52007PC0766

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 5.12.2007

KOM(2007) 766 galutinis

2007/0280 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl tam tikrų viešojo gynybos ir saugumo srities darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo

(pateikta Komisijos) {SEK(2007) 1598}{SEK(2007) 1599}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1) Pasiūlymo aplinkybės

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Europos gynybos įrangos rinkos sukūrimas yra labai svarbus Europos saugumo ir gynybos politikai (ESGP) palaikyti. „Jautria“ laikomos saugumo ir gynybos srities viešiesiems pirkimams, organizuoti reikia naujų europinių tokiems pirkimams pritaikytų viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo pagrindų. Šios direktyvos tikslas – nustatyti tuos pagrindus ir taip ištaisyti dabar galiojančių teisės aktų trūkumus, kuriuos Komisija nustatė, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis.

Viešieji saugumo ir gynybos srities pirkimai šiuo metu patenka į Direktyvos 2004/18/EB[1] taikymo sritį, nepažeidžiant Sutarties 30, 45, 46, 55 ir 296 straipsniuose nustatytoms situacijoms taikomų išimčių.

Teisingumo Teismas savo praktikoje nuolat pabrėžė, kad Bendrijos teisėje nustatytos išimtys, įskaitant Sutarties 296 straipsnyje nustatytą išimtį, turi būti taikomos tik išskirtinėmis ir aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis. Tačiau saugumo ir gynybos srityje Direktyvą 2004/18/EB valstybės narės taiko retai: jos viešiesiems gynybos srities pirkimams taiko Sutarties 296 straipsnyje nustatytą išimtį, o viešiesiems saugumo srities pirkimams – direktyvos 14 straipsnyje nustatytą išimtį. Taigi išimtys, kurios pagal Sutartį ir Teisingumo Teismo praktiką turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, realiai taikomos nuolat.

Todėl didžioji gynybos ir saugumo įrangos dalis įsigyjama taikant nesuderintas nacionalines pirkimo taisykles ir procedūras. Valstybių taikomos skelbimo, paraiškų pateikimo, paraiškų atrankos, sutarčių sudarymo ir pan. nuostatos labai skiriasi. Tokia teisės nuostatų įvairovė yra pagrindinė kliūtis Europos gynybos įrangos rinkai sukurti ir sudaro prielaidas šiame didžiuliame Europos gynybos įrenginių pirkimo sektoriuje nesilaikyti Sutarties principų, ypač susijusių su skaidrumu, nediskriminavimu ir lygiateisiškumu.

Tokios išimtys plačiai taikomos daugiausia dėl nepakankamo Direktyvos 2004/18/EB, nors ir patobulintos, palyginti su anksčiau galiojusiomis koordinavimo taisyklėmis, pritaikymo prie specifinių kai kuriems gynybos ir saugumo srities prekių ir paslaugų pirkimams keliamų reikalavimų.

Taigi Komisijos tikslas – gynybos ir saugumo srityje apriboti Sutartyje ir Direktyvoje 2004/18/EB nustatytų išimčių taikymą tik išimtiniams atvejams, laikantis Teisingumo Teismo praktikos, tuo pačiu nepažeidžiant valstybių narių saugumo interesų.

Šiuo pasiūlymu siekiama priimti naują teisinę priemonę, pritaikytą prie specialiųjų „jautriais“ laikomų sektorių, kurių atveju pirkimams turi būti taikomi ypatingi reikalavimai ir atsargumo priemonės, poreikių. Taip valstybėms narėms bus parengtos vienodos viešųjų pirkimų taisyklės, kuriomis bus užtikrintas EB sutarties principų taikymas bei bus atsižvelgta į ypatingą tokių pirkimų pobūdį, t. y. informacijos apsaugą, tiekimo patikimumą ir būtiną procedūrų lankstumą.

- Bendrosios aplinkybės

1996 ir 1997 m. Komisija parengė du komunikatus gynybos pramonės klausimais, siekdama paskatinti Europos gynybos įrenginių srities pertvarkymą ir veiksmingos jos rinkos sukūrimą. Remiantis tais komunikatais tam tikrais klausimais buvo parengti konkretūs pasiūlymai ir priemonės. Tačiau esminių reformų klausimu kai kurios valstybės narės išreiškė nuomonę, kad priemonių imtis Europos lygmeniu dar per anksti.

Įvykus sektorių ir Europos Sąjungos institucinius pagrindus labai paveikusiems pokyčiams, o labiausiai pradėjus realiai įgyvendinti ESGP, Europos Parlamentas 2002 m. balandžio 10 d. rezoliucijoje Komisiją paragino parengti naują komunikatą apsirūpinimo ginkluote klausimu.

2002 m. rudenį Europos Konventas subūrė darbo grupę gynybos klausimais, kuriai vadovavo Europos Komisijos narys Mišelis Bernjė ( Michel Barnier ). Grupės paruoštoje ataskaitoje[2] pabrėžiama, kad patikimos Europos gynybos politikos pagrindas – disponavimas Europos pajėgumais ir jų vystymas bei gynybos sektoriaus pramonės ir technologijos pagrindų stiprinimas. Šiuo tikslu 2004 m. liepos mėn. įkurta Europos gynybos agentūra (EGA), kuri pirmiausia buvo numatyta Europos Konstitucijoje, ir taip parodytas valstybių narių pasiryžimas plėtoti gynybos pajėgumus.

Valstybėms narėms dedant pastangas, Komisija savo ruožtu 2003 m. komunikatu „Europos Sąjungos politikos dėl gynybos įrangos kūrimo link“ [3] pradėjo įgyvendinti septynias priemones veiksmingesnei Europos gynybos įrangos rinkai sukurti. Tame komunikate Komisija pabrėžė poreikį apsvarstyti, kaip optimizuoti ginkluotės įsigijimą, ir paskelbė, kad priimtas aiškinamasis komunikatas dėl Sutarties 296 straipsnio taikymo bei parengta žalioji knyga, kuria galima remtis diskusijose su visomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant susitarti dėl viešojo gynybos įrenginių pirkimo taisyklių, atsižvelgiant į tų įrenginių slaptumo lygį.

2004 m. Komisija paskelbė žaliąją knygą „Viešieji pirkimai gynybos srityje“ [4]. Pasibaigus konsultacijoms Komisija buvo gavusi keturiasdešimt nuomonių iš šešiolikos valstybių narių institucijų ir įmonių.

Išanalizavusi pateiktas nuomones ir atsižvelgdama į su suinteresuotomis šalimis tęsiamų diskusijų rezultatus, Komisija 2005 m. paskelbė komunikatą „Dėl konsultacijų, kurios buvo pradėtos žaliąja knyga dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje, rezultatų ir būsimų Komisijos iniciatyvų“ [5]. Pateiktos nuomonės patvirtino Sutarties 296 straipsnio aiškinamojo komunikato, patvirtinto 2006 m.[6], tikslingumą ir parodė, kad būtina parengti Bendrijos taisykles viešųjų pirkimų gynybos srityje, atsižvelgiant į kai kurių šios srities pirkinių specifiką.

Konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis tapo aišku, kad saugumo reikmėms skirtų prekių pirkimui keliami panašūs reikalavimai, ir kad tai reikia teisiškai reglamentuoti Europos lygmeniu. Kaip 2003 m. Europos saugumo strategijoje „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ pabrėžė Europos Taryba, dėl tarptautinių asimetrinių grėsmių, tokių kaip terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas, pradeda nykti išorės ir vidaus, karinio ir civilinio saugumo ribos, todėl reikia bendrų priemonių. Be to, kovodamos su minėtomis grėsmėmis, saugumo pajėgos naudoja įrenginius, kurie technologiniu požiūriu dažnai labai panašūs į gynybos sektoriuje naudojamus įrenginius. Todėl pirkiniams saugumo srityje vis labiau tampa būdingas konfidencialumo reikalavimo aspektas (sudėtingumo ir slaptumo prasme), todėl jų įsigijimas vis labiau prilyginamas gynybos įrenginių pirkimui.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Pirkimai, kurie yra šio pasiūlymo objektas, dabar yra reglamentuojami 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo.

- Derėjimas su kitomis politikos kryptimis

Pasiūlymas atitinka vidaus rinkos politikos pagrindus ir juo bus prisidėta prie ESGP ir Europos pramonės politikos.

Jis taip pat atitinka septynias veiklos priemonių sritis, kurias Komisija nurodė 2003 m. Komunikate „Europos Sąjungos politikos dėl gynybos įrangos kūrimo link“, ir papildo kitas Komisijos priemones pramonės ir gynybos rinkos srityse .

2) KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Nuo pat savo iniciatyvos, susijusios su viešaisiais pirkimais gynybos srityje, pradžios 2003 m. Komisija užmezgė intensyvų dialogą su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kurio rezultatas – šis pasiūlymas. Konsultacijos buvo organizuojamos dvišaliu pagrindu Patariamajame viešųjų sutarčių komitete (PVSK), pasitelkiant Europos gynybos agentūrą (EGA) ir per dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis bei su Europos pramonės atstovais. Taip pat buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narais.

Žalioji knyga „Viešieji pirkimai gynybos srityje“ buvo parengta remiantis valstybių narių ir Europos pramonininkų atlikta analize (žr. toliau). Žaliosios knygos paskelbimas paskatino plataus masto konsultacijas, kuriose nuomonę pareiškė keturiasdešimt šalių (valstybių narių, pramonės atstovų ir kitų). Komisija pradėtus darbus galėjo tęsti, remdamasi šio konsultavimosi rezultatais.

Valstybės narės aktyviai dalyvavo rengiant aiškinamąjį komunikatą, patvirtintą 2006 m. gruodžio mėn., ir buvo Komisijos pakviestos pareikšti savo nuomonę dėl pirmosios dokumento versijos, kuri joms buvo pateikta Patariamajame viešųjų sutarčių komitete (PVSK). Visos suinteresuotosios šalys taip pat buvo pakviestos aktyviai dalyvauti rengiant šį pasiūlymą, buvo organizuota daug daugiašalių ir dvišalių susirinkimų, dalyviai raštu pateikė pastabas dėl keturių dokumentų, kurie buvo pateikti PVSK nariams. Be to, su vyriausybėmis ir įmonėmis buvo konsultuojamasi rengiant poveikio analizę, pasitelkus išorės konsultantus, kurie parengė penkias studijas, apimančias visus gynybos įrenginių rinkos aspektus (paklausą, pasiūlą, reglamentuojančią teisę ir prekes).

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Per 2004 m. sausio-balandžio mėn. Komisija surengė šešis svarstymus su valstybių narių ir Europos pramonės ekspertų grupėmis, siekdama sukaupti kuo daugiau informacijos apie šiuo metu viešųjų gynybos pirkimų srityje naudojamą praktiką. Per šiuos svarstymus buvo siekiama nustatyti viešųjų pirkimų gynybos srityje ypatybes ir ekonominį mastą, apsvarstyti nacionalines, tarpvyriausybines ir Bendrijos viešųjų pirkimų gynybos srityje organizavimo taisykles bei kokią Bendrijos priemonę priimti viešųjų pirkimų gynybos srityje.

- Poveikio vertinimas

Darydama poveikio analizę Komisija svarstė tris alternatyvas: nenaudoti jokių Bendrijos priemonių, priimti neteisinę priemonę arba priimti teisinę priemonę.

Buvo planuojamos šios neteisinės priemonės: aiškinamasis komunikatas, kuriuo išaiškinamas Direktyvos 2004/18/EB 14 straipsnio taikymas saugumo srityje, aktyvesnė politika kovojant su pažeidimais ir viešųjų pirkimų organizatoriams bei Komisijos darbuotojams skirta mokymų programa dėl aiškinamojo komunikato dėl Sutarties 296 straipsnio taikymo pasekmių.

Buvo svarstytos šios teisinės priemonės: reglamentas, sektorinė direktyva, taikoma visoms perkančiosioms organizacijoms viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityje, atskira tik viešųjų pirkimų „jautria“ laikomoje gynybos ir saugumo srityje taikoma direktyva ir galiausiai direktyva, iš dalies keičianti Direktyvą 2004/18/EB, į kurią įtraukiamos specialios tokiems pirkimams taikomos taisyklės.

Komisija greitai nusprendė atsisakyti neteisinės priemonės alternatyvos. Nors tokios priemonės ir galėtų būti naudingos, tačiau jų vienų Sutarties 296 straipsnyje ir Direktyvos 2004/18/EB 14 straipsnyje nustatytų išlygų naudojimo mastui sumažinti nepakaktų. Šį tikslą įmanoma pasiekti tik į Bendrijos teisę įtraukiant prie viešųjų pirkimų saugumo ir gynybos srityje, kuriems būdingas konfidencialumo reikalavimas, specifikos pritaikytas taisykles. Kadangi tokios taisyklės kol kas neegzistuoja, jas reikia parengti, o tam būtina priimti teisinio pobūdžio priemonę.

Be to, jei Komisija veiksmų nesiimtų, išimtys iš vidaus rinkos taisyklių viešųjų pirkimų saugumo ir gynybos srityje, be abejonės, būtų toliau plačiai taikomos. Jei būtų taikomi tik dabar galiojantys teisės aktai, daugiau skaidrumo ir atvirumo didžiojoje viešųjų gynybos ir saugumo pirkimų dalyje neatsirastų.

Priežastys, dėl kurių Komisija pasirinko teisinę priemonę, išsamiau aprašytos atitinkamoje dalyje (Priemonių pasirinkimas).

Komisija svarstė ne tik priemonės pasirinkimo klausimą, bet ir nagrinėjo įvairius alternatyvų variantus dėl:

° naujųjų taisyklių taikymo srities;

° taisyklių turinio, ypač tiekimo patikimumo, informacijos apsaugos ir rangovų atrankos procedūrų klausimais.

Su taikymo sritimi susiję variantai buvo svarstomi, atsižvelgiant į tikslą sumažinti išimčių iš Bendrijos taisyklių taikymo mastą ir tas išimtis taikyti tik išskirtiniais atvejais, tuo pačiu nepažeidžiant valstybių narių teisės savo gyvybinių saugumo interesų apsaugos sumetimais Bendrijos taisyklių netaikyti.

Įvairūs naujųjų taisyklių turinio, ypač susijusio su tiekimo patikimumu, informacijos apsauga ir rangovų atrankos procedūromis, variantai buvo svarstomi, atsižvelgiant į „jautrioje“ saugumo ir gynybos srityje keliamą tikslą, viešuosius pirkimus padaryti kuo skaidresnius, lygiateisiškus ir nediskriminuojančius. Tačiau šis tikslas neturi pažeisti pagrįstų valstybių narių saugumo interesų.

Ši direktyva iš esmės patobulins teisinio viešųjų pirkimų saugumo ir gynybos srityje reglamentavimo pagrindus. Ji suteiks galimybę koordinuoti valstybių teisės nuostatas šioje srityje ir užtikrinti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų taikymą.

Be to, atlikus poveikio analizę paaiškėjo, kad perkančiųjų organizacijų ir įmonių administracinės išlaidos padidės labai nedaug. Galimas išlaidų, susijusių su naujų taisyklių įdiegimu, padidėjimas turėtų būti labai ribotas, o vėliau, vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje, įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, administracinės išlaidos turėtų sumažėti.

Atviresni pirkimai saugumo ir gynybos srityje ekonominiu požiūriu turėtų padidinti įmonių galimybes laimėti kitose valstybėse narėse organizuojamus konkursus, o konkurencingiausioms įmonėms jie sudarys galimybę pasiekti masto ekonomijos ir plėtoti veiklą. Vieneto gamybos sąnaudos dėl to sumažės, o Europos produkcija pasaulinėje rinkoje taps konkurencingesnė. Perkančiosios organizacijos prekes įsigys ekonomiškai palankesnėmis sąlygomis. Galiausiai, mokesčių mokėtojų pinigai bus panaudoti veiksmingiau, o ES piliečių, patiriančių įvairias grėsmes, saugumas bus labiau užtikrintas.

Tarptautiniai prekybos saugumo ir gynybos srityje santykiai, ypač transatlantiniai, dėl šio pasiūlymo nuostatų nepasikeis. Tokius santykius reguliuoja Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) sudaryti susitarimai, ypač Viešųjų pirkimų susitarimas (VPS). Į šio susitarimo taikymo sritį su konfidencialiais aspektais susiję viešieji pirkimai, kuriuos gynybos įrenginiams, t. y. ginklams, amunicijai ir karinės paskirties medžiagoms, įsigyti organizuoja perkančiosios organizacijos, nepatenka. Viešiesiems pirkimams saugumo srityje, nagrinėjant kiekvienu konkrečiu atveju, šis susitarimas remiantis jo XXIII straipsniu gali būti netaikomas. Pagal šį pasiūlymą perkančiosioms organizacijoms paliekama teisė kviesti arba nekviesti viešajame pirkime dalyvauti trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojus.

3) TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

Šis direktyvos pasiūlymas taikomas viešiesiems „jautrios“ gynybos ir saugumo srities darbų, prekių ir paslaugų pirkimams, kuriems būdingas konfidencialumo reikalavimas. Siūloma taikyti tokias pat ribas, kurios dabar Bendrijos lygmeniu taikomos pagal Direktyvą 2004/18/EB.

Šis pasiūlymas didele dalimi parengtas pagal Direktyvos 2004/18/EB struktūrą ir logiką, tačiau į jį įtrauktos tam tikros prie viešųjų pirkimų „jautrioje“ saugumo ir gynybos srityje specifikos pritaikytos nuostatos. Tose specialiosiose nuostatose perkančiosioms organizacijoms suteikiama daugiau lankstumo, tačiau taip pat numatomos būtinos apsaugos priemonės, užtikrinančios informacijos apsaugą ir tiekimo patikimumą. Pagrindinės šio pasiūlymo nuostatos yra susijusios su:

° procedūromis: siekiant viešiesiems pirkimams „jautrioje“ saugumo ir gynybos srityje suteikti daugiau lankstumo, derybų iš anksto skelbiant apie pirkimą procedūrą, leidžiama taikyti, nepateikiant specialaus pagrindimo. Taip pat galima naudoti riboto konkurso procedūrą ir konkurencinį dialogą. Tačiau atvirasis konkursas, kurį organizuojant specifikacijas reikia pateikti visiems pageidaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams, laikomas netinkamu konfidencialumo ir informacijos apsaugos reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio pirkimams, požiūriu.

° tiekimo patikimumu: dėl valstybių narių specialių tiekimo patikimumo poreikių viešųjų pirkimų „jautrioje“ gynybos ir saugumo srityje specialiųjų nuostatų dėl sutarčių sudarymo ir kandidatų atrankos kriterijų, nustatymas yra pagrįstas.

° informacijos apsauga: kadangi su viešaisiais gynybos ir saugumo pirkimais susijusi informacija dažnai būna konfidenciali, būtinos apsaugos priemonės, taikytinos pirkimo organizavimo procedūrų, kandidatų atrankos ir perkančiųjų organizacijų sutartinių reikalavimų srityje.

- Teisinis pagrindas

Jį sudaro EB sutarties 47 straipsnio 2 dalis, 55 ir 95 straipsniai, nes jis susijęs su nuostatomis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad organizuojant viešuosius prekių ir paslaugų pirkimus taikomos procedūros atitiktų laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo principus.

- Subsidiarumo principas

Atsižvelgiant į pastaraisiais metais vykusių konsultacijų rezultatus, matoma Bendrijos lygmens teisinio reglamentavimo būtinybė ir siekis parengti Bendrijos pirkimo tvarkos, taikytinos įsigyjant „jautrias“ gynybos ir saugumo srities prekes, derinimo direktyvą.

Nesiimant jokių veiksmų arba valstybėms narėms veikiant savarankiškai tokio tikslo pasiekti nebūtų įmanoma.

Kyla poreikis parengti teisės aktą, siekiant nutraukti pažeidinėjimo praktiką, kuri atsiranda dėl galiojančių Bendrijos nuostatų dėl viešųjų pirkimų tvarkos derinimo netinkamumo.

- Proporcingumo principas

Pasirinkta priemonė yra direktyva, kuri valstybėms narėms suteikia pakankamai daug lankstumo ją įgyvendinant.

Taikymo srities požiūriu siūlomos nuostatos parengtos remiantis Direktyvos 2004/18/EB pavyzdžiu. O nuostatos, kuriose atsižvelgiama į specifinius gynybos ir saugumo srities aspektus, valstybėms narėms ir jų perkančiosioms organizacijoms suteikia galimybę gana laisvai rinktis pirkimo organizavimo būdus.

Su sąlyga, kad direktyvos nuostatų bus griežtai laikomasi, jų perkėlimas į nacionalinę teisę kiekvienai valstybei narei suteiks galimybę atsižvelgti į „jautrios“ gynybos ir saugumo srities pirkinių specifiką ir ypatybes.

- Priemonių pasirinkimas

Kadangi teisinis pagrindas yra EB sutarties 47 straipsnio 2 dalis, 55 ir 95 straipsniai, pagal Sutartį viešojo prekių ir paslaugų pirkimo nuostatoms įgyvendinti reglamento pasirinkti neleidžiama. Todėl teikiamas direktyvos pasiūlymas.

Kadangi norima pagerinti vidaus rinkos veikimą siekiant įsigyti specifinių savybių turinčių prekių ir kartu išsaugoti neseniai įgytą teisinį acquis (Direktyvą 2004/18/EB) ir Teisingumo Teismo praktikos acquis, taikomą prekių, kurias įsigyjant tokie apribojimai nenustatomi ir reikalavimai nekeliami, atskiros direktyvos pasiūlymas yra tinkamiausias alternatyva. Be to, direktyva užtikrinamas didesnis aiškumas ir tikslumas.

Perkeldamos šią direktyvą į savo teisę valstybės narės gali laisvai nuspręsti, ar priimti visiems vešiesiems pirkimams, įskaitant „jautrią“ gynybos ir saugumo sritį, taikomus teisės aktus.

4) POVEIKIS BIUDžETUI

TAIP

Ši direktyva darys poveikį biudžetui dėl šių užduočių:

- kasdieninio pranešimų skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

- metinės direktyvos įgyvendinimo priežiūros,

- administracinio direktyvos įgyvendinimo poveikio įvertinimo vidutinės trukmės laikotarpiu (ne anksčiau kaip po penkerių metų), atliekamo perkančiųjų organizacijų ir įmonių,

- direktyvos ekonominio poveikio vertinimo ilgalaikiu laikotarpiu (ne anksčiau kaip po dešimties metų).

Dalį ar visas pirmiau nurodytas priežiūros ir vertinimo užduotis gali tekti patikėti išorės rangovams pagal techninės pagalbos sutartis, pagal preliminariąsias sutartis, taikomas įvertinimo srityje, arba ribotų ar atvirųjų konkursų būdu.

Priede pateikiamoje finansinėje direktyvos pasiūlymo pažymoje išsamiai nurodoma poveikį biudžetui darančių priemonių esmė ir preliminarios išlaidos.

5) PAPILDOMA INFORMACIJA

- Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas svarbus EEE ir jai turės būti taikomas.

2007/0280 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl tam tikrų viešojo gynybos ir saugumo srities darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalies 55 ir 95 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[7],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[9],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[10],

kadangi:

(1) Siekiant sustiprinti Europos gynybos pramonės ir technologijų pagrindus ir sukurti Europos saugumo ir gynybos politikai (ESGP) įgyvendinti reikamus karinius pajėgumus, būtina laipsniškai kurti Europos gynybos įrenginių rinką.

(2) Siekiant sukurti Europos gynybos įrenginių rinką reikia parengti tinkamą teisinį pagrindą. Viešųjų pirkimų srityje tuo tikslu reikia derinti viešųjų pirkimų organizavimo tvarką, taip kad būtų tenkinami valstybių narių saugumo poreikiai ir laikomasi Sutartimi nustatytų prievolių.

