52007PC0492

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 3.9.2007

KOM(2007) 492 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos Baltijos jūroje 2008 m. taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

110

- Pasiūlymo tikslai

Šio pasiūlymo tikslas − valstybėms narėms nustatyti komerciniu požiūriu svarbiausių Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos galimybes 2008 metams.

120

- Bendrosios aplinkybės

Pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką bendrąja žuvininkystės politika reikia užtikrinti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų sukurtos tvarios ekonominės, aplinkos ir socialinės sąlygos. Svarbi priemonė siekiant šių tikslų yra kiekvienais metais nustatomos žvejybos galimybės, t. y. didžiausias leidžiamas sugauti kiekis (DLSK), kvotos ir žvejybos pastangų apribojimai.

Siekiant paprastumo ir aiškumo, pirmą kartą žvejybos Baltijos jūroje galimybės 2006 metams buvo nustatytos atskiru reglamentu – 2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 52/2006, nustatančiu Baltijos jūroje 2006 m. taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas.

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) mokslines rekomendacijas dėl žvejybos galimybių 2008 m. Baltijos jūroje pateikė 2007 m. birželio mėnesį. Remdamasi šiomis mokslinėmis rekomendacijomis, Bendrija neoficialiai techniniais klausimais konsultavosi su Rusijos Federacija dėl DLSK, kvotų ir susijusių sąlygų atsižvelgdama į 2006 m. liepos mėnesį parafuotą naują dvišalį žuvininkystės susitarimą. Šis susitarimas formaliai įsigalios tik tada, kai abi šalys sudarys susitarimą; Bendrijos atveju tai įvyks, kai Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priims sprendimą. Šiame etape nėra nustatyta bendrų išteklių jungtinio valdymo priemonių.

Pasiūlymas sudarytas iš trijų svarbių žvejybos Baltijos jūroje valdymo 2008 m. dalių: pirmojoje nustatomi DLSK ir kvotos, antrojoje apribojama žvejybos pastanga, o trečiojoje nustatomos susijusios techninės priemonės.

- Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos

Žvejybos galimybėms ir jų paskyrimui valstybėms narėms taikomos kasmet priimamų reglamentų nuostatos. Paskutinis reglamentas yra 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1941/2006, nustatantis Baltijos jūroje 2007 m. taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas.

Žvejybos valdymui Baltijos jūroje taip pat svarbus 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98.

2007 m. XX XX d. Tarybos reglamente (EB) Nr. XXX/2007, nustatančiame Baltijos jūros menkių išteklių ir žvejybos būdų, kuriais žvejojami tie ištekliai, daugiametį planą, apibrėžiamos atkuriant atitinkamus menkių išteklius taikytinos kontrolės ir stebėjimo priemonės. Be to, jame numatomos vakarinės ir rytinės dalies menkių išteklių DLSK ir susijusių žvejybos pastangų apribojimų nustatymo taisyklės.

- Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Siūlomos priemonės parengtos atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus ir yra suderinamos su Bendrijos tvaraus vystymosi politika.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Skyrius dėl žvejybos pastangų apribojimo ir skyrius, kuriame nustatomos susijusios techninės priemonės, atitinka Tarybos 2006 m. gruodžio mėnesį priimtus sprendimus dėl 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1941/2006, nustatančio Baltijos jūroje 2007 m. taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, ir dėl 2007 m. XX XX d. Tarybos reglamento (EB) Nr. XXX/2007, nustatančio Baltijos jūros menkių išteklių ir žvejybos būdų, kuriais žvejojami tie ištekliai, daugiametį planą. Dėl abiejų reglamentų 2005 ir 2006 m. buvo konsultuojamasi su žvejybos sektoriumi, svarstant žvejybos klausimus Baltijos jūroje dalyvaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir atitinkamomis valstybėmis narėmis.

Su 2006 m. kovo mėnesį įsteigta Baltijos jūros regiono patariamąja taryba buvo konsultuojamasi 2007 m. birželio mėnesį vykusiame jos vykdomojo komiteto posėdyje remiantis Komisijos politikos pareiškimu dėl žvejybos galimybių 2008 metais. Pasiūlymą moksliškai pagrindė ICES ir STECF. Žuvininkystės GD pateikė taisykles, kurių jis laikytųsi nustatant DLSK ir kvotas 2008 metams remiantis politikos pareiškimu. Buvo atsižvelgta į posėdžio metu pareikštas preliminarias nuomones ir vėliau pateiktas rašytines rekomendacijas.

