš atskaitos dydžio, nurodyto 3 dalies e punkte; ir

b)

kiekvienam orlaivio naudotojui kiekvieniems metams skirtų leidimų skaičių, kuris nustatomas bendrą pagal a punktą apskaičiuotą visam laikotarpiui tam naudotojui skirtų leidimų skaičių dalijant iš laikotarpio, kuriuo tas orlaivio naudotojas vykdo I priede nurodytą aviacijos veiklą, metų skaičiaus.

5.   Iki 2012 m. vasario 28 d., o vėliau kasmet iki vasario 28 d., administruojančios valstybės narės kompetentinga institucija kiekvienam orlaivio naudotojui išduoda tam orlaivio naudotojui tiems metams pagal šį straipsnį arba 3f straipsnį skirtų leidimų skaičių.

3f straipsnis

Specialus tam tikriems orlaivių naudotojams skirtas rezervas

1.   Kiekvienu 3c straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu 3 % paskirstytino bendro leidimų skaičiaus atidedama į specialų rezervą, skirtą orlaivių naudotojams:

a)

kurie pradeda vykdyti I priede nurodytą aviacijos veiklą praėjus tiems stebėsenos metams, už kuriuos buvo pateikti tonkilometrių duomenys pagal 3e straipsnio 1 dalį už 3c straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį; arba

b)

kurių tonkilometrių duomenys vidutiniškai kasmet padidėja daugiau nei 18 %, lyginant stebėsenos metus, už kuriuos pagal 3e straipsnio 1 dalį buvo pateikti tonkilometrių duomenys už 3c straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį, ir antruosius to laikotarpio kalendorinius metus;

ir kurių veikla pagal a punktą arba papildoma veikla pagal b punktą, nėra veikla, kuria visiškai ar iš dalies tęsiama kito orlaivio naudotojo anksčiau vykdyta aviacijos veikla.

2.   Reikalavimus pagal 1 dalį atitinkantis orlaivio naudotojas gali kreiptis dėl nemokamai iš specialiojo rezervo skiriamų leidimų pateikdamas paraišką jį administruojančios valstybės narės kompetentingai institucijai. Paraiška pateikiama 3c straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio, su kuriuo ji yra susijusi, trečiaisiais metais iki birželio 30 d.

3.   Paraiškoje pagal 2 dalį:

a)

pateikiami patikrinti I priede nurodytų rūšių aviacijos veiklos, kurią orlaivio naudotojas vykdė 3c straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio, su kuriuo yra susijusi paraiška, antraisiais kalendoriniais metais, tonkilometrių duomenys pagal IV ir V priedus;

b)

pateikiami įrodymai, kad yra įvykdyti reikalavimų pagal 1 dalį kriterijai; ir

c)

orlaivių naudotojų, kuriems taikomas 1 dalies b punktas, atveju nurodoma:

i)

tonkilometrių už skrydžius, kuriuos tas orlaivio naudotojas vykdė tais stebėsenos metais, kai pagal 3e straipsnio 1 dalį buvo pateikti tonkilometrių duomenys už 3c straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį, ir to laikotarpio antraisiais kalendoriniais metais santykio procentinio dydžio padidėjimas;

ii)

tonkilometrių už skrydžius, kuriuos tas orlaivio naudotojas vykdė tais stebėsenos metais, kai pagal 3e straipsnio 1 dalį buvo pateikti tonkilometrių duomenys už 3c straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį, ir to laikotarpio antraisiais kalendoriniais metais santykio grynasis padidėjimas; ir

iii)

tonkilometrių už skrydžius, kuriuos tas orlaivio naudotojas vykdė tais stebėsenos metais, kai pagal 3e straipsnio 1 dalį buvo pateikti tonkilometrių duomenys už 3c straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį, ir to laikotarpio antraisiais kalendoriniais metais santykio grynasis padidėjimas, viršijantis 1 dalies b punkte nurodytą procentinį dydį.

4.   Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo paraiškos pateikimo pagal 2 dalį termino, valstybės narės pateikia Komisijai pagal tą dalį gautas paraiškas.

5.   Ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo paraiškos pateikimo pagal 2 dalį termino, Komisija priima sprendimą dėl atskaitos dydžio, kuriuo turi būti remiamasi nemokamai paskirstant leidimus orlaivių naudotojams, kurių paraiškos buvo pateiktos Komisijai pagal 4 dalį.

Laikantis 6 dalies nuostatų, atskaitos dydis apskaičiuojamas specialiajame rezerve esančių leidimų skaičių dalijant iš toliau nurodytų duomenų sumos:

a)

tonkilometrių duomenų, įtrauktų į Komisijai pateiktas paraiškas pagal 3 dalies a punktą ir 4 dalį — orlaivio naudotojų, kuriems taikomas 1 dalies a punktas, atveju; ir

b)

tonkilometrių grynojo padidėjimo, viršijančio 1 dalies b punkte nurodytą procentinį dydį, įtraukto į Komisijai pateiktas paraiškas pagal 3 dalies c punkto iii papunktį ir 4 dalį — orlaivio naudotojų, kuriems taikomas 1 dalies b punktas, atveju.

6.   Taikant 5 dalį nurodytą atskaitos dydį, metams skirtų leidimų skaičius, išreikštas tonkilometriais, neturi būti didesnis už orlaivių naudotojams pagal 3e straipsnio 4 dalį metams skirtų leidimų skaičių, išreikštą tonkilometriais.

7.   Per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal 5 dalį dienos kiekviena administruojanti valstybė narė apskaičiuoja ir paskelbia:

a)

leidimų, skirtų iš specialiojo rezervo kiekvienam orlaivio naudotojui, kurio paraiška pateikta Komisijai pagal 4 dalies nuostatas, skaičių. Šis skirtų leidimų skaičius apskaičiuojamas atskaitos dydį, nurodytą 5 dalyje, dauginant iš:

i)

tonkilometrių duomenų, įtrauktų į Komisijai pateiktas paraiškas pagal 3 dalies a punktą ir 4 dalį — orlaivio naudotojo, kuriam taikomas 1 dalies a punktas, atveju;

ii)

tonkilometrių grynojo padidėjimo, viršijančio 1 dalies b punkte nurodytą procentinį dydį, įtraukto į Komisijai pateiktą paraišką pagal 3 dalies c punkto iii papunktį ir 4 dalį — orlaivio naudotojo, kuriam taikomas 1 dalies b punktas, atveju; ir

b)

kiekvienam orlaivio naudotojui kiekvieniems metams skirtų leidimų skaičių, kuris nustatomas pagal a punktą skirtų leidimų skaičių dalijant iš pilnų kalendorinių metų, likusių 3c straipsnio 2 dalyje nurodytame laikotarpyje, su kuriuos susijęs tas leidimų paskirstymas.