(3) Taisyklės taip pat turi atitikti bendrąją Europos Sąjungos kryptį saugumo klausimais, atitinkančią strateginės aplinkos raidą. Atsiradus tarptautinėms asimetrinėms grėsmėms palaipsniui pradėjo nykti išorės ir vidaus, karinio ir nekarinio saugumo ribos.

(4) Gynybos ir saugumo įrenginiai yra nepaprastai svarbūs valstybių narių saugumui ir suverenitetui ir Europos Sąjungos autonomijai. Todėl gynybos ir saugumo srities prekių bei paslaugų įsigijimas dažnai laikomas „jautriu“ klausimu.

(5) Todėl keliami ypatingi reikalavimai, ypač tiekimo patikimumo ir informacijos apsaugos srityje. Šie reikalavimai ypač svarbūs perkant ginklus, amuniciją ir karinės paskirties medžiagas (bei tiesiogiai su jais susijusias paslaugas), skirtus karinėms pajėgoms, taip pat įsigyjant tam tikras „jautrias“ nekarinio saugumo srities prekes.

(6) Valstybėse narėse sudarytos sutartys valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijų arba kitų viešosios teisės reguliuojamų subjektų vardu, turi atitikti Sutartyje numatytus principus, ypač laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, bei iš jų kylančius principus, pavyzdžiui, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Viešųjų pirkimų sutarčių, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, atveju šių principų pagrindu patartina nustatyti tokių sutarčių sudarymo nacionalinių procedūrų derinimą Bendrijos mastu, kad būtų užtikrintas šių principų veiksmingumas ir sudarytos sąlygos konkurencijai atliekant viešuosius pirkimus. Todėl šios derinimo nuostatos turėtų būti aiškinamos remiantis minėtomis taisyklėmis ir principais bei kitomis Sutarties nuostatomis.

(7) Sutarties 30, 45, 46, 55 ir 296 straipsniuose numatytos tam tikros specialios Sutartyje nustatytų principų taikymo išimtys, tai taip pat reiškia išimčių taikymą antrinei teisei, kurioje nurodyti šie principai. Iš to darytina išvada, kad šios direktyvos nuostatos neturėtų drausti nustatyti ar taikyti būtinų Sutarties nuostatomis pagrįstais laikomų interesų apsaugos priemonių. Tačiau, remiantis Teisingumo Teismo praktika, galimybę pasinaudoti tokiomis išimtimis šioje srityje reikėtų aiškinti taip, kad jų naudojimas neperžengtų pagrįstų interesų, kuriuos minėti Sutarties straipsniai leidžia apsaugoti, būtinosios apsaugos ribų. Tai reiškia, kad direktyvos netaikymas turi būti proporcingas tokio netaikymo tikslui ir kuo mažiau trukdytų laisvam prekių ir (arba) paslaugų judėjimui.

(8) Pasaulio prekybos organizacijoje sudarytas Susitarimas dėl viešųjų pirkimų (toliau – Susitarimas) viešiesiems ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų pirkimams, kuriuos atlieka gynybos srityje veikiančios perkančiosios organizacijos, netaikomas. Kitiems šioje direktyvoje numatytiems pirkimams minėtas Susitarimas gali būti netaikomas, laikantis jo XXIII straipsnio.

(9) Sutartis laikytina viešojo darbų pirkimo sutartimi tik tuomet, kai jos dalykas yra veiklos rūšių, išvardytų 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ)[11] Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno 45 skyriuje, net jei sutartis apima ir kitų paslaugų, kurių reikia norint atlikti tos rūšies veiklą, teikimą. Kai kuriais atvejais į viešojo paslaugų pirkimo sutartis gali būti įtraukti ir darbai. Tačiau, jeigu šie darbai tik papildo pagrindinį sutarties dalyką ir yra galimas jo padarinys, tas faktas, kad šie darbai įtraukti į sutartį, nėra pagrindas ją laikyti viešojo darbų pirkimo sutartimi.

(10) Viešieji gynybos ir saugumo srities pirkimai dažnai susiję su „jautria“ informacija, kuri saugumo sumetimais turi būti neprieinama asmenims, kuriems toks leidimas nesuteiktas. Valstybės narės karinėje srityje naudoja informacijos konfidencialumo klasifikavimo sistemas. Tačiau civilinės saugos srityje padėtis labai nevienoda. Todėl rekomenduojama pasitekti tokią koncepciją, kuri leistų atsižvelgti į valstybių narių taikomų metodų įvairovę bei apimti karinę ir civilinę sritis. Bet tokiu atveju viešieji pirkimai šiose srityse turėtų būti organizuojami nepažeidžiant iš 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimo 2001/844/EB, iš dalies keičiančio jos darbo tvarkos taisykles[12], bei Sprendimo 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo[13], išplaukiančių prievolių.

(11) Perkančiosioms organizacijoms reikėtų leisti pasinaudoti preliminariaisiais susitarimais. Todėl reikia apibrėžti preliminariuosius susitarimus ir nustatyti specialiąsias taisykles. Remiantis šiomis taisyklėmis perkančioji organizacija, sudarydama preliminarųjį susitarimą pagal šios direktyvos nuostatas, susijusias visų pirma su pasiūlymų pateikimo skelbimu, terminais ir sąlygomis, gali preliminariojo susitarimo galiojimo laikotarpiu jo pagrindu sudaryti sutartis, taikydama preliminariojo susitarimo sąlygas arba, jei preliminariajame susitarime nebuvo iš anksto nustatytos visos sąlygos, preliminariojo susitarimo šalims organizuoti naują konkursą šioms sąlygoms nustatyti. Organizuojant naują konkursą reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių, kurios užtikrintų reikiamą lankstumą ir bendrųjų principų, visų pirma lygiateisiškumo principo, laikymąsi. Dėl šių priežasčių preliminarusis susitarimas turėtų galioti ne ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus perkančiųjų organizacijų tinkamai pagrįstus atvejus.

(12) Reikėtų, kad perkančiosios organizacijos galėtų naudoti elektronines pirkimų priemones, tačiau jas naudojant turėtų būti laikomasi šios direktyvos taisyklių ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principų.

(13) Perkančiųjų organizacijų darbą apsunkina taikant derinimo nuostatas naudojamų verčių ribų gausa. Todėl reikėtų, kad šios direktyvos taikymo verčių ribos atitiktų, tas ribas, kurių perkančiosios organizacijos privalo laikytis, taikydamos 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo[14]. Tuo tikslu ribos turėtų būti suderintos su Direktyvoje 2004/18/EB nustatytomis ribomis, kai pastarosios bus keičiamos.

(14) Šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymo ir priežiūros tikslu, paslaugų sritis būtų geriau apibrėžta, jei paslaugos būtų suskirstytos į kategorijas, atitinkančias tam tikrus BVPŽ kodus.

(15) Be to, reikėtų apibrėžti tuos atvejus, kai direktyva netaikoma todėl, kad taikomos specialios viešųjų pirkimų taisyklės, kylančios iš tarptautinių susitarimų arba specialios tarptautinių organizacijų taisyklės.

(16) Valstybių narių karinės pajėgos gali vykdyti karines operacijas ir ne Europos Sąjungos teritorijoje. Reikėtų operacijų vykdymo teritorijoje veikiančioms perkančiosioms organizacijoms leisti šios direktyvos nuostatų tokiomis aplinkybėmis netaikyti, kai viešojo pirkimo sutartis jos sudaro su vietos ekonominės veiklos vykdytojais.

(17) Viešųjų perkančiųjų organizacijų apibrėžtos techninės specifikacijos turėtų suteikti galimybę viešuosius pirkimus atverti konkurencijai. Tuo tikslu turėtų būti sudarytos sąlygos teikti įvairius techninių sprendimus siūlančias paraiškas. Todėl techninės specifikacijos turi būti parengtos, nustatant ir veiksmingumo, ir funkcinius reikalavimus. Tačiau, jei daroma nuoroda į gynybos srityje taikomą europinį standartą arba, jam neegzistuojant, į tarptautinius ar nacionalinius standartus, perkančiosios organizacijos turi svarstyti lygiaverčių normų pagrindu parengtus pasiūlymus. Tų normų lygiavertiškumas gali būti įvertinamas sąveikos ir funkcionalumo požiūriu. Pasiūlymo pateikėjams turi būti suteikta galimybė visomis jiems prieinamomis priemonėmis įrodyti lygiavertiškumą. Perkančiosios organizacijos turi gebėti pagrįsti kiekvieną išvadą, teigiančią, kad tam tikras atvejis nėra lygiavertis. Be to, egzistuoja tarptautiniai susitarimai dėl standartų, kurių tikslas – užtikrinti ginkluotųjų pajėgų sąveiką, ir kurie valstybėse narėse turi įstatymo galią. Tokių susitarimų taikymo atveju perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad pasiūlymai atitiktų tuose susitarimuose nustatytus standartus. Techninės specifikacijos turėtų būti išdėstytos aiškiai, kad pasiūlymų pateikėjai žinotų, kam taikomi perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai.

(18) Išsamios pirkimo techninės specifikacijos ir papildomi duomenys turi būti pateikti kiekvieno pirkimo specifikacijose arba lygiaverčiame dokumente, remiantis valstybėms narėms įprasta tvarka.

(19) Gynybos ir saugumo įrenginiai dažnai yra skirti integruoti į sudėtingas struktūras (sistemą arba sistemų sistemą). Tokiu atveju kai kurios techninės tokio integravimo specifikacijos pirkimo specifikacijose gali būti nenurodomos ir pateikiamos tik pirkimo konkurso nugalėtojui, su sąlyga, kad tokios techninės specifikacijos būtų tik pasiūlymą patikslinančios ar priderinančios, o pirkimo esmės nekeistų. Perkančiosios organizacijos bet kokiu atveju visiems pasiūlymų pateikėjams pateikia tokią pačią informaciją ir užtikrina lygiateisiškumo principo jų atžvilgiu taikymą.

(20) Sutarties įvykdymo sąlygos atitinka šią direktyvą, jei jos nėra tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuojančios ir yra nurodytos skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose.

(21) Be to, sutarties įvykdymo sąlygose gali būti nurodyti perkančiųjų organizacijų nustatyti informacijos apsaugos ir tiekimo patikimumo reikalavimai. Žinant, kad šia direktyva reglamentuojami „jautrių“ įrenginių klausimai, ir minėti reikalavimai yra susiję su visa tiekimo grandine, jų svarba ypatingai didelė.

(22) Perkančioji organizacija į tiekimo patikimumo reikalavimus, susijusius su konkurso dalyvio tiekimo grandinės organizavimu ir lokalizacija, įtraukia, pavyzdžiui pagrindinės bendrovės ir jos filialų vidaus taisykles intelektinės nuosavybės srityje.

(23) Bet kokiu atveju sutarties įvykdymo sąlygose gali būti numatytos tik pačios sutarties įgyvendinimo reikalavimai.

(24) Vykdant viešojo pirkimo sutartį taikomi galiojantys darbo sąlygų ir darbų saugos nacionaliniai ir Bendrijos įstatymai, taisyklės ir kolektyvinės sutartys, jei tokios taisyklės ir jų taikymas neprieštarauja Bendrijos teisei. Tais atvejais, kai vienos valstybės narės darbuotojai, vykdydami viešojo pirkimo sutartį, teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje, 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje[15] nustato minimalius reikalavimus, kurių tokių komandiruotų darbuotojų atžvilgiu turi laikytis priimančioji valstybė. Jei nacionalinėje teisėje tokios nuostatos numatytos, minėtų prievolių nesilaikymas gali būti laikomas sunkiu nusižengimu arba kaip atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo profesinio elgesio taisyklių pažeidimu, dėl kurio šiam ekonominės veiklos vykdytojui gali būti neleidžiama dalyvauti viešajame pirkime.

(25) Šia direktyva reglamentuojami viešieji pirkimai pasižymi ypatingais sudėtingumo, informacijos apsaugos ir tiekimo patikimumo reikalavimais. Siekiant patenkinti tokius poreikius sudarant pirkimo sutartis dažnai tenka vykdyti išsamias derybas. Todėl šia direktyva reglamentuojamų pirkimų atveju perkančiosios organizacijos gali naudotis ne tik riboto konkurso, bet ir derybų, iš anksto skelbiant apie pirkimą, procedūra.

(26) Ypatingai sudėtingus projektus įgyvendinančios perkančiosios organizacijos gali priimti nekritikuotiną sprendimą, kad dėl objektyvių priežasčių priemonių, kurios tenkintų jų poreikius, apibrėžti arba įvertinti, kokius techninius ir (arba) finansinius/teisinius sprendimus rinka galėtų pasiūlyti, neįmanoma. Tokia padėtis gali susidaryti įgyvendinant projektus, kai būtina įtraukti ar derinti daugybę technologinių ar operatyvinių pajėgumų, arba projektus, kurių finansavimas labai sudėtingas bei struktūriškas, o finansinio ir teisinio planavimo struktūros iš anksto numatyti neįmanoma. Tokiu atveju riboto konkurso ar derybų skelbiant apie pirkimą procedūrą naudoti nebūtų įmanoma, nes nebūtų galima pakankamai tiksliai apibrėžti pirkimo sąlygų, kad kandidatai galėtų pateikti pasiūlymus. Todėl reikia nustatyti lanksčią procedūrą, kuri kartu suteiktų galimybę išlaikyti konkurenciją tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir patenkinti perkančiųjų organizacijų poreikį su kiekvienu kandidatu aptarti visus pirkimo aspektus. Tačiau tokia procedūra neturi būti naudojama taip, kad būtų apribota arba iškreipta konkurencija, ypač keičiant esminius pasiūlymų aspektus arba laimėjusiam dalyviui pateikiant iš esmės naujus reikalavimus, arba įtraukiant ne tik atrinktąjį ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį dalyvį, bet ir kitus, dalyvius.

(27) Susidarius tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms gali būti neįmanoma arba nepriimtina naudoti procedūrą skelbiant apie pirkimą. Todėl tam tikrais griežtai apibrėžtais atvejais perkančiosioms organizacijoms turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti derybų neskelbiant apie pirkimą procedūra.

(28) Kai kurios aplinkybės iš dalies turėtų būti lygiavertės numatytoms Direktyvoje 2004/18/EB. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad gynybos ir saugumo įrenginiai dažnai yra techniškai labai sudėtingi. Todėl viešojo papildomų prekių pirkimo sutarčių atvejais nesuderinamumas ir techniniai eksploatacijos ir priežiūros sunkumai, kuriais grindžiamas derybų neskelbiant apie pirkimą procedūros naudojimas, turėtų būti vertinami atsižvelgiant į susijusių įrenginių sudėtingumą, sąveikos bei standartų reikalavimus. Tai taikytina naujų komponentų integravimo į jau egzistuojančią sistemą arba tos sistemos modernizavimo atveju.

(29) Be to, atsižvelgiant į šia direktyva reglamentuojamų pirkimų specifiką, reikia numatyti papildomas aplinkybes, kurios gali atsirasti šia direktyva reglamentuojamoje srityje.

(30) Valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms gali tekti dalyvauti krizių ar ginkluotų konfliktų sureguliavime. Pradėjus tokias operacijas arba jas vykdant valstybių narių ir jų ginkluotųjų pajėgų saugumo sumetimais gali prireikti kai kuriuos pirkimus organizuoti labai greitai, nesilaikant šioje direktyvoje nustatytų įprastiniams pirkimams taikomų procedūrų terminų. Tokie skubūs atvejai gali atsirasti dėl saugumo pajėgų poreikių, pavyzdžiui, teroristinio išpuolio Europos Sąjungoje atveju.

(31) Siekiant sustiprinti Europos Sąjungos pramonės ir technologijų pagrindus, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros skatinimas yra labai svarbus, o viešųjų pirkimų rinkos atvėrimas padeda pasiekti šį tikslą. Visgi, mokslinių tyrimų tokioje specifinėje srityje svarba leidžia pagrįsti didžiausią pirkimų organizavimo lankstumą, ypač skatinant valstybes nares kartu investuoti į ateities potencialą.

(32) Vienos valstybės ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų pardavimams kitai valstybei taip pat yra specifinis viešojo pirkimo būdas, kuris gali būti naudingas siekiant pagerinti sąveiką.

(33) Atsižvelgiant į naująsias informacines bei ryšių technologijas bei jų teikiamas supaprastinamo galimybes, elektroninėms priemonėms reikia suteikti įprastinių ryšių ir informacijos mainų priemonėms analogišką statusą. Pasirinktos priemonės ir technologija turėtų, kiek įmanoma, atitikti kitose valstybėse narėse naudojamas technologijas.

(34) Norint užtikrinti veiksmingos konkurencijos plėtrą šia direktyva reglamentuojamų viešųjų pirkimų srityje, būtina, kad skelbimai apie pirkimus, kuriuos rengia valstybių narių perkančiosios organizacijos, būtų skelbiami visoje Bendrijoje. Šiuose skelbimuose pateikta informacija turi sudaryti sąlygas Bendrijos ekonominės veiklos vykdytojams nuspręsti, ar juos domina pasiūlytos sutartys. Todėl apie pirkimų objektą ir sąlygas jiems reikia suteikti pakankamai informacijos. Siekiant, kad skelbimai būtų viešesni, svarbu naudoti atitinkamas priemones, pavyzdžiui, standartines viešųjų sutarčių skelbimo formas ir Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (BVPŽ), pagal kurį sudaryta viešųjų pirkimų pamatinė nomenklatūra.

(35) Įgyvendinant šią direktyvą, informacijos perdavimui elektroninėmis priemonėmis turėtų būti taikomos 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos[16] ir 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)[17]. Viešųjų pirkimų procedūros reikalauja aukštesnio saugumo ir konfidencialumo laipsnio, nei nustatyta minėtose direktyvose. Todėl įranga, skirta priimti elektronines paraiškas dalyvauti pirkime ir pasiūlymus, turėtų atitikti papildomus specialiuosius reikalavimus. Todėl elektroninio, ypač saugaus, parašo, naudojimas turi būti skatinamas kiek įmanoma labiau. Be to, savanoriškos akreditacijos sistemos galėtų sudaryti palankias sąlygas minėtos įrangos sertifikavimo paslaugų kokybei gerinti.

(36) Elektroninis viešųjų pirkimų skelbimų platinimas leidžia sutaupyti laiko. Todėl trumpiausias dalyvavimo paraiškų pateikimo terminas galėtų būti sutrumpintas su sąlyga, kad naudojamos elektroninės priemonės būtų suderintos su Bendrijos lygmeniu nustatytu specifiniu duomenų perdavimo būdu.

(37) Dalyvių tinkamumo įvertinimas ir jų atranka turėtų būti atliekami skaidriai. Todėl turėtų būti nustatyti nediskriminavimo kriterijai, kuriais perkančiosios organizacijos galėtų remtis pasirinkdamos kandidatus, ir priemonės, kurias pasitelkę ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įrodyti, kad jie tuos kriterijus atitinka. Siekiant užtikrinti minėtą skaidrumą, paskelbus pirkimų konkursą perkančiosios organizacijos turėtų būti reikalaujama nustatyti atrankos kriterijus, kuriais ji remsis, ir specialiuosius ekonominės veiklos vykdytojų gebėjimus, kurių ji galės reikalauti, prieš jiems suteikdama leidimą dalyvauti pirkimuose.

(38) Perkančioji organizacija gali riboti kandidatų, dalyvaujančių ribotuose konkursuose, derybose skelbiant apie pirkimą ar konkurenciniame dialoge, skaičių. Toks kandidatų skaičiaus ribojimas turėtų remtis objektyviais skelbime apie pirkimą nurodomais kriterijais. Nurodant kriterijus, susijusius su asmenine ekonominės veiklos vykdytojo padėtimi, skelbime apie pirkimą užtenka pateikti bendrą nuorodą į 30 straipsnyje išvardytus atvejus.

(39) Derybų skelbiant apie pirkimą ir konkurencinio dialogo atveju, siekiant lankstumo, kurio gali reikėti, ir atsižvelgiant į dideles tokių pirkimo metodų sąnaudas, perkančiosioms organizacijoms turi būti suteikta galimybė nustatyti viena po kitos einančias procedūros pakopas, kad remiantis pirmiau nurodytais kriterijais būtų galima palaipsniui sumažinti pasiūlymų, kurie toliau bus svarstomi arba dėl kurių bus deramasi, skaičių. Toks mažinimas – jei atitinkamų pasiūlymų arba kandidatų pakanka – realią konkurenciją turėtų užtikrinti.

(40) Tuo atveju, jei pirkimo konkurse pageidaujantys dalyvauti subjektai privalo pateikti konkrečios kvalifikacijos įrodymus, taikomos atitinkamos diplomų, sertifikatų arba kitų dokumentų abipusio pripažinimo Bendrijoje taisyklės.

(41) Reikia imtis priemonių, kad nebūtų sudarytos sutartis su kriminalinių organizacijų veikloje dalyvavusiais, dėl korupcijos ar sukčiavimo, padarius žalos Europos bendrijų finansiniams interesams, dėl pinigų plovimo, terorizmo ar teroristinių pažeidimų ar su terorizmu susijusių pažeidimų finansavimo kaltais pripažintais ekonominės veiklos vykdytojais. Tam tikrais atvejais perkančiosios organizacijos turėtų kandidatų arba dalyvių pareikalauti pateikti atitinkamus dokumentus ir, jei kyla abejonių dėl asmeninės kandidato arba dalyvio padėties, kreiptis pagalbos į kompetentingas atitinkamos valstybės narės institucijas. Tokie ekonominės veiklos vykdytojai perkančiajai organizacijai sužinojus, kad dėl šių teisės pažeidimų nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka yra priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas, turi būti pašalinti iškart. Jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, teisės aktų dėl neteisėtų susitarimų sudarant viešąsias sutartis nesilaikymas, dėl ko yra priimtas galutinis teismo sprendimas arba jam prilygstantis sprendimas, gali būti laikomas konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo profesinio elgesio taisyklių pažeidimu arba sunkiu nusižengimu.

(42) Nacionalinių nuostatų, įgyvendinančių 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[18], ir 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu[19], nesilaikymas, dėl kurio priimtas galutinis teismo sprendimas arba jam prilygstantis sprendimas, gali būti laikomas ekonominės veiklos vykdytojo profesinio elgesio taisyklių pažeidimu arba sunkiu nusižengimu.

(43) Atsižvelgiant į šio sektoriaus „jautrumą“ ekonominės veiklos vykdytojų, su kuriais sudaromos pirkimų sutartys, patikimumas yra labai svarbus. Patikimumas priklauso nuo jų gebėjimo tenkinti perkančiosios organizacijos nustatytus tiekimo patikimumo ir informacijos apsaugos reikalavimus.

(44) Pirkimo sutartys turėtų būti sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrina skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi ir garantuoja skaidrų ir objektyvų pasiūlymų svarstymą tikromis konkurencijos sąlygomis. Todėl tikslinga leisti taikyti tik du kriterijus, kuriais remiantis nusprendžiama sudaryti sutartį su atitinkamu veiklos vykdytoju: „mažiausios kainos“ ir „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“.

(45) Norint užtikrinti, kad nustatant konkurso nugalėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, reikėtų nustatyti būtiną Teismo praktikos įtvirtintą sąlygą – užtikrinti reikiamą skaidrumą, kad kiekvienas dalyvis būtų tinkamai informuotas apie kriterijus ir tvarką, kurie bus taikomi nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Todėl perkančiosios organizacijos privalo tinkamu laiku nurodyti konkurso nugalėtojų nustatymo kriterijus ir lyginamąjį kiekvieno kriterijaus svorį, kad rengdami pasiūlymus dalyviai juos žinotų. Jei kriterijų svorio dėl sutarties sudėtingumo neįmanoma nustatyti iš anksto, tinkamai pagrįstais atvejais, kuriuos perkančiosios organizacijos privalo sugebėti pagrįsti, jos gali nuo reikalavimo nukrypti ir kiekvieno konkurso nugalėtojų atrankos kriterijų lyginamojo svorio nenurodyti. Tokiais atvejais jos privalo nurodyti kriterijus jų svarbos mažėjimo tvarka.