Posėdyje visų pirma buvo aptarti rytinės dalies menkių ištekliai ir pagrindinio baseino lašišų ištekliai. Rytinės dalies menkių išteklių deklaravimas nuolat labai iškraipomas. ICES į sugauto kiekio prognozes įtraukia ir numatomą iškraipytai deklaruojamą sugautą kiekį, bet pataria neatsižvelgti į nepaskirstytą sugautą kiekį nustatant DLSK, jei nebus baigtas neteisėtas žuvų iškrovimas. Kontrolės ir stebėjimo priemonės, kuriomis siekiama spręsti deklaravimo iškraipymo menkių žvejyboje problemą, įtrauktos į daugiametį šių dviejų Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų planą, kuris įsigalios 2008 m.

- Pagrindinio baseino lašišų jauniklių, išgyvenančių nuo jų, kaip sidabrinukių, išplaukimo iš upių iki pirmos žiemos jūroje pabaigos, skaičius (angl. post-smolt survival ) mažėja, todėl žuvų patelių skaičius 2007−2008 m. sumažės. Todėl siūloma DLSK sumažinti 15 %.

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Bendrija kiekvienais metais prašo ICES ir STECF pateikti mokslines rekomendacijas dėl svarbių žuvų išteklių būklės. Gautos rekomendacijos apima visus Baltijos jūros žuvų išteklius, kuriems siūloma nustatyti DLSK, išskyrus plekšnes, kurioms šiais metais nepateikiama rekomendacija. Siūlomi DLSK pagrįsti rekomendacijomis, tačiau į jas nebūtinai skrupulingai atsižvelgiama. Atsižvelgiant į Komisijos tikslą užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą, kartu išlaikant stabilias žvejybos galimybes, kiekvienais metais nustatomas DLSK nuo ankstesnių metų DLSK gali skirtis ne daugiau kaip 15 %, jeigu dėl išteklių būklės nereikia imtis griežtesnių priemonių. Kai ištekliams taikomas valdymo planas, siūlomas DLSK turi atitikti planą.

Menkių ištekliams siūlomi DLSK atitinka Baltijos jūros menkių ištekliams ir žvejybos būdams, kuriais žvejojami tie ištekliai, daugiamečiame plane taikomą laipsnišką metodą. Pagrindinė plano dalis – palaipsniui mažinti žvejybos pastangas iki ilgalaikių tausių žvejybos lygių, kuriais bus užtikrintas išteklių atkūrimas ir dideli bei stabilūs sužvejojamų žuvų kiekiai.

Nors ICES DLSK prognozė pagrįsta bendru iškrautu žuvų kiekiu, įskaitant numatomus deklaravimo apie sužvejotų žuvų kiekį iškraipymus, pasiūlymas dėl menkių išteklių DLSK pagrįstas tik teisėtu iškrovimu atsižvelgiant į sugriežtintą kontrolę ir stebėjimo priemones, kurios bus įgyvendinamos 2008 m. kaip daugiamečio plano dalis, ir Komisijos ketinimą pastebimai sumažinti deklaravimo iškraipymus atitinkamose valstybėse narėse 2008 m. Atsižvelgiant į prastą rytinės dalies menkių išteklių būklę ir dabartinę didelę abiejų išteklių išžvejojamą žuvų populiacijos dalį, abiems ištekliams siūlomi DLSK atitinka išžvejojamos žuvų populiacijos dalies sumažėjimą 10 % netaikant DLSK 15 % metinio pokyčio ribos.

Reikia papildomų Baltijos jūros lašišų išteklių valdymo priemonių jūrų ir vidaus vandenyse siekiant prireikus palengvinti veiksmingą išteklių atkūrimą. Todėl 2008 m. ketinama parengti lašišų valdymo planą.

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi

Buvo konsultuotasi su šiomis mokslinėmis organizacijomis: Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (STECF).

- Poveikio vertinimas

Dėl siūlomų priemonių, jeigu jos bus įgyvendintos, Bendrijos laivų žvejybos galimybės Baltijos jūroje iš viso sumažės 10 %. Kelių atlantinių silkių išteklių ir atlantinių šprotų atveju sumažėjimas pagrįstas mažesniu išteklių papilnėjimu. Reikšmingiausi sumažinimai yra DLSK sumažinimas Baltijos jūros menkių ištekliams pagal daugiametį planą ir pagrindinio baseino lašišų ištekliams reaguojant į jauniklių, išgyvenančių nuo jų, kaip sidabrinukių, išplaukimo iš upių iki pirmos žiemos jūroje pabaigos, skaičiaus sumažėjimą. Siūlomą sumažinimą atitinkantys pagrindinio baseino lašišų ir plekšnių DLSK yra didesni nei tikrieji sužvejojami žuvų kiekiai, todėl nesitikima, kad jie turės įtakos pirminei iškrautų žuvų vertei. Buvo padidintas centrinės dalies atlantinių silkių DLSK.

