52007PC0395

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.7.2007

KOM(2007) 395 galutinis

2007/0145 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo sukuriama aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir kultūrų tarpusavio supratimo skatinimo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis programa (Erasmus Mundus) (2009–2013 m.)

(pateikta Komisijos) [SEC(2007) 949][SEC(2007) 950]

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Aukštajam mokslui daro įtaką dėl globalizacijos augantis internacionalizavimas. Todėl Bendrija ir jos valstybės narės, įtraukdamos tarptautinę dimensiją į savo aukštojo mokslo sistemas, turėtų siekti parengti savo piliečius pasaulinei aplinkai. Bendras naujosios Erasmus Mundus programos tikslas – gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę, skatinti skirtingų visuomenių ir kultūrų dialogą bei supratimą bendradarbiaujant švietimo institucijoms ir stiprinant žmonių ryšius, taip pat siekti ES išorės politikos tikslų ir prisidėti prie tvarios trečiųjų šalių plėtros aukštojo mokslo srityje. Atsižvelgiant į tai, programoje pateikiamas naujas požiūris, o politika, tikslai ir veiklos rūšys joje apibrėžiamos daug plačiau nei dabartinėje Erasmus Mundus programoje. Aukštojo mokslo institucijos taip pat yra kultūrų dialogo ir mainų arena. Švietimo ir judumo programa, pagrįsta tarptautiniais ryšiais ir asmenų mainais, gali stiprinti Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių politinius, kultūrinius, švietimo ir ekonominius ryšius. Komisija jau yra išreiškusi savo požiūrį į klausimus, kuriuos turėtų spręsti aukštojo mokslo sistemos ir institucijos, visų pirma 2006 m. gegužės mėn. komunikate „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (COM(2006) 208 galutinis). Siekdamos šių tikslų, aukštojo mokslo institucijos jaučia poreikį užmegzti tarptautinius ryšius su kitose pasaulio vietose veikiančiomis institucijomis ir pabandyti į savo institucijas pritraukti kuo daugiau tarptautiniu mastu judžių studentų ir mokslininkų. Be to, plėtojant Komisijos veiklą šioje srityje, reikėtų deramai atsižvelgti į platesnes ES išorės politikos ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aplinkybes pagal Komisijos komunikatą „Europa pasaulyje – praktiniai patarimai siekiant didesnės darnos, veiksmingumo ir matomumo“ (COM(2006) 278 galutinis). Naujojoje Erasmus Mundus programoje galės dalyvauti viso pasaulio aukštojo mokslo institucijos ir studentai. Dabartinė Erasmus Mundus programa baigiama 2008 m. Pagal programos sprendimo 12 straipsnį Komisija iki 2007 m. gruodžio 31 d. turi pateikti komunikatą dėl programos tęsinio. |

Bendrosios aplinkybės Tarptautiniu mastu judžių studentų, kurie siekia išsilavinimo užsienyje, vis daugėja: 1,8 mln. 2001 m., 2,5 mln. 2004 m. ir numatyta 7,2 mln. 2025 m., tarp kurių 70 % bus studentai iš Azijos. Naujausiais duomenimis, konkurencija, pritraukiant „gabiausius ir geriausius“, dar labiau sustiprėjo, ir kai kurios Europos šalys šioje srityje aktyviai konkuruoja. 200 m. šešios šalys priėmė 67 % pasaulio judžių studentų: JAV (23 %), Jungtinė Karalystė (12 %), Vokietija (11 %), Prancūzija (10 %), Australija (7 %) ir Japonija (5 %). Europa[1] priėmė 44 % (arba 1,1 mln.) visų studentų iš užsienio. 1999–2004 m. užsienio studentų skaičius Japonijoje padidėjo109 %, Prancūzijoje – 81 %, Vokietijoje – 45 %, Australijoje – 42 %, Jungtinėje Karalystėje – 29 %, JAV – 17 %. Tačiau Europa tam tikrais pagrindiniais akademiniais rodikliais atsilieka nuo JAV. Pavyzdžiui, 2003 m. 25 ES valstybėse narėse buvo suteikta 1 167 000 naujų mokslo daktaro laipsnių, JAV – 1 335 000. JAV ir Japonija lenkia Europą ir mokslininkų užimtumo aspektu. 2003 m. iš 1000 asmenų darbo rinkoje mokslininkai buvo 5,5 (25 ES valstybėse narėse), 9,1 (JAV) ir 10,1 (Japonijoje). Nors kai kurios Europos šalys pritraukia daug užsienio studentų, Europos, kaip kompetencijos centro, statusą ne visada vertina ir supranta trečiųjų šalių universitetai ar kokybiško tarptautinio išsilavinimo siekiantys studentai. Be to, didžioji dauguma užsienio studentų Europoje studijuoja vos keliose šalyse. 2006 m. atliktas tyrimas „Europos aukštojo mokslo suvokimas trečiosiose šalyse“ rodo, kad studentai dėl naujovių, veržlumo ir konkurencijos labiausiai vertina JAV (ir aukštojo mokslo, ir visos visuomenės požiūriu). Tai priešinga tam, kaip suvokiama „tradicinė“ Europa, atsiliekanti modernumo, naujovių ir tolerancijos požiūriu. Didžiausią rinkos dalį sudarantys Azijos studentai JAV vertina palankiau negu Europą tokiais akademiniais ir su darbo rinka susijusiais aspektais, kaip laboratorijų, bibliotekų ir kitos infrastruktūros kokybė; išslavinimo kokybė; universitetų prestižas; mokslo laipsnių reputacija; galimybė gauti darbą ir likti baigus universitetą; darbo galimybės studijuojant. Europos kultūrinę ir kalbinę įvairovę iššūkiu laiko daugelis trečiųjų šalių studentų. Užsienyje Europos aukštasis mokslas atrodo painus ir nenuoseklus, su daugybe skirtingų nacionalinių sistemų ir mokymosi kalbų. Aiškios informacijos apie galimybes studijuoti Europoje stoka dar labiau sustiprina šį įspūdį. Kita vertus, nors JAV šiuo atžvilgiu surenka daugiau balų, Europa gerai vertinama dėl siūlomo išsilavinimo kokybės, ji lenkia JAV ir pagal kultūrą, saugumą, mokslo prieinamumą ir įperkamumą. Dabartinėje Erasmus Mundus programoje numatyta spręsti internacionalizavimo, su kuriuo susiduria Europos aukštasis mokslas, klausimus. Europos aukštojo mokslo patrauklumo ir matomumo visame pasaulyje didinimas bei judumo tarp Europos ir trečiųjų šalių skatinimas gali prisidėti prie platesnio poreikio pritaikyti švietimo sistemas žinių visuomenės paklausai ir aukštojo mokslo modernizavimo procesui, kaip siūloma pirmiau minėtame Komisijos 2006 m. gegužės mėn. komunikate. Dabartinė Erasmus Mundus programa paskatino Europos aukštojo mokslo institucijas jungti savo individualias galias ir švietimo įvairovę ir pabandyti pritraukti geriausius tarptautiniu mastu judžius studentus į pasaulinio lygio Europos programas. Kartu pagal Erasmus Mundus programos „Išorės bendradarbiavimo langą“ bandoma stiprinti aukštojo mokslo institucijas tam tikruose pasaulio regionuose, remti jų tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimus ir didinti judumą tarp Europos ir šių regionų. Vertinant poveikį nustatyta, kad programos netęsimas (t. y. nieko nedarymas) gali turėti neigiamų padarinių studentų ir mokslininkų, pritrauktų į Europą iš trečiųjų šalių, studijų kokybės, Europos aukštojo mokslo pasiekiamumo ir matomumo pasaulyje bei kultūrų dialogo ir supratimo puoselėjimo požiūriu. |

Pasiūlymo nuostatos 2004–2008 m. Erasmus Mundus programą Europos Parlamentas ir Taryba patvirtinto 2003 m. gruodžio 5 d. (Sprendimas Nr. 2317/2003/EB). Programos „Išorės bendradarbiavimo langas“ yra pagrįstas įvairiais Tarybos reglamentais, persvarstytu Kotonu susitarimu ir vidaus susitarimu 2008–2013 m. laikotarpiui, t. y. finansavimo priemonėmis išorės bendradarbiavimo su konkrečiais pasaulio regionais srityje. Siūloma, kad antrojoje Erasmus Mundus programos pakopoje (2009–2013 m.) būtų toliau vykdoma pirmoji Erasmus Mundus programa, tiesiogiai įtraukiant „Išorės bendradarbiavimo langą“, plėtojant jos aprėptį visuose aukštojo mokslo lygmenyse, gerinant Europos studentų finansavimo galimybes ir teikiant daugiau galimybių bendradarbiauti su trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijomis. |

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Atsižvelgiant į svarbų aukštojo mokslo vaidmenį socialinėje, kultūros ir ekonominėje politikoje, tarp šio programos pasiūlymo ir Bendrijos politikos krypčių yra daug jungčių. Todėl buvo deramai atsižvelgta į susijusias Bendrijos programas ir tikslus, pvz., „Mokymosi visą gyvenimą“ programą, Marie Curie programą, iniciatyvą sukurti Europos technologijų institutą, Tempus programą, Atlantis programą, aukštojo mokslo susitarimą su Kanada, taip pat kitas išorės bendradarbiavimo programas, tokias kaip Alßan, Alfa, Edulink ar Asia-Link. Tarp dabartinės ir būsimos Erasmus Mundus pakopos yra tęstinumas. Naujovės ir platesnė aprėptis suteikia būsimajai Erasmus Mundus programai pasaulinės programos, siejančios ES vidaus ir išorės politikos kryptis, struktūrą. Programa stiprina ES politikos koherentiškumą, matomumą ir informacijos skleidimą užsienyje. Glaudus bendradarbiavimas su Komisijos delegacijomis trečiosiose šalyse yra labai svarbus siekiant šių programų sėkmės ir matomumo, taip pat ES išorės politikos krypčių matomumo apskritai. Būsimosios Erasmus Mundus programos tikslai atitinka ir neretai papildo panašiose srityse vykdomų iniciatyvų tikslus ir kartu sukuria stiprią įvairių programų sinergiją. Be to, siūlomos programos tikslai atitinka platesnius politinius Lisabonos strategijos ir Bolonijos proceso tikslus, taip pat naujausių Komisijos komunikatų aukštojo mokslo srityje nuostatas. Kadangi naujausia iš trečiųjų šalių atvykstančių Erasmus Mundus studentų apklausa parodė, kad vis dar kyla sunkumų, susijusių su vizų išdavimu trečiųjų šalių studentams, Komisija labai nuodugniai stebės Tarybos direktyvos (EB) Nr. 114/2004 dėl trečiosios šalies piliečių leidimo studijuoti, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos sąlygų įgyvendinimą. |

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

Konsultavimosi metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Komisija dėl programos ateities konsultavosi su Erasmus Mundus programos ir tiesiogiai susijusiais dalyviais (aukštojo mokslo institucijomis, aukštojo mokslo veikloje dalyvaujančiomis organizacijomis, studentais, mokslininkais, Erasmus Mundus nacionaliniais keitimosi informacija centrais, nacionalinėmis valdžios institucijomis) 2006 m. birželio mėn. vykusiame Europos ir trečiųjų šalių Erasmus Mundus studentų seminare; 2006 m. lapkričio mėn. surengtame neformaliame Erasmus Mundus programos komiteto (nacionalinių valdžios institucijų) svarstymų susitikime; 2006 m. lapkričio mėn. patrauklumo didinimui skirtoje konferencijoje, subūrusioje įvairius programos dalyvius iš Europos ir trečiųjų šalių; 2006 m. gruodžio mėn. vykusioje Erasmus Mundus magistrantūros studijų konferencijoje (Europos aukštojo mokslo institucijos) ir tuo pat metu surengtame Erasmus Mundus nacionalinių keitimosi informacija centrų susitikime. |