(46) Jei perkančiosios organizacijos nusprendžia pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jos svarsto pasiūlymus, siekdamos atrinkti pasiūlymą, kurio kainos ir kokybės santykis yra geriausias. Šiuo tikslu jos nustato ekonominius ir kokybės kriterijus, kuriais remdamosi galėtų nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Šių kriterijų nustatymas priklauso nuo pirkimo objekto, kadangi jie turėtų padėti įvertinti kiekvieno pasiūlymo įvykdymo lygį pirkimo objekto požiūriu, kaip yra apibrėžta techninėse specifikacijose, ir nustatyti kiekvieno pasiūlymo kainos ir kokybės santykį.

(47) Tam tikros techninės sąlygos, ypač susijusios su skelbimais ir statistikos ataskaitomis, taip pat ir su naudojama nomenklatūra bei reikalavimais daryti nuorodas į tokią nomenklatūrą, turi būti tvirtinami ir keičiami atsižvelgiant į besikeičiančius techninius poreikius. Todėl šiuo tikslu reikėtų nustatyti lanksčią ir greitą patvirtinimo procedūrą.

(48) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[20].

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

TURINYS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Taikymo sritis, bendrosios apibrėžtys ir principai

1 straipsnis – Taikymo sritis

2 straipsnis – Apibrėžtys

3 straipsnis – Viešųjų pirkimų organizavimo principai

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Viešųjų pirkimų taisyklės

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

4 straipsnis – Ekonominės veiklos vykdytojai

5 straipsnis – Konfidencialumas

II SKYRIUS

Taikymo sritis: ribos ir netaikymo nuostatos

1 skirsnis – Ribos

6 straipsnis – Viešųjų pirkimų sutarčių vertės ribos

7 straipsnis – Viešųjų pirkimų ir preliminariųjų susitarimų vertės apskaičiavimo metodai

2 skirsnis –Pirkimai, kuriems ši direktyva netaikoma

8 straipsnis – Pagal tarptautines taisykles sudaromos viešųjų pirkimų sutartys

9 straipsnis – Ypatingosios išimtys

III SKYRIUS

Specialiosios taisyklės, reglamentuojančios specifikacijas ir pirkimo dokumentus

10 straipsnis − Techninės specifikacijos

11 straipsnis − Alternatyvos

12 straipsnis – Subranga

13 straipsnis – Sutarčių įvykdymo sąlygos

14 straipsnis – Informacijos apsauga

15 straipsnis – Tiekimo patikimumas

16 straipsnis – Su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbo saugos nuostatomis ir darbo sąlygomis susijusios prievolės

IV SKYRIUS

Tvarka

17 straipsnis – Taikoma tvarka

18 straipsnis – Derybų skelbiant apie pirkimą procedūra

19 straipsnis – Konkurencinis dialogas

20 straipsnis – Atvejai, kuriais pagrįstai galima naudoti derybų neskelbiant apie pirkimą procedūrą

21 straipsnis – Preliminarieji susitarimai

V SKYRIUS

Skelbimo ir skaidrumo taisyklės

1 skirsnis – Skelbimų paskelbimas

22 straipsnis − Skelbimai

23 straipsnis – Skelbimų publikavimo forma ir būdai

2 skirsnis – Terminai

24 straipsnis – Paraiškų dalyvauti pirkimo konkurse ir pasiūlymų priėmimo terminai

3 skirsnis – Informacijos turinys ir perdavimo priemonės

25 straipsnis – Kvietimai pateikti pasiūlymus, dalyvauti derybose arba dialoge

26 straipsnis – Kandidatų ir dalyvių informavimas

4 skirsnis – Bendravimas

27 straipsnis – Bendravimo taisyklės

5 skirsnis – Protokolai

28 straipsnis – Protokolų turinys

VI SKYRIUS

Procedūros eiga

1 skirsnis – Bendrosios nuostatos

29 straipsnis – Dalyvių tinkamumo įvertinimas, jų atranka ir sutarčių sudarymas

2 skirsnis – Kokybinės atrankos kriterijai

30 straipsnis – Asmeninė kandidato padėtis

31 straipsnis – Tinkamumas verstis profesine veikla

32 straipsnis – Ekonominis ir finansinis pajėgumas

33 straipsnis – Techniniai ir (arba) profesiniai pajėgumai

34 straipsnis – Kokybės užtikrinimo standartai

35 straipsnis – Aplinkosaugos vadybos standartai

36 straipsnis – Papildomi dokumentai ir informacija

3 skirsnis – Konkurso nugalėtojo nustatymas

37 straipsnis – Pirkimo konkurso nugalėtojo nustatymo kriterijai

38 straipsnis – Pasiūlyta nenormaliai maža kaina

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Įpareigojimai teikti statistinius duomenis, įgyvendinimo gebėjimai ir baigiamosios nuostatos

39 straipsnis – Įpareigojimai teikti statistinius duomenis

40 straipsnis – Statistinių duomenų ataskaitos turinys

41 straipsnis – Patariamasis komitetas

42 straipsnis – Vertės ribų keitimas

43 straipsnis − Pakeitimai

44 straipsnis – Direktyvos 2004/18/EEB dalinis pakeitimas

45 straipsnis – Perkėlimas

46 straipsnis – Įsigaliojimas

47 straipsnis – Adresatai

***

Priedai

I priedas – 1 straipsnyje nurodytos paslaugos

II priedas – Kai kurių 10 straipsnyje nurodytų techninių specifikacijų apibrėžtys

III priedas – Privaloma 22 straipsnyje nurodytuose pranešimuose pateiktina informacija (pranešimas apie išankstinio informacinio skelbimo publikavimą „pirkėjo profilyje“, išankstinis informacinis skelbimas, skelbimas apie pirkimą, skelbimas apie sudarytas pirkimo sutartis)

IV priedas – Publikavimo ypatybės

V priedas – Registrai

VI priedas – Elektroninio paraiškų dalyvauti konkursuose ir pasiūlymų priėmimo priemonėms taikomi reikalavimai

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Taikymo sritis, bendrosios apibrėžtys ir principai

1 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma viešiesiems pirkimams gynybos ir saugumo srityje, kurių objektas:

a) ginklų, amunicijos ir (arba) karinių medžiagų, nurodytų 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendime[21], tiekimas ir, prireikus, su tuo tiekimu tiesiogiai susijusių darbų ir paslaugų pirkimas;

b) į a punkte nurodytus įrenginius integruojamų, prie jų tvirtinamų arba jų remontui, atnaujinimui ar priežiūrai skirtų detalių, komponentų ir (arba) jų mazgų tiekimas;

c) darbuotojų mokymui arba a punkte nurodytiems įrenginiams testuoti skirtų prekių pirkimas;

d) Europos Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugai nuo teroristinių išpuolių ar organizuoto nusikalstamumo, sienų apsaugai ir krizių sureguliavimo misijoms reikalingi darbai, tiekiamos prekės ir (arba) paslaugos, susiję su konfidencialios informacijos naudojimu.

Ši direktyva taikoma nepažeidžiant Sutarties 30, 45, 46, 55 ir 296 straipsnių.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1. Šioje direktyvoje vartojamos šios apibrėžtys:

1) Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (BVPŽ), (angl. Commun Procurement Vocabulary, CPV ): Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 nustatyta pamatinė nomenklatūra, taikytina viešosioms sutartims;

2) viešųjų pirkimų sutartys: vieno arba kelių ekonominės veiklos vykdytojų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu sudarytos sutartys šioje direktyvoje apibrėžtiems darbams, prekėms arba paslaugoms už atlygį atitinkamai atlikti, tiekti ar teikti.

3) viešojo darbų pirkimo sutartys: viešojo pirkimo sutartys, su Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno 45 skyriuje nurodyta veikla susijusiems darbams atlikti arba jiems ar statiniams projektuoti bei statyti, arba specialius perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantiems statiniams statyti bet kokiomis priemonėmis;

4) statinys: visų statybos ar civilinės inžinerijos darbų skirtų ekonominei ar techninei funkcijai atlikti, rezultatas;

5) viešojo prekių pirkimo sutartys: viešojo pirkimo, išskyrus darbų pirkimą, sutartys dėl prekių įsigijimo, išperkamosios nuomos, nuomos arba pirkimo išsimokėtinai;

6) viešojo paslaugų pirkimo sutartys: viešojo I priede nurodytų paslaugų pirkimo sutartys;

7) „jautri“ informacija: bet kokia informacija, t. y. bet kokia forma perteiktini duomenys ar informacija, kurių saugumo sumetimais be atitinkamų institucijų leidimo viešinti neleidžiama;

8) teroristinis išpuolis: sąmoningas vieno ar kelių asmenų vykdomas aktas, kuriuo siekiama įbauginti visuomenę arba priversti valstybės institucijas ar tarptautines organizacijas atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti, smarkiai sutrikdyti ar suardyti esmines politines, konstitucines, ekonomines ar socialines valstybės ar tarptautinės organizacijos struktūras:

a) pasikėsinimai į asmens gyvybę, galintys sukelti mirtį;

b) pasikėsinimai į asmens fizinę neliečiamybę;

c) asmenų pagrobimas arba paėmimas įkaitais;

d) didelio masto valstybinių ar viešųjų objektų, transporto sistemų, infrastruktūros, įskaitant kompiuterines sistemas, nuolatinių platformų kontinentiniame šelfe, viešųjų vietų arba privačios nuosavybės naikinimas, galintis sukelti pavojų žmonių gyvybei ar sukelti didelių ekonominių nuostolių;

e) orlaivių, laivų ar kitų viešojo ar krovininio transporto priemonių užgrobimas;

f) ginklų, sprogmenų arba branduolinio, biologinio ar cheminio ginklo gaminimas, laikymas, įsigijimas, gabenimas, tiekimas ar naudojimas, taip pat biologinio ar cheminio ginklo moksliniai tyrimai ir kūrimas;

g) pavojų žmonių gyvybei keliantis pavojingų medžiagų paleidimas arba gaisrų, potvynių ar sprogimų sukėlimas;

h) pavojų žmonių gyvybei keliantis vandens, energijos ar kurių nors kitų pagrindinių gamtos išteklių tiekimo trukdymas ar trikdymas;

i) grasinimas padaryti kurią nors a–h punktuose išvardytų tyčinių veikų;

9) nusikalstamas susivienijimas nuolatos ir sutartinai veikiantis daugiau nei dviejų asmenų struktūrinis susivienijimas, siekiantis vykdyti nusikalstamas veikas, už kurias baudžiama ne trumpesnės nei ketverių metų trukmės laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo bausme, arba griežtesne bausme, ir tomis veikomis siekiama gauti materialios naudos ir, tam tikrais atvejais, nelegaliai daryti poveikį valstybės institucijų veiklai;

10) krizė: valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje dėl žmonių veiklos susidariusi padėtis, asmenims ar tų valstybių institucijoms kelianti tiesioginį fizinį pavojų.

11) preliminarusis susitarimas: vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių ekonominės veiklos vykdytojų sudaromas susitarimas, kuriuo nustatomos tam tikru nurodytu laikotarpiu taikomos pirkimo sąlygos, susijusios su kaina ir, prireikus, numatomais kiekiais.

12) rangovas, tiekėjas ir paslaugų teikėjas: bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, viešasis subjektas arba tokių asmenų ir (arba) organizacijų grupė rinkoje, siūlantis atlikti darbus ir (arba) statyti statinius, tiekti prekes ar teikti paslaugas;

13) ekonominės veiklos vykdytojas: rangovas, tiekėjas ar paslaugų teikėjas. Terminas „ekonominių operacijų vykdytojas“ vartojamas tik supaprastinimo tikslais;

14) kandidatas: asmuo, pareiškęs norą būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose arba konkurenciniame dialoge;

15) konkurso dalyvis: ekonominės veiklos vykdytojas, pateikęs pasiūlymą ribotame konkurse, derybose arba konkurenciniame dialoge;

16) perkančiosios organizacijos: viešosios teisės valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, įstaigos bei tų institucijų ir (arba) įstaigų susivienijimai;

17) viešosios teisės reglamentuojama įstaiga:

a) specialiai viešiesiems nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio interesams tenkinti įsteigta įstaiga;

b) turinti juridinio asmens statusą, ir

c) kurios didžiąją veiklos dalį finansuoja valstybė, regioninės ar vietos valdžios institucijos arba kitos viešosios teisės reglamentuojamos organizacijos, arba kurią tokios organizacijos kontroliuoja, arba kurios administracinės, vadovaujančią arba priežiūros valdybos didesnę nei pusės dalį sudaro valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijos arba kitos viešosios teisės reglamentuojamos organizacijos skiriami nariai;

18) ribotas konkursas: tai procedūra, pagal kurią bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali prašyti leisti jam dalyvauti, o pasiūlymus gali teikti tik perkančiosios organizacijos pakviestieji ekonominės veiklos vykdytojai;

19) derybų procedūra: tai procedūra, pagal kurią perkančioji organizacija derėtis pakviečia jos pačios atsirinktus ekonominės veiklos vykdytojus;

20) konkurencinis dialogas: tai procedūra, pagal kurią leisti dalyvauti pirkime gali prašyti bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, o perkančioji organizacija tariasi su pagal šią procedūrą atrinktais kandidatais, siekdama pasirinkti vieną ar kelias jos reikalavimus atitinkančias alternatyvas, kurių pagrindu atrinktieji kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymą.

21) ypatingai sudėtingas pirkimas siekiant pasinaudoti konkurencinio dialogo procedūra: tai viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija:

- objektyviai negali 10 straipsnio 3 dalies b, c arba d punktuose nurodyta tvarka nustatyti techninių priemonių, kurios tenkintų jų poreikius arba tikslus, ir (arba)

- objektyviai negali apibrėžti teisinės ir (arba) finansinės projekto struktūros.

22) „raštiškai“ arba „raštu“ reiškia išraišką žodžiais arba skaičiais, kurią galima perskaityti, atgaminti ir perduoti. Ji gali apimti elektroninėmis priemonėmis perduodamą ir saugomą informaciją.

23) elektroninė priemonė: priemonė, naudojama duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį tankinimą) ir saugoti pasitelkiant elektroninę įrangą bei naudojama perdavimo, siuntimo ir gavimo laidais, radijo ryšiu tikslais pasitelkiant optines ar kitas elektromagnetines priemones.

2. Viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių tiekimas, ir kurį montavimo ir diegimo paslaugos tik papildo, laikomas viešuoju prekių pirkimu.

Viešasis pirkimas, kurio dalykas yra I priede išvardytos prekės ir paslaugos, laikomas viešuoju paslaugų pirkimu, jei atitinkamų paslaugų vertė viršija perkamų prekių vertę.

Viešasis pirkimas, kurio dalykas yra I priede išvardytos paslaugos, į kurias Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno 45 skyriuje nurodyta veikla įtraukta tik kaip papildanti pirkimo dalyke nurodytą veiklą, laikomas viršuoju paslaugų pirkimu.

3 straipsnis

Viešųjų pirkimų organizavimo principai

Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojams taiko vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Viešųjų pirkimų taisyklės

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

4 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojai

1. Kandidatai arba konkurso dalyviai, kuriems įsisteigimo valstybės narės įstatymais suteikta teisė teikti atitinkamą paslaugą, neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo pagrindu, kad pagal valstybės narės, kurioje sudaroma sutartis, įstatymus reikalaujama, kad jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys.

Tačiau viešojo paslaugų ir viešojo darbų pirkimo, taip pat viešojo prekių pirkimo, į kuriuos įeina paslaugos ir (arba) įrengimo ir instaliavimo paslaugos, atveju, juridinių asmenų gali būti reikalaujama prašyme dalyvauti pirkime ar pasiūlyme nurodyti darbuotojų, atsakingų už atitinkamų paslaugų teikimą, pavardes ir profesinę kvalifikaciją.

2. Savo kandidatūrą leidžiama teikti ir ekonominės veiklos vykdytojų grupėms. Perkančiosios organizacijos negali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės, pageidaujančios pateikti pasiūlymą ar prašymą dalyvauti, turėtų nustatytos formos juridinį statusą, tačiau atrinktosios grupės gali būti pareikalauta tą nustatytos formos juridinį statusą įgyti, jei toks juridinis statusas būtinas sutarčiai tinkamai įvykdyti.

5 straipsnis

Konfidencialumas

Nepažeisdama šios direktyvos nuostatų, visų pirma 23 straipsnio 4 dalyje ir 41 straipsnyje nurodytų nuostatų dėl įpareigojimų, susijusių su informacijos teikimu kandidatams ir konkurso dalyviams, ir laikydamasi perkančiajai organizacijai taikomų nacionalinių įstatymų, perkančioji organizacija negali atskleisti ekonominės veiklos vykdytojų jai atsiųstos konfidencialios informacijos; į tokią informaciją įeina visų pirma technikos ir komercinės paslaptys bei konfidencialūs pasiūlymų aspektai.

II SKYRIUS

Taikymo sritis: ribos ir netaikymo nuostatos

1 SKIRSNIS

Ribos

6 straipsnis

Viešųjų pirkimų sutarčių vertės ribos

Ši direktyva taikoma vešiesiems pirkimams, kurių numatoma vertė (be mokesčių ir PVM) lygi arba didesnė nei:

a) 137 000 EUR prekių tiekimo ir paslaugų pirkimo, organizuojamo pagrindinių vyriausybės institucijų, išskyrus gynybos srityje veikiančios perkančiąsias organizacijas, atveju;

b) 211 000 EUR viešojo pirkimo atvejais, kai:

- viešąjį prekių tiekimo ir paslaugų pirkimą organizuoja pagrindinėmis vyriausybės institucijomis nelaikomos perkančiosios organizacijos ir pagrindinės vyriausybės institucijos, veikiančios gynybos srityje.

- viešąjį paslaugų pirkimą organizuoja bet kuri perkančioji organizacija ir yra perkamos I priedo 8 kategorijoje išvardytos prekės ar 5 kategorijoje išvardytos telekomunikacijų srities paslaugos, kurių BVPŽ pozicijos atitinka kodus BVPŽ 64228000-0, 64221000-1 ir 64228000-0.

c) 5 278 000 EUR viešojo darbų pirkimo atveju.

7 straipsnis

Viešųjų pirkimų ir preliminariųjų susitarimų vertės apskaičiavimo metodai

1. Numatoma viešojo pirkimo sutarties vertė apskaičiuojama remiantis visa preliminariai perkančiosios organizacijos nustatyta mokėtina suma be PVM. Apskaičiuojant sutarties vertę, atsižvelgiama į visą preliminariai nustatytą sumą, įskaitant visas galimas pasirinkimo alternatyvas ir sutarties pratęsimus.

Kai perkančioji organizacija numato priemokas arba mokėjimą kandidatams ar dalyviams, ji atsižvelgia į juos apskaičiuodama numatomą sutarties vertę.

2. Ši apskaičiuota vertė turi galioti siunčiant skelbimą apie pirkimą, kaip nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje, arba, tais atvejais, kai skelbimas neprivalomas, perkančiajai organizacijai pradedant pirkimų procedūrą.

3. Neleidžiama skaidyti statybos projektų arba siūlomų prekių ir (arba) paslaugų projektuose pateikiamų kiekių, siekiant išvengti šios direktyvos taikymo.

4. Perkančiosios organizacijos į numatytą darbų pirkimo vertę įtraukia darbų kainą ir numatomą visų darbams atlikti reikalingų prekių, kurias jos teikia rangovui, vertę.

5. a) Jei statybos projekto ar paslaugų pirkimas gali būti organizuojamas tuo pačiu metu suskirsčius į atskiras grupes, atsižvelgiama į visą numatomą tokių pirkinių grupių vertę.Tačiau jei bendra visų grupių vertė yra lygi 6 straipsnyje nustatytą ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma kiekvienai pirkinių grupei.Tačiau perkančiosios organizacijos gali netaikyti šios direktyvos grupėms, kurių numatoma vertė mažesnė nei 80 000 EUR ( be PVM ) paslaugų pirkimo atveju, arba grupėms, kurių vertė mažesnė nei 1 mln. EUR (be PVM ) darbų pirkimo atveju, jei bendra šių grupių verčių suma neviršija 20 % bendros visų grupių vertės.

b) jei siekiant įsigyti panašias prekes galima tuo pačiu metu organizuoti pirkimus atskiroms pirkinių grupėms, 6 straipsnio a ir b dalies taikymo tikslais, atsižvelgiama į visą numatomą visų tokių pirkinių grupių vertę.

Tačiau jei bendra visų grupių vertė yra lygi 6 straipsnyje nustatytą ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma kiekvienai pirkinių grupei.

Tačiau perkančiosios organizacijos šios direktyvos gali netaikyti grupėms, kurių numatoma vertė mažesnė nei 80 000 EUR (be PVM), jei bendra tų grupių verčių suma neviršija 20 % bendros visų pirkinių grupių vertės.

6. Apskaičiuojant numatomą viešojo prekių pirkimo išperkamosios nuomos, nuomos ar išsimokėjimo būdu vertę, kaip pagrindu reikia remtis:

a) terminuoto viešojo pirkimo atveju, jei sutarties terminas ne ilgesnis nei 10 metų – visa sutarties laikotarpiui numatoma verte, arba, jei sutarties terminas viršija 10 metų – visa verte, įskaitant numatomą likutinę vertę;

b) neterminuoto viešojo pirkimo atveju arba jei sutarties termino nustatyti neįmanoma – mėnesio verte, padauginta iš 120.

7. Viešojo prekių ar paslaugų pirkimo, kuris pagal savo pobūdį yra vykdomas nuolat arba planuojamas tam tikru laikotarpiu pratęsti, atveju numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama, remiantis:

a) arba visa faktine to paties tipo viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per dešimt ankstesnių metų, verte, pakoreguota, jei įmanoma, atsižvelgiant į kiekio ar vertės pokyčius, kurie galėtų atsirasti per dešimt metų sudarius pirminę pirkimo sutartį;

b) arba visa numatyta viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per dešimt metų nuo pirmojo prekių pristatymo arba per finansinį laikotarpį, jei jis ilgesnis nei dešimt metų, verte.

Renkantis numatomos viešojo pirkimo vertės apskaičiavimo metodą neturi būti siekiama išvengti šios direktyvos taikymo.

8. Viešojo paslaugų pirkimo atveju nustatant jo vertę, kaip pagrindu reikia remtis:

a) toliau nurodytų paslaugų atveju:

i) draudimo paslaugų atveju – mokėtina draudimo įmoka (premija) ir kitomis atlygio formomis;

ii) banko ir kitų finansinių paslaugų atveju – atlygiu už paslaugas, komisiniais, palūkanomis ir kitomis atlygio formomis;

iii) su projektavimu susijusių pirkimų atveju – atlygiu už paslaugas, komisiniais, palūkanomis ir kitomis atlygio formomis;

b) paslaugų pirkimo, kai nenurodoma visa kaina, atveju:

i) terminuotų sutarčių atveju, jei tas terminas yra ne ilgesnis nei 120 mėnesių – visa verte per visą sutarties galiojimo laiką;

ii) neterminuotų sutarčių atveju arba kai sutarties galiojimo laikas ilgesnis kaip 120 mėnesių – mėnesio verte, padauginta iš 120.

9. Preliminariųjų susitarimų sistemų atveju atsižvelgiama į didžiausią numatomą visų per visą susitarimo ar sistemos galiojimo laiką numatytų sutarčių vertę be PVM.