Pasiūlymas nėra tik trumpalaikis sprendimas, bet ir per ilgesnį laiką įgyvendintino metodo dalis, kuriuo žvejybos mastas palaipsniui mažinamas tol, kol bus užtikrintas ilgalaikis tausus žvejybos lygis.

Todėl, taikant pasiūlyme nustatytą metodą, per vidutinės trukmės arba ilgą laikotarpį sumažės žvejybos pastangos, tačiau ilguoju laikotarpiu kvotos išliks stabilios arba padidės. Todėl numatoma, kad metodo taikymo ilgalaikiai padariniai bus sumažėjęs poveikis aplinkai dėl žvejybos pastangų sumažėjimo, žvejybos sektoriaus sumažėjimas dėl mažesnio laivų skaičiaus ir (arba) sumažėjusios vidutinės kiekvieno laivo žvejybos pastangos bei nepakitęs arba padidėjęs iškraunamų žuvų kiekis. Sektoriaus stabilumas ilguoju laikotarpiu padidės.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002, ypač jo 20 straipsnis.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

- Išsamus paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu Baltijos jūroje žvejojančioms valstybėms narėms nustatomos žvejybos galimybės 2008 metams.

Valstybėms narėms skirti DLSK ir kvotos pateikti I priede. Siūlomi skaičiai pagrįsti mokslinėmis rekomendacijomis ir bendrosiomis DLSK bei kvotų nustatymo nuostatomis, apibrėžtomis Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2008 m. žvejybos galimybėms skirto Europos Komisijos politikos pareiškimo.

Abiejų menkių išteklių DLSK ir kvotos glaudžiai susiję su II priede nustatytais žvejybos pastangų apribojimais.

III priede nustatytos techninės priemonės yra papildomos europinių plekšnių ir paprastųjų otų žvejybos valdymo priemonės.

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos Baltijos jūroje 2008 m. taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką[1], ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/1996, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[2], ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje reikalaujama, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, ypač Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtą ataskaitą, priimtų priemones, būtinas užtikrinant galimybę naudotis vandenimis ir ištekliais bei tausojančią žvejybos veiklą.

(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo nustatyti žvejybos galimybių apribojimus žvejybos rajone arba žvejybos rajonų grupėje ir šias žvejybos galimybes paskirstyti valstybėms narėms.

(3) Siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos galimybių valdymą, turėtų būti nustatytos konkrečios žvejybos operacijų vykdymo sąlygos.

(4) Bendrijos lygmeniu reikia nustatyti žvejybos valdymo principus ir tam tikras procedūras, kad valstybės narės galėtų užtikrinti su jų vėliava plaukiojančių laivų valdymą.

(5) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatomos skirstant žvejybos galimybes svarbios apibrėžtys.

(6) Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį privaloma nustatyti išteklius, kuriems taikomos įvairios tame reglamente nurodytos priemonės.

(7) Žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal šiam klausimui skirtus Bendrijos teisės aktus, ypač 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87, nustatantį išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles[3], 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2807/83, nustatantį išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles[4], 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą[5], 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2244/2003, nustatantį išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų[6], 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2930/86, nustatantį žvejybinių laivų charakteristikas[7], 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo[8], 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose[9] ir 2007 m. XX XX d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. XXX/2007, nustatantį Baltijos jūros menkių išteklių ir žvejybos būdų, kuriais žvejojami tie ištekliai, daugiametį planą[10].

(8) Tikslinga, remiantis Komisijos pareiškimu 2007 m. birželio 11−12 d. Tarybos posėdyje, atsižvelgti į pastaraisiais metais valstybių narių įdėtas pastangas pritaikyti laivyno pajėgumus Baltijos jūroje, nepakenkiant Reglamente (EB) Nr. XXX/2007 nustatytam žvejybos pastangų valdymo sistemos bendram tikslui.

(9) Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo, 2008 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos žvejybai taikomos techninės sąlygos.