Atsiliepimų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta Dalyvių atsiliepimai buvo labai teigiami. Jų nuomone, svarbiausia – tęsti kokybiškas integruotas magistrantūros programas ir toliau teikti stipendijas visoms studijoms studentams iš trečiųjų šalių, kad būtų skatinama kompetencija; teikti Europos studentams dotacijas, leidžiančias jiems dalyvauti šiose programose, ir tokiu būdu užtikrinti minėtų programų patikimumą; išplėsti programą ir imti ją taikyti trečiame cikle (doktorantūroje); užmegzti bendradarbiavimo ir partnerystės ryšius su trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijomis. Į šiuos atsiliepimus buvo atsižvelgta rengiant būsimosios Erasmus Mundus programos projektą. |

Nuo 2007 m. vasario 5 d. iki kovo 9 d. vyko viešos konsultacijos internetu. Komisija sulaukė 417 atsiliepimų. Rezultatus nuo 2007 m. birželio mėn. galima rasti internete adresu http://ec.europa.eu/erasmus-mundus. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

Poveikio vertinimas Poveikio vertinimo ataskaitoje, paremtoje vertinimais, kuriuos 2007 m. sausio–balandžio mėn. Komisijai pateikė išorės konsultantai, svarstomos trys galimybės: 1 galimybė. Tęsti Erasmus Mundus programą ir toliau taikyti „Išorės bendradarbiavimo langą“ nekeičiant jų formos. Pasirinkus šią galimybę, būtų toliau skatinamas Europos aukštojo mokslo internacionalizavimas, kompetencija ir identitetas. „Pagrindinės“ programos tikslas ir toliau būtų pritraukti geriausių tarptautinių studentų ir mokslininkų į pasaulinio lygio integruotas Europos magistrantūros programas. „Išorės bendradarbiavimo langas“ ir toliau tik papildytų „pagrindinę“ programą. Šios galimybės pranašumais galima laikyti tęstinumą ir dėmesio konkrečiai numatytai veiklai skyrimą. Tačiau šiuo atveju būtų nepaisoma informacijos, sukauptos vykdant ankstesnę programą ir nagrinėjant dalyvių atsiliepimus, bei nepasinaudojama galimybe integruoti dvi labai susijusias veiklos sritis į vieną nuoseklią programą. 2 galimybė. Iš dalies pakeisti ir išplėtoti Erasmus Mundus programą. Ši galimybė padidintų dabartinės Erasmus Mundus programos aprėptį. Pasaulinio lygio integruotos magistrantūros programos Europoje ir stipendijos geriausiems užsienio studentams ir mokslininkams išliktų kaip viena iš programos gijų, tačiau kartu programa būtų išplėsta ir apimtų doktorantūros lygį bei stipendijas Europos studentams. Į programą būtų įtraukta dar viena gija – „Išorės bendradarbiavimo langas“, išplečiantis dabartinės programos aprėptį į visus kitus aukštojo mokslo lygmenis (bakalauro, doktorantūros ir doktorantūrą baigusiųjų studijos) ir kitas bendradarbiavimo su trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijomis formas, įskaitant didesnį judumą tarp Europos ir trečiųjų šalių –. Šios galimybės pranašumas – tai, kad būtų atsižvelgta į sukauptą patirtį ir dalyvių atsiliepimus, be to, Bendrijos veiksmai aukštojo mokslo srityje trečiųjų šalių atžvilgiu būtų nuoseklesni ir suprantamesni. Tačiau per didelė programos aprėptis keltų dėmesio suskaidymo pavojų. 3 galimybė. Nebetęsti Erasmus Mundus programos. Europos aukštojo mokslo internacionalizavimo, kompetencijos ir matomumo klausimai būtų sprendžiami ne vykdant konkrečią Bendrijos programą, o nacionalines iniciatyvas, kitas esamas Bendrijos programas ar veiklą. Ko gero, ši galimybė pranašumų neturi; ją pasirinkus būtų prarasta dabartinės programos sukurta varomoji jėga ir pagrindinė Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo paskata. Poveikio vertinimo ataskaitoje pasiūlyta, kad būsimoji Erasmus Mundus programa būtų grindžiama 2 galimybe. |

Komisija atliko poveikio vertinimą; vertinimo ataskaitą nuo 2007 m. birželio mėn. galima rasti internete adresu http://ec.europa.eu/erasmus-mundus |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

Siūlomų veiksmų santrauka Pagal 1 veiksmą (jungtinės programos, įskaitant stipendijas) remiamos aukštos kokybės jungtinės magistrantūros ir doktorantūros programos, kurias siūlo grupė Europos ir galbūt trečiųjų šalių aukštojo mokslų institucijų. Be to, pagal šį veiksmą talentingiausiems Europos ir trečiųjų šalių studentams teikiamos stipendijos visoms studijoms, kad jie galėtų studijuoti pagal šias jungtines programas, ir trumpalaikės stipendijos geriausiems Europos ir trečiųjų šalių mokslininkams, kad jie galėtų užsiimti moksliniais tyrimais ar mokymu, kaip jungtinių programų dalimi. Šis veiksmas skatins aukštojo mokslo institucijų ir akademinio personalo bendradarbiavimą Europoje ir trečiosiose šalyse siekiant sukurti pavyzdinius centrus ir užtikrinti aukštos kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius. Pagal 2 veiksmą (partnerystės su trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijomis, įskaitant stipendijas) remiama plati Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo partnerystė, kaip struktūriškai apibrėžto bendradarbiavimo pamatas, kad būtų lengviau perduoti patirtį trečiųjų šalių institucijoms, ir trumpalaikiai ar ilgalaikiai studentų ir mokslininkų mainai visuose aukštojo mokslo lygmenyse, siekiant plėtoti trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų žmogiškuosius išteklius ir tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimus laikantis ES išorės politikos atitinkamų šalių atžvilgiu. Tai yra išorės bendradarbiavimo veiksmas, naudingas visiems dalyvaujantiems partneriams ir leidžiantis išvengti „protų nutekėjimo“. Todėl tai visiškai atitinka ES išorės politiką atitinkamų šalių partnerių atžvilgiu siekiant skatinti jų tvarią plėtrą. Pagal 3 veiksmą (Europos aukštojo mokslo institucijų patrauklumo didinimas) remiamos tarptautinės iniciatyvos, studijos, projektai, renginiai ir kita veikla, kuria siekiama didinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą, pasiekiamumą, gerinti įvaizdį ir matomumą pasaulyje. |

Teisinis pagrindas Erasmus Mundus programa pagrįsta Sutarties 149 straipsniu. Jos forma – Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas su nuorodomis į įvairius Tarybos reglamentus, nustatančius Bendrijos finansavimo priemones išorės bendradarbiavimo su konkrečiais pasaulio regionais srityje. |

Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas tik tada, jeigu pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. |

Pasiūlymo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). |

Europos šalių požiūris į trečiųjų šalių studentų judumo skatinimą labai skiriasi. Kai kuriose ES valstybėse narėse yra parengtos judumo programos, o kitos valstybės narės yra mažiau veiklios šioje srityje. Vykdomų nacionalinių programų tikslai skiriasi, jie nėra nuoseklūs ar integruoti. Be to, nacionalinės sistemos nepadeda stiprinti Europos aukštojo mokslo, nes šiuo atveju visuma pranoksta atskirų dalių sumą. |

Individualios pavienių aukštojo mokslo institucijų ar valstybių narių iniciatyvos, nors pačios savaime yra labai naudingos ir papildo bet kokį Bendrijos veiksmą, dažnai lieka dvišaliame lygmenyje ir neturi tokio pat Europos masto poveikio, kaip Europos bendradarbiavimo priemonė. Pasauliniame kontekste ir toliau būtų pastebimos tik nedaugelio Europos valstybių narių aukštojo mokslo institucijos, o apie Europą, kaip bendrą studijų erdvę, liktų nepaskelbta. |

Pasiūlymo tikslai bus lengviau pasiekiami veikiant Bendrijos lygiu dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). |

Šioje srityje Europai kylančių uždavinių pobūdis reiškia, kad Europos lygiu koordinuojami veiksmai greičiausiai būtų veiksmingesni nei veiksmai nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu, nes būtų galima nustatyti kompetenciją, sutelkti išteklius, plėtojant tarptautinę partnerystę, padidinti geografinę aprėptį ir judumą, kuris apimtų daugiau nei vieną Europos šalį. Pasiūlyme skatinamas Europos ir tarptautinis aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas, tarptautinis studentų ir akademikų judumas bei bandoma sukurti pasaulinį Europos aukštojo mokslo pasaulyje „prekės ženklą“ ir įvaizdį. Dėl siūlomos veiklos pobūdžio Bendrija turi daugiau galimybių siekti šių tikslų nei nacionaliniu lygiu veikiančios valstybės narės. |

Nustatant, kokiose srityse didesnis bendradarbiavimas Europos lygiu leistų pagerinti dabartinę padėtį – pagrindiniu kokybiniu rodikliu reikėtų laikyti tai, kokiu mastu Europa užsienio studentams ir mokslininkams turėtų būti suvokiama kaip patraukliausia studijų vieta. |

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). |

Šis pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes gali būti įgyvendintas pagal valstybių narių aukštojo mokslo sistemas. Šiuo pasiūlymu skatinamas naujas požiūris, kuris, kaip rodo tarpinis dabartinės programos vertinimas, aukštojo mokslo institucijoms atrodo pagrįstas. |

Programoje kaip pagrindas skaičiuojant dotacijas bus kuo daugiau naudojamos vienkartinės sumos ir vieneto sąnaudos, kad gavėjams būtų maksimaliai sumažinta administracinė našta. |

Priemonių pasirinkimas |

Bendrijos veiksmų programa yra vienintelė galima teisinė priemonė, skatinanti bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje. 149 straipsnyje, kuriuo paremta programa, neleidžiamos jokios alternatyvios priemonės. |

POVEIKIS BIUDžETUI |

Bendras viso programavimo laikotarpio (2009–2013 m.) biudžetas pirmajam ir trečiajam programos veiksmui (jungtinės magistrantūros ir doktorantūros programos, įskaitant stipendijas, ir patrauklumo didinimo projektai), siekia 493,69 mln. eurų. Antrasis programos veiksmas (bendradarbiavimo partnerystė su konkrečių trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijomis, įskaitant judumą) finansuojamas per išorės bendradarbiavimo priemones pagal toms priemonėms numatytas taisykles ir procedūras. Komisija planuoja antrojo Erasmus Mundus II programos veiksmo finansavimui visam programavimo laikotarpiui (2009–2013 m.) skirti iki 460 mln. EUR. Preliminarios sumos pagal skirtingas išorės priemones ir Europos plėtros fondą yra tokios: Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (DCI): 240 mln. EUR Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonė (ICI): 20 mln. EUR Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP): 30 mln. EUR 10-asis EPF: 30 mln. EUR Detalus preliminarios 460 mln. EUR sumos programavimas ir paskirstymas pagal metus laikantis atitinkamų priemonių ir Europos plėtros fondo taisyklių ir darbo tvarkos, bus atliktas vėliau, tačiau ne vėliau negu 2008 m. liepos 1 d. 2009–2010 m. ir 2010 m. liepos 1 d. 2011–2013 m. |

PAPILDOMA INFORMACIJA |

Europos ekonominė erdvė Siūlomas aktas yra susijęs su Europos ekonomine erdve, todėl turėtų būti taikomas ir jai. |

1. 2007/0145 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo sukuriama aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir kultūrų tarpusavio supratimo skatinimo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis programa ( Erasmus Mundus ) (2009–2013 m.)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[2],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[4],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi:

(1) Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 2317/2003/EB[5] sukurta aukštojo mokslo kokybės stiprinimo ir kultūrų tarpusavio supratimo stiprinimo, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, veiksmų programa ( Erasmus Mundus ) (2004–2008 m.).