8.   Valstybės narės aukcione parduoda iš specialiojo rezervo nepaskirtus leidimus.

9.   Komisija gali nustatyti išsamias taisykles dėl specialiojo rezervo veikimo pagal šį straipsnį, įskaitant atitikimo reikalavimų kriterijams pagal 1 dalį įvertinimą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3g straipsnis

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo planai

Administruojanti valstybė narė užtikrina, kad kiekvienas orlaivio naudotojas pateiktų tos valstybės kompetentingai institucijai stebėsenos planą, kuriame būtų nustatytos priemonės, skirtos stebėti išlakų kiekius bei tonkilometrių duomenis ir teikti ataskaitas apie juos paraiškos pagal 3e straipsnį tikslais, ir užtikrina, kad tokius planus patvirtintų kompetentingos institucijos laikydamosi pagal 14 straipsnį priimtų gairių.“;

5)

Įterpiamas šis pavadinimas ir straipsnis:

„III SKYRIUS

Stacionarūs įrenginiai

3h straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimams ir leidimų, susijusių su I priede išvardytų rūšių veikla, išskyrus aviacijos veiklą, paskirstymui ir išdavimui.“;

6)

6 straipsnio 2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

įsipareigojimas atsisakyti leidimų, išskyrus pagal II skyrių išduotus leidimus, prilygstančių bendram įrenginio emisijų kiekiui kiekvienais kalendoriniais metais, patikrintam pagal 15 straipsnį, per keturis mėnesius nuo tų metų pabaigos.“;

7)

Po 11 straipsnio įterpiamas šis pavadinimas:

8)

11a straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a.   Atsižvelgiant į 3 dalį, kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu laikotarpiu valstybės narės leidžia kiekvienam orlaivio naudotojui naudoti pagal projektus vykdomos veiklos PTEMV ir TEMV. 3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu orlaivių naudotojai gali naudoti PTEMV ir TEMV, neviršydami 15 % leidimų, kurių jie turi atsisakyti pagal 12 straipsnio 2a dalį, skaičiaus.

Tolesniems laikotarpiams ši procentinė dalis nustatoma šios direktyvos peržiūros metu ir laikantis tvarkos, taikomos nustatant pagal projektus vykdomos veiklos PTEMV bei TEMV naudojimą, ir atsižvelgiant į tarptautinio klimato kaitos režimo raidą.

Komisija paskelbia šią procentinę dalį likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki kiekvieno 3c straipsnyje nurodyto laikotarpio pradžios.“;

9)

11b straipsnio 2 dalyje žodžiai „iš įrenginių, kuriems“ pakeičiami žodžiais „vykdant veiklos rūšis, kurioms“;

10)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalyje po žodžio „nustatyti“ įterpiami žodžiai „ar orlaivio naudotojas vykdo įsipareigojimus pagal 2a dalį arba“;

b)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Administruojančios valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas orlaivio naudotojas iki kiekvienų metų balandžio 30 d. atsisakytų leidimų, kurių skaičius atitinka bendrą ankstesnių kalendorinių metų išlakų vykdant I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą, kurią vykdant jis buvo orlaivio naudotojas, kiekį, patikrintą pagal 15 straipsnio nuostatas. Valstybės narės užtikrina, kad leidimai, kurių atsisakoma pagal šios dalies nuostatas vėliau būtų panaikinti.“;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės užtikrina, kad iki kiekvienų metų balandžio 30 d. kiekvieno įrenginio operatorius atsisakytų tokio leidimų, išskyrus pagal II skyrių išduotus leidimus, skaičiaus, kuris atitiktų bendrą per ankstesnius kalendorinius metus iš to įrenginio išmestų šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį, patikrintą pagal 15 straipsnio nuostatas, ir kad tie leidimai vėliau būtų panaikinti.“;

11)

13 straipsnio 3 dalyje žodžiai „12 straipsnio 3 dalį“ pakeičiami žodžiais „12 straipsnio 2a arba 3 dalį“;

12)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmame sakinyje:

i)

po žodžio „emisijų“ įterpiami žodžiai „ir tonkilometrių duomenų 3e ar 3f straipsniuose nurodytos paraiškos tikslais“;

ii)

žodžiai „iki 2003 m. rugsėjo 30 d.“ išbraukiami;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas operatorius ar orlaivio naudotojas kompetentingai institucijai rekomendacijose nustatyta tvarka praneštų per kiekvienus kalendorinius metus iš įrenginio arba, nuo 2010 m. sausio 1 d., iš jo naudojamo orlaivio, išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją pasibaigus tiems metams.“;

13)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Tikrinimas

Valstybės narės užtikrina, kad operatorių ir orlaivių naudotojų pagal 14 straipsnio 3 dalį pateikiamos ataskaitos būtų tikrinamos taikant V priede nustatytus kriterijus ir visas Komisijos pagal šį straipsnį priimtas išsamias nuostatas, ir kad kompetentingai institucijai apie tai būtų pranešta.

Valstybės narės užtikrina, kad operatorius ar orlaivio naudotojas, kurių ataskaita dėl per praėjusius metus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iki kiekvienų metų kovo 31 d. nebuvo patikrinta ir pripažinta atitinkančia reikalavimus pagal V priede išvardytus kriterijus ir visas Komisijos pagal šį straipsnį priimtas išsamias nuostatas, negalėtų perleisti kitų leidimų tol, kol to operatoriaus ar orlaivio naudotojo ataskaita nebus pripažinta atitinkančia nustatytus reikalavimus.

Komisija gali priimti išsamias nuostatas dėl orlaivių naudotojų pagal 14 straipsnio 3 dalį pateiktų ataskaitų ir pagal 3e ir 3f straipsnius pateiktų paraiškų tikrinimo pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

14)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje išbraukiami žodžiai „ne vėliau kaip iki 2003 m. gruodžio 31 d.“;

b)

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų paskelbti operatorių ir orlaivių naudotojų, kurie pažeidė reikalavimus pagal šią direktyvą atsisakyti pakankamo skaičiaus leidimų, pavadinimai.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas operatorius ar orlaivio naudotojas, kuris iki kiekvienų metų balandžio 30 d. neatsisako pakankamo skaičiaus leidimų, kurie atitiktų jo per ankstesnius metus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, būtų laikomas turinčiu mokėti baudą už perteklinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Nustatoma, kad bauda už perteklinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją — 100 eurų už kiekvieną anglies dioksido ekvivalentą, už kurį operatorius ar orlaivio naudotojas neatsisakė leidimų. Sumokėjęs baudą už perteklinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, operatorius ar orlaivio naudotojas neatleidžiamas nuo įsipareigojimo atsisakyti leidimų skaičiaus, atitinkančio tą perteklinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kuri susidarytų, jeigu būtų atsisakoma kitų kalendorinių metų leidimų.“;

c)

papildoma šiomis dalimis:

„5.   Jei orlaivio naudotojas nevykdo šios direktyvos reikalavimų ir jei kitomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis nepavyksta užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, jį administruojanti valstybė narė gali prašyti Komisijos priimti sprendimą dėl draudimo vykdyti veiklą nustatymo atitinkamam orlaivio naudotojui.