(10) Siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinį Bendrijos žvejams, svarbu leisti žvejoti tuose žvejybos rajonuose nuo 2008 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į klausimo skubumą, būtina taikyti išimtį šešių savaičių laikotarpiui, nurodytam Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir prie Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarčių, I dalies 3 punkte,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS Taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos Baltijos jūroje 2008 m. taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygos.

2 straipsnis Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas Bendrijos žvejybos laivams (Bendrijos laivams) ir su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantiems ir jose registruotiems žvejybos laivams, kurie vykdo veiklą Baltijos jūroje.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus leidimą bei atitinkamai valstybei narei suteikus įgaliojimus ir apie kuriuos Komisijai bei valstybei narei, kurios vandenyse atliekami tie moksliniai tyrimai, buvo pranešta iš anksto, tikslais.

3 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente, be Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatytųjų, taikomos šios apibrėžtys:

a) Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) zonos – Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 apibrėžtos zonos;

b) „Baltijos jūra“ – ICES IIIb, IIIc ir IIId kvadratai;

c) „didžiausias leidžiamas sugauti kiekis (DLSK)“ – kasmet leidžiamas sužvejoti kiekvieno išteklio kiekis;

d) „kvota“ – Bendrijai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirto DLSK dalis;

e) „nebuvimo uoste diena“ − bet koks nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis, kurį laivas nebūna uoste, arba bet kokia šio laikotarpio dalis.

II SKYRIUSŽvejybos galimybės ir susijusios sąlygos

4 straipsnis Sužvejotų žuvų kiekio apribojimai ir paskirstymas

Sužvejotų žuvų kiekio apribojimai, šių apribojimų paskirstymas valstybėms narėms ir papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra nustatyti šio reglamento I priede.

5 straipsnis Specialios nuostatos dėl paskirstymo

1. I priede nustatyti sužvejotų žuvų kiekio apribojimai valstybėms narėms paskirstomi nepažeidžiant:

a) žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b) perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį;

c) papildomai iškrautų žuvų kiekių, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d) kiekių, kurių panaudojimas atidedamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e) pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį atliktų išskaitymų.

2. Siekiant atidėti kvotų, kurios turi būti perkeltos į 2009 metus, panaudojimą, visiems ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas DLSK, galima taikyti Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalį, nukrypstant nuo minėto reglamento.

6 straipsnis Sužvejotų žuvų kiekio ir priegaudos sąlygos

1. Išteklių, kuriems nustatyti sužvejotų žuvų kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tuo atveju, jeigu:

a) žuvis sužvejojo kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išeikvota;

b) kitų nei atlantinės silkės ir atlantiniai šprotai rūšių žuvys yra susimaišiusios su kitų rūšių žuvimis, žuvys buvo sužvejotos tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, ir sužvejotos žuvys nerūšiuojamos nei laive, nei iškraunant.

2. Visi iškrautų žuvų kiekiai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus pagal 1 dalies b punktą sužvejotų žuvų kiekius.

3. Jeigu valstybei narei skirta atlantinių silkių kvota yra išeikvota, laivai, plaukiojantys su tos valstybės narės vėliava, registruoti Bendrijoje ir veiklą vykdantys tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikoma atitinkama kvota, negali iškrauti nerūšiuotų sužvejotų žuvų kiekių, kuriuose yra atlantinių silkių.

7 straipsnis Žvejybos pastangų apribojimai

Žvejybos pastangų apribojimai nustatyti II priede.

8 straipsnis Techninės pereinamojo laikotarpio priemonės

Techninės pereinamojo laikotarpio priemonės nustatytos III priede.

III SKYRIUS Baigiamosios nuostatos

9 straipsnis Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį siųsdamos Komisijai duomenis apie iškrautus sužvejotų išteklių žuvų kiekius, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

10 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, […]

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

Iškraunamų žuvų kiekio apribojimai ir susijusios sąlygos, nustatytos vykdant kasmetinį sužvejotų žuvų kiekio apribojimų valdymą, taikomą Bendrijos laivams rajonuose, kuriuose galioja sužvejotų žuvų kiekio apribojimai atsižvelgiant į žuvų rūšis ir žvejybos rajoną

Šiose lentelėse nustatyti kiekvieno išteklio DLSK ir kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus tuos atvejus, kai nurodyta kitaip), valstybėms narėms numatytas paskyrimas ir susijusios sąlygos kasmetiniam kvotų valdymui.

Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodyti pagal abėcėlės tvarka išdėstytus lotyniškus rūšių pavadinimus. Šiose lentelėse naudojami tokie skirtingų rūšių kodai.