(2). Europos plėtros fondo veiklą reglamentuoja Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006[6], kuriuo nustatoma pasirengimo narystei pagalbos priemonė; Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1638/2006[7], kuriuo nustatoma Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė; Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1934/2006[8], nustatantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę; Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006[9], nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę; 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas, iš dalies pakeistas 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu (Tarybos sprendimas 2005/599/EB)[10], ir vidaus susitarimas, nustatantis Bendrijos pagalbos finansavimą pagal 2008–2013 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu (AKR–EB ministrų tarybos sprendimas Nr. 1/2006, 2006/608/EB)[11].

(3) Bolonijos deklaracijoje, kurią 1999 m. birželio 19 d. pasirašė 29 Europos šalių švietimo ministrai, numatytas tarpvyriausybinis procesas, kurio tikslas – iki 2010 m. sukurti „Europos aukštojo mokslo erdvę“, aktyviai remiamą Bendrijos lygiu. Bolonijos procese dalyvaujančių 45 šalių aukštojo mokslo ministrai susitikime Londone 2007 m. gegužės 17–18 d. patvirtino strategiją „Europos aukštojo mokslo erdvė pasaulinėje arenoje“ ir nustatė, kad 2009 m. prioritetinės sritys bus geresnis informavimas apie Europos aukštojo mokslo erdvę ir geresnis aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimas visame pasaulyje.

(4) Specialiame Lisabonoje 2000 m. kovo 23–24 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo iškeltas strateginis tikslas, kad Europos Sąjunga taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, o Švietimo taryba buvo paraginta apsvarstyti konkrečius švietimo sistemų ateities tikslus, ypač daug dėmesio skiriant bendriems klausimams ir prioritetams ir kartu atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę. 2001 m. vasario 12 d. Taryba priėmė ataskaitą dėl konkrečių švietimo ir mokymo sistemų ateities tikslų. Vėliau, 2002 m. birželio 14 d., Taryba priėmė išsamią darbų programą, skirtą toliau siekti šių tikslų, kurią reikėjo paremti Bendrijos lygiu. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime 2002 m. kovo 15–16 d. buvo iškeltas tikslas, kad iki 2010 m. Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos taptų pasauliniu kokybės standartu.

(5) Komisijos komunikatuose „Europos intelektinių gebėjimų sutelkimas“[12] ir „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai“[13], taip pat reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos technologijų institutas[14], pasiūlyme pabrėžiama, kad Europos aukštojo mokslo institucijoms reikia įveikti susiskaidymą ir suvienyti jėgas siekiant geresnės mokymo ir mokslinių tyrimų kokybės, taip pat geriau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino poreikį modernizuoti Europos aukštąjį mokslą.

(6) Dabartinės Erasmus Mundus programos tarpinio vertinimo ataskaitoje ir viešosiose konsultacijose su visuomene apie programos ateitį pabrėžiamas dabartinės programos tikslų ir veiksmų aktualumas ir išreiškiamas pageidavimas, kad programa būtų tęsiama ją šiek tiek pakeitus, pvz., išplėtus programą iki doktorantūros lygio, labiau integravus trečiosiose šalyse veikiančias aukštojo mokslo institucijas ir jų poreikius ir užtikrinant daugiau lėšų programos dalyviams iš Europos.

(7) Pagrindiniai bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje programos, skirtos trečiosioms šalims, tikslai – gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę, skatinti tautų tarpusavio supratimą, prisidėti prie tvarios trečiųjų šalių plėtros aukštojo mokslo srityje siekiant išvengti „smegenų nutekėjimo“ ir daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms. Veiksmingiausios priemonės šiems tikslams pasiekti kompetencijos programoje yra gerai integruotos antrosios pakopos studijų programos , bendradarbiavimo partnerystės su trečiosiomis šalimis, stipendijos talentingiausiems studentams ir parama geriausiems projektams, didinantiems Europos aukštojo mokslo patrauklumą visame pasaulyje.

(8) Reikia pradėti kovoti su visų formų atskirtimi, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją, o Bendrija turėtų dėti daugiau pastangų, skatindama dialogą ir kultūrų tarpusavio supratimą pasaulio mastu, atsižvelgdama į socialinę aukštojo mokslo dimensiją, taip pat į demokratijos idealus bei pagarbą žmogaus teisėms, ypač kai judumas padeda susipažinti su nauja kultūrine bei socialine aplinka ir ją suprasti, bei kartu užtikrinti, kad jokia piliečių grupė ar trečiosios šalies piliečiai nebūtų atskirti arba diskriminuojami, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalyje.

(9) Kalbų mokymo ir mokymosi bei kalbinės įvairovės skatinimas turėtų būti Bendrijos veiksmų prioritetai aukštojo mokslo srityje. Kalbų mokymas ir mokymasis yra ypač aktualus trečiųjų šalių atžvilgiu.

(10) Komisijos komunikate „Europa pasaulyje – praktiniai patarimai siekiant didesnės darnos, veiksmingumo ir matomumo“[15] kalbama apie išorės iššūkius, su kuriais susiduria Europa, įskaitant tai, kaip nuosekliau ir veiksmingiau panaudoti esamas vidaus ir išorės politikos priemones. Be to, Komisijos komunikate „Vakarų Balkanų valstybių kelias į ES: siekiant didesnio stabilumo ir klestėjimo“[16] Komisija rekomendavo šio regiono mokslininkams ir studentams teikti daugiau judumo galimybių visuose aukštojo mokslo lygiuose.

(11) 2004–2008 m. pagal Erasmus Mundus programą teikiamas stipendijas papildė konkrečioms šalims Komisijos pagal išorės bendradarbiavimo priemones skiriamos stipendijos. Taip buvo siekiama padidinti studijoms Europoje stipendijas gaunančių studentų iš konkrečių trečiųjų šalių (pavyzdžiui, Kinijos, Indijos, Vakarų Balkanų šalių ir AKR šalių) skaičių. Atsižvelgiant į teigiamą patirtį šioje srityje, būtų galima ir ateityje taikyti panašias priemones vadovaujantis atitinkamų išorės bendradarbiavimo priemonių politiniais prioritetais, taisyklėmis ir darbo tvarka.

(12) Vykdydama bet kokią veiklą Bendrija turi siekti pašalinti skirtumus ir skatinti vyrų ir moterų lygybę, kaip nustatyta Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje.

(13) Įgyvendinant visas programos dalis, reikia didinti nepalankioje padėtyje esančių grupių galimybes, taip pat aktyviai spręsti klausimus, susijusius su specialiais neįgaliųjų asmenų mokymosi poreikiais, skiriant, be kitų priemonių, didesnes stipendijas, kurios kompensuotų papildomas neįgaliųjų dalyvių išlaidas.

(14) Bendrijos finansinius interesus saugantys Tarybos Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento su pakeitimais, padarytais Tarybos Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006[17] ir Komisijos Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 su pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu Nr. 478/2007, nustatančiu išsamias Tarybos Reglamento Nr. 1605/2002 su pakeitimais, padarytais Tarybos Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006[18], įgyvendinimo taisykles, turi būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus, pasirenkant biudžeto priemones, bei į būtiną skiriamų išteklių ir administracinės naštos, susijusios su išteklių panaudojimu, proporcingumą.

(15) Valstybės narės negali deramai pasiekti siūlomos veiklos tikslų, nes tam reikia daugiašalės partnerystės, daugiašalio judumo ir keitimosi informacija tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir būtinas priemones, geriau būtų šių tikslų siekti Bendrijos lygiu, todėl Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis sprendimas neapima daugiau, nei yra būtina siekiant šių tikslų.

(16) Priemonės, būtinos šio sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytiems veiksmams atlikti, turėtų būti patvirtintos pagal Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[19]. Priemonės, kurių reikia, kad būtų atliktas šio sprendimo 4 straipsnio 1 dalies b punkte minimas veiksmas, turėtų būti patvirtintos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei pagalbos priemonė, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1934/2006, nustatantį bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, iš dalies pakeistą 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu (Tarybos sprendimas 2005/599/EB), ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis pataisytu AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis (AKR–EB ministrų tarybos sprendimas Nr. 1/2006, 2006/608/EB).

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos sukūrimas

2. Šiuo sprendimu sukuriama Erasmus Mundus programa (toliau – programa), skirta Europos aukštojo mokslo kokybei gerinti, kultūrų tarpusavio supratimui stiprinti bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, taip pat trečiųjų šalių plėtrai aukštojo mokslo srityje.

3. Programa įgyvendinama nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Parengiamosios priemonės, įskaitant Komisijos sprendimus pagal 7 straipsnį, gali būti įgyvendinamos nuo šio sprendimo įsigaliojimo.

4. Programa remia ir papildo valstybių narių vykdomą arba jose vykdomą veiklą, tuo pat metu visiškai pripažįstant jų atsakomybę už mokymo turinį bei švietimo ir profesinio mokymo sistemų organizavimą, taip pat gerbiant jų kultūrinę ir kalbinę įvairovę.

5. Žmogiškųjų išteklių plėtra konkrečiose trečiosiose šalyse ir ypač 4 straipsnio 1 dalies b punkte minimas programos veiksmas įgyvendinamas pagal Reglamentus (EB) Nr. 1085/2006, 1638/2006, 1905/2006 ir 1934/2006 bei Sprendimus (EB) Nr. 599/2005 ir 608/2006.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime:

6. „aukštojo mokslo institucija“ – bet kuri įstaiga, kad ir kaip ji būtų vadinama, kuri pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką suteikia to lygio kvalifikaciją arba laipsnį;

7. „bakalauro studijų studentas“ (pirmosios pakopos studijų studentas) – asmuo, studijuojantis aukštojo mokslo institucijoje ir siekiantis gauti pirmąjį aukštojo mokslo laipsnį;

8. „magistrantūros studijų studentas“ (antrosios pakopos studijų studentas) – asmuo, studijuojantis aukštojo mokslo institucijoje ir jau turintis pirmąjį aukštojo mokslo laipsnį;

9. „doktorantas“ (trečiosios pakopos kandidatas) – jaunasis mokslininkas pirmuosius ketverius savo mokslininko karjeros metus (dirbant visą darbo dieną) nuo laipsnio, formaliai suteikiančio jam teisę pradėti doktorantūros studijas, gavimo dienos;

10. „daktaras“ – patyręs mokslininkas, turintis daktaro laipsnį ir mažiausiai ketverių metų (dirbant visą darbo dieną) mokslinių tyrimų, įskaitant pasirengimo moksliniams tyrimams laikotarpį, patirties, nuo laipsnio, formaliai suteikiančio jam teisę pradėti doktorantūros studijas, gavimo;

11. „mokslininkas“ – asmuo, turintis didžiulę akademinę ir (arba) profesinę patirtį, kuris dėsto arba vykdo mokslinius tyrimus;

12. „aukštojo mokslo sistemos darbuotojai“ – asmenys, kurie, atlikdami savo pareigas, tiesiogiai dalyvauja švietimo procese, susijusiame su aukštuoju mokslu;

13. „trečioji šalis“ – šalis, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nedalyvauja programoje pagal 9 straipsnį. Kalbant apie asmenį, „trečioji šalis“ reiškia asmenį, kuris nėra valstybės narės ar pagal 9 straipsnį programoje dalyvaujančios šalies pilietis ir negyvena joje ir kuris bet kurioje valstybėje narėje ar pagal 9 straipsnį programoje dalyvaujančioje šalyje nevykdė savo pagrindinės veiklos (nestudijavo, nedirbo ir pan.) ilgiau negu 12 mėnesių per paskutinius penkerius metus. Kalbant apie instituciją, „trečioji šalis“ reiškia instituciją, kuri nėra įsikūrusi valstybėje narėje ar pagal 9 straipsnį programoje dalyvaujančioje šalyje. Šalys, dalyvaujančios „Mokymosi visą gyvenimą“ programoje[20], nelaikomos trečiosiomis šalimis įgyvendinant 4 straipsnio 1 dalies b punkte minimą programos veiksmą;