6.   Pagal 5 dalį pateikiamame administruojančios valstybės narės prašyme nurodomi:

a)

įrodymai, kad orlaivio naudotojas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

b)

išsami informacija apie tos valstybės narės taikytus veiksmus, kad būtų vykdoma direktyva;

c)

draudimo vykdyti veiklą Bendrijos lygiu nustatymo pagrindimas; ir

d)

rekomendacija dėl draudimo vykdyti veiklą Bendrijos lygiu taikymo srities ir reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi.

7.   Prašymus, pavyzdžiui, nurodytus 5 dalyje, pateikus Komisijai, ji informuoja kitas valstybes nares (per jų atstovus 23 straipsnio 1 dalyje nurodytame komitete, laikantis komiteto darbo tvarkos taisyklių).

8.   Prieš priimant sprendimą pagal 5 dalyje nurodytą prašymą, kai tikslinga ir įmanoma, konsultuojamasi su institucijomis, atsakingomis už teisės aktais nustatytą atitinkamo orlaivio naudotojo priežiūrą. Kai įmanoma, konsultacijas kartu vykdo Komisija ir valstybės narės.

9.   Kai Komisija svarsto, ar priimti sprendimą pagal 5 dalyje nurodytą prašymą, ji pateikia atitinkamam orlaivio naudotojui esminius faktus ir motyvus, kuriais grindžiamas toks sprendimas. Atitinkamam orlaivio naudotojui suteikiama galimybė per 10 dienų nuo informacijos pateikimo raštu pateikti pastabas Komisijai.

10.   Remiantis valstybės narės prašymu, Komisija pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali priimti sprendimą atitinkamam orlaivio naudotojui nustatyti draudimą vykdyti veiklą.

11.   Kiekviena valstybė narė savo teritorijoje vykdo visus sprendimus, priimtus pagal 10 dalį. Ji informuoja Komisiją apie visas priemones, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti tokius sprendimus.

12.   Prireikus nustatomos išsamios taisyklės dėl šiame straipsnyje nurodytos tvarkos. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

15)

Įterpiami šie straipsniai:

„18a straipsnis

Administruojanti valstybė narė

1.   Administruojanti valstybė narė orlaivio naudotojo atžvilgiu yra ši:

a)

jei orlaivio naudotojas turi galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti, išduotą valstybės narės pagal 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo (12) nuostatas, — valstybė narė, tam orlaivio naudotojui išdavusi licenciją oro susisiekimui vykdyti; ir

b)

visais kitais atvejais — valstybė narė, kuriai teko didžiausia apskaičiuotų aviacijai priskiriamų išlakų, išmestų tam orlaivio naudotojui vykdant skrydžius baziniais metais, dalis.

2.   Jei pirmaisiais dvejais kurio nors 3c straipsnyje nurodyto laikotarpio metais jokios aviacijai priskiriamos išlakos, išmestos orlaivio naudotojui, kuriam taikomas šio straipsnio 1 dalies b punktas, vykdant skrydžius, nėra priskiriamos jį administruojančiai valstybei narei, orlaivio naudotojas kitam laikotarpiui perduodamas kitai administruojančiai valstybei narei. Naujoji administruojanti valstybė narė yra valstybė narė, kuriai teko didžiausia apskaičiuotų aviacijai priskiriamų išlakų, išmestų tam orlaivio naudotojui vykdant skrydžius ankstesnio laikotarpio pirmaisiais dvejais metais, dalis.

3.   Remdamasi geriausia turima informacija, Komisija:

a)

iki 2009 m. vasario 1 d. paskelbia orlaivių naudotojų, kurie 2006 m. sausio 1 d. arba vėliau vykdė I priede nurodytą aviacijos veiklą, sąrašą, nurodydama kiekvieno orlaivio naudotojo administruojančią valstybę narę pagal 1 dalį; ir

b)

iki kiekvienų paskesnių metų vasario 1 d. atnaujina sąrašą, įtraukdama į jį orlaivių naudotojus, kurie vėliau vykdė I priede nurodytą aviacijos veiklą.

4.   1 dalyje „baziniai metai“ veiklą Bendrijoje po 2006 m. sausio 1 d. pradėjusio orlaivio naudotojo atžvilgiu — tai pirmieji kalendoriniai veiklos metai, visais kitais atvejais — 2006 m. sausio 1 d. prasidėję kalendoriniai metai.

18b straipsnis

Eurokontrolės teikiama pagalba

Siekdama įgyvendinti įsipareigojimus pagal 3c straipsnio 4 dalį ir 18a straipsnį, Komisija gali kreiptis pagalbos į Eurokontrolę ir, siekdama šio tikslo, gali sudaryti su ta organizacija tinkamus susitarimus.

16)

19 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Į tą reglamentą taip pat įtraukiamos nuostatos dėl PTEMV ir TEMV naudojimo ir identifikavimo Bendrijos sistemoje ir dėl tokio naudojimo lygio stebėsenos ir nuostatos, kad būtų atsižvelgta į aviacijos veiklos rūšių įtraukimą į Bendrijos sistemą.“;

b)

pridedama ši pastraipa:

„Reglamentu dėl standartizuotos ir apsaugotos registrų sistemos užtikrinama, kad leidimai, PTEMV ir TEMV, kurių atsisakė orlaivių naudotojai, būtų pervesti į valstybių narių Kioto protokolo pirmojo įsipareigojimų laikotarpio įrašus apie galiojimo pabaigą, tik jeigu tie leidimai, PTEMV ir TEMV atitinka išlakas, įtrauktas į to laikotarpio bendrus valstybių narių turimus įsipareigojimus.“;

17)

23 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“;

18)

Įterpiamas šis straipsnis:

„25a straipsnis

Trečiųjų šalių priemonės siekiant mažinti aviacijos poveikį klimato kaitai

1.   Jei trečioji šalis patvirtina priemones, kurių tikslas — mažinti iš tos šalies kylančių ir Bendrijoje nutūpiančių orlaivių poveikį klimato kaitai, Komisija, pasikonsultavusi su ta trečiąja šalimi ir valstybėmis narėmis komitete, nurodytame 23 straipsnio 1 dalyje, apsvarsto esamas galimybes užtikrinti optimalią Bendrijos sistemos ir tos šalies taikomų priemonių sąveiką.