2 SKIRSNIS

Sutartys, kurioms ši direktyva netaikoma

8 straipsnis

Pagal tarptautines taisykles sudaromos viešųjų pirkimų sutartys

Ši direktyva netaikoma vešiesiems pirkimams, kuriuos reglamentuoja kitos procedūrinės taisyklės ir kurie organizuojami pagal:

a) vadovaujantis Sutartimi valstybės narės ir vienos ar kelių trečiųjų šalių dėl prekių ar darbų sudarytą tarptautinį susitarimą dėl pasirašiusiųjų valstybių bendro naudojimosi arba įgyvendinimo paskirties prekių tiekimo arba darbų, arba pasirašiusiųjų valstybių bendro projekto įgyvendinimo ar naudojimosi paskirties paslaugomis. Komisijai pranešama apie visus susitarimus, o pastaroji, gavusi atitinkamos valstybės narės arba valstybių narių sutikimą, gali konsultuotis su 41 straipsnyje nurodytu Patariamuoju viešųjų sutarčių komitetu;

b) pagal specialią tarptautinės organizacijos procedūrą.

9 straipsnis

Ypatingosios išimtys

Ši direktyva netaikoma šiems viešiesiems paslaugų pirkimams:

a) paslaugų, kurių objektas žemės, pastatų arba kito nekilnojamojo turto arba teisių į juos įsigijimas ar nuoma, taikant bet kokias finansines priemones, pirkimams;

b) trečiosiose šalyse organizuojamiems pirkimams, kai sutartys sudaromos su vietos ekonominės veiklos vykdytojais, siekiant dislokuoti karines pajėgas, vykdant ar palaikant ne Europos Sąjungoje vykdomas karines operacijas.

III SKYRIUS

Specialiosios taisyklės, reglamentuojančios specifikacijas ir pirkimo dokumentus

10 straipsnis

Techninės specifikacijos

1. Techninės specifikacijos, kaip apibrėžta II priedo 1 punkte, pateikiamos pirkimo dokumentuose, pavyzdžiui, skelbimuose apie pirkimus, specifikacijose arba papildomuose dokumentuose.

Jei viešojo pirkimo techninės specifikacijos yra labai konfidencialaus pobūdžio ir gali būti atskleistos tik pirkimo konkurso nugalėtojui, skelbime apie pirkimą, specifikacijose ir papildomuose dokumentuose jos gali būti nepateikiamos, jei su minėtomis specifikacijomis rengiant pasiūlymą susipažinti nebūtina.

Tokiu atveju prieš kandidatams išsiunčiant pirkimo specifikacijas, techninės specifikacijos nurodomos 28 straipsnyje minimame protokole.

Tokios techninės specifikacijos gali būti tik patikslinamojo arba papildomojo pobūdžio ir iš esmės techniškai ar finansiškai nekeisti viešojo pirkimo dalyko.

Pagal atrankos kriterijus nustačiusi pirkimo konkurso nugalėtoją, perkančioji organizacija jam pateikia ypatingai konfidencialias technines specifikacijas, kurios nebuvo nurodytos pirkimo skelbime, specifikacijose ir papildomuose dokumentuose, kad jam sudarytų galimybę atitinkamai priderinti savo pasiūlymą.

2. Techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas visiems dalyviams, jos neturi sukurti nepagrįstų kliūčių viešuosius pirkimus atverti konkurencijai.

3. Techninės specifikacijos formuluojamos:

a) nurodant technines specifikacijas, apibrėžtas II priede, ir pirmumo tvarka nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techninius liudijimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus arba nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu arba II priedo 3 punkte nustatytus „gynybos srities standartus“. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“;

b) arba remiantis rezultato apibūdinimo arba funkciniais reikalavimais; į pastaruosius reikalavimus gali būti įtraukti aplinkosaugos kriterijai. Tačiau tokie parametrai privalo būti pakankamai tikslūs, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti pirkimo objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų nustatyti konkurso laimėtoją;

c) arba remiantis rezultato apibūdinimo ar funkciniais reikalavimais, minėtais b punkte, nurodant a punkte minėtas specifikacijas kaip priemonę nustatyti, ar laikomasi tokių rezultato apibūdinimo arba funkcinių reikalavimų;

d) arba remiantis a punkte minėtomis tam tikrų savybių specifikacijomis ir kitų savybių atveju – b punkte minėtais rezultatų apibūdinimo ar funkciniais reikalavimais.

Jei techninės specifikacijos neprieštarauja Bendrijos teisei, pirmoji pastraipa nedaro poveikio privalomoms nacionalinėms techninėms taisyklėms ir techninėms taisyklėms, kurių valstybės narės privalo laikytis pagal tarptautinius susitarimus, siekiant užtikrinti tuose susitarimuose nustatytus sąveikos reikalavimus.

4. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija pasinaudoja galimybe remtis šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytomis specifikacijomis, ji negali atmesti pasiūlymo tuo pagrindu, kad siūlomi produktai ir paslaugos neatitinka specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jei dalyvis bet kokiomis tinkamomis priemonėmis savo pasiūlyme įrodo, ir toks įrodymas tenkina perkančiąją organizaciją, kad jo siūlomi sprendimai lygiaverčiu būdu atitinka techninėse specifikacijose apibrėžtus reikalavimus.

Tinkamos priemonės gali būti techninė gamintojo dokumentacija arba pripažintos įstaigos bandymų protokolas.

5. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija naudojasi šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe nustatyti rezultatų apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji negali atmesti pasiūlymo prekėms, paslaugoms ar darbams pirkti, kuris atitinka nacionalinį standartą, perkeliantį Europos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jei šiose specifikacijose yra nurodyti rezultato apibūdinimo ar funkciniai reikalavimai, kuriuos ji pati yra nustačiusi.

Dalyvis savo pasiūlyme bet kuriomis tinkamomis priemonėmis pateikia perkančiąją organizaciją įtikinančius įrodymus, kad standartą atitinkantis gaminys, paslauga ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus.

Tinkamos priemonės gali būti techninė gamintojo dokumentacija arba pripažintos įstaigos bandymų protokolas.

6. Tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos nustato aplinkosaugos kriterijus, nurodydamos šio straipsnio 3 dalies b punkte minėtus rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, jos gali naudoti išsamias specifikacijas arba prireikus jų dalis, apibrėžtas Europos ar (daugia-) nacionaliniuose ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jei:

- tos specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra sutarties dalykas, ypatybėms apibrėžti,

- ženklo reikalavimai yra parengti remiantis moksline informacija,

- ekologiniai ženklai yra patvirtinti tvarka, suteikiančia galimybę dalyvauti visiems suinteresuotiems asmenims, pavyzdžiui, valstybės įstaigoms, vartotojams, gamintojams, platintojams ir aplinkos apsaugos organizacijoms,

- ir jos yra prieinamos visoms suinteresuotosioms šalims.

Perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad ekologiniais ženklais pažymėti gaminiai ir paslaugos laikomi atitinkančiais pirkimo dokumentuose nustatytas technines specifikacijas; jos privalo priimti bet kurias kitas tinkamas pagrindimo priemones, pavyzdžiui, techninę gamintojo dokumentaciją arba pripažintos įstaigos bandymų protokolą.

7. Šiame straipsnyje „pripažintosios įstaigos“ – tai bandymų arba kalibravimo laboratorijos ir sertifikavimo įstaigos bei inspekcijos, kurios atitinka galiojančius Europos standartus.

Perkančiosios organizacijos pripažįsta kitose valstybėse narėse įsikūrusių pripažintųjų įstaigų sertifikatus.

8. Jei to nepagrindžia sutarties dalykas, techninėse specifikacijose negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklai, patentai, rūšys ar konkreti kilmė ar gamyba, kurie tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams sudarytų palankesnes sąlygos arba dėl kurių jie būtų atmesti. Tai nurodyti leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai pirkimo dalyko neįmanoma tiksliai ir suprantamai aprašyti taikant 3 ir 4 dalis; toks nurodymas ar nuoroda pateikiamas pridedant žodžius „arba lygiavertis“.

11 straipsnis

Alternatyvūs pasiūlymai

1. Jei pirkimo nugalėto atrankos kriterijus yra ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, perkančiosios organizacijos gali leisti dalyviams pateikti alternatyvius pasiūlymus.

2 Perkančiosios organizacijos pirkimo skelbime nurodo, ar leidžiama teikti alternatyvius pasiūlymus. Jei tai nenurodoma, reiškia, kad alternatyvių pasiūlymų pateikti neleidžiama.

3. Jei perkančiosios organizacijos leidžia teikti alternatyvius pasiūlymus, jos pirkimo dokumentuose nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus.

Perkančiosios organizacijos svarsto tik į minimalius jų keliamus reikalavimus atitinkančius alternatyvius pasiūlymus.

4. Organizuodamos viešąjį prekių ar paslaugų pirkimą, perkančiosios organizacijos, kurios leidžia alternatyvius pasiūlymus, negali atmesti alternatyvaus pasiūlymo vien tik tuo pagrindu, kad jo atrinkimo atveju vietoj viešojo prekių pirkimo sutarties būtų sudaroma viešojo paslaugų pirkimo sutartis arba vietoj viešojo paslaugų pirkimo sutarties būtų sudaroma viešojo prekių pirkimo sutartis.

12 straipsnis

Subranga

Pirkimo specifikacijose perkančioji organizacija gali dalyvio paprašyti arba valstybė narė gali pareikalauti pasiūlyme nurodyti sutarties dalį, kurią dalyvis ketina patikėti trečiųjų šalių subrangovams, ir numatomus subrangovus.

Toks nurodymas nedaro poveikio pagrindinio ekonominės veiklos vykdytojo atsakomybei.

13 straipsnis

Sutarčių įvykdymo sąlygos

Perkančiosios organizacijos gali nustatyti specialias su sutarties įvykdymu susijusias sąlygas, jei tos sąlygos atitinka Bendrijos teisę ir yra nurodytos skelbime apie pirkimą arba specifikacijose. Tose sąlygose gali būti nustatyti perkančiosios organizacijos keliami konfidencialios informacijos apsaugos ir tiekimo patikimumo reikalavimai arba į jas gali būti įtraukti aplinkosaugos ar socialiniai reikalavimai.

14 straipsnis

Informacijos apsauga

Jei organizuojami su konfidencialios informacijos naudojimu susiję viešieji pirkimai, perkančiosios organizacijos specifikacijose nurodo visas būtinas priemones ir reikalavimus tos informacijos apsaugai užtikrinti pakankamu lygiu.

Tuo tikslu perkančioji organizacija gali pirkimo dalyvio reikalauti savo pasiūlyme pateikti:

a) įrodymą, kad numatomi subrangovai turi reikalingus gebėjimus konfidencialiai informacijai, kurią jie gaus ir kuri atsiras vykdant subrangos užduotis, apsaugoti,

b) įsipareigojimą tokius pat įrodymus pateikti apie naujus subrangovus, kuriuos numatoma pasitelkti jau vykdant sutartį,

c) įsipareigojimą konfidencialios informacijos neatskleisti visą sutarties įgyvendinimo laiką ir sutartį nutraukus ar jai pasibaigus.

15 straipsnis

Tiekimo patikimumas

Perkančioji organizacija gali nustatyti reikalavimus, padedančius užtikrinti tiekimo patikimumą, su sąlyga, kad tie reikalavimai atitiktų Bendrijos teisę.

Tuo tikslu perkančioji organizacija gali pirkimo dalyvio reikalauti savo pasiūlyme pateikti:

a) dokumentą, patvirtinantį jo gebėjimą laikytis sutartyje nustatytų prekių eksporto, perdavimo ar tranzito įsipareigojimų, įskaitant atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių įsipareigojimus,

b) patvirtinamuosius dokumentus, kad tiekimo grandinės organizavimas ir lokalizacija sudaro sąlygas laikytis perkančiosios organizacijos nustatytų tiekimo patikimumo reikalavimų, nurodytų pirkimo specifikacijose.

c) įsipareigojimą patenkinti padidėjusius perkančiosios organizacijos poreikius skubiais krizių ar ginkluoto konflikto atvejais,

d) jo valstybės institucijų įsipareigojimą nesudaryti kliūčių prireikus patenkinti padidėjusius perkančiosios organizacijos poreikius, kurie gali padidėti skubiais krizių ar ginkluoto konflikto atvejais,

e) įsipareigojimą užtikrinti prekių, kurios yra pirkimo objektas, priežiūrą, modernizavimą ar pritaikymą,

f) įsipareigojimą laiku informuoti apie organizacinius ar pramonės strategijos pokyčius, kurie galėtų daryti poveikį jo įsipareigojimams perkančiajai organizacijai.

Reikalavimai pateikiami pirkimo specifikacijose ar dokumentuose.

16 straipsnis

Su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbo saugos nuostatomis ir darbo sąlygomis susijusios prievolės

1. Perkančioji organizacija gali pati arba valstybės narės įpareigojimu pirkimo dokumentuose nurodyti įstaigą ar įstaigas, į kurias kandidatas ar dalyvis gali kreiptis atitinkamos informacijos apie prievoles, susijusias su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbo saugos nuostatomis ir darbo sąlygomis, kurios galioja valstybėje narėje, regione ar vietovėje, kur bus atliekami darbai ar bus teikiamos paslaugos, ir kurios taikomos darbams, vykdomiems vietoje, arba paslaugoms, teikiamoms sutarties vykdymo metu.

2. Perkančioji organizacija, kuri pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, paprašo kandidatų patvirtinti, kad rengdami pasiūlymą jie atsižvelgė į darbo saugos nuostatas ir darbo sąlygas, galiojančias ten, kur bus atliekami darbai ar teikiamos paslaugos.

Pirmoji pastraipa nepažeidžia 38 straipsnio nuostatų taikymo dėl pasiūlymų, kuriuose siūloma labai maža kaina, nagrinėjimo.

IV SKYRIUS

Tvarka

17 straipsnis

Taikomos procedūros

Organizuodamos viešuosius pirkimus perkančiosios organizacijos taiko prie šios direktyvos priderintas nacionalines procedūras.

Jos organizuoja viešuosius pirkimus taikydamos riboto konkurso ar derybų skelbiant apie pirkimą procedūrą, o 19 straipsnyje apibrėžtais atvejais – konkurencinio dialogo procedūrą. Tam tikrais atvejais ir esant 20 straipsnyje aiškiai apibrėžtoms aplinkybėms, perkančiosios organizacijos gali taikyti derybų procedūrą skelbdamos arba neskelbdamos apie pirkimą.

18 straipsnis

Derybų skelbiant apie pirkimą procedūra

1. Taikydamos derybų skelbiant apie pirkimą procedūrą perkančiosios organizacijos derasi su dalyviais dėl jų pateiktų pasiūlymų, kad būtų galima juos priderinti prie skelbime apie pirkimą, specifikacijose ir, jei tokie yra, papildomuose dokumentuose nustatytų reikalavimų, bei 37 straipsnio nustatyta tvarka atrinkti geriausią pasiūlymą.

2. Derybų metu perkančiosios organizacijos visiems dalyviams užtikrina vienodas sąlygas. Jos ypač neturi teikdamos informaciją vienų dalyvių diskriminuoti kitų naudai.

3. Perkančiosios organizacijos gali nustatyti viena po kitos sekančias derybų procedūros pakopas, kad būtų galima, taikant skelbime apie pirkimą arba specifikacijose nurodytus kriterijus, sumažinti pasiūlymų, dėl kurių vėliau būtų deramasi, skaičių. Ar tokia galimybe pasinaudota, turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą arba specifikacijose.

19 straipsnis

Konkurencinis dialogas

1. Ypač sudėtingų pirkimų atveju perkančioji organizacija laikydama, kad sutarties sudaryti atviro arba riboto konkurso būdu neįmanoma, gali taikyti konkurencinį dialogą pagal šį straipsnį.

Viešojo pirkimo nugalėtojas nustatomas taikant tiktai ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo sutarties sudarymo kriterijų.

2. Perkančiosios organizacijos paskelbia skelbimą apie pirkimą, kuriame pateikia savo poreikius ir reikalavimus, bei juos aprašo tame pačiame skelbime arba aprašomajame dokumente.

3. Perkančiosios organizacijos su kandidatais, atrinktais 29–36 straipsniuose pateiktų atitinkamų nuostatų nustatyta tvarka, pradeda dialogą, kurio tikslas nustatyti bei apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiųjų organizacijų poreikius. Dialoge su pasirinktais kandidatais jos gali aptarti visus sutarties aspektus.

Dialoge perkančiosios organizacijos dalyviams užtikrina vienodas sąlygas. Vienų dalyvių kitų naudai jos ypač neturi diskriminuoti teikdamos informaciją.

Be dialoge dalyvaujančio kandidato sutikimo perkančiosios organizacijos negali kitiems dalyviams atskleisti jo siūlomų sprendimų arba kitos pateiktos konfidencialios informacijos.

4. Perkančiosios organizacijos gali numatyti, kad procedūra vyktų viena po kitos einančiomis pakopomis, kad būtų galima, taikant skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nustatytus kriterijus, sumažinti dialogo svarstytinų sprendimų skaičių. Ar tokia galimybe pasinaudota, turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente.

5. Perkančioji organizacija tokį dialogą tęsia tol, kol ji sugeba nustatyti jos poreikius atitinkantį sprendimą arba sprendimus, jei reikia, prieš tai juos palyginusi.

6. Perkančiosios organizacijos, paskelbusios apie dialogo pabaigą ir apie tai pranešusios dalyviams, kviečia juos pateikti galutinius pasiūlymus, paremtus sprendimu arba sprendimais, pateiktais ir išsamiai apibrėžtais dialogo metu. Šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui vykdyti reikalaujami ir būtini elementai.

Perkančiajai organizacijai paprašius, šie pasiūlymai turi būti paaiškinti, smulkiai apibūdinti ir patobulinti. Tačiau toks paaiškinimas, smulkus apibūdinimas, patobulinimas ar papildoma informacija neturi pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar kvietimo pateikti pasiūlymą aspektų, kuriuos pakeitus tikėtinai galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis.

7. Gautus pasiūlymus perkančiosios organizacijos įvertina remdamosi pirkimo konkurso nugalėtojo nustatymo kriterijais, nurodytais skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente, ir 37 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Perkančiajai organizacijai paprašius, dalyviui, kurio pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu ekonominiu pasiūlymu, gali tekti patikslinti kai kuriuos savo pasiūlymo aspektus ar patvirtinti pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus su sąlyga, kad nebus keičiami pagrindinių pasiūlymo ar kvietimo pateikti paraiškas elementai, nepažeidžiama konkurencija ar nesukeliama diskriminacija.

8. Perkančiosios organizacijos gali nustatyti premijas arba išmokas dialogo dalyviams.

20 straipsnis

Atvejai, kuriais pagrįstai galima naudoti derybų neskelbiant apie pirkimą procedūrą

1. Perkančiosios organizacijos gali organizuoti viešuosius pirkimus derybų iš anksto neskelbiant apie pirkimą būdu, 2–6 dalyse nustatytais atvejais:

Pirmosios dalies nuostata taip pat taikoma, kai viešieji pirkimai organizuojami pagal dviejų ar daugiau valstybių narių bendradarbiavimo programą.

2. Organizuodamos viešuosius darbų, prekių ir paslaugų pirkimus perkančiosios organizacijos derybų iš anksto neskelbiant apie pirkimą procedūra gali naudotis tokiais atvejais:

a) jei dėl krizių ar ginkluoto konflikto atsiradus skubiems atvejams riboto konkurso ar derybų skelbiant apie pirkimą procedūrose nustatytų terminų laikytis neįmanoma;

b) jei dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išskirtinių teisių apsauga, sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu ekonominės veiklos vykdytoju.

3. Organizuodamos viešuosius prekių ir paslaugų pirkimus derybų iš anksto neskelbiant apie pirkimą procedūra perkančiosios organizacijos gali naudotis pirkdamos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugas ar įsigydamos išskirtinai mokymų tyrimų, eksperimentų, studijų ar plėtros tikslais pagamintas prekes, išskyrus didelės apimties gamybos, kuria siekiama užtikrinti prekės komercinę sėkmę ar kompensuoti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros išlaidas, atvejus.

4. Organizuodamos viešuosius prekių pirkimus perkančiosios organizacijos derybų iš anksto neskelbiant apie pirkimą procedūra gali naudotis įsigydama šias prekes :

a) pirminio tiekėjo tiekiamoms papildomas prekes, skirtas iš dalies pakeisti turimą įprastinių prekių arba įrenginių asortimentą arba padidinti esamus prekių arba įrenginius kiekius, tais atvejais, jei pakeitus tiekėją perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti kitokias technines savybes turinčią įrangą, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba kiltų pernelyg dideli techniniai eksploatacijos ir priežiūros sunkumai.

Tokių sutarčių, kaip ir pratęsiamų sutarčių, trukmė paprastai negali viršyti penkerių metų;

b) valstybės narės vyriausybės ar kitos valstybės narės tiekiamus ginklus, amuniciją ir (arba) karinės paskirties medžiagas.

5. Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo atveju derybų iš anksto neskelbiant apie pirkimą procedūrą galima naudoti perkant papildomus darbus ar paslaugas, kurie nebuvo įtraukti į svarstytą pradinį projektą arba į pirmąją sudarytą sutartį, tačiau kurie dėl nenumatytų aplinkybių tapo būtini sutartyje numatytiems darbams vykdyti ar paslaugoms teikti su sąlyga, kad sutartis bus sudaroma su tokius darbus atliekančiu ar tokias paslaugas teikiančiu ekonominės veiklos vykdytoju:

i) kai tokie papildomi darbai arba paslaugos nuo pradinės sutarties techniškai arba ekonomiškai negali būti atskirti nesukeliant didelių sunkumų perkančiosioms organizacijoms,

arba

ii) kai tokie darbai arba paslaugos, nuo pradinės sutarties vykdymo galėtų būti atskirti, bet sutarčiai įvykdyti yra būtini.

Tačiau bendra sutarčių, sudarytų dėl papildomų darbų arba paslaugų, vertė neturi viršyti 50 % pradinės pirkimo sutarties sumos;

6. Derybų iš anksto neskelbiant apie pirkimą procedūrą galima taikyti naujiems darbams arba paslaugoms, kurie yra panašūs į ekonominės veiklos vykdytojui, su kuriuo perkančioji organizacija sudarė ankstesnę sutartį, jau patikėtus darbus ar paslaugas, jei tik tokie darbai arba paslaugos atitinka pagrindinį projektą, kurio pradinė vykdymo sutartis sudaryta remiantis riboto konkurso, derybų iš anksto skelbiant apie pirkimą arba konkurencinio dialogo procedūra.Galimybė pasinaudoti tokia procedūra nurodoma paskelbiant pirmojo projekto konkursą, o į bendrą numatomą tolesnių darbų ar paslaugų vertę perkančiosios organizacijos atsižvelgia taikydamos 6 straipsnio nuostatas.Ši procedūra gali būti taikoma tik pirmuosius penkerius metus nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo.

21 straipsnis

Preliminarieji susitarimai

1. Valstybės narės gali perkančiosioms organizacijoms suteikti galimybę sudaryti preliminariuosius susitarimus.

2. Siekdamos sudaryti preliminarųjį susitarimą, perkančiosios organizacijos visais etapais laikosi šioje direktyvoje nurodytų procedūrų taisyklių, kol nustatomas pirkimo konkurso, kurio pagrindu sudaromas tas preliminarusis susitarimas, konkurso nugalėtojas. Preliminariojo susitarimo šalys nustatomos remiantis 37 straipsnyje konkurso nugalėtojų atrankos kriterijais.

Pirkimai, atliekami preliminariojo susitarimo pagrindu, organizuojami laikantis 3 ir 4 dalyse apibrėžtų procedūrų. Šias procedūras galima taikyti tik perkančiosioms organizacijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurie yra pirminio preliminariojo susitarimo šalys.