14. „Europos šalis“ – šalis, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba pagal 9 straipsnį dalyvauja programoje. Kalbant apie asmenį, „Europos“ reiškia bet kurios valstybės narės ar pagal 9 straipsnį programoje dalyvaujančios šalies pilietį, gyventoją ar asmenį, kuris bet kurioje valstybėje narėje ar pagal 9 straipsnį programoje dalyvaujančioje šalyje nevykdė savo pagrindinės veiklos (nestudijavo, nedirbo ir pan.) ilgiau negu 12 mėnesių per paskutinius penkerius metus. Kalbant apie instituciją, „Europos“ reiškia instituciją, kuri yra įsikūrusi bet kurioje valstybėje narėje ar pagal 9 straipsnį programoje dalyvaujančioje šalyje;

15. „bakalauro studijos“ (pirmoji pakopa) – mažiausiai trejus metus trunkanti aukštojo mokslo studijų programa, kurią baigus gaunamas pirmasis laipsnis;

16. „magistrantūros studijos“ (antroji pakopa) – aukštojo mokslo studijų programa po pirmojo laipsnio gavimo pabaigus mažiausiai trejus metus trunkančias studijas, kurią baigus gaunamas antrasis ar tolesnis laipsnis;

17. „doktorantūros studijos“ (trečioji pakopa) – su moksliniais tyrimais susijusi aukštojo mokslo studijų programa po to, kai gaunamas aukštojo mokslo laipsnis, pabaigus mažiausiai ketverius ar penkerius metus trunkančias studijas, kurias baigus suteikiamas daktaro laipsnis;

18. „doktorantūrą baigusiųjų studijos“ – aukštojo mokslo studijos ar mokslinis darbas po to, kai gaunamas aukštojo mokslo laipsnis užbaigus mažiausiai aštuonerius metus trunkančias studijas;

19. „judumas“ – fizinis persikėlimas į kitą šalį siekiant studijuoti, įgyti darbo patirties, atlikti mokslinius tyrimus, užsiimti kita mokymosi, mokymo, mokslinių tyrimų ar susijusia administracine veikla priimančiosios šalies kalba;

20. „dvigubas ar sudėtinis mokslo laipsnis“ – du ar daugiau nacionalinių diplomų, kurie išduoti dviejų ar daugiau aukštojo mokslo institucijų ir oficialiai pripažįstami laipsnį suteikiančių institucijų šalyse;

21. „jungtinis laipsnis“ – vienas diplomas, išduotas mažiausiai dviejų aukštojo mokslo institucijų, siūlančių integruotą programą, ir oficialiai pripažįstamas laipsnį suteikiančių institucijų šalyse;

22. „įmonė“ – visi subjektai, besiverčiantys ekonomine veikla viešajame ir privačiajame sektoriuje, neatsižvelgiant į jų dydį, teisinį statusą ar ekonominės veiklos sektorių, įskaitant socialinę ekonomiką.

3 straipsnis

Programos tikslai

23. Bendras programos tikslas – gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę ir skatinti dialogą bei tautų ir kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, taip pat siekti ES išorės politikos tikslų ir tvarios trečiųjų šalių plėtros aukštojo mokslo srityje.

24. Konkretūs programos tikslai yra šie:

a) skatinti aukštojo mokslo institucijų ir akademinio personalo bendradarbiavimą Europoje ir trečiosiose šalyse siekiant sukurti kompetencijos centrus ir užtikrinti aukštos kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius;

b) prisidėti prie abipusio visuomenės turtinimo suburiant aukštos kvalifikacijos, plačių pažiūrų ir tarptautinės patirties turinčius žmones, skatinant talentingiausių studentų ir mokslininkų iš trečiųjų šalių judumą, kad šie galėtų įgyti kvalifikaciją ir (arba) patirties Europos Sąjungoje ir talentingiausių Europos studentų ir mokslininkų judumą į trečiąsias šalis;

c) prisidėti prie žmogiškųjų išteklių ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų tarptautinio bendradarbiavimo galimybių plėtojimo užtikrinant didesnį judumą tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių;

d) padaryti aukštąjį mokslą Europos Sąjungoje lengviau prieinamą bei stiprinti jo įvaizdį ir matomumą pasaulyje, taip pat jo patrauklumą trečiųjų šalių piliečiams.

25. Komisija užtikrina, kad jokia ES ar trečiųjų šalių piliečių grupė nebus atskirta ar diskriminuojama.

4 straipsnis

Programos veiksmai

26. 3 straipsnyje išdėstytų programos tikslų siekiama šiais veiksmais:

a) vykdant išskirtinės akademinės kokybės Erasmus Mundus jungtinę magistrantūros programą ir jungtinę doktorantūros programą, įskaitant stipendijų sistemą;

b) įgyvendinant Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų partnerystę, kaip pagrindą struktūriškai apibrėžtam bendradarbiavimui, mainams ir judumui visais aukštojo mokslo lygiais;

c) taikant priemones, didinančias Europos, kaip vietos siekti aukštojo mokslo, patrauklumą.

27. Šie veiksmai įgyvendinami laikantis priede nustatytos tvarkos, o 4 straipsnio 1 dalies b punkte minimas programos veiksmas įgyvendinamas laikantis 1 straipsnio 4 dalyje minimomis teisinėmis priemonėmis nustatytos tvarkos, taip pat toliau nurodytais būdais, prireikus panaudojant jų derinius:

a) remti jungtinių mokymo programų ir bendradarbiavimo tinklų plėtrą skatinant keitimąsi patirtimi ir gerais pavyzdžiais;

b) didinti paramą žmonių judumui tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo srityje;

c) skatinti mokytis kalbų, pageidautina, suteikiant studentams galimybę išmokti mažiausiai dviejų šalių, kuriose įsikūrusios Erasmus Mundus magistrantūros studijas organizuojančios aukštojo mokslo institucijos, kalbas, bei įvairių kultūrų supratimą;

d) remti tarptautine partneryste paremtus bandomuosius projektus, skirtus plėtoti aukštojo mokslo naujoves bei kelti jo kokybę;

e) remti aukštojo mokslo ir tolesnių jo plėtros tendencijų analizę tarptautiniu mastu.

3. Programoje numatytos techninės pagalbos priemonės, įskaitant tiesiogiai su programos tikslais susijusių tyrimų, ekspertų susitikimų, informacinės ir leidybinės veiklos organizavimą.

4. Šiame straipsnyje minimi veiksmai gali būti įgyvendinami kviečiant teikti paraiškas, skelbiant konkursus arba tiesiogiai Komisijos.

5 straipsnis

Galimybė dalyvauti programoje

Pagal priede nurodytas sąlygas ir įgyvendinimo tvarką ir atsižvelgiant į 2 straipsnyje pateiktus sąvokų apibrėžimus, programa pirmiausia skiriama:

a) aukštojo mokslo institucijoms;

b) visų pakopų aukštojo mokslo studentams;

c) mokslininkams ir dėstantiems arba mokslinius tyrimus atliekantiems specialistams;

d) tiesiogiai su aukštuoju mokslu susijusiems darbuotojams;

e) kitoms viešosioms ar privačiosioms institucijoms, veikiančioms aukštojo mokslo srityje;

f) įmonėms, pramonės ir prekybos rūmams;

g) mokslinių tyrimų centrams.

6 straipsnis

Komisijos ir valstybių narių užduotys

1. Komisija:

a) užtikrina tinkamą ir veiksmingą programoje numatytų Bendrijos veiksmų įgyvendinimą pagal priede nustatytą tvarką, o 4 priedo 1 dalies b punkte minimo programos veiksmo atžvilgiu – veiksmų įgyvendinimą taikant 1 straipsnio 4 dalyje minimas teisines priemones;

b) atsižvelgia į valstybių narių dvišalį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

c) siekia suderinamumo ir plėtoja bendrą veiklą su kitomis Bendrijos programomis ir veiksmais aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

2. Valstybės narės:

a) imasi būtinų veiksmų, užtikrinančių veiksmingą programos vykdymą valstybės narės mastu, įtraukdamos visas susijusias švietimo institucijas pagal nacionalinę praktiką, taip pat stengiasi patvirtinti tokias priemones, kurių gali prireikti norint pašalinti teisines ir administracines kliūtis;

b) skiria institucijas, kurios glaudžiai bendradarbiautų su Komisija;

c) skatina potencialią sąveiką su kitomis Bendrijos programomis ir galimomis panašiomis valstybės narės lygiu veikiančiomis nacionalinėmis iniciatyvomis.

3. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina:

a) reikiamą informaciją, viešumą ir tolesnę veiklą, susijusią su programos remiamais veiksmais;

b) pagal programą vykdytų veiksmų rezultatų sklaidą.

7 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Taikant visas priemones, kurių reikia 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytiems veiksmams įgyvendinti, į šį sprendimą neatsižvelgiama. Jos taikomos pasitelkiant 1 straipsnio 4 dalyje numatytas teisines priemones.

2. Komisija, laikydamasi 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos administracinės tvarkos, patvirtina tokias priemones, būtinas kitiems šiame sprendime numatytiems veiksmams įgyvendinti:

a) metinį darbo planą, įskaitant prioritetus;

b) metinį biudžetą, finansavimo paskirstymą įvairiems programos veiksmams ir orientacines stipendijų sumas;

c) bendrąsias programos įgyvendinimo gaires;

d) atrankos kriterijus ir tvarką, įskaitant atrankos tarybos sudėtį ir vidaus darbo tvarkos taisykles;

e) susitarimus dėl programos stebėsenos ir vertinimo, taip pat rezultatų sklaidos ir perdavimo.

3. Visos kitos šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės, išskyrus atrankos sprendimus, patvirtinamos pagal 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą konsultavimosi tvarką.

8 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

28. Komisijai talkina Komitetas.

29. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

30. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

31. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Kitų šalių dalyvavimas programoje tokiomis pat kaip valstybių narių sąlygomis

Programoje gali dalyvauti:

a) EFTA šalys, kurios yra EEE narės, pagal EEE susitarime numatytas sąlygas;

b) šalys kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija, pagal bendruosius principus ir šių šalių prisijungimo prie Bendrijos programų susitarimų bendrąsias nuostatas ir sąlygas;

c) Vakarų Balkanų šalys pagal bendruosius principus ir šių šalių prisijungimo prie Bendrijos programų susitarimų bendrąsias nuostatas ir sąlygas;

d) Šveicarijos Konfederacija, jei tai numatyta su šia šalimi pasirašytame dvišaliame susitarime.

10 straipsnis

Horizontalieji aspektai

Įgyvendinant programą, daug dėmesio bus skiriama siekiant užtikrinti, kad ji visapusiškai prisidės prie horizontaliųjų Bendrijos politikos krypčių rėmimo, visų pirma:

a) užtikrins Europos ekonomikos žinių mainus ir prisidės prie bendro Europos Sąjungos konkurencingumo stiprinimo;

b) skatins suvokti kultūrų ir kalbų įvairovės Europoje svarbą, taip pat poreikio kovoti su rasizmu ir ksenofobija būtinumą;

c) numatys tam tikras priemones specialiųjų poreikių turintiems besimokantiesiems, visų pirma padėdama skatinti jų integraciją į aukštojo mokslo sistemą;

d) skatins vyrų ir moterų lygybę ir prisidės prie kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

11 straipsnis

Nuoseklumas ir papildomumas kitų politikos krypčių atžvilgiu

32. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą nuoseklumą ir papildomumą kitų susijusių Bendrijos politikos krypčių, priemonių ir veiksmų, visų pirma „Mokymosi visą gyvenimą“ programos, Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos, išorės bendradarbiavimo programų ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai, atžvilgiu.