Prireikus Komisija gali priimti pakeitimus, kad skrydžiai iš atitinkamos trečiosios šalies būtų išbraukti iš I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklos, arba numatyti kiti I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklos pakeitimai, kurie reikalingi susitarimo pagal ketvirtą pastraipą tikslais. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai gali siūlyti bet kokius kitus šios direktyvos pakeitimus.

Prireikus pagal Sutarties 300 straipsnio 1 dalį Komisija taip pat gali teikti rekomendacijas Tarybai pradėti derybas siekiant sudaryti susitarimą su atitinkama trečiąja šalimi.

2.   Bendrija ir jos valstybės narės toliau siekia susitarimo dėl pasaulinio masto priemonių, skirtų aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Atsižvelgdama į bet kurį tokį susitarimą Komisija svarsto, ar šios direktyvos pakeitimų nuostatos, taikomos orlaivių naudotojams, yra būtinos.“;

19)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

turi būti atsakingas už atsisakytą leidimų, išskyrus pagal II skyrių išduotus leidimus, skaičių, kuris nukrypstant nuo 6 straipsnio 2 dalies e punkto ir 12 straipsnio 3 dalies būtų lygus fondui priklausančių įrenginių bendroms šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms; ir“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nukrypstant nuo 16 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, patikėtiniui taikomos nuobaudos, kurios skiriamos už reikalavimų atsisakyti pakankamo kiekio leidimų, išskyrus pagal II skyrių išduotus leidimus, kurie atitiktų visą fondo įrenginių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, pažeidimą.“;

20)

30 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Iki 2015 m. birželio 1 d., remdamasi šios direktyvos taikymo stebėsenos rezultatais ir patirtimi, Komisija peržiūri šios direktyvos veikimą su I priede išvardytų rūšių aviacijos veikla susijusiose srityse ir prireikus gali pateikti pasiūlymus. Komisija visų pirma atsižvelgia į:

a)

šios direktyvos reikšmę ir poveikį bendram Bendrijos sistemos veikimui;

b)

aviacijai skirtų leidimų rinkos veikimą, visų pirma atkreipdama dėmesį į visus galimus rinkos sutrikimus;

c)

Bendrijos sistemos veiksmingumą aplinkosaugos požiūriu ir į tai, kiek turėtų būti sumažintas bendras pagal 3c straipsnį orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų kiekis, atsižvelgiant į bendrus ES užsibrėžtus išlakų mažinimo tikslus;

d)

Bendrijos sistemos poveikį aviacijos sektoriui;

e)

poreikį išlaikyti būtent orlaivių naudotojams numatytų skirti leidimų skaičių, atsižvelgiant į tikėtiną augimo tempų šiame pramonės sektoriuje supanašėjimą;

f)

Bendrijos sistemos poveikį Bendrijos salų, neturinčių prieigos prie jūros regionų ir periferinių regionų struktūrinei priklausomybei nuo oro susisiekimo;

g)

į tai, ar turėtų būti įtraukta sąsajų sistema, siekiant palengvinti prekybą leidimais tarp orlaivių naudotojų ir įrenginių naudotojų, tuo pat metu užtikrinant, kad pagal sandorius orlaivių naudotojai nepadarytų bendro leidimų perleidimo įrenginių naudotojams;

h)

nuostatas dėl ribų, kaip nurodyta I priede, netaikymo patvirtintai didžiausiai kilimo masei ir orlaivio naudotojo per metus atliekamų skrydžių skaičiui poveikį; ir

i)

Bendrijos sistemos netaikymo tam tikriems skrydžiams, atliekamiems pagal su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, nustatytus pagal 1992 m. liepos 23 d. Reglamentą (EEB) Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus (13), poveikį.

Komisija atitinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

21)

Po 30 straipsnio įterpiamas šis pavadinimas:

22)

I, IV ir V priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės iki … (14) priima šiai direktyvai įgyvendinti būtinus įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją.

Priimdamos šias priemones, valstybės narės jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių nuostatų tekstus. Komisija apie tai praneša valstybėms narėms.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 175, 2007 7 27, p. 47.

(2)  OL C 305, 2007 12 15, p. 15.

(3)  2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2008 m. balandžio 18 d. Tarybos bendroji pozicija ir … Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). … Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 275, 2003 10 25, p. 32. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/101/EB (OL L 338, 2004 11 13, p. 18).

(5)  OL L 33, 1994 2 7, p. 11.

(6)  OL L 130, 2002 5 15, p. 1

(7)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(8)  OL C 303 E, 2006 12 13, p. 119.

(9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(10)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(11)  Šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(12)  OL L 240, 1992 8 24, p. 1.“;

(13)  OL L 240, 1992 8 24, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).“;

(14)  18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.


PRIEDAS

Direktyvos 2003/87/EB I, IV ir V priedai iš dalies keičiami taip:

1)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

b)

į 2 dalį prieš lentelę įterpiama ši pastraipa:

„2012 m. šiai veiklai priskiriami visi skrydžiai į valstybės narės, kuriai taikoma Sutartis, aerodromą ir iš jo.“;

c)

pridedama ši veiklos rūšis:

„Aviacija

Skrydžiai į valstybės narės, kuriai taikoma Sutartis, teritorijoje esantį aerodromą arba iš jo.

Šiai veiklai nepriskiriami:

a)

skrydžiai, išskirtinai skirti skraidinti šalies, kuri nėra valstybė narė, oficialią misiją vykdantį valdantį monarchą ir jo artimiausius gimines, valstybės vadovus, vyriausybės vadovus ir vyriausybės ministrus, jei tai pagrindžia atitinkamas statuso žymuo skrydžio plane;

b)

kariniais orlaiviais vykdomi kariniai skrydžiai ir muitinės bei policijos tarnybų skrydžiai;

c)

skrydžiai, susiję su paieška ir gelbėjimu, gaisrų gesinimo skrydžiai, humanitariniai skrydžiai ir greitosios medicininės pagalbos skrydžiai, kuriuos vykdyti leido atitinkama kompetentinga institucija;

d)

visi skrydžiai, išskirtinai vykdomi pagal vizualiųjų skrydžių taisykles, kaip apibrėžta Čikagos konvencijos 2 priede;

e)

skrydžiai be tarpinių nutūpimų, užbaigiami orlaivio pakilimo aerodrome;

f)

mokomieji skrydžiai, išskirtinai skirti įgyti licenciją arba, skrydžio įgulos atveju, — gauti kvalifikaciją, jei tai pagrindžia atitinkamas žymuo skrydžio plane, su sąlyga, kad skrydis nėra skirtas skraidinti keleivius ir (arba) krovinį, arba nustatyti orlaivio padėtį ar jį perkelti;

g)

skrydžiai, išskirtinai skirti orlaiviams arba įrangai (naudojamai ore arba antžeminei) tikrinti, bandyti ar patvirtinti;

h)

orlaivio, kurio patvirtinta didžiausia kilimo masė nesiekia 5 700 kg, skrydžiai;

i)

skrydžiai, atliekami pagal su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, kurie nustatyti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2408/92 maršrutams atokiausiuose regionuose, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, arba maršrutams, kuriais per metus siūloma pervežti ne daugiau kaip 30 000 keleivių; ir

j)

skrydžiai, išskyrus skrydžius, išskirtinai skirtus skraidinti ES valstybės narės oficialią misiją vykdantį valdantį monarchą ir jo artimiausius gimines, valstybės ir vyriausybės vadovus bei vyriausybės ministrus, kuriuos atlieka komercinės oro transporto priemonės naudotojas, kuris per trejus iš eilės ketverių mėnesių laikotarpius atlieka mažiau nei 243 skrydžius per laikotarpį, priskiriami šiai veiklos rūšiai.