Organizuojant pirkimus, kuriems vykdyti sudaromas preliminarusis susitarimas, šalys jokiomis aplinkybėmis negali iš esmės keisti preliminariojo susitarimo sąlygų, ypač 3 dalyje nurodytu atveju.

Preliminariojo susitarimo trukmė negali būti ilgesnė nei ketveri metai, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, ypač kai tai būtina dėl preliminariojo susitarimo dalyko.

Perkančiosios organizacijos negali naudoti preliminariųjų susitarimų nepagrįstai ar siekdamos išvengti konkurencijos, ją apriboti ar iškreipti.

3. Jei preliminarusis susitarimas sudarytas su vienu ekonominės veiklos vykdytoju, perkant tokio susitarimo pagrindu, laikomasi tame susitarime nustatytų ribų.

Organizuodamos tokius pirkimus perkančiosios organizacijos gali kreiptis raštu į ekonominės veiklos vykdytoją, kuris yra susitarimo šalis, ir paprašyti, prireikus, pasiūlymą papildyti.

4. Jei preliminarusis susitarimas sudaromas su keliais ekonominės veiklos vykdytojais, jų turi būti ne mažiau kaip trys, jei atrankos kriterijus atitinkančių ekonominės veiklos vykdytojų ir (arba) sutarties sudarymo kriterijus atitinkančių priimtinų pasiūlymų skaičius yra pakankamas.

Pirkimai preliminariųjų susitarimų, sudarytų su keliais ekonominės veiklos vykdytojais, pagrindu gali būti organizuojami arba taikant preliminariajame susitarime nustatytas sąlygas ir neorganizuojant papildomo konkurso, arba jei preliminariajame susitarime nustatytos ne visos sąlygos, susitarimo šalims organizuojant papildomą konkursą, remiantis jau nustatytomis sąlygomis, jei reikia, jas patikslinant, bei remiantis kitomis preliminariojo susitarimo specifikacijose nurodytomis sąlygomis.

Pastaruoju atveju taikomos tokios procedūros:

a) prieš kiekvieną pirkimą perkančiosios organizacijos raštu kreipiasi į ekonominės veiklos vykdytojus, pajėgius jį įvykdyti;

b) perkančiosios organizacijos nustato pakankamą terminą kiekvieno konkretaus pirkimo pasiūlymams pateikti, atsižvelgdamos į tokius veiksnius kaip, pavyzdžiui, pirkimo objekto sudėtingumas ir pasiūlymams pateikti reikalingas laikas;

c) pasiūlymai teikiami raštu, o jų turinys yra konfidencialus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos;

d) perkančiosios organizacijos nugalėtoju skelbia geriausią pasiūlymą pagal preliminariojo susitarimo specifikacijose nustatytus atrankos kriterijus pateikusį dalyvį.

V SKYRIUS

Skelbimo ir skaidrumo taisyklės

1 SKIRSNIS

Skelbimų publikavimas

22 straipsnis

Skelbimai

1. Perkančiosios organizacijos gali Komisijos publikuojamuose išankstiniuose informaciniuose skelbimuose arba pačios savo skelbiamame „pirkėjo profilyje“, kaip apibrėžtas IV priedo 2 punkte, pateikti:

a) prekių pirkimo atveju: numatomą bendrą pirkimo sutarčių arba preliminariųjų susitarimų, kuriuos jos planuoja sudaryti per ateinančius 12 mėnesių, vertę, nurodytą pagal prekių grupes, kai visa numatoma vertė, atsižvelgiant į 6 ir 7 straipsnių nuostatas, yra ne mažesnė nei 750 000 EUR.

Perkančiosios organizacijos prekių grupes nustato remdamosi BVPŽ nomenklatūra.

b) paslaugų pirkimo atveju: numatomą bendrą pirkimo sutarčių arba preliminariųjų susitarimų, kuriuos jos planuoja sudaryti per ateinančius 12 mėnesių, vertę, nurodytą pagal kiekvieną I priede išvardytų paslaugų kategoriją, kai visa numatoma vertė, atsižvelgiant į 6 ir 7 straipsnių nuostatas, yra ne mažesnė nei 750 000 EUR.

c) darbų pirkimo atveju: pagrindines planuojamų sudaryti darbų pirkimo sutarčių arba preliminariųjų susitarimų ypatybes, ir kurių numatoma vertė yra lygi 6 straipsnyje nurodytai ribai arba ją viršija, atsižvelgiant į 7 straipsnio nuostatas.

Skelbimai, nurodyti a ir b punktuose siunčiami Komisijai arba skelbiami „pirkėjo profilyje“ kuo skubiau prasidėjus biudžetiniams metams.

Skelbimas, nurodytas c punkte, siunčiamas Komisijai arba skelbiamas „pirkėjo profilyje“ kuo skubiau po sprendimo, suteikiančio leidimą vykdyti programą, kuriai skiriamas darbų pirkimas arba preliminarieji susitarimai, kuriuos perkančiosios organizacijos ketina sudaryti, patvirtinimo.

Perkančiosios organizacijos, skelbiančios išankstinį informacinį skelbimą savo „pirkėjo profiliuose“, naudodamos IV priedo 3 punkte nurodytus skelbimo siuntimo formatą ir vadovaudamosi nustatytomis procedūromis Komisijai elektroniniu būdu siunčia pranešimą apie išankstinio informacinio skelbimo publikavimą „pirkėjo profilyje“.

Ši straipsnio dalis derybų iš anksto neskelbiant apie pirkimą procedūroms netaikoma.

2. Norėdamos organizuoti viešąjį pirkimą arba sudaryti preliminarųjį susitarimą, pasinaudodamos riboto konkurso ar derybų skelbiant apie pirkimą arba konkurencinio dialogo procedūrą, perkančiosios organizacijos apie tokį ketinimą praneša skelbime apie pirkimą.

3. Perkančiosios organizacijos gali 23 straipsnyje nustatyta tvarka publikuoti skelbimus dėl viešųjų pirkimų, kurioms šioje direktyvoje numatytas paskelbimo reikalavimas netaikomas.

4. Sudariusios pirkimo sutartį arba preliminarųjį susitarimą perkančiosios organizacijos ne vėliau kaip per 48 dienas po sutarties arba preliminariojo susitarimo sudarymo siunčia pranešimą apie konkurso rezultatus.

Preliminariųjų susitarimų, sudarytų 21 straipsnyje nustatyta tvarka, atveju perkančiosios organizacijos neprivalo siųsti pranešimo apie kiekvieno konkurso, kuris remiasi šiuo susitarimu, rezultatus.

Jei paskelbus tam tikrą informaciją apie pirkimo sutarties arba preliminariojo susitarimo sudarymą būtų sutrukdyta taikyti įstatymus arba kitaip pakenkta visuomenės interesams, arba būtų padaryta žala pagristiems viešųjų ar privačių ekonominės veiklos vykdytojų komerciniams interesams, arba būtų pakenkta sąžiningai konkurencijai tarp jų, tokios informacijos leidžiama neskelbti.

23 straipsnis

Skelbimų publikavimo forma ir būdai

1. Į 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos standartinės formos skelbimus įtraukiama III priede nurodyta informacija, be to, prireikus, bet kokia kita perkančiosios organizacijos nuomone naudinga informacija.

2. Perkančiosios organizacijos skelbimus Komisijai siunčia elektroninėmis priemonėmis, laikydamosi perdavimo formato ir procedūrų, nurodytų IV priedo 3 punkte, arba kitomis priemonėmis. Supaprastinto konkurso, apibrėžto 24 straipsnio 4 dalyje, atveju pranešimai siunčiami faksu arba elektroninėmis priemonėmis, laikantis perdavimo formato ir procedūrų, nurodytų IV priedo 3 punkte.

Skelbimai publikuojami laikantis IV priedo 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų techninių publikavimo reikalavimų.

3. Skelbimai, parengti ir perduoti elektroninėmis priemonėmis, laikantis perdavimo formato ir procedūrų, nurodytų IV priedo 3 punkte, skelbiami ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų išsiuntimo.

Ne elektroninėmis priemonėmis atsiųsti skelbimai, laikantis perdavimo formato ir procedūrų, nurodytų IV priedo 3 punkte, paskelbiami ne vėliau kaip per 12 dienų nuo jų pateikimo dienos arba, 24 straipsnio 4 dalyje nurodytos supaprastintos procedūros atveju – ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų pateikimo dienos.

4. Išsamūs skelbimai apie pirkimą skelbiami viena iš perkančiosios organizacijos pasirinktų oficialiųjų Bendrijos kalbų, ir tekstas laikomas autentišku tik ta originalo kalba. Kiekvieno skelbimo svarbių elementų santrauka skelbiama kitomis oficialiosiomis kalbomis.

Šių Komisijos skelbiamų skelbimų išlaidas dengia Bendrija.

5. Skelbimai ir jų turinys nacionaliniu lygmeniu negali būti skelbiami anksčiau, nei jie išsiunčiami Komisijai.

Nacionaliniu lygmeniu skelbiamų skelbimų turinys negali skirtis nuo Komisijai pateiktų skelbimų turinio, juose turi būti nurodyta skelbimų išsiuntimo Komisijai data.

6. Ne elektroninėmis priemonėmis, laikantis perdavimo formato ir procedūrų, nurodytų IV priedo 3 punkte, atsiųstuose skelbimuose turi būti apie 650 žodžių.

7. Perkančiosios organizacijos turi gebėti pateikti įrodymus, kada skelbimai buvo išsiųsti.

8. Komisija pateikia perkančiajai organizacijai atsiųstos informacijos paskelbimo patvirtinimą, nurodydama jos paskelbimo datą. Toks patvirtinimas laikomas paskelbimo įrodymu.

2 SKIRSNIS

Terminai

24 straipsnis

Paraiškų dalyvauti pirkime ir pasiūlymų priėmimo terminai

1. Nustatydamos pasiūlymų ir prašymų dalyvauti pirkime priėmimo terminus, perkančiosios organizacijos ypač atsižvelgia į pirkimo sudėtingumą ir pasiūlymams parengti reikalingą laiką, nepažeisdamos šiame straipsnyje nustatytų būtiniausių terminų.

2. Riboto konkurso, derybų skelbiant apie pirkimą procedūrų ar konkurencinio dialogo atveju trumpiausias paraiškų dalyvauti pirkime priėmimo terminas – 37 dienos nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo.

Ribotų konkursų procedūrų atveju trumpiausias pasiūlymų priėmimo terminas – 40 dienų nuo kvietimo dalyvauti pirkime išsiuntimo.

3. Jei skelbimai parengti ir perduoti elektroninėmis priemonėmis, laikantis IV priedo 3 punkte nurodytų perdavimo formato ir procedūrų, 2 dalies 1 pastraipoje nurodytų prašymų dalyvauti priėmimo terminas gali būti sutrumpintas septyniomis dienomis.

4. Jei ribotų procedūrų ir derybų procedūrų skelbiant apie pirkimą atveju dėl skubos nėra įmanoma laikytis trumpiausių šiame straipsnyje nustatytų terminų, perkančiosios organizacijos gali nustatyti:

- ne trumpesnį nei 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos paraiškų dalyvauti pirkime priėmimo terminą arba ne trumpesnį nei 10 dienų terminą, jei skelbimas buvo išsiųstas elektroninėmis priemonėmis, laikantis IV priedo 3 punkte nurodyto formato ir perdavimo procedūrų,

- ir, ribotų procedūrų atveju, pasiūlymų priėmimo terminą, ne trumpesnį nei 10 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse išsiuntimo dienos.

3 SKIRSNIS

Informacijos turinys ir perdavimo priemonės

25 straipsnis

Kvietimai pateikti pasiūlymus, dalyvauti derybose arba dialoge

1. Riboto konkurso, derybų skelbiant apie pirkimą ir konkurencinio dialogo procedūrų atveju perkančiosios organizacijos vienu metu raštu pakviečia atrinktus kandidatus.

2. Kartu su kvietimu išsiunčiamos specifikacijos arba aprašomasis dokumentas ir papildomi dokumentai.

3. Jei specifikacijas ir (arba) papildomus dokumentus turi ne perkančioji organizacija, atsakinga už sutarties sudarymo procedūrą, o kitas subjektas, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų specifikacijų ir dokumentų, o atitinkamais atvejais – galutinis tokių dokumentų prašymo terminas, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Kompetentingos tarnybos, gavusios ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, tuos dokumentus jam išsiunčia nedelsdamos.

4. Perkančioji organizacija arba kompetentingos tarnybos papildomą informaciją apie specifikacijas, aprašomąjį dokumentą ar papildomus dokumentus pateikia iki paskutinės pasiūlymų priėmimui nustatytos dienos likus ne mažiau kaip šešioms dienoms, su sąlyga, kad jų paprašyta laiku. Supaprastintų procedūrų atveju šis laikotarpis yra keturios dienos.

5. Be 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos į kvietimą derėtis įtraukiama bent tokia informacija:

a) nuoroda į paskelbtą skelbimą apie pirkimą;

b) galutinė pasiūlymų priėmimo data, adresas, kuriuo jie turi būti siunčiami, ir kalba arba kalbos, kuriomis jie turi būti parengti;

c) konkurencinio dialogo atveju – nustatyta konsultacijų pradžios data ir adresas bei naudojama kalba arba kalbos;

d) nuoroda į visus galimus susijusius dokumentus, kuriuos dalyvis turi pateikti patvirtindamas galimą patikrinti dalyvio deklaraciją 29 straipsnyje nustatyta tvarka ar patvirtinant informaciją, nurodytą minėtame straipsnyje, laikantis 32 ir 33 straipsniuose nustatytų sąlygų;

e) lyginamieji nugalėtojų atrankos santykinių kriterijų svoriai arba, prireikus, šių kriterijų svarba nustatant ekonomiškai palankiausią pasiūlymą, mažėjančia tvarka, jei jie nenurodyti skelbime apie pirkimą, specifikacijose arba aprašomajame dokumente.

26 straipsnis

Kandidatų ir dalyvių informavimas

1. Perkančiosios organizacijos kuo greičiau praneša kandidatams ir konkurso dalyviams apie priimtus sprendimus dėl konkurso nugalėtojo ar preliminariojo susitarimo sudarymo, įskaitant sprendimo atsisakyti pirkimo, dėl kurio buvo organizuotas konkursas, ar preliminariojo susitarimo sudarymo arba sprendimo iš naujo pradėti procedūrą, motyvus. Jei perkančiosios organizacijos paprašoma, ji šią informaciją turi pateikti raštu.

2. Atitinkamai šaliai paprašius perkančioji organizacija, nepažeisdama 3 dalies nuostatų, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo raštiško prašymo gavimo dienos, pateikia:

a) kandidato atmetimo priežastis,

b) dalyvio pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus, taip pat priežastis, dėl kurių ji priėmė sprendimą dėl nelygiavertiškumo arba sprendimą, kad darbai, prekės ar paslaugos neatitinka rezultatų ar funkcinių reikalavimų,

c) dalyvio, pateikusio priimtiną pasiūlymą, atveju, atrinktojo pasiūlymo savybes ir santykinius pranašumus, taip pat nugalėtojo pavardę arba preliminariojo susitarimo šalis.

3. Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti, kad tam tikra šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie sutarties sudarymą arba preliminariojo susitarimo sudarymą gali būti nesuteikiama, jei tokios informacijos paviešinimu būtų sutrukdyta taikyti įstatymus arba kitaip pakenkta visuomenės interesams, arba būtų padaryta žala pagristiems viešųjų ar privačiųjų ekonominės veiklos vykdytojų komerciniams interesams, arba būtų pakenkta sąžiningai jų konkurencijai.

4 SKIRSNIS

Bendravimas

27 straipsnis

Bendravimui taikomos taisyklės

1. Visas šioje antraštinėje dalyje nurodytas bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti pagal perkančiosios organizacijos pasirinkimą paštu, faksu, elektroninėmis priemonėmis 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka, telefonu 6 dalyje nurodytais atvejais bei aplinkybėmis arba derinant šias priemones.

2. Pasirinktos bendravimo priemonės turi būti visuotinai prieinamos ir neapriboti ekonominės veiklos vykdytojų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose.

3. Bendraujama, informacija keičiamasi ir ji saugoma tokiu būdu, kad būtų išsaugomas duomenų vientisumas ir pasiūlymų ir prašymų dalyvauti pirkime konfidencialumas, ir kad perkančiosios organizacijos su pasiūlymų ir paraiškų leisti dalyvauti pirkime turiniu susipažintu tik pasibaigus jų pateikimo terminui.

4. Priemonės, naudojamos bendraujant elektroniniu būdu, taip pat jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminuojančios, visuotinai prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamais informacinės bei ryšių technologijos produktais.

5. Elektroninėms pasiūlymų perdavimo ir priėmimo priemonėms ir elektroninėms paraiškų dalyvauti pirkime priėmimo priemonėms taikomos šios taisyklės:

a) suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie specifikacijas, būtinas elektroniniam pasiūlymų ir paraiškų dalyvauti pirkime pateikimui, įskaitant kodavimą. Be to, pasiūlymų ir paraiškų leisti dalyvauti elektroninio priėmimo įranga turi atitikti VI priede nustatytus reikalavimus;

b) laikydamosi Direktyvos 1999/93/EB 5 straipsnio valstybės narės gali reikalauti, kad taikant šio straipsnio 1 dalį kartu su elektroninėmis paraiškomis būtų pateikiamas saugus elektroninis parašas;

c) valstybės narės gali pradėti taikyti arba ir toliau taikyti savanoriškas akreditacijos sistemas, skirtas tokių įtaisų sertifikavimo paslaugų lygiui gerinti;

d) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki nustatyto pasiūlymų ar paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo termino pateikti 30–35 straipsniuose nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, jei tokie dokumentai parengti ne elektronine forma.

6. Taikomos šios paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo taisyklės:

a) paraiška dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose gali būti pateikta raštu arba telefonu;

b) jei paraiška dalyvauti pateikiama telefonu, nepasibaigus nustatytam paraiškų priėmimo terminui turi būti atsiųstas raštiškas patvirtinimas;

c) perkančiosios organizacijos, prireikus, kaip teisinio įrodymo gali reikalauti, kad paraiška dalyvauti, perduota faksu, būtų patvirtinta paštu arba elektroninėmis priemonėmis. Tokiu atveju šis reikalavimas ir jo įvykdymo terminas nurodomas skelbime apie pirkimą.

5 SKIRSNIS

Ataskaitos

28 straipsnis

Ataskaitų turinys

1. Kiekvieno pirkimo ar preliminariojo susitarimo atveju perkančiosios organizacijos parengia raštišką ataskaitą, kurioje nurodoma bent ši informacija:

a) perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas, pirkimo ar preliminariojo susitarimo objekto aprašymas ir vertė,

b) pasirinkta pirkimo organizavimo procedūra;

c) derybų neskelbiant apie pirkimą procedūros atveju – 20 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas tokios procedūros naudojimas;

d) prireikus, ilgesnės nei penkerių metų preliminariosios sutarties pagrindimas;

e) prireikus, techninės labai konfidencialaus pobūdžio specifikacijos, kurios gali būti atskleistos tik pirkimo konkurso nugalėtojui, ir tokio apribojimo pagrindimas;

f) pasirinktų kandidatų ar dalyvių pavadinimai (pavardės) ir jų pasirinkimo priežastys;

g) atmestų kandidatų ir dalyvių pavadinimai ir jų atmetimo priežastys;

h) pasiūlymų, kuriuose siūloma labai maža kaina, atmetimo priežastys;

i) pasirinkto dalyvio pavadinimas (pavardė) ir jo pasiūlymo pasirinkimo priežastys ir, jei žinoma, sutarties arba preliminariojo susitarimo dalis, kurią pasirinktasis dalyvis ketina arba turės pavesti vykdyti tretiesiems asmenims pagal subrangos sutartį;

j) atitinkamais atvejais, priežastys, kodėl perkančioji organizacija atsisakė pirkimo ketinimo arba atsisakė sudaryti preliminarųjį susitarimą.

2. Perkančiosios organizacijos imasi tinkamų priemonių dokumentais patvirtinti elektroninėmis priemonėmis vykdomų pirkimų eigą.

3. Komisijai paprašius, jai pateikiama ataskaita arba pagrindinė informacija.

VI SKYRIUS

Procedūros eiga

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

29 straipsnis

Dalyvių tinkamumo įvertinimas, jų atranka ir sutarčių sudarymas

1. Konkurso nugalėtojas nustatomas remiantis 37 ir 38 straipsniuose apibrėžtais kriterijais, atsižvelgiant į 11 straipsnį, perkančiajai organizacijai patikrinus ekonominės veiklos vykdytojų, kurie nebuvo atmesti pagal 30 ir 31 straipsnius, tinkamumą atsižvelgiant į ekonominio ir finansinio pajėgumo kriterijus, 32–36 straipsniuose apibrėžtas profesines ir technines žinias ar gebėjimus, ir, prireikus, į 3 dalyje nurodytas nediskriminavimo taisykles ir kriterijus.

2. Perkančiosios organizacijos kandidatams gali nustatyti minimalius privalomus pajėgumo reikalavimus 32 ir 33 straipsniuose nustatyta tvarka.

32 ir 33 straipsniuose nurodytos informacijos apimtis bei minimalūs konkrečiam pirkimui nustatyti pajėgumo reikalavimai turi būti susiję su pirkimo dalyku ir jam proporcingi.

Šie minimalūs reikalavimai nurodomi skelbime apie pirkimą.

3. Riboto konkurso, derybų skelbiant apie pirkimą ir konkurencinio dialogo procedūrų atvejais perkančiosios organizacijos gali sumažinti tinkamų kandidatų, kurie bus pakviesti pateikti pasiūlymus arba bus pakviesti dialogo, skaičių iki ne mažesnio nei trijų skaičiaus.

Perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius jos ketinamus taikyti kriterijus arba taisykles, mažiausią ketinamų kviesti kandidatų skaičių ir, jei reikia, didžiausią jų skaičių.

Bet kuriuo atveju pakviestų dalyvauti kandidatų skaičius turi būti pakankamas, kad būtų užtikrinta reali konkurencija.

Perkančiosios organizacijos pakviečia tiek kandidatų, kad jų būtų ne mažiau nei anksto nustatytas minimalus skaičius. Jei atrankos kriterijus ir reikalaujamą pajėgumų lygį atitinkančių kandidatų skaičius yra mažesnis už minimalųjį, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir pakviesti reikiamus pajėgumus turintį (-čius) kandidatą (-us). Perkančioji organizacija negali leisti šioje procedūroje dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojams arba kandidatams, kurie nepateikė paraiškų dalyvauti pirkime arba neturi reikiamų pajėgumų.

4. Jei perkančiosios organizacijos pasinaudoja galimybe sumažinti aptariamų svarstytinų alternatyvų ar pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, remiantis 18 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsnio 4 dalimi, skaičių, jos tai atlieka pagal pasirinkimo kriterijus, nurodytus skelbime apie pirkimą arba specifikacijose. Paskutiniame etape galutinis skaičius turi būti pakankamas, kad būtų užtikrinta reali konkurencija su sąlyga, kad pasiūlytų alternatyvų ar tinkamų kandidatų būtų pakankamai.