33. Komisija reguliariai praneša 8 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui apie tai, kokių Bendrijos iniciatyvų imtasi atitinkamoje srityse, užtikrina veiksmingas sąsajas ir, atitinkamais atvejais, bendrųjų veiksmų programą tarp šios programos ir programų ir veiksmų švietimo srityje, kurių imamasi pagal Bendrijos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programą, įskaitant dvišalius susitarimus, ir kompetentingomis tarptautinėms organizacijomis.

12 straipsnis

Finansavimas

34. 4 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose ir 4 straipsnio 3 dalyje minimiems programos veiksmams įgyvendinti, kaip nurodyta sprendimo priede (1 veiksmas, 3 veiksmas ir susijusios techninės pagalbos priemonės), 1 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui numatoma skirti 493,69 mln. eurų.

35. 4 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje minimiems programos veiksmams įgyvendinti, kaip nurodyta sprendimo priede (2 veiksmas ir susijusios techninės pagalbos priemonės), 1 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui numatoma skirti sumą, atitinkančią 1 straipsnio 4 dalyje minimų išorės bendradarbiavimo priemonių taisykles ir darbo tvarką.

36. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės perspektyvos ribų..

13 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

37. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai stebi, kaip įgyvendinama programa. Įgyvendinant programą atsižvelgiama į programos ir ankstesnės programos stebėsenos ir vertinimo proceso rezultatus. Stebėsena apima straipsnio 3 dalyje minimus pranešimus ir konkrečią veiklą.

38. Komisija reguliariai vertina programą, atsižvelgdama į 3 straipsnyje nurodytus tikslus, bendrą programos poveikį bei pagal šią programą vykdomų veiksmų, , ir kitų, pagal susijusią Bendrijos politiką, priemones ir veiksmus vykdomų veiksmų papildomumą.

39. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia:

a) ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 31 d. – tarpinę įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir programos įgyvendinimo kokybinius bei kiekybinius aspektus;

b) iki 2012 m. birželio 30 d. – komunikatą dėl programos tąsos;

c) iki 2015 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

40. Veiksmai, kurie pagal Sprendimą Nr. 2317/2003/EB buvo pradėti 2008 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, atliekami laikantis to sprendimo nuostatų, išskyrus tai, kad pagal tą sprendimą įsteigtą komitetą pakeičia pagal šio sprendimo 8 straipsnį įsteigtas komitetas.

41. Veiksmai, kurie, laikantis 1 straipsnio 4 dalyje nurodytomis teisinėmis priemonėmis nustatytos tvarkos, buvo pradėti 2008 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, atliekami laikantis tų priemonių nuostatų.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja pirmą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

BENDRIJOS VEIKSMAI, ATRANKOS TVARKA IR FINANSINĖS NUOSTATOS

1 VEIKSMAS: ERASMUS MUNDUS JUNGTINėS PROGRAMOS, įSKAITANT STIPENDIJAS

2 VEIKSMAS: ERASMUS MUNDUS PARTNERYSTė SU TREčIųJų šALIų AUKšTOJO MOKSLO INSTITUCIJOMIS

3 VEIKSMAS: EUROPOS AUKšTOJO MOKSLO PATRAUKLUMO DIDINIMAS

TECHNINėS PAGALBOS PRIEMONėS

ATRANKOS TVARKA

FINANSINėS NUOSTATOS

1 VEIKSMAS: ERASMUS MUNDUS JUNGTINėS PROGRAMOS, įSKAITANT STIPENDIJAS

A. ERASMUS MUNDUS MAGISTRANTūROS PROGRAMOS

42. Bendrija atrenka išskirtinės akademinės kokybės magistrantūros studijų programas, kurios šioje programoje bus vadinamos Erasmus Mundus magistrantūros studijų programomis.

43. Pagal šia programą Erasmus Mundus magistrantūros studijų programose:

a) dalyvauja ne mažiau kaip trijų skirtingų Europos šalių aukštojo mokslo institucijos;

b) gali dalyvauti trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijos;

c) įgyvendinama studijų programa, pagal kurią numatytos studijos mažiausiai dviejose iš a punkte numatytų trijų institucijų. Be to, jei magistrantūros studijų programoje dalyvauja viena arba daugiau trečiųjų šalių institucijų pagal b punktą, Europos studentų judumas taip pat reikštų studijų laikotarpį vienoje iš šių trečiųjų šalių institucijų;

d) prireikus, skatinamas įdarbinimas kaip studijų programos dalis;

e) yra nustatyta studijų institucijose partnerėse laikotarpių pripažinimo sistema, pagrįsta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema, arba ją atitinkanti;

f) studijas pabaigus, dalyvaujančios institucijos suteikia jungtinį, dvigubą arba sudėtinį laipsnį, kurį pripažįsta arba leidžia teikti Europos šalys. Pirmenybė teikiama jungtiniams laipsniams;

g) nustatoma griežta savo veiklos vertinimo tvarka ir susitariama dėl išorės ekspertų atliekamo tarpusavio vertinimo, siekiant užtikrinti nuolatinę magistrantūros studijų programos kokybę;

h) rezervuojamas minimalus vietų, į kurias priimami Europos ir trečiųjų šalių studentai, gavę finansinę paramą pagal programą, skaičius;

i) nustatomos bendros skaidrios priėmimo sąlygos, kuriose deramai atsižvelgiama inter alia į lyties ir teisingumo veiksnius;

j) nustatomas bendras mokestis už mokslą, neatsižvelgiant į faktinę vietą, kurioje studentai studijuoja pagal magistrantūros studijų programą;

k) sutinkama laikytis stipendijas gausiančių asmenų (studentų ir mokslininkų) atrankos taisyklių.

l) įdiegiama reikiama struktūra, suteikianti Europos ir trečiųjų šalių studentams daugiau galimybių naudotis programa ir būti priimtiems (informacijos priemonės, apgyvendinimas, pagalba gaunant vizas ir kt.);

m) nenusižengiant dėstymo kalbai, sudaroma galimybė naudotis mažiausiai dviem Europos kalbomis, kuriomis kalbama tose valstybėse narėse, kuriose įsikūrusios Erasmus Mundus magistrantūros studijų programoje dalyvaujančios aukštojo mokslo institucijos ir, atitinkamais atvejais, teikiama pagalba mokantis kalbų, ypač pasitelkiant atitinkamos mokslo institucijos organizuojamus kursus.

44. Erasmus Mundus magistrantūros studijų programos atrenkamos penkeriems metams, kasmet atliekant atnaujinimo procedūrą remiantis pažangos ataskaita.

45. Erasmus Mundus magistrantūros studijų programos, atrinktos pagal ankstesnę Erasmus Mundus programą, bus tęsiamos iki laikotarpio, kuriam jos buvo atrinktos, pabaigos, kasmet atliekant atnaujinimo procedūrą remiantis pažangos ataskaita.

B. ERASMUS MUNDUS DOKTORANTūROS PROGRAMA

46. Bendrija atrenka išskirtinės akademinės kokybės doktorantūros studijų programas, kurios šioje programoje bus vadinamos Erasmus Mundus doktorantūros studijų programomis.

47. Pagal šia programą Erasmus Mundus doktorantūros studijų programose:

a) dalyvauja ne mažiau kaip trijų skirtingų Europos šalių aukštojo mokslo institucijos ir kiti susiję partneriai, siekiant užtikrinti naujoves ir įsidarbinimo galimybes;

b) gali dalyvauti trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijos ar kiti susiję partneriai;

c) įgyvendinama doktorantūros studijų programa, pagal kurią numatytos studijos ir moksliniai tyrimai mažiausiai dviejose iš a punkte numatytų trijų institucijų. Be to, jei doktorantūros studijų programoje dalyvauja viena arba daugiau trečiųjų šalių institucijų pagal b punktą, Europos doktorantų judumas taip pat reikštų studijų laikotarpį vienoje iš šių trečiųjų šalių institucijų;

d) prireikus, skatinamas įdarbinimas kaip doktorantūros studijų programos dalis;

e) yra nustatyta studijų ir mokslinių tyrimų institucijose partnerėse laikotarpių pripažinimo sistema, pagrįsta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema, arba ją atitinkanti;

f) studijas pabaigus, dalyvaujančios institucijos suteikia jungtinį, dvigubą arba sudėtinį laipsnį, kurį pripažįsta arba leidžia teikti Europos šalys. Pirmenybė teikiama jungtiniams laipsniams;

g) nustatoma griežta savo veiklos vertinimo tvarka ir susitariama dėl išorės ekspertų atliekamo tarpusavio vertinimo, siekiant užtikrinti nuolatinę doktorantūros studijų programos kokybę;

h) rezervuojamas minimalus vietų, į kurias priimami Europos ir trečiųjų šalių doktorantai, gavę finansinę paramą pagal programą, skaičius;

i) nustatomos bendros skaidrios priėmimo sąlygos, kuriose deramai atsižvelgiama inter alia į lyties ir teisingumo veiksnius;

j) nustatomas bendras mokestis už mokslą, neatsižvelgiant į faktinę vietą, kurioje doktorantai studijuoja ir atlieka mokslinius tyrimus pagal doktorantūros studijų programą;

k) sutinkama laikytis doktorantų atrankos taisyklių;

l) įdiegiama reikiama struktūra, suteikianti Europos ir trečiųjų šalių doktorantams daugiau galimybių naudotis programa ir būti priimtiems (informacijos priemonės, apgyvendinimas, pagalba gaunant vizas ir kt.);

m) užtikrinamas darbo sutarčių su stipendiją gaunančiais doktorantais naudojimas, jei tai leidžia nacionalinės teisės aktai;

n) nenusižengiant dėstymo kalbai, sudaroma galimybė naudotis mažiausiai dviem Europos kalbomis, kuriomis kalbama tose valstybėse narėse, kuriose įsikūrusios Erasmus Mundus doktorantūros studijų programoje dalyvaujančios aukštojo mokslo institucijos ir, atitinkamais atvejais, doktorantams teikiama pagalba mokantis kalbų, ypač pasitelkiant atitinkamos mokslo institucijos organizuojamus kursus.

48. Erasmus Mundus doktorantūros studijų programos atrenkamos penkeriems metams, kasmet atliekant atnaujinimo procedūrą remiantis pažangos ataskaita; į šį laikotarpį galima įtraukti vienerių metų pasirengimo veiklą prieš samdant doktorantus.

C. STIPENDIJOS

49. Bendrija gali suteikti trečiųjų šalių ir Europos magistrantūros studijų studentams ir doktorantams stipendijas visoms studijoms, taip pat trumpalaikes stipendijas trečiųjų šalių ir Europos mokslininkams.

a) Bendrija gali suteikti trečiųjų šalių magistrantūros studentams ir doktorantams, kurie po konkurso priimami studijuoti pagal Erasmus Mundus magistrantūros studijų programas ir Erasmus Mundus doktorantūros studijų programas, stipendijas visoms studijoms. Tokios stipendijos yra skirtos studijoms Europos institucijose, dalyvaujančiose Erasmus Mundus magistrantūros studijų programoje ar Erasmus Mundus doktorantūros studijų programoje.

b) Bendrija gali suteikti Europos magistrantūros studentams ir doktorantams, kurie po konkurso priimami studijuoti pagal Erasmus Mundus magistrantūros studijų programas ir Erasmus Mundus doktorantūros studijų programas, stipendijas visoms studijoms. Tokios stipendijos yra skirtos studijoms Europos institucijose, dalyvaujančiose Erasmus Mundus magistrantūros studijų programoje ar Erasmus Mundus doktorantūros studijų programoje, ir, jei tarp jų yra viena ar kelios trečiųjų šalių institucijos, studijoms vienoje iš jų.

c) Bendrija gali suteikti trumpalaikes stipendijas trečiųjų šalių mokslininkams, atvykstantiems pagal Erasmus Mundus magistrantūros studijų programas, kurių užduotis – mokyti ar atlikti mokslinius tyrimus ir dirbti mokslinį darbą Erasmus Mundus magistrantūros programose dalyvaujančiose Europos institucijose.

d) Bendrija gali suteikti trumpalaikes stipendijas Europos mokslininkams, atvykstantiems į Erasmus Mundus magistrantūros studijų programose dalyvaujančias trečiųjų šalių institucijas, kurių užduotis – mokyti ar atlikti mokslinius tyrimus ir dirbti mokslinį darbą Erasmus Mundus magistrantūros programose dalyvaujančiose trečiųjų šalių institucijose.