Anglies dioksidas“

2)

IV priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

po priedo pavadinimo įterpiamas šis pavadinimas:

b)

pridedama ši dalis:

„B DALIS. VYKDANT AVIACIJOS VEIKLĄ IŠMETAMŲ IŠLAKŲ STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

Anglies dioksido išlakų stebėsena

Išlakos stebimos atliekant apskaičiavimą. Išlakų kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Kuro suvartojimas × išlakų išmetimo koeficientas

Į kuro suvartojimo rodiklį įskaičiuojamas pagalbinės jėgainės suvartotas kuras. Kai įmanoma, naudojamas tikrasis kuro suvartojimas per kiekvieną skrydį, kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Kuro kiekis orlaivio degalų bakuose, užbaigus kuro atsargų papildymą skrydžiui – kuro kiekis orlaivio bakuose, užbaigus kuro atsargų papildymą paskesniam skrydžiui + tam paskesniam skrydžiui įpilto kuro kiekis.

Jei tikrųjų kuro suvartojimo duomenų nėra, kuro suvartojimo duomenims apskaičiuoti pagal geriausią turimą informaciją taikomas standartizuotas pakopinis metodas.

Taikomi numatytieji Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) išlakų išmetimo koeficientai, nustatyti pagal 2006 m. TKKG aprašo gaires arba paskesnes atnaujintas šių gairių redakcijas, nebent konkrečiai veiklos rūšiai taikomi išlakų išmetimo koeficientai, kuriuos, pasitelkusios priimtinus analizės metodus, nustatė nepriklausomos akredituotos laboratorijos, būtų tikslesni. Biomasės išlakų išmetimo koeficientas yra lygus nuliui.

Atskirai atliekamas kiekvieno skrydžio ir kiekvieno kuro rūšies kiekio apskaičiavimas.

Išlakų ataskaitų teikimas

Pagal 14 straipsnio 3 dalį teikiamoje ataskaitoje kiekvienas orlaivio naudotojas pateikia šią informaciją:

A.

Orlaivio naudotojo identifikavimo duomenis, įskaitant:

orlaivio naudotojo pavadinimą,

administruojančią valstybę narę,

adresą, įskaitant pašto indeksą ir šalį bei kontaktinį adresą administruojančioje valstybėje narėje, jei skiriasi nuo pirmesnio adreso,

orlaivių, kuriuos orlaivio naudotojas naudojo ataskaitoje apžvelgiamu laikotarpiu I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklai vykdyti, registracijos numerius ir orlaivių rūšis,

oro vežėjo pažymėjimo ir licencijos oro susisiekimui vykdyti, pagal kurią orlaivio naudotojas vykdė I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą, numerius bei juos išdavusios valdžios institucijos pavadinimą,

kontaktinio asmens adresą, telefoną, fakso numerį ir el. pašto duomenis, ir

orlaivio savininko pavadinimą.

B.

Apie kiekvienos rūšies kurą, apskaičiuojant jį atitinkantį išlakų kiekį:

kuro suvartojimą,

išlakų išmetimo koeficientą,

visų ataskaitoje apžvelgiamu laikotarpiu orlaivio naudotojo vykdytų skrydžių, kurie atitinka I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą, išmetamų išlakų kiekių sumą,

bendrą išlakų kiekį iš:

visų ataskaitoje apžvelgiamu laikotarpiu orlaivio naudotojo vykdytų skrydžių, kurie atitinka I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą, ir kurių išvykimo vieta — aerodromas valstybės narės teritorijoje, o atvykimo vieta — aerodromas tos pačios valstybės narės teritorijoje,

visų kitų ataskaitoje apžvelgiamu laikotarpiu orlaivio naudotojo vykdytų skrydžių, kurie atitinka I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą,

bendrą išlakų kiekį visiems ataskaitoje apžvelgiamu laikotarpiu orlaivio naudotojo vykdytiems skrydžiams, kurie atitinka I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą ir kurių:

išvykimo vieta — bet kuri valstybė narė, ir

išvykimo vieta — trečioji šalis, o atvykimo vieta — bet kuri valstybė narė,

nenumatytus veiksnius.

Tonkilometrių duomenų stebėsena įgyvendinant 3e ir 3f straipsnių nuostatas

Teikiant aviacijos leidimų paraišką pagal 3e straipsnio 1 dalį arba 3f straipsnio 2 dalį, aviacijos veiklos apimtis apskaičiuojama tonkilometriais pagal šią formulę:

tonkilometriai = atstumas × naudingoji apkrova

kur:

„atstumas“ — ortodrominis atstumas tarp išvykimo ir atvykimo aerodromų, pridėjus papildomą nekintantį 95 km dėmenį; ir

„naudingoji apkrova“ — bendra skraidinamų krovinių, pašto ir keleivių masė.

Apskaičiuojant naudingąją apkrovą atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

keleivių skaičius — tai orlaivyje esančių asmenų skaičius, neįskaitant įgulos narių,

orlaivio naudotojas gali taikyti tikrąją ar standartinę keleivių ir registruoto bagažo masę, nurodytą jo atitinkamų skrydžių masės ir balanso dokumentuose, arba nustatytąją kiekvieno keleivio ir jo registruoto bagažo 110 kg vertę.

Ataskaitų teikimas apie tonkilometrių duomenis įgyvendinant 3e ir 3f straipsnių nuostatas

Pagal 3e straipsnio 1 dalį arba 3f straipsnio 2 dalį teikiamoje paraiškoje kiekvienas orlaivio naudotojas pateikia šią informaciją:

A.