2 SKIRSNIS

Kokybinės atrankos kriterijai

30 straipsnis

Asmeninė kandidato padėtis

1. Viešųjų pirkimų procedūroje neleidžiama dalyvauti kandidatui arba dalyviui, jei perkančiosios organizacijos žiniomis teismas jo atžvilgiu yra priėmęs galutinį sprendimą už tokias veikas:

a) dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos bendrųjų veiksmų 98/733/TVR[22] 2 straipsnio 1 dalyje;

b) korupciją, kaip apibrėžta 1997 m. gegužės 26 d. Tarybos akto[23] 3 straipsnyje ir Tarybos bendrųjų veiksmų 98//742/TVR[24] 3 straipsnio 1 dalyje;

c) sukčiavimą, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[25] 1 straipsnyje;

d) susijusią su terorizmu, teroristine veikla, kaip apibrėžta Tarybos pagrindų sprendimo (2002/475/TVR)[26] atitinkamai 1 ir 3 straipsniuose, kurstymu, bendrininkavimu, pasikėsinimu, kaip apibrėžta minėto pagrindų sprendimo 4 straipsnyje;

e) pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60 EB[27] 1 straipsnyje.

Valstybės narės remdamosi nacionaline teise ir laikydamosi Bendrijos teisės patikslina šios straipsnio dalies įgyvendinimo sąlygas.

Jos gali numatyti nuo pirmosios straipsnio dalies leidžiančias nukrypti nuostatas, jei to reikia bendrosios svarbos poreikiams tenkinti.

Įgyvendindamos šios dalies nuostatas perkančiosios organizacijos, kai tai tikslinga, reikalauja kandidatų arba dalyvių pateikti atitinkamus dokumentus, nurodytus 3 dalyje, ir gali, jei kyla abejonių dėl asmeninės kandidato arba dalyvio padėties, kreiptis pagalbos į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie asmeninę kandidato arba dalyvio padėtį. Jei kandidatas arba dalyvis, įsisteigęs ne perkančiosios organizacijos valstybėje narėje, pastaroji atitinkamos informacijos gali paprašyti kompetentingų institucijų. Atsižvelgiant į kandidatų arba dalyvių įsisteigimo valstybės narės nacionalinius teisės aktus, gali būti prašoma informacijos apie juridinius ir (arba) fizinius asmenis, įskaitant, jei reikia, įmonių vadovus ir bet kuriuos kitus asmenis, turinčius teisę atstovauti, priimti sprendimus arba tikrinti kandidatą arba dalyvį.

2. Ekonominės veiklos vykdytojui gali būti neleista dalyvauti pirkime, jei:

a) jis yra bankrutavęs arba likviduojamas, jo veiklą administruoja teismas, jis yra sudaręs taikos sutartį su kreditoriais, jis yra sustabdęs savo verslą arba yra kitoje analogiškoje padėtyje, kuri atsirado dėl panašios procedūros, nurodytos nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

b) pradėtas jo bankroto ar likvidavimo procesas, teismas yra paskyręs administratorių, susitarta su kreditoriais arba jo atžvilgiu yra vykdomas panašus procesas pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus;

c) remiantis valstybės teisės aktų nuostatomis jo atžvilgiu priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl profesinio elgesio taisyklių pažeidimo;

d) yra padaręs grubių profesinių pažeidimų, nustatytų bet kokias būdais, kuriuos perkančioji organizacija gali pagrįsti, pavyzdžiui, įgyvendindamas ankstesnį viešąjį pirkimą jis yra pažeidęs informacijos apsaugos įsipareigojimus;

e) neįvykdė reikalavimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, savo įsisteigimo arba perkančiosios organizacijos šalies teisės aktų nustatyta tvarka;

f) neįvykdė savo mokestinių prievolių savo įsisteigimo arba perkančiosios organizacijos šalies teisės aktų nustatyta tvarka;

g) yra pripažintas kaltu, kad teikdamas šiame skirsnyje reikalaujamus duomenis, pateikė melagingą informaciją, arba tų duomenų nepateikė.

Valstybės narės remdamosi nacionaline teise ir laikydamosi Bendrijos teisės patikslina šios straipsnio dalies įgyvendinimo sąlygas.

3. Pakankamais įrodymais, kad 1 ir 2 dalių a, b, c, e ir f punktuose paminėti atvejai netaikytini ekonominės veiklos vykdytojui, perkančiosios organizacijos pripažįsta:

a) 1 dalies ir 2 dalies a, b, ir c punktų atvejais – pateiktą išrašą iš teismo bylų registro, arba, jei tokio nėra, lygiavertį kilmės valstybės arba valstybės, iš kurios kilęs šis asmuo, kompetentingos teisminės arba administracinės institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį kad šie reikalavimai buvo patenkinti;

b) 2 dalies e arba f punktų atvejais – atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą sertifikatą.

Jei atitinkama šalis tokių dokumentų ar sertifikatų neišduoda arba jie neapima visų 1 dalyje ir 2 dalies a, b, ir c punktuose nurodytų atvejų, vietoj jų gali būti pateikta priesaikos deklaracija, arba valstybėse narėse, kuriose nėra atitinkamų nuostatų dėl priesaikos deklaracijos, oficiali deklaracija, kurią suinteresuotas asmuo pateikė kompetentingai teisminei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai kilmės šalyje arba šalyje, iš kurios kilęs šis asmuo.

4. Valstybės narės skiria institucijas ir organizacijas, kompetentingas išduoti dokumentus, sertifikatus arba deklaracijas, nurodytas 3 dalyje, ir apie tai praneša Komisijai. Šis pranešimas nepažeidžia teisės aktų, susijusių su duomenų apsauga.

31 straipsnis

Tinkamumas verstis profesine veikla

Kiekvieno viešajame pirkime pageidaujančio dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojo gali būti pareikalauta įrodyti, kad jis yra įtrauktas į savo profesinį arba prekybos (verslo) įmonių registrą arba pateikti priesaikos deklaraciją ar sertifikatą, kaip nurodyta A priede viešojo darbų pirkimo atveju, B priede viešojo prekių pirkimo atveju ir IX C priede viešojo paslaugų pirkimo atveju, laikantis jo įsisteigimo valstybėje narėje nustatytų sąlygų.

Viešojo paslaugų pirkimo procedūros metu, jei kandidatai, norėdami savo kilmės šalyje teikti atitinkamą paslaugą, privalo turėti tam tikrą leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariai, perkančioji organizacija gali pareikalauti pateikti tokį leidimo arba narystės įrodymą.

32 straipsnis

Ekonominis ir finansinis pajėgumas

1. Paprastai ekonominės veiklos vykdytojo ekonominis ir finansinis pajėgumas pagrindžiami vienu arba keliais dokumentais:

a) atitinkamomis bankų pažymomis arba, jei reikia, atitinkamos profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimo įrodymais;

b) pateikiant balansus arba išrašus iš balansų, jei pagal ekonominės veiklos vykdytojo įsisteigimo valstybės teisę balansus skelbti privaloma;

c) pateikiant pažymą apie bendrą įmonės apyvartą ir, jei reikia, apyvartą srityje, kurioje organizuojamas pirkimas, per ne daugiau nei trejus pastaruosius finansinius metus, atsižvelgiant į įmonės įsteigimo datą arba veiklos pradžios datą su sąlyga, kad informacija apie minėtas apyvartas turima.

2. Prireikus, ekonominės veiklos vykdytojas konkretaus pirkimo atveju gali nurodyti kitų savo įmonės padalinių pajėgumus, neatsižvelgiant į teisinį jo ryšių su tais padaliniais pobūdį. Tokiu atveju ekonominės veiklos vykdytojas perkančiajai organizacijai privalo įrodyti, kad vykdant sutartį jis galės pasinaudoti reikiamais ištekliais, pateikdamas, pavyzdžiui, tų padalinių įsipareigojimą jam teikti būtinus išteklius.

3. Tomis pačiomis sąlygomis 4 straipsnyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų padalinių pajėgumais.

4. Perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime dalyvauti konkurse nurodo, kurį arba kuriuos iš 1 dalyje nurodytų dokumentų jos pasirinko, ir kokie kiti dokumentai turi būti pateikti papildomai.

5. Jei dėl kokios nors pagrįstos priežasties ekonominės veiklos vykdytojas dokumentų, kurių prašo perkančioji organizacija, pateikti negali, jis savo ekonominį ir finansinį pajėgumą įrodo pateikdamas bet kokius kitus perkančiosios organizacijos priimtinais laikomus dokumentus.

33 straipsnis

Techniniai ir (arba) profesiniai pajėgumai

1. Techniniai ir (arba) profesiniai ekonominės veiklos vykdytojo pajėgumai vertinami ir tikrinami 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

2. Techniniai ekonominės veiklos vykdytojų pajėgumai gali būti pagrįsti vienu arba daugiau toliau išvardytų būdų, atsižvelgiant į darbų, prekių arba paslaugų pobūdį, kiekį ar svarbą bei paskirtį:

a) i) pateikiant per pastaruosius penkerius metus atliktų darbų sąrašą kartu su sertifikatais, patvirtinančiais tinkamą svarbiausių darbų atlikimą. Tuose sertifikatuose nurodoma darbų vertė, data ir vieta, ir paaiškinama, ar jie buvo atlikti remiantis profesinėmis normomis ir tinkamai užbaigti. Jei reikia, kompetentinga institucija šiuos sertifikatus perkančiajai organizacijai pateikia tiesiogiai;

ii) pateikiant svarbiausių per pastaruosius trejus metus parduotų arba suteiktų prekių arba pagrindinių paslaugų sąrašą, kartu nurodant sumas, datas ir viešuosius bei privačiuosius gavėjus. Įrodymai apie patiektas prekes arba suteiktas paslaugas teikiami:

- jei gavėjas buvo perkančioji organizacija – kompetentingos institucijos išduotais arba patvirtintais sertifikatais,

- jei gavėjas buvo privatus pirkėjas – pirkėjo pažyma, o jei jos nėra, ekonominės veiklos vykdytojo deklaracija;

b) nurodant susijusius specialistus arba technines įstaigas, neatsižvelgiant į tai, ar tie specialistai yra ekonominės veiklos vykdytojo įmonės darbuotojai, ypač atsakingi už kokybės kontrolę ir, viešojo darbų pirkimo atveju tuos, kuriuos rangovas galės pasitelkti darbams atlikti;

c) aprašant prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo naudotą techninę įrangą ir priemones kokybei užtikrinti, be to, įmonės studijų bei mokslinių tyrimų priemones;

d) perkančiajai organizacijai ar jos įgaliotai kompetentingai šalies, kurioje įsisteigęs prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas, institucijai atlikus patikrinimą su sąlyga, kad pastaroji sutinka tokį patikrinimą atlikti. Tikrinamas gamybinis tiekėjo ar techninis paslaugų teikėjo pajėgumas, prireikus, jo turimos studijų ir mokslinių tyrimų priemonės bei kokybės kontrolės priemonės;

e) paslaugų teikėjo arba rangovo ir (arba) įmonės vadovaujančiojo personalo, ypač asmens arba asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą arba darbų atlikimą, išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus;

f) viešojo darbų ir viešojo paslaugų pirkimo atveju, tik tam tikromis aplinkybėmis, apibūdinant aplinkosaugos vadybos priemonių, kurias ekonominės veiklos vykdytojas taikys vykdydamas pirkimo sutartį;

g) pateikiant pažymą apie vidutinį paslaugų teikėjo arba rangovo darbuotojų skaičių ir vadovaujančių darbuotojų skaičių per trejus pastaruosius metus;

h) aprašant ekonominės veiklos vykdytojo turimus įrankius, įrenginius ir techninę įrangą, darbuotojus, įgūdžius ir (arba) tiekimo šaltinius pirkimo sutarčiai vykdyti, galimam perkančiosios organizacijos poreikių padidėjimui atsiradus skubiems, krizių ar ginkluoto konflikto atvejams patenkinti arba prekių, kurios yra pirkimo objektas, priežiūrai, modernizavimui ar pritaikymui užtikrinti;

i) nurodant pirkimo sutarties dalį, kurią rangovas ketina patikėti subrangovui;

j) prekių tiekimo atveju pateikiant tokius dalykus:

i) prekių pavyzdžius, aprašymus ir (arba) nuotraukas, kurių autentiškumas galėtų būti patvirtintas perkančiajai organizacijai paprašius;

ii) oficialių kokybės kontrolės institucijų arba pripažintos kompetencijos agentūrų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad gaminių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus;

k) viešieji pirkimų, susijusių su konfidencialios informacijos naudojimu, atveju pateikiant įrodymus, patvirtinančius rangovo gebėjimus tvarkyti, saugoti ir perduoti konfidencialią informaciją perkančiosios organizacijos reikalaujamu apsaugos lygiu.Prireikus, perkančioji organizacija gali kandidato valstybės nacionalinės saugumo institucijos ar tos valstybės nurodytos saugumo institucijos paprašyti patikrinti kandidato turimų patalpų ir įrenginių, pramonės ir administracinių procedūrų, kurie bus naudojami, informacijos tvarkymo sąlygų ir (arba) darbuotojų, kurie bus įtraukti į pirkimo sutarties įgyvendinimą, padėtį.Prireikus, perkančioji organizacija gali kandidato paprašyti pateikti įsipareigojimą užtikrinti tinkamą konfidencialios informacijos, kuri bus pateikta specifikacijose ir aprašomajame dokumente ir su kuria pastarasis gali susipažinti pirkimo procedūros metu, apsaugos lygį.

3. Tam tikrais atvejais ekonominės veiklos vykdytojas konkretaus pirkimo atveju gali nurodyti kitų savo įmonės padalinių pajėgumus, neatsižvelgiant į teisinį jo ryšių su tais padaliniais pobūdį. Tokiu atveju ekonominės veiklos vykdytojas perkančiajai organizacijai privalo įrodyti, kad vykdant sutartį reikalingi ištekliai jam bus prieinami, pateikdamas, pavyzdžiui, tų padalinių įsipareigojimą jam teikti būtinus išteklius.

4 Tomis pačiomis sąlygomis 4 straipsnyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų padalinių pajėgumais.

5. Kai viešojo prekių pirkimo objektas – būtini įrengimo darbai, paslaugos ir (arba) darbų atlikimas, ekonominės veiklos vykdytojų gebėjimas suteikti paslaugą arba atlikti įrengimo darbus ar kitus darbus gali būti vertinamas visų pirma atžvelgiant į jų įgūdžius, veiksmingumą, patirtį ir patikimumą.

6. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą arba kvietime dalyvauti konkurse nurodo, kokie 2 dalyje nurodyti dokumentai jai turi būti pateikti.

34 straipsnis

Kokybės užtikrinimo standartai

Reikalaudamos pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, įrodančius apie tai, kad ekonominės veiklos vykdytojas laikosi tam tikrų kokybės užtikrinimo standartų, perkančiosios organizacijos remiasi kokybės užtikrinimo sistemomis, pagrįstomis atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias sertifikavusios įstaigos, atitinkančios Europos standartų serijas, susijusias su sertifikavimu. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų išduotus sertifikatus. Jos taip pat priima kitus ekonominės veiklos vykdytojų pateikiamus lygiaverčių kokybės užtikrinimo priemonių įrodymus.

35 straipsnis

Aplinkosaugos vadybos standartai

Jei 33 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytais atvejais perkančiosios organizacijos paprašo pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad ekonominės veiklos vykdytojas laikosi tam tikrų aplinkosaugos vadybos standartų, jos turi remtis Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito schema (EMAS) arba aplinkosaugos vadybos standartais, kurie grindžiami atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais ir kuriuos yra sertifikavusios įstaigos, atitinkančios Bendrijos teisę arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų išduotus sertifikatus. Jos taip pat priima kitus ekonominės veiklos vykdytojų pateikiamus lygiaverčių aplinkosaugos vadybos priemonių įrodymus.

36 straipsnis

Papildomi dokumentai ir informacija

Perkančioji organizacija ekonominės veiklos vykdytojų gali paprašyti papildyti arba paaiškinti taikant 30–35 straipsnius pateiktus sertifikatus ir dokumentus.

3 SKIRSNIS

Sutarties sudarymas

37 straipsnis

Pirkimo konkursų nugalėtojų nustatymo kriterijai

1. Nepažeidžiant nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų dėl atlygio už tam tikras paslaugas, perkančiosios organizacijos sutartis sudaro remdamosi šiais kriterijais:

a) tuo atveju, jei konkurso nugalėtojas nustatomas perkančiajai organizacijai atrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą – įvairiais kriterijais, susijusiais su atitinkamos sutarties dalyku, pavyzdžiui, kokybė, kaina, techniniai privalumai, funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatacinės sąnaudos, sąnaudos per visą naudojimo laikotarpį, ekonomiškumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo arba užbaigimo laikotarpis, tiekimo patikimumas, sąveika;

b) arba tik pagal žemiausią kainą.

2. Nepažeisdama trečios pastraipos nuostatų, šio straipsnio 1 dalies a punkte minėtais atvejais perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose ar konkurencinio dialogo atveju – aprašomajame dokumente nurodo santykinį kiekvieno kriterijaus, pagal kuriuos nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, lyginamąjį svorį.

Šie lyginamieji svoriai gali būti išreiškiami nurodant tam tikrą intervalą, nustatant didžiausią tinkamą reikšmių skirtumą.

Jei, perkančiosios organizacijos nuomone, dėl įrodomų priežasčių lyginamųjų svorių nurodyti neįmanoma, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose ar konkurencinio dialogo atveju – aprašomajame dokumente nurodo kriterijus mažėjančia svarbos tvarka.

38 straipsnis

Pasiūlymai, kuriuose siūloma labai maža kaina

1. Jei konkretaus pirkimo atveju pateiktuose pasiūlymuose nurodytos prekių, darbų ar paslaugų kainos yra neįprastai mažos, perkančioji organizacija prieš atmesdama tokius pasiūlymus raštu paprašo pateikti išsamesnės informacijos apie sudedamąsias, jos nuomone svarbias, pasiūlymo dalis.

Ši informacija gali būti susijusi visų pirma su:

a) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumu;

b) pasirinktais techniniais sprendimais ir (arba) kokiomis nors ypač palankiomis sąlygomis, kurios yra prieinamos dalyviui atliekant darbą, tiekiant prekes ar teikiant paslaugas;

c) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumu;

d) nuostatų dėl darbo saugos ir darbo sąlygų, galiojančių darbo atlikimo, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo vietoje, laikymusi;

e) dalyvio galimybe gauti valstybės pagalbą.

2. Perkančioji organizacija patikrina tas sudedamąsias dalis, kreipdamasis į dalyvį paaiškinimų, ir atsižvelgdama į pateiktus įrodymus.

3. Perkančiajai organizacijai nustačiusi, kad pasiūlymo kaina yra neįprastai maža dėl dalyvio gautos valstybės pagalbos, atmesti pasiūlymą vien šiuo pagrindu ji gali tik tuomet jei ji kreipiasi į dalyvį ir pastarasis per perkančiosios organizacijos nustatytą pakankamą terminą nesugeba įrodyti, kad pagalba jam buvo suteikta teisėtai. Perkančioji organizacija, tokiomis aplinkybėmis atmetusi pasiūlymą, apie tai praneša Komisijai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Statistikos prievolės, įgyvendinimo gebėjmai ir baigiamosios nuostatos

39 straipsnis

Įpareigojimai teikti statistinius duomenis

Tam, kad būtų galima įvertinti šios direktyvos taikymo rezultatus, valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 31 d. Komisijai pateikia atskiras ankstesnių metų perkančiųjų organizacijų organizuotų viešųjų pirkimų statistinių duomenų ataskaitas, parengtas 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

40 straipsnis

Statistinių duomenų ataskaitos turinys

1. Rengiamos atskiros viešojo prekių, paslaugų ir darbų pirkimo statistikos ataskaitos.

2. Kiekvienos perkančiosios organizacijos, kuri yra centrinės vyriausybinės valdžios institucija, ir kitokių kategorijų perkančiųjų organizacijų pateikiamose statistinių duomenų ataskaitose nurodomas bent pagal šią direktyvą organizuotų pirkimų skaičius ir vertė.

Pirmoje dalyje nurodyti duomenys, kiek galima, turėtų būti suskirstyti pagal:

a) pasirinktą pirkimo organizavimo procedūrą ir kiekvienos procedūros atveju pagal I priede nurodytas BVPŽ kategorijas suskirstytus darbus, prekes ir paslaugas;

b) ekonominės veiklos vykdytojo, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis, valstybę.

Pirkimų, organizuotų pagal derybų neskelbiant apie pirkimą procedūrą, atveju pirmoje dalyje nurodyti duomenys taip pat suskirstomi atsižvelgiant į 20 straipsnyje išvardytas aplinkybes, bei nurodant su kiekviena valstybe nare arba ne su perkančiosios organizacijos valstybėmis sudarytų pirkimo sutarčių skaičių ir vertę.

3. Į statistinių duomenų ataskaitą įtraukiami bet kokie kiti statistiniai duomenys, kurių reikalaujama pagal Susitarimą.

4. Statistinių duomenų ataskaitos turinys nustatomas pagal 41 straipsnyje nurodytą tvarką.

41 straipsnis

Patariamasis komitetas

1. Komisijai padeda Patariamasis viešųjų sutarčių komitetas, įsteigtas pagal Sprendimo 71/306/EEB [28] (toliau – Komitetas) 1 straipsnį.

2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis.

Persvarstant 6 straipsnyje nurodytas ribas nustatomas dviejų savaičių Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkto, 4 dalies b ir e punktuose minimas terminas dėl laiko apribojimų, atsirandančių apskaičiavimo ir publikavimo sąlygų, nurodytų Direktyvos 2004/18/EB 78 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 4 dalyje.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis.

42 straipsnis

Vertės ribų keitimas

1. Persvarstydama, kaip nurodyta 78 straipsnyje, Direktyvoje 2004/18/EB nustatytas ribas, Komisija taip pat persvarsto šios direktyvos 6 straipsnyje nurodytas ribas, priderindama:

a) 6 straipsnio a punkte nurodytą ribą prie Direktyvos 2004/18/EB 7 straipsnio a punkte nustatytos ribos;

b) 6 straipsnio b punkte nurodytą ribą prie Direktyvos 2004/18/EB 7 straipsnio b punkte nustatytos ribos;

c) 6 straipsnio c punkte nurodytą ribą prie Direktyvos 2004/18/EB 7 straipsnio c punkte nustatytos ribos;

Komisija ribas persvarsto ir suderina, laikydamasi 41 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Būtinosios skubos atvejais Komisija gali pasinaudoti 41 straipsnio 4 dalyje nurodyta skubos procedūra.

2. Pagal 1 dalį nustatytos ribų vertės euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinėmis valiutomis priderinamos pagal atitinkamų Direktyvoje 2004/18/EB nustatytų ribų, nurodytų 1 dalyje, vertes, apskaičiuotas pagal Direktyvos 2004/18/EB 78 straipsnio 3 dalį.

3. Pakeistas vertės ribas, nurodytas 1 dalyje ir jų atitinkamas vertes nacionalinėmis valiutomis Komisija po jų pakeitimo lapkričio pradžioje paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

43 straipsnis

Pakeitimai

1. 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali iš dalies pakeisti:

a) 22 straipsnyje nurodytų skelbimų bei 39 straipsnyje nurodytų statistinių duomenų ataskaitų parengimo, perdavimo, gavimo, vertimo, surinkimo ir platinimo tvarką;

b) IV priede nurodytų duomenų siuntimo ir skelbimo tvarką, remiantis technine pažanga arba dėl administracinių priežasčių;

2. Komisija gali iš dalies pakeisti toliau išvardytas neesmines šios direktyvos nuostatas, laikydamasi 41 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu:

a) I priede pateiktus BVPŽ nomenklatūros numerius, jei tai nekeičia šios direktyvos taikymo iš esmės, ir tvarką darant nuorodas į tam tikras šios BVPŽ nomenklatūros pozicijas skelbimuose pagal minėtame priede išvardytų paslaugų kategorijas;

b) elektroninių informacijos priėmimo priemonių, kurios nurodytos VI priedo a, f ir g punktuose, techninę informaciją ir charakteristikas.

Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali pasinaudoti 41 straipsnio 4 dalyje nurodyta skubos procedūra.