50. Stipendijomis galės naudotis Europos ir trečiųjų šalių magistrantūros studijų studentai ir doktorantai, taip pat 2 straipsnyje nurodyti mokslininkai.

51. Asmenys, gavę stipendijas Erasmus Mundus magistrantūros studijų programoms, taip pat gali gauti stipendijas Erasmus Mundus doktorantūros studijų programoms.

52. Komisija imasi veiksmų užtikrinti, kad nė vienas asmuo negautų finansinės pagalbos tam pačiam tikslui pagal daugiau nei vieną Bendrijos programą. Visų pirma asmenys, jau gavę Erasmus Mundus stipendiją, negali gauti Erasmus Mundus dotacijos tai pačiai Erasmus Mundus magistrantūros ar doktorantūros studijų programai pagal „Mokymosi visą gyvenimą“ programą. Panašiai, asmenys, gavę dotaciją pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programos[21] specialiąją programą „Žmonės“ (Marie Curie veiklos programa), negali gauti Erasmus Mundus dotacijos tam pačiam studijų ar mokslinių tyrimų laikotarpiui.

2 VEIKSMAS: ERASMUS MUNDUS PARTNERYSTė SU TREčIųJų šALIų AUKšTOJO MOKSLO INSTITUCIJOMIS, įSKAITANT STIPENDIJAS

53. Bendrija atrenka išskirtinės akademinės kokybės partnerystes, kurios šioje programoje bus vadinamos Erasmus Mundus partnerystėmis. Šiomis partnerystėmis siekiama 3 straipsnyje numatytų tikslų.

54. Pagal šia programą Erasmus Mundus partnerystėse:

a) dalyvauja ne mažiau kaip penkios aukštojo mokslo institucijos iš ne mažiau kaip trijų skirtingų Europos šalių ir kelios aukštojo mokslo institucijos iš konkrečių trečiųjų šalių, nedalyvaujančių „Mokymosi visą gyvenimą“ programoje, kurios bus nurodytos metiniuose kvietimuose teikti paraiškas;

b) veikla įgyvendinama remiantis žinių ir patirties perdavimu;

c) keičiamasi visų aukštojo mokslo pakopų studentais (nuo bakalaurų iki mokslo daktarų), mokslininkais ir aukštojo mokslo sistemos darbuotojais įvairios trukmės judumo laikotarpiams, įskaitant galimus įdarbinimo laikotarpius. Pagal judumo idėją Europos piliečiai turi persikelti į trečiąsias šalis ir trečiųjų šalių piliečiai – į Europos šalis. Pagal šią programą taip pat leidžiama priimti trečiųjų šalių piliečius, kurie nėra susiję su partnerystėse dalyvaujančiomis trečiųjų šalių institucijomis, taip pat bus numatytos konkrečios nuostatos dėl pažeidžiamų grupių, atsižvelgiant į politines, socialines ir ekonomines atitinkamo regiono ar šalies aplinkybes;

d) yra nustatyta studijų ir mokslinių tyrimų institucijose partnerėse laikotarpių pripažinimo sistema, pagrįsta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema, arba ją atitinkanti;

e) naudojamos judumo priemonės, sukurtos pagal Erasmus programą, pvz., ankstesnių studijų laikotarpių pripažinimas, mokymosi sutartis ir duomenų išrašai;

f) nustatomos skaidrios judumo dotacijų skyrimo sąlygos, kuriose deramai atsižvelgiama inter alia į lyties ir teisingumo veiksnius;

g) sutinkama laikytis stipendijas gausiančių asmenų (studentų, mokslininkų ir aukštojo mokslo sistemos darbuotojų) atrankos taisyklių;

(h) įdiegiama reikiama struktūra, suteikianti Europos ir trečiųjų šalių studentams, mokslininkams ir aukštojo mokslo sistemos darbuotojams daugiau galimybių naudotis programa ir būti priimtiems (informacijos priemonės, apgyvendinimas, pagalba gaunant vizas ir kt.);

i) nenusižengiant dėstymo kalbai, sudaroma galimybė naudotis kalbomis, kuriomis kalbama tose valstybėse narėse, kuriose įsikūrusios Erasmus Mundus partnerystėse dalyvaujančios aukštojo mokslo institucijos ir, atitinkamais atvejais, stipendijas gaunantiems asmenims teikiama pagalba mokantis kalbų, ypač pasitelkiant atitinkamos mokslo institucijos organizuojamus kursus;

j) įgyvendinama tolesnė partnerystės veikla, pvz., dvigubi laipsniai, bendras mokymo programų kūrimas, gerosios patirties perdavimas ir kt.

55. Komisija, per savo delegacijas pasikonsultavusi su kompetentingomis suinteresuotųjų trečiųjų šalių institucijomis, nustato nacionalinius ir regioninius prioritetus, atsižvelgdama į konkrečios (-ių) partnerystės šalies (-ių) poreikius.

56. Erasmus Mundus partnerystės atrenkamos trejiems metams , kasmet atliekant atnaujinimo procedūrą remiantis pažangos ataskaita.

57. Stipendijomis gali naudotis Europos ir trečiųjų šalių studentai ir mokslininkai, kaip nustatyta 2 straipsnyje.

58. Komisija, skirdama stipendijas pagal šį veiksmą, remia socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančias grupes ir pažeidžiamus gyventojus.

59. Komisija imasi veiksmų užtikrinti, kad nė vienas asmuo negautų finansinės pagalbos tam pačiam tikslui pagal daugiau nei vieną Bendrijos programą. Visų pirma asmenys, jau gavę Erasmus Mundus stipendiją, negali gauti Erasmus Mundus dotacijos tam pačiam judumo laikotarpiui pagal „Mokymosi visą gyvenimą“ programą. Panašiai, asmenys, gavę dotaciją pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programos specialiąją programą „Žmonės“ (Marie Curie veiklos programa), negali gauti Erasmus Mundus dotacijos tam pačiam studijų ar mokslinių tyrimų laikotarpiui.

60. Partnerystės, atrinktos pagal Erasmus Mundus „Išorės bendradarbiavimo langą“, bus tęsiamos iki laikotarpio, kuriam jos buvo parinktos, pabaigos, kasmet atliekant nedidelę atnaujinimo procedūrą remiantis pažangos ataskaita.

3 VEIKSMAS: EUROPOS AUKšTOJO MOKSLO PATRAUKLUMO DIDINIMAS

61. Šiuo veiksmu Bendrija gali remti veiklą, kuria siekiama gerinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą, įvaizdį, matomumą ir pasiekiamumą. Veikla prisidedama prie programos tikslų, ji yra susijusi su tarptautine visų aukštojo mokslo aspektų, pavyzdžiui, skatinimo, pasiekiamumo, kokybės užtikrinimo, kreditų pripažinimo, Europos kvalifikacijų pripažinimo užsienyje ir abipusio kvalifikacijų pripažinimo su trečiosiomis šalimis, studijų programų kūrimo, judumo, paslaugų kokybės ir kt., dimensija. Veikla gali apimti programos rėmimą ir jos rezultatų sklaidą.

62. Programoje gali dalyvauti viešosios arba privačiosios institucijos, aktyviai veikiančios aukštojo mokslo srityje šalies arba tarptautiniu mastu. Veikla vykdoma pagal projektus, kuriuose dalyvauja organizacijos iš ne mažiau kaip trijų skirtingų Europos šalių ir kuriuose gali dalyvauti trečiųjų šalių institucijos.

63. Veikla gali būti įvairių formų (konferencijos, seminarai, pasitarimai, tyrimai, analizė, bandomieji projektai, apdovanojimai, tarptautiniai tinklai, skelbiamos medžiagos rengimas, IKT priemonių plėtojimas ir kt.), ji gali būti vykdoma bet kurioje pasaulio vietoje.

64. Veikla siekiama užmegzti ryšį tarp aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų bei aukštojo mokslo ir privačiojo sektoriaus, taip pat kuo labiau išnaudoti tokią sąveiką.

65. Prireikus, Bendrija gali remti struktūras pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą, skirtas remti programą ir jos rezultatų sklaidą šalies ir pasauliniu mastu.

66. Bendrija remia Erazmus Mundus magistrantūros studijų programų ir Erasmus Mundus doktorantūros studijų programų absolventų (iš trečiųjų šalių ir Europos) asociaciją.

TECHNINėS PAGALBOS PRIEMONėS

Šiai programai skiriamomis lėšomis galima padengti išlaidas, susijusias su ekspertų, vykdomosios agentūros, valstybėse narėse veikiančių kompetentingų įstaigų paslaugomis ir, prireikus, kitomis techninės ir administracinės pagalbos priemonėmis, kurių Komisijai gali prireikti įgyvendinant šią programą. Šios priemonės gali būti: tyrimai, susitikimai, informacinė ir leidybinė veikla, stebėjimo veikla, kontrolė ir auditas, vertinimo veikla, išlaidos informacijos mainų tinklams sukurti ir kitos tiesiogiai su programos įgyvendinimu ir tikslų siekimu susijusios išlaidos.

ATRANKOS TVARKA

Atrankos tvarka nustatoma pagal šias nuostatas:

a) paraiškų pagal 1 veiksmą atranką vykdo Komisija, padedama atrankos tarybos, kuriai pirmininkauja jos išrinktas asmuo ir kurią sudaro didelį autoritetą akademiniame pasaulyje turintys asmenys, atstovaujantys įvairioms Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijoms. Atrankos taryba užtikrina, kad Erasmus Mundus magistrantūros ir doktorantūros studijų programos būtų aukščiausios akademinės kokybės. Prieš pateikiant paraiškas atrankos tarybai, Komisija organizuoja visų reikalavimus atitinkančių paraiškų vertinimą Europos lygiu, kurį atlieka nepriklausomi akademinio pasaulio ekspertai. Kiekvienai Erasmus Mundus magistrantūros ir doktorantūros studijų programai skiriamas konkretus stipendijų, kurias atrinktiems kandidatams išmokės magistrantūros ir doktorantūros programas administruojanti institucija, skaičius. Magistrantūros studentų, doktorantų ir mokslininkų atranką atlieka Erasmus Mundus magistrantūros ir doktorantūros studijų programose dalyvaujančios institucijos, pasikonsultavusios su Komisija;

b) paraiškas pagal 2 veiksmą atrenka Komisija, laikydamasi reglamentuose (EB) Nr. 1085/2006, 1638/2006, 1905/2006 ir 1934/2006 ir sprendimuose (EB) Nr. 599/2005 ir 608/2006 nustatytų taisyklių;

c) paraiškas pagal 3 veiksmą atrenka Komisija;

d) vykdant atranką į Erasmus Mundus magistrantūros ir doktorantūros studijų programas konsultuojamasi su struktūromis, paskirtomis pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą.