Orlaivio naudotojo identifikavimo duomenis, įskaitant:

orlaivio naudotojo pavadinimą,

administruojančią valstybę narę,

adresą, įskaitant pašto indeksą ir šalį bei kontaktinį adresą administruojančioje valstybėje narėje, jei skiriasi nuo pirmesnio adreso,

orlaivių, kuriuos orlaivio naudotojas naudojo ataskaitoje apžvelgiamu laikotarpiu I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklai vykdyti, registracijos numerius ir orlaivių rūšis,

oro vežėjo pažymėjimo ir licencijos oro susisiekimui vykdyti, pagal kurią orlaivio naudotojas vykdė I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą, numerius bei juos išdavusios valdžios institucijos pavadinimą,

kontaktinio asmens adresą, telefoną, fakso numerį ir el. pašto duomenis, ir

orlaivio savininko pavadinimą.

B.

Tonkilometrių duomenis:

skrydžių skaičių kiekvienai aerodromų porai,

keleivių ir kilometrų skaičių kiekvienai aerodromų porai,

tonkilometrių skaičių kiekvienai aerodromų porai,

pasirinktą keleivių ir registruoto bagažo masės skaičiavimo būdą,

bendrą visų ataskaitoje apžvelgiamais metais orlaivio naudotojo vykdytų skrydžių, kurie atitinka I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą, tonkilometrių skaičių.“;

3)

V priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

po priedo pavadinimo įterpiamas šis pavadinimas:

b)

pridedama ši dalis:

„B DALIS. VYKDANT AVIACIJOS VEIKLĄ IŠMETAMŲ IŠLAKŲ TIKRINIMAS

13.

Šiame priede nustatyti bendrieji principai ir metodika, taikomi tikrinant skrydžių, atitinkančių I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą, metu išmetamų išlakų ataskaitas.

Todėl:

a)

3 dalyje nuoroda į naudotoją taip pat laikoma nuoroda į orlaivio naudotoją, o tos dalies c punkte nuoroda į įrenginį taip pat laikoma nuoroda į orlaivį, naudotą ataskaitoje apžvelgtai aviacijos veiklai vykdyti;

b)

5 dalyje nuoroda į įrenginį taip pat laikoma nuoroda į orlaivio naudotoją;

c)

6 dalyje nuoroda į įrenginiu vykdomą veiklą taip pat laikoma nuoroda į orlaivio naudotojo vykdomą ataskaitoje apžvelgiamą aviacijos veiklą;

d)

7 dalyje nuoroda į įrenginio naudojimo vietą taip pat laikoma nuoroda į vietas, kuriomis orlaivio naudotojas naudojosi, kad vykdytų ataskaitoje apžvelgiamą aviacijos veiklą;

e)

8 ir 9 dalyse nuorodos į išmetamų išlakų šaltinius, kurie priskiriami įrenginiui, taip pat laikomos nuorodomis į orlaivį, už kurį atsakingas orlaivio naudotojas; ir

f)

10 ir 12 dalyse nuorodos į naudotoją taip pat laikomos nuorodomis į orlaivio naudotoją.

Aviacijos išmetamų išlakų ataskaitų tikrinimo papildomos nuostatos

14.

Tikrintojas pirmiausia patikrina, ar:

a)

atsižvelgta į visus skrydžius, atitinkančius I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą. Atlikdamas šią užduotį, tikrintojas remiasi tvarkaraščio duomenimis ir kitais orlaivio naudotojo eismo duomenimis, įskaitant duomenis, kurių tas naudotojas paprašo iš Eurokontrolės;

b)

bendri kuro suvartojimo duomenys atitinka vykdant aviacijos veiklą naudotam orlaiviui pirkto ar kitaip pateikto kuro duomenis.

Pagal 3e ir 3f straipsnius pateiktų tonkilometrių duomenų tikrinimo papildomos nuostatos

15.

Šiame priede nustatyti pagal 14 straipsnio 3 dalį teikiamų išlakų ataskaitų tikrinimo bendrieji principai ir metodika, jei tinkama, taip pat atitinkamai taikomi aviacijos tonkilometrių duomenims tikrinti.

16.

Tikrintojas pirmiausia patikrina, ar pagal 3e straipsnio 1 dalį ir 3f straipsnio 2 dalį pateiktoje to orlaivio naudotojo paraiškoje atsižvelgta tik į skrydžius, kurie realiai buvo įvykdyti ir kurie atitinka I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą, už kurią atsako orlaivio naudotojas. Atlikdamas šią užduotį, tikrintojas remiasi orlaivio naudotojo eismo duomenimis, įskaitant duomenis, kurių tas naudotojas paprašo iš Eurokontrolės. Be to, tikrintojas patikrina, ar orlaivio naudotojo nurodyta naudingoji apkrova atitinka to naudotojo saugos tikslais saugomus naudingosios apkrovos dokumentus.“.


TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I.   ĮVADAS

2006 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą (1) dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, įtraukiant aviacijos veiklą į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą Bendrijoje; 2006 m. gruodžio 22 d. šis pasiūlymas buvo pateiktas Tarybai.

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamentas priėmė nuomonę pirmuoju svarstymu.

2007 m. gegužės 30 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę (2).

2007 m. spalio 10 d. Regionų komitetas priėmė nuomonę (3).

2008 m. balandžio 18 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją.

II.   TIKSLAS

Pagrindinis siūlomos direktyvos tikslas — atsižvelgiant į didėjantį aviacijos sektoriuje išmetamų teršalų kiekį, mažinti aviacijai priskirtiną poveikį klimato kaitai, visų pirma aviacijos veiklos rūšis įtraukiant į bendrą Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą.

Pasiūlymu iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (Direktyva dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos).

III.   BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

Bendra informacija

Į bendrąją poziciją pažodžiui, iš dalies arba iš esmės įtraukta daugelis Europos Parlamento pirmuoju svarstymu priimtų pakeitimų. Jais patobulinamas arba patikslinamas siūlomos direktyvos tekstas. Tačiau kiti pakeitimai bendrojoje pozicijoje nėra atspindėti, nes Taryba sutarė, kad jie yra nereikalingi ir (arba) neįvykdomi, kadangi jie nėra pakankamai pagrįsti dabartinėmis mokslo žiniomis, o juos įgyvendinant administracinės išlaidos padidėtų ir būtų neproporcingos.

Į bendrąją poziciją taip pat įtraukta keletas kitų pakeitimų, nenumatytų Europos Parlamento pirmuoju svarstymu priimtoje nuomonėje, nes daugeliu atvejų pirminio Komisijos pasiūlymo nuostatos buvo papildytos naujais elementais arba visiškai perrašytos ir buvo įtrauktos kai kurios visiškai naujos nuostatos.

Be to, daugeliu redakcinių pakeitimų tiesiog siekiama patikslinti tekstą arba užtikrinti bendrą direktyvos nuoseklumą.