Mokslinis pavadinimas | Triraidis kodas | Bendrinis pavadinimas |

Clupea harengus | HER | Atlantinė silkė |

Gadus morhua | COD | Atlantinė menkė |

Platichthys flesus | FLX | Europinė upinė plekšnė |

Pleuronectes platessa | PLE | Jūrinė plekšnė |

Psetta maxima | TUR | Paprastasis otas |

Salmo salar | SAL | Atlantinė lašiša |

Sprattus sprattus | SPR | Atlantinis šprotas |

Žuvų rūšys: | Atlantinė silkė | Zona: | 30−31 pakvadračiai |

Clupea harengus | HER/3D30.; HER/3D31. |

Suomija | 63 834 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas DLSK. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Švedija | 14 026 |

EB | 77 860 |

DLSK | 77 860 |

Žuvų rūšys: | Atlantinė silkė | Zona: | 22−24 pakvadračiai |

Clupea harengus | HER/3B23.; HER/3C22.; HER/3D24. |

Danija | 5 551 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas DLSK. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 21 848 |

Suomija | 3 |

Lenkija | 5 153 |

Švedija | 7 045 |

EB | 39 600 |

DLSK | 39 600 |

Žuvų rūšys: | Atlantinė silkė | Zona: | 25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračiai |

Clupea harengus | HER/3D25.; HER/3D26.; HER/3D27.; HER/3D28.; HER/3D29.; HER/3D32. |

Danija | 3 265 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas DLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 866 |

Estija | 16 673 |

Suomija | 32 546 |

Latvija | 4 115 |

Lietuva | 4 333 |

Lenkija | 36 975 |

Švedija | 49 634 |

EB | 148 407 |

DLSK | Nėra svarbu |

Žuvų rūšys: | Atlantinė silkė | Zona: | 28.1 pakvadratis |

Clupea harengus | HER/03D.RG |

Estija | 16 668 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas DLSK. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Latvija | 19 426 |

EB | 36 094 |

DLSK | 36 094 |

Žuvų rūšys | Atlantinė menkė | Zona: | 25–32 pakvadračių EB vandenys |

Gadus morhua | COD/3D25.; COD/3D26.; COD/3D27.; COD/3D28.; COD/3D29.; COD/3D30.; COD/3D31.; COD/3D32. |

Danija | 7 250 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas DLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 2 884 |

Estija | 706 |

Suomija | 555 |

Latvija | 2 696 |

Lietuva | 1 776 |

Lenkija | 8 349 |

Švedija | 7 345 |

EB | 31 561 |

DLSK | Nėra svarbu |

Žuvų rūšys: | Atlantinė menkė | Zona: | 22−24 pakvadračių EB vandenys |

Gadus morhua | COD/3B23.; COD/3C22.; COD/3D24. |

Danija | 7 827 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas DLSK. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 3 826 |

Estija | 174 |

Suomija | 154 |

Latvija | 647 |

Lietuva | 420 |

Lenkija | 2 094 |

Švedija | 2 788 |

EB | 17 930 |

DLSK | 17 930 |

Žuvų rūšys: | Jūrinė plekšnė | Zona: | IIIbcd zonos EB vandenys |

Pleuronectes platessa | PLE/3B23.; PLE/3C22.; PLE/3D24.; PLE/3D25.; PLE/3D26.; PLE/3D27.; PLE/3D28.; PLE/3D29.; PLE/3D30.; PLE/3D31.; PLE/3D32. |

Danija | 2 293 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas DLSK. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 255 |

Lenkija | 480 |

Švedija | 173 |

EB | 3 201 |

DLSK | 3 201 |

Žuvų rūšys: | Atlantinė lašiša | Zona: | IIIbcd EB vandenys, išskyrus 32 pakvadratį |

Salmo salar | SAL/3B23.; SAL/3C22.; SAL/3D24.; SAL/3D25.; SAL/3D26.; SAL/3D27.; SAL/3D28.; SAL/3D29.; SAL/3D30.; SAL/3D31. |

Danija | 75 511 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas DLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 8 401 | (1) |

Estija | 7 674 | (1) |

Suomija | 94 157 | (1) |

Latvija | 48 028 | (1) |

Lietuva | 5 646 | (1) |

Lenkija | 22 907 | (1) |

Švedija | 102 068 | (1) |

EB | 364 392 | (1) |

DLSK | Nėra svarbu |

__________ |

(1) Nurodomas žuvų skaičius. |

Žuvų rūšys: | Atlantinė lašiša | Zona: | 32 pakvadratis |

Salmo salar | SAL/3D32. |

Estija | 1 581 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas DLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Suomija | 13 838 | (1) |