FINANSINĖS NUOSTATOS

1. Nustatyto dydžio dotacijos, vieneto sąnaudų skalės ir premijos

Nustatyto dydžio dotacijos ir (arba) vieneto sąnaudų skalės, numatytos Reglamento Nr. 2342/2002 181 straipsnio 1 dalyje, gali būti naudojamos vykdant visus 4 straipsnyje nurodytus veiksmus.

Nustatyto dydžio dotacijos suma negali būti didesnė kaip 25 000 eurų vienam partneriui pagal vieną dotacijos sutartį. Gali būti skiriamos kelios nustatyto dydžio dotacijos, kurių bendra suma neturi viršyti 100 000 eurų, ir (arba) jas galima taikyti kartu su vieneto sąnaudų skalėmis.

Komisija gali numatyti premijas, teikiamas už pagal programą vykdomą veiklą.

2. Partnerystės susitarimai

Jeigu veiksmai pagal programą remiami teikiant dotacijas pagal partnerystės pagrindų susitarimus, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 163 straipsniu, tokie partnerystės susitarimai gali būti atrenkami penkeriems metams ir finansuojami, taikant nesudėtingą atnaujinimo tvarką.

3. Valstybinės aukštojo mokslo institucijos arba organizacijos

Visas valstybių narių nurodytas aukštojo mokslo institucijas ir organizacijas, kurių metinės pajamos iš valstybinių šaltinių per pastaruosius dvejus metus sudarė daugiau negu 50 % metinių pajamų arba kurias kontroliuoja valstybinės įstaigos ar jų atstovai, Komisija laiko turinčiomis finansinių, profesinių ir administracinių pajėgumų bei finansinį stabilumą, kurių reikia projektams pagal šią programą vykdyti; todėl jos neprivalo pateikti kitų įrodančių dokumentų. Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 173 straipsnio 4 dalį tokioms institucijoms ar organizacijoms galima netaikyti audito reikalavimų.

4. Pareiškėjų profesinė kompetencija ir kvalifikacija

Remdamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 176 straipsnio 2 dalimi, Komisija gali nuspręsti, kad tam tikri paramos gavėjai privalo turėti nustatytą profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją, kurių reikia siūlomiems veiksmams arba darbo programai atlikti.

5. Kovos su sukčiavimu priemonės

Pagal 7 straipsnį Komisijos priimtuose sprendimuose, su jais susijusiose sutartyse ir susitarimuose, taip pat susitarimuose su dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis visų pirma numatoma Komisijos (arba jos įgalioto atstovo), įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF), vykdoma priežiūra, finansų kontrolė ir Audito Rūmų atliekamas (jei būtina – vietoje) auditas.

Prireikus, dotacijos gavėjas turi pateikti Komisijai partnerių arba narių saugomus patvirtinamuosius dokumentus.

Dotacijų panaudojimo auditą gali atlikti Komisijos tarnybos arba pasirinkta kvalifikuota išorės įstaiga. Tokie auditai gali būti atliekami per visą susitarimo laikotarpį bei per penkerius metus nuo projekto užbaigimo. Prireikus, Komisija, remdamasi audito rezultatais, gali nuspręsti susigrąžinti išmokėtas lėšas.

Komisijos tarnybos bei Komisijos įgalioti išorės organizacijų darbuotojai turi turėti tinkamą leidimą įeiti į naudos gavėjo darbo patalpas bei susipažinti su visa informacija, įskaitant ir pateikiamą elektronine versija, kurios reikia, kad auditas būtų atliktas tinkamai.

Audito Rūmai ir OLAF naudojasi tomis pačiomis teisėmis, pirmiausia teise patekti į patalpas ir naudotis informacija, kaip ir Komisija.

Be to, remdamasi Tarybos Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[22], Komisija pagal programą gali atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

Pagal šią programą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[23] 1 straipsnio 2 dalyje minimas pažeidimas yra bet koks Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas arba bet koks sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas dėl ekonominio subjekto veikimo ar neveikimo, pažeidžiančio arba galinčio pažeisti Bendrijų bendrąjį biudžetą arba jų valdomus biudžetus sukuriant nepagrįstas išlaidas.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

4 straipsnio 1 dalies b punkte minimą veiksmą, taip pat su juo susijusias šio pasiūlymo 4 straipsnio 3 dalyje minimas techninės pagalbos priemones reglamentuoja Reglamentai (EB) Nr. 1085/2006, 1638/2006, 1905/2006 ir 1934/2006 bei sprendimai (EB) Nr. 599/2005 ir 608/2006. Todėl minėtas veiksmas ir priemonės nėra įtraukti į šioje finansinėje pažymoje pateiktus sąrašus, lenteles ir skaičius. Tačiau 4 straipsnio 1 dalies b punkte minimas veiksmas yra neatskiriama šios programos dalis, todėl šios finansinės pažymos 5, 6 ir 7 skyriuose į šį veiksmą daromos nuorodos.

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Veiksmų programa, skirta gerinti aukštojo mokslo kokybę ir stiprinti kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ( Erasmus Mundus ).

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

POLITIKOS SRITIS: šVIETIMAS IR KULTūRA.

Susijusi veikla: mokymasis visą gyvenimą, įskaitant daugiakalbystę.

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

15 02 02 05 ( Erasmus Mundus ), 15 01 04 14 ( Erasmus Mundus administracinės išlaidos), 15 01 04 30 (iš dalies vykdomoji agentūra)

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

2009—2013 m.

3.3. Biudžeto ypatybės:

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

15 02 02 05 | NPI | DIF[24] | NE | TAIP | TAIP | Nr. 1.a |

15 01 04 14 | NPI | NDIF[25] | NE | TAIP | TAIP | Nr. 1.a |

15 01 04 30 | NPI | NDIF | NE | TAIP | TAIP | Nr. 1.a |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 ir tolesni | Iš viso: |

Veiklos išlaidos[26] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 90,25 | 92,52 | 94,1 | 95,86 | 98,54 | 471,27 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 63,175 | 91,839 | 93,626 | 95,332 | 97,736 | 29,562 | 471,27 |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą [27] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 4,418 | 4,458 | 4,478 | 4,508 | 4,558 | 22,42 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 94,668 | 96,978 | 98,578 | 100,368 | 103,098 | 493,69 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 67,593 | 96,297 | 98,104 | 99,84 | 102,294 | 29,562 | 493,69 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[28] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,936 | 0,936 | 0,981 | 0,981 | 0,981 | 0 | 4,815 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | 0,187 | 0,187 | 0,187 | 0,187 | 0,187 | 0 | 0,935 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

IŠ viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams: | a+c+d+e | 95,791 | 98,101 | 99,746 | 101,536 | 104,266 | 0 | 499,44 |

IŠ viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams: | b+c+d+e | 68,716 | 97,42 | 99,272 | 101,008 | 103,462 | 29,562 | 499,44 |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

X Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas..

Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[29] (t.y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

Pasiūlymas turi finansinį poveikį.

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus) – išsami informacija pateikta 8.2.1 punkte

Metų poreikiai | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių: | 33 | 34 | 36 | 37 | 38 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Aukštasis mokslas globalizacijos kontekste

Aukštajam mokslui daro įtaką dėl globalizacijos proceso augantis internacionalizavimas . Todėl Bendrija ir jos valstybės narės, plėtodamos savo aukštojo mokslo sistemas ir tinkamai bei veiksmingai atsižvelgdamos į tarptautinį aspektą, privalo rengti savo piliečius ir darbo jėgą pasaulinei aplinkai.

Kompetencijos siekimas aukštojo mokslo srityje pastaruoju metu tapo svarbiu Bendrijos iniciatyvų šioje srityje akcentu. Jungtinės programos, kuriose dalyvautų kokybišką veiklą užtikrinančios institucijos iš visos Europos ir kitų regionų, sustiprintų pasaulinio lygio kompetenciją Europos universitetuose ir padėtų stiprinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą lyginant su kitomis pasaulio šalimis.

Be to, Bendrijos siekia prisidėti prie aukštos kokybės aukštojo mokslo plėtros trečiosiose šalyse – tai duotų abipusės naudos aukštojo mokslo institucijoms, studentams ir mokslininkams Europoje ir už jos ribų. Aukštojo mokslo institucijos konkrečiose trečiosiose šalyse turi stiprinti tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimus.

Tačiau struktūriškai apibrėžto bendradarbiavimo nepakanka. Europos universitetai turi pritraukti talentingiausius studentus ir mokslininkus. Augantis talentingų užsienio studentų skaičius padidintų aukštojo mokslo, verslo ir vyriausybės galimybes dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir plėtroje.

Tačiau ir didesnio studentų judumo skatinimas, siekiant aukšto tarptautinio judumo lygio, gali pasitarnauti kuriant aukštojo mokslo institucijų iniciatyvas, kuriomis siekiama bendradarbiauti ir imtis bendros veiklos, rengiant mokymo programas, taip pat kitose srityse, o tai būtų potencialiai labai naudinga tiems, kas imasi tokios veiklos.

Europos, kaip kompetencijos centro mokymosi srityje, statusas ne visada suprantamas trečiosiose šalyse. Patrauklumas – ne tik kompetencija plačiąja prasme, bet ir suvokimas. Reikia formuoti Europos aukštojo mokslo, kaip didžiausio meistriškumo pavyzdžio mokymo ir mokslinių tyrimų srityje įvaizdį. Apibendrinant galima teigti, kad aukštasis mokslas taip pat gali padėti skatinti kitų ES politikos krypčių, įskaitant išorės politiką, matomumą trečiosiose šalyse.

Kultūrų ryšių ir supratimo skatinimas

Politiniu ir kultūriniu požiūriu mokslininkų mainai gali skatinti tautų tarpusavio supratimą ir mažinti kultūrų takoskyros tarp Europos ir kitų kultūrų pavojų. Aukštojo mokslo institucijos, priimdamos užsienio studentus ir mokslininkus, padeda susipažinti skirtingų kultūrų žmonėms, o mokydamos jos gali padėti užsienio studentams geriau suprasti priimančiosios šalies kultūrą.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Akivaizdu, kad Europa gaus papildomos naudos, jei su trečiosiomis šalimis aukštojo mokslo srityje bus bendradarbiaujama Europos Sąjungos lygiu. Europos šalių požiūris į trečiųjų šalių studentų judumo skatinimą labai skiriasi. Kai kuriose ES valstybėse narėse yra parengusios judumo programas, o kitos valstybės narės yra mažiau veiklios šioje srityje. Vykdomų nacionalinių programų tikslai skiriasi, jie nėra nuoseklūs ar integruoti. Be to, nacionalinės sistemos nepadeda stiprinti Europos aukštojo mokslo, nes šiuo atveju visuma pranoksta atskirų dalių sumą. Šiuo atžvilgiu Erasmus Mundus programa, skirtingai nei kitos nacionalinės programos, studentus pritraukia studijuoti daugiau nei vienoje Europos šalyje. Taigi integruotas europinis metodas gali duoti apčiuopiamos naudos.

Atsižvelgiant į pagrindinį svarbų aukštojo mokslo vaidmenį socialinės, kultūros ir ekonominės politikos erdvėje, tarp šios programos pasiūlymo ir Bendrijos politikos krypčių yra daug jungčių. Todėl buvo deramai atsižvelgta į susijusias Bendrijos programas ir tikslus.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Bendras naujosios Erasmus Mundus programos tikslas ir uždaviniai nurodyti sprendimo 3 straipsnyje.