44 straipsnis

Direktyvos 2004/18/EB pakeitimai

Direktyvos 2004/18/EB[29] 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„10 straipsnis

Pirkimai gynybos ir saugumo srityse

Ši direktyva taikoma gynybos ir saugumo srityje organizuojamiems viešiesiems pirkimams, išskyrus pirkimus, kuriems taikoma Direktyva XXXX/X/EB[30] . Taikant jos 8 ir 9 straipsnius, ji netaikoma viešiesiems pirkimams, nepatenkantiems į Direktyvos XXXX/X/EB taikymo sritį.“

45 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki [...], įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

46 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

47 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[…] […]

I PRIEDAS

1 STRAIPSNYJE NURODYTOS PASLAUGOS

Kategorijos | Paslaugų aprašymas | BVPŽ numeris |

1 | Priežiūros ir remonto paslaugos | Nuo 50100000-6 iki 50884000-5 (išskyrus 50310000-1–50324200-4 ir 50116510-9, 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0) ir nuo 51000000-9 iki 51900000-1 |

2 | Sausumos transporto paslaugos[31], apimančios šarvuotų automobilių paslaugas, ir kurjerių paslaugos, išskyrus pašto vežimą | Nuo 60110000-2 iki 60183000-4 (išskyrus 60160000-7, 60161000-4), ir nuo 64120000- 3 iki 64121200-2 |

3 | Keleivių ir krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimą | Nuo 60410000 -5 iki 60424120 -3 (išskyrus 60411000-2, 60421000-5), ir 60500000-3 |

4 | Sausumos [32] ir oro pašto transportas | 60160000-7,60161000-4 60411000-2, 60421000-5 |

5 | Ryšių paslaugos | Nuo 64200000 -8 iki 64228200 -2, 72318000-7, ir nuo 72700000 -7 iki 72720000 -3 |

6 | Finansinės paslaugos: a) draudimo paslaugos b) bankų ir investavimo paslaugos[33]; | Nuo 66100000 -1 iki 66720000 -35 |

7 | Informacinių technologijų ir susijusios paslaugos | Nuo 50310000 -1 iki 50324200 -4, nuo 72000000 -5 iki 72920000 -5 (išskyrus 72318000-7, ir nuo 72700000-7 iki 72720000-3), 79342311-6 |

8 | Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos[34] | Nuo 73000000 -2 iki 73436000 -7 (išskyrus 73200000-4, 73210000-7, 7322000-0) |

9 | Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos | Nuo 79210000 -9 iki 79212500 -8 |

10 | Valdymo konsultavimo[35] ir susijusios paslaugos | Nuo 73200000 -4 iki 73220000 -0, nuo 79400000 -8 iki 79421200 -3 ir 79342000-3, 79342100-4 79342300-6, 79342320-2, 79342321-9, 79910000-6, 79991000-7 98362000-8 |

11 | Architektūrinės paslaugos; inžinerijos ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų planavimo ir kraštovaizdžio inžinerijos paslaugos; susijusios mokslo ir techninio konsultavimo paslaugos; techninių tyrimų ir analizės paslaugos | Nuo 71000000-8 iki 71900000-7 (išskyrus 71550000-8) ir 79994000-8 |

12 | Pastatų valymo paslaugos bei nuosavybės valdymo paslaugos | 70300000 -4 – 70340000 -6 ir 90900000 -6 – 90924000 -0 |

13 | Nuotekų ir atliekų valymo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos | Nuo 90400000-1 iki 90743200-9 (išskyrus 90712200-3) ir 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0 |

II PRIEDAS

KAI KURIŲ 10 STRAIPSNYJE NURODYTŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽTYS

Šioje direktyvoje:

1) a) „techninės specifikacijos“ viešojo darbų pirkimo atveju: konkurso specifikacijose pateikta techninių reikalavimų visuma, apibrėžianti privalomas medžiagos, prekės arba tiekimo savybes, leidžiančias tą medžiagą, prekę arba tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kuris atitinka perkančiosios organizacijos reikalaujamą paskirtį. Šios savybės apima aplinkosaugos veiksmingumo lygius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis neįgaliems žmonėms) ir atitikties įvertinimą, rezultatų apibūdinimą, saugumą ar matmenis, įskaitant medžiagai, produktui ar reikmenims taikomus kokybės užtikrinimo reikalavimus bei reikalavimus, susijusius su terminija, simboliais, tyrimais ir bandymų metodais, pakuote, ženklinimu ir žymėjimu (etiketėmis), gamybos procesais ir metodais. Jos taip pat apima taisykles, reglamentuojančias statinių projektavimą ir kainos apskaičiavimą, testavimo bei statybos darbų metodų arba technologijų patikrinimo ir darbų priėmimo sąlygas, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurių perkančioji organizacija gali reikalauti bendrosiose arba konkrečiose taisyklėse, taikomose baigtiems darbams ir medžiagoms arba su jais susijusioms atskiroms dalims;

b) „techninės specifikacijos“ viešojo prekių ar paslaugų pirkimo atveju: konkurso dokumentuose pateikta specifikacija, nurodanti privalomas produkto arba paslaugos savybes, pavyzdžiui, kokybės lygius, aplinkosaugos veiksmingumo lygius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis neįgaliems žmonėms) ir atitikties įvertinimą, įvykdymą, prekės naudojimą, saugumą ar matmenis, įskaitant prekei taikomus reikalavimus, susijusius su prekės pavadinimu, bei reikalavimus, susijusius su terminija, simboliais, tyrimais ir testavimo metodais, pakuote, ženklinimu ir žymėjimu (etiketėmis), instrukcijomis vartotojui, gamybos procesais ir metodais, atitikties įvertinimo procedūromis;

2) „standartas“: techninė specifikacija, patvirtinta pripažintos standartizavimo organizacijos pakartotiniam ir nuolatiniam taikymui, kurio laikytis nėra privalu ir kuri atitinka vieną šių kategorijų:

- tarptautinis standartas: tarptautinės standartizacijos įstaigos priimtas standartas, kuriuo gali bendrai naudotis visuomenė,

- Europos standartas: Europinės standartizacijos įstaigos priimtas standartas, kuriuo gali bendrai naudotis visuomenė,

- nacionalinis standartas: nacionalinės standartizacijos įstaigos priimtas standartas, kuriuo gali bendrai naudotis visuomenė,

3) „gynybos standartas“: techninė specifikacija, kurios laikytis neprivaloma, patvirtinta tarptautinės, regioninės ar nacionalinės standartizavimo organizacijos, kuri specializuojasi gynybos srities techninių specifikacijų, skirtų pakartotiniam ir nuolatiniam taikymui, rengimo srityje;

4) „Europos techninis liudijimas“: produkto tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį teigiamas techninis įvertinimas, paremtas pagrindinių reikalavimų statybos darbams išpildymu, panaudojant produktui būdingas savybes ir nustatytas taikymo ir naudojimo sąlygas. Europos techninius liudijimus išduoda valstybės narės šiam tikslui paskirta įstaiga.

5) „bendroji techninė specifikacija“: techninė specifikacija, parengta valstybių narių pripažįstama tvarka, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6) „techninis etalonas“: bet koks Europos standartizacijos įstaigų produktas, išskyrus oficialius standartus, nustatytas remiantis procedūromis, pritaikytomis rinkos vystymo reikmėms.

III PRIEDAS

PRIVALOMA 22 STRAIPSNYJE NURODYTUOSE SKELBIMUOSE TEIKTINA INFORMACIJA

SKELBIMAS APIE IŠANKSTINIO INFORMACINIO SKELBIMO PUBLIKAVIMĄ „PIRKĖJO PROFILYJE“

1. Perkančiosios organizacijos valstybė

2. Perkančiosios organizacijos pavadinimas

3. „Pirkėjo profilio“ internetinis adresas (URL)

4. BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai)

IŠANKSTINIS INFORMACINIS SKELBIMAS

1. Perkančiosios organizacijos ir kai kuriais kitais atvejais tarnybos, kuri gali suteikti papildomos informacijos, pavadinimas, adresas, fakso numeris ir elektroninio pašto adresas, be to, paslaugų ir darbų pirkimo atveju, tarnybų, pavyzdžiui, atitinkamas valstybės institucijos internetinis puslapis, kuriuose galima gauti informacijos, susijusios su sutarties vykdymo vietoje galiojančiomis bendrosiomis teisinėmis nuostatomis dėl mokesčių, aplinkos apsaugos, darbų saugos ir darbo sąlygų.

2. Viešojo darbų pirkimo atveju: darbų pobūdis ir apimtis, vykdymo vieta; jei darbas padalinamas į keletą dalių – esminės kiekvienos šių dalių charakteristikos; jei turima informacija – numatomas planuojamų darbų kainų intervalas, BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai).

Viešojo prekių pirkimo atveju: tiektinų prekių pobūdis ir kiekis arba vertė; BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai),

Viešojo paslaugų pirkimo atveju: bendra planuojama kiekvienos paslaugų kategorijos, nurodytos I priede, kaina, BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai).

3. Numatoma pirkimo ar pirkimų organizavimo pradžios data, viešojo paslaugų pirkimo atveju – pagal kategorijas.

4. Jei reikia, nurodyti, ar taikomas preliminarusis susitarimas.

5. Jei reikia, kita informacija.

6. Skelbimo išsiuntimo data arba skelbimo apie išankstinio informacinio skelbimo publikavimą „pirkėjo profilyje“ išsiuntimo data.

7. Nuoroda, ar pirkimui taikomas Susitarimas.

PIRKIMO SKELBIMAI

Ribotų konkursų, derybų skelbiant apie pirkimą ir konkurencinio dialogo procedūrų atveju:

1. Perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeris, elektroninio pašto adresas.

2. a) Pasirinkta pirkimo procedūra.

b) jei reikia, priežastys, dėl kurių pasirinkta supaprastinta procedūra (ribotų ir derybų procedūrų atveju);

c) jei reikia, nurodyti, ar taikomas preliminarusis susitarimas;

3. Pirkimo forma.

4. Darbų atlikimo ir (arba) įvykdymo arba prekių pristatymo ar paslaugų teikimo vieta.

5. a) Viešieji darbų pirkimai:

– perkamų darbų pobūdis ir apimtis bei bendras objekto pobūdis. Nurodomos papildomų darbų atlikimo galimybės ir, jei žinomas, preliminarus jų grafikas, be to, jei numatoma, galimas sutarčių pratęsimų skaičius. Jei darbas ar pirkimas padalyti į keletą dalių, nurodyti kiekvienos šių dalių dydį; BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai),

– informacija apie darbo arba pirkimo dalyką, jei pirkime numatytas projektų parengimas,

– preliminariųjų susitarimų atveju taip pat planuojama preliminariojo susitarimo trukmė, numatoma bendra darbų vertė per visą preliminariojo susitarimo galiojimo laikotarpį ir, jei įmanoma, numatomų pirkimų vertė ir dažnis.

b) Viešasis prekių pirkimas:

– tiekiamų prekių pobūdis ir informacija apie tai, ar pasiūlymus prašoma pateikti dėl prekių įsigijimo, išperkamosios nuomos, nuomos arba pirkimo išsimokėtinai ar kombinuojant minėtus būdus, tikslu bei nomenklatūros kodo numeris. Tiektinų prekių kiekis, ypač nurodant papildomo prekių pirkimo galimybes ir, jei žinoma, preliminarų papildomų pirkimų grafiką. alternatyvos bei galimas sutarties pratęsimo skaičius; BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai),

– nuolatinių arba pratęsiamų pirkimo sutarčių per nurodytą laikotarpį atveju taip pat nurodoma – jei žinomas, paskesnių numatomų prekių pirkimo sutarčių grafikas,

– preliminariųjų susitarimų atveju taip pat planuojama preliminariojo susitarimo trukmė, numatoma bendra darbų vertė per visą preliminariojo susitarimo galiojimo laikotarpį ir, jei įmanoma, numatomų pirkimų vertė ir dažnis.

c) Viešasis paslaugų pirkimas:

– paslaugos kategorija ir aprašymas. BVPŽ nomenklatūros kodo numeris (-iai). Teiktinų paslaugų kiekis. Taip pat nurodomos papildomų pirkimų galimybės ir, jei žinomas, preliminarus pasinaudojimo tomis galimybėmis grafikas, be to, jei numatomi, galimų sutarčių pratęsimų skaičius. Pratęsiamų apibrėžtu laikotarpiu sutarčių atveju – jei žinomas, numatomas vėlesnių viešojo paslaugų pirkimo sutarčių grafikas.Preliminariųjų susitarimų atveju taip pat planuojama preliminariojo susitarimo trukmė, numatoma bendra darbų vertė per visą preliminariojo susitarimo galiojimo laikotarpį ir, jei įmanoma, numatomų pirkimų vertė ir dažnis.

– nuoroda, ar įstatymai ir kiti teisės aktai numato, kad paslaugas teiktų tik konkrečių verslo šakų atstovai.

Nuoroda į įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatą,

– nuoroda, ar juridiniai asmenys privalo nurodyti savo už paslaugos teikimą atsakingų darbuotojų pavardes ir profesinę kvalifikaciją.

6. Jei pirkimas suskirstytas į keletą dalių, nurodyti, ar galima teikti pasiūlymus dėl vienos, keleto ir (arba) visų dalių.

7. Galimybė teikti alternatyvius pasiūlymus.

8. Terminas, iki kurio darbai /prekės / paslaugos turi būti baigti arba pristatyti, arba darbų /prekių / paslaugų pirkimo sutarties galiojimo laikas. Jei įmanoma, darbų pradžios, prekių pristatymo arba paslaugų teikimo pradžios terminas.

9. Prireikus, specialiosios pirkimo sąlygos.

10. a) Galutinė paraiškų dalyvauti pateikimo data;

b) adresas, kuriuo paraiškos turi būti siunčiamos;

c) kalba arba kalbos, kuriomis jie turi būti parengti.

11. Jei reikia – reikalaujami užstatai ir garantijos.

12. Pagrindinės finansavimo ir mokėjimų sąlygos ir (arba) nuorodos į tam tikras nuostatas, kuriose jie nurodyti.

13. Jei reikia — ekonominės veiklos vykdytojų grupės, su kuria yra sudaroma sutartis, juridinis statusas.

14. Atrankos kriterijai, susiję su asmenine ekonominės veiklos vykdytojų padėtimi, dėl kurios jiems gali būti neleista dalyvauti pirkime, ir reikiama informacija, įrodanti, kad pagrindo neleisti jiems dalyvauti pirkimo procedūrose nėra. Atrankos kriterijai ir informacija apie asmeninę ekonominės veiklos vykdytojo padėtį, informacija ir formalumai, reikalingi, kad būtų galima įvertinti minimalius ekonominius ir techninius ekonominės veiklos vykdytojo pajėgumus. Specifinių (-čių) minimalaus (-ių) pajėgumų lygis(-ai), jei reikalaujama.

15. Preliminariųjų susitarimų atveju: susitarimo įgyvendinime dalyvausiančių ekonominės veiklos vykdytojų skaičius, prireikus, didžiausias skaičius, numatoma preliminariojo susitarimo trukmė.

16. Konkurencinio dialogo ar derybų procedūros, skelbiant apie pirkimą, atveju, jei reikia, nurodyti etapų procedūrą, kurios metu bus palaipsniui mažinamas aptartinų sprendimų arba pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičius.

17. Tais atvejais, jei pasinaudojama galimybe sumažinti pasiūlymus teikti, derėtis arba dalyvauti dialoge kviečiamų kandidatų skaičių: mažiausias, o prireikus, didžiausias planuojamas kandidatų skaičius ir objektyvūs tų kandidatų skaičiaus nustatymo kriterijai.

18. 37 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis bus nustatomas pirkimo nugalėtojas: „žemiausia kaina“ arba „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“. Nurodomi kriterijai, pagal kuriuos nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, taip pat jų lyginamieji svoriai, jei jie nepateikti specifikacijose, arba, konkurencinio dialogo atveju, aprašomuosiuose dokumentuose.

19. Skelbimo išsiuntimo data.

20 Nurodyti, ar pirkimui taikomas Susitarimas.

SKELBIMAI APIE SUTARČIŲ SUDARYMĄ

1. Perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas.

2. Pasirinkta pirkimo procedūra. Jei naudojama derybų procedūra neskelbiant apie pirkimą (20 straipsnis), pateikiamas pagrindimas.

3. Viešieji darbų pirkimai: paslaugų pobūdis ir mastas.

Viešasis prekių pirkimas: jei reikia – tiekėjo tiekiamų prekių pobūdis ir kiekis. BVPŽ nomenklatūros kodas.

Viešasis paslaugų pirkimas: paslaugos kategorija ir aprašymas; BVPŽ nomenklatūros kodas; perkamų paslaugų kiekis.

4. Pirkimo organizavimo data.

5. Nugalėtojo atrankos kriterijai.

6. Gautų pasiūlymų skaičius.

7. Konkursą laimėjusio (-ių) ekonominės veiklos vykdytojo (-ų) pavadinimas(-ai) (pavardė(s)) ir adresas (-ai).

8. Mokėtina kaina ar kainų intervalas (minimali / maksimali).

9. Didžiausia ir mažiausia atrinktų pasiūlymų kaina arba brangiausias ir pigiausias pasiūlymas, kuriais remiamasi nustatant pirkimo nugalėtoją.

10. Jei reikia, sutarties vertė ir jos dalis, kurią vykdyti planuojama pavesti subrangovams.

11. Skelbimo apie pirkimą, paskelbto laikantis IV priede apibrėžtų techninių paskelbimo specifikacijų, publikavimo data.

12. Šio skelbimo išsiuntimo data.

IV PRIEDAS

PUBLIKAVIMO YPATYBĖS

1. Skelbimų publikavimas

a) Perkančiosios organizacijos pagal 23 straipsnyje nurodytą formą parengtus skelbimus, nurodytus 22 straipsnyje, siunčia Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui. 22 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti išankstiniai skelbimai skelbiami pirkėjo profilyje, nurodytame 2 punkte, turi būti tokios pat formos kaip ir skelbimui apie pirkimą nurodyta forma.22 straipsnyje nurodytus skelbimus skelbia Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras arba, išankstinių skelbimų atveju, „pirkėjo profilyje“ skelbia perkančiosios organizacijos.Be to, perkančiosios organizacijos šią informaciją gali paskelbti Internete „pirkėjo profilyje“, nurodytame 2 punkte.

b) Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras perkančiajai organizacijai išduoda 23 straipsnio 8 dalyje nurodytą patvirtinimą.

2. Papildomos informacijos skelbimas

Pirkėjo profilyje gali būti skelbiami išankstiniai informaciniai skelbimai, nurodyti 22 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, informacija apie šiuo metu skelbiamus kvietimus dalyvauti konkursuose, planuojamus pirkimus, sudarytas sutartis, nutrauktas procedūras ir kitą bendro pobūdžio naudingą informaciją, nurodant, pavyzdžiui, informacijos centrą, telefono ir fakso numerius, adresą ir elektroninio pašto adresą.

3. Elektroniniu būdu siunčiamų pranešimų formatas ir siuntimo tvarka.

Informacija apie elektroniniu būdu siunčiamų pranešimų formatą ir siuntimo tvarką pateikta internete adresu: http://simap.europa.eu

V PRIEDAS

REGISTRAI[36]

A DALIS

VIEŠASIS DARBŲ PIRKIMAS

Valstybių narių įmonių registrų bei deklaracijų ir pažymų pavadinimai:

- Belgijoje - „Registre du commerce“ / „Handelsregister“,

- Bulgarijoje – „Търговски регистър“,

- Čekijoje – „obchodní rejstřík“,

- Danijoje – „Erhvervs-og Selskabsstyrelsen“,

- Vokietijoje – „Handelsregister“ ir „Handwerksrolle“,

- Estijoje – „Keskäriregister“,

- Airijoje paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ arba „Registrar of Friendly Societies“, išduotą pažymą iš arba, jei jų nėra, pažymą, patvirtinančią, kad susijęs asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog jis verčiasi atitinkamu verslu įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir tokiu įmonės pavadinimu;

- Graikijoje Aplinkos, teritorijų planavimo ir valstybinių užsakymų ministerijos (Υ.ΠΕ.ΧΩ.Δ.Ε) išduotą „Μητρώο Εργοληπτικών Επιχειρήσεων“- MEEΠ“,

Ispanijoje –„Registro Oficial de Empresas Clasificadas del Ministerio de Hacienda“,

- Prancūzijoje – „Registre du commerce et des sociétés“ ir „Répertoire des métiers“,

- Italijoje - „Registro della Camera di commercio, industria, agricoltura e artigianato“,

- Kipre paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti „Council for the Registration and Audit of Civil Engineering and Building Contractors (Συμβούλιο Εγγραφήςκαι Ελέγχου Εργοληπτών Οικοδομικών και Τεχνικών Έργων)“ išduotą pažymą, laikantis „Registration and Audit of Civil Engineering and Building Contractors Law“.

- Latvijoje – „Uzņēmumu reģistrs“,

- Lietuvoje – „Juridinių asmenų registras“,

- Liuksemburge - „Registre aux firmes“ ir „Rôle de la Chambre des métiers“,

- Vengrijoje – „Cégnyilvántartás“, „egyéni vállalkozók jegyzői nyilvántartása“,

- Maltoje paslaugų teikėjas pateikia „numru ta’ registrazzjoni tat- Taxxa tal- Valur Miżjud (VAT) u n- numru tal-licenzja ta’ kummerc“, o partnerystės arba įmonės atveju – Maltos finansų tarnybos suteiktą registracijos numerį,

- Olandijoje - „Handelsregister“,

- Austrijoje – „Firmenbuch“, „Gewerberegister“, „Mitgliederverzeichnisse der Landeskammern“,

- Lenkijoje – „Krajowy Rejestr Sądowy“

- Portugalijoje – „Instituto dos Mercados de Obras Públicas e Particulares e do Imobiliário“ (IMOPPI),

- Rumunijoje – „Registrul Comerţului“,

- Slovėnijoje – „Sodni register“ ir „obrtni register“,

- Slovakijoje – „Obchodný register“,

- Suomijoje – „Kaupparekisteri“ ir „Handelsregistret“;

- Švedijoje –„aktiebolags-, handels- eller föreningsregistren“;

- Jungtinėje Karalystėje paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ išduotą pažymą iš arba, jei jos nėra, pažymą, patvirtinančią, kad susijęs asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog jis verčiasi atitinkamu verslu įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir tokiu įmonės pavadinimu;

B DALIS

VIEŠOJO PREKIŲ PIRKIMO SUTARTYS

Valstybių narių profesijų arba prekybos (verslo) registrai ir su jais susiję liudijimai ir pažymos:

- Belgijoje - „Registre du commerce – Handelsregister“,

- Bulgarijoje – „Търговски регистър“,

- Čekijoje – „obchodní rejstřík“,

- Danijoje – „Erhvervs-og Selskabsstyrelsen“,

- Vokietijoje – „Handelsregister“ ir „Handwerksrolle“,

- Estijoje – „Keskäriregister“,

- Graikijoje – „Βιοτεχνικό ή Εμπορικό ή Βιομηχανικό Επιμελητήριο“,

- Ispanijoje – „Registro Mercantil“ arba, jei asmenys nėra registruoti, pažymą, patvirtinanti, kad susijęs asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, patvirtinančią, jog jis verčiasi atitinkama profesija,

- Prancūzijoje – „Registre du commerce et des sociétés“ ir „Répertoire des métiers“,

- Airijoje tiekėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ arba „Registrar of Friendly Societies“ išduotą pažymą, patvirtinančią, kad susijęs asmuo yra įsteigęs įmonę arba įregistruotas juridinių asmenų registre, arba, jei jų nėra, pažymą, patvirtinančią, kad susijęs asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog jis verčiasi atitinkamu verslu įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir tokiu įmonės pavadinimu;

- Italijoje – „Registro della Camera di commercio, industria, agricoltura e artigianato“ ir „Registro delle commissioni provinciali per l'artigianato“,

- Kipre tiekėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies and Official Receiver“ (Έφορος Εταιρειών και Επίσημος Παραλήπτης) išduotą pažymą, o jei jos nepateikia – pažymą, patvirtinančią, kad tas asmuo yra prisiekęs, jog užsiima atitinkama profesine veikla valstybėje, kurioje yra įsisteigęs, konkrečioje vietoje, konkrečiu įmonės pavadinimu.