Konkretūs klausimai

1)   Leidimų prekybos sistemos taikymo pradžios data ir taikymo sritis

Taryba, pritardama Europos Parlamentui, atmetė Komisijos siūlomą dviejų etapų metodą ir pasisakė už tai, kad visiems į leidimų prekybos sistemą įtrauktiniems skrydžiams būtų nustatyta viena taikymo pradžios data. Buvo laikomasi nuomonės, kad tai yra būtina siekiant užtikrinti didesnį sistemos poveikį aplinkai, kartu kuo labiau sumažinant konkurencijos iškraipymą. Tačiau Taryba, priešingai nei Komisija ir Europos Parlamentas, kurie pasiūlė, kad sistema būtų pradėta taikyti 2011 m., nusprendė, kad, atsižvelgiant į su teisės akto priėmimu susijusias procedūras, sistemos sudėtingumą ir poreikį numatyti daugelį įgyvendinimo priemonių, būtų tikslinga leidimų prekybos sistemos taikymo pradžią atidėti vieniems metams, t. y. iki 2012 m.

2)   Paskirstymas

Taryba, labai panašiai kaip Europos Parlamentas, mano, kad leidimų paskirstymo klausimas turi esminę reikšmę užtikrinant leidimų prekybos sistemos veikimą. Todėl Taryba padarė keletą pakeitimų Komisijos pasiūlymo tekste, kuriais jo turinys labiau suderinamas su kelių EP pakeitimų esme, nors šie ir neįtraukiami pažodžiui į bendrosios pozicijos tekstą.

Taigi Taryba, išlaikydama ankstesnio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio 100 % viršutinę ribą, kaip ir Komisijos pasiūlyme, vis dėlto nurodė, kad ateityje, peržiūrint direktyvos veikimą su aviacijos veikla susijusiose srityse (pagal 30 straipsnio 4 dalį peržiūrą numatyta atlikti iki 2015 m.), ši riba gali būti sumažinta.

Taryba pritarė Komisijos pasirinktam paskirstymo mechanizmui, kuriuo iš dalies leidimai būtų paskirstomi nemokamai, remiantis paprastu atskaitos dydžiu, o iš dalies — rengiant pardavimą aukcione.

Tačiau Taryba šiek tiek patikslino atskaitos dydį, pakeisdama naudingąją apkrovą (kurią ji padidino iki 110 kg kiekvienam keleiviui ir jo registruotam bagažui) ir atstumą (prie ortodrominio atstumo pridedant 95 km), naudojamus apskaičiuojant kiekvieno orlaivio naudotojo aviacijos veiklą (tonkilometriais).

Taryba atmetė Komisijos pasiūlymą aukcione parduodamų leidimų atveju taikyti procentinę dalį, atitinkančią valstybių narių pasiūlytą vidutinę procentinę dalį, į kurią būtų įtraukta jų nacionaliniuose paskirstymo planuose numatyta aukcione parduodamų leidimų procentinė dalis; vietoj to Taryba pasirinko nustatytą 10 % procentinę dalį. Be to, Taryba aiškiai numatė galimybę, kad atliekant Direktyvos dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos bendrą peržiūrą ši procentinė dalis bus padidinta. Taigi bendroji pozicija, nors į ją neįtrauktas Europos Parlamento 74 pakeitimas, iš tiesų atitinka to pakeitimo esmę, nes joje pripažįstama, kad pageidautina numatyti (laipsniškai) didinti aukcione parduodamų leidimų procentinę dalį. Taryba teikė pirmenybę sprendimui iš pradžių nustatyti mažesnę aukcione parduodamų leidimų procentinę dalį, numatant galimybę ją didinti ateityje, nes tai yra atsargesnis požiūris, kuriuo, viena vertus, užtikrinama, kad požiūris į aviacijos sektorių nelabai skirtųsi nuo požiūrio į kitus sektorius, kuriems taikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema, ir, kita vertus, geriau prisitaikoma prie bendro Bendrijos leidimų prekybos sistemos veikimo.

Dėl aukcione gautų įplaukų panaudojimo Taryba laikosi šiek tiek kitokios pozicijos, nei Komisija ir Europos Parlamentas. Pagal dabartinę 3d straipsnio 4 dalies formuluotę valstybės narės pačios nustato, kaip bus naudojamos tokios pajamos. Tačiau 3d straipsnio 4 dalyje numatoma, kad šios pajamos turėtų būti naudojamos klimato kaitos problemoms ES bei trečiosiose šalyse spręsti ir padengti su leidimų prekybos sistemos gyvendinimu susijusias administracines išlaidas. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad valstybių narių vidaus teisinėse sistemose būtų laikomasi viršesnių konstitucinių ir (arba) biudžeto principų.

Vienas iš naujų svarbių aspektų, kurį Taryba įtraukė į Komisijos pasiūlymą, yra susijęs su specialaus rezervo, skirto naujiems rinkos dalyviams arba greitai augantiems orlaivių naudotojams (t. y. naudotojams, kurių metinis augimo tempas po bazinių metų, kuriais remiantis jiems buvo skirti leidimai, siektų 18 %), sukūrimu. Pagal 3f straipsnį nustatyta procentinė leidimų dalis (3 %) būtų atidedama tam, kad būtų paskirstyta reikalavimus atitinkantiems orlaivių naudotojams remiantis atskaitos dydžių sistema, panašia į tą, kuri naudojama pradiniam leidimų paskirstymui. Įtraukus tokią nuostatą būtų užtikrinta, kad leidimų prekybos sistema neskirs nuobaudų naujiems orlaivių naudotojams arba orlaivių naudotojams valstybėse narėse, kuriose pradinis mobilumo tempas buvo labai nedidelis (tačiau šiuo metu didėja). Taryba galimus rinkos iškraipymus kompensavo nustatydama, kad specialaus rezervo leidimų paskirstymas turi būti vienkartinis ir kad reikalavimus atitinkantiems orlaivių naudotojams metams skirtų leidimų skaičius, išreikštas tonkilometriais, neturi būti didesnis už orlaivių naudotojams metams bendra tvarka skirtų leidimų skaičių, išreikštą tonkilometriais (3f straipsnio 6 dalis). Taigi Taryba iš esmės siūlo tai, kas numatyta 22, 28 ir 33 Europos Parlamento pasiūlymuose. Vis dėlto naudojant bendrojoje pozicijoje numatytą specialų rezervą sumažėtų administracinės išlaidos ir nebūtų sudarytos sąlygos dideliems rinkos iškraipymams.

3)   Išimtys

Taryba, atsižvelgdama į atitinkamus Europos Parlamento pakeitimus (t. y. į 51, 52, 53, 70 ir 79 pakeitimus), dar patikslino leidimų prekybos sistemos išimčių skaičių. Ji nusprendė netaikyti išimties ES valstybių vadovų skrydžiams, tačiau įtraukė į leidimų prekybos sistemą išimtis, skirtas skrydžiams, susijusiems su paieška ir gelbėjimu, gaisrų gesinimo skrydžiams, humanitariniams skrydžiams ir greitosios medicininės pagalbos skrydžiams. Be to, sistema netaikoma ir skrydžiams, skirtiems išskirtinai orlaiviams arba įrangai (naudojamai ore arba antžeminei) tikrinti, bandyti ar patvirtinti.