Sprendimo priede išdėstyti pasiūlymo veiklos tikslai yra tokie:

- padėti kurti aukštos kokybės jungtines magistrantūros ir doktorantūros studijų programas, kurias siūlo grupė Europos ir galbūt trečiųjų šalių institucijų;

- talentingiausiems Europos ir trečiųjų šalių studentams teikti stipendijas visoms studijoms, kad jie galėtų toliau studijuoti pagal šias jungtines programas, ir trumpalaikes stipendijas geriausiems Europos ir trečiųjų šalių mokslininkams, kad jie galėtų užsiimti moksliniais tyrimais ar mokymu, ir tai būtų jungtinė programų dalis;

- padėti kurti stiprius Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo partnerystės ryšius – tai būtų trumpalaikių ir ilgalaikių studentų ir mokslininkų mainų visose aukštojo mokslo pakopose pagrindas siekiant didinti aukštojo mokslo institucijų trečiosiose šalyse tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimus;

- remti tarptautines iniciatyvas, analizes, tyrimus, projektus, renginius ir kitą veiklą, kuria siekiama didinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą pasaulyje.

Susiję kiekvieno veiklos tikslo rodikliai išvardyti 8.1 lentelėje.

5.4. Įgyvendinimo metodai ( orientaciniai)

X Centralizuotas valdymas

X Tiesioginis, vykdomas Komisijos

X Netiesioginis, deleguojama:

X Vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) ar įstaigai (-oms), teikiančiai (-čioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas

( Kartu su valstybėmis narėmis

( Kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas su tarptautinėmis organizacijomis (nurodykite organizacijas)

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Stebėsenos sistema bus įdiegta siekiant užtikrinti aukščiausios kokybės rezultatus ir veiksmingiausią išteklių panaudojimą. Stebėsena bus vykdoma visą programos laikotarpį. Ji bus pagrįsta atsiliepimais apie programą instituciniu lygiu, padalinio ir darbuotojų lygiu, taip pat studentų lygiu, įskaitant duomenų apžvalgą ir duomenų rinkimą vykdant tikslines apklausas ir interviu.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Buvo atliktas išplėstinis poveikio vertinimas, atsižvelgiant į ex-ante vertinimo reikalavimus (įskaitant interviu su svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aukštojo mokslo srityje). Atlikus esamų politinių galimybių lyginamąjį vertinimą, buvo nustatyta prioritetinė galimybė, buvo įvertintas jos poveikis, rizika bei prielaidos, išlaidų efektyvumas. Šis pasiūlymas visiškai atitinka vertinimo išvadas.

Išplėstiniam poveikio vertinimui priskiriamos ir viešosios konsultacijos internete. Iš viso konsultacijų metu buvo gauta 417 atsiliepimų. Pagrindinės respondentų mintys:

- dabartinės programos poreikių analizė ir tikslai vis dar veiksmingi ir nuoseklūs;

- dabartinę veiklą pagal programą reikėtų tęsti su kai kurias daliniais pakeitimais: įtraukti stipendijas visoms Europos studentų studijoms ir išplėtoti programą iki doktorantūros studijų pakopos;

- lėšos tinkamai paskirstomos veiklai ir gavėjams; tačiau reikėtų padidinti jungtinių programų finansavimą;

- dabartinės programos administravimo struktūra vertinta teigiamai.

Į informaciją, gautą iš viešųjų konsultacijų, buvo atsižvelgta rengiant dabartinį pasiūlymą.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Po išorinio tarpinio dabartinės Erasmus Mundus programos vertinimo buvo pateikta keletas rekomendacijų dėl būsimos programos ir į tai buvo atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą. Pagrindinės rekomendacijos:

- išplėtoti programą iki doktorantūros studijų pakopos;

- įtraukti į programą stipendijas visoms Europos studentų studijoms;

- integruoti trečiųjų šalių institucijas į jungtines Europos programas;

- didinti nacionalinių struktūrų vaidmenį vykdant programos stebėseną, įskaitant informavimo ir sklaidos dotacijas tokioms struktūroms:

- parengti atrinktų projektų kokybės užtikrinimo priemones;

- išlaikyti vieneto sąnaudas skiriant stipendijas ir padidinti nustatytus jungtinių programų dotacijų dydžius.

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Praėjus trejiems metams nuo programos pradžios bus atliktas rezultatų ir programos įgyvendinimo kokybės išorinis tarpinis vertinimas. Po dvejų metų nuo programos pabaigos bus pateiktas programos rezultatų ir poveikio išorinis ex-ante vertinimas.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Žr. sprendimo priedo 5 straipsnio finansines nuostatas.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Toliau pateikiamas išsamus 1 ir 3 veiksmo finansinių išteklių paskirstymas. Preliminarus finansinių išteklių 2 veiksmui paskirstymas pateikiamas aiškinamajame memorandume (4 dalis. Poveikis biudžetui). Detalus preliminarios 460 mln. EUR sumos[30] programavimas ir paskirstymas pagal metus laikantis atitinkamų priemonių ir Europos plėtros fondo taisyklių ir darbo tvarkos, bus atliktas vėliau, tačiau ne vėliau negu 2008 m. liepos 1 d. 2009–2010 m. ir 2010 m. liepos 1 d. 2011–2013 m.

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

(Nurodyti tikslų, priemonių ir rezultatų pavadinimus) | Rezultato rūšis | Vid. išlaidos | 2009 metai | 2010 metai | 2011 metai | 2012 metai | 2013 metai | Iš viso |

2009 metai | 2010 metai | 2011 metai | 2012 metai | 2013 metai |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai [35] (XX 01 01) | A*/AD | 5 | 5 | 5 | 5 | 5 |

B*, C*/AST | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 |

Darbuotojai[36] , finansuojami pagal 15 01 02 | 0 | 0 | 1 | 1 | 1 |

Kiti darbuotojai[37], finansuojami pagal 15 01 04 30 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |

IŠ VISO: | 33 | 34 | 36 | 37 | 38 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

- Programos vadovai (A): atsakingi už programos įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą.

- Programos vadovų asistentai (B): atsakingi už pagalbą programos vadovams šiems vykdant savo užduotis.

- Finansų ir sutarčių reikalų asistentai (B): atsakingi už dotacijų ir sutarčių administravimą.

- Informacijos pareigūnai (A/B): atsakingi už informavimą apie rezultatus, jų sklaidą ir naudojimą.

- Administracijos asistentai (C): administracinė pagalba A ir B lygių darbuotojams.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

X Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti.

( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams.

X Darbo vietų, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą ( 15 01 04 14 – Administracinės valdymo išlaidos )

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2009 metai | 2010 metai | 2011 metai | 2012 metai | 2013 metai | Iš viso: |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros | 1,079 | 1,035 | 0,996 | 0,961 | 0,912 | 4,983 |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai: | 4,418 | 4,458 | 4,478 | 4,508 | 4,558 | 22,42 |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2009 metai | 2010 metai | 2011 metai | 2012 metai | 2013 metai | Iš viso: |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (15 01 01) | 0,936 | 0,936 | 0,936 | 0,936 | 0,936 | 4,68 |

Darbuotojai, finansuojami pagal 15 01 02 str. (deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0 | 0 | 0,045 | 0,045 | 0,045 | 0,135 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą): | 0,936 | 0,936 | 0,981 | 0,981 | 0,981 | 4,815 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai |

0,117 per metus vienam asmeniui |

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal 15 01 02 str. |

0,045 per metus vienam deleguotajam nacionaliniam ekspertui |

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) |

2009 metai | 2010 metai | 2011 metai | 2012 metai | 2013 metai | Iš viso: |

15 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,025 | 0,025 | 0,025 | 0,025 | 0,025 | 0,125 |

15 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | 0,116 | 0,116 | 0,116 | 0,116 | 0,116 | 0,58 |

15 01 02 11 03 – Komitetai (administravimas ir konsultavimas) | 0,046 | 0,046 | 0,046 | 0,046 | 0,046 | 0,23 |

15 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

15 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (15 01 02 11): | 0,187 | 0,187 | 0,187 | 0,187 | 0,187 | 0,935 |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą): | 0,187 | 0,187 | 0,187 | 0,187 | 0,187 | 0,935 |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą |

Komandiruotės: 30 komandiruočių iki 2 dienų po 650 EUR + 5 komandiruotės po 1 savaitę po 1000 EUR (per metus) Susitikimai: 1160 EUR vienam dalyviui (860 EUR kelionė + 150 EUR dienpinigiai * 2 dienas) * 100 dalyvių (per metus) Komitetai: 860 EUR vienam dalyviui * 54 dalyviai (per metus) |

Išlaidos, skirtos žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdančiajam GD pagal metinių paskyrimų tvarką skirtų lėšų.

[1] Statistiniai duomenys iš 27 ES valstybių narių, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Šveicarijos ir Turkijos.

[2] OL C , , p.

[3] OL C , , p.

[4] OL C , , p.

[5] OL L 345, 2003 12 31, p. 1.

[6] OL L 210, 2006 7 31, p. 82.

[7] OL L 310, 2006 11 9, p. 1.

[8] OL L 405, 2006 12 30, p. 41.

[9] OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

[10] OL L 209, 2005 8 11, p. 26.

[11] OL L 247, 2006 9 9, p. 22.

[12] COM(2005), 152 galutinis.

[13] COM(2006), 208 galutinis.

[14] COM(2006), 604 galutinis.

[15] COM(2006), 278 galutinis.

[16] COM(2006), 27 galutinis.

[17] OL L 390, 2006 12 30, p. 1

[18] OL L 111, 2007 4 28, p.13.

[19] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[20] OL L 327, 2006 11 24, p. 45.

[21] OL L 54, 2007 2 22, p. 91.

[22] OL L 292, 1996 11 15, p.2

[23] OL L 312, 1995 12 23, p.1.

[24] Diferencijuoti asignavimai.

[25] Nediferencijuoti asignavimai.

[26] Išlaidos, neįtrauktos į 15 antraštinės dalies 15 01 skyrių.

[27] Išlaidos pagal 15 antraštinės dalies 15 01 04 straipsnį.

[28] Išlaidos pagal 15 01 skyrių, išskyrus 15 01 04 arba 15 01 05 straipsnius.

[29] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[30] Preliminarios sumos pagal skirtingas išorės priemones ir Europos plėtros fondą yra tokios: Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP): 140 mln. EUR, Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (DCI): 240 mln. EUR, Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonė (ICI): 20 mln. EUR, Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP): 30 mln. EUR, 10-asis EPF: 30 mln. EUR

[31] Vidutinė suma. Faktinis stipendijos dydis priklauso nuo magistrantūros studijų trukmės (vieneri ar dveji metai). Orientacinė suma: 24 000 EUR per metus. Nustatant šią sumą atsižvelgta į metinę 2 % infliaciją.

[32] Vidutinė suma. Faktinis stipendijos dydis priklauso nuo magistrantūros studijų trukmės (vieneri ar dveji metai). Orientacinė suma: 11 000 EUR per metus, jei vykstama į trečiąją šalį; 9 000 EUR per metus, jei vykstama į Europos šalį. Nustatant šią sumą atsižvelgta į metinę 2 % infliaciją.

[33] Vidutinė trejų metų stipendijos suma. Orientacinė suma: 123 000 EUR darbo sutartims (menkai tikėtina galimybė); 78 000 EUR stipendijoms (labiausiai tikėtina galimybė). Nustatant šią sumą atsižvelgta į metinę 2 % infliaciją.

[34] Vidutinė trejų metų stipendijos suma. Orientacinė suma: 100 000 EUR darbo sutartims (labiausiai tikėtina galimybė); 60 000 EUR stipendijoms (menkai tikėtina galimybė). Nustatant šias sumas atsižvelgta į metinę 2 % infliaciją.

[35] Kurių sąnaudos NEĮTRAUKTOS į orientacinę sumą

[36] Kurių sąnaudos NEĮTRAUKTOS į orientacinę sumą

[37] Kurių sąnaudos įtrauktos į orientacinę sumą. Šiuos darbuotojus skiria vykdomoji agentūra.