- Latvijoje – „Uzņēmumu reģistrs“,

- Lietuvoje – „Juridinių asmenų registras“,

- Liuksemburge – „Registre aux firmes“ ir „Rôle de la Chambre des métiers“,

- Vengrijoje – „Cégnyilvántartás“, „egyéni vállalkozók jegyzői nyilvántartása“,

- Maltoje tiekėjas pateikia „numru ta registrazzjoni tat- Taxxa tal- Valur Miżjud (VAT) u n- numru tallicenzja ta „kummerc“, o partnerystės arba įmonės atveju – Maltos finansų tarnybos suteiktą registracijos numerį,

- Olandijoje – „Handelsregister“,

- Austrijoje –„Firmenbuch“, „Gewerberegister“, „Mitgliederverzeichnisse der Landeskammern“,

- Lenkijoje – „Krajowy Rejestr Sądowy“

- Portugalijoje – „Registo Nacional das Pessoas Colectivas“,

- Rumunijoje – „Registrul Comerţului“,

- Slovėnijoje – „Sodni register“ ir „obrtni register“,

- Slovakijoje – „Obchodný register“,

- Suomijoje – „Kaupparekisteri“ ir „Handelsregistret“;

- Švedijoje –„aktiebolags-, handels- eller föreningsregistren“;

- Jungtinėje Karalystėje tiekėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ ar „Registrar of Friendly Societies“ pažymą, patvirtinančią, kad susijęs asmuo yra įsteigęs įmonę arba įregistruotas juridinių asmenų registre, o jei jų nėra, pasirašė priesaikos deklaraciją, jog jis verčiasi atitinkamu verslu įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir tokiu įmonės pavadinimu.

C DALIS

VIEŠASIS PASLAUGŲ PIRKIMAS

Valstybių narių profesijų arba prekybos (verslo) registrai ir su jais susiję liudijimai ir pažymos:

- Belgijoje – „Registre du commerce“ / „Handelsregister“ ir „Ordres professionels / Beroepsorden“,

- Bulgarijoje – „Търговски регистър“,

- Čekijoje – „obchodní rejstřík“,

- Danijoje – „Erhvervs-og Selskabsstyrelsen“,

- Vokietijoje – „Handelsregister“, „Handwerksrolle“, „Vereinsregister“, „Partnerschaftsregister“ ir „Mitgliedsverzeichnisse de Berufskammern der Ländern“,

- Estijoje – „Keskäriregister“,

- Airijoje paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ arba „Registrar of Friendly Societies“, išduotą pažymą iš arba, jei jų nėra, pažymą, patvirtinančią, kad susijęs asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog jis verčiasi atitinkamu verslu įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir tokiu įmonės pavadinimu;

- Graikijoje paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti notaro patvirtintą priesaikos deklaraciją, kad jis verčiasi atitinkama profesija; galiojančioje nacionalinėje teisėje nustatytais atvejais studijų paslaugoms – įmonių registras „Μητρώο Μελετητών“ bei „Μητρώο Γραφείων Μελετών“,

- Ispanijoje –„Registro Oficial de Empresas Clasificadas del Ministerio de Hacienda“,

- Prancūzijoje – „Registre du commerce et des sociétés“ ir „Répertoire des métiers“,

- Italijoje – „Registro della Camera di commercio, industria, agricoltura e artigianato“ ir „Registro delle commissioni provinciali per l'artigianato“ arba „Consiglio nazionale degli ordini profesionali“;

- Kipre paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies and Official Receiver“ (Έφορος Εταιρειών και Επίσημος Παραλήπτης) išduotą pažymą, o jei jos nepateikia – pažymą, patvirtinančią, kad tas asmuo yra prisiekęs, jog užsiima atitinkama profesine veikla valstybėje, kurioje yra įsisteigęs, konkrečioje vietoje, konkrečiu įmonės pavadinimu,

- Latvijoje – „Uzņēmumu reģistrs“,

- Lietuvoje – „Juridinių asmenų registras“,

- Liuksemburge – „Registre aux firmes“ ir „Rôle de la Chambre des métiers“,

- Vengrijoje – „Cégnyilvántartás“, „egyéni vállalkozók jegyzői nyilvántartása“, kai kurie „szakmai kamarák nyilvántartása“ arba tam tikros veiklos atvejais sertifikatą, patvirtinantį, kad atitinkamam asmeniui suteiktas leidimas verstis atitinkama komercine veikla ar profesija,

- Maltoje paslaugų teikėjas pateikia „numru ta’ registrazzjoni tat- Taxxa tal- Valur Miżjud (VAT) u n- numru tal-licenzja ta’ kummerc“, o partnerystės arba įmonės atveju – Maltos finansų tarnybos suteiktą registracijos numerį,

- Olandijoje – „Handelsregister“,

- Austrijoje – „Firmenbuch“, „Gewerberegister“, „Mitgliederverzeichnisse der Landeskammern“,

- Lenkijoje – „Krajowy Rejestr Sądowy“,

- Portugalijoje – „Registo nacional das Pessoas Colectivas“,

- Rumunijoje – „Registrul Comerţului“,

- Slovėnijoje – „Sodni register“ ir „obrtni register“,

- Slovakijoje – „Obchodný register“,

- Suomijoje – „Kaupparekisteri“ ir „Handelsregistret“;

- Švedijoje –„aktiebolags-, handels- eller föreningsregistren“;

- Jungtinėje Karalystėje paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti „Registrar of Companies“ arba „Registrar of Friendly Societies“, išduotą pažymą iš arba, jei jų nėra, pažymą, patvirtinančią, kad susijęs asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog jis verčiasi atitinkamu verslu įsisteigimo valstybėje, tam tikroje konkrečioje vietoje ir tokiu įmonės pavadinimu.

VI PRIEDAS

ELEKTRONINIO PARAIŠKŲ DALYVAUTI KONKURSUOSE IR PASIŪLYMŲ PRIĖMIMO PRIEMONĖMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

Techninėmis priemonėmis bei atitinkamomis procedūromis elektroninės prašymų dalyvauti arba pasiūlymų priėmimo priemonės privalo užtikrinti, kad:

a) elektroniniai parašai, naudojami prašymams dalyvauti arba pasiūlymams pateikti, atitiktų nacionalines nuostatas, priimtas Direktyvos 1999/93/EB taikymo tikslais;

b) būtų galima nustatyti tikslų prašymų dalyvauti arba pasiūlymų gavimo laiką ir datą;

c) būtų tinkamai užtikrinta, kad iki nustatytų terminų pradžios niekas negalės peržiūrėti informacijos, pateiktos remiantis šiais reikalavimais;

d) pažeidus tokį naudojimosi informacija draudimą, būtų įmanoma tiksliai nustatyti pažeidimą;

e) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti datas, kada galima pirmą kartą susipažinti su gautais duomenimis;

f) skirtinguose pirkimo procedūros etapuose visi pateikti duomenys ar jų dalis būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tai darant įgaliotiesiems asmenims;

g) vienu metu dirbantys įgaliotieji asmenys turėtų leisti su gautais duomenimis susipažinti nuo nustatyto termino;

h) remiantis šiais reikalavimais gauti ir peržiūrėti duomenys būtų prieinami tik asmenims, įgaliotiems su tokiais duomenimis susipažinti.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl tam tikrų viešojo gynybos ir saugumo srities darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

- Politikos sritis:

12-81: Viešieji pirkimai

- Susijusi veikla

12-81.C3-10 (C3): rengti, prižiūrėti ir taikyti viešųjų pirkimų sritį reglamentuojančius teisės aktus

Direktyvos dėl viešųjų pirkimų organizavimo gynybos ir saugumo srityje pasiūlymas.

Reikia parengti

Aiškinamasis komunikatas dėl Sutarties 296 straipsnio taikymo viešiesiems pirkimams gynybos srityje.

12-81.C3-10,02 (C3): Aiškinamasis komunikatas dėl Sutarties 296 straipsnio taikymo viešiesiems pirkimams gynybos srityje

12-81.C3-10.30-02 (C3): Aiškinamasis komunikatas dėl Sutarties 296 straipsnio taikymo viešiesiems pirkimams gynybos srityje

Žalioji knyga dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje

12-81.C3-10.30-01 (C3): Komunikatas „Dėl konsultacijų, kurios buvo pradėtos žaliąja knyga dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje, rezultatų ir būsimų Komisijos iniciatyvų“

12-81.C3-10, 25-01 (C3): Žalioji knyga dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje – CWP 2004

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

Biudžeto eilutė | Pavadinimas | Veiksmai |

12.010201.00.20 | Techninė pagalba | Techninės pagalbos sutartys |

12.020100.01 | Vidaus rinkos sukūrimas ir plėtra | Išorės rangovų atliekamos studijos |

26.02.01 | Viešųjų prekių, darbų ir paslaugų pirkimų organizavimo procedūros ir skelbimas apie juos | Skelbimų publikavimas |

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Direktyva dėl viešųjų gynybos ir saugumo srities pirkimų yra nuo jo įsigaliojimo neribotą laikotarpį taikomas teisės aktas.

Ji darys finansinį poveikį pasikartojančioms ir vienkartinėms išlaidoms:

- pasikartojančios išlaidos susijusios su direktyvos taikymu (skelbimų publikavimu, pažeidimų administravimu),

- vienkartinės išlaidos susijusios su pasirengimu taikyti direktyvą, ypač su vertinimo darbais, kurie turi būti pavesti išorės rangovams (nuo penkerių iki dešimties metų laikotarpiu nuo direktyvos įsigaliojimo datos).

3.3. Biudžeto ypatybės:

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

12.010201.00.20 | NPI | NDIF | NĖRA | NĖRA | NĖRA | 5 |

12.020100.01 | NPI | DIF | NĖRA | TAIP | NĖRA | 1a. |

26.02.01 | NPI | DIF | NĖRA | NĖRA | NĖRA | 1.1 (1.1 OTH) |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[37] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a) | 0,006 | 0,012 | 0,018 | 0,024 | 0,030 | 0,180 | 0,270 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b) | 0,006 | 0,012 | 0,018 | 0,024 | 0,030 | 0,180 | 0,270 |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[38] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4 | c | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a + c | 0,006 | 0,012 | 0,018 | 0,024 | 0,030 | 0,180 | 0,270 |

Mokėjimų asignavimai | a + c | 0,006 | 0,012 | 0,018 | 0,024 | 0,030 | 0,180 | 0,270 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d) | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,360 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6 | e) | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+ c+ d+ e | 0,066 | 0,072 | 0,078 | 0,084 | 0,090 | 0,240 | 0,630 |

Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+ c+ d+ e | 0,066 | 0,072 | 0,078 | 0,084 | 0,090 | 0,240 | 0,630 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Šiai priemonei bendras finansavimas netaikomas.

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu:

Netaikytina

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo[39] nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms:

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Mln. eurų (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Visuotinai pripažįstama, kad dėl didelio gynybos pirkimų srities susiskaidymo yra labai sumažinamas viešųjų pirkimų ir vidaus rinkos veikimo veiksmingumas.

Suinteresuotosios šalys (valstybės narės, pramonės atstovai, analitikai, Europos Parlamentas) paprašė Komisijos išspręsti susiskaidymo problemą ir padidinti konkurenciją gynybos pirkimų srityje.

- Trumpalaikiai

Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, 2006 m. gruodžio mėn. patvirtino aiškinamąjį komunikatą dėl Sutarties 296 straipsnio taikymo viešiesiems pirkimams gynybos srityje, kuriame pateikė teisinių aspektų paaiškinimą. Tačiau vien paprasto paaiškinimo nepakanka.

- Vidutinės trukmės ir ilgalaikiai

Komisijos nuomone, speciali direktyva dėl viešųjų gynybos ir saugumo srities pirkimų, yra tinkamiausias priemonė nustatytoms problemoms spręsti vidutinės ir ilgalaikės perspektyvos laikotarpiu.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Priemonė, susijusi su gynybos srities rinkomis, sukurdama daugiau skaidrumo jose, atitinka bendras gynybos srities rinkų atvėrimo nuostatas. Dabartinis pirkimų susiskaidymas daro neigiamą poveikį ne tik viešųjų finansų panaudojimo, bet ir valstybių narių karinių pajėgų veiksmingumui. Jis taip pat trukdo augti ekonomikai ir Europos gynybos pramonės konkurencingumui.

Be valstybių narių dedamų pastangų, Komisija taip pat ėmėsi priemonių Europos gynybos įrangos rinkai (EGĮR) kurti. Komisija 2003 m. kovo mėn. Komunikate „Europos Sąjungos politikos dėl gynybos įrangos kūrimo link“ pateikė kelių priemonių pasiūlymų, susijusių su gynybos pramone ir rinkomis (standartizavimas, stebėsena, Bendrijos vidaus pervedimai, viešieji pirkimai, dvejopo naudojimo prekių eksportas, moksliniai tyrimai). Taigi, minėtas komunikatas tapo pirmuoju Komisijos žingsniu viešųjų pirkimų srityje.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą.

- Tikslai

- Bendrasis Komisijos tikslas – sukurti atvirą ir konkurencingą Europos gynybos įrangos rinką. Ši rinka bus kartu karo pramonės prekių (ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų ) ir „jautrių“ civilinių prekių (saugumo) rinka.

- Specialus tikslas viešųjų pirkimų gynybos srityje – parengti teisinius pagrindus, sudarančius galimybę tokioms rinkoms veiksmingai veikti. Tam reikia realiai taikyti Sutartyje nustatytus vidaus rinkos principus.

- Praktinis šios direktyvos tikslas – laikantis Sutarties principų sukurti prie gynybos ir saugumo pirkimų specifikos priderintą teisinį pagrindą, kuris suteiktų galimybę rečiau taikyti Sutarties 296 straipsnyje bei Direktyvos 2004/18/EB 14 straipsnyje nustatytas išimtis.

- Numatomi rezultatai

Tikimasi pasiekti šių rezultatų:

- didesnis viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityje skaidrumas ir atvirumas ,

- veiksmingiau panaudojami viešieji finansiniai ištekliai,

- didesnis gynybos pramonės, dalyvaujančios stiprinant Europos gynybos pramonę ir technologijas, konkurencingumas ir ekonominis augimas.

- Susiję rodikliai

Bus apskaičiuoti du rodikliai:

- procentinė skelbimų dalis (sulyginant paskelbtų pirkimų vertę ir gynybos srities pirkimų vertę ), kaip skaidrumo rodiklis,

- procentinė skvarbos dalis (sulyginant Bendrijos vidaus pervedimų vertę ir gynybos srities pirkimų vertę ), kaip atvirumo rodiklis,

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai).

( Centralizuotas valdymas:

( Tiesioginis, vykdomas Komisijos

( Netiesioginis, deleguojama:

( vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) ir (arba) įstaigai (-oms), teikiančiai (-ioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Už šį klausimą atsakingos Komisijos tarnybos ypatingą dėmesį skirs Teisingumo Teismo praktikos viešųjų pirkimų gynybos srityje raidai.

Du rodikliai:

- procentinė skelbimų dalis (kaip skaidrumo rodiklis),

- procentinė skvarbos dalis (kaip atvirumo rodiklis),

remiantis turimais duomenimis bus apskaičiuojami kasmet.

6.2. Vertinimas:

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Preliminarus poveikio vertinimas, įskaitant ex ante vertinimą, atliekamas kartu su direktyvos projekto vertinimu ir pridedamas kaip papildomas dokumentas.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Speciali direktyva yra pirmasis Komisijos viešųjų pirkimų gynybos srityje pasiūlytas teisės aktas. Aiškinamasis komunikatas yra pernelyg naujas dokumentas (patvirtintas 2006 m. gruodžio mėn.), kad jo poveikį būtų galima tinkamai įvertinti.

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

- Reguliarusis vertinimas

Naujosios direktyvos poveikį nuo trečiųjų jos įgyvendinimo valstybėse narėse metų pradžios Komisija vertins nuolatos. Bus vertinamas naujosios direktyvos poveikis viešųjų pirkimų praktikai, ypač skelbimams apie juos, konkurencijos tarp tiekėjų sukūrimui bei pirkimų atvėrimui kitų valstybių narių tiekėjams.

- Vidutinės trukmės laikotarpiu: tarpinis vertinimas

Pirmasis naujos direktyvos įgyvendinimo poveikio pirmiausia valstybių narių, o vėliau įmonių administravimui, įvertinimas turėtų būti atliktas nuo teisinio direktyvos priėmimo proceso ir jos perkėlimo į valstybių narių teisę pabaigos praėjus penkeriems metams.

- Ilgalaikiu laikotarpiu: bendrasis vertinimas

Atsižvelgiant į tai, kad gynybos įrenginiai naudojami labai ilgai (atitinkamai ilgai yra teikiamos jų priežiūros paslaugos), bendrasis direktyvos vertinimas, ypač ekonominis vertinimas, racionaliai turėtų būti numatomas ilgalaikėje perspektyvoje (t. y. nuo direktyvos įsigaliojimo praėjus ne mažiau nei dešimčiai metų ).

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Šios priemonės atveju specialių kovos su sukčiavimu priemonių nenumatyta.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

(Nurodyti tikslų, priemonių ir rezultatų pavadinimus) | Rezultato rūšis | Vid. vieneto išlaidos | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai (12 01 01) | A*/AD | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 |

B*, C*/AST | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Darbuotojai, finansuojami[41] pagal 12 01 02 str. | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Kiti darbuotojai, finansuojami pagal 12 01 04/05 str. | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 00 |

IŠ VISO | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas.

Direktyvai įsigaliojus reikės vykdyti dvi užduotis:

- Pažeidimo procedūrų administravimą

Šias procedūras administruos jau paskirti ir pagal geografines zonas, o ne pagal veiklos rūšis, besispecializuojantys ataskaitų teikėjai (t. y. specializuotų viešųjų gynybos srities pirkimų ataskaitų teikėjų nebus).

- Stebėseną ir vertinimą

Šios užduotys bus atliekamos arba skyriaus viduje (jas atliks ekonomisto specializaciją turintis administratorius), specializuotame viešųjų pirkimų direktorato ekonomikos skyriuje arba specializuotas bendrojo direktorato poveikio studijų ir vertinimo skyrius.

Bet kokiu atveju, šios užduotys bus atliekamos pasitelkiant jau egzistuojančias pareigybes ir nekuriant naujų pareigybių.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

( Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti.

( Pareigybės, preliminariai skirtos n metų MPS (PBP) vykdyti.

( Darbo vietų, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

1. Techninė ir administracinė pagalba (įskaitant susijusias išlaidas darbuotojams) |

Vykdomosios agentūros |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros |

12.01.04 -Veiklos rėmimo išlaidos vidaus rinkos politikos srityje | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

8.2.5 Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

Išlaidos vidaus rinkos politikos srities dirbančiam personalui | Art. 12 01 01 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 |

Išorės personalas Techninės pagalbos sutartis | Pst. 12 01 02 01 | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,360 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,060 | 0,360 |

*

Apskaičiuota - Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (12 01 01 str. )

Naujai direktyvai įgyvendinti papildomų darbo vietų sukurti neprireiks (teisės aktų rengėjo, ataskaitų teikėjo, ekonomisto pareigybės jau sukurtos )

*

Apskaičiuota – Išorės darbuotojai, finansuojami pagal 12 01 02 str.

Metinei naujos direktyvos įgyvendinimo priežiūrai gali prireikti pasitelkti išorės personalą pagal techninės pagalbos sutartis (biudžeto eilutė 12.010201.00.02.20).

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

Komandiruotės | 12 01 02 11 01 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

- Posėdžiai ir konferencijos | 12 01 02 11 02 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

- Komitetai | 12 01 02 11 03 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

- Tyrimai ir konsultacijos | 12 01 02 11 04 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

- Informacinės sistemos | 12 01 02 11 05 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų | 12 01 02 11 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

*

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Nėra.

[1] 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

[2] Galutinė darbo grupės Nr. 8 ataskaita gynybos klausimais. CONV461/02, 2002 m. gruodžio 16 d.

[3] COM (2003) 113 galutinis, 2003 m. kovo 11 d.

[4] COM (2004) 608 galutinis, 2004 m. rugsėjo 23 d.

[5] COM (2005) 626 galutinis, 2005 m. gruodžio 6 d.

[6] Aiškinamasis komunikatas dėl Sutarties 296 straipsnio taikymo viešiesiems pirkimams gynybos srityje COM (2006) 779 galutinis, 2006 m. gruodžio 7 d.

[7] OL C […], […], p. […].

[8] OL C […], […], p. […].

[9] OL C […], […], p. […].

[10] OL C […], […], p. […].

[11] OL L 340, 2002 12 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2151/2003 (OL L 349, 2003 12 17, p. 1).

[12] OL L 317, 2001 12 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/548/EB, Euratomas (OL L 215, 2006 8 5, p. 38).

[13] OL L 101, 2001 4 11, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/438/EB (OL L 164, 2007 6 26, p. 24).

[14] OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

[15] OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

[16] OL L 13, 2000 1 19, p. 12.

[17] OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

[18] OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

[19] OL L 39, 1976 2 14, p. 40 Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB (OL L 269, 2002 10 5, p. 15).

[20] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[21] Sprendimas dėl prekių (ginklai, amunicija ir karinės paskirties medžiagos), kurioms taikomos Sutarties 296 (ex. 223) straipsnio 1 b dalies nuostatos, sąrašo nustatymo. 1958 m. balandžio 15 d. protokolas: 368/58.

[22] OL L 351, 1998 1 29, p. 1.

[23] OL C 195, 1997 6 25, p. 1.

[24] OL L 358, 1998 12 31, p. 2.

[25] OL C 316, 1995 11 27, p. 48.

[26] OL L 164, 2002 6 22, p. 3.

[27] OL L 309, 2005 10 25, p. 15.

[28] OL L 185, 1971 8 16, p. 15. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 77/63/EB (OL L 13, 1977 1 15, p. 15).

[29] 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

[30] Šios direktyvos nuorodos.

[31] Išskyrus geležinkelių transporto paslaugas, priskiriamas 18 kategorijai.

[32] Išskyrus geležinkelių transporto paslaugas, priskiriamas 18 kategorijai.

[33] Išskyrus finansines paslaugas, susijusias su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių išleidimu, pardavimu, pirkimu ar pervedimu ir centrinio banko paslaugas.

Taip pat išskyrus paslaugų, kurių objektas žemės, pastatų arba kito nekilnojamojo turto arba teisių į juos įsigijimas ar nuoma, taikant bet kokias finansines priemones, pirkimą; tačiau ši direktyva yra taikoma finansinių paslaugų, skirtų sutartims sudaryti bet kuria forma tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo ar nuomos, pirkimui.

[34] Išskyrus tas paslaugas, kurių rezultatas tampa išskirtine perkančiosios organizacijos nuosavybe ir yra panaudojamas jos veiklai vykdyti su sąlyga, kad už visą suteiktą paslaugą atsiskaito perkančioji organizacija.

[35] Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.

[36] 31 straipsnyje registrai reiškia šiame priede pateiktus registrus, o tų registrų pakeitimo valstybės lygmeniu atveju – buvusį registrą pakeitęs registras.

[37] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[38] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[39] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[40] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip šešerius metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[41] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.