EB | 15 419 | (1) |

DLSK | Nėra svarbu |

_________ |

(1) Nurodomas žuvų skaičius. |

Žuvų rūšys: | Atlantinis šprotas | Zona: | IIIbcd zonos EB vandenys |

Sprattus sprattus | SPR/3B23.; SPR/3C22.; SPR/3D24.; SPR/3D25.; SPR/3D26.; SPR/3D27.; SPR/3D28.; SPR/3D29.; SPR/3D30.; SPR/3D31.; SPR/3D32. |

Danija | 42 614 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas DLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |

Vokietija | 26 997 |

Estija | 49 484 |

Suomija | 22 307 |

Latvija | 59 765 |

Lietuva | 21 619 |

Lenkija | 126 833 |

Švedija | 82 381 |

EB | 432 000 |

DLSK | Nėra svarbu |

II PRIEDAS

1. Žvejybos pastangų apribojimai

1.1. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams tralais, daniškais velkamaisiais tralais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm arba didesnis, žiauniniais tinklaičiais, vertikaliaisiais tinklaičiais arba sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm arba didesnis, inkarinėmis ūdomis, ilgosiomis ūdomis, išskyrus dreifuojančias ūdas, rankomis tempiamais lynais ir traukiamosiomis ūdomis, žvejoti būtų leidžiama daugiausia:

a) 223 nebuvimo uoste dienas 22−24 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo balandžio 1 iki 30 d., kai taikomas Tarybos reglamento (EB) Nr. XXX/2007 8 straipsnio 1 dalies a punktas, ir

b) 200 nebuvimo uoste dienų 25−27 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo liepos 1 iki rugpjūčio 31 d., kai taikomas Tarybos reglamento (EB) Nr. XXX/2007 8 straipsnio 1 dalies b punktas.

1.2. Atsižvelgdama į po 2005 m. sausio 1 d. visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą bet kuriuo iš Tarybos reglamento (EB) Nr. XXX/2007 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų žvejybos įrankių atitinkamuose rajonuose, Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį gali skirti valstybėms narėms iki 4 papildomų nebuvimo uoste dienų.

1.3. 2 punkte aprašomomis papildomomis dienomis norinčios pasinaudoti valstybės narės iki 2008 m. sausio 30 d. pateikia Komisijai prašymą, prie kurio pridedamos ataskaitos su išsamia informacija apie atitinkamos žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui. Remdamasi tokiu prašymu, Komisija Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali pakeisti tai valstybei narei pagal 1 punktą skiriamų nebuvimo uoste dienų skaičių.

III PRIEDASPereinamojo laikotarpio techninės priemonės

1. Europinių upinių plekšnių ir paprastųjų otų žvejybos apribojimai

1.1. Draudžiama laivuose laikyti šių toliau nurodytuose geografiniuose rajonuose ir toliau nurodytais laikotarpiais sužvejotų rūšių žuvis:

Žuvų rūšys | Geografinis rajonas | Laikotarpis |

Europinė upinė plekšnė (Platichthys flesus) | 26–28 ir 29 pakvadračiai į pietus nuo 59° 30′ šiaurės platumos 32 pakvadratis | Nuo vasario 15 d. iki gegužės 15 d. Nuo vasario 15 d. iki gegužės 31 d. |

Paprastasis otas (Psetta maxima) | 25–26 ir 28 pakvadračiai į pietus nuo 56° 50′ šiaurės platumos | Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. |

2. Nukrypstant nuo 1 punkto, žvejojant tralais, daniškais velkamaisiais tinklais ir panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 105 mm arba didesnis, arba žiauniniais tinklaičiais, vertikaliaisiais tinklaičiais arba sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 100 mm arba didesnis, europinių upinių plekšnių ir paprastųjų otų priegaudos gali būti laikomos laive ir iškraunamos tame punkte nurodytais draudimo laikotarpiais neviršijant 10 % visų laive laikomų ir iškrautų sužvejotų žuvų gyvojo svorio.

[1] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[2] OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

[3] OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

[4] OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1965/2001 (OL L 268, 2001 10 9, p. 23).

[5] OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1954/2003 (OL L 289, 2003 11 7, p. 1).

[6] OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

[7] OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).

[8] OL L 365, 1991 12 31, p. 1.

[9] OL L 16, 2005 1 20, p. 184.

[10] OL L