Bendrąja pozicija nustatoma papildoma leidimų prekybos sistemos išimtis — de minimis nuostata, kuria užtikrinama, kad leidimų prekybos sistema netaikoma skrydžiams, kuriuos atlieka komercinės oro transporto priemonės naudotojas, per trejus iš eilės ketverių mėnesių laikotarpius atliekantis mažiau nei 243 skrydžius. Taryba šią išimtį susiejo su atitinkama „komercinės oro transporto priemonės naudotojo“ apibrėžtimi ir konstatuojamąja dalimi, kuria siekiama užtikrinti, kad orlaivių naudotojų, kurių vykdomo eismo lygis yra labai žemas, įskaitant orlaivių naudotojus iš besivystančiųjų šalių, administracinės išlaidos nebūtų neproporcingai didelės. Tuo būdu besivystančiosioms šalims duodamas svarbus politinis ženklas ir kartu sumažinamos biurokratinės kliūtys bei bendra administravimo našta, susijusi su leidimų prekybos sistemos administravimu. Į galimą neigiamą poveikį rinkai buvo atsižvelgta pasirenkant neutralų išimties taikymo kriterijų, grindžiamą „grynąja“ veikla.

Taryba, kaip ir Europos Parlamentas, taip pat atsižvelgė į specifinius atokiausių regionų poreikius ir į skrydžių, atliekamų vykdant viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimus, ypatingą statusą. Bendrojoje pozicijoje nustatoma, kad leidimų prekybos sistema netaikoma skrydžiams, atliekamiems vykdant viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimus maršrutais atokiausiuose regionuose arba maršrutais, kuriais per metus siūloma pervežti ne daugiau kaip 30 000 keleivių, ir taip pat pateikiama atitinkama konstatuojamoji dalis. Taigi šiuo aspektu joje numatoma daugiau, negu siūloma Europos Parlamento 78 pakeitime.

4)   Kiti klausimai

Įtraukiamas naujas (3g) straipsnis, kuriuo valstybėms narėms nustatomas papildomas įpareigojimas užtikrinti, kad orlaivių naudotojai pateiktų atitinkamai kompetentingai institucijai stebėsenos ir ataskaitų teikimo planus, kuriuose būtų nustatytos priemonės, skirtos stebėti išmetamųjų teršalų kiekius bei tonkilometrių duomenis ir teikti ataskaitas apie juos teikiant paraiškas išduoti leidimus.

Direktyvos dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos vykdymui skirtas straipsnis (16 straipsnis) papildomas keliomis naujomis dalimis, kuriomis numatoma, kad administruojanti valstybė narė turi galimybę prašyti Komisijos nustatyti draudimą vykdyti veiklą Bendrijos lygiu orlaivių naudotojui, kuris nevykdo šios direktyvos reikalavimų. Draudimas vykdyti veiklą laikomas vykdymo priemone, kuri taikoma kraštutiniu atveju, tačiau buvo nuspręsta, kad ją įtraukti yra būtina siekiant garantuoti, jog visi orlaivių naudotojai visapusiškai laikysis leidimų prekybos sistemos reikalavimų, nes Taryba tam teikia labai didelę svarbą.

Be to, Taryba iš dalies pakeitė Komisijos pasiūlymo nuostatas, susijusias su leidimų pakeitimu ir jų panaudojimu vykdant tarptautinius įsipareigojimus, numatydama „pusiau atvirą“ leidimų prekybos sistemą bei išbraukdama iš Komisijos pasiūlymo nuostatą, kuria būtų buvę leista orlaivių naudotojams pakeisti jų leidimus į leidimus, kuriais galėtų pasinaudoti kiti orlaivių naudotojai. Pripažįstant, kad valstybės narės pirmuoju įsipareigojimų pagal Kioto protokolą laikotarpiu įsipareigoja dėl vidaus (o ne tarptautinės) aviacijos, Direktyvos dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos 19 straipsnis papildomas nauja dalimi, kurioje numatoma, kad Reglamentu dėl registrų sistemos būtų užtikrinta, jog leidimai, PTEMV ir TEMV būtų pervesti į valstybių narių pirmojo įsipareigojimų pagal Kioto protokolą laikotarpio įrašus apie galiojimo pabaigą tik jeigu tie leidimai atitinka išmetamuosius teršalus, įtrauktus į to laikotarpio bendrus valstybių narių turimus įsipareigojimus.

Taryba taip pat gerokai pakeitė 25a straipsnį, kuriuo dabar siekiama patikslinti įvairias institucines procedūras, kurias taikydama Komisija gali pritaikyti, patikslinti ar iš dalies pakeisti direktyvą pasikonsultavusi su trečiosiomis šalimis ar sudariusi su jomis naujus susitarimus. Pabrėžiama, jog svarbu siekti pasaulio mastu spręsti aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klausimą ir kad reikia siekti optimalios Bendrijos leidimų prekybos sistemos ir lygiaverčių trečiųjų šalių sistemų sąveikos. Todėl, nors Taryba nusprendė neįtraukti pažodžiui atitinkamo Europos Parlamento pakeitimo (49 pakeitimas), iš esmės bendrojoje pozicijoje labai nuosekliai laikomasi jame pateikto loginio pagrindimo.

Galiausiai Direktyvos dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos dabartinė peržiūros nuostata (30 straipsnis) papildyta keletu punktų, kuriais remiantis peržiūrimas šios direktyvos veikimas su aviacijos veikla susijusiose srityse ir sprendžiamos problemos, kurios gali kilti šią veiklą įtraukus į bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą.

IV.   IŠVADA

Tarybos mano, kad bendrojoje pozicijoje pateikiamas subalansuotas priemonių paketas, kuriuo bus prisidėta prie aviacijos išmetamų teršalų mažinimo atsižvelgiant į ES politikos kryptis bei tikslus, kaip buvo pareikšta ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijoje, tuo pat metu užtikrinant, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema būtų taikoma visiems orlaivių naudotojams, nepriklausomai nuo jų pilietybės, ir kad aviaciją įtraukus į Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą neatsirastų konkurencijos iškraipymų.

Taryba tikisi konstruktyvių diskusijų su Europos Parlamentu, kad direktyva būtų priimta kuo greičiau.


(1)  Dok. 5154/07 — COM(2006) 818 galutinis.

(2)  OL C 206, 2007 7 27, p. 47.

(3)  OL C 305, 2007 12 15, p. 15.


Top